Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2017-01-11 Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir BK) 145 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams, 2017-08-14 nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) 2017-10-02 pagal Kupiškio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2017-01-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2017-08-14 nutartimi pakeista bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto;

3) 2019-03-29 Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta 38 MGL (1 900 Eurų) bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nepateikta;

4) 2021-09-02 Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams, BK 75 straipsnio pagrindais bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2022-02-23 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2022-09-16 iš pataisos namų paleistas lygtinai, 2022-11-16 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų, pripažintų įrodytomis, aplinkybės

M. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gruodžio 9 d., vakare, tikslesnis laikas metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) namo kieme esančiame ūkiniame pastate, tarpusavio konflikto metu kelis kartus delnu sudavė per veidą V. V. bei jį pastūmė, dėl ko V. V. parkrito ant grindų, taip pastarajam nuo smūgių sudavimo ir griuvimo ant grindų buvo sukeltas fizinis skausmas.

Be to, M. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gruodžio 16 - 18 d. iki 18.54 val., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) namo kieme esančiame ūkiniame pastate, tyčia sudavė V. V. ne mažiau kaip aštuonis kartus rankomis ir kojomis į galvą bei ne mažiau kaip šešis kartus sudavė į abi krūtinės puses, taip V. V. padarydamas kūno sumušimą, lydimą poodinių kraujosruvų veide, nosies kaulų - kremzlių, paliežuvinio kaulo lūžimų, kraujosruvų veido, kairio smilkinio, kaklo audiniuose, liežuvyje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį, kraujosruvų galvos smegenų kietajame dangale, lokalių kraujo išsiliejimų po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apie smegenėles, į skilvelius; taip pat poodinių kraujosruvų krūtinės abiejose pusėse, dešinės pusės priekinėje pažastinėje linijoje 6-7, riboje tarp dešinės mentės ir stuburo vidurio linijos 10, kairėje mentės linijoje 12, kairėje priekinėje pažastinėje linijoje 7-8-9, kairėje užpakalinėje pažastinėje linijoje 8-9-10 šonkaulių lūžimų, kas komplikavosi dideliu galvos smegenų suspaudimu krauju, krešuliais, susikaupusiais po kietuoju smegenų dangalu su pusrutulių dislokacija į kairę pusę, kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelius, dideliu smegenų ir kamieno, plaučių pabrinkimu, dėl ko V. V. įvykio vietoje mirė. Tokiais veiksmais M. L. tyčia nužudė V. V..

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

M. L. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino ir nurodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas neblaivus, konflikto su V. V. metu, jam sudavė dėl ko šis nugriuvo, o po kelių dienų taip pat konflikto metu smurtavo V. V. atžvilgiu, tačiau nužudyti jo nenorėjo.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 9 d. konfliktas buvo ir parodė, kad tuo metu buvo pas V. V. namuose, (duomenys neskelbtini), kur tuo metu kartu su V. V. ir E. S. girtavo ne pirmą dieną. V. V. jį miegantį apipylė verdančiu vandeniu ir po to sudavė jam į akį. Jis atsistojo gintis, pastūmė V. V., dėl ko šis nukrito. Ar užsigavo apie tai nieko nesakė. E. S. turėjo tai matyti, bet nėra dėl to įsitikinęs. Jam vandeniu buvo nuplikinta koja, todėl V. V. arba S. iškvietė greitąją, jis buvo nuvežtas į ligoninę. Mano, kad V. V. jam sudavė kumščiu, nes po to buvo didelė mėlynė Jo veidas nuo V. V. smūgio buvo kruvinas, bet dėl to nėra įsitikinęs, neprisimena dėl neblaivumo. Kad karštu vandeniu jį apiplikė V. V., suprato, nes prabudęs matė, kad V. V. rankoje turėjo puodelį ir E. S. jam pasakė, kad V. V. einant apvirto ir apipylė, kiek suprato, kad netyčia.

Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad girtavo ilgą laiką, dėl to visų aplinkybių gerai nepamena. Pamena, kad gėrė pas V. V. kartu su M. L., kuomet V. netyčia nuplikė M. koją, po ko dėl nuplikinimo kreipėsi į ligoninę. Į nuplikinimo momentą neatkreipė dėmesio, nors tuo metu buvo kartu. Kaip po nuplikinimo reagavo M., ar dėl to pyko, nepamena dėl girtumo. Taip pat atsimena, kad kažkurią dieną M. L. atsibudo su pamušta akim, bet nežino, kas jį sumušė. V. V. ramaus būdo, o M. L. konfliktiškas ir pats gyrėsi, kad buvo kažką sumušęs.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu perskaityti liudytojo E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 129–132, 133–136), kuriuos perskaičius liudytojas patvirtino, kad apklausos protokole nurodytos aplinkybės yra teisingos. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. patvirtino, kad V. V. netyčia karštu vandeniu nuplikino M. L. koją ir dėl to buvo iškvietę medikus, kurie M. L. pristatė į ligoninę.

Liudytoja S. K., policijos pareigūnė, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. L. pažįsta pagal darbines pareigas. Buvo gavusi užduotį patikslinti aplinkybes dėl M. L. sužalojimo ir pristatymo į gydymo įstaigą, aplinkybių. Daug kartų kvietė M. L. į apklausas, buvo sunku prisikviesti. M. L. buvo atvykęs neblaivus, rodė, nudegintą koją, buvo sumuštas veidas. Kadangi jis buvo neblaivus, susitarė, kad jis atvyks sekančią dieną. Sekančią dieną jis neatvyko. Paskambinus jam telefonu, atsiliepė kitas vyriškis, pradėjo M. L. žadinti, kuris buvo neblaivus. Kada buvo tas skambutis, šiuo metu nebeprisimena, apklausos tyrimo metu nurodė tiksliai. Nepavykus patikslinti aplinkybių dėl galimo sužalojimo ir negavus pareiškimo, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu perskaityti liudytojos S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos perskaičius liudytoja patvirtino, kad apklausos protokole nurodytos aplinkybės yra teisingos.

Liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo metu be kitų aplinkybių parodė, kad (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate Veiklos skyriuje buvo tikslinamos aplinkybės dėl M. L. sužalojimo, po to kai 2024-12-09 buvo gautas pranešimas, kad į (Duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių iš (duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini) mieste, medikai atvežė sumuštą asmenį. M. L. ligoninėje buvo neblaivus ir atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad geriant alkoholinius gėrimus kartu su savo pažįstamu V. tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir V. jį primušė, kojas apipylė karštu vandeniu. M. L. buvo nurodęs savo kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), tačiau iš policijos duomenų bazės nustatyta, kad šis telefono numeris priklausė V. V.. Jai buvo pavesta patikslinti M. L. galimo sužalojimo aplinkybes. 2024-12-12 telefonu susisiekė su M. L. jo nurodytu telefono numeriu, tačiau kiek pamena, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, todėl buvo sutarta, kad jis į policiją dėl jo sužalojimo aplinkybių patikslinimo atvyks 2024-12-13. M. L. atvyko į policiją, tačiau buvo akivaizdžiai neblaivus, negebėjo aiškiai nurodyti įvykio aplinkybių, nurodė, kad nieko neatsimena, tačiau jį sužalojusiam asmeniui pretenzijų teigė turįs. Su savimi jis turėjo pilną maišelį alkoholinių gėrimų, nurodė, kad ne vieną dieną be sustojimo vartoja alkoholį. M. L. dar parodė savo kažkurią koją, ant kurios buvo matyti nudegimo žymės. Jam buvo nurodyta blaiviam atvykti į policijos komisariatą ir sutarta, kad jis atvyks 2024-12-16, tačiau tą dieną M. L. į komisariatą neatvyko. Tą pačią dieną su juo buvo susisiekta telefonu (duomenys neskelbtini), kuriuo atsiliepė kitas vyriškis, galimai V. V., ir paprašius ragelį perduoti M. L., šis perduodamas telefoną M. L. pasakė „M. kelkis, mentai skambina“. M. L. perėmus telefoną, iš balso buvo galima suprasti, kad jis yra neblaivus. M. L. nurodė, kad nieko nenori ir į policijos komisariatą neatvyks. Negavus M. L. skundo dėl jo sužalojimo, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1, b. l. 191–194).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. L. padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose - skruoste, kairiame žąste, lokalus kairės blauzdos 2 A laipsnio odos nudegimas, lokalūs kairės šlaunies 1 laipsnio odos nudegimai – kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 10-14 parų iki tyrimo pradžios, tai yra laikotarpiu nuo 2024-12-06 iki 2024-12-10 (t. 2, b. l. 33–34).

Dėl tyčinio nužudymo

Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš sekmadienio į pirmadienį naktį grįžo pas V. V., gruodžio 16 d., buvo pirmadienis. Parsinešė naminės degtinės, gėrė su V. V., po to užmigo. Nežino ryte kokiu laiku paskambino tyrėja, nes jis turėjo pirmadienį nuvykti į policiją rašyti pareiškimą ant V. V.. Tuo metu dar buvo neišsiblaivęs ir nusprendė to pareiškimo neberašyti. Po to V. V. jį užsipuolė dėl to, kad jis nori rašyti pareiškimą ir jis su juo susimušė. Tai buvo po pokalbio su tyrėja, kai jai pasakė, kad neatvyks. Buvo neblaivus, todėl savo veiksmų tiksliai neprisimena. Atsimena momentą, kad susipyko su V. V. dėl pareiškimo rašymo, V. V. sakė, kad nenori turėti reikalų su policija. Su V. V. susimušė virtuvėje. V. V. sudavė ranka, kumščiais, neatsimena ar spyrė ir koja. Į kurias vietas tiksliai sudavė, neatsimena. Galėjo būti, kad iš pykčio jam sudavė tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. Neprisimena, kai ryte susimušė, ar E. S. dar buvo. Po to išėjo pas S., nusipirkti alkoholio. Po muštynių V. V. pasiliko name, nuvirtęs nebuvo, vaikščiojo, nesiskundė. Kai kalbėjo su tyrėja, turėjo V. V. telefoną, kurį eidamas pas S. išsinešė. Pasiėmęs alkoholio, nuėjo pas A. M., kur prabuvo iki ketvirtadienio. Per tą laiką su V. V. susisiekęs nebuvo. Lyg ketvirtadienį, tiksliai nepamena, E. S. jam paskambino ir pasakė, kad V. V. yra miręs. Pagalvojo, kad mirė nuo alkoholio. Tada E. S. nieko neatsakė ir kaip šis nurodė dėl V. V. sumušimo, nesakė. E. S. yra linkęs meluoti. Nežino kodėl tyrimo metu iš karto nesakė, kad susimušė su V. V. ir jam sudavė smūgius. Išvengti atsakomybės nenorėjo, tą laiką buvo abstinencijos būsenoje. Turi problemų su alkoholio vartojimu. Girtavimo metu, išgerdavo po pusantro litro alkoholio. Iki šio įvykio važiuodavo dirbti į (Duomenys neskelbtini). Būtų buvęs blaivas, nebūtų susimušęs su V. V.. Anksčiau konfliktų su V. V. neturėjo. Pyko ant V. V. už tai, kad prieš tai jis buvo sudavęs į akį ir apipylęs vandeniu. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, mano, kad jie per dideli. Pripažįsta, kad padarė žalą, galėtų po 10 000 eurų atlyginti. Šiuo metu savo jokio turto, santaupų neturi. Atsiprašė nukentėjusiųjų.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl fizinio skausmo sukėlimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnis)

Dėl nužudymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnis)

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teismas konstatuoja, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo M. L. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Surinktų ikiteisminio tyrimo metu duomenų, kuriuos ištyrus teismas pripažįsta tinkamais įrodymais ir jais nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma, sugretinus tarpusavyje viena kitai neprieštaraujančias nustatytas aplinkybes, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė V. V. sužalojimus, dėl kurių pastarasis mirė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. L. ir V. V. iki pastarojo nužudymo tarpusavyje intensyviai bendravo, ne vieną dieną kartu gėrė V. V. namuose, ten kaltinamasis ir nakvojo ir naudojosi V. V. mobiliuoju telefonu bei turėjo asmeninį nesutarimą dėl M. L. sužalojimo neatsargiais nukentėjusiojo veiksmais, dėl ko policijoje buvo atliekamas ir sužalojimo aplinkybių tyrimas. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamąjį ir nužudytąjį iki nusikaltimo siejo asmeniniai santykiai bei nesutarimas dėl policijoje atliekamo kaltinamojo sužalojimo aplinkybių tyrimo, kas leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų paskatos buvo asmeninio nesutarimo, o ne chuliganiškų paskatų pasekmė, todėl kaltinamojo M. L. veiksmai nužudant V. V. kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir už jų padarymą numatytos kelios alternatyvios bausmės. Baudžiamajame įstatyme už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo septynių iki penkiolikos metų. Išdėstytas teisinis reglamentavimas ir nustatytos bylos aplinkybės vienareikšmiškai ir be išlygų nagrinėjamu atveju suponuoja M. L. griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės paskyrimą.

Vertinant baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos už labai sunkų nusikaltimą griežtumą, kuris logiškai suponuoja ir sankcijos vidurkio griežtumą – 11 metų dydį, net ir esant nustatytam atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykiui bei kitoms išdėstytoms bylos aplinkybėms, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai kolegijos vertinimu gali būti pasiekti M. L. paskyrus ir mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Didesnis laisvės atėmimo bausmės nei numatytas minimalus bausmės dydis, paskyrimas M. L. atitinka teisingos bausmės ir realaus teisingumo principus. Manytina, jog nagrinėjamu atveju teisingumas ir bausmės paskirtis bus užtikrinti M. L. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrus dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, o už nesunkaus nusikaltimo padarymą, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas kaip kaltinamojo reakcija į neatsargius mirusiojo V. V. veiksmus, šiam nuplikinus kaltinamajam koją bei į kaltinamojo linkusią smurtauti asmenybę, ankstesnį kaltinamojo teistumą už smurtinius nusikaltimus – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusieji G. V. ir R. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. G. V. patikslintu ieškiniu prašo priteisti 4 355,35 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 4,b. l. 38–39) bei atstovavimo išlaidas. R. P. ieškiniu prašo priteisti 500 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 102–105).

Kaltinamasis M. L. civilinius ieškinius pripažino iš dalies, nesutiko su prašomu priteisti atlygintinos neturtinės žalos dydžiu. Pripažino, kad padarė žalą ir galėtų atlyginti po 10 000 Eur. Šiuo metu savo jokio turto, santaupų neturi.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusieji G. V. ir R. P. neturtinę žalą motyvavo dvasiniais išgyvenimais dėl brolio netekties, glaudžiu mirusiojo su nukentėjusiaisiais ryšiu.

Nukentėjusioji R. P. nurodė, kad su broliu santykiai buvo geri, nors ir nelabai artimi. Nuolat su broliu nebendravo, kalbėdavo telefonu. Brolis šeimos neturėjo, gyveno vienas, jo gyvenimo būdas nebuvo pats geriausias, išgėrinėdavo, tačiau išgyvena, nes ne kiekvieną dieną pasitaiko tokie įvykiai. Ir šiuo metu dėl brolio netekties blogai jaučiasi pamačiusi kaltinamąjį.

Nukentėjusysis G. V. teigė, kad dėl brolio mirties labai išgyvena, be vaistų neužmiega. Šiuo metu yra nedarbingas, labai sušlubavo sveikata, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus. Netektį sunkiau išgyvena ir dėl anksčiau (duomenys neskelbtini) mirusių tėvų ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kitų dviejų brolių. V. buvo paskutinis brolis, jį labai saugojo. Stengėsi su broliu susitikti, skambindavo per savaitę kelis kartus, su vaikais aplankydavo per gimtadienį. Santykiai su broliu buvo artimi. Brolis piktnaudžiavo alkoholiu, nes sunkiai išgyveno mamos netektį, šeimos neturėjo.

Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (kasacinė nutartis Nr. 2K-316-1073/2018). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau paprastai teismų praktikoje nekvalifikuoto tyčinio nužudymo bylose nužudytųjų artimiesiems – tėvams, vaikams – dažniausiai priteisiama nuo 5 000 iki 30 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019), broliams ir seserims priteisiama nuo 2 000 eurų iki 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-162-895/2015, 2K-292-489/2015, 2K-630-511/2015, 2K-179-699/2016, 2K-292-693/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018, 2K-207-1073/2018, 2K-20-648/2021).

Nustatyta, jog nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia, nevienkartiniais smurtinio pobūdžio veiksmais prieš nukentėjusįjį, padarant sužalojimus, nuo kurių V. V. mirė. Teismui nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems dėl jų brolio nužudymo, buvo padaryta neturtinė žala. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl šios netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą, ką patvirtina ir medicininė pažyma apie G. V. (duomenys neskelbtini) sveikatos pablogėjimą (4 t., b. l. 40). Kita vertus, iš pačių nukentėjusiųjų parodymų galima spręsti, jog nukentėjusiųjų santykiai su nužudytuoju nebuvo tokie glaudūs. R. P. gyveno kitame mieste, dėl brolio gyvenimo būdo, su juo palaikė ne itin artimus santykius, kartais paskambindavo. G. V. gyveno tame pačiame mieste su nužudytuoju, susiskambindavo keletą kartų per savaitę, įkalbinėdavo negerti, aplankydavo per gimtadienį, išvykus dirbti į užsienį, su broliu bendraudavo jo šeima. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog nužudytojo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykiai nebuvo tokio artumo, kad velionis būtų galėjęs rasti juose atsparą gyvenimo būdo pakeitimui ir bendravimas paskutiniuosius keletą metų turėjo daugiau epizodinį pobūdį. Logiška, jog brolio nužudymo sukeltos pasekmės yra neatitaisomos, sielvartas dėl šios netekties išliks visą nukentėjusiųjų likusį gyvenimą, tačiau išdėstytos aplinkybės objektyviai suponuoja mažinti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukentėjusiajam G. V. atsižvelgiant į artimesnį ryšį su mirusiuoju, iš dalies nusikaltimu ir jo tyrimu sąlygotą nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimą, nustatant šiek tiek didesnį priteisiamos neturtinės žalos dydį, nei nukentėjusiajai R. P..

Pagal aptartą formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį. Vertinant turtinę kaltinamojo M. L. padėtį, konstatuojama, jog turtinė kaltinamojo padėtis nėra palanki – kaltinamasis nors anksčiau ir dirbo, šiuo metu pastovių pajamų, turto neturi. Tačiau tai kaltinamojo pareigos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą savaime neeliminuoja. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie reikšmingus jų fizinės sveikatos negalavimus byloje nėra, taigi šios aplinkybės suponuoja, kad kaltinamasis turi galimybę dirbti, gauti pajamų ir atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Įvertinus visas šias aplinkybes, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nustatydamas priteistino nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tyčios formą, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia G. V. 5 000 Eur, R. P. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji R. P. nurodė, kad turtinę žalą patyrė prisidėdama prie brolio V. V. laidotuvių, perdavus 500 Eur G. V., organizavusiam laidotuves.

Nukentėjusysis G. V. ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro: 1 366, 50 Eur brolio laidojimo išlaidos, 2 970,21 Eur per du nedarbingumo mėnesius negautos pajamos, 76,71 Eur išlaidos vaistams, 284,09 Eur išlaidos paveldėjimo dokumentams po brolio mirties palikimui priimti, tvarkyti, 21,13 Eur išlaidos kurui atvykti į teismo posėdį bei prašo atlyginti išlaidas advokatui už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija išmokėjo 440 Eur dydžio laidojimo pašalpą, šiai sumai sumažina prašomos priteisti turtinės žalos dydį.

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019, 2K-68-489/2020, 2K-105-495/2021, Nr. 2K-33-594/2025). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006, 3K-3-127/2012, 3K-3-480-687/2016, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-813/2025).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo procesas turi du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Apie priežastinį ryšį sprendžia teismas, visapusiškai įvertindamas visus reikšmingus bylos faktus ir nustatydamas loginę faktų ir priežasčių seką, kuri reikalinga padaryti išvadai – ar yra ryšys tarp civilinio atsakovo neteisėtų veiksmų ir civilinio ieškovo ieškinyje nurodytos žalos (kasacinė nutartis ???baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1214/2024).

Vertinant tai, kad nukentėjusysis G. V. patvirtino nukentėjusiosios R. P. nurodytą aplinkybę dėl jam perduotų 500 Eur brolio laidotuvėms, konstatuojama, kad R. P. reikalavimas dėl šių patirtų išlaidų pagrįstas, todėl tenkinamas ir šios išlaidos nukentėjusiajai priteisiamos iš kaltinamojo. Tenkinus civilinį ieškinį pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko gali būti priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, teismai, nuosprendžiu tenkindami pareikštą civilinį ieškinį ir priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis teismų praktika, tenkinus nukentėjusiosios R. P. civilinio ieškinio reikalavimus, iš kaltinamojo pagal jos pareikštą reikalavimą R. P. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki sprendimo įvykdymo.

Nukentėjusiojo G. V. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies. Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama, jog, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). G. V. civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusięs su laidotuvių išlaidomis, kurios pagrįstos, gyvenimiškai realios, įrodytas rašytiniais įrodymais ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 1.5 straipsnis), tenkinamas iš dalies, prašomą priteisti 1 366, 50 Eur sumą mažinant jau atlyginta žalos dalimi – 440 Eur (gauta laidojimo pašalpa) ir 500 Eur (gautais laidojimui iš R. P.) (1 366, 50 Eur - 440 Eur - 500 Eur = 426,50 Eur). Teismo posėdyje G. V. nurodė, kad ateityje atsiras papildomų išlaidų dėl kapavietės sutvarkymo, tačiau jokių bent minimalių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė ir atskiro reikalavimo dėl būsimų išlaidų nepateikė, todėl teismas tokio reikalavimo nenagrinėja.

Nukentėjusysis G. V. nurodo, kad negautas 2 970,21 Eur pajamas sąlygojo pablogėjusi emocinė sveikata dėl kurios buvo nedarbingas du mėnesius ir negavo viso darbo užmokesčio. Šį savo reikalavimą grindžia 2025-04-16 gydytojo pažyma, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei dėl ligos išduotu nedarbingumo pažymėjimu. Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju, prašoma atlyginti turtinė žala dėl negautų pajamų yra teisiškai pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, kitų duomenų, (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam pasireiškė praėjus net 4 mėnesiams po nusikaltimo, iki tol, po nusikaltimo, nukentėjusysis dirbo ir gavo darbo užmokestį. Pateiktoje gydytojo pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiojo pablogėjusią sveikatą nulėmė reakcija į gautus dokumentus apie brolio mirtį, tai yra į tolimesnes pasekmes, o ne į ne patį nusikaltimą. Kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo nedarbingumo priežastis ir dėl to negautas visas su darbo santykiais susijusias pajamas, galėjo sąlygoti nukentėjusiojo subjektyvios asmeninės savybės, itin jautrus susidariusios situacijos dėl gautų dokumentų vertinimas. Be to, pažymėtina, kad diagnozė ir jos atsiradimo priežastys nustatytos tik pagal subjektyvius paties nukentėjusiojo nurodytus požymius. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, jo didesnius išgyvenimus dėl brolio netekties, pagilino ir net daugiau kaip prieš keletą metų, kitų šeimos narių netektis, kas patvirtina nukentėjusiojo jautrų būdą ir tai, kad nedarbingumą galėjo nulemti ne vien brolio netektis, bet ir visa gyvenimiška situacija. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir tai, kad nukentėjusiam emociniais išgyvenimais dėl brolio netekties padaryta žala atlyginama priteisiant neturtinę žalą, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, nesant pakankamai objektyvių įrodymų, kad prašomą priteisti žalą tiesiogiai arba bent didžiąja dalimi įtakojo būtent padarytas nusikaltimas, tai yra nustačius, kad priežastinis ryšys tarp atsiradusių pasekmių – negautų pajamų ir kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų yra pernelyg nutolęs, šis nukentėjusiojo reikalavimas priteisti negautas pajamas, netenkinamas. Analogiškais motyvais netenkinamas ir nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 76,71 Eur išlaidas vaistams, nustačius, kad nėra pakankamai duomenų, jog šių išlaidų atsiradimą tiesiogiai sąlygojo būtent kaltinamojo nusikalstami veiksmai, tai yra nesant tarp nagrinėjamo nusikaltimo pasekmių ir atsiradusios žalos tiesioginio, būtinojo ir pagrindinio priežastinio ryšio.

Nukentėjusysis G. V. pareiškė reikalavimą atlyginti 284,09 Eur išlaidų paveldėjimo dokumentams po brolio mirties palikimui priimti, tvarkyti ir pateikė šį reikalavimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Paveldėtojui nusprendus priimti palikimą, jam tenka pareiga apmokėti ir su palikimo priėmimu susijusias išlaidas. Palikimo priėmimas įprastomis sąlygomis, visų pirma yra paveldėtojo teisė (jei ji iš jo neatimta), o ne pareiga (jei nėra nustatyta aplinkybių dėl kurių paveldėtojas privalo priimti palikimą (pvz. kreditorių reikalavimas ir pan.)) (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Nepriklausomai nuo palikėjo mirties priežasties, paveldėtojas gali apsispręsti priimti palikimą arba ne. Taigi, su palikimo tvarkymu susijusių išlaidų atsiradimą lemia paveldėtojo sprendimas priimti palikimą. Pažymėtina, kad dažniausiai palikimo priėmimas susijęs ne tik su išlaidų ji tvarkant atsiradimu, bet ir su turtinės naudos – paveldimo turto įgijimu nuosavybėn, gavimu. Šiuo metu teismų praktikoje palikimo priėmimo išlaidos pripažįstamos kaip nusikalstamos veikos pasekmė ir atlygintina žala, tarp kurios ir padarytos nusikalstamos veikos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Apeliacinio teismo 2024-10-09 nutartis byloje Nr. 1A-274-478/2024). Laikantis vieningos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl 284,09 Eur išlaidų paveldėjimo dokumentams tvarkyti, atlyginimo, tenkinamas.

Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį proceso išlaidos nukentėjusiajam, kitiems įstatyme numatytiems proceso dalyviams, bylą nagrinėjant teisme, atlyginamos iš teismo lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nukentėjusysis G. V. prašo iš kaltinamojo priteisti 21,13 Eur išlaidas kurui dėl atvykimo į teismo posėdį nagrinėjant bylą. Šios išlaidos buvo būtinos, yra pagrįstos dokumentais, todėl pripažįstamos proceso išlaidomos ir išieškomos iš kaltinamojo.

Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). G. V. iš kaltinamojo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos prie ieškinio pridėtomis sąskaitomis ir apmokėjimo dokumentais, įrodančiais, kad G. V. sumokėjo 1 215 Eur už advokato paslaugas rengiant civilinį ieškinį, atstovaujant teisme (t. 4, b. l. 63–69).

Iš viso nukentėjusiajam G. V. priteisiama 731,72 Eur turtinei žalai atlyginti (426,50 Eur neatlygintų laidotuvių išlaidų, 284,09 Eur paveldėjimo dokumentų tvarkymo išlaidų, 21, 13 Eur kuro išlaidų) ir 1 215 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Dėl kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo laikas nuo 2024-12-20 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 3, b. l. 123–125, 132–134, t. 4, b. l. 8–11).

Kardomoji priemonė – suėmimas – M. L. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas M. L. turtui(t. 3, b. l. 78–81), paliktinas galioti iki nukentėjusiųjų civilinių ieškinių atlyginimo, civilinius ieškinius atlyginus, naikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. V. rūbai (kelnės, golfai - 2 vnt., megztinis, striukė, trumpikės, puskojinės, kedai), SIM dėkliukas nuo stalelio (t. 2, b. l. 124–126), DNR lyginamasis pavyzdys, rausvos spalvos dėmės - 4 vnt., pilkos spalvos dėmė, kairės ir dešinės rankų pirštų nagų nuokarpos, popierinis maišelis su raudonomis dėmėmis nuo grindų, švarkas sportinis su raudonomis dėmėmis nuo grindų, pagalvės užvalkalas nuo lovos su raudonomis dėmėmis (t. 2, b. l. 129–130), saugomi (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje pagal 2025-01-24 2025-03-21 aktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-07-04 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 70), nurodyta, kad M. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 535,42 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes kaltinamasis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktai), taip pat įvertinęs tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirti ne jo iniciatyva, jam skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, jis šiuo metu nedirba, turto ar kitų pajamų neturi, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, prastą turtinę padėtį, nusprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimu dešimčiai (10) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimu dešimčiai (10) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai (10) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą M. L. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, M. L., į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo laiką nuo 2024 m. gruodžio 20 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Iš kaltinamojo M. L. priteisti nukentėjusiajam G. V. 731,72 Eur turtinei žalai, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 215 Eur advokato išlaidoms padengti, iš viso 6 946,72 Eur.

Iš kaltinamojo M. L. priteisti nukentėjusiajai R. P. 500 Eur turtinei žalai, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš viso 4 500 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Likusias nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą 2025-04-03 prokuroro nutarimu M. L. turtui, palikti galioti iki nukentėjusių civilinių ieškinių atlyginimo, civilinius ieškinius atlyginus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

(Duomenys neskelbtini) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tiekiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. L., netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. V. rūbus, avalynę, SIM dėkliuką, DNR lyginamąjį pavyzdį, dėmių nuoplovas, nagų nuokarpas, popierinį maišelį, sportinį švarką, pagalvės užvalkalą saugomus (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje pagal 2025-01-24, 2025-03-21 aktus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam M. L. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.