Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio atstovams pirmininkui S. B., advokatams Feliksui Miliučiui, Ovidijui Speičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. Z., A. C., A. K., A. A., B. D., P. R., D. K., K. R. S., T. A., E. K., V. Š. ieškinį atsakovui Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būreliui dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 10 d. atsakovo Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 9: „Patvirtinti valdybos siūlomą 4 grupių ribų išdėstymo planą Tado Blindos medžioklės plotų vienete“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai yra Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio nariai. Jau penkiolika metų Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio nariai yra suskirstyti į keturias grupes: Viešvėnų, Kaunatavos, Telšių ir Dūseikių, nors šis suskirstymas patvirtintas tik 2024 m. vasario 10 d. visuotiniame narių susirinkime. Iki šio susirinkimo kiekvienai grupei žodiniu susitarimu buvo paskirta atitinkama Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio naudojamo medžioklės plotų vieneto dalis, kurioje medžiojo atitinkama grupė. Bendras Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio naudojamas medžioklės plotų vienetas siekia 15322 ha, tačiau nuo 2008 m. iki 2024 m. Viešvėnų grupės medžiotojai medžiojo 1850 ha medžioklės plotų vienete ir jų naudojama medžioklės plotų vieneto dalis buvo reikšmingai mažesnė už kitų grupių. Ieškovų iniciatyva 2023 m. rugsėjo 27 d. Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio valdybos susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio (toliau ir – Būrelis) grupių medžioklės ploto dalių paskirstymo žemėlapio sudarymo. Valdybos susirinkime buvo nutarta sudaryti darbo grupę, kuri parengs Būrelio grupių medžioklės ploto dalių paskirstymo žemėlapį ir pateiks jį tvirtinti visuotiniam narių susirinkimui. Ieškovai Būrelio pirmininkui išsiuntė savo siūlymą, praplečiant Viešvėnų grupės medžiotojų naudojamą medžioklės plotų vieneto dalį, jos neskaidant į atskiras dalis. Valdybos narių susirinkime 2023 m. spalio 25 d. buvo pateiktas tarp likusių Būrelio grupių sudarytas žemėlapis, tačiau į Viešvėnų grupės siūlymą atsižvelgta nebuvo. Valdybos narių susirinkime 2023 m. lapkričio 3 d. ieškovai buvo informuoti, kad visuotiniam narių susirinkimui bus teikiami valdybos ir Viešvėnų grupės parengti medžioklės plotų vieneto paskirstymo žemėlapių projektai. Ieškovai valdybai pateikė dar du pasiūlymus dėl medžioklės plotų vieneto paskirstymo, tačiau į juos taip pat nebuvo atsižvelgta. Jiems taip pat nebuvo suteikta informacija apie sumedžiotų žvėrių skaičių. Ieškovai 2024 m. vasario 10 d. neeiliniame visuotiniame narių susirinkime atšaukė prašymą juos priskirti Viešvėnų grupei, tačiau šio susirinkimo metu buvo patvirtintas valdybos narių parengtas medžioklės plotų vieneto paskirstymo žemėlapis. Toks sprendimas buvo priimtas kerštaujant ieškovams dėl jų iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo S. B. atžvilgiu. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. 2024 m. vasario 10 d. neeiliniame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo ir balsavo A. B. ir K. L., kurie nėra sumokėję stojamojo nario mokesčio, todėl nelaikytini Būrelio nariais. Susirinkimo metu taip pat nebuvo užtikrintas slaptas balsavimas, dėl to atsakovo valdymo organai galėjo kontroliuoti paskelbtą balsavimą. Atsakovas siūlė Viešvėnų grupei susikeisti plotais su Telšių grupe, tačiau ieškovai atsisakė. Nors Viešvėnų grupei buvo priskirtas didesnis plotas, tačiau 1660 ha plotas medžioklei nenaudingas. Šį plotą užimą pievos ir ūkininkų dirbama žemė, kanalai, kuriuose gyvena bebrai. Be to, šis plotas ribojasi su kitu medžiotojų būreliu. Jie intensyviai yra susistatę medžioklės bokštelius, o kitoje pusėje yra kaimelis. Pagal medžioklės taisykles medžioklės bokšteliai negali būti statomi arčiau nei 200 m atstumu, todėl ieškovai savo bokštelius galėtų statyti tik ūkininkų dirbamuose laukuose. Taip būtų daroma žala ūkininkų laukams, todėl sutikimo statyti bokštelius jie negaus. Iš jų atimtuose medžioklės plotuose ieškovai, gavę žemės savininkų sutikimus, yra pasistatę stacionarius medžioklės bokštelius. Dėl jų nusikėlimo patirs didelių finansinių nuostolių. Ieškovai naujai priskirtuose plotuose taip pat turės kontroliuoti bebrų populiaciją, kad ji nedarytų žalos ūkininkams, taip tik jų grupei priskiriama didžiulė pareiga ir finansinė našta.

Ieškovų atstovas advokatas Algimantas Šindeikis nurodė, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta asociacijų veiklos garantija suteikia asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau kilus ginčui dėl asociacijos veiklos, bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius, tiek ir procedūrinius aspektus. Juridinio asmens sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Atsakovo 2023 m. vasario 27 d. valdyboje buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri sudarytų medžioklės plotų išdalijimo žemėlapį ir jį pateiktų svarstyti visuotiniam narių susirinkimui. Vis dėlto 2023 m. spalio 25 d. valdybos susirinkime nebuvo sudaryta jokia darbo grupė, interesai nebuvo derinti, į ieškovų pasiūlymus taip pat nebuvo atsižvelgta. Atsakovas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovai atsisakė jungtis į grupę, tačiau valdyba patvirtino grupę pagal savo norą. Tuo tarpu kitos grupės buvo sudarytos laisvu noru. Be to, dėl plotų pasikeitimo ieškovai patirs finansinių nuostolių, nes turės nusikelti stacionarius medžioklės bokštelius. Viešvėnų grupei priskirtas medžioklės plotas yra nelygiavertis lyginant su kitoms grupėms priskirtais plotais. Pagal medžioklės lapus matosi, kad ginčo 1660 ha plote tris metus nebuvo sumedžiota žvėrių. Atsakovė nepateikė dokumentų dėl sumedžiotų žvėrių, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą laikytina, kad jie yra nenaudingi jų nepateikusiai šaliai. Medžioklėtvarkos specialistai nurodė, kad 1660 ha plotas medžioklei nėra naudingas, žemėlapio ribos nėra aiškios, siauros, todėl gali kilti pavojaus medžiojant. Nors visi būrelio nariai turi pareigą rūpintis gyvūnais, tačiau dabar tik Viešvėnų grupei priskirta našta rūpintis bebrų populiacija.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelis yra asociacija, vienijanti 53 narius. Būrelio nariai yra pasiskirstę į keturias grupes: Viešvienų, kuriai priklauso 14 Būrelio narių; Telšių, kuriai priklauso 16 Būrelio narių; Kaunatavo, kuriai priklauso 10 Būrelio narių ir Dūseikių, kuriai priklauso 13 Būrelio narių. Kai nebūdavo organizuojamos bendros medžioklės, kiekvienos grupės nariai medžiodavo atskirose atsakovo valdomo medžioklės ploto vieneto dalyse. Viešvėnų grupės iniciatyva, 2023 m. rugsėjo 27 d. Būrelio valdybos susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti Būrelio narių grupių vadovus sudaryti medžiotojų grupių sąrašus, Būrelio nariams patiems pasirenkant, kuriai grupei nori būti priskirti. Būrelio valdyba taip pat parengė Būrelio valdomo medžioklės ploto suskirstymo į medžioklės plotų vienetus projektą, kurį numatė svarstyti valdybos posėdžio metu ir siūlyti dėl jo balsuoti Būrelio visuotiniam narių susirinkimui. Viešvėnų medžiotojų grupės medžiotojai parengė ir Būrelio valdybai pateikė savo Būrelio valdomo medžioklės ploto suskirstymo į dalis projektą, kuriame buvo išskirtas tik Viešvėnų grupei priskirtinas medžioklės ploto vienetas ir nebuvo pateikta jokio pasiūlymo, kaip turėtų būti paskirstyti kitoms medžiotojų grupėms priskirtini medžioklės ploto vienetai. 2023 m. spalio 25 d. Būrelio valdybos susirinkimo metu buvo patvirtintos Būrelio medžiotojų grupių sudėtys, dalyvaujant ieškovams V. R. ir T. Z., svarstomas klausimas dėl medžioklės ploto vieneto suskirstymo į dalis plano teikimo balsuoti neeiliniam visuotiniam narių susirinkimui. Būrelio pirmininkas Viešvėnų grupės nariams T. Z. ir A. K. siūlė apsikeisti medžioklės ploto dalimis, tačiau šie su tokiu pasiūlymu nesutiko. Tada Viešvėnų grupės atstovams buvo pasiūlyta iki kito valdybos posėdžio pateikti planą su keturiomis medžioklės ploto dalimis. Ieškovams terminas planui pateikti buvo pratęstas du kartus. 2023 m. lapkričio 8 d. valdybos posėdyje ieškovai pristatė į keturias dalis padalinto medžioklės ploto vieneto plano projektą ir posėdžio metu buvo diskutuojama dėl geriausio ploto dalių paskirstymo sprendimo. Pirmininkas S. B. Viešvėnų grupės atstovams dar kartą pasiūlė apsikeisti medžioklės plotais, jei Būrelio valdybos siūlomas variantas Viešvėnų grupės narių netenkina, tačiau T. Z. bei kiti posėdyje dalyvavę Viešvėnų grupės nariai su tokiu pasiūlymu ir vėl nesutiko. Buvo nuspręsta abu projektus teikti balsavimui neeiliniam visuotiniam Būrelio narių susirinkimui. Ieškovai 2023 m. lapkričio 20 d. Būrelio valdybai pateikė dar vieną medžioklės ploto vieneto padalinimo į dalis projektą, tačiau Būrelio valdyba, atsižvelgdama į tai, kad Viešvėnų grupei priklausantiems medžiotojams buvo sudarytos visos galimybės savo siūlomą variantą parengti anksčiau ir jį pristatyti, dėl šio projekto susirinkimo nebeorganizavo ir jo nebesvarstė. R. G. valdybos nariui V. Š. siūlė atsiimti ikiteisminiame tyrime Būrelio vadovui S. B. pareikštus kaltinimus, jei Būrelio valdyba patvirtins ir neeiliniams visuotiniam narių susirinkimui teiks tvirtinti tik Viešvėnų grupės parengtą medžioklės ploto vieneto padalinimo planą. 2024 m. vasario 10 d. įvyko Būrelio neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kurio 9 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas Valdybos siūlomas medžioklės ploto ribų padalinimo planas, o Viešvėnų grupės pasiūlytas medžioklės ploto dalių ribų nustatymo projektas atmestas. Nurodyti procedūriniai pažeidimai yra nepagrįsti. Visuotiniame narių susirinkime dalyvavo 53 iš 51 Būrelio narių. Už ginčijamą sprendimą balsavimą balsavo 36 nariai, todėl netgi pripažinus du asmenis ne Būrelio nariais, tai neturėtų įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Susirinkimo metu buvo balsuojama slaptai, Būrelio nariams buvo išdalinti biuleteniai, kuriuose ties kiekvienu klausimu turėjo būti pažymėta „už" ar „prieš". Be to, susirinkimo pirmininkas A. V. visus susirinkimo dalyvius informavo, kad jie užpildyti jiems išdalintus balsavimo biuletenius gali tiek pagrindinėje patalpoje, kurioje vyko susirinkimas, tiek išėję už durų. Taigi, susirinkimo metu buvo sudarytos visos sąlygos susirinkimo dalyviams balsuoti slaptai. Medžioklėtyros ekspertų Vytauto didžiojo universiteto mokslininkų parengtas Plotų kokybinių parametrų palyginimas patvirtina, kad Viešvėnų grupei priskirtas plotas yra ne blogiausias, o vienas geriausių lyginant su kitoms grupėms priskirtais plotais.

Atsakovo atstovas S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Būrelio (duomenys neskelbtini). Visada Būrelyje buvo trys grupės, kurios medžiojo nustatytuose plotuose. Niekas pretenzijų neturėjo. A. K. ir T. Z. atsiskyrė nuo Telšių grupės ir Telšių plotas buvo padalintas maždaug per pusę, atsižvelgiant į kelius ir kad būtų patogu medžioti. Būrelis turi 3800 ha miško ir 9000 ha laukų. Laukų niekas nenori, bet ir juos tenka dalintis. Miško masyvo vakarinėje pusėje neįmanoma padalinti, nes nėra aiškių ribų. Valdybos pateiktas projektas Viešvėnų grupei netiko, jie norėjo tik tam tikro ploto ir į kompromisus nėjo. Viešvėnų grupei siūlė keistis su Telšių grupe plotais, bet jie nesutiko. Geriausia vieta medžioklei palei upę. Kadangi Telšių grupė anksčiau neturėjo prie upės priėjimo, keičiant plotų ribas taip ir paskirstė. Dėl darbo grupės nesitarė. Derinant ribas valdyboje dalyvavo ir ieškovų atstovai. Duomenys nurodyti pagal medžioklės lapus dėl sumedžiotų žvėrių vietos yra netikslūs. Medžioklės lape rašomas didesnis miškas prie kurio sumedžiojamas žvėris. Tik šernai žymimi koordinatėmis. Medžiotojai turi ne tik teises, bet ir pareigas, viena iš jų prižiūrėti žvėrių populiaciją.

Atsakovo atstovai advokatai Feliksas Miliutis ir Ovidijus Speičys teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

Ieškinys atmestinas.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Būrelio narys nuo 2001 m. Medžiojo Kaunatavo grupėje, vėliau perėjo į Dūseikių. Kadangi buvo pažadėta sudaryti darbo grupę plotams paskirstyti, užsirašė į Viešvėnų grupę. Jokių diskusijų nebuvo, susidarė įspūdis, kad S. B. nubraižė ir patvirtino. Būdamas Kaunatavo grupėje, medžiojo dabar Viešvėnų grupei priskirtame 1660 ha plote. Pasistatė bokštelius, intensyviai šėrė žvėris, tačiau sumedžioti nieko nepavyko. Ten intensyviai ūkininkaujama, dėl to didelis triukšmas, žvėrys dieną nesilanko, o naktį medžioti negalima. Ūkininkai nesutinka, kad viduryje jų laukų būtų statomi bokšteliai. Be to, ten daug kanalų, žvėrys ten nesilanko. Toks plotas Viešvėnų grupei priskirtas dėl keršto už ikiteisminio tyrimo pradėjimą pirmininko atžvilgiu. Prieš visuotinį susirinkimą buvo siunčiami plotų padalijimo projektai, tuo tarpu internete buvo pateiktas kitas projektas. Visuotinio susirinkimo metu plano projekto niekas neberodė. Nesuprato už ką yra balsuojama, todėl balsavo prieš. Nebuvo jokio slapto balsavimo.

Liudytojas S. K. nurodė, kad yra medžioklės žinovas, medžioja nuo 1975 m. Šiuo metu tris metus jau nebedirba. Nuvažiavo apžiūrėti 1660 ha ploto. Ten vien laukai, medžioti neįmanoma. A. K. pasakė, kad plotus pakeitė. Medžioklės plotų ribos gali būti tvirtinamos tik visuotiniame narių susirinkime.

Liudytojas A. B. nurodė, kad medžioja 45 metus. Buvo (duomenys neskelbtini) medžiotojų draugijos pirmininkas, taip pat dvidešimt metų (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys. Apžiūrėjo 1660 ha plotą nuo Upynos kelio iki Vidsodės. Ten ariama, dirbama žemė. Nėra žvėrių migracijos kelių, pasėliuose medžioti negali. Galima medžioti kiškius, žąsis. Tikslinga varyminė medžioklė. Minėtas plotas ribojasi su Kelmės rajono medžiotojo būrelio teritorija, sustatyti bokšteliai, todėl kiti bokšteliai gali būti pastatyti ne arčiau kaip 200 metrų atstumu. Plotą paprašė apžiūrėti A. K. ir T. Z. Jis siūlė jiems sukviesti būrelio pirmininkus, iš jų sudaryti darbo grupę ir apžiūrėti visus plotus.

Liudytojas V. S. nurodė, kad 22 metus yra Luokės medžiotojų būrelio narys, (duomenys neskelbtini) medžiotojų draugijos narys. Šios draugijos pirmininkas sudarė komisiją, į kurią buvo įtrauktas ir jis apžiūrėti ir įvertinti plotus prie Upynos. Į kitus plotus nevažiavo. Ten kiškių plotai, dirbama žemė, miško masyvų nėra.

Liudytojas G. S. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų draugijos pirmininkas. Pateikė išvadą dėl 1660 ha ploto. Ten atviras laukas apie 1400 ha, kitą plotą užima kanalai. Tokiuose plotuose galima medžioti tik smulkiąją fauną. Iš vienos pusės plotas ribojasi su Kelmės rajono Vidsodžio mišku, iš kitos pusės – gyvenvietė. Bokštelius galima statyti 200 metrų atstumu nuo gyvenvietės ir kito medžiotojo būrelio bokštelių, ši vieta tada bus ūkininkų laukuose. Ūkininkai sutikimo statyti bokštelius neduos. Galima varyminė medžioklė. Kitų plotų priskirtų Viešvėnų grupei apžiūrėti nebuvo. Išvadoje pateikiama tik jo nuomonė. Neturi metodikos medžioklės plotams vertinti. Tokį vertinimą gali padaryti tik mokslininkai.

Liudytojas V. R. nurodė, kad yra Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio daugiametis narys. Medžiojo Kaunatavo grupėje, dabar Viešvėnų. Plotų paskirstymo plano projektus gavo paštu. Visuotiniame narių susirinkime buvo balsuojama dėl dviejų plotų paskirstymo planų. Jis balsavo už Viešvėnų grupės pateiktą planą. Viešvėnų grupei priskirtas 1660 ha plotas – bebrynas. Niekas ten nemedžioja, žvėrims ten nėra kuo maitintis. Viešvėnų grupės nariai patirs daug nuostolių dėl bokštelių nusikėlimo. Tai kerštas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Girdėjo, kad buvo siūloma keistis plotais su Telšių grupe.

Liudytojas A. V. nurodė, kad yra Būrelio valdybos narys. Vasario mėnesį Telšių grupė skilo į dvi grupes. Atskirai Telšių grupės nariai medžiojo jau keletą metų. Sudarant plotų paskirstymo planą atsižvelgta į žmonių skaičių ir jiems tenkančią ploto dalį. Kiti kriterijai sudarant planą buvo miškų ir laukų skaičius, aiškios ribos, miškingumas. Kaunatavo ir Dūseikių grupėms priskirti plotai keitėsi nežymiai. Kilus ginčui, Telšių grupė Viešvėnų grupei siūlė keistis medžioklės plotais, bet jie atsisakė, norėjo tik tam tikro ploto. Valdyboje nebuvo nutarta sudaryti darbo grupę medžioklės plotams paskirstyti. Kadangi su Viešvėnų grupe sutarimo nerado, visuotiniam narių susirinkimui buvo pateiktos dvi schemos, kurias parengė valdyba ir Viešvėnų grupė. Prieš balsavimą Facebook grupėje ir paštu ar el. paštu buvo išsiuntinėtos schemos nariams susipažinti. Medžioklės lapuose sumedžiota žvėries vieta nurodoma netiksliai, be koordinačių, žymimas artimiausias miškas.

Liudytojas R. J. R. nurodė, kad yra Būrelio valdybos narys. Būrelyje medžioja nuo 1969 m. Daug metų medžiojo kartu, plotai nebuvo nustatyti. Paskutiniu metu, pasikeitus medžioklės būdams kilo nesutarimų. Keletą metų iš eilės pamatė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis auga jų Būrelio skola. Ataskaitas su niekuo nesuderinęs teikė finansininkas A. K. Jis buvo labai nepatenkintas, atsirado visokių pretenzijų. Telšių grupei ėmė rašyti įvarius raštus, todėl reikėjo spręsti, kaip paskirstyti medžioklės plotą. Pagal naują paskirstymą ne vien Viešvėnų grupei teko nusikelti bokštelius. Sudarant plotų schemą buvo atsižvelgta į naujai sukurtų grupių žmonių skaičių, miško ir laukų plotą, vandens telkinius, buvo siekta, kad plotai būtų atskirti aiškiomis ribomis. Kiekvienai grupei tenka nenaudingų plotų. Valdyba braižė schemą 2023 m. rugsėjo 27 d., atsinešė kompiuterį ir braižė. Kaunatavo grupei plotas taip pat sumažėjo.

Liudytojas R. S. L. nurodė, kad Telšių grupė oficialiai skilo šių metų pavasarį, tačiau jau 10 – 12 metų medžioja atskirai. Skilimas įvyko T. Z. ir A. K. iniciatyva. Konfliktai kilo dėl kai kurių narių ambicijų, norėjo kai kas būti pirmininku. T. Z. ir A. K. pernai pavasarį buvo pas jį atvykę ir siūlė steigti naują medžiotojų būrelį ir iš Tado Blindos medžiotojų būrelio atimti dalį ploto. Anksčiau jis priklausė Viešvėnų grupei, dabar perėjo į Telšių grupę. Neturi jokių nusiskundimų, santykiai geri, gali medžioti. Jam taip pat teko nusikelti bokštelius. Finansiniai nuostoliai nėra dideli, sunku surasti kitą gerą vietą bokšteliui. Jam valdybos projektas buvo išsiųstas el. paštu, susirinkimo metu tiek Būrelio valdybos, tiek Viešvėnų grupės parengti planai buvo padėti ant stalo ir su jais galėjo susipažinti visi Būrelio nariai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti būrelio narių veiklą, atstovauti būrelio narių interesams ir juos ginti, tenkinti kitus viešuosius interesus. Teisinė būrelio forma – asociacija. Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelyje yra 53 nariai. Būrelio nariai suskirstė į keturias grupes: Viešvėnų (grupei priklauso 14 Būrelio narių), Kaunatavo (priklauso 10 Būrelio narių), Telšių (priklauso 16 Būrelio narių) ir Dūseikių (priklauso 13 Būrelio narių).

2024 m. vasario 10 d. įvyko Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinis narių susirinkimas, kurio metu buvo svarstyti du Būrelio medžioklės ploto vieneto projektai dėl ribų paskirstymo keturioms medžiotojų grupėms. Balsavimui buvo pateikti Būrelio valdybos ir Viešvėnų grupės parengti projektai. Visuotinis narių susirinkimas patvirtino Būrelio valdybos siūlomą ribų išdėstymo planą.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl visuotiniame narių susirinkimo priimto sprendimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat procedūrinių pažeidimų.

Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Dėl procedūrinių pažeidimų

Ieškovai nurodo, kad priimant ginčijamą 2024 m. vasario 10 d. atsakovo Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 9: „Patvirtinti valdybos siūlomą 4 grupių ribų išdėstymo planą Tado Blindos medžioklės plotų vienete“ buvo padaryti procedūriniai pažeidimai: nebuvo sudaryta darbo grupė schemai parengti, visuotiniame narių susirinkime, dalyvavo du asmenys, kurie nelaikytini Būrelio nariais, nebuvo užtikrintas slaptas balsavimas, buvo balsuojama dėl plano, kuriame klaidingai nurodytos Viešvėnų grupės medžioklės ploto ribos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2024 m. vasario 10 d. Būrelyje buvo nustatytos keturios grupės ir nutarta visoms grupėms priskirti medžioklės vieneto ploto dalis. Detalios tvarkos, kaip priimami sprendimai visuotiniame narių susirinkime nei teisės aktai, nei Būrelio įstatai nenustato. Priimant ginčijamą sprendimą Būrelio vidaus taisyklės taip pat nebuvo patvirtintos.

Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 1, 2 dalys).

Nors kaip minėta, detali sprendimų priėmimo procedūra visuotiniame narių susirinkime nėra reglamentuota, tačiau priimant sprendimus turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rudenį Viešvėnų grupei priklausantys Būrelio nariai inicijavo medžiotojų grupių sudarymą bei Būrelio valdomo medžioklės ploto vieneto padalijimą kiekvienai medžiotojų grupei. Būrelio nariams susiskirsčius į grupes, Būrelio valdyba parengė Būrelio valdomo medžioklės ploto suskirstymo į medžioklės plotų vienetus projektą, su kuriuo susipažinusi, Viešvėnų grupė nesutiko, Būrelio valdybai pateikė savo pasiūlymus dėl Būrelio valdomo medžioklės ploto vieneto padalijimo. Valdybai ir Viešvėnų grupei nesutarus dėl bendro projekto, 2023 m. lapkričio 8 d. Būrelio valdybos posėdžio metu buvo nutarta abu projektus pateikti balsavimui neeiliniam visuotiniam Būrelio narių susirinkimui. Būrelio valdybos ir Viešvėnų grupės projektai susipažinimui buvo įkelti į Būrelio Facebook grupę, projektas išsiųstas Būrelio nariams el. paštu ir paštu.

Ieškovai nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. valdybos susirinkime buvo nutarta sudaryti darbo grupę Būrelio medžioklės vieneto ploto dalių nustatymui. Šie ieškovų argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Būrelio įstatai nenumato tvarkos dėl medžioklės vieneto ploto paskirstymo ar keitimo. 2023 m. rugsėjo 27 d. valdybos susirinkimo protokole nėra pažymėta, kad medžioklės vieneto ploto paskirstymo klausimo svarstymui sudaroma darbo grupė. Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. valdybos posėdžio darbotvarkės matyti, kad buvo svarstyti šeši klausimai, kurie visiškai nesusiję su medžioklės vieneto ploto paskirstymu. Nors ieškovai nurodė, kad taip buvo suklastotas protokolas bei pateikė, jų teigimu, tai patvirtinantį Būrelio valdybos posėdžio garso įrašo ištrauką, tačiau šis įrašas negali būti laikomos tinkamu įrodymu byloje, nes pateikta tik pokalbio įrašo dalis, iš kurio nėra aišku, kada darytas garso įrašas, ar buvo įrašytas Būrelio valdybos posėdis, koks klausimas buvo svarstomas. Teismo vertinimu, iš pateikto garso įrašo nėra galimybės identifikuoti bylai reikšmingų duomenų, todėl nėra pagrindo teigti, kad garso įraše kalbama apie darbo grupės sudarymą dėl medžioklės vieneto plotų paskirstymo. Daugiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovų nurodytas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, kad medžioklės plotų vieneto nustatymui turėjo būti sudaroma darbo grupė (CPK 178 straipsnis).

Ieškovai taip pat teigia, kad 2024 m. vasario 10 d. atsakovo Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo metu nebuvo užtikrintas slaptas balsavimas, nes buvo balsuojama mažoje patalpoje ir Būrelio nariai galėjo įtakoti priimamus sprendimus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2024 m. vasario 10 d. visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta balsuoti slaptai, todėl buvo parengtas balsavimo raštu biuletenis, kuriame buvo nurodyti visi svarstomi klausimai ir Būrelio nariai turėjo pažymėti balsuoja „už“ arba „prieš“. Balsų skaičiavimui sudaryta komisija, kuri buvo sudaryta iš keturių Būrelio grupių atstovų. Byloje nėra duomenų, kad Būrelio nariai ar balsų skaičiavimo komisija būtų pareiškę pretenzijas dėl balsavimo pažeidimų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad biuletenio užpildymas laikytinas slaptu balsavimu, nes iš balsavimo biuletenio nėra galimybės nustatyti balsavusio asmens duomenų. Subjektyvus ieškovų aplinkybių vertinimas nėra pagrindas pripažinti, kad 2024 m. vasario 10 d. visuotinio narių susirinkime nebuvo balsuojama slaptai.

Ieškovai taip pat teigia, kad 2024 m. vasario 10 d. visuotinio narių susirinkime dalyvavo ir priimant sprendimus balsavo A. B. ir K. L., kurie negali būti laikomi Būrelio nariais, nes jie nėra sumokėję Būrelio nario mokesčio.

Pagal Būrelio įstatų 3.1 punktą Būrelio nariais gali būti įvairių profesijų ir tautybių, ne jaunesni negu 18 metų, veiksnūs fiziniai asmenys, turintys medžiotojo arba žvejo galiojantį bilietą, pirmininkui pateikę prašymą įstoti į būrelį, įsipareigoję laikytis įstatų reikalavimų ir visuotinio susirinkimo tvarka sumokėję stojamąjį mokestį. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad šeimos nariams yra taikomos nuolaidos sumokant nario mokesčius. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad A. B. ir K. L. nėra Būrelio nariai.

Ieškovai nurodo, kad visuotinio susirinkimo metu buvo balsuojama dėl klaidingo plano. Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad svarstant Valdybos parengtą planą iš tikrųjų schemoje padaryta klaida, netiksliai nurodant Viešvėnų grupei priskirto medžioklės ploto ribas. Įvertinus nurodytą neatitikimą, t. y. netiksliai apibrėžtos teritorijos plotą, lyginant su Viešvėnų grupei priskirta visa medžioklės ploto vieneto dalimi, darytina išvada, kad neatitikimas nėra esminis, šį neatitikimą nurodė pats atsakovas ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad realiai Viešvėnų grupei atitinkanti dalis yra didesnė ir žemėlapis bus patikslintas.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Būrelio nariams buvo sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su abiem parengtais Būrelio valdomo medžioklės ploto vieneto padalijimo projektais. Ieškovų nurodytas priimto plano neatitikimas nėra esminis, todėl nėra pagrindo ginčijamą sprendimą naikinti dėl procedūrinių pažeidimų.

Dėl ieškovų interesų ir teisių, lygiateisiškumo principo pažeidimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Būrelio medžioklės ploto vienetą sudaro maždaug 3800 ha miško ir 9000 ha laukų. Būrelio nariai suskirstė į keturias grupes: Viešvėnų grupei priklauso 14 Būrelio narių, Kaunatavo grupei priklauso 10 Būrelio narių, Telšių grupei priklauso 16 Būrelio narių, o Dūseikių - 13 Būrelio narių. Pagal visuotiniame narių susirinkime patvirtintą Būrelio valdybos parengtą planą Dūseikių grupei yra priskirtas 3513,40 ha plotas, Viešvėnų – 4079,90 ha plotas, Telšių – 4737,60 ha plotas, o Kaunatavos – 3003,3 ha plotas.

Ieškovai teigia, kad Viešvėnų grupei buvo priskirta medžioklės prasme visiškai bevertė 1660 ha dydžio medžioklės ploto vieneto dalis, taip pat dėl plotų pakeitimo ieškovai patirs finansinių nuostolių nusikeliant bokštelius, jiems nepagrįstai uždėta našta rūpintis bebrų populiacijos reguliavimu. Ieškovai savo argumentams pagrįsti rėmėsi liudytojų S. K., A. B., V. S., G. S. paaiškinimais bei Telšių medžiotojų draugijos ir medžioklėtvarkininko V. B. parengtomis išvadomis. Atsakovai pateikė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų mokslo katedros Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. A. K. ir lektoriaus K. Š. parengtą plotų kokybinių parametrų palyginimą. Ieškovų ir atsakovo pateiktuose dokumentuose Viešvėnų grupei priskirtų plotų vertinimai skiriasi.

Vertinant S. K., A. B., V. S., G. S. paaiškinimus bei Telšių medžiotojų draugijos pateiktą išvadą, pažymėtina, kad liudytojai S. K., A. B., V. S., G. S. vertino ne visą Būrelio valdybos projektu Viešvėnų grupei priskirtą medžioklės vieneto plotą, o tik jo dalį – 1660 ha plotą. Liudytojai S. K., A. B. nurodė, kad yra laikytini medžioklės žinovais, kaip ilgametę patirtį turintys medžiotojai, ilgamečiai medžiotojų būrelio nariai, o A. B. nurodė buvęs (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku. S. K. nurodė, kad jau tris metus jokių pareigų, susijusių su medžiokle neatlieka. Visi liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad jie nebuvo informuoti, jog Viešvėnų grupei yra skirta ir kita medžioklės vieneto ploto dalis, visų Būrelio grupėms priskirtų plotų nevertino. Liudytojas G. S. taip pat patvirtino, kad Telšių medžiotojų draugijos išvadoje yra pateikta tik medžiotojų nuomonė, nes metodikos, kuria remiantis draugija galėtų įvertinti medžioklės vieneto plotą, jie neturi, tai gali padaryti tik mokslininkai. Byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai yra medžioklėtvarkininkai ir turi specialių žinių medžioklės ploto vieneto kokybei įvertinti. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šie liudytojai negali būti laikomi ekspertais nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos 2024 m. rugpjūčio 24 d. rašte taip pat nurodyta, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, jos vienijamos asociacijos, įskaitant Telšių medžiotojų ir žvejų draugiją, neturi reikiamos kvalifikacijos ekspertų, kurie galėtų atlikti medžioklės plotų vienetų kokybinius įvertinimus. Ieškovai nurodė, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kolektyvinio organo – tarybos nariu yra atsakovo atstovas advokatas Feliksas Miliutis. Atsižvelgiant į tai, kad asmenį, pasirašiusį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos raštą, renka taryba ir jis yra tarybai pavaldus, atsakovas pateikė į bylą suinteresuotų bylos baigtimi asmenų pasirašytus dokumentus. Šie ieškovų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją dėl informacijos pateikimo kreipėsi ne advokatas Feliksas Miliutis, o advokatas Ovidijus Speičys. Be to, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra asociacija, vienijanti medžiotojų ir žvejų asociacijas. Aplinkybė, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybos nariu yra vienas iš atsakovo advokatų Feliksas Miliutis, nesuteikia pagrindo abejoti pateikto rašto objektyvumu. Pažymėtina, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos 2024 m. rugpjūčio 24 d. raštą pasirašė jos direktorius L. D. Byloje nėra duomenų, kad rengiant raštą jis buvo svarstomas tarybos posėdyje. Rašte nurodoma Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kompetencija, atliekamos funkcijos, taip pat pažymima, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai nėra suteikta reikiama kvalifikacija vertinti medžioklės plotų vienetų kokybinius įvertinimus. Rašte nurodyta informacija sutampa su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos interneto tinklalapyje nurodytu veiklos aprašymu, atliekamomis funkcijomis. Rašte nepasisakoma dėl šalių ginčo esmės, ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Be to, tiek Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. rašte, tiek liudytojų V. S., G. S. pateikti paaiškinimai sutampa, t. y. patys liudytojai V. S. ir G. S. nurodė, kad jie nevertino visų Būrelio grupėms priskirtų medžioklės plotų vienetų bei Telšių medžiotojų ir žvejų draugijos išvadoje pateikta tik šių asmenų kaip privačių medžiotojų nuomonė. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos raštas negali būti vertinamas kaip suinteresuotumo bylos baigtimi asmens pateiktas įrodymas. Šis dokumentas byloje laikytinas įrodymu ir vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis.

Į bylą taip pat yra pateikta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų mokslo katedros Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. A. K. ir lektoriaus K. Š. parengtas plotų kokybinių parametrų palyginimas ir medžioklėtvarkininko V. B. 2024 m. rugsėjo 6 d. išvada dėl Viešvėnų grupės medžioklės plotų ribų sudarymo tikslingumo. Iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų mokslo katedros Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. A. K. ir lektoriaus K. Š. parengto plotų kokybinių parametrų palyginimo nustatyta, kad buvo vertintas bendras Būrelio medžioklės plotas ir jo suskirstymas pagal kategorijas, kiekvienai Būrelio grupei priskirtas miško žemės, vandens, laukų plotas, nurodyti aiškūs kokybinio vertinimo kriterijai. Vertinant ieškovų pateiktą medžioklėtvarkininko V. B. 2024 m. rugsėjo 6 d. išvadą dėl Viešvėnų grupės medžioklės plotų ribų sudarymo tikslingumo pažymėtina, kad pateiktoje išvadoje nėra nurodyti vertinimo kriterijai, todėl neaišku, kuo remiantis pateikta išvada, kad nustatant Viešvėnų grupei priskirtas medžioklės plotų ribas nebuvo atsižvelgta į laukinių gyvūnų gyvenamąsias sąlygas ir jų trikdymą, racionalų medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, saugumo reikalavimų užtikrinimą medžioklės metu ir konfliktinių situacijų susidarymą tarp gretimų medžioklės plotų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų mokslo katedros Medžioklėtyros laboratorijos vedėjo dr. A. K. ir lektoriaus K. Š. parengtas plotų kokybinių parametrų palyginimas yra tikslesnis.

Teismas sutinka, kad vertinant miško ir laukų, kaip medžioklės ploto vieneto, plotų kokybinius parametrus, jų naudingumas medžioklei skiriasi, todėl skirtingo pobūdžio (miško, laukų, vandens) plotai visoms Būrelio grupėms turi būti paskirstomi proporcingai grupei priklausančių narių skaičiui. Vizualiai įvertinus Būrelio valdybos parengtą medžiotojų grupių ribų išdėstymo planą Tado Blindos medžioklės plotų vienete, darytina išvada, kad visoms Būrelio medžiotojų grupėms yra priskiriami tiek miškų, tiek laukų, tiek vandens plotai. Esminių skirtumų žemėlapyje akivaizdžiai nėra matoma. Ieškovai nurodo, kad Viešvėnų grupei priskirtuose plotuose žvėrių skaičius yra mažesnis ir tai grindžia medžioklės lapuose nurodytų sumedžiotų žvėrių duomenimis. Pažymėtina, kad Lietuvoje žvėrių apskaita vykdoma ne pagal sumedžiotų žvėrių skaičių, o pagal pėdsakus sniege (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ penktas priedas). Tokiu būdu nustatomas kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimas, taip pat santykinė jų gausa. Be to, žvėrys migruoja, todėl tiksli medžiojamų gyvūnų apskaita negalima.

Ieškovai taip pat nurodo, kad Viešvėnų grupei priskirtas 1660 ha plotas medžioklės prasme yra visiškai nenaudingas, teismas šiuos teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Kaip jau minėta, teismas sutinka, kad miško, laukų, teritorijų prie vandens telkinių kaip medžioklės ploto vieneto plotų kokybiniai parametrai, jų naudingumas medžioklei skiriasi. Visgi medžioklės būdų yra įvairių (pavyzdžiui, varant, tykojant, sėlinant, grandine ir kt.), todėl medžioklė nėra suprantama tik kaip tykojimas žvėrių medžioklės bokštelyje. Sumedžiojami žvėrys taip yra įvairūs. Pažymėtina, kad visi liudytojai nurodė, jog ginčo plote galima smulkiosios faunos, varyminė medžioklė. Taigi 1660 ha plote medžioklė yra galima. Aplinkybė, kad ieškovų nuomone, nurodyti medžiojami gyvūnai yra menkaverčiai, nesudaro pagrindo teigti, kad 1660 ha plote medžioti nėra galimybės.

Ieškovai nurodė, kad patirs nuostolių nusikeliant stacionarius medžioklės bokštelius. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, kad pasikeitus Būrelio medžiotojų grupėms priskirtiems medžioklės plotams, bokštelius teks nusikelti ne tik ieškovams, bet ir kitiems būrelio nariams. Taigi nuostolius dėl bokštelių nuskėlimo patirs ne tik Viešvėnų grupės medžiotojai, bet ir kitų grupių nariai, todėl nurodyta aplinkybė nėra laikytina išskirtine Viešvėnų grupės atžvilgiu.

Ieškovai taip pat nurodo, kad Viešvėnų grupei tenka per didelė pareiga rūpintis 1660 ha plote esančių bebrų populiacija ir jos reguliavimu. Ieškovai nurodo, kad dėl to patirs didelių finansinių išlaidų. Ieškovai nurodė, kad jų grupei priskirtuose plotuose jau ardė bebrų užtvankas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė finansinių išlaidų. Taigi ieškovų teiginiai dėl finansinių išlaidų yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad medžiotojai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Vienas iš medžioklės tikslų ir medžiotojų pareigų yra reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją. Iš Būrelio valdybos 2023 m. rugsėjo 27 d. protokolo matyti, kad bebrų užtvankų yra ir kitų Būrelių grupių teritorijose, t. y. Dūseikių.

Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nors ieškovai nurodo, kad jų atžvilgiu nesilaikoma lygiateisiškumo principo, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad Būrelio pirmininkas siūlė Viešvėnų grupės atstovams susikeisti medžioklės ploto dalimis su Telšių grupe, kuriai priklauso ir jis, tačiau Viešvėnų grupės atstovai šio pasiūlymo atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Būrelio valdybos parengtas ir visuotinio susirinkimo metu patvirtintas keturių grupių ribų išdėstymo planas Tado Blindos medžioklės plotų vienete pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ar neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat nėra pagrindo teigti, kad pažeistas lygiateisiškumo principas. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 10 d. atsakovo Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 9: „Patvirtinti valdybos siūlomą 4 grupių ribų išdėstymo planą Tado Blindos medžioklės plotų vienete“. Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad ieškovų ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 1.5 straipsnis, 2.82 straipsnio 4 dalis, CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.