- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1416-430/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17139-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. M. A.
- Atsakovas
- A. M., R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3569-933/2018 pagal ieškovės R. M. A. patikslintą ieškinį atsakovams A. M. ir R. M. dėl nekokybiško daikto ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ekspertas V. B. Elenbergas, uždaroji akcinė bendrovė „Rasų valda“ (toliau – UAB „Rasų valda“) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPISI).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 12 255,66 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. birželio 10 d. ieškovė ir atsakovai sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai už 305 000 Lt (88 334,11 Eur) pardavė, o ieškovė nusipirko pilnai suremontuotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovai garantavo, kad butas neturi paslėptų buto trūkumų, dėl kurių buto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba nebūtų visai jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Ieškovė, įsigydama šį butą, tikėjosi iš karto į jį įsikelti ir jame gyventi. Buto įsigijimo momentu, t. y. 2014 m. birželio 10 d., butas buvo pilnai suremontuotas, tvarkingas ir matomų ar akivaizdžių trūkumų neturėjo, tačiau po kelių mėnesių nuo buto įsigijimo išryškėjo buto trūkumai: drėgmė, nemalonus kvapas, pelėsis lango angokraščiuose ir įmontuojamos spintos viduje, nuo sienų atšoko dažai ir tapetai, užrasojo lango stiklai, ant langų kaupėsi vanduo, deformavosi laminato grindys. Šie trūkumai buvo užfiksuoti antstolio D. Stakeliūno 2015 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos mikrobiologinių tyrimų skyrius, paėmęs mėginius iš buto, nustatė, kad bute veisiasi mielės ir pelėsiniai grybai. Ieškovės nuomone, atsakovai, prieš parduodami butą, atliko remontą, nes siekė paslėpti visus šiuos buto trūkumus, be to, nekokybiškai buvo atlikti ir remonto darbai. 2014 m. lapkričio 25 d. ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovus. 2014 m. gruodžio 17 d. atsakovas R. M. pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriuo nesutiko su ieškovės pretenzija. Ieškovei, nepavykus geranoriškai susitarti su atsakovais, kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie apžiūrėjo butą ir apskaičiavo atsiradusių buto paslėptų trūkumų ištaisymo kaštus (4 895,66 Eur). Ieškovė taip pat kreipėsi į S. K., veikiantį pagal individualios veiklos pažymėjimą, dėl pelėsio naikinimo, kuris sudarė darbų sąmatą. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į šią sąmatą, privaloma atlikti 1–4 pozicijose nurodytus darbus, kurių kaina siekė 7 360 Eur.
3. Atsakovai nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, nežinojo apie galimus buto trūkumus, dėl kurių buto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba nebūtų visai jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Parduotas daiktas buvo 1940 metų statybos, suremontuotas, ieškovė buvo supažindinta su atlikto remonto mastu ir 2013 m. spalio 3 d. V. B. Elenbergo specialisto išvada, dėl to ieškovė, buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, žinojo apie perkamo buto būklę ir ši būklė ją tenkino, o tai sąlygojo perkamo buto galutinę kainą. Ieškovei pareiškus pretenzijas dėl buto defektų, atsakovai geranoriškai su ieškove bendravo ir bendrai buvo nuspręsta, jog dėl seno namo pamatuose esančios drėgmės bute renkasi drėgmė. Ieškovė pasiūlė atsakovams atlikti pamatų apšiltinimo darbus, atsakovas paskaičiavo, kiek minėti darbai ieškovei kainuos, tačiau vėliau šių darbų atlikimą ieškovė atšaukė dėl blogo oro. Pažymėjo, kad pati ieškovė nebuvo apsisprendusi, kokiu būdu nori atsiradusias problemas šalinti ir galiausiai nusprendė kreiptis į teismą. Teigė, kad atsakovai gyveno ginčo bute, ieškovė apžiūrėjo šį butą ir atsakovų atliktas paprastas remontas, negalėjo paslėpti fakto, jog butas yra nerekonstruotame sename name su nepakankama ventiliacija. Šią aplinkybę privalėjo pastebėti bet koks apdairus pirkėjas ir ieškovės teisė pasirinkti jai priimtiną buto patikrinimo būdą nebuvo suvaržyta, jai buvo suteikta visa ją dominanti informacija. Pabrėžė, kad ieškovė pirko butą daugiau nei prieš 200 metų pastatytame pastate, todėl buto trūkumai galėjo atsirasti dėl aplinkybės, jog jis yra seno namo pirmame aukšte ir galbūt dėl ieškovės netinkamo buto eksploatavimo. Atsakovų nuomone, oro drėgnumo ginčo bute atsiradimo priežastis yra nepakankama bute esanti ventiliacija, kuri neaprūpina buto patalpų vėdinimo. Ieškovei buvo žinoma, jog visame bute, išskyrus vonios kambarį, yra tik viena ventiliacinė anga, esanti virtuvėje. Ši informacija nuo ieškovės nebuvo nuslėpta, ieškovė apžiūrėjo butą ir šią aplinkybę matė.
4. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė R. M. A. patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovų 25 875,75 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad būtinybė tikslinti ieškinio reikalavimus iškilo, kai ieškovė gavo ir susipažino su teismo ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, jog bute (duomenys neskelbtini), kaupiasi drėgmė, veisiasi pelėsis dėl įgilintų grindų ir netinkamų plastikinių langų. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti būsimas buto trūkumų (defektų ir jų priežasčių) ištaisymo išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovės užsakymu specialistas S. Š. atliko S. K. remonto darbų sąmatos perskaičiavimą. Specialisto išvadoje nustatyta, kad statybos darbų kainas sudaro 17 880,17 Eur su PVM. Taip pat 3 099,92 Eur išlaidas sudarytų naujų plastikinių langų pakeitimas, tokiu būdu bendrai ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovams nuostoliams atlyginti sudaro 25 875,75 Eur (4 895,66 Eur (pagrindas – Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 150506) + 17 880,17 Eur (pagrindas – specialisto S. Š. išvada) + 3 099,92 Eur (pagrindas – UAB „Megrame“ plastikinių gaminių pasiūlymas). Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė dar kartą patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovų 25 812,70 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. liepos 27 d. teismo posėdyje apklausus teismo ekspertą V. Š., paaiškėjo, kad ekspertizės akte nurodytoms priežastims pašalinti pakanka defektų šalinimo darbus atlikti iš buto vidaus, dėl to iškilo būtinybė perskaičiuoti būsimas buto trūkumų ištaisymo išlaidas, minusuoti namo išorinius bendro konstruktyvo darbus, kuriuos atlikti priklauso visiems namo bendrasavininkiams ir paskaičiuoti defektų šalinimo darbus, reikalingus buto viduje. Nuostolių paskaičiavimas grindžiamas specialisto T. M. Ž. remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 150506 (15 888,56 Eur), uždarosios akcinės bendrovės „KRAUSTINA“ komerciniu pasiūlymu perkraustymo ir sandėliavimo paslaugoms (2 490 Eur), uždarosios akcinės bendrovės „MEGRAME“ plastikinių langų pasiūlymu (3 099,92 Eur) ir uždarosios akcinės bendrovės „DAIKARAS“ trimis komerciniais pasiūlymais bute tinkamai ventiliacinei sistemai sumontuoti (4 334,22 Eur).
Atsiliepimas
5. Atsakovai nesutiko su patikslintų ieškinių reikalavimais, prašė patikslinto ieškinio reikalavimų netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė daugelį tų pačių aplinkybių, kurias buvo nurodę ankstesniame pirminiame atsiliepime. Papildomai teigė, kad ieškovė butą įsigijo už žymiai mažesnę sumą, nei buvo pradinė buto pardavimo kaina ir ieškovė nepagrindė aplinkybių, kad būtų sumokėjusi žymiai didesnę, nei reali buto vertė, kainą. Ieškovei buvo padaryta ženkli nuolaida, įvertinus esančius buto trūkumus – butas pirmame aukšte ir jame nepakankama vėdinimo sistema. Ieškovė buvo supažindinta su butu, jį pilnai apžiūrėjo, buvo supažindinta su atliktu remontu, niekas nuo jos nuslėpta nebuvo. Pažymėjo, kad langai ir šarvuotos durys buvo įstatyti ankstesnio savininko, dėl to minėtų gaminių garantijos ar įsigijimo dokumentų atsakovai neturėjo. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad ji vadovavosi išimtinai skelbime esančia informacija, kadangi faktiškai ieškovė matė ir pasidomėjo atlikto remonto mastu. Teigė, kad ieškovė, įsikrausčiusi į butą, visai jo nevėdino, dėl to bute atsirado akivaizdūs trūkumai dėl netinkamos buto eksploatacijos, o vėdinimo stoka ir besikaupianti drėgmė iš pamatų yra pelėsio atsiradimo priežastis, ir tai yra buto, esančio seno namo pirmame aukšte, dažna problema. Pabrėžė, kad ieškovė gyvena Lietuvoje apie 20 metų ir užsiima butų dizainu ir remonto priežiūra, dėl to turėjo pakankamai žinių, kurių pagalba galėjo įvertinti perkamą butą seno namo pirmame aukšte su įgilintomis grindimis ir akivaizdžiai neremontuotais pamatais. Teigė, kad sprendimą dėl bendrų pagrindinės namo konstrukcijos (pamatų) apšiltinimo turi priimti visi namo (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų bendraturčiai, o ne vieni atsakovai. Teigė, kad ieškovė remiasi S. Š. specialisto išvada, kurioje didesnė dalis darbų sietina su namo pamatų remontu, o tai darytina su namo gyventojų sutikimu ir atsakovai negali vieni atsakyti už namo bendros konstrukcijos remontą. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog namas pastatytas prieš šimtą metų, gyvenamojo namo (konstrukcijų pamatų), kuriame yra ginčo butas, garantinis terminas yra pasibaigęs. Atsakovai neįstatinėjo nei bute esančių langų, nei durų, dėl to negalėjo suteikti garantijos minėtiems daiktams. Atliktam einamajam remontui atsakovai garantiją suteikė, nes patys jį atliko, tačiau dėl netinkamo buto eksploatavimo ir atsiradusios žalos kalta pati ieškovė. Atsakovų manymu, ieškovė neįrodė, jog jos nurodomi trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomi, dėl to pardavėjų atsakomybė už daikto kokybės trūkumus negali būti taikoma, ir byloje nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovų kaltę ir neteisėtus veiksmus, kurie lemtų jų civilinę atsakomybę, taip pat ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovų atlikto remonto ir jai atsiradusios žalos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai turi atlyginti ieškovei bute atsiradusią žalą.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Rasų valda“ atsiliepime prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2013 m. spalio mėn. gavo eksperto išvadą, kurioje nurodyta, jog buto (duomenys neskelbtini), projekto pagrindu atliekamų paprastojo remonto darbų pasekmėje įgilinus remontuojamų patalpų grindis, žala pastato laikančiosioms konstrukcijoms nepadaryta, ir tokiai grėsmei įtarti pagrindo nėra. Butų savininkų prašymo dėl nuogrindų ar pamatų remonto gauta nebuvo. Teigė, kad kiekvienais metais daro kasmetinius susirinkimus, kurių metų butų ir kitų patalpų savininkai informuojami apie jų name nustatytus defektus ir siūloma atlikti bendro naudojimo objektų remontą, tačiau sprendimai nebuvo priimti. Galimų buto lubų trūkumų negalima priskirti prie bendro naudojimo objektų, dėl to už jų kokybę atsakingi savininkai arba specialistai įrengę lubas.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, V. B. Elenbergas atsiliepime nurodė, kad į bylą įtrauktas nepagrįstai. Paaiškino, kad 2013 m. kovo 31 d. buto (duomenys neskelbtini), savininkės L. S. prašymu, buvo parengęs specialisto išvadą. Teigė, kad užsakovės buvo suformuluota žodinė užduotis: apžiūros vietoje pagrindu įvertinti ir teikti išvadą, ar tuo metu nurodyto buto atidalinimo pagal suderintą projektą atliekami paprastojo statybos remonto darbai, tarp jų patalpų grindų lygio pažeminimo darbai, sukėlė ir ar ateityje galėtų sukelti namo laikančių konstrukcijų deformacijas. Specialisto išvada konstatavo, jog namo laikančiosioms konstrukcijoms žala atliktų darbų būklės laikotarpiu nepadaryta ir dėl to nėra akivaizdžių požymių grėsmei kilti ateityje.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, nedalyvaujant atstovui. Nurodė, kad šalis siejant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka atsakovams, kaip pardavėjams, o ne kitiems asmenims. Inspekcijos vyriausiasis specialistas, atlikęs bute (duomenys neskelbtini), statybos darbų patikrinimą dar 2013 m. spalio 7 d. surašė statybos patikrinimą nagrinėjant skundą aktą Nr. SPA-1841. Akte nustatyta, kad atliekamiems statybos darbams, t. y. paprastajam remontui, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir savavališkos statybos požymių patikrinimo metu nenustatyta. Inspekcijos vyriausiasis specialistas, atlikęs buto (duomenys neskelbtini), patikrinimą, 2017 m. liepos 4 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1977. Akte užfiksuota, kad buto sienos drėgnos, kai kur „pakelti“ dažai, atsilupę tapetai. Inspekcija netikrina pačių statybos darbų kokybės ir negalėjo nustatyti, ar kokybiškai atlikti visi paslėpti statybos darbai, kurių atsiradę defektai paaiškėjo tik po kurio laiko, praėjus keliems mėnesiams po įsigijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė solidariai ieškovei iš atsakovų 10 497,22 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 497,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 932,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas padarė išvadas, kad nagrinėjamu atveju į bylą teikti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduotas daiktas, butas, turėjo kokybės trūkumų, išryškėjusių buto eksploatacijos metu. Buto trūkumai pastebėti praėjus nedideliam laikui nuo jo perleidimo. Parduodamo daikto trūkumai nebuvo įvardinti sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje, specialios buto naudojimo sąlygos ginčo sutartyje taip pat nebuvo aptartos. Byloje nenustatyta, kad pirkėjas būtų nepagrįstai delsęs pranešti pardavėjams apie pastebėtus trūkumus.
11. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, jog iki buto perleidimo ieškovei šis butas neturėjo jokių trūkumų, o trūkumai atsirado išimtinai dėl atsakovės netinkamo buto eksploatavimo, kadangi eksperto išvadoje nurodyta, kad sprendžiant pagal kitus butus, galima teigti, jog panaši situacija buvo ir iki remonto darbų.
12. Teismo vertinimu, daikto trūkumai pirkėjai negalėjo būti žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, dėl to teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, jog būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakovų atsakomybės pardavus netinkamos kokybės daiktą – butą.
13. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimai siejami su kelių grupių žalos (nuostolių) įrodinėjimu: pirma, 2016 m. rugsėjo 16 d. specialisto T. M. Ž. remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 150506 (15 888,56 Eur), antra, UAB „KRAUSTINA“ komerciniu pasiūlymu perkraustymo ir sandėliavimo paslaugoms (2 490 Eur), trečia, UAB „MEGRAME“ plastikinių langų pasiūlymu (3 099,92 Eur), ketvirta, UAB „DAIKARAS“ trimis komerciniais pasiūlymais bute tinkamai ventiliacinei sistemai sumontuoti (4 334,22 Eur).
14. Teismas rėmėsi eksperto D. Kalibato ekspertizės akto išvadomis, jog esami pažeidimai dėl per didelės drėgmės, kurios priežastis yra ta, kad esamas butas įrengtas žemiau žemės paviršiaus ir drėgmė per neapsaugotas hidroizoliacija grindis ir pamatus skverbiasi į pastato atitvaras, kurios yra drėgnos. Neįrengta pamatų hidroizoliacija ir nepakankama ventiliacija yra ne tik šio buto, bet ir kitų butų drėgmės bei pelėsio atsiradimo priežastis. Ekspertizės aktu taip pat ekspertui buvo suformuotas klausimas – už kokią sumą reikia atlikti darbų esamų defektų šalinimui. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas rėmėsi eksperto D. Kalibato ekspertizės akte įvardinta suma defektų šalinimui 4 913 Eur ir laikė tokią sumą tikėtinai pagrįsta buto remonto išlaidoms atlyginti.
15. Teismas, spręsdamas dėl žalos, susijusios su UAB „KRAUSTINA“ komerciniu pasiūlymu dėl perkraustymo ir sandėliavimo paslaugų, vertino, jog bute reikalinga atlikti remontą, o jo atlikimui būtina iškraustyti daiktus. Ieškovė teikė duomenis apie būsimus nuostolius siejamus su perkraustymo ir sandėliavimo paslaugomis. Vertindamas teiktą pasiūlymą, atsižvelgdamas į buto plotą, perkraustymo galimas apimtis, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas nepriteisti išlaidų dalies, kurios siejamos su dėžių ir kitų pakavimo medžiagų pristatymu, taip pat draudimu, be to, mažinti aptariamų išlaidų dalis, kurios siejamos su daiktų pakavimu (spintos išrinkimu ir surinkimu), daiktų vežimu, iškrovimu, dėl to aptariamas reikalavimas tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei 1 250 Eur nurodytų išlaidų solidariai iš atsakovų.
16. Teismas, spręsdamas dėl žalos, susijusios su UAB „MEGRAME“ plastikinių langų pasiūlymu, vertino, jog ekspertizės akte konstatuota, kad nesureguliuotos lango tarpinės, kurios praleidžia šaltį iš lauko. PVC langų nesandarumą, angokraščių peršalimą lėmė nesureguliuoti langai. Ekspertizės akte nurodyta, jog išlaidos dėl langų sureguliavimo jau įtrauktos prie anksčiau nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų (t. y. į priteistiną 4 913 Eur sumą yra įtraukta ir 176,83 Eur + PVM suma dėl langų sureguliavimo). Ta aplinkybė, kad langai yra galimai ne UAB „MEGRAME“ firmos, galėjo būti nustatyta iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o vien nesant jokių žymų apie minėtos firmos langus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dalies pagal UAB „MEGRAME“ plastikinių langų pasiūlymą (3 099,92 Eur dydžio sumai).
17. Teismas, spręsdamas dėl žalos, susijusios su UAB „DAIKARAS“ trimis komerciniais pasiūlymais bute tinkamai ventiliacinei sistemai sumontuoti, vertino, kad ekspertizės akte viena iš drėgmės priežasčių įvardinama ir tai, kad bute drėgmė kaupiasi dėl ventiliacijos D-2 ortakio ir nepakankamos ventiliacijos drėgmei pašalinti. Teismo vertinimu, tinkamos ventiliacijos nebuvimas bute vertintinas kaip paslėptas daikto trūkumas, nes jis sukelia didelius nepatogumus naudotis butu. Bute esantys didelė santykinė drėgmė ir pelėsis daro neigiamą įtaką gyvenimo sąlygoms. Teismo įsitikimu, esant didelei drėgmei, nesant tinkamos ventiliacijos, o dėl to kaupiantis pelėsiui ieškovės įsigytame bute iš esmės neįmanoma gyventi. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimo dalis dėl 4 334,22 Eur bute tinkamai ventiliacinei sistemai sumontuoti laikytina pagrįsta, įrodyta, todėl tenkintina.
18. Teismas, apibendrindamas aplinkybes dėl žalos atlyginimo, nurodė, jog išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei 10 497,22 Eur nuostolių atlyginimo solidariai iš atsakovų, o likusi reikalavimo dalis atmestina.
III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovė R. M. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priteisti iš atsakovų ieškovės naudai papildomas bylinėjimosi išlaidas.
20. Apeliantė nurodo, kad su teismo sprendimu sutinka iš dalies, tačiau iš dalies nesutinka.
21. Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju buvo padarytas procesinis pažeidimas, nes teismas neįtraukė į bylą visų suinteresuotų asmenų. Teigia, kad teismas nepasiūlė ieškovei įtraukti į bylą kitus (naujus) atsakovus ir trečiuosius asmenis į procesą ir neišaiškino procesinius padarinius, jeigu ieškovė nesutinka to padaryti, dėl to priimtas teismo sprendimas turi būti panaikintas, o bylą perduota nagrinėti iš naujo. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju teismas nepasiūlė įtraukti atsakovais visų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių; neišaiškino, kad trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“ turėtų būti keistinas į atsakovą kartu su atsakovais A. M. ir R. M.; neišaiškino, jog trečiuoju asmeniu turi būti įtraukta ir Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija ir namo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Servico“ (toliau – UAB „Servico“). Apeliantės vertinimu, teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, o tai patvirtina ekspertizės akte eksperto D. Kalibato nurodytos išvados, kad „nėra tikslinga atlikti remonto darbų, kol nebus sutvarkyta viso pastato nuogrinda, pamatų hidroizoliacija ir vandens nuvedimas“.
22. Teigia, kad ieškovė teikė prašymą trečiuoju asmeniu įtraukti į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (UAB „Rasų valda“ steigėją), tačiau pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į bylą neįtraukė, procesinio sprendimo šiuo klausimu nepriėmė. Apeliantės vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo atveju turėjo pateikti išvadą apie namo (duomenys neskelbtini), administravimą ir priežiūrą, kai ją vykdė UAB „Rasų valda“, taip pat patvirtinti, ar vamzdynai, ventiliacijos ortakiai ir kiti namo bendrojo naudojimo objektai esantys bute, kurių netinkama būklė ir priežiūra sukėlė ginčo buto defektus, yra priskirtina bendrojo naudojimo (visų bendrasavininkų) ar konkretaus savininko nuosavybei.
23. Teigia, kad teismas, spręsdamas dėl bendrojo naudojimo objektų ventiliacijos ortakių K-1 ir D-2 nuosavybės, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsnius, ir kitas butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę ir statinių esminius reikalavimus reglamentuojančias teisės normas, ir statinių savininkų atsakomybę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl to tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Teigia, ventiliacijos ortakiai K-1 ir D-2 yra bendroji dalinė, t. y. visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, dėl to, tuo atveju, kai žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, ieškovei turi būti atlyginta žala, nes atsakovai tinkamai neprižiūrėjo namo bendrojo naudojimo objektų, t. y. atliekant namo bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe ir ventiliacijos ortakių remontą, atsakovai prie remonto išlaidų turėtų prisidėti kaip ir kiti butų ir kitų patalpų savininkai – proporcingai savo daliai. Apeliantės vertinimu, iš atsakovų turėtų būti išreikalauta tam tikra dalis bute esančių bendrojo naudojimo objektų remontui reikalingų lėšų, tačiau šios lėšos neturi būti išieškomos ieškovės (vienos iš bendraturčių) naudai, nes ieškovė nėra įgaliota atlikti namo administratoriaus ar bendrijos pirmininko funkcijas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, jog dėl būsimo ventiliacijos ortakių defektų remonto išlaidų (t. y. bendrojo naudojimo objektų) atsakingai visi šių objektų valdytojai.
24. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie priežastis, sąlygojusias buto trūkumų atsiradimą ir nepagrįstai netaikė CK 6.333 straipsnio 1 dalies, t. y. iš esmės teismas neišsprendė priežasčių, dėl to ieškovė negali naudoti buto pagal paskirtį, o bute esančios gyvenimo sąlygos neatitinka higienos normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimų.
25. Pažymi, kad šiuo atveju teismas nesprendė klausimo, kokia dalimi atsakovai turėtų kompensuoti bendro naudojimo objektų esančių bute remonto kaštus, dėl to nepagrįstai sumažino žalos dydį.
26. Nesutinka, kad teismo sprendimu buvo sumažinta perkraustymo paslaugų UAB „KRAUSTINA“ pasiūlyta kaina iki 1 250 Eur, kadangi eksperto D. Kalibato ekspertizė patvirtino, jog norint atlikti remonto darbus ginčo bute, būtina iškraustyti jame esančius baldus ir kitus daiktus.
27. Nesutinka su teismo sprendimo argumentais, jog ieškovei neturi būti priteistos išlaidos dėl langų kokybės, kadangi ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, jog iš atsakovų įsigijo kokybišką butą su kokybiškais UAB „MEGRAME“ langais, o atsakovams neįrodžius, jog langai yra šios firmos, dėl to ieškovei turi būti atlyginta žala.
Šalies argumentai
28. Apeliantė prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos papildomus įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, t. y. antstolio fiksuotą protokolą dėl bute, (duomenys neskelbtini), įvykusios avarijos ir susirašinėjimo su namo administratoriumi ir bendrijos pirmininke elektroninių laiškų kopijas.
Atsiliepimas
29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Rasų valda“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog trečiasis asmuo negali būti atsakingas už žalą, kadangi atliko visus būtiniausius administravimo veiksmus, t. y. sprendimai dėl bendro naudojimo objektų remonto buvo priimami administravimo nuostatų nustatyta tvarka, balsuojant patiems butų ir kitų patalpų savininkams. Be to, trečiasis asmuo siūlė susirinkimo metu spręsti klausimą dėl ekspertizės užsakymo, tačiau nebuvo kvorumo ir sprendimas nebuvo priimtas. Pažymi, kad buto lubų trūkumų negalima priskirti prie bendrojo naudojimo objektų.
30. Atsakovai ir kiti tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
32. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas reikalavimas dėl nekokybiško daikto pardavimo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai pardavinėjo jiems nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), teikė pardavimo skelbimus, nurodydami, jog bute 2013 m. pabaigoje atliktas kapitalinis remontas: sudėti langai su stiklo paketais, šarvo durys, ant medinių grindų paklotas laminatas, pakeista visa elektros instaliacija, vamzdynas (t. 1, b. l. 20–24). Parduodamas butas yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje (t. 1, b. l. 17–19). Ekspertas V. B. Elenbergas 2013 m. spalio 3 d. teikė išvadą, kad buto (duomenys neskelbtini), projekto pagrindu atliekamų paprastojo remonto darbų pasekmėje įgilinus remontuojamų patalpų grindis, žala pastato laikančiosioms konstrukcijoms nepadaryta ir tokiai grėsmei pagrindo nėra (t. 1, b. l. 129, t. 2, b. l. 2–14, t. 4, b. l. 110–111, 178–192, t. 5, b. l. 114–119, t.8, b. l. 165–179, t. 9, b. l. 91–103). 2014 m. birželio 10 d. tarp atsakovų A. M., R. M. (pardavėjų) ir ieškovės R. M. A. (pirkėjos) buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarties 7.1.4 punktu pardavėjai garantavo, jog sutarties sudarymo momentu nėra jiems žinomų paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba jo nebūtų visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (t. 1 b. l. 6–16). 2014 m. lapkričio 25 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovams dėl buto kokybės (t. 1 b. l. 52), atsakovai teikė atsiliepimą į pretenziją (t. 1 b. l. 53). Ieškovė, įrodinėdama buto nekokybiškumą ir prašomus priteisti nuostolius, teikė Alergologo ir klinikinio imunologo konsultaciją (t. 2, b. l. 190); 2015 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, pagal kurį fiksuotos aplinkybės aptariamame bute (t. 1, b. l. 25–39, t. 7, b. l. 6–21); Mikrobiologinio tyrimo protokolus (t. 1, b. l. 41–42 b. l., t. 5, b. l. 130–132, 139–142); 2015 m. gegužės 4 d. Darbų sąmatą (sudarė S. K.) (t. 7, b. l. 32–33); Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 150506 (apžiūrėjimo data 2015 m. gegužės 6 d.), kurioje nurodyta, kad pažeidimų, padarytų buto apdailai dėl besiskverbiančios drėgmės, atstatymo kaštai sudaro 4 895,66 Eur (t. 1, b. l. 55–85); 2016 m. rugpjūčio 23 d. Elektros instaliacijos Daugiabučiame namo bute patikrinimo rezultatus, kuriais nurodyta, kad nėra ryšio tarp namo I aukšto laiptinėje esančio elektros įvadinio apskaitos skydo įžeminimo (įnulinimo) magistralės ir buto kambariuose 271, 275 įrengtų skirstomųjų skydelių įžeminimo šinų, dėl to neįžeminti visi per šiuos skydelius maitinami kištukiniai lizdai, vonios ir dušo vandens rinktuvų indai, vonios ventiliatoriaus įžeminimo laidininkas <...>, neįrengta srovės skirtuminė apsauga dušo ir vonios patalpoms, kurios būtinumas nustatytas <...> (t. 6, b. l. 88); 2016 m. gruodžio 9 d. Senamiesčio projektų konsultacijas (t. 6, b. l. 75); ATC 2016 m. lapkričio 10 d. išvadą dėl nesandarių pastato vietų (t. 4, b. l. 73–92, t. 7, b. l. 21–31); 2018 m. vasario 8 d. Cheminių tyrimų protokolą, kuriuo konstatuota, jog 2018 m. vasario 6–7 d. atlikus oro mėginių laboratorinius tyrimus paskaičiuota amoniako paros vidutinė koncentracija 0,13 mg/m³ (t. 9, b. l. 123–126). 2016 m. gruodžio 14 d. surašytas Dūmtraukių ir ventiliacijos kanalų patikros aktas (t. 6, b. l. 89). 2017 m. sausio 30 d. surašytas UAB „Rasų valda“ patikrinimo (ventiliacijos šachtų) aktas (t. 6, b. l. 90), 2017 m. kovo 30 d. kitas aktas (t. 6, b. l. 92). 2016 m. gruodžio 6 d. uždarosios akcinės bendrovės „ALZIDA“ bandymų protokole fiksuoti vidinės sienos komponentai (t. 6, b. l. 194–207). 2016 m. gegužės 10–13 d. specialistas S. Š. pateikė išvadą dėl remonto darbų sąmatos perskaičiavimo (t. 2, b. l. 209–217). 2016 m. rugsėjo 16 d. T. M. pateikė Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą (t. 3, b. l. 100–116, t. 5, b. l. 164–180, t. 7, b. l. 173). 2016 m. rugpjūčio 9 d. priimtas aktas dėl patalpų ir konstrukcijų drėgmės (t. 3, b. l. 34–40, t. 5, b. l. 106–113). 2016 m. rugsėjo 9 d. specialistė R. J. M. pateikė vertinimus dėl drėgmės (t. 3, b. l. 41–55, t. 5, b. l. 120–124). 2017 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius teikė atsakymą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būklės (t. 4, b. l. 128–129, t. 6, b. l. 149–150). 2017 m. sausio 27 d. surašytas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas (t. 4, b. l. 130–132, t. 6, b. l. 140–142). 2017 m. liepos 4 d. VTPISI surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (t. 6, b. l. 168–170, t. 9, b. l. 85–89). Byloje teismo buvo paskirtos dvi ekspertizės. Pagal teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartyje suformuotus klausimus (t. 2, b. l. 70–73) ekspertas V. Š. pateikė ekspertizės aktą (t. 7, b. l. 172). Pagal 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje suformuotus klausimus (t. 4, b. l. 167–171) ekspertas D. Kalibatas pateikė ekspertizės aktą (t. 10, b. l. 204–221, t. 11, b. l. 1–96). Ieškovė galutinai patikslinusi reikalavimus prašė priteisti 25 812,70 Eur nuostolių atlyginimui. Nurodytą prašomų priteisti nuostolių dydį grindžia: 2016 m. rugsėjo 16 d. specialisto T. M. Ž. remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 150506 (15 888,56 Eur), UAB „KRAUSTINA“ komerciniu pasiūlymu perkraustymo ir sandėliavimo paslaugoms (2 490 Eur), UAB „MEGRAME“ plastikinių langų pasiūlymu (3 099,92 Eur) ir UAB „DAIKARAS“ trimis komerciniais pasiūlymais bute tinkamai ventiliacinei sistemai sumontuoti (4 334,22 Eur) (t. 3, b. l. 98–99).
35. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus – antstolio R. Vižainiškio 2018 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128-18-2076 su priedais; daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), pirmininkės raportą dėl bute Nr. 26 įvykusios šildymo avarijos ir elektroninį susirašinėjimą; UAB „Servico“ 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 6 d. defektinius aktus; ieškovės 2018 m. lapkričio 7 d. pranešimą dėl bendrojo naudojimo vamzdynų būklės ir elektroninį susirašinėjimą; ieškovės 2018 m. lapkričio 29 d. prašymo kopiją daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini); 2018 m. spalio 30 d. darbų planą Nr. 20181030/01, 2018 m. spalio 31 d. informacinį pranešimą; UAB „Servico“ hidraulinių bandymų akto Nr. HB180718-01 ir elektroninį susirašinėjimą. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti papildomi įrodymai nesusiję su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, ir neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl skundžiamo teismo sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo, be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neturėjo galimybių tokių duomenų (įrodymų) vertinti, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
36. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišaiškino ieškovei teisės ir nepasiūlė įtraukti byloje atsakovais visų daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini), bendraturčių; neišaiškino teisės, jog trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“ turėjo būti pakeista į atsakovę kartu su atsakovais A. M. ir R. M.; neišaiškino teisės, jog trečiuoju asmeniu turi būti įtraukta ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija ir namo administratorė UAB „Servico“; neįtraukė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos trečiuoju asmeniu, kuri pateiktų išvadą byloje apie ginčo daugiabučio namo administravimą ir priežiūrą.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis arba dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Teismas, vadovaudamasis kooperacijos principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą. Sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas bet kuriuo atveju turi pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ar įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, taip pat išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tais atvejais, jei teismas nustato, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos tam tikrų asmenų teisėms ir pareigoms, savo iniciatyva gali juos įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiąją teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius sukėlė teismo sprendimas neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017).
38. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, neperžengiant šias nagrinėjimo ribas, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.
39. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė grindė ieškinio pagrindą ir dalyką tomis aplinkybėmis, kad tarp ginčo šalių (ieškovės R. M. A. ir atsakovų A. M., R. M.) buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovei buvo parduotas nekokybiškas (su paslėptais trūkumais) butas, dėl to jai buvo padaryta žala ir už ją atsakingi pardavėjai (t. y. CK 6.327, 6.333, 6.334 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė (buto pirkėja) pasirinko reikalauti iš atsakovų (buto pardavėjų) atlyginti žalą dėl paslėptų buto trūkumų ištaisymo. Tokiu būdu ieškovė pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą specialųjį teisių gynybos būdą ir byloje įrodinėjo, kad įsigytas butas turėjo paslėptų trūkumų, dėl kurių ieškovė patyrė nuostolių (trūkumų ištaisymui). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė įrodė aplinkybes dėl parduoto daikto trūkumų ir iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus dėl išlaidų, skirtų šalinti trūkumus, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esami buto pažeidimai atsirado dėl per didelės drėgmės, kurios priežastys yra tos, kad esamas butas įrengtas žemiau žemės paviršiaus ir drėgmė per neapsaugotus hidroizoliacija grindis ir pamatus skverbiasi į pastato atitvaras, kurios yra drėgnos, o bute (t. y. parduotame bute, tačiau ne bendrojo naudojimo patalpose) nebuvo įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos.
40. Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti įtraukti atsakovais kitus asmenis ar įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis apeliaciniame skunde nurodytus asmenis, arba privalėjo nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, vertinant kitų asmenų civilinę atsakomybę už netinkamai prižiūrėtus ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus (t. y. vertinti aplinkybes dėl statinių savininkų ar namo administratoriaus atsakomybės), kadangi šiais reikalavimais apeliantė siekia peržengti (išplėsti) nagrinėjamos bylos ieškinio ribas. Kaip minėta, teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar keisti faktinį pagrindą. Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Šiuo atveju, apeliantė, reikšdama reikalavimus buto pardavėjams (atsakovams) pagal savo pasirinktą specialųjį teisių gynybos būdą (dėl fakto, jog pagal ginčo šalių pirkimo–pardavimo sutartį jai buvo parduotas butas su trūkumais nustatymo ir išlaidų atlyginimų, šalinant šiuos trūkumus), nepagrįstai apeliaciniame skunde sutapatino šį reikalavimą su naujais reikalavimais dėl statinių savininkų ar namo administratoriaus civilinės atsakomybės (dėl galimo bendrojo naudojimo objektų nekokybiškumo ar nepriežiūros, kurie taip pat galėjo sukelti ieškovės nupirktam butui žalos). Aplinkybės, kad ne tik nupirktame bute nebuvo įrengta tinkama ventiliacijos sistema, o galimai netinkama ir visa pastato bendrojo naudojo ventiliacijos sistema, nėra šios bylos pagrindas, todėl prašymai įtraukti daugiabučio namo bendraturčius, namo bendriją, naują namo administratorių, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją trečiaisiais asmenimis į bylą, arba įtraukti atsakove UAB „Rasų valda“ (pakeičiant jos statusą iš trečiojo asmens) negalėjo būti tenkinami. Minėti asmenys nebuvo ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties šalimis ir neįtakojo šios buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, šalių susitarimų, t. y. teismo sprendimas pagal pareikštą ieškinį (kurios pagrindas buvo buto pirkimo–pardavimo sutartis) neturės jokios tiesioginės įtakos skunde nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylą trečiaisiais asmenimis skunde nurodytų asmenų, nepasiūlydamas ieškovei pakeisti UAB „Rasų valda“ procesinį statusą (iš trečiojo asmens į atsakovą), procesinių pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei manant, jog ginčo daugiabučio namo statinių savininkai ar kiti asmenys, eksploatuodami ar prižiūrėdami bendrojo naudojimo objektus, tai darė netinkamai (jų neremontuodami, neprižiūrėdami ar dėl kitų priežasčių) ir pažeidė jos teises, ji gali ginti savo teises nauju ieškiniu ir kitu teisiniu bei faktiniu pagrindu.
41. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistą nuostolių dydį, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko įrodymų, kurių pagrindu priteisė turtinę žalą, vertinimo, kaip tai numato CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos (sprendžiant ieškinio reikalavimus dėl UAB „Kraustina“ perkraustymo ir sandėliavimo išlaidų atlyginimo ir UAB „MEGRAME“ plastikinių langų pasiūlymo), taip pat nesprendė klausimo, kaip atsakovai turėtų kompensuoti bendro naudojimo objektų, esančių bute, remonto kaštus.
42. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė, kokia dalimi atsakovai turėtų kompensuoti bendro naudojimo objektų esančių bute remonto kaštus, taip pat susijęs su bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimu ir nesusijęs su pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyku (nagrinėjant išlaidų atlyginimą dėl parduoto daikto trūkumų šalinimo), nes kaip jau minėta, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo nebuvo grindžiamas aplinkybėmis dėl statinių savininkų atsakomybės, dėl to šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
43. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
44. Viena iš ieškovės reikalavimo dėl išlaidų atlyginimo dalių buvo siejama su UAB „KRAUSTINA“ komerciniu pasiūlymu perkraustymo ir sandėliavimo paslaugoms (2 490 Eur) (t. 3, b. l. 113), t. y. ieškovė įrodinėjo, jog bute (šalinant nustatytus trūkumus) reikės atlikti remontą, o todėl būtina iškraustyti daiktus. Pažymėtina, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia ieškovei teisės reikalauti būsimų išlaidų atlyginimo. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Būsimų išlaidų, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek realiai nukentėjęs asmuo turės išlaidų. Ieškovė teikė pirmosios instancijos teismui minėtos bendrovės komercinį pasiūlymą, t. y. duomenis apie būsimas išlaidas, siejamas su perkraustymo ir sandėliavimo paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktą UAB „KRAUSTINA“ komercinį pasiūlymą ir jo dydžio (2 490 Eur) pagrįstumą, atsižvelgė į buto plotą, perkraustymo galimas apimtis, dėl to padarė išvadą, jog yra pagrindas nepriteisti išlaidų dalies, kurios siejamos su dėžių ir kitų pakavimo medžiagų pristatymu, taip pat draudimu, be to, mažinti aptariamų išlaidų dalis, kurios siejamos su daiktų pakavimu (spintos išrinkimu ir surinkimu), daiktų vežimu, iškrovimu ir tenkino iš viso 1 250 Eur reikalavimą nurodytų išlaidų atlyginimo. Apeliantė skunde nesutinka su šia skundžiamo teismo sprendimo dalimi, nurodydama, jog eksperto D. Kalibato ekspertizė patvirtino, jog norint atlikti remonto darbus ginčo bute, būtina iškraustyti jame esančius baldus ir kitus daiktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės skundo argumentai nėra pagrįsti ir neturi reikšmės skundžiamos teismo sprendimo dalies pagrįstumui, kadangi tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sumažino išlaidų dydį dėl jų nevisiško pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nustatydamas konkretų išlaidų dydį, turi atsižvelgti į CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, taikyti realumo kriterijų. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus išlaidų dydžio susiformuoti, įrodinėjimo prasme apsunkintame būsimų išlaidų priteisimo vienkartine išmoka procese, teismas gali sumažinti šias išlaidas, jei pripažintų, kad ne visos nurodytos išlaidos yra pagrįstos, tokiu būdu užtikrinant realų išlaidų atlyginimo principo įgyvendinimą ir užkertant kelią nepagrįstam praturtėjimui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad UAB „KRAUSTINA“ pasiūlyme nurodytas išlaidų dydis ne visiškai atitinka realumo kriterijų. Apeliantė šių abejonių nepašalino, dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkraustymo išlaidas sumažino iki 1 250 Eur.
45. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų, siejamų su UAB „MEGRAME“ plastikinių langų pasiūlymu (3 099,92 Eur). Nurodo, jog atsakovai buvo nurodę ieškovei, jog ginčo bute įstatyti UAB „MEGRAME“ firmos langai, tačiau jokių pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė, nors ieškovė turėjo lūkestį, jog įsigijo butą su kokybiškais UAB „MEGRAME“ langais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ekspertizės akte buvo konstatuota, apie ginčo langų nesandarumą, tačiau angokraščių peršalimą lėmė nesureguliuoti langai. Kaip matyti iš ekspertizės akto atsakymo į 18 klausimą, išlaidos dėl langų sureguliavimo jau įtrauktos prie nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų (žr. ekspertizės akto 93 lapą, t. y. į priteistiną 4 913 Eur sumą įtraukta ir 176,83 Eur + PVM suma dėl langų sureguliavimo). Kitų langų trūkumų nenustatyta. Ta aplinkybė, kad langai yra galimai ne UAB „MEGRAME“ gaminys, galėjo būti nustatyta iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o vien žymų apie minėtos firmos langus nebuvimas, nesudaro pagrindo priteisti ieškovei pagal UAB „MEGRAME“ plastikinių langų pasiūlymą nurodytą sumą (3 099,92 Eur).
46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, dėl to jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.