Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Preikšo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 357-249 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2011 m. vasario 16 d., o pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 16 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 8 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. birželio 8 d., dieną).Komisija 2016 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 357-249 nutarė taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, likusi neatliktos bausmės dalis, nuteistojo asmenybės charakteristika, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir nustatyti kriminogeniniai veiksniai neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis V. L. yra motyvuotas teigiamai keisti savo elgesį ir nėra linkęs daryti nusikaltimus, taip pat, kad taikant jam lygtinį paleidimą, bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumas. Nuteistasis V. L. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 8 d. nutarimą.Skunde nurodoma, kad į apylinkės teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, kurių pagridnu atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, jau buvo atsižvelgta nustatant pakartotino nusikalstamumo rizikos balus, todėl pakartotinis šių aplinkybių traktavimas kaip priežastis netaikyti lygtinį paleidimą yra netikslingas, nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymima, kad BVK 157 straipsnyje yra nurodyta, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, galima atsižvelgti tik į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį (balus) ar jų mažinimo pažangą. Anot skundo autoriaus, šio įstatymo nuostatos yra baigtinės, šis ir kiti įstatymai nereglamentuoja kokių nors kitų priežasčių (kaip, kad teistumų skaičius, nuobaudų skaičius, neatliktos bausmės dydis, nevienbalsis Komisijos nubalsavimas ar kt.), kuriomis teismas galėtų remtis spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą. Todėl, apelianto manymu, teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, negalėjo remtis nurodytomis aplinkybėmis ir tokių aplinkybių traktavimas turi būti pripažintas neleistinomis teismo prielaidomis, kuriomis remtis yra neteisėta.Skunde taip pat pabrėžiama, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai buvo nustatyti prieš pat Komisijos posėdį, t. y. nuo pat apelianto bausmės pradžios pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai taip, kaip to reikalauja „OASys“ programa, nebuvo nustatyti, todėl neįmanoma vertinti, ar per bausmės laiką yra padaryta pažanga juos mažinant. Tvirtinama, kad Alytaus pataisos namų administracija per visą bausmės laiką neruošė skundo autoriaus lygtiniam paleidimui, nuo pat pradžių nevedė pakartotinio nusikalstamumo rizikos pokyčių stebėjimo, todėl ši situacija turi būti aiškinama jo naudai, t. y., laikyti, kad per visą bausmės atlikimo laiką balai mažėjo pažangiai.Nesutikdamas su teismo išvada, kad yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis, apeliantas nurodo, jog BVK 157 straipsnyje nustatyta, jog su tokio dydžio neatliktos bausmės dalimi nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai, todėl šios nuostatos priešingas traktavimas, nurodant, jog likusi bausmės dalis yra per didelė, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, prieštarauja minėtam straipsniui. Be to, anot skundo autoriaus, nukentėjusiųjų keršto troškimas neturi nieko bendra su ?statymų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sąlygas, taikymu.Nesutinkant su teismo motyvu, kad apeliantas nuteistas už sunkų smurtinį nusikaltimą, akcentuojama, kad už tokį nusikaltimą teismas jam skyrė atitinkamą bausmę, o BVK 157 straipsnyje nustatytos tokios bausmės lygtinio paleidimo sąlygos, kurias jis atitinka. Be to, jam nustatyta žema smurtinio nusikalstamumo rizika. Skunde teigiama ir tai, kad teismo argumentas, jog gauti vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo, o tuo tarpu nuteistasis gaunamas pinigines lėšas išleidžia savo reikmėm, yra nelogiškas ir prieštarauja pats sau, kadangi, anot apelianto, gavus vykdomuosius raštus, jo sąskaita būtų užblokuota ir į ją gaunamos piniginės lėšos būtų pervedamos antstolei, be galimybės jas išleisti savo reikmėm. Pabrėžiama, kad nuteistasis neturi finansinių isipareigoiimų, o turėtus pilnai padengė, kas nurodoma ir Komisijos nutarime.Galiausiai skundo autorius atkreipia dėmesį, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgezio rizika artima žemai, pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika žema, jis yra skatintas, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, igijo keletą specialybių, dalyvauja socialinėse programose, atlygino nuostolius nukentėjusiems.Atsiliepimo į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. L. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. L. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 45 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo V. L. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad aplinkybės, kurios buvo vertintos apylinkės teismo, sprendžiant dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, pripažintinos neleistinomis prielaidomis, be to, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis V. L., kaip jau minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę įgijo elektriko, mūrininko-betonuotojo bei tekintojo specialybes, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, šiuo metu dalyvauja savipagalbos grupėje „Vyrų krizių grupė“, tačiau vien tik dalyvavimas minėtose programose nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju yra vidutinė (45 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu V. L. nesielgė nepriekaištingai. Nors jis buvo tris kartus skatintas, tačiau po dviejų paskatinimų (2013-07-04) padarė dienotvarkės pažeidimą (2014-09-23), o po 2014-09-29 paskatinimo už nepriekaištingą elgesį – du kartus (2014-10-16 ir 2014-11-08) padarė pažeidimus už kuriuos buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Tik nuo 2014-11-08 nuteistasis nepažeidinėjo laisvės atėmimo vietoje nustatytos tvarkos, tačiau paskatintas per šį laikotarpį buvo tik vieną kartą – 2016-04-14. Nors ankstesnės jam paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kas patvirtina, jog nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis, nors sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau padarytus nusikaltimus vertina kaip jaunystės nenusipratimus ir kaltina susidariusias aplinkybes, be to, ne visada pasirenka tinkamas problemos sprendimo strategijas (po nusikaltimo išvyko į užsienį). Pastebėtina ir tai, kad, V. L. neigia turintis finansinių įsipareigojimų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jo atžvilgiu gauti vykdomieji raštai 2842,51 Eur, tuo tarpu atlygintas tik Valstybinei ligonių kasai priteistas 4645 Lt civilinis ieškinys, o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu priteistos proceso išlaidos nėra padengtos. Be to, apmokėti minėtus vykdomuosius raštus neturint nuolatinio pajamų šaltinio bus problematiška, ir nors nuteistasis teigia, jog po bausmės atlikimo dirbs, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas, bylos medžiagoje nėra. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam nustatyti net du kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis pastaruoju metu dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, 3 kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. L. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. L. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.