- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-236-894/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00705-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- T. Z., A. C., A. K., A. A., B. D., P. R., D. K., K. R. S., T. A., E. K., V. Š.
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.8Asociacijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų T. Z. , A. C., A. K., A. A., B. D., P. R., D. K., K. R. S. , T. A., E. K., V. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. Z. , A. C., A. K., A. A., B. D., P. R., D. K., K. R. S. , T. A., E. K., V. Š. ieškinį atsakovui T. B. medžiotojų ir žvejų būreliui dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai T. Z., A. C., A. K., A. A., B. D., P. R., D. K., K. R. S. , T. A., E. K., V. Š. (toliau – ieškovai) ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 10 d. atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio (toliau – atsakovas) visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 9: „Patvirtinti valdybos siūlomą 4 grupių ribų išdėstymo planą T. B. medžioklės plotų vienete“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai yra T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio nariai. Jau penkiolika metų T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio nariai yra suskirstyti į keturias grupes: Viešvėnų, Kaunatavos, Telšių ir Dūseikių, nors šis suskirstymas patvirtintas tik 2024 m. vasario 10 d. visuotiniame narių susirinkime. Iki šio susirinkimo kiekvienai grupei žodiniu susitarimu buvo paskirta atitinkama T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio naudojamo medžioklės plotų vieneto dalis, kurioje medžiojo atitinkama grupė. Bendras T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio naudojamas medžioklės plotų vienetas siekia 15 322 ha, tačiau nuo 2008 m. iki 2024 m. Viešvėnų grupės medžiotojai medžiojo 1 850 ha medžioklės plotų vienete ir jų naudojama medžioklės plotų vieneto dalis buvo reikšmingai mažesnė už kitų grupių. Ieškovų iniciatyva 2023 m. rugsėjo 27 d. T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio valdybos susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio (toliau ir Būrelis) grupių medžioklės ploto dalių paskirstymo žemėlapio sudarymo. Valdybos susirinkime buvo nutarta sudaryti darbo grupę, kuri parengs Būrelio grupių medžioklės ploto dalių paskirstymo žemėlapį ir pateiks jį tvirtinti visuotiniam narių susirinkimui. Ieškovai Būrelio pirmininkui išsiuntė savo siūlymą, praplečiant Viešvėnų grupės medžiotojų naudojamą medžioklės plotų vieneto dalį, jos neskaidant į atskiras dalis. Valdybos narių susirinkime 2023 m. spalio 25 d. buvo pateiktas tarp likusių Būrelio grupių sudarytas žemėlapis, tačiau į Viešvėnų grupės siūlymą atsižvelgta nebuvo. Valdybos narių susirinkime 2023 m. lapkričio 3 d. ieškovai buvo informuoti, kad visuotiniam narių susirinkimui bus teikiami valdybos ir Viešvėnų grupės parengti medžioklės plotų vieneto paskirstymo žemėlapių projektai. Ieškovai valdybai pateikė dar du pasiūlymus dėl medžioklės plotų vieneto paskirstymo, tačiau į juos taip pat nebuvo atsižvelgta. Jiems taip pat nebuvo suteikta informacija apie sumedžiotų žvėrių skaičių. Ieškovai 2024 m. vasario 10 d. neeiliniame visuotiniame narių susirinkime atšaukė prašymą juos priskirti Viešvėnų grupei, tačiau šio susirinkimo metu buvo patvirtintas valdybos narių parengtas medžioklės plotų vieneto paskirstymo žemėlapis. Toks sprendimas buvo priimtas kerštaujant ieškovams dėl jų iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo S. B. atžvilgiu. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. 2024 m. vasario 10 d. neeiliniame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo ir balsavo A. B. ir K. L., kurie nėra sumokėję stojamojo nario mokesčio, todėl nelaikytini Būrelio nariais. Susirinkimo metu taip pat nebuvo užtikrintas slaptas balsavimas, dėl to atsakovo valdymo organai galėjo kontroliuoti paskelbtą balsavimą. Nors Viešvėnų grupei buvo priskirtas didesnis plotas, tačiau 1 660 ha plotas medžioklei nenaudingas. Šį plotą užimą pievos ir ūkininkų dirbama žemė, kanalai, kuriuose gyvena bebrai. Be to, šis plotas ribojasi su kitu medžiotojų būreliu. Jie intensyviai yra susistatę medžioklės bokštelius, o kitoje pusėje yra kaimelis. Pagal medžioklės taisykles medžioklės bokšteliai negali būti statomi arčiau nei 200 m atstumu, todėl ieškovai savo bokštelius galėtų statyti tik ūkininkų dirbamuose laukuose. Taip būtų daroma žala ūkininkų laukams, todėl sutikimo statyti bokštelius jie negaus. Iš jų atimtuose medžioklės plotuose ieškovai, gavę žemės savininkų sutikimus, yra pasistatę stacionarius medžioklės bokštelius. Dėl jų nusikėlimo patirs didelių finansinių nuostolių. Ieškovai naujai priskirtuose plotuose taip pat turės kontroliuoti bebrų populiaciją, kad ji nedarytų žalos ūkininkams, taip tik jų grupei priskiriama didžiulė pareiga ir finansinė našta.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Viešvėnų grupės iniciatyva, 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti Būrelio narių grupių vadovus sudaryti medžiotojų grupių sąrašus, Būrelio nariams patiems pasirenkant, kuriai grupei nori būti priskirti. Viešvėnų medžiotojų grupės medžiotojai parengė ir Būrelio valdybai pateikė savo Būrelio valdomo medžioklės ploto suskirstymo į dalis projektą, kuriame buvo išskirtas tik Viešvėnų grupei priskirtinas medžioklės ploto vienetas ir nebuvo pateikta jokio pasiūlymo, kaip turėtų būti paskirstyti kitoms medžiotojų grupėms priskirtini medžioklės ploto vienetai. 2023 m. spalio 25 d. Būrelio valdybos susirinkimo metu buvo patvirtintos Būrelio medžiotojų grupių sudėtys, svarstomas klausimas dėl medžioklės ploto vieneto suskirstymo į dalis plano teikimo balsuoti neeiliniam visuotiniam narių susirinkimui. Būrelio pirmininkas Viešvėnų grupės nariams siūlė apsikeisti medžioklės ploto dalimis, tačiau šie su tokiu pasiūlymu nesutiko. Tada Viešvėnų grupės atstovams buvo pasiūlyta iki kito valdybos posėdžio pateikti planą su keturiomis medžioklės ploto dalimis. Ieškovams terminas planui pateikti buvo pratęstas du kartus. 2023 m. lapkričio 8 d. valdybos posėdyje ieškovai pristatė į keturias dalis padalinto medžioklės ploto vieneto plano projektą ir posėdžio metu buvo diskutuojama dėl geriausio ploto dalių paskirstymo sprendimo. Viešvėnų grupės atstovams dar kartą pasiūlyta apsikeisti medžioklės plotais, jei Būrelio valdybos siūlomas variantas Viešvėnų grupės narių netenkina, tačiau posėdyje dalyvavę Viešvėnų grupės nariai su tokiu pasiūlymu ir vėl nesutiko. Buvo nuspręsta abu projektus teikti balsavimui neeiliniam visuotiniam Būrelio narių susirinkimui. Ieškovai 2023 m. lapkričio 20 d. Būrelio valdybai pateikė dar vieną medžioklės ploto vieneto padalinimo į dalis projektą, tačiau Būrelio valdyba, atsižvelgdama į tai, kad Viešvėnų grupei priklausantiems medžiotojams buvo sudarytos visos galimybės savo siūlomą variantą parengti anksčiau ir jį pristatyti, dėl šio projekto susirinkimo nebeorganizavo ir jo nebesvarstė. 2024 m. vasario 10 d. įvyko Būrelio neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kurio 9 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas Valdybos siūlomas medžioklės ploto ribų padalinimo planas, o Viešvėnų grupės pasiūlytas medžioklės ploto dalių ribų nustatymo projektas atmestas. Ieškovų nurodytus procedūrinius pažeidimus atsakovas laikė nepagrįstais. Nurodė, kad visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 53 iš 51 Būrelio narių. Už ginčijamą sprendimą balsavimą balsavo 36 nariai, todėl netgi pripažinus du asmenis ne Būrelio nariais, tai neturėtų įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Susirinkimo metu buvo balsuojama slaptai, visiems susirinkimo dalyviams buvo pranešta, kad jie užpildytų jiems išdalintus balsavimo biuletenius gali tiek pagrindinėje patalpoje, kurioje vyko susirinkimas, tiek išėję už durų. Susirinkimo metu buvo sudarytos visos sąlygos susirinkimo dalyviams balsuoti slaptai. Viešvėnų grupei priskirtas plotas yra ne blogiausias, o vienas geriausių lyginant su kitoms grupėms priskirtais plotais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Dėl procedūrinių pažeidimų
5. Teismas nustatė, kad 2023 m. rudenį Viešvėnų grupei priklausantys Būrelio nariai inicijavo medžiotojų grupių sudarymą bei Būrelio valdomo medžioklės ploto vieneto padalijimą kiekvienai medžiotojų grupei. Būrelio valdyba parengė Būrelio valdomo medžioklės ploto suskirstymo į medžioklės plotų vienetus projektą, su kuriuo susipažinusi, Viešvėnų grupė nesutiko, Būrelio valdybai pateikė savo pasiūlymus dėl Būrelio valdomo medžioklės ploto vieneto padalijimo. Valdybai ir Viešvėnų grupei nesutarus dėl bendro projekto, 2023 m. lapkričio 8 d. Būrelio valdybos posėdžio metu buvo nutarta abu projektus pateikti balsavimui neeiliniam visuotiniam Būrelio narių susirinkimui.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. valdybos susirinkime buvo nutarta sudaryti darbo grupę Būrelio medžioklės vieneto ploto dalių nustatymui. Teismas nurodė, kad Būrelio įstatai nenumato tvarkos dėl medžioklės vieneto ploto paskirstymo ar keitimo. 2023 m. rugsėjo 27 d. valdybos susirinkimo protokole nėra pažymėta, kad medžioklės vieneto ploto paskirstymo klausimo svarstymui sudaroma darbo grupė. 2023 m. rugsėjo 27 d. valdybos posėdžio darbotvarkė patvirtina, kad buvo svarstyti šeši klausimai, kurie visiškai nesusiję su medžioklės vieneto ploto paskirstymu. Teismo vertinimu, ieškovų pateikto Būrelio valdybos posėdžio garso įrašo ištrauka negali būti tinkamu įrodymu byloje, nes pateikta tik pokalbio įrašo dalis, iš kurios nėra aišku, kada darytas garso įrašas, ar buvo įrašytas Būrelio valdybos posėdis, koks klausimas buvo svarstomas. Todėl iš pateikto garso įrašo nėra galimybės identifikuoti bylai reikšmingų duomenų ir nėra pagrindo teigti, kad garso įraše kalbama apie darbo grupės sudarymą dėl medžioklės vieneto plotų paskirstymo.
7. Teismas nurodė, kad subjektyvus ieškovų aplinkybių vertinimas nėra pagrindas pripažinti, kad 2024 m. vasario 10 d. visuotinio narių susirinkime nebuvo balsuojama slaptai. Teismas nustatė, kad 2024 m. vasario 10 d. visuotiniame narių susirinkime buvo balsuojama slaptai, buvo parengtas balsavimo raštu biuletenis, kuriame buvo nurodyti visi svarstomi klausimai ir Būrelio nariai turėjo pažymėti balsuoja „už“ arba „prieš“. Balsų skaičiavimui sudaryta komisija, kuri buvo sudaryta iš keturių Būrelio grupių atstovų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Būrelio nariai ar balsų skaičiavimo komisija būtų pareiškę pretenzijas dėl balsavimo pažeidimų. Teismas padarė išvadą, kad biuletenio užpildymas laikytinas slaptu balsavimu, nes iš balsavimo biuletenio nėra galimybės nustatyti balsavusio asmens duomenų.
8. Dėl ieškovų argumentų, kad 2024 m. vasario 10 d. visuotinio narių susirinkime dalyvavo ir priimant sprendimus balsavo A. B. ir K. L., kurie negali būti laikomi Būrelio nariais, nes jie nėra sumokėję Būrelio nario mokesčio, teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad minėti asmenys nėra Būrelio nariai. Teismas nustatė, kad pagal Būrelio įstatų 3.1 punktą Būrelio nariais gali būti įvairių profesijų ir tautybių, ne jaunesni negu 18 metų, veiksnūs fiziniai asmenys, turintys medžiotojo arba žvejo galiojantį bilietą, pirmininkui pateikę prašymą įstoti į būrelį, įsipareigoję laikytis įstatų reikalavimų ir visuotinio susirinkimo tvarka sumokėję stojamąjį mokestį. Teismas iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatė, kad šeimos nariams yra taikomos nuolaidos sumokant nario mokesčius.
9. Dėl ieškovų teiginių, kad visuotinio susirinkimo metu buvo balsuojama dėl klaidingo plano, teismas nustatė, kad svarstant Valdybos parengtą planą iš tikrųjų schemoje padaryta klaida, netiksliai nurodant Viešvėnų grupei priskirto medžioklės ploto ribas. Teismas, įvertinęs nurodytą neatitikimą, t. y. netiksliai apibrėžtos teritorijos plotą, lyginant su Viešvėnų grupei priskirta visa medžioklės ploto vieneto dalimi, padarė išvadą, kad neatitikimas nėra esminis, šį neatitikimą nurodė pats atsakovas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad realiai Viešvėnų grupei atitinkanti dalis yra didesnė ir žemėlapis bus patikslintas.
10. Teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Būrelio nariams buvo sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su abiem parengtais Būrelio valdomo medžioklės ploto vieneto padalijimo projektais. Ieškovų nurodytas priimto plano neatitikimas nėra esminis, todėl nėra pagrindo ginčijamą sprendimą naikinti dėl procedūrinių pažeidimų.
Dėl ieškovų interesų ir teisių, lygiateisiškumo principo pažeidimo
11. Teismas nustatė, kad Būrelio medžioklės ploto vienetą sudaro maždaug 3 800 ha miško ir 9 000 ha laukų. Būrelio nariai suskirstyti į keturias grupes: Viešvėnų grupei priklauso 14 Būrelio narių, Kaunatavos grupei priklauso 10 Būrelio narių, Telšių grupei priklauso 16 Būrelio narių, o Dūseikių - 13 Būrelio narių. Pagal visuotiniame narių susirinkime patvirtintą Būrelio valdybos parengtą planą Dūseikių grupei yra priskirtas 3 513,40 ha plotas, Viešvėnų – 4 079,90 ha plotas, Telšių – 4 737,60 ha plotas, o Kaunatavos – 3 003,3 ha plotas.
12. Teismas nustatė, kad ieškovų nuomone, Viešvėnų grupei buvo priskirta medžioklės prasme visiškai bevertė 1 660 ha dydžio medžioklės ploto vieneto dalis. Savo teiginiams pagrįsti ieškovai rėmėsi liudytojų S. K., A. B., V. S., G. S. paaiškinimais bei Telšių medžiotojų draugijos ir medžioklėtvarkininko V. B. parengtomis išvadomis. Atsakovas atsikirsdamas pateikė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų mokslo katedros Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. A. K. ir lektoriaus K. Š. parengtą plotų kokybinių parametrų palyginimą. Ieškovų ir atsakovo pateiktuose dokumentuose Viešvėnų grupei priskirtų plotų vertinimai skiriasi.
13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų liudytojai negali būti laikomi ekspertais nagrinėjamoje byloje, nes byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai yra medžioklėtvarkininkai ir turi specialių žinių medžioklės ploto vieneto kokybei įvertinti. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, jos vienijamos asociacijos, įskaitant Telšių medžiotojų ir žvejų draugiją, neturi reikiamos kvalifikacijos ekspertų, kurie galėtų atlikti medžioklės plotų vienetų kokybinius įvertinimus.
14. Teismas, įvertinęs pateiktus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų mokslo katedros Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. A. K. ir lektoriaus K. Š. parengtą plotų kokybinių parametrų palyginimą ir medžioklėtvarkininko V. B. 2024 m. rugsėjo 6 d. išvadą dėl Viešvėnų grupės medžioklės plotų ribų sudarymo tikslingumo, padarė išvadą, kad Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų mokslo katedros Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. A. K. ir lektoriaus K. Š. parengtas plotų kokybinių parametrų palyginimas yra tikslesnis, kadangi palyginime buvo vertintas bendras Būrelio medžioklės plotas ir jo suskirstymas pagal kategorijas, kiekvienai Būrelio grupei priskirtas miško žemės, vandens, laukų plotas, nurodyti aiškūs kokybinio vertinimo kriterijai. Ieškovų pateiktoje medžioklėtvarkininko V. B. 2024 m. rugsėjo 6 d. išvadoje dėl Viešvėnų grupės medžioklės plotų ribų sudarymo tikslingumo nėra nurodyti vertinimo kriterijai, todėl neaišku, kuo remiantis pateikta išvada, kad nustatant Viešvėnų grupei priskirtas medžioklės plotų ribas nebuvo atsižvelgta į laukinių gyvūnų gyvenamąsias sąlygas ir jų trikdymą, racionalų medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, saugumo reikalavimų užtikrinimą medžioklės metu ir konfliktinių situacijų susidarymą tarp gretimų medžioklės plotų.
15. Teismas sutiko, kad vertinant miško ir laukų, kaip medžioklės ploto vieneto, plotų kokybinius parametrus, jų naudingumas medžioklei skiriasi, todėl skirtingo pobūdžio (miško, laukų, vandens) plotai visoms Būrelio grupėms turi būti paskirstomi proporcingai grupei priklausančių narių skaičiui. Vizualiai įvertinęs Būrelio valdybos parengtą medžiotojų grupių ribų išdėstymo planą T. B. medžioklės plotų vienete, teismas padarė išvadą, kad visoms Būrelio medžiotojų grupėms yra priskiriami tiek miškų, tiek laukų, tiek vandens plotai. Esminių skirtumų žemėlapyje akivaizdžiai nėra matoma, o dėl žvėrių migracijos tiksli medžiojamų gyvūnų apskaita negalima.
16. Teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus ieškovų teiginius, kad Viešvėnų grupei priskirtas 1 660 ha plotas medžioklės prasme yra visiškai nenaudingas. Teismas sutiko, kad miško, laukų, teritorijų prie vandens telkinių kaip medžioklės ploto vieneto plotų kokybiniai parametrai, jų naudingumas medžioklei skiriasi, tačiau atsižvelgiant į įvairius medžioklės būdus, 1 660 ha plote medžioklė yra galima. Aplinkybė, kad ieškovų nuomone, nurodyti medžiojami gyvūnai yra menkaverčiai, teismo vertinimu nesudaro pagrindo teigti, kad 1660 ha plote medžioti nėra galimybės.
17. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad jie patirs nuostolių nusikeliant stacionarius medžioklės bokštelius. Nurodė, kad pasikeitus Būrelio medžiotojų grupėms priskirtiems medžioklės plotams, bokštelius teks nusikelti ne tik ieškovams, bet ir kitiems būrelio nariams, todėl nuostolius dėl bokštelių nuskėlimo patirs ne tik Viešvėnų grupės medžiotojai, bet ir kitų grupių nariai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra laikytina išskirtine Viešvėnų grupės atžvilgiu.
Šalies argumentai
18. Ieškovų teiginius, kad Viešvėnų grupei tenka per didelė pareiga rūpintis 1 660 ha plote esančių bebrų populiacija ir jos reguliavimu ir dėl to patiriama didelės finansinės išlaidos, teismas vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad medžiotojai turi ne tik teises, bet ir pareigas, o viena iš jų yra reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas nustatė, kad nors ieškovai nurodė, jog jų atžvilgiu nesilaikoma lygiateisiškumo principo, tačiau Būrelio pirmininkui pasiūlius Viešvėnų grupės atstovams susikeisti medžioklės ploto dalimis su Telšių grupe, Viešvėnų grupės atstovai šio pasiūlymo atsisakė. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Būrelio valdybos parengtas ir visuotinio susirinkimo metu patvirtintas keturių grupių ribų išdėstymo planas T. B. medžioklės plotų vienete pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ar neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat nėra pagrindo teigti, kad pažeistas lygiateisiškumo principas. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 10 d. atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinio sprendimo Nr. 9: „Patvirtinti valdybos siūlomą 4 grupių ribų išdėstymo planą T. B. medžioklės plotų vienete“, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniame skunde ieškovai prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl procedūrinių pažeidimų priimant prašomą pripažinti negaliojančiu Būrelio sprendimą
1. Teismas, pasisakydamas dėl darbo grupės Būrelio naudojamojo medžioklės plotų vieneto (toliau – MPV) dalių paskirstymo grupėms sudarymo, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos susirinkime buvo nutarta sudaryti darbo grupę, kuri paskirstytų Būrelio naudojamas MPV dalis ir kad Būrelio naudojamo MPV dalių padalinimo projektą parengė Būrelio valdyba.
2. Nesutiktina su teismo išvada, kad ginčijamo sprendimo procedūriniai pažeidimai arba buvo neįrodyti arba neesminiai. Teismas bylos įrodymus arba vertino paviršutiniškai ir aplaidžiai arba išvis jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, tokiu būdu šioje byloje parodė savo šališkumą nustatant kilusio ginčo reikšmingas aplinkybes.
3. Ieškovai įrodė, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kuris buvo priimtas nesilaikant 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos susirinkime nustatytos tvarkos, t. y. kad bus sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvaus po du kiekvienos grupės atstovus ir Būrelio pirmininkas, kuri derins Būrelio naudojamo MPV padalijimą grupėms ir tik jį suderinus, toks atsakovo MPV padalijimo planas bus teikiamas tvirtinti atsakovo susirinkimui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad į bylą buvo pateikta tik atsakovo valdybos posėdžio įrašo dalis, kadangi buvo pateiktas pilnas 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos posėdžio garso įrašas. Teismas be teisinio ir faktinio pagrindo, nesivadovaujant byloje esančiu įrodymu padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad minimas garso įrašas yra atsakovo 2023 m. rugsėjo 27 d. valdybos posėdžio garso įrašas.
5. Teismo išvada, kad ieškovų nurodoma darbo grupė nebuvo sudaryta, nėra kokia nors nereikšminga ar neesminė aplinkybė šioje byloje. Ieškovų teisė dalyvauti tokios darbo grupės darbe rengiant bendrus projektus yra esminė, kadangi šiuo atveju yra dalinamas atsakovo medžiotojų kolektyvo grupėms atsakovo naudojamas MPV vienetas ir visos atsakovo grupės siekia gauti geresnę medžioklės požiūriu atsakovo MPV dalį, todėl susirinkus trims atsakovo grupėms į darbo grupę, į ją nepakviečiant ieškovų, trys kitos grupės veikė savo interesais ir sau prisiskyrė geresnes medžioklės požiūriu MPV dalis, ieškovams priskiriant mažiausią vertę turinčią MPV dalį.
6. 2023 m. rugsėjo 27 d. valdybos posėdyje priimto sprendimo nustatyti procedūrą kaip bus rengiamas atsakovo MPV padalijimo grupėms planas nesilaikymas nulėmė procedūrinį pažeidimą, kuris nebegalėjo būti pašalintas ir suteikiant ieškovams patiems teikti 2024 m. vasario 10 d. atsakovo susirinkimui savo siūlomą MPV padalijimo variantą, kadangi atsakovo narių dauguma, priklausanti kitoms medžiotojų grupėms, jau buvo pasidalinusi atsakovo MPV jiems palankiausiu būdu, todėl neturėjo jokio intereso savo sprendimą keisti savo nenaudai.
7. Dėl netinkamo slapto balsavimo organizavimo ieškovai įrodinėjo tai, kad balsavimo metu buvo lengva kontroliuoti kaip yra balsuojama susirinkimo darbotvarkėje nurodytais klausimais, kadangi buvo balsuojama mažose patalpose ant A4 formato lapų, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Šiuo atveju buvo lengva pastebėti kaip balsuoja tam tikras Būrelio narys, todėl balsavimas iš esmės nebuvo slaptas, galimybės balsuoti slaptai realiai sudaryta nebuvo. Teismas šių aplinkybių nelaikė netinkamu slapto balsavimo organizavimu. Teismo išvada, kad procedūrinis pažeidimas nebuvo padarytas yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
8. Dėl susirinkimo metu patvirtinto MPV padalijimo projekto teismas konstatavo, kad svarstant valdybos parengtą planą schemoje padaryta klaida, netiksliai nurodant Viešvėnų grupei priskirto medžioklės ploto ribas, tačiau netiksliai apibrėžtos teritorijos plotą, lyginant su Viešvėnų grupei priskirta visa medžioklės ploto vieneto dalimi, šis neatitikimas nėra esminis. Teismas nurodė, kad šį neatitikimą nurodė pats atsakovas ir kad realiai Viešvėnų grupei atitinkanti dalis yra didesnė, o žemėlapis bus patikslintas. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes pats atsakovas iš esmės pripažino, kad susirinkimo sprendimu yra tvirtintas kitas projektas, susirinkimo metu buvo nubalsuota ne už tą projektą, už kurį turėjo būti balsuojama. Toks sprendimas negali būti tiesiog „pataisytas“, jam pakeisti reikia susirinkimo sprendimo. Teismas ne tik neišsprendė šio ginčo, tačiau savo sprendimu sukūrė konfliktinę situaciją, pagal kurią nėra aišku kokiu atsakovo MPV padalijimo projektu atsakovo nariai turi vadovautis.
9. Dėl susirinkimo metu balsavusių asmenų teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad A. B. ir K. L. nėra Būrelio nariai, nes šeimos nariams yra taikoma nuolaidos sumokant nario mokesčius. Teismas nepasisakė nei koks pagrindas leidžia daryti tokias nuolaidas, nenurodė kokia nuolaida buvo padaryta, nenurodė kas pateikė tokius paaiškinimus bei nenurodė kokie duomenys pagrindžia šią išvadą. Šios teismo išvados yra deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Kadangi šie asmenys nėra sumokėję stojamojo nario mokesčio, jie negalėjo būti laikomi Būrelio nariais ir balsuoti susirinkime, todėl prašomas pripažinti negaliojančiu sprendimas buvo priimtas padarant šiurkščius procedūrinius pažeidimus. Be to, šie asmenys dalijant atsakovo naudojamą MPV grupėms buvo priskirti atitinkamai grupei, taip padidinant atitinkamos grupės Kautanavos ir Telšių narių skaičių ir šioms grupėms atiteko didesni atsakovo naudojami medžioklės plotai, nei galėjo atitekti.
10. Teismo išvados dėl procedūrinių pažeidimų nebuvimo yra nepagrįstos. Teismas turėjo pakankamą savarankišką pagrindą pripažinti negaliojančiu susirinkimo sprendimą dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Atsakovo valdyba buvo nusprendusi, kad grupės yra sudaromos savanoriškumo pagrindais, Viešvėnų grupės nariai sudarė tokią grupę, tikėdamiesi, kad galės dalyvauti valdybos sudarytoje darbo grupėje skirstant MPV grupėms. Valdybai užkirtus galimybę Viešvėnų grupei dalyvauti darbo grupės darbe, Viešvėnų grupės nariai suprato, kad atsakovo kitos grupės siekia nesąžiningai pasidalinti atsakovo MPV kitoms grupėms palankiomis sąlygomis ir tokio sprendimo priėmimui atsakovo susirinkime ieškovai neturi galimybės pasipriešinti, kadangi sprendimas priimamas balsų dauguma kitų grupių, kurios sau prisiskyrė naudingesnes MPV dalis. Sprendimo, pažeidusio ieškovų teises dalyvauti darbo grupėje sudarant visoms atsakovo grupėms lygiavertės atsakovo MPV dalies priskyrimą, žinoti už kokį konkretų atsakovo MPV padalijimo projektą balsuoja atsakovo susirinkimo dalyviai, priėmimą procedūriniai pažeidimai yra esminiai.
Dėl įrodymų vertinimo
11. Iš esmės visos teismo išvados susijusios su įrodymu vertinimu remiasi tuo, kad MPV dalys grupėms buvo paskirstytos teisingai pagal A. K. ir K. Š. parengtą išvadą. Ieškovai pateikė įrodymus paneigiančius šią išvadą, dėl kurių teismas nepasisakė, todėl teismo įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas, aplaidus bei šališkas.
12. Teismas nevertino G. S., A. B. ir S. K. išvadų. Ieškovai į šiuos asmenis kreipėsi dėl to, kad būtų pateikta išvada ar 1 660 ha plote, kuris buvo priskirtas Viešvėnų grupei medžioklė yra galima. Šie asmenys vadovaudamiesi savo kompetencija ir patirtimi pateikė išvadą, kad šiame plote iš esmės yra galima tik kiškių medžioklė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas konstatuodamas, kad MPV dalys grupėms buvo paskirstytos teisingai iš esmės vadovavosi tik vienu įrodymu - atsakovo pateiktu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų mokslo katedros Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. A. K. ir lektoriaus K. Š. parengtas plotų kokybinių parametrų palyginimais. Plotų kokybinių parametrų palyginimas, kurį teikė į bylą atsakovas negali būtį laikomas tinkamu įrodymu, nes šiame tyrime yra panaudotas Būrelio naudojamo MPV padalijimo projektas, kuris Būrelio pirmininko buvo įvardytas kaip neteisingas, dėl to, kad atsakovo pateikti pirminiai duomenys apie sumedžiotų žvėrių skaičių buvo neteisingi, paneigti ieškovų pateiktais duomenimis iš atsakovo medžioklės lapų oficialių įrašų, kokybiniai parametrai yra sudaromi remiantis miškų ir laukų bonitetine (medyno našumo, augimo sudėtis) sudėtimi, o ne realiais daugiamečiai medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo duomenimis.
14. A. K. ir K. Š. išvados yra nepagrįstos dar ir dėl to, kad buvo vadovautasi 20 metų senumo duomenimis apie žvėringumą. Šie asmenys nėra parašę jokio mokslinio darbo apie medžioklės plotų padalinimą, darbo susijusio su medžioklėtvarka ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu. Šios aplinkybės turėjo sudaryti pagrindą teismui abejoti šių asmenų kompetencija. Minėti asmenys nevertino šernų, kurie yra labiausiai laukiamas medžiotojų medžioklės trofėjus, sumedžiojimo duomenų, kurie rodo pačią nepalankiausią šernų sumedžiojimui Viešvėnų grupei priskirto MPV vertę.
15. Teismas nors ir konstatavo, kad šis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ( toliau – MŽD) raštas yra laikytinas tinkamu įrodymu byloje, tačiau nepasisakė kokias išvadas padarė vadovaujantis šiuo įrodymu. Teismo išvados susijusios su tuo kas kreipėsi į Lietuvos MŽD ir kas pasirašė Lietuvos MŽD raštą yra neobjektyvios, parodančios teismo šališkumą. Teismas negalėjo vadovautis šiuo raštu kaip įrodymu, nes Lietuvos MŽD tarybos nariu yra atsakovo atstovas, o išvadą surašantis asmuo A. K. yra šio kolektyvinio valdymo organo narys.
16. Teismas nevertino eilės byloje esančių įrodymų, dėl jų turinio nepasisakė, o tai sąlygojo nepagrįsto ir nemotyvuoto sprendimo priėmimą ir tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą. Nevertino ieškovų rašto, kuriame yra išvardytos visos sutartys su ūkininkais, plote kuris iš Viešvėnų grupės buvo atimtas. Atimtuose plotuose liko 11 bokštelių, kurie priklausė Viešvėnų grupės medžiotojams. Buvo gauti ūkininkų raštai dėl užtvankų ir užlietų pievų, kas įrodo, kad Viešvėnų grupei buvo primesta pareiga prižiūrėti Būrelio problematiškiausias vietas. Viešvėnų grupė gavo išardyti daugiau kaip 15 bebrų užtvenktų kanalų, kai tuo tarpu kitoms Būrelio grupėms tokių darbų atlikinėti nereikėjo. Ieškovai pateikė detalesnę informaciją, kuri tiksliai atskleidė, jog sėkmingų medžioklių procentas parodo, kuriai grupei priskirti medžioklės plotai yra labiau žvėringi, o kurios grupės medžioklės plotai yra ne itin žvėringi, kad skirtingi pagal žvėringumą yra medžioklės plotai tarp Viešvėnų ir Dūseikių grupių. Teismas nepagrįstai nesivadovavo V. B. išvada, kuri parengta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, pateikti šio specialisto kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.
Dėl kitų teismo išvadų
17. Priešingai nei teigė teismas, pasiūlymas ieškovams susikeisti medžioklės ploto dalimis su Telšių grupe nebuvo pateiktas.
18. Teismo išvada, kad Lietuvoje žvėrių apskaita vykdoma ne pagal sumedžiotų žvėrių skaičių, o pagal pėdsakus sniege, yra nepagrįsta. Byloje nėra pateiktas joks įrodymas, kad atsakovas nustatė MPV padalijimą pagal žvėrių pėdsakus. Vienintelis objektyvus kriterijus, pagal kurį galima nustatyti ar medžioklės plotai medžioklės prasme yra daugiau ar mažiau vertingi, yra atsakovo pastarųjų trejų metų žvėrių sumedžiojimo rezultatai. Viešvėnų grupei priskirtuose plotuose medžioklės rezultatai yra daug mažiau sėkmingi nei kituose plotuose. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, byloje nėra.
Dėl ieškovų interesų ir teisių pažeidimo, lygiateisiškumo principo pažeidimo ir ieškovų diskriminavimo
19. Ieškovams nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti derybose dėl atsakovo MPV dalių priskyrimo grupėms, kurių metu buvo sprendžiama dėl Būrelio naudojamo MPV padalinimo į atskiras dalis. Visi sprendimai susiję su MPV padalinimu buvo išspręsti Būrelio valdyboje, kitų grupių atstovams pasidalinus vertingiausias MPV dalis, Viešvėnų grupei palikus tik likusias MPV dalis, iš kurių viena yra visiškai bevertė medžioklės veiklos prasme. Tokiu būdu net ir derybų metu nebuvo užtikrintas lygiateisiškumo principas, dėl to ieškovų teisės buvo pažeistos, likusiems Būrelio nariams piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi, šiems primetant jų valią ieškovams.
20. Sprendimu Viešvėnų grupei ne tik buvo priskirta medžioklės prasme visiškai bevertė 1 660 ha dydžio MPV dalis, tačiau kartu buvo sumažinta ir Viešvėnų grupės vertingoji MPV dalis, šią dalį paskirstant kitoms Būrelio grupėms. Naujoji tvarka dar labiau pažeidžia ieškovų teises ir interesus nei buvusioji. Ieškovai iš esmės gali medžioti tik 1 683 ha dydžio MPV dalyje.
21. Dviejų Būrelio grupių MPV dalys yra vientisos, o Telšių ir Viešvėnų grupių MPV dalys yra padalintos į dar dvi atskiras dalis. Pagal MPV dalių išskirstymą grupėms, nebuvo atsižvelgta į upių pakrančių paskirstymą lygiomis dalimis. Viešvienų grupei atiteko 8,3 km. Virvytės upės pakrantės, o šiame ruože yra įsikūrusi ir baidarių nuomos stovyklavietė.
22. Iš ieškovų grupės atimtose MPV dalyse buvo ir dar yra pastatyti stacionarūs keturi medžioklės bokšteliai. Šioje teritorijoje Viešvėnų grupės nariai turi pasirašę sutartis su didžiąją dalimi žemės savininkų dėl leidimo statyti bokštelius ir kitas biotechnines priemones. Atsakovas perskirstęs Būrelio naudojamas MPV dalis, šio klausimo neišsprendė ir nenurodė koks yra ieškovų medžioklės bokštelių ir kitų biotechninių priemonių likimas.
23. Būrelio naudojamas MPV buvo padalintas nesąžiningai, vienoms grupėms skiriant didesnes dalis, o kitoms mažesnes dalis, dėl ko kiekvienoje grupėje esančiam Būrelio nariui atitenka skirtingo dydžio Būrelio naudojamo MPV dalis.
Dėl medžioklėtvarkos principų pažeidimų padalinant MPV į atsiras dalis
24. MPV paskirstymo projektą grupėms nubraižė pats Būrelio pirmininkas, kuris nėra kaip nors susijęs su medžioklėtvarka ir nesivadovavo jokiais medžioklėtvarkos principais, o tiesiog vienoms grupėms, kurios yra lojalios atsakovo valdymo organų nariams, priskyrė vertingus plotus, o ieškovų grupei priskyrė mažiausiai vertingus plotus.
25. Būrelio pirmininkas dalindamas MPV į atskiras dalis nesiekė užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Teismas dėl tokių aplinkybių nieko nepasisakė, todėl tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
1. Atsakovo visuotiniam narių susirinkimui priimant sprendimą nebuvo padaryti jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų sudaryti teisinį pagrindą šio sprendimo pripažinimui negaliojančiu.
2. Būrelio valdyba nebuvo priėmusi sprendimo medžioklės ploto vieneto paskirstymo į dalis klausimo sprendimui sudaryti darbo grupę. Ieškovų argumentas dėl darbo grupės sudarymo yra naujas, pateiktas prasidėjus bylos nagrinėjimui. Dėl susirinkimo organizavimo ar ruošimosi jame svarstyti klausimą dėl medžioklės ploto vieneto padalijimo į dalis ieškovai ieškinyje nekėlė jokių klausimų. Ieškovai klausimą dėl tariamo 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos susirinkime priimto sprendimo sudaryti darbo grupę ir vėlesnio šio sprendimo nevykdymo iškėlė tik 2024 m. rugsėjo 6 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-19406). 2024 m. rugpjūčio 20 d. jau buvo įvykęs vienas teismo posėdis, kuriame byla jau buvo nagrinėjama iš esmės.
3. Ieškovų teismui pateiktame Būrelio valdybos 2023 m. rugsėjo 27 d. posėdžio garso įraše nėra dalies, susijusios su darbo grupės sudarymu. Tai nėra viso valdybos posėdžio garso įrašas, nes jis prasideda ne nuo valdybos posėdžio pradžios. Šioje valdybos posėdžio dalyje buvo svarstomas klausimas ne dėl darbo grupės sudarymo, o dėl Būrelio vidaus tvarkos taisyklių projekto nuostatos, kurioje buvo minima darbo grupė spręsti klausimui dėl medžioklės ploto suskirstymo į dalis. Rašytinių atsakovo vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimą inicijavo patys ieškovai. Iš Būrelio valdybos 2023 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo darbotvarkės matyti, kad Būrelio valdyba šio susirinkimo metu numatė svarstyti ieškovų atstovo pateiktą vidaus tvarkos taisyklių projektą. Ieškovai iš esmės siūlė atsakovo valdomo medžioklės ploto vieneto suskirstymo į dalis klausimą sureguliuoti vidaus tvarkos taisyklėmis. Kadangi šis klausimas buvo per sudėtingas išspręsti vieno valdybos susirinkimo metu, nutarta pratęsti vidaus tvarkos taisyklių projekto rengimą bei derinimą, todėl Būrelio vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas to paties 2024 m. vasario 10 d. visuotinio narių susirinkimo metu kaip ir klausimas dėl ginčijamo medžioklės ploto paskirstymo į dalis plano patvirtinimo.
4. Po 2023 m. rugsėjo 27 d. posėdžio Būrelio valdyba nusprendė visuotiniam narių susirinkimui teikti du vidaus tvarkos taisyklių projektus – vieną parengtą ieškovų, kitą - valdybos. Šiame posėdyje valdybos nariai nenusprendė sudaryti darbo grupės medžioklės ploto padalijimo planui parengti ir tokio klausimo apskritai net nesvarstė. Ieškovai tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde teigdami priešingai, manipuliuoja savo teikiamais įrodymais bei sąmoningai siekia suklaidinti abiejų instancijų teismus.
5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2024 m. vasario 10 d. Būrelio visuotinio narių susirinkimo metu buvo užtikrintas slaptas balsavimas. Ieškovų teiginiai, kad 2024 m. vasario 10 d. susirinkimo dalyviams buvo išdalinti A4 formato lapai su iš anksto paruoštais balsavimui klausimais, tėra subjektyvus ieškovų vertinimas, pagrįstas tik prielaidomis bei spekuliacijomis. Balsų skaičiavimo komisija, kuriai priklausė ir ieškovai, jokių slapto balsavimo pažeidimų susirinkimo metu nenustatė. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kas buvo suinteresuotas „kontroliuoti“ visuotinio narių susirinkimo dalyvių balsavimą.
6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog visuotiniame narių susirinkime negalėjo balsuoti ieškovų įvardinti du Būrelio nariai. Ieškovai nenurodė, kada A. B. ir K. L. privalėjo sumokėti stojamąjį nario mokestį. Bet kuriuo atveju toks procedūrinis pažeidimas nebūtų laikytinas esminiu ir sudarančiu teisinį pagrindą ginčijamus visuotinio narių susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais. 2024 m. vasario 10 d. susirinkime dalyvavo 51 Būrelio narys iš 53, o ieškovų ginčijamą sprendimą susirinkimas priėmė balsų dauguma 36 “už“ ir 15 „prieš“. Dviejų asmenų balsų nebuvimas, net preziumuojant, kad jie balsavo už valdybos siūlomą medžioklės ploto padalinimo projektą nebūtų nulėmę kitokio rezultato. Ieškovai ieškinyje nepagrindė nei to, kad apskritai 2024 m. vasario 10 d. visuotinio Būrelio narių susirinkimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, nei, juo labiau, to, kad šie pažeidimai buvo esminiai ir turėjo lemiamą įtaką ginčo sprendimų priėmimui.
7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2024 m. vasario 10 d. susirinkimo metu buvo balsuojama dėl klaidingo MPV padalijimo projekto. Klausimas dėl braižant medžioklės ploto padalijimo planą įsivėlusios techninės klaidos iškilo 2024 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio metu. Visuotinio narių susirinkimo patvirtintame plane kompiuterio programa braižant medžioklės teritorijų linijas įsivėlė nedidelė klaida. Realybėje ieškovų grupei priklauso net didesnė medžioklės ploto vieneto dalis, nei buvo pažymėta dėl šios nežymios techninės klaidos. Klaidą nurodė pats Būrelio pirmininkas ir šios detalės patys ieškovai nebuvo pastebėję. Teismas pagrįstai sprendė, kad šis neatitikimas nėra esminis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog Būrelio valdomas medžioklės plotas buvo padalintas ieškovams priskiriant mažiau vertingą ploto dalį ar kitokiu būdu pažeidžiant jų teisinius interesus. Byloje buvo pateiktas medžioklėtyros ekspertų parengtas „Plotų kokybinių parametrų palyginimas“ (toliau – Ekspertizė), kuris atliktas remiantis kiekybiniais bei kokybiniais kriterijais. Viešvėnų grupei priskirta medžioklės ploto vieneto dalis nėra prasčiausia pagal minėtame palyginime nurodytus kriterijus, o pagal kokybinius kriterijus yra net geriausia.
9. Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog Būrelio visuotinio narių susirinkimo patvirtintas keturių grupių ribų išdėstymo planas pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, neatitinka protingumo, sąžiningumo ar lygiateisiškumo principų. Ieškovų pozicija dėl teismo netinkamai įvertintų ieškovų įrodymų yra nepagrįsta.
10. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Ekspertizėje pateiktas išvadas, t. y. kad atsakovo visuotinio narių susirinkimo patvirtintų plotų padalinimo planu kiekvienai Būrelio grupei buvo priskirtos iš esmės tokios pačios kokybės medžioklės prasme medžioklės teritorijos, vienodai atsižvelgiant į kiekvienos grupės narių interesus. Ieškovų teiginiai neturi jokios įrodomosios vertės ir nepaneigia mokslininkų parengtoje Ekspertizėje pateiktų išvadų. Ieškovų pateikta V. B. išvada neturi įrodomosios vertės, nes jame nurodyti kriterijai taikomi tik tada, kai yra sudaromas naujas medžioklės plotų vienetas ar keičiamos jo ribos, šie kriterijai taikomi savivaldybių komisijoms, rengiančioms medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus.
11. Ieškovų 2021-2023 metų medžioklės sezonų metų sumedžiotų žvėrių suvestinė neįrodo, kad jiems priskirta medžioklės ploto vieneto dalis yra mažiau vertinga, nei kitos dalys. Ieškovai, lygindami medžioklės ploto vieneto teritorijas, nurodo kiekvienoje iš šių teritorijų sumedžiotų gyvūnų skaičius, tačiau ignoruoja kitą esminį kriterijų, nulemiantį sumedžiotų žvėrių skaičių - vykdytų medžioklių skaičių. Viešvėnų grupei priskirtoje medžioklės ploto vieneto dalyje 2021-2023 m. medžioklės sezonų metu buvo vykdoma mažiau medžioklių nei kitų grupių dalyse. Medžiotojų grupėms skirstant medžioklės ploto vieneto dalis, objektyviai neįmanoma užtikrinti, kad medžiotojai jiems priskirtose dalyse visuomet sumedžios 1/4 dalį visų medžioklės ploto vienete sumedžiotų žvėrių.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas sprendime įvertino bei pasisakė ir dėl kitų ieškovų įrodymų bei argumentų, išsamiai išanalizavo iš esmės visus šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino įrodymų visumos kontekste. Tai, jog su teismo atliktu įrodymų vertinimu ieškovai nesutinka, nereiškia, jog atitinkamos teismo išvados yra nepagrįstos.
13. Apeliaciniame skunde ieškovai nepagrindė ir neįrodė, kad Viešvėnų medžiotojų grupei priskirta medžioklės ploto dalis medžioklės prasme yra reikšmingai prastesnė už kitoms grupėms priskirtas dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
23. Bylos duomenys patvirtina, kad T. B. medžiotojų ir žvejų būrelyje (toliau – ir Būrelis, atsakovas) yra 53 nariai. Būrelio nariai suskirstė į keturias grupes: Viešvėnų (grupei priklauso 14 Būrelio narių), Kaunatavo (priklauso 10 Būrelio narių), Telšių (priklauso 16 Būrelio narių) ir Dūseikių (priklauso 13 Būrelio narių). 2024 m. vasario 10 d. T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio visuotiniame narių susirinkime buvo svarstyti du Būrelio valdybos ir Viešvėnų grupės parengti Būrelio medžioklės ploto vieneto projektai dėl ribų paskirstymo keturioms medžiotojų grupėms. Visuotiniame narių Susirinkime dalyvavo 51 būrelio narys. Visuotinis narių susirinkimas balsavimu 36 „už“ ir 15 „prieš“ priėmė sprendimą patvirtinti Būrelio valdybos siūlomą ribų išdėstymo planą. Ieškovai kreipėsi su ieškiniu, prašydami minėtą sprendimą pripažinti negaliojančiu, dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat procedūrinių pažeidimų.
24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas yra teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovų ieškinys pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 10 d. atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 9: „Patvirtinti valdybos siūlomą 4 grupių ribų išdėstymo planą T. B. medžioklės plotų vienete“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl procedūrinių pažeidimų
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas „T. B. medžiotojų ir žvejų būrelis“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti būrelio narių veiklą, atstovauti būrelio narių interesams ir juos ginti, teisinė forma – asociacija. Asociacijų steigimą, valdymą bei veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Pagal šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas, taip pat kolegialus ar vienasmenis valdymo organas (įstatymo 7 straipsnio 2, 5 dalys). Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (12 straipsnio 1 dalis).
26. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017). Sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams, sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia, o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-823/2021).
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovai įrodė, jog priimant ginčijamą sprendimą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas – sprendimas priimtas nesilaikant 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos susirinkime nustatytos tvarkos, t. y. kad bus sudaryta darbo grupė. Šioje darbo grupėje dalyvaus po du kiekvienos grupės atstovus ir Būrelio pirmininkas, ji derins Būrelio naudojamo medžioklės ploto vieneto (toliau – ir MPV) padalijimą grupėms ir tik jį suderinus, toks atsakovo MPV padalijimo planas bus teikiamas tvirtinti atsakovo susirinkimui. Teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad į bylą buvo pateikta tik atsakovo valdybos posėdžio įrašo dalis, kadangi buvo pateiktas pilnas 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos posėdžio garso įrašas. Tokius ieškovų argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
29. Teisėjų kolegija, išklausiusi į bylą pateiktus garso įrašus, sutinka su apeliantais, kad iš jų galima nustatyti, jog tai – 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos posėdžio garso įrašai (2024 m. rugsėjo 9 d. dokumentas numeris DOK-19406). Išklausius visa įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad susirinkime buvo papunkčiui skaitomas 2023 m. rugsėjo 17 d. Būrelio valdybai advokato A. Š., atstovavusio 17 Būrelio narių, pateiktas 2023 m. rugsėjo 15 d. projektas „T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės) (1 t., b. l. 26-34). Taip pat vyko diskusijos dėl kiekvieno iš aptariamų Taisyklių punkto turinio (ne)tinkamumo Būreliui (dokumento numeris DOK-19406 priede Nr. 2-2 pateiktas garso įrašas iki 1 val. 13 min.). Į bylą pateiktas 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos posėdžio protokolas Nr. 5 patvirtina, kad pirmuoju valdybos posėdžio darbotvarkės klausimu įrašyta „Dėl T. B. medžiotojų būrelio vidaus tvarkos taisyklių“. Protokole, be kita ko, nurodyta, jog A. Š. Taisyklėse yra Būreliui nepriimtinų punktų. Taisyklėms pakoreguoti reikia laiko. Taisyklės buvo koreguojamos ir valdybos posėdžio metu, jų koregavime dalyvavo ir T. Z.. Pakoreguotų taisyklių kopija bus pridėta prie šio protokolo. Dėl šio klausimo valdyba nutarė: „T. B. medžiotojų būrelio vidaus tvarkos taisyklių patvarkytą projektą išsiųsti advokatui A. Š.“ (1 t., b. l. 35-37). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad yra pateiktas pilnas posėdžio garso įrašas, nes garso įrašas prasideda žodžiais „patvirtina Būrelio medžiotojų visuotinio narių susirinkimo išrinkta darbo grupė“, o tai atitinka Taisyklių 2.1. punkto paskutinio sakinio dalį.
30. Apibendrindamas tai, kas nurodyta 29 punkte, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Būrelio valdybai 2023 m. rugsėjo 17 d. advokato A. Š. pateiktas 2023 m. rugsėjo 15 d. projektas „T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio vidaus tvarkos taisyklės“ 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos posėdyje nebuvo patvirtintas. Vadinasi neįsigaliojo ir aptariamų Taisyklių 2.1. punktas, pagal kurį „Būrelio naudojamo medžioklės plotų vienete yra nustatomos keturios medžioklės plotų vieneto dalys. Medžioklės plotų dalis patvirtina Būrelio medžiotojų visuotinio narių susirinkimo išrinkta darbo grupė“.
31. Teisėjų kolegija, išklausiusi ieškovų pateiktus 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos posėdžio garso įrašus, susipažinusi su šio posėdžio protokolu, nustatė, jog priešingai, nei teigia apeliantai, 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos posėdyje nebuvo priimtas sprendimas sudaryti darbo grupę, į kurią įeitų po du kiekvienos medžiotojų grupės atstovus ir Būrelio pirmininkas, ir kuri derintų Būrelio naudojamo MPV padalijimą grupėms. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad medžioklės plotų vieneto padalijimui tarp medžiotojų grupių turėjo būti sudaroma darbo grupė. Nesant priimto sprendimo dėl tokios darbo grupės sudarymo, nepagrįstais pripažintini apeliantų teiginiai, jog ginčijamas visuotinio narių susirinkimo sprendimas buvo priimtas nesilaikant 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos susirinkime nustatytos tvarkos, todėl padarytas esminis procedūrinis pažeidimas.
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priimant ginčijamą juridinio asmens sprendimą, procedūrinis pažeidimas buvo padarytas netinkamai organizuojant slaptą balsavimą. Ieškovai įrodinėjo tai, kad balsavimo metu buvo lengva kontroliuoti kaip yra balsuojama susirinkimo darbotvarkėje nurodytais klausimais, kadangi buvo balsuojama mažose patalpose ant A4 formato lapų. Nurodo, jog buvo lengva pastebėti, kaip balsuoja tam tikras Būrelio narys, todėl balsavimas iš esmės nebuvo slaptas. Galimybės balsuoti slaptai realiai nebuvo sudaryta. Teismo išvada, kad procedūrinis pažeidimas nebuvo padarytas, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
33. Į bylą pateiktas 2024 m. vasario 10 d. Būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkimo narių balsų dauguma nutarta susirinkime balsuoti slaptu balsavimu (1 t., b. l. 56-67). Aplinkybę, kad balsavimas vyko nariams jiems išduotame balsavimo raštu biuletenyje ties kiekvienu susirinkimo darbotvarkės klausimu pažymint, ar jie balsuoja „už“ ar „prieš“, patvirtina prie ieškinio pridėtas balsavimo raštu biuletenio pavyzdys (1 t., b. l. 78-79). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantai į bylą nėra pateikę jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad balsavimo metu balsuojantiems būrelio nariams buvo trukdoma privačiai savo nuožiūra užpildyti balsavimo biuletenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su balsavimo patalpų ir (ar) balsavimo biuletenio dydžiu, patys savaime taip pat nepaneigia teismo išvados, jog balsavimas vyko slaptai.
34. Apeliantai nurodo nesutinkantys su teismo išvada, jog svarstant valdybos parengtą planą schemoje padaryta klaida, netiksliai nurodant Viešvėnų grupei priskirto medžioklės ploto ribas, tačiau netiksliai apibrėžtos teritorijos plotą, lyginant su Viešvėnų grupei priskirta visa medžioklės ploto vieneto dalimi, šis neatitikimas nėra esminis. Apeliantų teigimu, teismas ne tik neišsprendė šio ginčo, tačiau savo sprendimu sukūrė konfliktinę situaciją, pagal kurią nėra aišku, kokiu atsakovo MPV padalijimo projektu atsakovo nariai turi vadovautis. Su tokiais apeliantų argumentams teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
35. Taikant sprendimo negaliojimo gynimo būdą, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006). Pagrindas taikyti sprendimo negaliojimą kaip gynimo būdą turi būti nustatytas ne bet koks, o nemažareikšmis teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008), todėl bendrovės organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas teismų praktikoje yra pripažįstamas labiau kaip išimtinio pobūdžio civilinių teisių gynimo būdas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėta kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikytina sprendžiant ir dėl asociacijos organų sprendimų nuginčijimo.
36. Teisėjų kolegija pažymi, jog MPV padalijimo projekto neatitikimas, netiksliai nurodant Viešvėnų grupei priskirto medžioklės ploto ribas, nebuvo nurodomas ieškinio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarta aplinkybė suponuoja išvadą, kad minėtas neatitikimas ieškovams nebuvo esminis ir (ar) reikšmingas. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje nurodė, kad braižant medžioklės ploto padalijimo planą įsivėlė nedidelė techninė klaida. Ieškovai iš esmės neįrodinėjo, kad šis neatitikimas atsakovo padarytas nusižengiant veikimo gera valia, t. y. sąžiningumo principui. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad neatitikimas atsirado padarius techninę klaidą. Apeliantų teigimu, liudytojais apklausti valdybos nariai A. V., R. R. ir R. L., ieškovui T. Z. šiems liudytojams parodžius žemėlapį, kuris buvo siūlomas kaip valdybos parengtas projektas, patvirtino, kad tai yra tas žemėlapis, už kurį buvo balsuojama 2024 m. vasario 10 d. visuotinio susirinkimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad minėtų liudytojų apklausos metu, jiems epizodiškai parodžius valdybos planą, kuris nebuvo skelbtas Būrelio facebook grupėje, liudytojai patvirtino už jį balsavę, galėjo būti nulemta liudytojų suklydimo. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina plano neatitikimus, kuriuos pripažino atsakovas, esant neesminius. Todėl nesutiktina su apeliantų teiginiu, kad aukščiau aptarti liudytojų parodymai patvirtina, jog ginčijamas sprendimas neatitinka būrelio narių valios. Tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia ir tai, kad kiti Būrelio nariai 2024 m. vasario 10 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokolinio sprendimo Nr. 9: „Patvirtinti valdybos siūlomą 4 grupių ribų išdėstymo planą T. B. medžioklės plotų vienete“ neginčija.
37. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006). Ginčijamo teismo sprendimo motyvuose nurodoma, kad netiksliai apibrėžtos teritorijos ploto neatitikimas nėra esminis, šį neatitikimą nurodė pats atsakovas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad realiai Viešvėnų grupei atitinkanti dalis yra didesnė ir žemėlapis bus patikslintas. Taigi teismo sprendimo motyvuose yra nustatyta aplinkybė, kad realiai Viešvėnų grupei atitinkanti dalis yra didesnė. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindu paties atsakovo pripažįstama įsivėlusi techninė klaida turės būti ištaisoma. Priešingu atveju, šios klaidos taisymu suinteresuoti asmenys įgytų teisę ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pasak apeliantų, dėl susirinkimo metu balsavusių asmenų teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad A. B. ir K. L. nėra Būrelio nariai, nes šeimos nariams yra taikomos nuolaidos sumokant nario mokesčius. Teismas nepasisakė nei koks pagrindas leidžia daryti tokias nuolaidas, nenurodė kokia nuolaida buvo padaryta, nenurodė kas pateikė tokius paaiškinimus bei nenurodė kokie duomenys pagrindžia šią išvadą. Šios teismo išvados yra deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Kadangi šie asmenys nėra sumokėję stojamojo nario mokesčio, jie negalėjo būti laikomi Būrelio nariais ir balsuoti susirinkime, todėl prašomas pripažinti negaliojančiu sprendimas buvo priimtas padarant šiurkščius procedūrinius pažeidimus. Tokiems apeliantų argumentams teisėjų kolegija pritaria tik iš dalies.
39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 10 d. visuotiniame Būrelio narių susirinkime dalyvavo 51 Būrelio narys iš 53 narių. Ginčijamas sprendimas priimtas balsų dauguma, už sprendimą nubalsavus 68 proc. narių (36 nariai balsavo „už“, 15 narių balsavo „prieš“). Nagrinėjamu atveju, ieškovai ginčijo A. B. ir K. L. narystę Būrelyje tuo pagrindu, kad jie pagal Būrelio įstatų (1 t., b. l. 16-23) 3.1. punktą nėra sumokėję stojamojo nario mokesčio. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog minėti asmenys tokį mokestį buvo sumokėję, turėjo įrodyti atsakovas. Konstatuotina, kad į bylą nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą dėl to, jog ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu A. B. ir K. L. stojamąjį nario mokestį buvo sumokėję ir (ar) kad jie buvo atleisti nuo tokio mokesčio. Teisėjų kolegija pritaria apeliantams, jog teismo sprendime padaryta išvada dėl A. B. ir K. L. narystės Būrelyje nelaikytina pagrįsta. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šių asmenų balsavimas neturėjo lemiamos įtakos priimant ginčijamą sprendimą. Net ir tuo atveju, jei šių asmenų balsai būtų minusuojami iš balsavusiųjų „už“ skaičiaus (36-2=34), ginčijamas sprendimas būtų buvęs priimtas balsų dauguma, už sprendimą nubalsavus 64 proc. narių. Todėl minėtų asmenų dalyvavimas balsavime pats savaime nelaikytinas pagrindu ginčijamą sprendimą pripažinti negaliojančiu.
Dėl ieškovų interesų ir teisių pažeidimo, lygiateisiškumo principo pažeidimo ir ieškovų diskriminavimo
40. Apeliantų teigimu, ieškovams net nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti MPV dalių paskirstymo derybose. Nustatyta tvarka pažeidžia ieškovų teises ir jų interesus, nustatyta tvarka yra nesąžininga, neteisinga ir primesta kitų Būrelio grupių valios, nepagrįstai ir nesąžiningai suteikiant kitoms Grupėms ir jų dalyviams daugiau teisių. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Būrelio valdybos 2023 m. spalio 25 d. posėdžio protokolas Nr. 6 patvirtina, kad valdybos nariams diskutuojant ir ieškant kompromiso su Viešvienų grupės atstovais dėl MVP dalių priskyrimo keturioms grupėms, Telšių grupei priklausantis Būrelio pirmininkas S. B. pasiūlė T. Z. ir A. K. susikeisti medžioklės plotais, tačiau pasiūlymo buvo atsisakyta (1 t., b. l. 40-45). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laiko tai, kad ieškovams, kaip Viešvienų grupės nariams, buvo sudaryta galimybė parengti savo MVP dalių priskyrimo keturioms grupėms planą. Ieškovų parengtas planas, kaip alternatyvus valdybos parengtam planui, buvo pateiktas balsavimui visuotiniame susirinkime ir visi Būrelio nariai turėjo galimybę balsavimo būdu pasirinkti vieną iš dviejų planų. Pažymėtina, kad net ir Viešvienų grupės nariai ne visi balsavo už jų grupės parengtą planą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog dalies Viešvienų grupės narių balsavimas „prieš“ valdybos parengtą planą savaime nelemia pagrindo kitų Būrelio narių dauguma patvirtintą planą vertinti kaip prieštaraujantį protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
42. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatyme nėra atskleistas šių principų turinys, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, aptartus principus aiškina atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Minėta, jog sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-823/2021).
43. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio), nagrinėjamoje byloje atsakovo nesąžiningumo fakto pagrindimo pareiga teko ieškovams.
44. Ieškovų vertinimu, atsakovo valdymo organai kerštauja ieškovams dėl dalies ieškovų pateikto prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu yra aiškinamasi, ar Būrelio buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų ir apskaitant visas Būrelio pirmininkui perduotas lėšas, pateikimo ir siekia juos diskriminuoti kitų atsakovo narių atžvilgiu.
45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovų argumentais. Visų pirma, pažymėtina, kad argumentas, susijęs su valdymo organo galimu kerštavimu laikytinas deklaratyviu, nepagrįstu objektyviais byloje esančiais duomenimis. Be to, svarbu pažymėti, jog ginčijamas sprendimas yra priimtas ne valdybos narių, o visuotiniame narių susirinkime balsų dauguma.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad Būrelio įstatų 7.4.4. punktu Būrelio valdybos kompetencijai priskirta rengti Būrelio planus ir kitus dokumentus, susijusius su Būrelio veikla (1 t., b. l. 16-23). Būrelio Įstatuose nėra detalizuota MPV padalijimo tarp medžioklės grupių organizavimo procedūra. Vadinasi, Būrelio valdyba ginčo planą galėjo rengti ir neformalizuota darbo tvarka, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Valdybos parengtas planas buvo pateiktas visuotiniam narių susirinkimui. Šiam planui atitikus tikrąją daugumos narių valią, ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
47. Ieškovai iš esmės įrodinėjo, kad nevertingos medžioklei MPV dalys yra priskirtos išimtinai tik Viešvėnų grupei. Įrodinėjo, kad jiems priskirtoje 1 660 ha dydžio medžioklės ploto vieneto dalyje yra neįmanoma vykdyti medžiokles. Šias aplinkybes ieškovai grindė Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko G. S. sudarytos komisijos raštu, o taip pat liudytojų G. S., A. B., S. K. parodymais.
48. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko G. S. pasirašytu 2024 m. balandžio 15 d. raštu Dėl išvados pateikimo (2 t., b. l. 11) pažymi, kad jame nurodoma dėl netikslingumo ginčo 1 660 ha teritorijoje įrengti tykojimo bokštelius ar biotechnines priemones žvėrims. Rašte pateikiama išvada, kad Būrelis nesąžiningai padalijo medžioklės plotus Viešvienų grupei, neužtikrino lygiateisiškumo tarp visų grupių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarto rašto turinys patvirtina, jog rašte minima komisija pateikdama išvadą nevertino ne tik kitoms Būrelio grupėms priskirtų plotų, tačiau nevertino ir kito (1 683 ha) Viešvienų grupei priskirto ploto. Kaip teisingai nurodė teismas, liudytojas G. S. 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad Telšių medžiotojų ir žvejų draugija neturi metodikos, kaip atlikti tokio pobūdžio vertinimą, tai gali padaryti tik mokslininkai, išvadoje yra pateikta tik medžiotojų nuomonė. Teisėjų kolegija nurodytų argumentų pagrindu sprendžia, jog aptariamas raštas nelaikytinas pakankamu ir (ar) objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovų įrodinėjamą aplinkybę dėl jiems priskirto ginčo 1 660 ha ploto netinkamumo medžioklei. Priešingai, minėtame rašte nurodoma, jog šiame plote Būrelis galėtų rengti bendras kiškių medžiokles. Apibendrindama nurodytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad medžioklė negali būti suprantama tik kaip tykojimas žvėrių medžioklės bokštelyje, o ieškovų nuomonė, kad ginčo plote galimi sumedžioti gyvūnai yra menkaverčiai, nesudaro pagrindo teigti, kad 1 660 ha plote medžioti nėra galimybės.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti G. S., A. B., S. K. paaiškino, jog jie nėra susipažinę su ginčijamu sprendimu dėl MPV padalijimo tarp keturių medžiotojų grupių, kitoms grupėms (išskyrus Viešvienų grupę) priskirtų plotų nėra apžiūrėję. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie šių liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog G. S., A. B., S. K. teiktos išvados (2 t., b. l. 135-136) dėl to, kad Viešvienų grupei priskirtas 1 660 ha plotas yra nelygiavertis kitoms grupėms priskirtiems plotams, negali būti laikomos pagrįstomis.
50. Apeliantų teigimu, ginčijamo Būrelio visuotinio susirinkimo sprendimo neteisėtumą pagrindžia tai, kad iš jų grupės atimtose MPV dalyse buvo ir dar yra pastatyta 11 medžioklės bokštelių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovų pozicija.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina (2 t., b. l. 19-25), jog iš ieškovų nurodomos 11 medžioklės bokštelių tik keturi yra stacionarūs. Likusieji septyni medžioklės bokšteliai yra itin nesudėtingos konstrukcijos, todėl jų perkėlimas nelaikytinas sudėtingu ir (ar) brangiu. Taip pat pritartina teismo išvadai, jog pasikeitus Būrelio medžiotojų grupėms priskirtiems medžioklės plotams, bokštelius teks nusikelti arba susitarimo pagrindu perleisti kitai medžiotojų grupei (4 t., b. l. 30-31) ne tik ieškovams, bet ir kitiems būrelio nariams. Atitinkamai pagrįsta laikytina teismo išvada, jog bokštelių nusikėlimas nėra susijęs išskirtinai su Viešvėnų grupe.
52. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Viešvienų grupei primesta pareiga prižiūrėti Būrelio problematiškiausias vietas. Teisėjų kolegija tokių ieškovų teiginių neturi pagrindo pripažinti pagrįstais.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nėra pateikę objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jų teiginius, kad per pusantro mėnesio Viešvienų grupė išardė daugiau kaip 15 bebrų užtvenktų kanalų. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog bebrų užtvankų yra ir kitų Būrelių grupių teritorijose.
Dėl medžioklėtvarkos principų pažeidimų padalinant MPV į atsiras dalis
54. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Būrelio pirmininkas, kuris nėra kaip nors susijęs su medžioklėtvarka ir nesivadovavo jokiais medžioklėtvarkos principais, dalindamas MPV į atskiras dalis nesiekė užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Teismas dėl tokių aplinkybių nieko nepasisakė, todėl tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą. Tokį apeliantų argumentą teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą.
55. Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina aplinkos ir žemės ūkio ministrai.
56. Nagrinėjamo ginčo atveju, priešingai nei vertina apeliantai, minėtas reguliavimas nėra taikytinas, kadangi naujas Medžioklės plotų vienetas nebuvo sudaromas, Būrelio naudojimui priskirto Medžioklės plotų vieneto ribos nebuvo keičiamos. Nagrinėjamo ginčo atveju Būrelio veiklos organizaciniais tikslais ginčijamu 2024 m. vasario 10 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu iš esmės buvo nustatyta Būreliui priskirto Medžioklės plotų vieneto naudojimosi tarp Būreliui priklausančių keturių medžiotojų grupių tvarka.
57. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentais nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2024 m. vasario 10 d. atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinis sprendimas Nr. 9: „Patvirtinti valdybos siūlomą 4 grupių ribų išdėstymo planą T. B. medžioklės plotų vienete“ nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, šio sprendimo priėmimu nepažeistas ieškovų lygiateisiškumas kitų Būrelio narių atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovai neįrodinėjo ginčijamo sprendimo prieštaravimo juridinio asmens steigimo dokumentams (įstatams).
Dėl įrodymų vertinimo
58. Apeliantų teigimu, iš esmės visos su įrodymu vertinimu susijusios teismo išvados remiasi tuo, kad MPV dalys grupėms buvo paskirstytos teisingai pagal A. K. ir K. Š. parengtą išvadą. Ieškovai pateikė įrodymus paneigiančius šią išvadą, dėl kurių teismas nepasisakė, todėl teismo įrodymų vertinimas yra paviršutiniškas, aplaidus bei šališkas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantų argumentams.
59. Apeliantai įrodinėdami, kad A. K. ir K. Š. savo darbe vadovavosi klaidinga pirmine informacija, kas sąlygojo nepagrįstų išvadų pateikimą, daro nuorodą į kitus į bylą pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai nurodo, kad į bylą pateikto įrodymo – Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos lydraščių dėl šernų maro suvaldymo – duomenų pagrindu sudaryta lentelė už 2021-2023 metus parodo, jog Dūseikių grupė sumedžiojo 52 šernus, Kautanavo grupė sumedžiojo 49 šernus, o Viešvienų grupei atitekusiuose plotuose buvo sumedžiota tik 20 šernų per tejus metus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kitame ieškovų pateiktame įrodyme – antstolio V. D. 2024 m. rugsėjo 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47-24-09-05-036-72 (toliau – antstolio protokolas) (4 t., b. l. 168-171) pateikti duomenys nesutampa su aukščiau nurodytame įrodyme pateiktais duomenimis. Antstolio protokole užfiksuota, kad 2021-2023 metais pagal medžiotojų grupėms priskirtus plotus Dūseikių grupė sumedžiojo 51 šerną, Kautanavo grupė sumedžiojo 41 šerną, o Viešvienų grupė – 25 šernus. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptartuose įrodymuose pateiktas sumedžiotų žvėrių skaičius nesutampa iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantai (ieškovai) nepagrindė ir neįrodė, jog Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų mokslo katedros Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. A. K. ir lektoriaus K. Š. parengtas plotų kokybinių parametrų palyginimas yra atliktas klaidingų duomenų pagrindu, o teisingi bei tikslūs duomenys pateikiami ieškovų teiktuose įrodymuose (CPK 12, 178 straipsniai).
60. Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų.
61. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).
62. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 38 punktas).
63. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019, 22 punktas).
64. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. d. H. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas nustatė visas esmines bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, identifikavo ir įvertino esminius byloje keliamus klausimus bei į juos argumentuotai atsakė, pateikė motyvuotus argumentus dėl byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimo, įvertino byloje surinktus įrodymus.
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog teismo sprendime nėra pasisakyta dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo, nereiškia, kad tokie įrodymai liko teismo netirti ir (ar) nevertinti teisėjai susiformuojant pagrįstą ir asmenišką įsitikinimą dėl bylos faktinių aplinkybių. Vien tai, kad ieškovai byloje esančius įrodymus (jų pakankamumą) vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos.
66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamame teismo procesiniame sprendime yra pateikti aiškūs ir pakankami motyvai dėl bylos baigčiai svarbių aspektų, pagrįsti išsamiu teisiškai reikšmingų aplinkybių, šalių argumentų ir įrodymų ištyrimu. Todėl šis sprendimas laikytinas atitinkančiu įstatymo reikalavimus, jis yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl bylos procesinės baigties
67. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
68. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovams jų apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
70. Atsakovas 2025 m. vasario 11 d. pateikė prašymą priteisti jam apeliacinėje instancijoje rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patirtas 4 386,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (dokumentas numeris DOK-3702 su priedais). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7; 8.11 punktai). Todėl šios išlaidos mažintinos iki Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje x 1,3 koeficientas) Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovui lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų T. Z. , A. C., A. K., A. A., B. D., P. R., D. K., K. R. S. , T. A., E. K., V. Š.. Iš kiekvieno ieškovo atsakovui priteistina po 264,48 Eur (2 909,27 Eur/11)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui T. B. medžiotojų ir žvejų būreliui, juridinio asmens kodas 193141583, iš ieškovų T. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), A. C., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), B. D., gim. (duomenys neskelbtini), P. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini) , K. R. S. , gim. (duomenys neskelbtini), T. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 264,48 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 48 centus).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.