Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-15357-901/2016 pagal nurodyto pareiškėjo skundą antstolei R. V. dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis, neįvykusiomis ir dėl jų rezultato panaikinimo, suinteresuoti asmenys Swedbank, AB, L. S. – S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme buvo gautas pareiškėjo D. S. skundas dėl antstolės R. V. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė teismo pripažinti varžytines Nr. 125305 vykdomojoje byloje Nr. 0074/12/21869 neteisėtomis ir negaliojančiomis, taip pat pripažinti šias varžytynes neįvykusiomis ir panaikinti jų rezultatą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė turėjo skirti pakartotinę turto (duomenys neskelbtini), Palangoje, ekspertizę, nes nuo 2014-02-13 UAB „Turto spektras“ nustatytos rinkos vertės iki 2016-07-28 varžytynių pradžios praėjo daugiau kaip du su puse metų. Pagal pareiškėjo užsakymu UAB „Verslavita“ atliktą 2016-09-05 šio turto vertinimo ataskaitą šio turto vertė 58 000 Eur, o varžytynėse parduota už 38 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-07 nutartimi skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.Teismas byloje nustatė, kad antstolė, priėmus vykdymui 2012-03-15 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1681-144/2012 dėl skolos išieškojimo iš D. S. ir L. S. – S., parduodant iš varžytynių jiems priklausantį Swedbank, AB įkeistą turtą (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2012-12-10 paskyrė šio turto ekspertizę. 2013-04-10 UAB „Lituka“ ir Ko atlikus nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę, surašė nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. LLO-30412. Vadovaujantis ekspertizės akte nustatyta įkeisto turto rinkos verte 2013-04-30 priimtas patvarkymas dėl areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimo 164 000 Lt (47 498 Eur). Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jo prašymu 2014-01-14 buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti UAB „Turto spektras“. 2014-02-13 Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 14-02-3-117A nustatyta poilsio patalpų vertė – 47 498 Eur. 2014-03-17 priimtas patvarkymas dėl turto perkainojimo. Paskelbus įkeisto turto varžytines, skolininkas padavė skundą dėl antstolio veiksmų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-06 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, varžytynės 2014-05-20 patvarkymu buvo atšaukos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-18 nutartimi c.b. Nr. 2-7847-618/2014 skolininko skundą atmetė, tačiau vykdymo veiksmai atnaujinti nebuvo, kadangi Kauno apylinkės teismui nutartimi c.b. Nr. 2FB-19642-375/2014 priėmus skolininkų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, sustabdytas turto realizavimas ir išieškojimas. Kauno apylinkės teismas 2015-12-22 D. S. ir L. S. – S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmetė, nutartis įsiteisėjo. 2016-05-10 priimtas patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo. 2016-07-28 pakartotinai paskelbtos pirmosios varžytynės, varžytinių pradžia 2016-07-28, varžytinių pabaiga 2016-08-29, varžytinių numeris 125305. Paskelbus varžytynes antstolės kontoroje buvo gautas dar vienas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame prašoma skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Skundas 2016-08-11 patvarkymu patenkintas, tačiau pareiškėjas įpareigotas sudaryti sąlygas turto vertintojui apžiūrėti turtą, ko kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėjas nepadarė.Teismas nutartį motyvavo tuo, kad atnaujinus išieškojimą ir 2016-07-28 antstolei pakartotinai paskelbus pirmąsias varžytynes, reaguojant į skolininko skundą ir prašymą antstolė 2016-08-11 buvo paskyrus papildomą parduodamo turto ekspertizę, pavedant ją atlikti skolininko nurodytai ekspertinei įstaigai - UAB „Turto spektras“. Tačiau skolininkas ne tik kad neapmokėjo už šios ekspertizės atlikimą į antstolės depozitinę sąskaitą reikiamą sumą ekspertizės atlikimui, bet ir nesudarė sąlygų ekspertams, kurie susisiekė su skolininku, apžiūrėti ir įvertinti turto. Antstolė parduodant varžytynėse D. S. ir L. S. – S. nekilnojamą turtą, pagrįstai vadovavosi ekspertinių įstaigų nustatyta kaina, pranešime dėl varžytynių nurodant pradinę šio turto pardavimo kainą 80 proc. nuo turto arešto akte nustatytos (37 998 Eur). Tai, kad skolininkas kartu su skundu po įvykusių varžytynių pats pateikė kitos ekspertinės įstaigos turto vertinimą, kurioje turto priverstinio pardavimo kaina netgi mažesnė (35 000 Eur) nei realiai antstolė pardavė, nesudaro pagrindo pripažinti varžytines Nr. 125305 vykdomojoje byloje Nr. 0074/12/21869 neteisėtomis ir negaliojančiomis, taip pat pripažinti šias varžytynes neįvykusiomis ir panaikinti jų rezultatą. Nėra jokių duomenų, kad nuo 2014 m. nekilnojamo turto rinkoje būtų įvykę esminių pokyčių, be to įkeistas turtas parduotas už nežymiai mažesnę sumą nei VĮ Registrų centro išrašuose nurodomą vidutinę šio turto rinkos vertę (39 379 Eur). Taip pat pareiškėjas niekuo nemotyvavo, kodėl antstolė turėjo skirti dar vieną pakartotinę parduodamo turto ekspertizę, o ne papildomą, kuriai atlikti pareiškėjas nesudarė sąlygų. Nušalinimų ekspertams ar abejonių jų kompetencija pareiškėjas nereiškė. Pareiškėjas skundais tik vilkina vykdymo procesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, kad įstatymas antstoliui, o ne vykdymo proceso dalyviams kelia reikalavimus objektyviai, maksimaliai įkainoti turtą. Ar skirti pakartotiną turto ekspertizę, ar papildomą – tai sprendžia antstolis. Pareiškėjas nurodė, kad ekspertizė būtina, kadangi nuo 2014-02-13, kai buvo nustatyta išvaržomo turto vertė, iki 2016-07-28, kai buvo nustatyta varžytinių pradžios data, praėjo daugiau nei dveji metai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesudarė sąlygų ekspertams atlikti nekilnojamojo turto ekspertizę, kadangi antstolės nurodyta ekspertinė įstaiga „UAB „Turto spektras“ nėra ekspertų, galinčių atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti, o tik turto vertintojai. Be to ir su pačiais turto vertintojais susisiekti ir susitarti dėl turto vertinimo susitarti nepavyko. Teismas nepagrįstai byloje sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad nuo 2014 m. nekilnojamojo turto rinkoje būtų įvykę esminių pokyčių lėmusių nekilojamojo turto vertės svyravimus. Pareiškėjas į bylą pateikė UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta kur kas didesnė areštuoto turto rinkos vertė – 58 000 Eur.Suinteresuotas asmuo G. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Iš esmės suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir nurodo tapačius argumentus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo apeliantas prašo pripažinti varžytines Nr. 125305 vykdomojoje byloje Nr. 0074/12/21869 neteisėtomis ir negaliojančiomis, taip pat pripažinti visas šias varžytines neįvykusiomis ir panaikinti jų rezultatą.Byloje nustatyta, kad antstolė, priėmus vykdymui 2012-03-15 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1681-144/2012 dėl skolos išieškojimo iš D. S. ir L. S. – S., parduodant iš varžytynių jiems priklausantį Swedbank, AB įkeistą turtą (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2012-12-10 paskyrė šio turto ekspertizę. 2013-04-10 UAB „Lituka“ ir Ko atlikus nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę, surašė nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. LLO-30412. Vadovaujantis ekspertizės akte nustatyta įkeisto turto rinkos verte 2013-04-30 priimtas patvarkymas dėl areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimo 164 000 Lt (47 498 Eur). Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jo prašymu 2014-01-14 buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti UAB „Turto spektras“. 2014-02-13 Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 14-02-3-117A nustatyta poilsio patalpų vertė – 47 498 Eur. 2014-03-17 priimtas patvarkymas dėl turto perkainojimo. Paskelbus įkeisto turto varžytynes, skolininkas padavė skundą dėl antstolio veiksmų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-06 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, varžytynės 2014-05-20 patvarkymu buvo atšaukos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-18 nutartimi c.b. Nr. 2-7847-618/2014 skolininko skundą atmetė, tačiau vykdymo veiksmai atnaujinti nebuvo, kadangi Kauno apylinkės teismui nutartimi c.b. Nr. 2FB-19642-375/2014 priėmus skolininkų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, sustabdytas turto realizavimas ir išieškojimas. Kauno apylinkės teismas 2015-12-22 D. S. ir L. S. – S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmetė, nutartis įsiteisėjo. 2016-05-10 priimtas patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo. 2016-07-28 pakartotinai paskelbtos pirmosios varžytynės, varžytinių pradžia 2016-07-28, varžytinių pabaiga 2016-08-29, varžytinių numeris 125305. Paskelbus varžytynes antstolės kontoroje gautas dar vienas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame prašoma skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Skundas 2016-08-11 patvarkymu patenkintas, tačiau pareiškėjas įpareigotas sudaryti sąlygas turto vertintojui apžiūrėti turtą, tačiau pareiškėjas nepadarė.Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai: turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra). Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015)Aiškinant CPK 681 straipsnio 1dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. <...> Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1dalis). <...> Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. <...> Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015).Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolės kontoroje 2016-08-09 gautas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, juo prašė atšaukti antstolės vykdomas varžytines Nr. 125305 ir skirti nepriklausomą objektyvią ekspertizę iš varžytinių parduodamo turto rinkos kainai nustatyti, kadangi turto vertinimo ekspertizė paskutinį kartą buvo atlikta tik 2014-02-13, o varžytinių pradžia paskelbta tik 2016-07-28, t.y. praėjus 2 metams. Antstolė 2016-08-11 priėmė patvarkymą Nr. S-16008580 dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, juo pavedė nustatyti turto rinkos vertę UAB „Turto spektras“, kadangi vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktu, minėta įmonė atitinka LR turto ir verslo vertinimų pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-16008556 patenkinti skundą, juo įpareigojo skolininką D. S. sudaryti sąlygas turto vertintojui atlikti įkeisto turto vertintojui atlikti įkeisto turto apžiūrą; įpareigojo skolininką per tris dienas nurodyti tikslią datą ir laiką, kada turto vertintojas galėtų atvykti ir apžiūrėti butą; vadovaujantis LRCPK 682 straipsniu, įpareigojo skolininką sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertizės atlikimui (170 Eur); sudarius sąlygas turto vertintojui apžiūrėti ir įvertinti turtą ir sumokėjus už ekspertizės atlikimą, varžytinės bus atšaukiamos. Vykdomojoje byloje yra pateiktas 2016-08-12 UAB „Turto spektras“ raštas, juo antstolė informuota, kad patekti ir apžiūrėti nekilnojamojo turto nebuvo galimybės, kadangi savininkas nesutiko jo aprodyti, todėl nustatyti vertės negali. Taigi 2016-08-29 varžytinės Nr. 125305 baigėsi, paskelbtas laimėtojas. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad įstatymas antstoliui, o ne vykdymo proceso dalyviams kelia reikalavimus objektyviai, maksimaliai įkainoti turtą. Ar skirti pakartotiną turto ekspertizę, ar papildomą – tai sprendžia antstolis. Pareiškėjas nurodė, kad ekspertizė būtina, kadangi nuo 2014-02-13, kai buvo nustatyta išvaržomo turto vertė, iki 2016-07-28, kai buvo nustatyta varžytinių pradžios data, praėjo daugiau nei dveji metai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesudarė sąlygų ekspertams atlikti nekilnojamojo turto ekspertizę, kadangi antstolės nurodyta ekspertinė įstaiga „UAB „Turto spektras“ nėra ekspertų, galinčių atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti, o tik turto vertintojai. Be to ir su pačiais turto vertintojais susisiekti ir susitarti dėl turto vertinimo susitarti nepavyko.Su tokiais atskirojo skundo argumentais sutikti negalima, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė tenkino pareiškėjo skundą ir skyrė pakartotinę ekspertizę įkeisto turto pardavimui iš varžytinių vertės nustatymui, tačiau pareiškėjas nevykdė antstolio nurodymų, kurie buvo nurodyti 2016-08-11 patvarkyme patenkinti skundą. LRCPK 585 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. LRCPK 644 straipsnis numato, kad skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; aktyviai domėtis vykdymo eiga ir kt. Už antstolio įpareigojimų nevykdymą gali būti skirta bauda (LRCPK 585 str. 2 d.). Taigi skolininkas pats savo veiksmais atsisakė antstolės paskirtos pakartotinės ekspertizės, kadangi apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog įvykdė antstolės įpareigojimą per tris dienas nurodyti tikslią datą ir laiką, kada turto vertintojas galėtų atvykti ir apžiūrėti butą, tačiau turto vertintojas į bylą pateikė raštą antstolei su informacija, jog savininkas nesutiko aprodyti turto, todėl nustatyti turto vertės nėra galimybės. Taigi vadovaujantis LRCPK 178 straipsniu, apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų pagrįsti savo argumentus.Taip pat nesutiktina su apelianto argumentais, kad antstolės paskirtoje ekspertinėje įstaigoje UAB „Turto spektras“ nėra ekspertų galinčių atlikti ekspertizę, o tik turto vertintojai, kadangi antstolei paskyrus minėtą turto vertintoją atlikti įkeisto turto vertinimą, apeliantas nepateikė prieštaravimų dėl paskirto eksperto per įstatyme numatytą terminą, taip pat aktyviai ir sąžiningai vykdydamas pareigą vykdyti antstolio nurodymu, pareiškėjas turėjo galimybę susisiekti su antstoliu ir informuoti apie tai, jog antstolio paskirtas turto vertintojas negali atlikti ekspertizės, kadangi neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte numatytų reikalavimų. Apeliantas taip pat byloje nepateikė įrodymų, jog UAB „Turto spektras“ nėra neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte numatytų reikalavimų (LRCPK 176-178 str.). Pažymėtina, kad UAB „Turto spektras“ minėto turto vertinimo ekspertizę jau buvo atlikusi 2014-02-13 ir nors skolininkas buvo apskundęs nustatytą turto vertę, tačiau teismai skundus atmetė kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas nevykdė ir antstolės įpareigojimo sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 170 Eur sumą, reikalingą ekspertizės atlikimui, vadovaujantis LRCPK 685 straipsniu, todėl tai rodo ne tik apelianto abejingumą sąžiningai bendradarbiauti su antstoliu dėl paskirtos pakartotinė turto vertinimo ekspertizės, bet ir abejingumą vykdymo procesui ir siekiui kuo greičiau ir efektyviau įvykdyti teismo sprendimo įvykdymą.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes, t.y. jog antstolė patvarkymu tenkino pareiškėjo skundą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir įpareigojo skolininką sudaryti sąlygas turto vertintojui tokią ekspertizę atlikti, tačiau dėl savo kaip skolininko pareigų nevykdymo, pats skolininkas yra atsakingas dėl įstatyme numatytų skolininko teisių nepasinaudojimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apelianto nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą.