Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui N. N. Y. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas 2015-10-16 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-04 nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino 2015-10-16 priimtą sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog ieškovas patalpino skelbimą dėl nuomojamo buto, į susitikimą su ieškovu atvyko atsakovas su kitais dviem asmenimis. Nurodė, jog aptarus visas nuomos sąlygas, kurios buvo išaiškintos ir atsakovui, pasirašyta nuomos sutartis. Paaiškino, jog po sutarties sudarymo viskas buvo gerai, tačiau vėliau buvo vėluojama atsiskaityti, bute gyveno kitas asmuo. Pažymėjo, jog atvykus atsakovui, nuomininkai atsiskaitydavo su ieškovu, tačiau vėluodavo apmokėti komunalines paslaugas. Nurodė, jog maždaug po metų nuomininkai ieškovui paaiškino, jog bute gyvens tik atsakovas. Su atsakovu buvo sudaryta nauja sutartis, vėl išaiškintos visos sąlygos. Paaiškino, jog kurį laiką nuomos mokestį mokėjo atsakovo kolega, tačiau vėl buvo vėluojama atsiskaityti. Pažymėjo, jog įspėjo nuomininką, kad pakeis spynas, jeigu neatsiskaitys, atsakovo kolega Ozguras pažadėjo atsiskaityti. Nurodė, jog pinigai buvo pervesti į ieškovo žmonos sąskaitą, o komunalinius mokesčius Ozguras įsipareigojo sumokėti vėliau, kai į Lietuvą atvyks atsakovas. Paaiškino, jog tuomet kilo konfliktas, nes buvo sugadinti baldai, butas buvo užterštas. Atsakovas sumokėjo ieškovui už baldus bei valymą, tačiau paprašė, kad ieškovas parašytų, jog atsakovui pretenzijų dėl baldų ir valymo neturi, taip pat, kad nėra įsiskolinimo. Pažymėjo, kad atsakovas vėl pradėjo vėluoti atsiskaityti, Ozguras paaiškino, jog tėra vertėjas, ieškovas turi bendrauti su atsakovu. Nurodė, jog nuvyko į butą, ketindamas pakeisti spynas, tačiau pusės atsakovo daiktų jau neberado, Ozguras paaiškino, kad atvykęs atsakovas atsiskaitys. Paaiškino, jog po kurio laiko apsilankęs bute, raktus rado pašto dėžutėje, butas buvo tuščias, Ozguras nekėlė ragelio. Pažymėjo, jog skolą sudaro įsiskolinimas už nuomą už birželį ir liepą, t. y. 1000 Eur, įsiskolinimas už komunalines paslaugas – 53 Eur bei 500 Eur bauda už tai, kad atsakovas nesilaikė nuomos sutarties nutraukimo sąlygų. Paaiškino, jog nėra nuomojamo buto savininkas, tačiau veikia pagal įgaliojimą. Nurodė, jog sutartis atsakovui išversta į turkų kalbą, vertė Ozguras. Pažymėjo, jog sudarius sutartį mokėjimai buvo atliekami grynaisiais pinigais, jie buvo vykdomi laiku, ieškovas pasirašydavo, kad gavo pinigus už konkretų mėnesį. Paaiškino, jog komunalinius mokesčius mokėjo pats, sutartyje buvo sutarta, kad atsakovas turi sumokėti komunalinius mokesčius iki tam tikros datos, tačiau laiku mokėjimų neatliko. Pažymėjo, jog sutartį nutraukė dėl vėlavimo mokėti, teikė atsakovui pretenzijas dėl vėlavimo, dėl baldų sugadinimo. Nurodė, jog turėjo atsarginį raktą, bute lankėsi esant reikalui. Paaiškino, jog atsakovo daiktai buvo bute, todėl ieškovui nekilo abejonių, kad bute gyvenama. Pažymėjo, jog sutartį laiko nutraukta nuo 2015-07-06, nuomos mokestį prašo priteisti už laikotarpį iki liepos pabaigos, nes atsakovas laiku nepranešė apie sutarties nutraukimą, liepos mėnesį bute dar buvo atsakovo daiktai, raktus ieškovas pašto dėžutėje rado 2015-07-14.

N. N. N. Y. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2010 metų Lietuvoje turi verslą, tačiau nemoka lietuvių kalbos, todėl visur su atsakovu važinėdavo draugas, kuris vertėjaudavo. Paaiškino, jog 2013 metais internete ieškojo nuomojamų butų, susitiko su ieškovu, pasirašė nuomos sutartį. Po kurio laiko pastebėjo, kad yra įplyšęs fotelis, tačiau atsakovas jokių konfliktų nekėlė, o atlygino nuostolius. Pažymėjo, jog vėliau atsakovas retai atvykdavo į Lietuvą, tačiau banko kortelę paliko draugui, kuris išsigrynindavo pinigus ir mokėdavo nuomą. Nurodė, jog minėtas draugas turėjo išvykti iš Lietuvos dėl šeimyninių priežasčių, atsakovas, padedamas Ozguro, pratęsė nuomos sutartį su ieškovu. Paaiškino, jog su ieškovu buvo susitaręs dėl garažo nuomos, tačiau pastarasis neatnešė atsakovui raktų. Atsakovas pradėjo pastebėti, kad daiktai bute buvo judinti, rado naujai išklijuotus tapetus. Pažymėjo, jog gegužės mėnesį atsakovo draugas Ozguras pranešė ieškovui, kad atsakovas nori išsikraustyti, susitikus birželio mėnesį su ieškovu, pastarasis pranešė, kiek atsakovas jam yra skolingas, buvo sudaryta sutartis. Nurodė, jog nuomodamasis butą, buvo palikęs 2000 Lt depozito, kurio ieškovas negrąžino, o iki birželio mėnesio buvo sumokėjęs visą nuomą, tačiau ieškovas pareikalavo dar 500 Eur. Šią sumą Ozguras sumokėjo ieškovui, kuris žadėjo ją grąžinti, tačiau negrąžino. Paaiškino, jog 2015-05-27 atvyko į Lietuvą ir išsinuomojo kitą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į jį persikraustė, taigi, birželio mėnesį susitikus su ieškovu, jam buvo atlyginti visi nuostoliai, pasirašytas dokumentas dėl nuostolių atlyginimo. Nurodė, jog nuo rašto, kuriuo ieškovas patvirtina, jog neturi jokių pretenzijų atsakovui, pasirašymo, išsikraustė iš buto per savaitę. Nuomos sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad išsikraustyti privalom iki 10 dienos. Pažymėjo, jog nuo 2015-06-06 jau gyveno naujame bute, raktus perdavė Ozguras 2015-06-10. Nurodė, jog būtent iki tos datos atsiskaitė su ieškovu ir jo parašytas raštas tai patvirtina. Paaiškino, jog su ieškovu buvo susitarta, kad atsakovas išsikrausto iki 10 dienos, apie išsikraustymą pranešė SMS žinute bei skambučiu prieš mėnesį, nes taip numatė sutartis. Pažymėjo, jog su ieškovu buvo sutarta, kad atsakovas bus metams registruotas ieškovo bute ir už tai bus papildomai sumokėta. Paaiškino, jog registruotis su naujo buto savininku važiavo kai vėl grįžo į Lietuvą. Nurodė, jog registracija atliekama pagal leidimo laikinai gyventi Lietuvoje datą. Paaiškino, jog nežino kaip tvarkomi registracijos klausimai, nes juos sutvarko atstovas, todėl negali pasakyti, kada buvo išregistruotas iš ieškovo nuomojamo buto. 2015-06-16 išvyko, Lietuvoje nebuvo maždaug porą mėnesių. Nurodė, jog daiktus išvežė Ozguras, paskutiniai daiktai išvežti 2015-06-10, raktai grąžinti savininkui. Paaiškino, jog nepamena, kad būtų prašęs patalpų valymo paslaugos. Pažymėjo, jog po 2015-06-02 su ieškovu daugiau nesimatė. Nurodė, jog nuomos mėnuo buvo skaičiuojamas nuo 10 iki 10 dienos, nuomą mokėjo kiekvieno mėnesio 10 dieną, o vėluodavo mokėti tik tais atvejais, kai atliekant tarpbankinį pavedimą 10 mėnesio diena sutapdavo su išeigine ar šventine diena, mėnesiais mokėti nevėluodavo. Paaiškino, jog kai pranešė, kad išsikrausto, ieškovas pareikalavo atlyginti nuostolius ir atsakovas juos atlygino, tam, kad nekiltų konfliktas. Pažymėjo, jog nuoma buvo mokama grynaisiais gaunant parašą, atsakovas pervesdavo pinigus Ozgurui, kuris išgryninęs pinigus, grynaisiais mokėjo ieškovui, nes buto savininkas nenorėjo gauti nuomos mokesčio bankiniu pavedimu. Paaiškino, jog jeigu Ozguras vėluodavo sumokėti, ieškovas siųsdavo žinutes. Nurodė, jog gegužės mėnesį rezervavo butą, kurio nuomos sutartį pasirašė 2015-06-01, o 2015-06-02 susitiko su ieškovu ir atsiskaitė. Papildomai nurodė, jog jeigu anksčiau buvo problemų dėl apmokėjimo, kodėl nuomos sutartis buvo pratęsta.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog santykiai tarp šalių susiklostė nuo 2014-01-10, todėl atsakovas nuomos mėnesiu laikė laikotarpį nuo 10 iki 10 mėnesio dienos ir nuomos mokestį mokėjo einamojo mėnesio 10 dieną. Nurodė, jog šalių sudarytoje sutartyje nurodoma, kad mokama už einamąjį mėnesį, todėl 2015-05-12 atliktas mokėjimas už gegužės mėnesį, t. y. laikotarpį iki 2015-06-10. Pažymėjo, jog ginčo dėl depozito byloje nėra. Nurodė, jog tiek atsakovas, tiek liudytojas patvirtino, jog gegužės mėnesį informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą, 2015-05-08 pasirašė kito buto nuomos rezervacijos raštą. Paaiškino, jog birželio pradžioje atsakovas ir liudytojas susitikę su ieškovu gavo patvirtinimą, kad už valymą, sofą ir komunalines paslaugas pretenzijų neturi. Pažymėjo, jog susitikimas įvyko dieną po to, kai atsakovas pasirašė nuomos sutartį dėl kito buto nuomos. 2015-06-06 pasirašytas naujojo buto priėmimo-perdavimo aktas, o 2015-06-16 gautas sutikimas šiame bute deklaruoti gyvenamąją vietą, o grįžęs į Lietuvą jame deklaravo gyvenamąją vietą. Nurodė, jog ieškovas turėjo buto raktus, todėl aplinkybės, jog buvo nešami daiktai slapta, ieškovas negalėjo to sukontroliuoti, yra nelogiškos. Paaiškino, jog tiek atsakovas, tiek liudytojas yra užsieniečiai, todėl tiek sutarties, tiek patvirtinimo tekstas turėtų būti aiškinami ieškovo nenaudai. Atsakovas ir liudytojas paaiškino, kad 2015-06-02 susitarė dėl nuomos sutarties nutraukimo. Pažymėjo, jog ieškovas raštelyje nurodo, jog neturi pretenzijų dėl mokėjimų už komunalines paslaugas. Nurodė, jog ieškovas, žinodamas, kad niekas ginčo bute negyvena, 2015-07-02 siunčia pretenziją ginčo buto adresu ir nurodo, kad už liepos mėnesį turi būti sumokama iki 2015-07-06, kai sutartyje nurodyta, kad mokama už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 10 dienos, o atsakovui nesumokėjus, sutartis laikoma nutraukta. Taip pat kyla klausimas, kokiu pagrindu ieškovas butą nuomojo, kokiu pagrindu prašo priteisti skolą. Nurodė, jog neaišku, ar ieškovas turėjo įgaliojimą veikti kažkieno vardu, ar jam suteikta teisė gauti nuomos mokestį, kreiptis į teismą. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas gyveno ar jo daiktai buvo ginčo bute iki liepos vidurio, neįrodė savo teisės tokį ieškinį reikšti, todėl ieškinys atmestinas, atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Liudytojas O. B. nurodė, jog yra atsakovo draugas, padėjo atsakovui nuomojantis butą, mokant mokesčius, padėjo atsakovui bendrauti su ieškovu. Paaiškino, jog atsakovas su draugu internetu susirado butą ir jį išsinuomojo. Pažymėjo, jog padėjo atsakovui tada, kai buvo pasirašoma antroji sutartis ir atsakovui buvo reikalingas vertėjas. Tarp pirmosios ir antrosios sutarties buvo nuomos kainos pokyčių, nuoma padidėjo 30 eurų, ieškovas paaiškino, jog ši suma yra už garažo nuomą. Nurodė, jog ieškovas davė atsakovui garažo raktus, vėliau juos pasiėmė, vėliau vėl davė ir taip buvo kelis kartus, pats liudytojas yra kelis kartus vežęs ieškovui į namus garažo raktus, nes paprašė juo grąžinti. Dėl to kilo pirmoji konfliktinė situacija, vėliau konfliktas kilo dėl to, jog ieškovas lankydavosi bute, netgi perklijavo tapetus, kol atsakovo nebuvo. Paaiškino, jog atsakovas norėjo nutraukti sutartį, todėl gegužės mėnesį pranešė telefonu ir SMS žinute ieškovui, kad atsakovas nori išsikraustyti. 2015-06-02 į Lietuvą atvykus atsakovui, susitiko su ieškovu ir pranešė, kad išsikrausto. Ieškovui buvo sumokėtas 500 Eur užstatas, todėl siūlė jam išskaičiuoti visas išlaidas iš užstato, tačiau ieškovui toks sprendimas netiko, jis pasiūlė sumokėti dar 500 Eur ir tada nutraukti nuomos sutartį. Paaiškino, jog atsakovas sutiko sumokėti dar 500 Eur ieškovui, juos sumokėjus, ieškovas surašė ant lapo, kad jokių pretenzijų atsakovui neturi. Ieškovui buvo pažadėta iki 2015-06-10 išsikraustyti, 2015-06-06 iš naujojo buto savininko gavo buto raktus, taigi, iki sutarto termino iškraustė visus daiktus. Nurodė, jog birželio 5 ar 6 dieną, liudytojas atsakovo prašymu nuvyko į butą pasiimti paskutinių daiktų ir pamatė darbininką, dažantį lubas. Paaiškino, jog birželio 10 dieną perdavė ieškovui raktus, bute buvo likusi viena sofa, kurią paliko laiptinėje, nes vairuotojas buvo užsakytas birželio 11 dienai. Pažymėjo, jog raktus ieškovas pasiėmė pats iš liudytojo, laukė, kol šis išneš sofą, tą gali patvirtinti kaimynė iš 4 buto. Nurodė, jog nuomą mokėjo ieškovui grynaisiais ir gaudavo parašą, kartais vėluodavo sumokėti 3-5 dienas, nes atsakovas pinigus siųsdavo iš Turkijos. Paaiškino, jog paskutinis mokėjimas vėlavo, tačiau taip nutiko dėl to, kad buvo pranešę apie išsikraustymą ir sumokėję depozitą. Pagal sutartį turėjo mokėti nuomą iki mėnesio 10 dienos. Pažymėjo, jog už birželio mėnesį sumokėjo nuomos mokestį, yra bankinio pavedimo kopija. Nurodė, jog apie sutarties nutraukimą pranešė gegužės mėnesį žinute. Paaiškino, jog susitikimo metu ieškovui perdavė 500 Eur, taip parašyta ir ieškovo raštelyje, suma ten nurodyta mažesnė, nes grąžos neprašė. Pažymėjo, jog birželį ir liepą negyveno bute, todėl neprivalo ir mokėti, nes 2015-06-02 pasirašytas dokumentas viską nutraukė. Nurodė, jog apie sutarties nutraukimą pranešė ieškovui SMS žinute maždaug prieš mėnesį iki birželio 10 dienos, t. y. gegužę. Su atsakovu, pranešę apie sutarties nutraukimą, sutarė, jog už paskutinį mėnesį nemokės, nes yra sumokėtas depozitas, tačiau ieškovas pradėjo skambinėti liudytojui, todėl pastarasis paprašė atsakovo pervesti pinigų, kad šis galėtų juos sumokėti ieškovui, o susitikęs atsakovas su ieškovu galės viską išsiaiškinti. Paaiškino, jog depozitas sumokėtas sudarant pirmąją sutartį, nes vėliau sutartis buvo pratęsta, jis nebuvo atsiimtas. Nurodė, kad nepamena, ar dalyvavo pasirašant pirmąją sutartį. Pažymėjo, jog daiktus kraustė pats, ieškovas padėjo išnešti daiktus, sofa liko laiptinėje, nes ieškovas paėmė raktus, tai buvo 2015-06-10. Paaiškino, jog valytojos bute nematė, tačiau atsakovas duodavo pinigų ieškovui, kad butas būtų sutvarkytas, tvarkydavo ieškovo žmonos mama. Pinigus už valymą duodavo ir liudytojas. Nurodė, jog kelis kartus atsakovas pinigus paliko bute, kelis kartus liudytojas padavė pinigus ieškovui į rankas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2014-01-10 ieškovas ir atsakovas sudarė terminuotą nuomos sutartį iki 2015-01-10, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui butą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti 1600 Lt numos mokestį bei komunalines paslaugas (b.l. 76). 2015-02-19 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis, kuria ieškovas, veikdamas kaip tarpininkas, išnuomojo atsakovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 10 dienos mokėti 500 Eur nuomos mokestį bei iki 27 dienos sumokėti už komunalines paslaugas. Už sutarties sąlygų nevykdymą numatyta 500 Eur bauda (b.l. 5). 2015-06-02 raštu ieškovas nurodė, jog atsakovui pretenzijų neturi, už buto paslaugas atsakovas skolų neturi (b.l. 30). Iš pateikto į bylą 2015-05-08 Rezervacijos rašto matyti, kad O. B. sumokėjo užstatą už nuomojamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), butas rezervuotas iki 2015-06-06 (b.l. 33). 2015-06-01 sudaryta nuomos sutartimi atsakovas išsinuomojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuomotojas įsipareigojo pateikti nuomininkui patalpas iki 2015-06-06 (b.l. 34-38). 2015-06-06 sudarytas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėmimo-perdavimo aktas, atsakovas už šį butą mokėjo nuomos mokestį (b.l. 39, 42). 2015-06-16 A. S. ir G. S. įsipareigojo atsakovui suteikti gyvenamąją patalpą bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 43). 2015-08-04 atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 44). Nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, O. B. sumokėjo ieškovo žmonai I. D. 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „N. N. Y. (duomenys neskelbtini) 2015.05.10/06.10 Nuoma“ (b.l. 31). 2015-07-02 siųsta pretenzija, ieškovas reikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą iki 2015-07-06, o negavus apmokėjimo iki nurodytos datos, nuomos sutartis bus laikoma nutraukta (b.l. 6-7). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. V. ir S. V. (b.l. 45-46). Iš pateikto pakvitavimo matyti, jog 2014 metais atsakovas ieškovui mokėjimus atliko, ieškovas patvirtino, jog už 2014 metus atsakovas įsiskolinimo neturi (b.l. 77).

Dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 str. 1 d.). 2015-02-19 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis, kuria ieškovas, veikdamas kaip tarpininkas, išnuomojo atsakovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 10 dienos mokėti 500 Eur nuomos mokestį bei iki 27 dienos sumokėti už komunalines paslaugas. Ieškovas nurodo, jog atsakovas įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį tinkamai nevykdė, todėl susidarė 1000 Eur įsiskolinimas, tuo tarpu atsakovas nurodo, jog nežymūs vėlavimai mokėti nuomos mokestį buvo, tačiau įsiskolinimo ieškovui nėra, nes atsakovas sutartį su ieškovu nutraukė 2015-06-10. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovas nurodo, jog atsakovas butu naudojosi iki 2015-07-14, kuomet ieškovas pato dėžutėje rado raktus nuo buto, o užėjus į butą, jame nerado atsakovo daiktų. Pažymėtina, jog ieškovas įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog raktus rado pašto dėžutėje, į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog nuomininko turtinių prievolių nuomotojui pabaiga yra siejama ne su nuomos sutarties nutraukimo faktu bei faktiniu patalpų naudojimu ar nenaudojimu, o su tinkamu išsinuomoto daikto grąžinimu nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. B. paaiškino, jog raktus perdavė ieškovui 2015-06-10, iškraustęs visus atsakovo daiktus iš buto. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-05-08 atsakovas pasirašė rezervacijos raštą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rezervacijos, o 2015-06-01 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą taip pat pateiktas ieškovo rašytas dokumentas, kuriuo ieškovas 2015-06-02 vykusio susitikimo su atsakovu ir liudytoju metu, patvirtino, jog pretenzijų atsakovui neturi, atsakovas skolų už buto paslaugas neturi (b.l. 30). Iš pateiktos Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad 2015-08-04 atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 44). Tarp šalių nėra ginčo, jog iki šios datos atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas yra Turkijos pilietis, kuris Lietuvoje nuolat negyvena, nežino Lietuvos įstatymų. 2015-06-16 A. S. ir G. S. įsipareigojo atsakovui suteikti gyvenamąją patalpą bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 43), tačiau kaip paaiškino teismo posėdžio metu atsakovas, tuo metu jis turėjo išvykti iš Lietuvos, todėl gyvenamosios vietos deklaravimas užtruko. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodymų, jog atsakovas bute gyveno iki 2015-07-14 nepateikė (CPK 178 str), tuo tarpu atsakovo į bylą pateikti įrodymai paneigia ieškovo teiginius, jog atsakovas butu naudojosi iki 2015-07-14, taigi, šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas nurodo, jog nuomos sutartis nutraukta nesulaukus nuomos sutarties pabaigos, todėl ieškovas turi teisę reikalauti sutartyje numatytos 500 Eur baudos. Šalių sudaryta sutartis numato, jog nesilaikant šios sutarties ieškovas turi teisę nutraukti šią sutartį ir reikalauti iš atsakovo vieno mėnesio nuomos dydžio baudą. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių sudaryta sutartis nenumato termino, prieš kurį nuomininkas privalo praneši nuomotojui apie sutarties nutraukimą. Pagal CK 6.609 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino tiek atsakovas, tiek liudytoju apklaustas O. B., atsakovas apie sutarties nutraukimą ieškovui pranešė 2015 metų gegužę, t.y. prieš mėnesį iki sutarties nutraukimo. Liudytojas taip pat paaiškino, jog paskutinius daiktus iš buto išvežė bei raktus ieškovui grąžino 2015-06-10. Atsakovas į bylą pateikė 2015-05-08 rezervacijos raštą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rezervacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovas apie sutarties nutraukimą pranešė įstatymo nustatytu terminu, atlaisvino nuomojamas patalpas, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas nurodo, jog kadangi nuomos sutartis sudaryta 2015-02-19, tai nuomos mėnuo skaičiuojamas nuo 19 iki 19 mėnesio dienos. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių 2014-01-10 sudaryta terminuota nuomos sutartis iki 2015-01-10, o 2015-02-19 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nauja nuomos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas neneigia tarp šalių buvus tęstinius nuomos santykius. Pažymėtina, jog abejose sutartyse buvo nustatytas tas pats atsiskaitymo terminas – iki mėnesio 10 dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pagal šalių sudarytą sutartį, esant tęstiniams nuomos santykiams, atsakovui įsipareigojus nuomos mokestį mokėti iki kiekvieno mėnesio 10 dienos, šalys susitarė, jog nuomos mėnuo yra nuo 10 iki 10 mėnesio dienos.

Ieškovas paaiškino, jog atsakovas nuolat vėluodavo mokėti nuomos mokestį, tačiau teismas pažymi, jog pasibaigus 2014-01-10 šalių sudarytos sutarties terminui, ieškovas nuomos santykių su atsakovu nenutraukė, o vis dėlto sudarė dar vieną nuomos sutartį su atsakovu.

Iš byloje esančio nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad O. B. sumokėjo ieškovo žmonai I. D. 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „N. N. Y. (duomenys neskelbtini) 2015.05.10/06.10 Nuoma“. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas pretenzijų dėl nurodyto atsiskaitymo laikotarpio atsakovui nereiškė, su atliktu mokėjimu sutiko. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog minėtu nurodymu, nors ir vėluodamas dvi dienas, atsakovas sumokėjo nuomą iki 2015-06-10. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktu į bylą 2014-01-10 nuomos sutarties priedu (b.l. 76-77), ieškovas patvirtino, jog už 2014 metus atsakovas įsiskolinimo už nuomą neturi. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog iš pateiktos į bylą 2014 metų sutarties matyti, jog nors mokėjimas atliktas 2015 metais, tačiau pažymėta, kad atsiskaityta už 2014 metus, taigi, kaip tik tuo metu atsirado vėlavimas atsiskaityti pagal sutartį. Ieškovas nurodo, jog įsiskolinimas už nuomą susidarė atsakovui nesumokėjus už 2015 metų birželį ir liepą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Taip pat pažymėtina, jog ieškovas 2015-06-02 raštu patvirtino, jog pretenzijų atsakovui neturi, atsakovas skolų už buto paslaugas neturi (b.l. 30). Teismas sprendžia, jog šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes byloje esantys įrodymai, taip pat liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovas minėtu laikotarpiu bute negyveno, taigi, jam nekyla pareiga mokėti nuomos mokesčio.

Teismas pažymi, jog atsakovo atstovė pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iškėlė klausimą dėl ieškovo įgaliojimo veikti nuomojamo buto savininkų vardu, nes nuomos sutartyje ieškovas nurodomas kaip tarpininkas, o iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra J. V. ir S. V. (b.l. 45-46), tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovas įgaliojimo į bylą nepateikė.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 53 Eur įsiskolinimą už komunalinius mokesčius. CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas į bylą įrodymų, pagrindžiančių prašomo priteisti įsiskolinimo už komunalines paslaugas, nepateikė, todėl teismas šį ieškovo reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas ieškinio reikalavimų nepagrindė, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 588 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 28 Eur žyminis mokestis už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą pateikimą bei 560 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 28, 62-65). Teismui atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistina 588 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vertėjams už vertimą priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto lėtų (CPK 91 str. 4 d.). Teismas patyrė 175,21 Eur išlaidų vertėjo pagalbai apmokėti. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš ieškovo priteistina 175,21 Eur valstybės naudai.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 4,56 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 4,56 Eur pašto išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) N. N. N. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 588 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 175,21 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 21 euro ct) vertimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,56 Eur (keturis eurus 56 euro ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.