Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Kadangi pareiškėja nepašalino atskirojo skundo trūkumų, Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai su kartu pridėtais dokumentais. 2022 m. rugpjūčio 24 d. teisme gautas pareiškėjos atskirasis skundas dėl šios nutarties. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. atskirojo skundo (dokumento Nr. DOK-34847) dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar pareiškėja T. Ž. 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateiktu atskiruoju skundu pašalino 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi nurodytus atskirojo skundo dėl 2022 m. kovo 31 d. nutarties trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

12. Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nepagrindė, kodėl byla negalėtų būti tinkamai ir išsamiai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas. Dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti ir apeliantės prašymo dėl antstolės dalyvavimo byloje pripažinimo būtinu.

13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta pareiškėjos atskirąjį skundą laikyti nepaduotu neištaisius trūkumų ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

14. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. sausio 17 d. antstolei padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. gruodžio 5 d. patvarkymą Nr. S-21-74-37156 ir grąžinti vykdomojoje byloje Nr. 0074/21/00169 išieškotas sumas, sumokėti visus delspinigius už kiekvieną pavėluotą grąžinti pinigus dieną nuo tos dienos, kai teismas panaikino teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-12569-911/2020, priteisti iš antstolės R. V. 5000 Eur moralinės žalos kompensaciją, 500 Eur už skundo rengimą bei 5 proc. metines procesines palūkanas. Nurodė, jog antstolė nepagrįstai ir sąmoningai atsisakė jai grąžinti visas neteisėtai išieškotas sumas UAB „Ignitis“ naudai. Antstolė 2022 m. sausio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos T. Ž. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas.

15. Pareiškėja 2022 m. gegužės 2 d. padavė atskirąjį skundą dėl 2022 m. kovo 31 d. nutarties. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas 7 dienų terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl šios nutarties, 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-633-889/2022 skundą atmetė ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

16. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutarta pareiškėjos atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai su kartu pridėtais dokumentais. Dėl šios nutarties pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 24 d. padavė atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-914-826/2022 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. atskirojo skundo (dokumento Nr. DOK-34847) kaip atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad nors byloje nėra duomenų, kada Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties patvirtinta kopija buvo įteikta pareiškėjai, tačiau, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši nutartis pareiškėjai buvo išsiųsta tą pačią 2022 m. rugpjūčio 4 d., todėl net manant, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties patvirtinta kopija pareiškėjai buvo įteikta jos išsiuntimo dieną, terminas atskirojo skundo trūkumams ištaisyti būtų pasibaigęs tik 2022 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apygardos teismas pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. atskirąjį skundą (dokumento Nr. DOK-34847) vertino kaip atskirąjį skundą dėl 2022 m. kovo 31 d. nutarties ir jo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, t. y. įvertinti, ar pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateiktu atskiruoju skundu pašalino 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo dėl 2022 m. kovo 31 d. nutarties trūkumus.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi, taigi, nėra teisinio pagrindo pakartotinai vertinti jos teisėtumą ir pagrįstumą ir panaikinti kaip prašo pareiškėja atskirąjame skunde. Kaip minėta, šia apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyką ir ribas sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atskirąjį skundą nutarta laikyti nepaduotu neištaisius trūkumų ir grąžinti pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi, kaip nurodyta Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartyje, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateiktu atskiruoju skundu pašalino 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus.

18. Nors apeliantė teigia, kad atskirasis skundas dėl 2022 m. kovo 31 d. nutarties buvo be trūkumų, tačiau, kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria nustatyti skundo trūkumai, 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-633-889/2022 konstatavo, kad atskirojo skundo trūkumai nustatyti pagrįstai ir 2022 m. gegužės 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, apeliantė neturi teisinio pagrindo iš naujo kvestionuoti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, o privalo ją vykdyti, nes nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 straipsnis).

19. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi nurodė, kad CPK 306 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde turi būti nurodyta: skundžiamas sprendimas (nutartis) ir teismas, priėmęs tą sprendimą; konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas; ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis; kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja; pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. Teismas nurodė, kad kad 2022 m. gegužės 2 d. pareiškėjos pateiktas atskirasis skundas neatitinka apeliaciniams (atskiriesiems) skundams keliamų reikalavimų (CPK 306 straipsnis), iš pateikto skundo nėra aišku nei ką konkrečiai pareiškėja skundžia, nei kokios galbūt yra pažeistos jos teisės, neaiškus pareiškėjos atskirojo skundo prašymas, pagrindimas, nesuformuluoti konkretūs reikalavimai ir kt., pareiškėja nurodo, jog nesutinka su 2022 m. kovo 31 d. teismo nutartimi ir teigia, kad ji neteisėta, nepagrįsta, melaginga, šališka ir neteisinga, tačiau savo nesutikimą grindžia savo subjektyviais ir deklaratyviais samprotavimais, nepateikia konkrečių įrodymų ir teisinių argumentų, nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei pateikia iš esmės analogiškus subjektyvius pamąstymus, kuriais grindė skundą dėl antstolės veiksmų. Teismas nurodė, kad pareiškėja atskirajame skunde turi aiškiai nurodyti faktinį skundo pagrindą, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ar teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo argumentus. Taigi, pareiškėja, siekdama tinkamai pasinaudoti teise į apeliaciją ir apskųsti 2022 m. kovo 31 d. nutartį, turėjo ištaisyti 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus ir paduoti CPK 306 straipsnio reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą.

20. Kaip minėta, pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. paduotas atskirasis skundas (dokumento Nr. DOK-34847) vertintinas kaip atskirasis skundas dėl 2022 m. kovo 31 d. nutarties, paduotas taisant 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. atskirojo skundo (dokumento Nr. DOK-34847), kaip atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, priėmimo klausimą pakartotinai nustatė pareiškėjai terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė analogiškus trūkumus, kurie buvo nustatyti 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje, kadangi pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 24 d. atskirajame skunde išdėstyti iš esmės analogiški samprotavimai ir argumentai kaip ir 2022 m. gegužės 2 d. teismui pateiktame atskirajame skunde, tačiau neištaisyti 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodyti atskirojo skundo dėl 2022 m. kovo 31 d. nutarties trūkumai. Šiame kontekste nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad jos 2022 m. rugpjūčio 24 d. paduoto atskirojo skundo priėmimo klausimas išnagrinėtas tik po pusės metų, nes šis klausimas išnagrinėtas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi.

21. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. spalio 25 d. nutarties pareiškėjai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko, todėl 2022 m. gruodžio 1 d. teismo rezoliucija nutarta įteikti teismo nutartį CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir praėjus 30 dienų po pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo pareiškėjos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje bei nustatytu terminu jai pašte neatsiėmus siuntos, bylos proceso kortelėje LITEKO 2023 m. sausio 10 d. pažymėta, kad 2022 m. spalio 25 d. nutartis pareiškėjai įteikta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, nutartis pareiškėjai įteikta tinkamai. Pareiškėja nustatytu terminu 2022 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo dėl 2022 m. kovo 31 d. nutarties trūkumų neištaisė ir CPK 306 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančio atskirojo skundo nepateikė. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje pareiškėjai buvo išaiškinta, kad jei per nustatytą terminą nebus pašalinti nutartyje nurodyti trūkumai, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Būtent taip ir buvo pagrįstai padaryta ginčijama 2023 m. sausio 20 d. nutartimi.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ir nagrinėjamame apeliaciniame skunde apeliantė dėsto tuos pačius teiginius apie antstolės ir teismo suinteresuotumą, kerštavimą, melavimą ir pan., tačiau jokių objektyvių įrodymų ir pagrįstų teisinių argumentų nenurodo. Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais teiginiais, kaip ir 2022 m. gegužės 2 d. bei 2022 m. rugpjūčio 24 d. atskirieji skundai, kurie nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą 2023 m. sausio 23 d. nutartį.

23. Apeliantei argumentuojant teismo šališkumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantams (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra paremti vien tik pačios apeliantės nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, kaip minėta, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio ar atskirojo skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliantės subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Juo labiau, kad ir Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2023 m. vasario 15 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nušalinimo nuo atskirojo skundo priėmimo ir tolesnių procesinių klausimų byloje sprendimo.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo nei naikinti ginčijamą nutartį, nei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.