Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. A. ieškinį atsakovams A. M., R. M. dėl nekokybiško daikto ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje UAB „Rasų valda“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vytautas Bronislovas Elenbergas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. M. A. pateikė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, kuriuo prašė pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui, dalyvaujant teismo ekspertui D. Kalibatui, ieškovei R. M. A., atsakovams A. M., R. M., atsakovų atstovei advokatei E. Katauskaitei–Petronienei, tretiesiems asmenims UAB „Rasų valda“ direktoriui S. Banioniui, UAB „Rasų valda“ teisininkei G. Kalinauskaitei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui, V. B. Elenbergui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų atstovams, bendrijos pirmininkei G. G. Tumaitei, UAB „SERVICO“ statinio techninės priežiūros vadovui A. Žolynui, užfiksuoti (apžiūrint, apmatuojant ir atliekant fotofiksacijos darbus) esamą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų (konstrukcijų) būklę: 1) A. R. bute ((duomenys neskelbtini), savininkas); 2) O. B. bute (adresas (duomenys neskelbtini), savininkė).Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsiradusių defektų, jų priežasčių.Ieškovė nurodė, kad teismo ekspertui nepatekus į kaimynų butus, kurie ribojasi su ginčo butu (Nr. 27) bendromis vidinėmis sienomis (butai Nr. 26 ir 41), nebus išsamiai atsakyta į teismo suformuluotus klausimus, dėl ko yra tikimybė, kad teismas byloje negalės priimti teisingo ir teisėto sprendimo. Kaimynų (butai Nr. 26 ir 41) įpareigojimas įleisti į butą teismo ekspertą bendrųjų namo objektų (konstrukcijų) apžiūrai ir įvertinimui, vertintinas kaip įrodymų surinkimo užtikrinimas (išreikalavimas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnis). Ieškovės nuomone, toks teismo įpareigojimas užtikrins jos teisę teismui pateikti rašytinį įrodymą – teismo eksperto atsakymus į teismo suformuluotus klausimus dėl priežasčių, nulėmusių defektų atsiradimą bute. Ieškovės prašymo tikslas yra teismo pagalba surinkti įrodymus ir juos pateikti į bylą. Netenkinus ieškovės prašymo, jos nuomone, teismo ekspertizė nebus išsami ir visapusiška, o vėlesnėse proceso stadijose jau nebebus galimybės teisėtomis priemonėmis atsakyti į teismo suformuluotus klausimus, dėl ko nukentės abi proceso šalys, nes jos į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo pinigines lėšas už visapusišką teismo ekspertizę, todėl pagrįstai tikisi, jog teismo ekspertas atsakys į visus teismo suformuluotus klausimus, o atsakymus į juos pagrįs apžiūromis ir vertinimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi Ieškovės R. M. A. prašymas dėl įrodymų užtikrinimo netenkintas.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2017-04-05 paskyrė pakartotinę ekspertizę, ją pavedė atlikti teismo ekspertui D. Kalibatui bei sustabdė bylą tol, kol bus atlikta ekspertizė. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, kuriuo prašo dalyvaujant teismo ekspertui D. Kalibatui bei kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui užfiksuoti (apžiūrint, apmatuojant ir atliekant fotofiksacijos darbus) esamą daugiabučio namo (adresas (duomenys neskelbtini)) bendrojo naudojimo objektų (konstrukcijų būklę) A. R. bute (duomenys neskelbtini) ir O. B. bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad teismo ekspertui siekiant tinkamai atsakyti į teismo suformuluotus klausimus, jam būtina apžiūrėti ir įvertinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrųjų konstrukcijų būklę butuose, kurie ribojasi su ginčo butu (Nr. 27) bendromis vidinėmis sienomis (butai Nr. 26 ir 41), naudoja bendrą natūralios ventiliacijos ištraukimo šachtą (kanalą) (butai Nr. 31 ir 41), yra daugiabučio namo pirmame aukšte (butai Nr. 24, 26, 40 ir 41) ir kurių grindų lygis yra aukščiau žemės lygio – be įgilinimo (butai Nr. 26, 40 ir 41). O tam būtina patekti į kaimynų butus su tikslu atlikti kaimynų butuose esančių bendrojo naudojimo objektų (konstrukcijų) būklės apžiūrą ir įvertinimą.Teismo vertinimu, tiek ieškovės reikalavimai bei juos pagrindžiantis faktinis pagrindas, tiek teismo 2017-04-05 nutartimi paskirta pakartotinė ekspertizė siejama su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tai yra, jo defektų atsiradimo priežasties (priežasčių) ir defektų šalinimo kaštų nustatymu. Taip pat teismas pažymėjo, kad teismo 2017-04-05 nutartyje suformuluoti klausimai ekspertui apima buto ir jame esančių daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (konstrukcijų) tyrimu, bet ne visame daugiabučiame name (ar butuose, esančiuose šalia ginčo buto) esančiais bendrojo naudojo objektais (konstrukcijomis). Ieškovė prašo sudaryti sąlygas kartu su antstoliu bei teismo ekspertu bei kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis patekti į A. R. bei O. B., kurie nėra dalyvaujantys byloje asmenys, butus. Teismo vertinimu, būsimas teismo sprendimas byloje nėra susijęs su A. R. bei O. B. teisėmis ir pareigomis, o ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais bei faktinių aplinkybių pagrindimu. Teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, padarė išvadą, kad procesinis prašymas dėl įrodymų užtikrinimo neatitinka ieškinio reikalavimo apimties. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės prašyme išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad jie nelaikytini pakankamais įrodymų užtikrinimo institutui taikyti. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos prašomų įrodymų užtikrinimo tikslas siejamas su pareikštu ieškiniu, kuriam ir yra skirtas CPK XIII skyriaus 10 skirsnio institutas, ir, kad yra būtinybė (kilusi grėsmė) taikyti pasirinktą įrodymų užtikrinimą (CPK 221, 178 straipsniai). Taip pat teismas pripažino, kad ieškovės prašomų užtikrinti įrodymų mastas, įvertinant faktines prašymo bei bylos aplinkybes, neatitinka proporcingumo principo.Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės R. M. A. prašymas dėl įrodymų užtikrinimo netenkintinas.Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 221–224, 290-292 straipsniais, nutarė Ieškovės R. M. A. prašymo dėl įrodymų užtikrinimo netenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. M. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pavesti ieškovės R. M. A. pasirinktam antstoliui dalyvaujant teismo ekspertui D. Kalibatui, ieškovei R. M. A., atsakovams A. M., R. M., atsakovų atstovei advokatei E. Katauskaitei–Petronienei, tretiesiems asmenims UAB „Rasų valda“ direktoriui S. Banioniui, UAB „Rasų valda“ teisininkei G. Kalinauskaitei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui, V. B. Elenbergui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų atstovams, bendrijos pirmininkei G. G. Tumaitei, UAB „SERVICO“ statinio techninės priežiūros vadovui A. Žolynui, užfiksuoti (apžiūrint, apmatuojant ir atliekant fotofiksacijos darbus) esamą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų (konstrukcijų) būklę: 1) A. R. bute ((duomenys neskelbtini), savininkas); 2) O. B. bute ((duomenys neskelbtini), savininkė).Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:ieškovė savo prašyme pateikė eilę argumentų, dėl ko jos prašymas tenkintinas. Nepaisant to, kad byloje ieškinys pareikštas dėl bute, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – butas) atsiradusių defektų, byloje aiškinamasi plačiau, kas įtakojo defektų atsiradimą, tai yra, ar atsakovų netinkamai atlikti statybos darbai, ar netinkamai namo administratoriaus prižiūrimos bendros daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijos, ar netinkamas (darantis žalą) kaimyniniuose butuose Nr. 26, 31 ir 41 įrengtų inžinerinių sistemų ar įrenginių eksploatavimas (nesugebėjimas naudotis savo turtu (asmeninės nuosavybės priklausančių daiktų) taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (ieškovei), ar kitos priežastys. Ieškovė pažymėjo, kad būtent šioms aplinkybėms nustatyti byloje ir buvo paskirta pakartotinė ekspertizė.Ieškovė prašyme nurodė, kad, siekiant atsakyti į pakartotinės ekspertizės klausimus Nr. 1, Nr. 11 ir Nr. 12, o taip pat ir į kitus teismo suformuluotus klausimus (klausimą Nr. 2 „Kokios priežastys/veiksniai lėmė 2015 m. vasario 12 d. antstolio D. Stakeliūno faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų trūkumų bute atsiradimą (medinės lubų/perdangos konstrukcijos įlinkimą, sienų drėkimą ir teršimąsį tirpiomis druskomis, sienų tinko trūkinėjimą, dažų puslėjimąsį, lupimąsį, sienų tapetų apatinių kampų, kraštų atsiklijavimą, PVC langų nesandarumą, angokraščių peršalimą ir teršimąsį pelėsiniais grybais, ventiliacijos kanalų (ortakių) užsikimšimą ir teršimąsį pelėsiniais grybais, gretimų butų gyventojų maisto gaminimo kvapų įpūtimą per bute esančius bendro naudojimo ventiliacijos kanalus (ortakius), gipso konstrukcijos virš sieninės spintos deformavimąsį, sieninės spintos durų kreipimąsį ir durų neužsidarymą, laminuotos grindų dangos brinkimą, kreipimąsį, vonios patalpų elektros grandinės nepajungimą prie srovės nuotekio relės ir vonios indo bei elektros įrenginių neprijungimo prie įžeminimo kontūro, betoninių grindų, žemiau pastato nuogrindos, pasluoksnio įrengimą and drėgstančio grunto be hidroizoliacijos sluoksnio, betoninių grindų ant grunto apšiltinimą plonesnėmis nei skelbta polistireninio putplasčio plokštėmis“)? Jeigu nustatomos kelios priežastys/veiksniai – kuri iš jų yra esminė (pagrindinė) ir kiek procentų kiekviena priežastis lėmė defektų/trūkumų atsiradimą? Klausimą Nr. 3 „Kas atsakingas už bute atsiradusius defektus/trūkumus? Kurie defektai/trūkumai bute atsirado dėl namo bendrųjų konstrukcijų netinkamos priežiūros, o kurie priskirtini patalpų savininkams?“ Klausimą Nr. 19 „Kokios yra bute esančių bendro naudojimo ventiliacijos kanalų (ortakių) funkcijos (oro padavimo/įpūtimo ar oro šalinimo/ištraukimo)“, teismo ekspertui būtina apžiūrėti ir įvertinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrųjų konstrukcijų ir asmeninės nuosavybės inžinerinių sistemų būklę butuose, kurie ribojasi su ginčo butu (Nr. 27) bendromis vidinėmis sienomis (butai Nr. 26 ir 41 / defektai Nr. 6, 24 ir 25), naudoja bendrą natūralios ventiliacijos šachtą/kanalą (butai Nr. 31 (kanalas D-2) ir 41 (kanalas K-1), per kuriuos į ginčo butą kasdien įpučiami kaimynų valdomų butų gyventojų maisto gaminimo kvapai, o tam būtina patekti į kaimynų butus Nr. 26, 31 ir 41 su tikslu atlikti jų butuose esančių bendrųjų naudojimo objektų, tai yra, bendro naudojimo kanalizacijos (nuotekų) stovų ir vidaus inžinerinių tinklų (geriamo vandens įvado), jų susijungimo vietų, o taip pat bendro naudojimo ventiliacijos kanalų (šachtų) Nr. K-1 ir Nr. D-2 bei prie jų prijungtų el. įrenginių (gartraukių, ventiliatorių) ir asmeninės nuosavybės inžinerinių sistemų būklės apžiūrą ir įvertinimą bei nustatyti, ar pavojingas (gadinantis ginčo buto Nr. 27 turtą) poveikis kyla iš kaimynų (butai Nr. 26, 31 ir 41) valdomų butų, ar iš kitų šaltinių? Būtent Ieškovei tenka pareiga įrodyti visas galimas defektų atsiradimo priežastis. Tai yra, įrodyti visumą būtinų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl ji priversta imtis visų įmanomų veiksmų defektų priežastims nustatyti. Ieškovė nurodė, kad dalis kaimynų (butas Nr. 31) sutiko įsileisti ieškovę ir teismo ekspertą objektų apžiūrai, tačiau dalis butų savininkų (butai Nr. 26 ir 41) arba atsisako tai padaryti, arba nereaguoja į namo administratoriaus, ieškovės bei namo bendrijos pirmininkės prašymus.Pirmosios instancijos teismas, galimai tinkamai neįsigilinęs į bylos esmę, neteisingai konstatavo, kad „<...> teismo 2017-04-05 nutartyje suformuluoti klausimai ekspertui apima buto ir jame esančių daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (konstrukcijų) tyrimu, bet ne visame daugiabučiame name (ar butuose, esančiuose šalia ginčo buto) esančiais bendrojo naudojo objektais (konstrukcijomis)“. Ieškovės teigimu, siekiant tinkamai įvertinti bendrojo naudojimo objektų būklę, nepakanka įvertinti tik ieškovės bute esančius bendrojo naudojimo objektus, o būtina juos vertinti visumoje. Tai papt ieškovė savo prašyme nurodė, jog iškilo būtinybė apžiūrėti kaimynų butus, kadangi jie ribojasi su ginčo butu bendromis vidinėmis sienomis (butai Nr. 26 ir Nr. 41), naudoja bendrą natūralios ventiliacijos šachtą/kanalą (butai Nr. 31 ir Nr. 41), todėl yra svarbu įvertinti kaimynų butuose esančius objektus, iš ko teismo ekspertui ir teismui bus paprasčiau spręsti dėl defektų atsiradimo priežasčių. Į bylą Ieškovė yra pateikusi eilę rašytinių įrodymų, tai yra, jos bute nustatytus sienų (tame tarpe ir tų sienų, kurios ribojasi su kaimynais) pažeidimus su fotonuotraukomis bei drėgnomačio matavimo rezultatais, 2016-08-09 patalpų ir konstrukcijų drėgmės matavimo aktą, įrodymus apie ventiliacinio kanalo būklę, kurie tik patvirtina būtinybę įvertinti kaimynų butuose, bendrųjų ir asmeninės nuosavybės inžinerinių objektų būklę, siekiant nustatyti kiekvieno defekto atskirai atsiradimo priežastis bei priežastis, dėl ko šiuo metu ginčo buto Nr. 27 būklė vis prastėja (bendros su kaimynais (butų Nr. 26 ir Nr. 41) vidinės sienos (už kurių yra kaimynų vonios ir tualeto patalpos) – toliau drėksta ir teršiasi tirpiomis druskomis, sienų tinkas trūkinėja, dažai puslėjasi, lupasi, sienų tapetų apatinių kampų kraštai atsiklijuoja (defektai Nr. 6, 24 ir 25), maisto gaminimo kvapai toliau įpūčiami į butą per bute esančius bendro naudojimo ventiliacijos kanalus (ortakius) Nr. K-1 ir D-2.Ieškovės teigimu, teismas neteisingai vertino, kad jos prašomų užtikrinti įrodymų mastas, įvertinant faktines prašymo bei bylos aplinkybes, neatitinka proporcingumo principo. Priešingai, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų būklės atitikimas teisės aktų reikalavimams, yra viešo intereso klausimas, nes paaiškėjus šioms aplinkybėms, bus apsaugoti visų daugiabučio namo gyventojų interesai. Todėl, ieškovės nuomone, šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, kad A. R. bei O. B. nėra dalyvaujantys byloje asmenys, tačiau svarbu, kad jų butai ribojasi su ginčo butu bendromis vidinėmis sienomis (už kurių yra kaimynų vonios ir tualeto patalpos su įrengtomis asmeninės nuosavybės inžinerinėmis sistemomis), o be to, per šiuos butus taip pat eina dalis daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų (kanalizacijos (nuotekų) stovas ir vidaus inžineriniai tinklai (geriamo vandens įvadas), kurie galimai įtakojo (ar dalinai įtakojo) defektų atsiradimą ginčo bute. Neapžiūrėjus ir neįvertinus A. R. bei O. B. butuose esančių bendrųjų konstrukcijų ir asmeninės nuosavybės inžinerinių sistemų būklės, į šiuos klausimus atsakyti nebus galimybės, todėl teismo pakartotinė ekspertizė, atliekama už proceso šalių pinigines lėšas, galimai neteks prasmės.Ieškovės nuomone, jos pateiktas prašymas pilnai atitiko CPK 222 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus tokio pobūdžio prašymui pareikšti, todėl, jos nuomone, nesuprantama, kodėl teismas šio prašymo netenkino. Aplinkybė, kad A. R. bei O. B. nėra byloje dalyvaujantys asmenys, negalėjo būti pagrindu atmesti ieškovės prašymą, nes pati bylos esmė bei faktinė situacija sudaro rimtą pagrindą patekti į šių asmenų butus, juos apžiūrėti bei galimai užkirsti kelią tolimesnei žalai atsirasti.Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad ji, kaip bendrųjų namo konstrukcijų bendraturtė ėmėsi galimai visų įmanomų veiksmų ir priemonių, siekiant apžiūrėti ir įvertinti, ar kaimynų butuose Nr. 26 ir Nr. 41 esantys inžineriniai objektai yra tinkamos būklės, ar būtent jie nedaro žalos (defektai Nr. 6, 24, 25 ir ventiliacijos kanalo Nr. K-1 defektai) jos buto ir viso namo būklei, todėl akivaizdu, kad kreipimasis į teismą buvo kraštutinė priemonė, siekiant užtikrinti savo bei viso namo gyventojų interesus. Todėl, ieškovės nuomone, yra akivaizdu, kad priešingai, negu nurodė teismas, būsimas teismo sprendimas byloje yra susijęs su A. R. bei O. B. teisėmis bei pareigomis ir po eksperto atliktos pakartotinės ekspertizės gali atsirasti pagrindas šiuos asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis ar atsakovais, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės R. M. A. prašymas dėl įrodymų užtikrinimo netenkintas.Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, jog pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą užtikrinti šiuos įrodymus. Taigi įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tai reiškia, kad proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, jog civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų, dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių, vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1746-186/2015).CPK 222 straipsnyje nurodoma, kad asmens prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, taip pat turi būti nurodomi ne tik įrodymai, kuriuos siekiama užtikrinti bei aplinkybės, kurias tas įrodymas galėtų patvirtinti, bet ir priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti šiuos įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad byloje pirmosios instancijos teismas 2017-04-05 nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui D. Kalibatui bei sustabdė bylą tol, kol bus atlikta ekspertizė. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas teismo eksperto D. Kalibato teismo ekspertizės aktas, pirmosios instancijos teismo 2018-04-23 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovės prašyme dėl įrodymų užtikrinimo, tiek teismo 2017-04-05 nutartimi paskirta pakartotinė ekspertizė siejama su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tai yra jo defektų atsiradimo priežasties (priežasčių) ir defektų šalinimo kaštų nustatymu. Nustatyta, kad teismo 2017-04-05 nutartyje suformuluoti klausimai ekspertui apima buto ir jame esančių daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (konstrukcijų) tyrimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė prašė sudaryti sąlygas kartu su antstoliu bei teismo ekspertu bei kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis patekti į A. R. bei O. B., kurie nėra dalyvaujantys byloje asmenys, butus. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būsimas teismo sprendimas byloje nėra susijęs su A. R. bei O. B. teisėmis ir pareigomis, o ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais bei faktinių aplinkybių pagrindimu.Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo, kadangi ieškovė nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju yra grėsmė (objektyvios prielaidos) netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės R. M. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.