Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos T. Ž. atskirojo skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2022 m. gegužės 2 d. teisme gautas pareiškėjos T. Ž. atskirasis skundas dėl 2022 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, jog būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CPK 5 straipsnyje, tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-366-236/2016; Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).

8. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Apeliacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose (CPK 338 straipsnis). Be kitų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, atskirajame skunde privalu nurodyti, kokia teismo nutartis yra skundžiama (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip pat būti suformuluotas apelianto prašymas (apeliacinio ar atskirojo skundo dalykas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, atskirojo skundo argumentai turi būti išdėstomi glausta forma ir turi atitikti skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

9. Pažymėtina, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Taigi atskirųjų skundų priėmimo klausimas sprendžiamas pagal ankstesniame nutarties punkte aptartas taisykles.

10. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau, besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteiktu antru šansu, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-1814-798/2020; Nr. e2-390-1120/2022).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiama nutartimi nustatytus pareiškėjos atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties trūkumus, taip pat pareiškėjos 2022 m. gegužės 2 d. pateiktą atskirąjį skundą, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvadomis dėl atskirojo skundo trūkumų. Apeliantės pateiktame atskirajame skunde nenurodyti argumentai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties teisėtumo, neišdėstytos su skundžiamos nutarties teisėtumu susijusios faktinės aplinkybės. Pareiškėjos pateiktame procesiniame dokumente dėstomi subjektyvaus pobūdžio samprotavimai apie teismo šališkumą, antstolės dangstymą, tačiau iš esmės nenurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai, susiję su skundžiamos nutarties nepagrįstumu, neteisėtumu, netinkamu normų taikymu. Pareiškėja nurodo, jog nesutinka su 2022 m. kovo 31 d. teismo nutartimi, jos nuomone, nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, melaginga, šališka ir neteisinga, tačiau nesutikimas grindžiamas subjektyviais ir deklaratyviais pasamprotavimais, nepateikiama konkrečių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nenurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Esant taip suformuluotam atskirojo skundo pagrindui, neaiškios bylos nagrinėjimo ribos: kokius pirmosios instancijos teismo nutarties aspektus turi patikrinti apeliacinės instancijos teismas, kokios, pareiškėjos nuomone, faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai pagrindžia nutarties nepagrįstumą / neteisėtumą.

12. Nustačius nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė apeliantei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja atskirajame skunde turi aiškiai nurodyti faktinį skundo pagrindą, kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ar teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymus, pagrindžiančius nurodytus argumentus.

13. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų dėl teismo šališkumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja, manydama, kad teismas yra šališkas, galėjo pasinaudoti CPK įtvirtinta teise pareikšti teismui nušalinimą. Kaip matyti iš 2022 m. gegužės 2 d. pateikto atskirojo skundo turinio, pareiškėja tokia teise ir pasinaudojo: atskirajame skunde suformuluotas reikalavimas nušalinti teisėją L. Giedrę nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimo ir skundo išnagrinėjimo. Šis klausimas išspręstas įstatymo nustatyta tvarka Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi: pareiškimas dėl nušalinimo netenkintas.

14. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.