- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- 1S-377-165/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44879-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarčių, kuriomis iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: SCION IQ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JTNJJXB02CJ02997, ir VW GTI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WVWFV7AJ7BW191119, taikant dalies nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant nurodytas transporto priemones parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, paskiriant turto saugotoju V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Vilniaus apygardos teismui 2017 m. spalio 19 d. perduotoje baudžiamojoje byloje V. C. (V. C.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1, 2 dalis, 260 straipsnio 1 dalį, D. G. (D. G.) – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, L. L. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, R. K. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, N. D. – pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, V. M. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį, E. S. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, E. S. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, V. R. – pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikant dalies nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant V. K. vardu registruotą transporto priemonę – VW GTI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WVWFV7AJ7BW191119 (8 000 Eur vertės; 2015 m. sausį rinkos vertė buvo 11 690 Eur) – parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, paskiriant turto saugotoju V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017 m. sausio 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikant dalies nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant V. K. vardu registruotą transporto priemonę – SCION IQ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JTNJJXB02CJ02997 (5 000 Eur vertės) – parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, paskiriant turto saugotoju V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2016 m. gruodžio 19 d. ir 2017 m. sausio 3 d. nutarimais (toliau – ir Nutarimai) taikytų procesinės prievartos priemonių – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminai į paminėtas transporto priemones teismo nutartimis buvo tęsiami: į transporto priemonę SCION IQ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JTNJJXB02CJ02997, terminas pratęstas iki 2018 m. sausio 3 d.; į transporto priemonę VW GTI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WVWFV7AJ7BW191119, – iki 2017 m. gruodžio 19 d.Vilniaus apygardos teismas atskiromis 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimis V. K. nuosavybei taikomų procesinės prievartos priemonių – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminus pratęsė iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos, nes konstatavo, kad nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – pagrindai ir sąlygos, o byloje galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti tokių procesinės prievartos priemonių taikymas būtinas.V. K. skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimis, prašo šias nutartis panaikinti. Skunde V. K. teigia, kad byloje nėra nustatyti BK 72 ir 723 straipsniuose įtvirtinti turto konfiskavimo ir (ar) išplėstinio turto konfiskavimo faktiniai bei teisiniai pagrindai. Anot V. K., jam priklausantis registruotinas kilnojamasis turtas – transporto priemonės – neatitinka konfiskuotino turto kategorijos, apibrėžtos baudžiamajame įstatyme. Transporto priemonės, kurioms taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nėra nusikalstamos veikos rezultatas, gautos nusikalstamu būdu. Pasak V. K., keleiviniai automobiliai įgyti išimtinai už jo asmenines lėšas, gautas teisėtu būdu, t. y. iš pajamų, gautų iš darbinės veiklos. Byloje nėra ir negali būti jokių duomenų apie kokią nors kitokią aptariamo kilnojamojo turto kilmę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad automobilius kaltinamasis V. R. jam (V. K.) būtų perleidęs sudarius apsimestinį sandorį, jog būtų perdavęs kokias nors pinigų sumas, gautas iš kokios nors nusikalstamos veikos. Byloje esantys objektyvūs bylos duomenys apie jo turtinę padėtį automobilių įsigijimo metu paneigia bet kokias prielaidas apie galimą šio turto įsigijimą iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.Todėl V. K. mano, kad teismo išvados apie galimą turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymą šioje baudžiamojoje byloje pagrįstos vien tik prielaidomis apie neva kaltinamojo V. R. galbūt nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų jam perdavimą ir jų panaudojimą automobiliams įsigyti. Be to, V. K. pažymi, kad jis nėra kaltinamojo V. R. nei artimas giminaitis, nei šeimos narys BK 248 straipsnio taikymo prasme. Taigi ir dėl šios aplinkybės, V. K. įsitikinimu, jo nuosavybės teise priklausančiam turtui nėra pagrindo taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą.V. K. skundas tenkintinas iš dalies.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartys pakeistinos.Žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas pratęsiant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą, tinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnyje ir BK 723 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose reglamentuojamų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų kitų procesinės prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisių apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos įtvirtintos BPK 151 straipsnyje. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nuskalstamu būdu gautą arba įgytą, arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, taikant BPK 151 straipsnyje nustatytą procesinės prievartos priemonę apribojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamas nuosavybės neliečiamumas. Todėl, kaip ir bet kuri kita procesinės prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, galima tik siekiant proceso tikslų. Pirmosios instancijos teismas padarė ne prielaidomis, bet bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – pagrindai ir sąlygos, o galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas konkrečiu atveju būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).Kaltinamojo V. R. galbūt padaryta veika, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskirtina prie labai sunkių nusikalstamų veikų (BK 11 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. R. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. jog jis, galbūt veikdamas kartu su organizuota grupe, vertėsi labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba ir iš nusikalstamos veiklos gavo neteisėtų pajamų, už kurias, be kita ko, galbūt ir buvo įsigyti automobiliai: SCION IQ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JTNJJXB02CJ02997, ir VW GTI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WVWFV7AJ7BW191119, registruoti sesers vyro V. K. vardu. Šias aplinkybes įrodo įtariamųjų apklaustų E. S., E. S. ir kt., liudytojų A. M., A. D., V. K., M. R., N. K. ir kt. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokoluose esantys duomenys, specialisto išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo į V. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančias transporto priemones: SCION IQ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JTNJJXB02CJ02997, ir VW GTI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WVWFV7AJ7BW191119, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. V. K. tvirtina, kad transporto priemonės, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, įsigytos už jo asmenines teisėtas lėšas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, ar kilnojamasis turtas – transporto priemonės – SCION IQ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JTNJJXB02CJ02997, ir VW GTI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WVWFV7AJ7BW191119 – yra nusikalstamos veikos rezultatas, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą. Tai, kad aptariamų transporto priemonių įsigijimo momentu V. K. turtinė padėtis buvo gera ir leido jam įsigyti paminėtus automobilius, savaime neįrodo, jog transporto priemonės įsigytos už teisėtas, o ne už nusikalstamu būdu gautas, lėšas. Kaip minėta, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nurodytus automobilius už nusikalstamu būdu gautas lėšas galbūt pirko kaltinamasis V. R., tačiau registravo juos sesers vyro V. K. vardu.Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę kaltinamojo šeimos nariams (BK 723 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu pripažįstamas asmuo, susijęs svainystės ryšiais. Iš esmės analogiškos nuostatos įstatymo leidėjo įtvirtintos ir BPK 38 straipsnyje. Bylos duomenimis, V. K. yra kaltinamojo V. R. sesers sutuoktinis. Todėl konstatuotina, kad teismas turėjo pagrindą taikyti (pratęsti terminą) laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. K., kaip kaltinamojo V. R. šeimos nario, asmeninės nuosavybės teise priklausančioms transporto priemonėms.Nesutiktina ir su V. K. argumentais, kad automobiliai SCION IQ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JTNJJXB02CJ02997, ir VW GTI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WVWFV7AJ7BW191119, nelaikytini konfiskuotinu turtu. BK 72 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, kad BK uždraustos veikos rezultatu yra tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi nagrinėjamu atveju transporto priemonės – SCION IQ, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas JTNJJXB02CJ02997, ir VW GTI, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WVWFV7AJ7BW191119 – pripažintinos konfiskuotinu turtu.Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – aptariamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Transporto priemonėms taikyti nuosavybės teisių suvaržymai baudžiamojoje byloje yra laikino pobūdžio, jų taikymas yra ribotas laike ir galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, V. K. nenurodė ir apeliacinės instancijos nenustatė, kad dėl dalies nuosavybės teisių apribojimo į paminėtą kilnojamąjį turtą, jis patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, jie gali paveikti taip V. K. teises ir pareigas, jog gali kilti pavojus jo kokiai nors veiklai ar net gyvavimo sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, konkrečiu atveju nuosavybės teisės į transporto priemones suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Pastebėtina, kad V. K. yra leista naudotis kilnojamuoju turtu, taip pat jį valdyti. Nors ir netrumpą laiką šioje baudžiamojoje byloje yra taikomas laikinas V. K. nuosavybės teisių apribojimas, tačiau tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė nevaržo jo teisių ir teisėtų interesų akivaizdžiai labiau nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti, išlaiko teisingą pusiausvyrą tarp tokios rūšies procesine priemone siekiamo tikslo ir V. K. konstitucinės teisės.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apygardos teismas, pratęsdamas V. K. nuosavybei taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminus, įvykdė realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 723 straipsniai). Vien tik aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau V. K., nesuteikia pagrindo teigti, jog teismas neteisingai išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimą ir yra pagrindas panaikinti apskųstą nutartį. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 151 straipsnio 6 ir 7 dalyje numatytas nuostatas ir nepagrįstai laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsė iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos. Tokį terminą teismas nustatė remdamasis kasacinio teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2010. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paminėtoje kasacinėje nutartyje ir šioje baudžiamojoje byloje susidėjusios faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Kasacinėje nutartyje aptarta situacija, kai teismas, priimdamas galutinį sprendimą – nuosprendį, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatė iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau nuosprendžiu neišsprendė civilinio ieškinio klausimo, šis buvo paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Antai, nagrinėjamu atveju, laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas sprendžiamas teismo nutartimis byloje dar nepriėmus galutinio procesinio sprendimo (nuosprendžio). Todėl remtis pateiktais kasacinėje nutartyje išaiškinimais dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino nustatymo pabaigos nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarčių teiginys, kad teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, prieštarauja įstatymui.Įstatymų leidėjas BPK 151 straipsnio 6 dalyje aiškiai nustatęs, kad pratęsiant aptariamą procesinę prievartos priemonę, negali būti nustatomas ilgesnis nei 3 mėnesių terminas. Todėl apskųstosios nutartys keistinos, nustatant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. K. kilnojamajam turtui pratęsiamas 3 mėnesių terminui.