- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-798-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24378-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- N. N. Y.
- Kategorijos
- 2.5.16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui N. N. Y. dėl skolos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1553 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015 m. vasario 19 d. su atsakovu sudarė terminuotą gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo gyvenamąsias patalpas iki 2016 m. vasario 19 d., o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 500 Eur nuomos mokestį bei apmokėti komunalines paslaugas. Pažeidus sutarties sąlygas, ieškovui sutartimi buvo suteikta teisė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį bei reikalauti sumokėti 500 Eur baudą už įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovas už 2015 metų birželio-liepos mėnesius nesumokėjo nuomos mokesčio bei 53 Eur komunalinių mokesčių. Atsakovas 2015 m. liepos 2 d. raginimu buvo įpareigotas iki 2015 m. liepos 6 d. apmokėti skolą bei sumokėti sutartyje numatytą baudą, o iki nurodyto termino nesumokėjus įsiskolinimo – nuomos sutartis bus laikoma nutraukta. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, susidariusio įsiskolinimo nepadengė.
Atsakovui N. N. Y. per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovas 2015 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie proceso eigą, nes procesinius dokumentus atsiėmęs asmuo nėra įgaliotas veikti atsakovo vardu, atsakovas yra Turkijos pilietis, nuo 2015 metų liepos yra išvykęs iš Lietuvos, nemoka lietuvių kalbos. Paaiškino, jog ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nuomos sutartis tarp šalių buvo nutraukta dar 2015 metų birželį ieškovo iniciatyva, surašytas patvirtinimas, kad atsakovas skolų neturi, ieškovas siųsdamas pretenziją tik imitavo nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovas 2015 m. birželio 1 d. sudarė nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), o 2015 m. birželio 6 d. buto priėmimo-perdavimo perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovas nuo šios datos faktiškai gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 16 d. šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pretenzija ieškovas reikalauja sumokėti nuomos mokestį iki 2015 m. liepos 2 d., tuo tarpu sutartimi šalys susitarė, jog nuomos mokestis mokamas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. Ieškovas taip pat prašė sumokėti nuomos mokestį už visą liepos mėnesį, nors atsakovas tariamai patalpas turėjo atlaisvinti iki 2015 m. liepos 7 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas su atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, jog ieškovo surašytas dokumentas patvirtina, kad 2015 m. birželio 2 d. atsakovas už buto paslaugas skolų neturi, tačiau tai nėra sutarties nutraukimą patvirtinantis dokumentas, taip pat šis dokumentas nepatvirtina, kad atsakovas nėra skolingas nuomos mokesčio. Tarp šalių tuo metu buvo kilęs konfliktas dėl sugadintos sofos, apteršto buto ir nesumokėtų mokesčių. Sutartis sudaryta 2015 m. vasario 19 d., todėl nuomos mėnuo prasideda 19 dieną, t.y. nuomininkas, mokėdamas 10 dieną, nuomos mokestį sumoka už gyvenimą bute iki to paties mėnesio 18 dienos, todėl pateiktu mokėjimo nurodymu atsakovas sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. gegužės 18 d. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas nėra sumokėjęs nuomos mokesčio nuo 2015 m. gegužės 19 d. Atsakovui 2015 m. birželio 10 d. nesumokėjus eilinės įmokos, ieškovas 2015 m. liepos 2 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą. Po kelių dienų ieškovas sutiko atsakovo draugą, kuris iš buto nešė atsakovo daiktus, o 2015 m. liepos 14 d. pašto dėžutėje rado buto raktus. Taigi, ieškovas butą atgavo tik 2015 m. liepos 14 d., už jį nesumokėta nuo 2015 m. gegužės 19 d., sutartis nutraukta nesulaukus nuomos sutarties pabaigos, todėl ieškovas turi teisę reikalauti sutartyje numatytos baudos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino 2015 m. spalio 16 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas bute gyveno iki 2015 m. liepos 14 d., tuo tarpu atsakovo į bylą pateikti įrodymai – buto (duomenys neskelbtini) rezervacijos raštas ir nuomos sutartis, taip pat šio buto savininkų įsipareigojimas suteikti atsakovui gyvenamąją vietą, liudytojo O. B. parodymai, paneigia ieškovo teiginius, jog atsakovas butu naudojosi iki 2015 m. liepos 14 d. Teismas pripažino, jog pagal šalių sudarytą sutartį, esant tęstiniams nuomos santykiams, atsakovui įsipareigojus nuomos mokestį mokėti iki kiekvieno mėnesio 10 dienos, šalys susitarė, jog nuomos mėnuo yra nuo 10 iki 10 mėnesio dienos. Atsakovo draugas O. B. sumokėjo ieškovo žmonai I. D. 500 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2015-05-10 iki 2015-06-10. Dėl šio mokėjimo ieškovas atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, todėl teismas sprendė, jog minėtu nurodymu, nors ir vėluodamas dvi dienas, atsakovas sumokėjo nuomą iki 2015 m. birželio 10 d. Teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį už birželio ir liepos mėnesius yra nepagrįstas, nes byloje esantys įrodymai, taip pat liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovas minėtu laikotarpiu bute negyveno, taigi, jam nekyla pareiga mokėti nuomos mokesčio.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas A. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi atsakovo draugo paaiškinimais, nes jie yra šališki ir visiškai neatskleidžia objektyvios bylos tiesos. Byloje esanti 2015 m. gruodžio 3 d. pažyma apie asmens duomenis iš gyventojų registro tarnybos neginčijamai nurodo, kad atsakovas bute deklaravo gyvenamąją vietą nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. Teismas į šią faktinę aplinkybę neatkreipė dėmesio, taigi neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų. Teismas taip pat neteisingai vertino nuomos mokesčio skaičiavimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas ieškovui sumokėjo visą nuomos mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas N. N. Y. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo argumentą, kad neva atsakovas butu naudojosi iki 2015 m. liepos 14 d. Pažyma apie asmens duomenis iš gyventoju registro tarnybos niekaip neįrodo fakto, jog 2015 m. birželio ir liepos mėnesiais atsakovas gyveno šiame bute. Gyvenamąją vietą ieškovo bute atsakovas iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo deklaravęs tik todėl, kad 2016 m. birželio mėnesį atsakovui išvyko iš Lietuvos ir užtruko atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo procedūros naujajame būste. Liudytojas O. B. bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius paaiškinimus, išsamiai bei detaliai nurodė visas nuomos sutarties sudarymo, vykdymo bei nutraukimo aplinkybes, paaiškino, kada tiksliai atliko tam tikrus veiksmus bei detaliai nupasakojo bylai reikšmingas aplinkybes. Šios aplinkybės iš esmės sutapo su atsakovo byloje duotais paaiškinimais ir jo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Be to ieškovas ne tik neprieštaravo atsakovo prašymui apklausti O. B. liudytoju, bet ir nenurodė jokiu priežasčių, kodėl šis asmuo negalėtų liudyti teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2014-01-10 ieškovas ir atsakovas sudarė terminuotą nuomos sutartį iki 2015-01-10, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui butą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti 1600 Lt numos mokestį bei komunalines paslaugas (b.l. 76). Tarp ieškovo ir atsakovo 2015-02-19 dėl to pačio buto nuomos buvo sudaryta nauja nuomos sutartis, kuria o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki 10 dienos mokėti 500 Eur nuomos mokestį bei iki 27 dienos sumokėti už komunalines paslaugas. Už sutarties sąlygų nevykdymą numatyta 500 Eur bauda (b.l. 5).
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur nuomos mokesčio už 2015 m. birželio ir liepos mėnesius, taip pat 53 Eur komunalinių mokesčių ir 500 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes byloje esantys įrodymai, taip pat liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2015-06-10 bute nebegyveno, taigi, jam nekyla pareiga mokėti nuomos mokesčio. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
Apeliantas skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo O. B. parodymais, nes šis liudytojas yra atsakovo draugas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad liudytojų parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Vertindamas liudytojo O. B. parodymų patikimumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo paaiškinimai yra nuoseklūs, detalūs ir iš esmės sutampa su atsakovo paaiškinimais. Vien ši aplinkybė, kad atsakovas ir liudytojas O. B. yra draugai, nesudaro pagrindo nevertinti jo paaiškinimų kartu su visuma kitų įrodymų, be to, nepanaikina jo atsakomybės už teisingų parodymų davimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik minėto liudytojo parodymus, bet ir kitus byloje esančius įrodymus bei jų visumą, kuria remiantis buvo padarytos teismo išvados dėl ginčo esmės. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai rėmėsi minėto liudytojo parodymais ir pažeidė CPK įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nuomos mokesčio skaičiavimą. Pasak ieškovo, nuompinigiai buvo mokami iki mėnesio 10 dienos už praėjusį mėnesį, taigi teismo išvada, kad atsakovas, nors ir vėluodamas, bet sumokėjo nuomą iki 2015-06-10, yra neteisinga. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas pretenzijų dėl atsakovo pavėluoto atsiskaitymo už 2015-05-10 – 2015-06-10 laikotarpį nereiškė. Iš į bylą pateikto mokėjimo nurodymo matyti, jog O. B. 2015-05-12 sumokėjo ieškovo žmonai I. D. 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „N. N. Y. (duomenys neskelbtini) 2015.05.10/06.10 Nuoma“ (b.l. 31). Pats ieškovas 2015-06-02 raštu patvirtino, jog pretenzijų atsakovui neturi, atsakovas skolų už buto paslaugas neturi (b.l. 30). Kadangi buto nuomos mėnuo buvo skaičiuojamas nuo 10 dienos iki kito mėnesio 10 dienos, atsakovas 2015-05-12 apmokėjo ieškovui nuomą, nurodydamas, jog moka už laikotarpį iki 2015-06-10, o ieškovas 2015-06-02 patvirtino, jog įsiskolinimo nėra, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui nuomos mokesčio.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)nuo 2015-02-19 iki 2015-08-03. Tačiau pažymėtina, jog pagal CK 2.16 str. 1 d., fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 str. 1 d. numato, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi, gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, o įstatymo leidėjas nesieja asmens deklaruotos gyvenamosios vietos su šio asmens faktine gyvenamąja vieta. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši faktinė aplinkybė, jog atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iki 2015-08-03, atsižvelgus į visų byloje pateiktų įrodymų visetą, nepatvirtina, kad atsakovas minėtu laikotarpiu tikrai gyveno minėtame bute. Atsakovas nurodė, jog 2015 m. birželio mėnesį išsinuomojo kitą butą ir į bylą pateikė 2015-06-01 tarp atsakovo ir A. S. sudarytą nuomos sutartį, kuria atsakovas išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomotojas įsipareigojo pateikti nuomininkui patalpas iki 2015-06-06 (b.l. 34-38). Minėto buto priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas 2015-06-06 (b.l. 39). A. S. ir G. S. 2015-06-16 pasirašė įsipareigojimą Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos viršininkui suteikti atsakovui gyvenamąją patalpą bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 43). Atsakovo nurodytą aplinkybę, jog jis 2015-06-10 dieną jau nebegyveno (duomenys neskelbtini)taip pat patvirtina liudytojo O. B. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytą aplinkybę, jog nuo 2015-06-10 atsakovas jau nebegyveno bute (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas butu naudojosi iki 2015-07-14.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas butu naudojosi iki 2015-07-14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismas priimtu sprendimu nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių ar jas taikė netinkamai. Šiuo atveju ieškovui neįrodžius, jog atsakovas jo nurodomu laikotarpiu vis dar naudojosi butu, o atsakovui pateikus ieškovo nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovui nekyla pareiga mokėti ieškovui nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2015-06-10.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, surinko pakankamą kiekį bylai išspręsti reikalingų įrodymų, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.