- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-184-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01220-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- Ž. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank AB, J. P.
- Kategorijos
- 3.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovei G. P., tretiesiems asmenims Swedbank AB, J. P. ir atsakovės G. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės tarp ieškovo ir atsakovės 2015 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktą į apskaitą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos CMS; panaikinus bažnytinės santuokos apskaitos įrašą prašo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę - (duomenys neskelbtini), ieškovui – (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad Ž. P. ir G. P. prievolė atsiskaityti pagal sudarytą 2018 m. sausio 25 d. Kredito sutartį su Swedbank AB lieka solidaria prievole, įpareigojant Ž. P. padengti skolą iš jo asmeninių lėšų; nustatyti, kad Ž. P. ir G. P. prievolė atsiskaityti su J. P. 2000 Eur sumai už J. P. atliktą 2015 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimą yra solidari; skola 3500 Eur sumai už J. P. atliktą 2015 m. spalio 30 d. mokėjimą yra asmeninė Ž. P. prievolė; prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti dėl atsakovo kaltės tarp ieškovo ir atsakovės 2015 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos bažnytinės santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktą į apskaitą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos CMS; panaikinus bažnytinės santuokos apskaitos įrašą, jai palikti santuokinę pavardę - (duomenys neskelbtini), ieškovui – (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad Ž. P. ir G. P. prievolė atsiskaityti pagal sudarytą 2018 m. sausio 25 d. Kredito sutartį su Swedbank AB lieka solidaria prievole; nustatyti, kad Ž. P. prievolė atsiskaityti su J. P. 3500 Eur sumai už J. P. atliktą 2015-10-30 mokėjimą, yra asmeninė Ž. P. prievolė; priteisti iš ieškovo Ž. P. atsakovei G. P. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; šeimos turtą: 0,1187 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)(toliau – žemės sklypas) ir pastatą- gyvenamąjį namą 1A1b, UN (duomenys neskelbtini)(toliau – gyvenamasis namas), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; prašė padalinti santuokos metu įgytą turtą: ieškovui Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį pastato- gyvenamojo namo, viso turto už 13 233,50 Eur sumą; atsakovei G. P. priteisti ½ dalį 0,1187 ha žemės sklypo ir ½ dalį pastato- gyvenamojo namo, viso turto už 13 233,50 Eur sumą; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino santuokos apskaitos įrašą Nr.(duomenys neskelbtini), padarytą 2015 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos CMS dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos 2015 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje tarp Ž. P. ir G. P. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos akto įrašo panaikinimo Ž. P. teismas paliko pavardę „ (duomenys neskelbtini)“, G. P.- „(duomenys neskelbtini)“. Kreditorinę prievolę kreditoriui J. P. pagal 2015 metų rugpjūčio 28 d. mokėjimą 2000 Eur sumai ir kreditorinę prievolę kreditoriui J. P. pagal 2015 m. spalio 30 d. mokėjimą 3500 Eur sumai teismas pripažino asmeninėmis Ž. P. prievolėmis. Kreditorinę prievolę kreditoriui AB Swedbank pagal 2018 m. sausio 25 d. Kredito sutartį Nr. 18-004125-FA teismas pripažino solidaria Ž. P., ir G. P. prievole, ją dengiant iš Ž. P. asmeninių lėšų. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad Ž. P. ir G. P. 2015 m. rugpjūčio 22 d. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, kuri buvo įregistruota Panevėžio rajono savivaldybės administracijos CMS skyriuje 2015 m. rugpjūčio 28 d., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio pradžios, ką abu pripažino teismo posėdžio metu. Sutuoktiniai patvirtino, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti nei vienas iš sutuoktinių neketina, susitaikymas negalimas, todėl santuoka nutrauktina.
5. Teismas nenustatė ieškovo neištikimybės ar piktnaudžiavo alkoholiu ir vartojimo psichologinį bei fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, todėl padarė išvadą, kad sutuoktiniai nesiėmė pakankamų priemonių susidariusiai situacijai pakeisti ir šeimai išsaugoti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tik vieno iš sutuoktinių esminį ir nuolatinį santuokinių pareigų nevykdymą. Sprendė, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalims teismas paliko santuokines pavardes. Nagrinėjamoje byloje nenustačius sutuoktinio/ieškovo kaltės ir santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas netenkino.
6. Teismas nustatė, kad šalys 2016 m. gruodžio 12 d. sudarė Povedybinę sutartį, kurioje jie susitarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, todėl byloje taikė Povedybinės sutarties sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias CK normas, išdėstytas 3.101-3.108 straipsniuose, kurios taikomas kai sutuoktiniai yra sudarę Povedybinę sutartį (CK 3.81 straipsnio 3 dalis).
7. Nustatė, kad šalių sudaryta Povedybinė sutartis įsigaliojo 2016 m. gruodžio 12 d. Iš šalių sudarytos Povedybinės sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasirinko kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes įstatymas leidžia sudaryti tokio turinio sutartį, kuria susitariama, kad turtas įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o būtent dėl to ir susitarė šalys. Atsakovė Povedybinės sutarties sąlygų byloje neginčijo.
8. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, todėl jų interesai negali būti pažeisti, atsakovė yra atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų atsakovės teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, nes tai pažeistų šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas nustatė, kad atsakovė suprato, kad Povedybinė sutartis suvaržo jos turtines teises į santuokoje/ikisantuokos įgytą turtą, tačiau pati prisiėmė tokią riziką. Povedybinė sutartis buvo sudaryta notarine forma notaro akivaizdoje, atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė nesuprato ( to atsakovė ir neteigia) kokio turinio susitarimą ji pasirašo.
9. Šalių sudaryta 2016 m. gruodžio 12 d. Povedybinė sutartis yra galiojanti, turi sutuoktiniams įstatymo galią ir šalys privalo jos laikytis. Šalys, gyvendamos santuokoje, faktiškai vykdė jų sudarytą Povedybinę sutartį, t. y. jų gaunamos pajamos buvo tvarkomos atskirai, kiekvienas iš sutuoktinių mokėjo po ½ mokesčių, išlaidas maistui taip pat dalindavosi po ½ dalį, ieškovas pardavė ieškovei savo dviratį ir t.t. Taigi, turtiniai sutuoktinių santykiai buvo tvarkomi Povedybinės sutarties pagrindu, taikant visiško atskirumo turto teisinį režimą.
10. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisinio režimo.
11. Žemės sklypas yra įgytas ieškovo Ž. P. pagal 2014 m. balandžio 24 d. Pirkimo-pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise (kas nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro išraše b. l. 55 tomas 1), t. y. minėtas turtas įgytas dar iki šalių santuokos sudarymo ( santuoka sudaryta 2015-08-22) ir iki šalių Povedybinės sutarties sudarymo (2016-12-12). Šalių Povedybinės sutarties 2.2 punkte ( kuris apsprendžia iki santuokos sudarymo įgyto turto teisinį režimą) sutuoktiniai susitarė, kad šia sutartimi nėra keičiamas iki santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgyto turto teisinis režimas, t. y. kiekvieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo įgytas turtas bei prisiimtos prievolės lieka to sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2.3 punkte- bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, darbo užmokestis ar bet koks kitas atlyginimas, indėliai bankuose, įskaitant gaunamas palūkanas ir kita), kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir /ar registruotas asmeninė nuosavybė (visiško atskirumo teisinis režimas).Taigi, iš šių Povedybinės sutarties nuostatų, sistemiškai aiškinant šias sutarties sąlygas teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai, sudarydami šią sutartį, pasirinko visiško atskirumo turto teisinį režimą, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą.
12. Tokiu būdu Povedybinės sutarties 2.2 punkto nuostatų pagrindu padaryta išvada, kad iki santuokos ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas- žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis šalių sudarytos Povedybinės sutarties sąlygomis ir po santuokos nutraukimo išlieka asmeninė ieškovo nuosavybė.
13. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 2016 metais, o Ž. P. nuosavybės teisė įregistruota pagal 2017-08-18 Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, įrašas galioja nuo 2017-09-04. Gyvenamasis namas buvo statomas ir nuosavybės teisė į jį įgyta šalims gyvenant santuokoje. Šią aplinkybę pripažino abi šalys, todėl ji laikytina pilnai įrodyta (CPK 178-179 straipsniai, 187 straipsnis). Po santuokos sudarymo įgyto sutuoktinių turto teisinį režimą nustato Povedybinės sutarties 2.3 punktas, kuriame nurodyta, kad bet koks turtas ( kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, darbo užmokestis ar bet koks kitas atlyginimas, indėliai bankuose, įskaitant gaunamas palūkanas ir kita), kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir /ar registruotas asmeninė nuosavybė (visiško atskirumo teisinis režimas).
14. Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovo Ž. P. vardu ir nėra nurodyta, kad šis turtas yra registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Atsakovės argumentas, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, būtų teisiškai reikšmingas tik tuo atveju, jei sutuoktiniai nebūtų sudarę 2016-12-12 Povedybinės sutarties ir joje susitarę dėl visiško atskirumo turto teisinio režimo.
15. Įvertinęs tai, kad šalys šeimos turto teisinį režimą pakeitė pasirašydamos 2016-12-12 Povedybinę sutartį, o atsakovė reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe pareiškė jau po Povedybinės sutarties pasirašymo, nėra pagrindo nepaisyti šalių sudarytos Povedybinės sutarties nuostatų ir pripažinti, kad ginčo gyvenamasis namas yra bendroji jungtinė nuosavybė
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal priešieškinyje nurodytą Povedybinės sutarties 4. 1 punktą, kuris numato, kad nuo santuokos sudarymo iki šios sutarties sudarymo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto teisinis režimas šia sutartimi nekeičiamas, galima būtų taikyti esant dviems sąlygoms: 1) kad turtas buvo įgytas laikotarpiu nuo santuokos sudarymo (2015-08-22) iki sutarties sudarymo (2016-12-12) ir 2), kad turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
17. Atsakovo nuosavybės teisė į ginčo namą buvo įregistruota 2017-08-18 Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).
18. Nenustačius, jog laikotarpiu nuo santuokos sudarymo 2015-08-22 iki sutarties sudarymo 2016-12-12 šalys nuosavybės teise įgijo turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Povedybinės sutarties 4.1 punkto netaikė ginčo sprendimui.
19. Atsakovė įrodinėjo, jog savo darbu ir asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo namo statybos, tačiau esant šalių sudarytai Povedybinei sutarčiai, netaikomos CK normos reguliuojančios pagal įstatymą sutuoktinių turto režimą, todėl negali būti taikomos ir priešieškinyje nurodytų CK 3.84, 3.88, 3.117 straipsnių nuostatos dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, sutuoktinių turto lygių dalių principo ir pan.
20. Ieškovas pateikė visą eilę piniginių lėšų dovanojimo sutarčių, pateikė įrodymus apie anksčiau turėtą ir parduotą asmeninį turtą, iš kurių matyti, kad turėjo pakankamai lėšų namo statyboms. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad namas buvo pastatytas ne iš jų gaunamų atlyginimų, kurie buvo naudojami atskirai šalių nuožiūra, o iš pinigų, gautų iš sulčių spaudimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo motina V. P. būtų susitarusi su G. P. mokėti šiai pinigus už sulčių spaudimą, šio fakto nepripažįsta ir liudytoja apklausta V. P., ieškovas ir tretysis asmuo J. P.. Taigi, ši aplinkybė neįrodyta. Tuo tarpu ieškovo pateiktos piniginių lėšų dovanojimo sutartys ir mokesčių deklaracijos patvirtina aplinkybę, kad ieškovui jo tėvai dovanojo nemažas pinigų sumas, kurios ir buvo panaudotos namo statybai. Šios dovanotos piniginės lėšos yra asmeninė ieškovo nuosavybė.
Šalies argumentai
21. Ieškovas prašo prievolę AB Swedbank pagal 2018-01-25 Kredito sutartį pripažinti solidaria prievole, įpareigojant Ž. P. padengti skolą iš jo asmeninių lėšų. Atsakovė dėl to neprieštarauja, kreditorius AB Swedbank taip pat. 2018 m. sausio 25 d. Kredito sutarties Nr.18-004125-FA matyti, kad kredito gavėjai yra nurodyti Ž. P. ir G. P., o kreditas paimtas gyvenamojo namo įrengimui ir aplinkos, esančių (duomenys neskelbtini), sutvarkymui.
Žemesnės instancijos teismas
22. Iš šalių sudarytos 2016 m. gruodžio 12 d. Povedybinės sutarties ( b. l. 10-12 tomas 1) matyti, kad sutuoktiniai susitarė, kad po šios sutarties sudarymo kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę skolintis pinigų, paimti paskolą ar gauti banko kreditą, tačiau tokia skola, paskola ar kreditas bus laikomas sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio banko kreditą, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui ( 2.10 punktas). Kadangi banko Kredito sutartis buvo sudaryta 2018-01-25, tai įvertinus jau minėtą Povedybinės sutarties sąlygą, Kredito sutarties sąlygas, tai, kad pagal Kredito sutartį kredito gavėjai yra Ž. P. ir G. P., prievolė yra solidari pagal sutartį, sutartis nemodifikuojama, šis skolinis įsipareigojimas po santuokos nutraukimo laikytinas solidaria sutuoktinių prievole.
Šalies argumentai
23. Ieškovas prašo pripažinti prievolę su J. P. 2000 Eur sumai už atliktą 2015-08-28 pavedimą solidaria sutuoktinių prievole. Atsakovė su tuo nesutinka ir nurodė, kad apie minėtą paskolą jai nebuvo žinoma. Povedybinėje sutartyje nėra aptartas klausimas dėl kreditorinių įsipareigojimų, kurie buvo sudaryti iki Povedybinės sutarties pasirašymo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje.
25. Iš J. P. 2015-08-28 pavedimo ieškovui 2000 Eur sumai matyti, kad piniginių lėšų pervedimo paskirtis yra nurodyta „vestuve“. Ieškovas teigia, kad tai buvo paskola vestuvėms, atsakovė šią aplinkybę neigia, nurodė, kad apie minėtą paskolą jai nebuvo žinoma. Kitų neginčijamų įrodymų byloje nėra. Pagal CPK 178 straipsnį ir kasacinio teismo praktikoje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudariusi atsakovė, privalėjo įrodyti, kad 2015-08-28 sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylos medžiaga nėra paneigta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji nežinojo apie šios paskolos paėmimą ir jos panaudojimo aplinkybes. Taigi, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, kad iš J. P. gauti 2000 Eur buvo panaudoti šeimos interesais. Tuo labiau, kad byloje jau nustatyta, kad sutuoktiniai praktiškai vedė atskirus ūkius (visiško turto atskirumo teisinis režimas), jų gaunamas atlyginimas ir kitos pajamos buvo laikomos asmeniniu turtu. Taigi, byloje nėra surinkta įrodymų apie šios Ž. P. prievolės bendrumą su sutuoktine G. P., todėl ji pripažintina asmenine ieškovo prievole.
Šalies argumentai
26. Ieškovas ieškinyje prašo nustatyti, kad jo prievolė atsiskaityti su J. P. 3500 Eur sumai už atliktą 2015-10-30 mokėjimą, yra asmeninė Ž. P. prievolė. Atsakovė su tuo sutinka, todėl dėl jau aukščiau nurodytų argumentų analizuojant 2000 Eur paskolą, ši prievolė pripažintina asmeninė Ž. P. prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
27. Apeliaciniu skundu G. P. prašo panaikinti 2019 m. spalio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria jos priešieškinis yra atmestas, ir toje dalyje priimti naują sprendimą, - atsakovės G. P. priešieškinį visiškai patenkinti; priteisti iš ieškovo Ž. P. visas atsakovės G. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.
28. Nurodo, kad ieškovo teiginius, kad šalių niekada nesiejo tamprūs šeimyniniai santykiai, vaikų nesusilaukė, bendros ateities neplanavo, turėjo vertinti kritiškai, nes šalys kartu pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2011 metų, o bažnytinę (ne civilinę) santuoką sudarė po penkerių gyvenimo kartu (ne draugavimo) metų, todėl turėjo pakankamai laiko vienas kitą pažinti ir suprasti ar tinka vienas kitam. Pats bažnytinės santuokos sudarymo faktas įrodo, kad šalis šiejo šeimyniniai santykiai, šalys planavo bendrą ateitį, nes po santuokos sudarymo 2016 metais pasistatė bendrą gyvenamąjį namą, ką įrodo Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta 2016 m. namo statybos pradžia ir pabaiga. Šeimos namo įrengimui ir aplinkos sutvarkymui šalys 2018 m. sausio 25 d. iš AB „Swedbank“, 24 metų laikotarpiui pasiskolino 35 000 Eur, kurie ir buvo panaudoti namo įrengimui.
29. Namas buvo įrenginėjamas pagal atsakovės pageidavimus. Atsakovė kartu su ieškovu ir statybininku važiavo į Lenkiją rinktis apdailos medžiagų, plytelių, ką teismo posėdžio metu paliudijo namo vidų įrenginėjęs statybininkas liudytojas I. Č.. Po vidaus darbų pabaigimo atsakovė dvi savaites valė namo vidų, vežė daiktus. Šeima 2018 metų vasarą įsikraustė į naujai pastatytą namą šeimyniniam gyvenimui.
30. Aukščiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės, apie kurias skundžiamame teismo sprendime net neužsimenama, įrodo, kad šalių santuoka nebuvo iširusi, priešingai 2018 m. vasarą šalių santuoka persikėlė į aukštesnį materialinį lygmenį, susaistytą 24 metams paimtos bankinės paskolos grąžinimu.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti nei vienas iš sutuoktinių neketina, nenustatė esminės ginčo dėl santuokos iširimo dėl sutuoktinio kaltės aplinkybės, kada vis tik šalių santuoka faktiškai iširo, t .y. teismas šioje ginčo dalyje neatskleidė ginčo esmės, ko pasekmėje šioje dalyje neteisingai išnagrinėjo bylą.
32. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas kaip santuokos iširimo priežastį tik deklaratyviai nurodė atsakovės asmenines savybes: negebėjimą tvarkyti finansus, neūkiškumą, šeimos pareigų nevykdymą, tačiau kokių finansų atsakovė nesugebėjo tvarkyti, kokių šeimos pareigų nevykdė, ieškovas taip ir nedetalizavo.
33. Šalys savo darbe uždirbtus pinigus laikė atskirai, tačiau šių pinigų laikymas atskirai nereiškia, kad šalys nevedė bendro ūkio. Bendro ūkio vedimas neapsiriboja vien pinigų laikymo vieta. Gyvenant kartu, o vėliau ir santuokoje, atsakovė kaip moteris tvarkė šeimos gyvenamą būstą, plovė šalių drabužius, gamino šalims valgį ir atlikinėjo kitus vadinamus „moteriškus“ šeimos darbus, rūpinosi ieškovu. Ieškovas taip pat atlikinėjo vadinamus „vyriškus“ darbus, todėl šalys vedė bendrą ūkį, tik bendro ūkio vedimui asmeniškai uždirbtus pinigus leido pagal atskirą šalių susitarimą. Taigi atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų byloje nėra, ieškovas atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė, todėl teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime dėl šalių santuokos iširimo konstatavo ir atsakovės kaltę.
Šalies argumentai
34. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas yra neištikimas. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinius ryšius. Nurodė, kad tarp šalių konfliktas kilo 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kai jau gyvenat šeimos name atsakovė pamatė, kad ieškovas naktį telefonu meiliais žodžiais susirašinėja su šalių bendradarbe, byloje apklausta liudytoja A. K.. Atsakovė darbe susitikusi A. K. pareikalavo nesikišti į jos šeimą, o ši dėl to pasiskundė ieškovui. Už tai supykęs ieškovas išvarė atsakovę iš namų.
35. Anksčiau tarp šalių kildavo barniai dėl ieškovo nesaikingai vartojamo alkoholio (kad ieškovas netinkamai vartoto alkoholį įrodo faktinė bylos aplinkybė, jog ieškovas buvo sulaikytas už vairo neblaivus, todėl prarado darbą policijoje), kurių metu ieškovas nevengė prieš atsakovę naudoti fizinį ir psichologinį smurtą, ką patvirtino bylos nagrinėjimo metu liudytoja L. Š.. Ieškovas grasindavo atsakovei susidorojimu, ką įrodo prie bylos pridėtas šalių susirašinėjimas, todėl atsakovė labai priešintis ieškovui prisibijojo.
36. Po išvarymo iš namų, atsakovė persikėlė gyventi pas tėvus ir tikėjosi, kad su ieškovu susitaikys ir šeima vėl gyvens kartu. Tačiau ieškovui pristigo supratimo ir tolerancijos, jis kilusios problemos neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. jis nebuvo tolerantiškas atsakovei, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos jai ir nesiėmė jokių veiksmų, kad šeiminiai santykiai nesubyrėtų ir būtų atkurtas bendras santuokinis jų šeimos gyvenimas.
37. Ieškovas į šalių namus parsivedė naują moterį liudytoją A. K. ir su ja pradėjo gyventi kaip pora. Bylos nagrinėjimo metu to neneigė nei ieškovas, nei liudytoja A. K., kuri duodama teismui paaiškinimus nurodė, kad su ieškovu kaip pora gyvena nuo 2018 m. rudenio. Toks ieškovo elgesys praėjus keliems mėnesiams po šalių susipykimo nepateisinamas nei teisės, nei moralės požiūriu, todėl šalių santuoka faktiškai iširo nuo to momento, kai ieškovas pradėjo gyventi kaip pora su kita moterimi A. K.. Tai ir nulėmė šalių santuokos nutrūkimą, kai tokiu savo elgesiu ieškovas nepaliko galimybės šalims atkurti santuokinių ryšių ir išsaugoti šeimą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis) ir tokiu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).
38. Teigia, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (neištikimybės, kuri net neslepiama), nes ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas: ieškovas ištikus šeimoje santykių krizei nedėjo jokių pastangų, kad būtų išsaugota jų santuoka, o priešingai - pradėjo gyventi su kita moterimi ir po pusmečio pradėjo santuokos nutraukimo teisminį procesą. Tokie ieškovo veiksmai prieštarauja geros moralės, sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos principams, todėl šalių santuoka turėjo būti pripažinta nutrūkusią dėl ieškovo kaltės. Teismo išvados, kurių pagrindu ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas, o priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės atmestas, yra nepagrįstos ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
39. Pripažinus ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, turėtų būti tenkinamas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes atsakovė dėl ieškovo neištikimybės patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo sumažėjimą ir tai pilnai suprantama, nes ieškovas santuokos metu į namus parsivedė bendradarbę, apie ką visi šalių darbovietėje žinojo ir į tai atsakovės atžvilgiu pašaipiai reagavo. O atsakovės prašoma priteisti 2000 Eur neturtinė žala nėra didelė ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams.
40. Atsakovė su ieškovu gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pasistatė šeimos gyvenimui ir jame apsigyveno. Namo įrengimui ir aplinkos sutvarkymui šalys pasiskolino pinigus iš banko, kredito sutarties priešpaskutinėje pastraipoje ieškovas patvirtino, kad gautas kreditas bus naudojamas tik šeimos poreikiams tenkinti ir šios kredito sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams, todėl be jokios abejonės šalių vienintelė namų valda yra šeimos turtas, nežiūrint į tai, kad ieškovas šio turto viešame registre nėra įregistravęs kaip šeimos turto.
41. Šalys bendrą gyvenimą pradėjo 2011 metais. Atsakovė iš pat pradžių niekur nedirbo, todėl buvo išlaikoma ieškovo. Vėliau atsakovė dirbo mažiau apmokamą darbą, todėl mažiau prisidėdavo pinigais prie bendro šalių gyvenimo. Dar vėliau atsakovė įsidarbino, kaip ir ieškovas policijoje, ir jų pajamos daugmaž suvienodėjo. Pajamų skirtumas priklausė tik nuo šalių budėjimo grafiko. Šalys visada svajojo pasistatyti savo namą, todėl kiekvieną rudenį nuo 2012 metų atostogų metu ir savaitgaliais važiuodavo pas ieškovo tėvus į Gelvonus, Širvintų rajone, padėti sulčių spaudime ir užsidirbti pinigų nuosavam namui.
42. Ieškovas užsiimdavo vaisių spaudimu, o į atsakovė sultis pilstė į pakuotes, priiminėjo užsakymus telefonu, turėjo padėti žmonėms susinešti sultis į transporto priemones, palaikyti švarą sulčių pilstymo patalpoje ir pan. Sulčių spaudimo verslu užsiimdavo ieškovo tėvai, ieškovas su atsakove ir ieškovo sesuo su vyru. Kiekvieną dieną gautas pelnas būdavo dalinamas į tris dalis. Ieškovo ir atsakovės uždarbį iš sulčių pasiimdavo ieškovas ir juos atskirai kaupė. Tokiu būdu šalys per sezoną uždirbdavo apie 10 000 Eur, kuriuos taupė namo statybai. Šių pinigų legalizavimui kiekvienais metais buvo sudaromos pinigų dovanojimo sutartys, pagal kurias, neva tai, ieškovo mama V. P. ieškovui padovanodavo apvalią pinigų sumą, kuri ieškovo vardu būdavo deklaruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Šių faktinių bylos aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo, tik bandė įrodinėti, kad pajamos iš sulčių spaudimo buvo labai mažos. Tą bandė įteigti ir ieškovo tėvas J. P. ir ieškovo mama liudytoja V. P., teigdami, kad iš sulčių spaudimo per sezoną gaudavo tik apie 2000 Eur pelno. Ieškovas žadėjo teismui pateikti V. P. pajamų deklaracijas, bet taip ir nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
43. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad namas buvo pastatytas ne iš jų gaunamų atlyginimų, kurie buvo naudojami atskirai šalių nuožiūra, o iš pinigų, gautų iš sulčių spaudimo, todėl kritiškai turėjo vertinti ieškovui dovanotas lėšas, kaip atlygį už padėjimą sulčių spaudime, kai ieškovo tėvų teigiamas pelnas buvo apie 2000 Eur, o po sulčių spaudimo dovanojamos sumos keturis - penkis kartus didesnės. Šalys tuo metu gyveno kartu ir jų pajamos laikytinos bendromis.
44. 2014 m. balandžio 24 d. šalys bendro šeimos namo statybai ieškovo vardu įsigijo 0,1187 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl visiškai nepagrįsta skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog ginčijamas žemės sklypas yra asmeninė ieškovo nuosavybė. 2015 m. rugpjūčio 22 d. šalys sudarė santuoką. Santuokos sudarymo proga šeimai padovanotus pinigus atsakovė padavė ieškovui būsimo namo statyboms. Šios aplinkybės ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo.
45. 2016 m. gruodžio 12 d. šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė turto visiško atskirumo teisinį režimą, kurios atsakovė neginčija, kuri šalių buvo vykdoma. Todėl nieko stebėtino, kad šalių tarpusavio pavedimuose buvo daromi įrašai „maistas“, „dviratis“ ir t.t., dėl to ir ginčo tarp šalių nėra.
46. Šalys pačioje povedybinėje sutartyje (4.1 punktas) numatė, kad iki povedybinės sutarties sudarymo bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto teisinis režimas šia sutartimi nekeičiamas. Taigi šalys povedybinę sutartimi ginčijamo namo teisinio režimo (bendros jungtinės nuosavybės) nepakeitė, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota ginčijamame teismo sprendime.
47. Šalys šeimos gyvenamąjį namą pasistatė 2016 metais ir jį inventorizavo, ką įrodo viešo registro duomenys. Tik tada dar ginčijamas namas buvo neįrengtas ir neįregistruotas viešame registre. Tai įrodo nekilnojamojo turto registro išrašo 10.1. punktas. Atsakovė priešieškinio 7 punktu teismo prašė iš ieškovo išreikalauti 2016 m. gruodžio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tačiau teismas šį atsakovės prašymą atmetė. Taip pat atsakovė teismo prašė iš ieškovo išreikalauti statybos leidimą, bet ir šis prašymas nebuvo patenkintas, nors teismas skundžiamą sprendimą grindė būtent ieškovui išduotu statybos leidimu.
48. Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.1 punkte, viešame registre ieškovo asmenine nuosavybe įregistruotas tik žemės sklypas, todėl visiškai nepagrįsta skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog ginčijamas namas viešame registre įregistruotas ieškovo vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybės, todėl yra asmeninė ieškovo nuosavybė.
49. Ieškovas nesąžiningai, pažeisdamas povedybinės sutarties sąlygas, atsakovei nežinant, šeimos gyvenamąjį namą 2017 m. rugsėjo 4 d. viešame registre įregistravo savo vieno vardu, viešam registrui net nepateikdamas povedybinės sutarties (sutarties 2.3 punkto pažeidimas). Vien įrašas viešame registre nepakeičia turto teisinio režimo.
50. Ginčijamas namas pastatytas teisėtai. Viešame registre ginčijamo namo būklė įregistruota 60 procentų baigtumu, t.y. tokia, kokia buvo iki povedybinės sutarties sudarymo, nors 2018 m. vasarį, kai šeima apsigyveno name, jis buvo pilnai įrengtas, ką įrodo atsakovės teismui pateikta UAB „Verslavita“ pažyma apie ginčijamo turto įvertinimą. Kad ginčijamas namas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė įrodo ir namo įrengimui šalių iš banko paimta ilgalaikė paskola, už kurios grąžinimą yra atsakinga ir atsakovė. Tokios didžiulės ilgalaikės prievolės bankui atsakovė nebūtų prisiėmusi dėl ieškovo asmeninio namo įrengimo, todėl ginčijamas turtas, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ką visiškai nepagrįstai priešingai konstatavo teismas skundžiamame sprendime.
51. Ginčo atveju yra tik vienintelis sutuoktinių turto padalinimo būdas natūra, nes mokėti kompensaciją nei ieškovas nei atsakovė neturi galimybių, todėl šeimos namų valda tarp ieškovo ir atsakovės turi būti padalintina natūroje po 1/2 idealiąją namų valdos dalį.
Šalies argumentai
52. Ieškovas ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo Ž. P. ir G. P. prievolė atsiskaityti pagal sudarytą 2018-01-25 Kredito sutartį su „Swedbank“ bankui, lieka solidaria prievole, įpareigojant Ž. P. padengti skolą iš jo asmeninių lėšų. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo Ž. P. ir G. P. prievolė atsiskaityti pagal sudarytą 2018-01-25 Kredito sutartį su „Swedbank“, AB, lieka solidaria prievole. Tai nėra analogiški reikalavimai, todėl visiškai nepagrįsta teismo sprendimo išvada, jog atsakovė neprieštaravo ieškovo suformuotam ieškinio reikalavimui. Patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl šeimos turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo, naikintina teismo sprendimo dalis nustatanti, jog solidarinę prievolę kreditoriui AB Swedbank pagal 2018 m. sausio 25 d. Kredito sutartį Nr. 18-004125-FA dengia ieškovas iš asmeninių lėšų.
Atsiliepimas
53. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Ž. P. prašo atsakovės G. P. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą.
54. Nurodo, kad apeliaciniame skunde paminėti atsakovės atlikti veiksmai jokių būdu negali būti vertintini, kaip ženklus prisidėjimas prie namo statybos. Paskolą paėmė atsakovas ir įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartinės hipotekos, sudarytos 2018-02-07 sutartyje jis vienas esu įvardintas kaip įkaito davėjas (3 punktas; 5 punktas). Atsakovė sutiko būti bendraskoliu tik todėl, kad bankas reikalavo, jog abu sutuoktiniai būtų skolininkai ir kitaip paskolos nesutiko suteikti. Mes su atsakove tarpusavyje susitarėme, kad tik jis vienas dengs paskolą. Susitarimo jis visą laiką laikėsi ir jį vykdė bei toliau vykdo. Visada kreditas grąžinamas tik iš jo asmeninių lėšų, tik iš jo sąskaitos, atsakovė nėra prisidėjusi prie kredito grąžinimo.
55. Pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė padėjo jam nusipirkti Lenkijoje apdailos medžiagų, neleidžia teigti, kad toks prisidėjimas prie statybos yra žymus. Atsakovės nereiškė jokių pageidavimų dėl namo įrengimo, interjero, visus sprendimus jis priėmė vienas, nes atsakovė visą laiką pabrėždavo, kad namas yra jo nuosavybė. Atlikti atsakovės veiksmai, nurodyti, kaip prisidėjimas prie namo statybos, nevertintini kaip ženklus prisidėjimas prie namo statybos. Pažymi, kad atsakovės nurodyti atlikti veiksmai, susiję su namo statyba, greičiau pažymi, kad atsakovė neprisidėjo prie namo statybos ir nelaiko jo bendra nuosavybe.
56. Teigia, kad jų tarpusavio atsiskaitymai, kurie buvo dar iki santuokos sudarymo, kai vienas iš kito pirko buities daiktus, atsiskaitinėjo vienas su kitu už keliones, bei toks pat elgesys po santuokos sudarymo patvirtina, kad finansiniuose reikaluose sutuoktiniai vienas kitu nepasitikėjo. Nurodo, kad susituokė tikėdamas, kad susilauks vaikų, tačiau atsakovė atsisakė gimdyti.
57. Tvirtina, kad jo ir atsakovės gyvenimas nesusiklostė, ji jo negerbė, rūpinosi tik savimi. Net jo mama už tai, kad atsakovė kelis kartus padėjo prie obuolių sulčių spaudimo, su atsakove kiekvieną kartą atsiskaitydavo už darbą. Šią aplinkybę atsakovė pripažino teismo posėdžio metu. Atsakovė atskirai atostogavo, viena išvažiavo į JAV ir ten poilsiavo.
58. Tvirtina, kad niekada nebuvo neištikimas atsakovei. Su A. K. pradėjo bendrauti tik po pusės metų, kai jau atskirai gyveno su atsakove ir neketino susitaikyti. Atsakovė išėjo iš namų ( pastatyto namo), nes kilo ginčai dėl namo priežiūros, namo išlaikymo, prasidėjo dažni buitiniai konfliktai. Atsakovė neketino tvarkyti namo, prisidėti priėjo išlaikymo, teigė, kad šis namas jai yra svetimas.
59. Nesant ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, negali būti priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovė nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kad ji pergyveno dėl santuokos nutraukimo, patyrė sveikatos sutrikimus, nepatogumus.
Atsiliepimas
60. Atsakovė apeliaciniame skunde, nurodo, kad namas yra laikomas šeimos turtu ir todėl jis turi būti padalintas. Su tokiu aiškinimu sutikti negalima, nes šeimos turtu nors ir pripažįstamas gyvenamas namas, kuriuo šeima naudojasi, tačiau šis turtas gali nuosavybės teise priklausyti tiek abiem sutuoktiniams, tiek vienam iš jų ar netgi trečiajam asmeniui ir sutuoktiniai juo gali naudotis nuomos, panaudos ar kitais pagrindais (CK 3.84, 3.85, 3.86 straipsniai). Taigi šeimos turto teisinis režimas nepakeičia nuosavybės santykių ir šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką.
61. Nekilnojamojo turto registre šis turtas (žemės sklypas, namas) nurodyta kaip ieškovo asmeninė nuosavybė. Atsakovė neginčijo sandorių ir juridinių faktų, kurių pagrindu nekilnojamasis turtas įregistruotas ieškovo asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad žemės sklypas įregistruotas ieškovo vardu dar iki santuokos. Neginčijamai nustatyta, kad šis turtas įsigytas iš jo asmeninių lėšų, pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įregistruotos ieškovui išduoto statybos leidimo pagrindu deklaravus statybos pabaigimą. Atsakovė neginčijo pagrindų, dėl kurių ieškovui atsirado nuosavybės teisės. Priešingai, sudaryta povedybinė sutartis įtvirtino jam nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus ir išreiškė aiškią atsakovės valią, kad nekilnojamasis turtas priklausytų ieškovui. Atsakovė neprašė piniginės kompensacijos už jo asmeninio turto pagerinimą, vertės padidinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
62. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
63. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
64. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalys susituokė 2015 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, santuoka buvo įregistruota Panevėžio rajono savivaldybės administracijos CMS skyriuje 2015 m. rugpjūčio 28 d., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu nebegyvena nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, šalys vaikų nesusilaukė.
65. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovas jai buvo neištikimas, vartojo alkoholį, smurtavo prieš atsakovę, todėl santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovo kaltės.
66. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
67. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
69. Bylos duomenimis, iešovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė teigė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik atsakovas, nes jis buvo neištikimas atsakovei, vartojo alkoholį, smurtavo atsakovės atžvilgiu. Pasirinktos pozicijos šalys laikėsi per visą bylos nagrinėjimą bei savo poziciją atsakovė išdėstė ir apeliaciniame skunde. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).
70. Šalys pripažino, jog santuokinių ryšių nebepalaiko nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžios. Atsakovė tvirtino, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, nes jis pradėjo bendrauti su kita moterimi.
71. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (šiuo atveju atsakovei) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Nors atsakovė ir tvirtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie ieškovo neištikimybę tuomet, kai šalys gyveno kartu.
72. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, šalių paiškinimus, liudytojų parodymus, daro išvadą, jog ieškovo neištikimybės faktas nebuvo patvirtintas pakankamais įrodymais. Byloje pateikti įrodymai atsakovės pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kad į gyvenamąjį namą įeina šalių bendradarbė ir dabartinė ieškovo gyvenimo draugė, savaime nieko neįrodo, nes nuotraukos padarytos tuomet, kai šalys kartu nebegyveno. (CPK 180,185 straipsniai). Tai santykių pasibaigimo pasekmė. Daugiau kitų neištikimybės įrodymų byloje nėra, ieškovui šį faktą neigiant, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei gyvenant kartu. Namus atsakovė paliko dėl kilusių tarpusavio nesutarimų. Šalys susipyko, nebandė iškilusių nesutarimų spręsti kitais būdais, santykius nutraukė. Todėl įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog sutuoktinio neištikimybės faktą kaip santykių nutrūkimo priežastį turėjo įrodyti atsakovė, kuri tinkamai nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos (CPK 178 straipsnis).
73. Atsakovės pateiktas šalių susirašinėjimas sms žinutėmis rodo šalių konfliktinius, netinkamus tarpusavio santykius, tačiau nepatvirtina, kad ieškovas naudojo smurtą prieš atsakovę. Byloje nėra tiesioginių kitų įrodymų, apart atsakovės paaiškinimų, kurie patvirtintų, kad tik ieškovas būtų nederamai elgęsis atsakovės atžvilgiu. Jis nurodė ir atsakovės netinkamo elgesio šeimoje faktus, apie kuriuos pats informavo net atsakovės motiną, po to, kai atsakovė paliko namus.
74. Atsakovė teigė, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šalims esant santuokoje ieškovo alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo elgesiui ar dėl to kildavo problemos sutuoktinių tarpusavio santykiuose. Ieškovas buvo sulaikytas neblaivus už vairo praėjus metams po to, kai šalys faktiškai jau nebegyveno kartu, todėl aplinkybę apie ieškovo netinkamą elgesį dėl alkoholio vartojimo teismas laiko neįrodyta. Atsakovė dėl šios priežasties, jeigu ir toks faktas buvo, santykių su ieškovu nenutraukė.
75. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nesutardavo daugeliu esminių šeimos gyvenimo klausimų, skyrėsi jų požiūris įvairiais gyvenimo klausimais, taip pat šalių elgesys (jie nebendravo, nesistengė susitaikyti) po kilusio konflikto, po kurio jie pradėjo gyventi atskirai. Šalys tinkamai nevykdė sutuoktinių tarpusavio pareigų, nebuvo vienas kitam lojalūs, negerbė, nepalaikė vienas kito nei moraliai, nei materialiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61straipsnis).
76. Nepatenkinus atsakovės skundo dalyje dėl santuokos nutraukimo tik dėl ieškovo kaltės ir pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
77. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateiktu ieškovo ir atsakovės sudarytos vedybų sutarties vertinimu bei turto padalinimu.
78. Šalys 2016 m. gruodžio 12 d. sudarė povedybinę sutartį, kurioje jie susitarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, kuri įsigaliojo tą pačią dieną. Šalių Povedybinės sutarties 2.2 punkte ( kuris apsprendžia iki santuokos sudarymo įgyto turto teisinį režimą) sutuoktiniai susitarė, kad šia sutartimi nėra keičiamas iki santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgyto turto teisinis režimas, t. y. kiekvieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo įgytas turtas bei prisiimtos prievolės lieka to sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2.3 punkte- bet koks turtas ( kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, darbo užmokestis ar bet koks kitas atlyginimas, indėliai bankuose, įskaitant gaunamas palūkanas ir kita), kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir /ar registruotas asmeninė nuosavybė ( visiško atskirumo teisinis režimas). Taigi šalys vedybų sutartimi susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų santuokos metu, taip pat dėl iki santuokos įgyto turto (CK 3.101 straipsnis), todėl santuokos metu įgytam turtui netaikomas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87-3.100 straipsniai).
79. Vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje. Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).
80. Atsakovė nepaneigė šalių povedybinės sutarties tikslo – siekio nustatyti sutuoktinių turto atskirumo režimą. Šalys, sudarydamos povedybinę sutartį, įgyvendino savo teises nepažeisdami imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir pasirinko tokį elgesio ir veiksmų modelį, koks leistinas teisės aktais. Atsakovė nenurodė, kokios imperatyviosios teisės normos buvo pažeistos sudarant povedybinę sutartį, taip pat teisinių argumentų, kaip sudaryta povedybinė sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, sudarytos povedybinės sutarties neginčijo. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji patvirtino, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, ji žinojo sutarties teisines pasekmes ir su jomis sutiko. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad šalys net ir be povedybinės sutarties visą laiką vedė atskirą ūkį piniginius reikalus tvarkė atskirai, todėl sudarydami povedybinę sutartį tik įtvirtino esamą padėtį.
81. Apeliantė prašė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovei priteisti po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Nurodo, kad šalys bendram gyvenimui planavo įsigyti namą, todėl 2014 m. įsigyjo žemės sklypą ir vėliau pradėjo statyti namą, kuris buvo statomas už pinigus uždirbtus pas atsakovo tėvus, spaudžiant sultis, atsakovė savo darbu prisidėjo prie namo statybos: rinko interjero medžiagas, valė namą.
82. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2014 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, už ieškovo lėšas (atsakovė byloje neįrodinėjo, kad ji savo lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo pirkimo), pagal šalių sudarytos pavedybinės sutarties nuostatas šalių turėtas režimas nekeičiamas, todėl nėra pagrindo šio turto pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe.
83. Gyvenamasis namas buvo statomas jau šalims esant santuokoje. VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad jo statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2016 m. Ž. P. nuosavybės teises įregistravo pagal 2017-08-18 Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir įrašas galioja nuo 2017-09-04. Povedybinės sutarties 2.8 punktas nustato, kad visi statomi statiniai registruojami to sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise, kurio vardu išduoti statybos leidimai, nebent sutuoktiniai sudarytų atskirą susitarimą. Statybos leidimas išduotas Ž. P. vardu, todėl nors atsakovė teigė, kad ieškovas slapčia nuo jos įregistravo nuosavybės teises, tačiau šis faktas neturi esminės reikšmės, nes tokia pasekmė atitinka šalių sudarytos pavedybinės sutarties nuostatas.
84. Nustatyta, kad ieškovas turėjo lėšų pradėti statyti gyvenamąjį namą (jis buvo pardavęs butą, tėvai dovanojo dideles pinigų sumas ieškovui). Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos asmeninį indėlį į turto įgijimą. 2018 m. sausio 25 d. šalys sudarė Kredito sutartį su „Swedbank“, jiems buvo suteikta 35 000 Eur paskolą, kurios paskirtis statybos darbų užbaigimui ir aplinkos tvarkymui. Įmokas pagal paskolą mokėjo ir moka ieškovas. Tai, kad atsakovė valė namą ar važiavo pirkti ir rinko interjero medžiagas, negali būti pagrindu pripažinti, kad šalys turėjo bendrą tikslą – įgyti bendrą nuosavybę. Natūralu, kad gyvenant kartu tarėsi dėl namo įrangos pasirinkimo.
85. Atsižvelgiant į povedybinės sutarties sąlygas ir ginčo turto sukūrimo aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pripažino ieškovo asmenine nuosavybe.
86. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
87. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, iš jos priteistinos ieškovo patirtos 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.