Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

ne teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 357-488 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinus paskirtas bausmes apėmimo būdu, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. vasario 16 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 16 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną 2016 m. lapkričio 16 d. – 1 metai 9 mėnesiai. Komisijos 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 357-488 priimtas sprendimas nuteistajam V. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. L..Nuteistasis V. L. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu.Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apelianto manymu, jo faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka formalųjį BVK kriterijų, o žema nusikalstamo elgesio rizika bei pažangus rizikos mažėjimas atitinka materialųjį kriterijų. Be to, jis laisvėje turi gyvenamąją vietą, darbovietę. Apelianto manymu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neturi būti atsižvelgiama į nebegaliojančias drausmines nuobaudas. Taip pat teismas nepagrįstai abejojo oficialiai išduota jo įdarbinimo pažyma bei, neturėdamas psichologo kompetencijos, nepagrįstai vertino jo charakterio savybes kaip galimai ateityje nulemsiančias jo pakartotinį nusikalstamumą. Tokiu būdu teismas netinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nustatydamas nepagrįstai aukštus kriterijus, taip esmingai apribodamas nuteistojo galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos. Nuteistojo V. L. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (37 balai pagal OASys), tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo privalomose priemonėse, savipagalbos grupėse, nuteistųjų mokymuose ir elgesio korekcijos programoje. Bausmės atlikimo metu jis buvo keturis kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai V. L. išskiriami jo ankstesni teistumai, taip pat jo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Nors ankstesni teistumai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis pakeisti negali, tačiau iš socialinio tyrimo išvados aprašomosios dalies matyti, kad nuteistasis nerodo pakankamai pastangų, siekdamas koreguoti kitą, dinaminius balus sudarantį, kriminogeninį veiksnį. Turėdamas pradinį išsilavinimą, pataisos namuose jis mokėsi tik specialybių, iki bausmės atlikimo niekur oficialiai nedirbo, pataisos įstaigoje būdamas nuo 2011 m. lapkričio 29 d., taip pat nedirbo. Nors byloje pateiktas UAB „Mėnulis“ pranešimas (kuris yra nepasirašytas) apie tai, kad nuteistasis bus priimtas dirbti šioje bendrovėje, nustatant jam 600 eurų mėnesinį darbo užmokestį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad nuteistajam išėjus į laisvę, jis tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Be to, iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistasis nevisiškai įvykdė pirmojo svarstymo metu komisijos nustatytas rekomendacijas – tęsti finansinių įsipareigojimų vykdymą, nėra atlyginęs 2842,51 eurų ieškinių.Šiame kontekste kritiškai vertintini socialinio tyrimo išvados duomenys apie tai, jog V. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo aštuoniais balais iš vidutinės į žemą, kadangi išvados 6 punkte nurodyta, kad toks rizikos sumažėjimas grindžiamas išimtinai tik pažeidėjui pateikus pažymą, jog lygtinai paleistas jis turės nuolatinį darbą. Minėta, kad tokios pažymos, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins. Be to, vertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, svarbu pažymėti, jog nuteistasis drausminėmis nuobaudomis baustas penkis kartus, ir, nors šios nuobaudos negaliojančios, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia teismui abejones jo elgesio viso pataisos proceso metu nepriekaištingumu. Objektyvūs socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog iki šiol nuteistasis kaltę dėl nusikaltimo padarymo linkęs primesti susiklosčiusioms aplinkybėms, ne visada pasirenka tinkamas problemos sprendimo strategijas. Jis laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų tiek, kad neapsunkintų savo buvimo pataisos namuose. Akivaizdu, kad toks nuteistojo mąstymas ir nusiteikimas šiuo metu dar sudaro prielaidas jam nusikalsti. Nors nuteistojo teigimu, jo pažanga šiuo metu yra akivaizdi ir įtikinanti, sudaranti materialųjį pagrindą taikyti jam lygtinio paleidimo institutą, tačiau bylos duomenys visgi rodo, kad jis iki šiol nepakankamai kritiškai vertino savo elgesį iki patenkant į įkalinimo įstaigą, nepakankamai kritiškai jį vertina ir šiuo metu, todėl visa tai aukštesnės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu. Vertindama visumą aptartų V. L. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Minėta, kad, nors jis galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau jo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir tai patvirtina neigiamų nuteistojo asmenį charakterizuojančių aspektų egzistavimą bei suteikia teismui pagrindą abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. V. L. bausmę atlieka be kita ko ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Iš aptartų duomenų matyti, jog nusikalstamą veiką nuteistasis yra linkęs pateisinti – iki šiol jis linkęs kaltę dėl nusikaltimo primesti susiklosčiusioms aplinkybėms. Tai rodo apelianto nekritišką požiūrį į jo veiksmais sukeltas negrįžtamas pasekmes. Kadangi akivaizdu, kad jis ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, yra linkęs jas sumenkinti, atsižvelgiant į nuteistajam iki šiol nustatomus 17 dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio ir jis turi galimybę šiuos balus sumažinti, darytina išvada, jog V. L. pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nors yra akivaizdūs teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose pokyčiai, tačiau jo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Minėta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.