- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-199-654/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59221-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Alenas Piesliakas, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Indrė Panavaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu ZOOM platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jurgitos Steponavičiūtės-Otto bei nuteistosios D. K. ir jos gynėjos advokatės Indrės Panavaitės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta ir nuteista:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. K. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirta bei subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pastarąją iš dalies pridedant, ir galutine bausme D. K. paskirta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu, TAR, 2015, Nr. 2015-04087), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. D. K. įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, iš D. K. valstybės naudai išieškota 20 596,98 Eur suma.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. K. turtui – butui, esančiam Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims, pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir konfiskuotinos sumos išieškojimo.
D. K. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (fondo turto pasisavinimas), nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. K., būdama faktine Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buveinė ir veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau ir – fondas), vadove bei fondo lėšų valdytoja, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau ir – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, būdama atsakinga už apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. organizavo apgaulingą fondo buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai yra, pažeisdama BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies bei 4 straipsnio reikalavimus, banko sąskaitos suvestiniame apskaitos registre neapskaitė į fondo sąskaitą gautos 870 Lt (251,97 Eur) įplaukos ir fondo išleistų 1 112 Lt (322,06 Eur), tvarkydama fondo buhalterinę apskaitą nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. lK-372 patvirtintomis Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinės kompanijos dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklėmis; netvarkė Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo dokumentų, apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytas šio fondo turtas, įsipareigojimai, pajamos ir išlaidos, kuriuose būtų nurodyta, kada, su kokiais ūkio subjektais ir fiziniais asmenimis, kokių dokumentų pagrindu buvo vykdomos ūkinės finansinės operacijos; fondo sąskaitos suvestiniame registre įplaukas pagal metus apskaitė viena bendra suma, nedetalizuojant įplaukų sumų pagal gavimo šaltinius, pagal įplaukų datas ir sumas, nedetalizavo sąskaitos išlaidų: registre nurodytos bendros ūkio subjektams (neįvardijant jų) pervestos sumos, bendros sumos pervestos jai (D. K.), fiziniams asmenims, nenurodant datų, dokumentų numerio, pagrindo; fondo ataskaitose „Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos Paramos ir Labdaros fondo pajamos“ nenurodė dokumentų, kurių pagrindu gautos įplaukos, nors fondo sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) išrašo duomenimis, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. fondas išleido 268 466,91 Lt (77 753,39 Eur), tačiau fondo sąnaudų – išlaidų ataskaitose apskaitė, kad fondas per tą laikotarpį (2010–2014 m.) išleido 298 816,50 Lt (86 543,23 Eur), tai yra, 30 349,59 Lt daugiau, nei faktiškai, remiantis sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas) išrašo duomenimis, buvo išleista, tačiau, ką pirko D. K., kuriai, kaip nurodyta sąskaitų išrašuose, už medžiagas į asmenines bankų sąskaitas (2010–2015 m.) pervestos 32 814,71 Eur (iš viso, per tiriamąjį laikotarpį pervesta 33 274,71 Eur) fondo lėšos, sąnaudų-išlaidų ataskaitose nenurodė, konkrečios už medžiagas pervestų pinigų sumos neapskaitė.
Be to, D. K., fondo sąnaudų-išlaidų ataskaitose, sudarytose už 2010–2015 m., kaip fondo išlaidas patvirtinančius (pateisinančius) dokumentus, tai yra kaip fondo 7 579,96 Eur, apgaulingai įrašė BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ (toliau – BĮBA) jau apmokėtas ir apskaitytas šių tiekėjų progimnazijai išrašytas PVM sąskaitas faktūras:
- 2010 m., kaip fondo patirtas 1 846,62 Eur (6 376 Lt) išlaidas, UAB „T“ progimnazijai išrašytas 8 (aštuonias) PVM sąskaitas faktūras (bendra suma 1 846,62 Eur) - 2010 m. vasario 18 d. TPS Nr. 006384 – 205 Lt (59,37 Eur), 2010 m. kovo 1 d. TPS Nr.006382 – 292,82 Lt (84,81 Eur), 2010 m. kovo 3 d. TPS Nr. 006431 – 467,06 Lt (135,27 Eur), 2010 m. kovo 5 d. TPS Nr. 006437 – 467,06 Lt (135,27 Eur), 2010 m. kovo 5 d. TPS Nr. 006438 – 467,06 Lt (135,27 Eur), 2010 m. birželio 7 d. TPS Nr. 006649 – 2541 Lt (735,92 Eur), 2010 m. birželio 7 d. TPS Nr. 006650 – 1452 Lt (420,53 Eur), 2010 m. birželio 7 d. TPS Nr. 006651 – 484 Lt (140,18 Eur);
- 2012 m., kaip fondo patirtas 92,78 Eur (320,36 Lt) išlaidas, UAB „O“ progimnazijai išrašytą 2012 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ODCS Nr. 045359 – 320,36 Lt (92,78 Eur);
- 2013 m., kaip fondo patirtas 4471,70 Eur (3909,29+282,93+279,48) išlaidas, (duomenys neskelbtini) pedagogų švietimo centro progimnazijai išrašytą 2013 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą PSC Nr. 0150 – 13 498 Lt (3 909,29 Eur), ir UAB „B“ dvi PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. spalio 22 d. TR Nr. 134216 – 976,90 Lt (282,93 Eur) bei 2013 m. lapkričio 8 d. TR Nr. 135945 – 965 Lt (279, 48 Eur);
- 2014 m., kaip fondo patirtas 868,86 Eur (3 000 Lt) išlaidas, UAB „K“ progimnazijai išrašytą 2014 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KLA 14/077;
- 2015 m., kaip fondo patirtas 300 Eur išlaidas, UAB „Š“ progimnazijai išrašytą 2015 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą SVSF90174273.
Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti fondo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010–2016 m. Šie D. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat, D. K. pagal Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2002 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. K. priėmimo į valstybės tarnybą“ nuo 2002 m. gegužės 6 d., būdama Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktore, jos einamų pareigų pagrindu administruodama jai patikėtą progimnazijos turtą, pasinaudodama AB SEB banke patvirtinta prieigos teise prie progimnazijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), disponuodama šios sąskaitos mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. išgrynino (litais ir eurais) iš progimnazijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, šias pinigų sumas (iš viso 7 895,67 Eur):
2012 m. lapkričio 20 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur) bankomate Nr. ATM50, esančiame Vilniuje, Saltoniškių g. 9;
2012 m. lapkričio 29 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur) bankomate Nr. ATM269, esančiame Marijampolėje, V. Kudirkos g. 3;
2012 m. gruodžio 8 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur) bankomate Nr. ATM28, esančiame Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2;
2012 m. gruodžio 17 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur) bankomate Nr. ATM221, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42;
2012 m. gruodžio 30 d. – 4 000 Lt (1 158,48 Eur) bankomate Nr. DNB192, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 282;
2012 m. gruodžio 30 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur) bankomate Nr. ATM192, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 282;
2013 m. sausio 1 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur) bankomate Nr. ATM65, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 282;
2013 m. sausio 1 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur) bankomate Nr. ATM195, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25;
2013 m. sausio 6 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur) bankomate Nr. ATM195, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25;
2013 m. sausio 6 d. – 1 500 Lt (434,42 Eur) bankomate Nr. ATM195, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25;
2013 m. sausio 24 d. – 200 Lt (57,92 Eur) bankomate Nr. DNB195, esančiame Vilniuje, Naugarduko g. 100;
2013 m. vasario 24 d. – 150 Lt (43,44 Eur) bankomate Nr. ATM221, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42;
2013 m. lapkričio 19 d. – 300 Lt (86,89 Eur) bankomate Nr. ATM221, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42;
2013 m. lapkričio 25 d. – 150 Lt (43,44 Eur) bankomate Nr. ATM221, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42;
2014 m. spalio 21 d. – 200 Lt (57,92 Eur) bankomate Nr. ATM221, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42;
2014 m. gruodžio 15 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur) bankomate Nr. ATM221, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42;
2015 m. sausio 21 d. – 100 Eur bankomate Nr. ATM221, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42;
2015 m. sausio 28 d. – 80 Eur bankomate Nr. ATM221, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42;
2015 m. kovo 7 d. – 300 Eur bankomate Nr. ATM221, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42;
2015 m. gruodžio 16 d. – 200 Eur bankomate Nr. ATM065, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 28;
2016 m. gegužės 2 d. – 120 Eur, bankomate Nr. ATM221, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, pasinaudodama AB SEB banke patvirtinta prieigos teise prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), disponuodama šios sąskaitos mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. atsiskaitė šia mokėjimo kortele ir pervedė įvairias pinigų sumas iš progimnazijos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, už prekes ir paslaugas, neskirtas progimnazijos reikmėms, neapskaitytas progimnazijos buhalterinėje apskaitoje ir nesusijusias su jos veikla, iš viso 5 794,16 Eur:
parduotuvė VERUS, Vilnius 2012 m. lapkričio 10 d. – 817,48 Lt (236,76 Eur);
parduotuvė VERUS, Vilnius 2012 m. lapkričio 10 d. – 149,99 Lt (43,44 Eur);
IKI MADA, Vilnius 2012 m. lapkričio 10 d. – 333,70 Lt (96,65 Eur);
PC ERMITAŽAS, Vilnius 2012 m. lapkričio 12 d. – 99,46 Lt (28,81 Eur);
SVEIKI PRODUKTAI, Vilnius 2012 m. lapkričio 12 d. – 214,31 Lt (62,07 Eur);
DANIJA, Vilnius 2012 m. lapkričio 12 d. – 279,99 Lt (81,09 Eur);
STUDIO MODERNA, Vilnius 2012 m. lapkričio 12 d. – 179,91 Lt (52,11 Eur);
IKI MADA, Vilnius 2012 m. lapkričio 14 d. – 247,99 Lt (71,82 Eur);
UAB C&D Style, Vilnius 2012 m. lapkričio 24 d. – 243 Lt (70,38 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2012 m. lapkričio 27 d. – 60,85 Lt (17,62 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2012 m. gruodžio 4 d. – 878,40 Lt (254,43 Eur);
Parduotuvė VERUS, Vilnius 2012 m. gruodžio 8 d.– 307,99 Lt (89,20 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2012 m. gruodžio 8 d.– 397,58 Lt (115,15 Eur);
UAB MEKTA, Vilnius 2012 m. gruodžio 8 d.– 308,80 Lt (89,43 Eur);
parduotuvė THOMAS PHILIPPS, Vilnius 2013 m. sausio 9 d. – 151,24 Lt (43,80 Eur)
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2013 m. sausio 19 d. – 100,00 Lt (28,96 Eur);
ELEKTROMARKT AKROPOLIS, Vilnius 2013 m. spalio 19 d. – 1318,19 Lt (381,77 Eur);
KIKA, Vilnius 2013 m. spalio 20 d. – 94,16 Lt (27,27 Eur);
SILVER CITY, Vilnius 2013 m. spalio 20 d. – 118,12 Lt (34,21 Eur);
parduotuvė VERUS, Vilnius 2013 m. spalio 21 d. – 413,99 Lt (119,90 Eur);
MAXIMA X-676, Vilnius 2013 m. lapkričio 6 d. – 136,33 Lt (39,48 Eur);
ASSORTI.LT, Vilnius 2013 m. lapkričio 9 d. – 263,03 Lt (76,18 Eur);
IMDECO, Vilnius 2013 m. lapkričio 11 d.– 93,12 Lt (26,97 Eur);
KIKA, Vilnius 2013 m. lapkričio 11 d.– 61,42 Lt (17,79 Eur);
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2013 m. lapkričio 17 d.– 90 Lt (26,07 Eur);
NESTE OIL Justiniškių, Vilnius 2013 m. lapkričio 30 d.– 150 Lt (43,44 Eur);
NESTE OIL Justiniškių, Vilnius 2014 m. balandžio 30 d. – 60 Lt (17,38 Eur);
IKEA STORE, Vilnius 2014 m. spalio 18 d. – 104,94 Lt (30,39 Eur);
PRISMA VIRŠULIŠKĖS, Vilnius 2014 m. spalio 19 d. – 237,21 Lt (68,70 Eur);
APSAGA, Vilnius 2014 m. spalio 22 d. – 13,27 Lt (3,84 Eur);
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2014 m. lapkričio 19 d. – 140 Lt (40,55 Eur);
IMDECO, Vilnius 2014 m. lapkričio 22 d. – 374,12 Lt (108,35 Eur);
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2014 m. lapkričio 25 d. – 150 Lt (43,44 Eur);
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2014 m. lapkričio 25 d. – 194,32 Lt (56,28 Eur);
parduotuvė THOMAS PHILIPPS, Vilnius 2014 m. lapkričio 25 d. – 144,02 Lt (41,71 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2014 m. lapkričio 26 d. – 412,54 Lt (119,48 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2014 m. lapkričio 28 d. – 263,73 Lt (76,38 Eur);
parduotuvė THOMAS PHILIPPS, Vilnius 2014 m. lapkričio 29 d. – 58,95 Lt (17,07 Eur);
ASSORTI.LT, Vilnius 2014 m. lapkričio 29 d. – 193,85 Lt (56,14 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2014 m. lapkričio 29 d. – 316,44 Lt (91,86 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2014 m. gruodžio 2 d. – 138,96 Lt (40,25 Eur);
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2014 m. gruodžio 3 d. – 140 Lt (40,55 Eur);
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2014 m. gruodžio 4 d. – 560,43 Lt (162,31 Eur);
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2014 m. gruodžio 5 d. – 219,96 Lt (63,70 Eur);
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2014 m. gruodžio 6 d. – 5,99 Lt (1,73 Eur);
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2014 m. gruodžio 11 d. – 110 Lt (31,86 Eur);
parduotuvė VERUS, Vilnius 2014 m. gruodžio 13 d. – 631,98 Lt (183,03 Eur);
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2014 m. gruodžio 18 d. – 130 Lt(37,65 Eur);
NESTE OIL Ramygalos, Panevėžys 2014 m. gruodžio 21 d. – 100 Lt (28,96 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2014 m. gruodžio 27 d. – 33,23 Lt (9,62 Eur);
Pardavimo salonas, Vilnius 2014 m. gruodžio 29 d. – 199 Lt (57,63 Eur);
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2014 m. gruodžio 30 d. – 171,55 Lt (49,68 Eur);
pardavimo salonas, Vilnius 2014 m. gruodžio 30 d. – 699 Lt (202,44 Eur);
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2014 m. gruodžio 31 d. – 140 Lt (40,55 Eur);
IKI Basanavičiaus, Panevėžys, Vilnius 2015 m. sausio 1 d. – 34,78 Eur;
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2015 m. sausio 5 d. – 40,62 Eur;
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2015 m. sausio 5 d. – 40,55 Eur;
RIMI Savanorių, Vilnius 2015 m. sausio 17 d. – 113,30 Eur;
MAXIMA X-522, Vilnius 2015 m. sausio 19 d. – 39,13 Eur;
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2015 m. sausio 20 d. – 30 Eur;
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2015 m. sausio 27 d. – 20 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. sausio 31 d. – 19,87 Eur;
parduotuvė VERUS, Vilnius 2015 m. vasario 13 d. – 81,09 Eur;
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2015 m. vasario 15 d. – 30 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. vasario 16 d. – 44,19 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. vasario 17 d. – 19,98 Eur;
KOSMOLAT BALTIC, Vilnius 2015 m. vasario 18 d. – 13,38 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. vasario 19 d. – 42,08 Eur;
MAXIMA X-522, Vilnius 2015 m. vasario 20 d. – 61,09 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. vasario 23 d. – 22,60 Eur;
MAXIMA X-676, Vilnius 2015 m. vasario 26 d. – 27,89 Eur;
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2015 m. kovo 5 d. – 30 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. lapkričio 1 d. – 157,73 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. lapkričio 3 d. – 41,17 Eur;
UAB IZORA, Vilnius 2015 m. lapkričio 4 d. – 44,16 Eur;
IKI Fabijoniškės, Vilnius 2015 m. lapkričio 5 d. – 29,89 Eur;
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2015 m. lapkričio 10 d. – 30 Eur;
KIKA (VIRŠU), Vilnius 2015 m. gruodžio 17 d. – 17,96 Eur;
IDILE, VILNIUS, Vilnius 2015 m. gruodžio 17 d. – 35 Eur;
Parduotuvė BABY CITY, Vilnius 2015 m. gruodžio 18 d. – 43,49 Eur;
SILIT-VIRTUVĖS INDAI, Vilnius 2015 m. gruodžio 21 d. – 16 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2016 m. sausio 20 d. – 31,15 Eur;
BIURO PASAULIS 2016 m. sausio 20 d. – 65,50 Eur;
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2016 m. sausio 21 d. – 30 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2016 m. sausio 27 d. – 76,91 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2016 m. sausio 28 d. – 100,98 Eur;
NESTE OIL Ramygalos, Panevėžys 2016 m. sausio 29 d. – 42,94 Eur;
MAXIMA X-676 2016 m. vasario 2 d. – 39,52 Eur;
TOP SHOP, Vilnius 2016 m. vasario 8 d. – 37,70 Eur;
VILNIAUS MAXIMA, Viršuliškės, Vilnius 2016 m. vasario 13 d. – 118,85 Eur;
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2016 m. kovo 5 d. – 15 Eur;
M/S ISABELLE TALLINN, ESTIJA 2016 m. balandžio 22 d. – 69,40 Eur;
LUX EXPRESS LATVIA, RIGA 2016 m. balandžio 24 d. – 24 Eur;
NESTE OIL Viršuliškių 2016 m. gegužės 3 d. – 35 Eur;
DANIJA 7, VILNIUS 2016 m. gegužės 13 d. – 59,49 Eur;
NESTE OIL Ramygalos, Panevėžys 2016 m. gegužės 20 d. – 20 Eur;
MAXIMA LT X-20 2016 m. lapkričio 28 d. – 5,44 Eur.
Tokiu būdu ji, išgrynindama ir atsiskaitydama minėta progimnazijos mokėjimo kortele nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. pasisavino jai patikėtą didelės vertės Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos turtą – 13 689,83 Eur pinigines lėšas.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji neteisėtai, pasinaudodama AB SEB banke patvirtinta prieigos teise prie progimnazijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), disponuodama šio banko kodų generatoriumi, neteisėtai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pervedė šias pinigų sumas (iš viso 20 946,21 Eur):
2012 m. spalio 2 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur);
2012 m. spalio 11 d. – 5 000 Lt (1448,10 Eur);
2012 m. spalio 12 d. – 3 500 Lt (1013,67 Eur);
2012 m. spalio 15 d. – 2 000 Lt; (579,24 Eur);
2012 m. spalio 17 d. – 3 000 Lt (868,86 Eur);
2012 m. lapkričio 9 d. – 1 000 Lt (289,62 Eur);
2012 m. lapkričio 28 d. – 3 000 Lt (868,86 Eur);
2012 m. gruodžio 4 d. – 500 Lt (144,81 Eur);
2012 m. gruodžio 7 d.– 300 Lt (86,89 Eur);
2012 m. gruodžio 24 d.– 100 Lt (28,96 Eur);
2013 m. sausio 14 d. – 100 Lt (28,96 Eur);
2013 m. sausio 25 d. – 2 200 Lt (637,16 Eur);
2013 m. sausio 31 d. – 80 Lt (23,17 Eur);
2013 m. vasario 2 d. – 90 Lt (26,07 Eur);
2013 m. vasario 17 d. – 1 000 Lt (289,62 Eur);
2013 m. vasario 23 d. – 150 Lt (43,44 Eur);
2013 m. birželio 7 d. – 455 Lt (131,78 Eur);
2013 m. spalio 17 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur);
2013 m. spalio 18 d. – 400 Lt (115,85 Eur);
2013 m. spalio 25 d. – 1 500 Lt (434,43 Eur);
2013 m. spalio 28 d. – 300 Lt (86,89 Eur);
2013 m. lapkričio 18 d. – 290 Lt (83,99 Eur);
2013 m. gruodžio 18 d. – 300 Lt (86,89 Eur);
2014 m. sausio 7 d. – 240 Lt (69,51 Eur);
2014 m. sausio 28 d. – 1 500 Lt (434,43 Eur);
2014 m. vasario 20 d. – 40 Lt (11,58 Eur);
2014 m. kovo 26 d. – 480 Lt (139,02 Eur);
2014 m. kovo 30 d. – 500 Lt (144,81 Eur);
2014 m. balandžio 3 d. – 500 Lt (144,81 Eur);
2014 m. balandžio 16 d. – 1 000 Lt (289,62 Eur);
2014 m. gegužės 13 d. – 500 Lt (144,81 Eur);
2014 m. gegužės 30 d. – 165 Lt (47,79 Eur);
2014 m. rugsėjo 30 d. – 340 Lt (98,47 Eur);
2014 m. spalio 19 d. – 1 200 Lt (347,54 Eur);
2014 m. spalio 27 d. – 700 Lt (202,73 Eur);
2014 m. spalio 31 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur);
2014 m. lapkričio 5 d. – 390 Lt (112,95 Eur);
2014 m. lapkričio 7 d. – 1 000 Lt (289,62 Eur);
2014 m. lapkričio 20 d. – 600 Lt (173,77 Eur);
2014 m. gruodžio 4 d. – 600 Lt (173,77 Eur);
2015 m. sausio 16 d. – 200 Eur;
2015 m. vasario 5 d. – 110 Eur;
2015 m. vasario 22 d. – 50 Eur;
2015 m. kovo 3 d. – 50 Eur;
2015 m. kovo 17 d. – 40 Eur;
2015 m. kovo 23 d.– 45 Eur;
2015 m. kovo 26 d.– 28 Eur;
2015 m. kovo 26 d.– 55 Eur;
2015 m. balandžio 30 d. – 2 Eur;
2015 m. gegužės 14 d. – 85 Eur;
2015 m. gegužės 24 d. – 170 Eur;
2015 m. gegužės 29 d. – 5 Eur;
2015 m. spalio 26 d. – 200 Eur;
2015 m. spalio 29 d. – 300 Eur;
2015 m. lapkričio 4 d. – 200 Eur;
2015 m. lapkričio 5 d. – 1 000 Eur;
2015 m. lapkričio 17 d. – 1 000 Eur;
2015 m. lapkričio 20 d. – 200 Eur;
2015 m. lapkričio 28 d. – 1 000 Eur;
2015 m. gruodžio 16 d. – 400 Eur;
2016 m. sausio 7 d. – 200 Eur;
2016 m. sausio 18 d. – 300 Eur;
2016 m. vasario 11 d. – 200 Eur;
2016 m. birželio 30 d. – 50 Eur;
2016 m. spalio 9 d. – 15 Eur;
2016 m. spalio 18 d. – 300 Eur;
2016 m. spalio 23 d. – 100 Eur;
2016 m. spalio 28 d. – 6 Eur;
2016 m. lapkričio 2 d. – 490 Eur;
2016 m. lapkričio 10 d. – 200 Eur;
2016 m. lapkričio 12 d. – 175 Eur;
2016 m. lapkričio 13 d. – 400 Eur;
2016 m. lapkričio 15 d. – 200 Eur;
2016 m. lapkričio 22 d. – 1 290 Eur;
tačiau dalį pinigų, t. y. 14 039,06 Eur, nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. kaip „permoką“ grąžino į progimnazijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ji į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdama progimnazijos lėšas, tyčia nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pasisavino jai patikėtą progimnazijos turtą – 6 907,15 Eur.
Šiais savo veiksmais D. K. iš viso pasisavino didelės vertės Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos turtą – 20 596,98 Eur pinigines lėšas. Šie D. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje.
3. D. K., būdama valstybės tarnautoja, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2002 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. K. priėmimo į valstybės tarnybą“, nuo 2002 m. gegužės 6 d. dirbdama Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos, Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktore, piktnaudžiavo tarnyba siekdama turtinės naudos, t. y., būdama įgaliota vadovauti švietimo įstaigos veiklai, akivaizdžiai nepaisė teisės aktų nustatytos pareigų vykdymo ir teisių įgyvendinimo tvarkos, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 285 patvirtintų Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, įpareigojančių viešųjų paslaugų įstaigos vadovę tinkamai organizuoti įstaigos veiklą, racionalų materialinių išlaidų panaudojimą, taip pat, nesilaikydama minėto pareigybės aprašymo IV skirsnyje (Pagrindinės direktoriaus funkcijos) 24 punkte nustatyto reikalavimo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ir kitus jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, sumenkindama ir iškreipdama švietimo įstaigos – Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos vadovavimo politiką ir principus, viršydama savo įgaliojimus, 2012 m. birželio 5 d. AB SEB banke Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos vardu atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pasinaudodama AB SEB banke patvirtinta prieigos teise prie šios banko sąskaitos, disponuodama šios sąskaitos mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, siekdama asmeninės turtinės naudos, nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. iš šios sąskaitos išgrynino (litais ir eurais) bei atsiskaitė su kitais juridiniais asmenimis įvairiomis pinigų sumomis, bendrai už 13 689,83 Eur.
Be to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiavo tarnyba siekdama turtinės naudos, t. y. ji, viršydama savo įgaliojimus, pasinaudodama AB SEB banke patvirtinta prieigos teise prie AB SEB banke Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), disponuodama šio banko kodų generatoriumi, neteisėtai, siekdama asmeninės turtinės naudos, į jos vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pervedė 20 946,21 Eur, tačiau dalį pinigų, t. y. 14 039,06 Eur, nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. kaip „permoką“ grąžino į progimnazijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiais savo veiksmais, pažeisdama Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymą, piktnaudžiaudama tarnyba ir siekdama sau turtinės naudos, D. K. pakenkė Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos įvaizdžiui, sumenkino mokyklos direktoriaus autoritetą jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens funkcijų esmę ir padarė didelę – 20 596,98 Eur, žalą Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai – Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijai. Šie D. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
4. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. išteisinta dėl Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo lėšų (25 606,59 Eur) pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir dalyje išteisinta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kad siekdama turtinės naudos pasisavino Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo lėšas bei šioje kaltinimų dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:
D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (progimnazijos ir fondo lėšų pasisavinimas) ir skirti jai 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. K. subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirtą bei subendrintą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausme, paskirta nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (45 paros arešto), pastarąją iš dalies pridedant, ir galutinę bausmę D. K. paskirti 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi D. K. paskirti atlikti 6 mėnesių bausmę pataisos namuose, o likusios neatliktos 3 metų 7 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, išieškoti iš D. K. valstybės naudai 46 203,57 Eur sumą.
4.1. Skunde nurodė, kad priimdamas sprendimą išteisinti D. K. dėl didelės vertės Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo lėšų pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teismas vertino, kad šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir įtikinamų nuteistosios D. K. kaltę patvirtinančių įrodymų (t. y., kad piniginės lėšos - 25 242,48 Eur nebuvo panaudotos progimnazijos veikloje), reikšmingų nusikalstamai veikai inkriminuoti. Teismas, nagrinėjamoje byloje ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog D. K., jos žinioje buvusias fondo lėšas, kurias persivedė į savo asmenines sąskaitas, panaudojo progimnazijos reikmėms, todėl pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl fondo piniginių lėšų pasisavinimo ji išteisintina. Tokią išvadą teismas priėmė nevisapusiškai įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis. Teismas, susumavęs visas galimas Fondo patirtas išlaidas pagal byloje esančias sąskaitas faktūras ar mokėjimą grynais ar kortele patvirtinančius dokumentus, ir tuo pagrįsdamas į asmenines D. K. sąskaitas pervestų lėšų galimą panaudojimą Progimnazijos reikmėms, neatsižvelgė į tai, kad net ir susumavus visas byloje esančias sąskaitas faktūras (kurių daugumai nėra apmokėjimą patvirtinančių dokumentų), vis tiek trūksta išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kad išlaidų suma atitiktų Fondo pajamas tiriamuoju laikotarpiu.
4.2. Liudytoja M. R. (UAB „M“ buhalterė pagal 2016 m. gruodžio mėn. terminuotą (tikslinei užduočiai atlikti) apskaitos paslaugų sutartį su Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktore D. K., įsipareigojo sutvarkyti (suvesti) šios progimnazijos labdaros ir paramos fondo buhalterinę apskaitą) nurodė, kad ji sudarė Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo sąnaudų ir išlaidų suvestinę, gautos ir panaudotos paramos suvestines bei pajamų suvestines už 2010 - 2015 m. Atlikusi apskaitą, nustatė, kad pagal 2010-2015 m. gautas ir panaudotas paramai lėšas, viso buvo gauta 322 677,04 Lt suma, panaudota – 306 287,50 Lt suma. Pagal banko sąskaitos išrašus ir banko likutį buvo matyti, kad trūksta, arba nėra tai pateisinančių dokumentų, 16 389,54 Eur sumai. D. K. negalėjo paaiškinti, kam panaudota minėta pinigų suma, ir kokiu tikslu buvo pervedamos lėšos į kortelę „American Blue“ ir fondo atsiskaitomąją kortelę, nes pagal banko išrašus buvo matyti, kad buvo pervesta 20 597,69 Eur suma. Jai nebuvo pateikti šių kortelių išrašai, ji nežinojo kokioms išlaidoms priskirti minėtą 20 597,69 Eur sumą, todėl pajamų išlaidų suvestinėje šią sumą įrašė į atskirą eilutę. Taigi net įtraukus į asmeninę D. K. sąskaitą pervestas lėšas kaip Fondo išlaidas, M. R. nustatė išlaidas pateisinančių dokumentų trūkumą 16 389,54 Eur sumai.
4.3. Specialistė atlikusi Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo ūkinės finansinės veiklos papildomą tyrimą, išvadoje nurodė Fondo patirtas išlaidas patvirtinančius (pateisinančius) dokumentus tai yra, kaip Fondo patirtas 7 579,96 Eur (1846,62+92,78+4471,70+868,86+300,00) išlaidas (nors PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra), 2010, 2012-2015 metų Fondo sąnaudų-išlaidų ataskaitose įrašė Biudžetinės įstaigos „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ apmokėtas ir apskaitytas šių tiekėjų Progimnazijai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiajai specialistei B. D. buvo apžiūrėti UAB „B“ (pavadinimas pakeistas į „C LT“) 2018 m. birželio 12 d. papildomai pateikti apmokėjimą už suteiktas paslaugas Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijai patvirtinantys dokumentai – klientų operacijų retrospektyva. Atlikus UAB „B“ papildomai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą pagal tiekėjo papildomai pateiktus apmokėjimo duomenis už 2012 - 2016 m. nustatyta, kad iš viso Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijai buvo suteikta paslaugų už 59 251,77 Eur sumą, iš jų 50 880,51 Eur buvo apmokėta iš BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ sąskaitos, ir 8.371,26 Eur Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos lėšomis. Palyginus pateiktas PVM sąskaitas faktūras su Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo sudarytomis fondo sąnaudų – išlaidų ataskaitomis už 2012-2015 m., nustatyta, kad fondas į apskaitą įtraukė ir BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ apmokėtas PVM sąskaitas faktūras, kaip fondo patirtas išlaidas – 13.089,28 Eur.
4.4. Išanalizavus 2010, 2012-2015 metų Fondo sąnaudų-išlaidų ataskaitose įrašytas sąskaitas faktūras, nustatyta, jog Fondo ataskaitose įrašytos BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ apmokėtos ir apskaitytos tiekėjų Progimnazijai išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 20 669,24 Eur (7 579,96+13.089,28), t. y. nors Fonde ši suma apskaityta kaip išlaidos, tačiau realių išlaidų Fondas nepatyrė, nes šias sąskaitas apmokėjo BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“. Be to, pavedimai į asmeninę D. K. sąskaitą taip pat nurodyti atskira eilute kaip „išlaidos“ 20 597,69 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, jog nors Fondo buhalterija nebuvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti Fondo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2016 metus, tačiau jau vien galimai fondo išlaidas patvirtinančių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad nėra Fondo išlaidas patvirtinančių dokumentų 57 656,47 Eur sumai (16 389,54+ 20 669,24+20 97,69).
4.5. Teismas išteisindamas D. K. dėl Fondo lėšų pasisavinimo nurodė, jog ši veika nepadaryta, nes nebuvo nustatyta, kad į jos asmenines sąskaitas pervestos lėšos nebuvo panaudotos Progimnazijos reikmėms. Teismas nurodė, jog liko nepaneigta versija, jog visos byloje esančios sąskaitos faktūros, kurios apmokėtos grynais ar kortele, galėjo būti apmokėtos D. K. asmeninėmis lėšomis arba pervestomis iš Fondo sąskaitos, šias lėšas gryninant iš sąskaitos, nes visi padaryti pavedimai iš sąskaitų buvo įvertinti paskirto ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu ir nebuvo inkriminuoti. Ši teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Apklausti liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jei ir buvo kompensuojamos išlaidos mokytojams, tai kompensuojamos sumos buvo nedidelės ir tik direktorei pateikiant išlaidas patvirtinančius dokumentus. Visas mokyklos personalas paklaustas dėl fondo lėšų panaudojimo nurodė, jog tuo rūpinosi tik direktorė ir niekas nežinojo nei kiek fonde surenkama lėšų, nei kur jos buvo panaudojamos. Skunde daroma išvada, kad jokio žymaus pagerėjimo, remontų ar įgyjamų daiktų mokyklai nebuvo tokiu mastu, kad reiktų prie mokyklos gerbūvio prisidėti direktorei savo lėšomis.
4.6. Liudytojas S. G. apklausiamas teisme nurodė, jog nors lėšos buvo renkamos tvorai, spausdinimo popieriui, tualetiniam popieriui ir pan., realų pagerėjimą mokykloje pastebėjo tik dėl to, kad buvo pakeistos tvoros ir sudėtos kameros, tačiau, kaip matyti iš sąskaitų išrašų šios išlaidos buvo apmokėtos pavedimais. Liudytoju apklaustas E. G., kuris buvo atsakingas už ūkio reikalus progimnazijoje, nurodė, jog jei kažkas įsigyjama ar perkama, tai jis paprastai važiuodavo paimti ar nupirkti tų daiktų. Daiktus pirkdavo iš krepšelio lėšų. Tai buvo lėšos, kurios į progimnazijos sąskaitą nepapuola. Būdavo išrašoma sąskaita faktūra arba išankstinė sąskaita, kuri buvo teikiama BĮBA ir tuomet BĮBA sumokėdavo. Jis buvo atsakingas už sąskaitų pateikimą į BĮBA. D. K. yra sakiusi, kad perveda iš fondo pinigų. Jei parduotuvėje atsiskaitydavo grynais pinigais, sumokėtus pinigus pasidengdavo užpildęs finansinę apyskaitą. Direktorė yra davusi tik kelis kartus grynųjų pinigų apsipirkti parduotuvėje. Šio liudytojo parodymais paneigta D. K. versija, jog mokykloje išlaidas ji finansuodavo iš savo lėšų. Jei ji lėšas, kurias pervedė sau į sąskaitas ar išgrynino, būtų naudojusi progimnazijos reikmėms, tai būtų buvusios didelės, pastebimos sumos atsižvelgiant į kaltinime nurodytą pasisavintą pinigų sumą. Liudytojas E. J. Ž. nurodė, jog direktorė jo paprašė būti formaliu fondo vadovu, o fondo finansus tvarkė ji. Jis rūpindavosi prekių pirkimu ir pristatymu į mokyklą, o sąskaitas pristatydavo į buhalteriją. Niekada negavo grynųjų pinigų iš direktorės, kartais važiuodavo apsipirkti su direktore, tada mokėdavo ji, jam atrodė, kad ji visuomet moka pavedimu. Grynaisiais buvo mokama nebent tada, kai mokytojai surinkdavo pinigus iš mokinių, kad būtų nupirkta dažų klasės remontui ar pan. Nutarus kažką pirkti, išsirašydavo sąskaitą, kurią apmokėdavo BĮ BĮBA ir tik tada gaudavo prekes. Šis liudytojas taip pat nenurodė duomenų, jog direktorė savo lėšomis būtų pirkusi prekes ar paslaugas mokyklai. Paneigė direktorės versiją, kad ji savo pinigais prisidėjo prie remonto mokykloje.
4.7. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esanti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto audito skyriaus vidaus audito 2017 m. sausio 27 d. ataskaitos santrauka Nr. A32-117/17 (3.12.2-AD3). Joje nurodoma, jog Savivaldybė progimnazijos komunalinių paslaugų skolų dengimui 2015 m. skyrė 12 340 Eur, iš kurių visi ir buvo panaudoti skoloms padengti, o pavyzdžiui 2016 m. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus patvirtinta programos sąmata „Ugdymo įstaigų meninių renginių, konkursų, olimpiadų ir kitų priemonių finansavimas“ skirti 400 Eur per pirmą pusmetį nebuvo panaudota. Analogiškai nebuvo panaudotos ir visos prekėms ir paslaugoms skirtos lėšos (per 2015 m. liko nepanaudoti 700 Eur, per 2016 m. pirmą pusmetį nepanaudoti 2200 Eur). Santraukoje nurodoma, kad iš Mokyklos tarybos 2013 m. spalio 1 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. protokolų turinio matyti, jog „2002 m. buvo nuspręsta, kad kamerų priežiūrai ir smulkaus remonto darbų atlikimui iš kiekvieno mokinio metams renkama po 10 litų, nuo 2014 m. rugsėjo po 20 litų“ iki tokia rinkliava buvo panaikinta 2016 m. gegužės 9 d. Audito metu nustatyta, jog audituojamu laikotarpiu (2015 m. – 2016 m. gegužės 9 d.) surinkta 3 306 Eur grynųjų pinigų. Taigi progimnazijoje buvo grynųjų pinigų, kuriais buvo galima atsiskaityti parduotuvėse. Juolab, kad pati progimnazijos direktorė fondo pajamų ir išlaidų ataskaitą rengiančiai M. R. taip pat nurodė, jog grynais už fondo išlaidas atsiskaitoma nebuvo. Ši ataskaita taip pat paneigia D. K. keltą versiją, kad nuolat trūko lėšų progimnazijos veiklos finansavimui, o savo asmeninėmis lėšomis progimnazijos reikmėms perkamas paslaugas ar prekes apmokėdavo, nes progimnazija negalėjo likti skolinga tiekėjams.
4.8. Teismas išteisindamas D. K. dėl fondo lėšų pasisavinimo, padarė nepagrįstą išvadą, jog D. K., jos žinioje buvusias fondo lėšas, kurias persivedė į savo asmenines sąskaitas, panaudojo progimnazijos reikmėms, nes progimnazijos, fondo ir jos pačios asmeninių sąskaitų išklotinių analizė paneigia tokią išvadą. Priešingai nei nurodo pati nuteistoji, ji pinigus iš Fondo sąskaitos persivesdavo į savo sąskaitas ar progimnazijos sąskaitą, kuriai buvo išduota mokėjimo kortelė, iš karto po to, kai lėšos būdavo įskaitomos fondo sąskaitoje, t. y. fondo pervestas lėšas ji tą pačią dieną ar kelių dienų bėgyje pervesdavo į savo sąskaitas, arba padarydavo pavedimą tiekėjui pagal poreikį, o nepanaudotą likutį iš karto pervesdavo sau, arba į Progimnazijos sąskaitą, kuriai buvo išduota mokėjimo kortelė. Tokiu būdu fondo sąskaita visada buvo tvarkoma taip, kad joje nebūtų pinigų likučio. Kaip pavyzdys, analizuojant Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros į paramos fondo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, esanti baudžiamosios bylos medžiagoje, matyti, jog 2010 m. sausio 6 d. D. G. perveda 1 572 litų už salės nuomą, tą pačią dieną padaromas 597,55 litų pavedimas UAB S prekybos centras, 2010 m. sausio 7 d. D. K. perveda į savo asmeninę banko sąskaitą 500 litų, 2010 m. sausio 10 d. perveda 400 litų, 2010 m. sausio 23 d. perveda 140 litų. 2010 m. vasario 5 d. sporto klubas (duomenys neskelbtini) perveda 1505 litus į Fondo sąskaitą, tą pačią dieną 300 litų atliktas pavedimas B. L. ir 1000 litų D. K. perveda sau į sąskaitą. 2010 m. vasario 12 d. D. G. perveda 524 litų už salės nuomą, 2010 m. vasario 16 d. D. K. perveda sau į sąskaitą 500 litų. 2010 m. balandžio 2 d. D. G. perveda 524 litų už salės nuomą, 2010 m. balandžio 2 d. D. K. perveda sau į sąskaitą 500 litų. Toks analogiškas lėšų pervedimas sau į sąskaitą arba į progimnazijos sąskaitą, kuriai buvo išduota mokėjimo kortelė, kartojasi visą tiriamąjį laikotarpį. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pervedimai į savo sąskaitą iš fondo sąskaitos buvo su kokiu nors kitu tikslu, kaip tik pasisavinti tuo metu nenaudojamas ir sąskaitoje esančias fondo lėšas.
4.9. Skunde teigiama, kad D. K. versiją dėl to, jog ji sau rašėsi ir vedė sumas sąsiuvinyje ar ant lapų, kuriose žymėdavosi, kiek jai skolinga progimnazija ir padariusi pavedimus sau ir taip kompensavusi jos neva asmenines išlaidas, ji užrašus išmesdavo, paneigia ne tik jos elgesys su Fondo ir Progimnazijos sąskaitose esančiomis lėšomis, kuomet ji visas laisvas lėšas persivesdavo sau į sąskaitas, bet tokia versija prieštarauja elementariai įstaigos vadovo logikai, jau nekalbant apie buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nes toks ilgametės progimnazijos direktorės elgesys negali būti pateisinamas niekaip kitaip, kaip tik noru užvaldyti jai svetimas lėšas. Paminėti faktai patvirtina, kad D. K. suprato, jog jai patikėtą turtą neteisėtai paverčia savo turtu, numatė, kad dėl to fondas šio turto neteks ir jam bus padaryta žala, ir to norėjo.
4.10. Teismas vertindamas kaltinime dėl piktnaudžiavimo tarnyba nurodytas aplinkybes, ir nuosprendžiu nustatęs, kad D. K. nepadarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (fondo turto pasisavinimo) ir fondui turtinės žalos nepadarė, šias aplinkybes iš pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pateikto kaltinimo pašalino. Ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo D. K. pripažintina kalta ir dėl to, kad ji, pažeisdama Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymą, piktnaudžiaudama tarnyba ir siekdama sau turtinės naudos, pakenkė Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos įvaizdžiui, sumenkino mokyklos direktoriaus autoritetą jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens funkcijų esmę ir padarė didelę 20 596,98 Eur žalą Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai - Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijai, ir didelę 25.606,59 Eur žalą juridiniam asmeniui- Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondui.
4.11. Skunde keliamas kaltinimo pakeitimo klausimas, turto pasisavinimo veiką perkvalifikuojant iš dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Sutinkama su Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nurodyta išvada, kad iš D. K. parodymų ir kitų aplinkybių (buvo atsiskaitoma iš fondo sąskaitos tiesiogiai už progimnazijai suteiktas prekes ir paslaugas, pati progimnazija buvo fondo steigėja ir D. K. faktiškai vienasmeniškai jį kontroliavo, lėšas, gautas į fondo sąskaitą pervesdavo ne tik į savo asmenines sąskaitas, bet ir į progimnazijos sąskaitą, kuriai išduota mokėjimo kortelė, ir pervestas lėšas išgrynindavo) galima spręsti, jog nuteistoji tiek fondo, tiek progimnazijos sąskaitoje esančius pinigus vertino kaip progimnazijos pinigus ir nevertino jų kaip skirtingiems juridiniams asmenims priklausančių lėšų. Taigi D. K. veiksmus būtų buvę tikslingiau vertinti kaip vieną nusikaltimą. Taip pat nagrinėjant bylą buvo nustatyti keli atsiskaitymai progimnazijos mokėjimo kortele, kuriuos iš kaltinimo buvo prašoma pašalinti žodžiu, sakant baigiamąsias kalbas. Be to, dėl patikslintos pasisavintos pinigų sumos, tikslintinas kaltinimas ir dėl BK 228 straipsnio 2 dalies. Nors kaltinamuoju aktu D. K. buvo kaltinama padarius atskiras pavienes nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme tapo akivaizdu, kad D. K. neteisėtas piniginių lėšų pasisavinimas iš Fondo ir Progimnazijos sąskaitų buvo lydimas vieno bendro sumanymo ir kryptingos tyčios ir atitinka veikos tęstinumo požymius. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 2 dalimi prokuratūra prašo pakeisti kaltinimą D. K..
5. Nuteistoji D. K. ir jos gynėja advokatė Indrė Panavaitė apeliaciniu skundu prašo 2020 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. K. yra pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos turto pasisavinimas), 228 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, panaikinti, ir šioje dalyje D. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, likusią nuosprendžio dalį, kuria D. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo turto pasisavinimas) padarymo yra išteisinta, palikti nepakeistą.
5.1. Skunde nurodė, kad apygardos teismas netinkamai nustatė bei vertino faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyto reikalavimo ir todėl padarė neteisingas išvadas apie D. K. neva padarytas nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog įrodymų vertinimo rezultatas yra išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Įrodymų nepakankamumas tam tikrai išvadai padaryti bei ją pagrįsti – tolygus išvadų grindimui prielaidomis, kas yra nesuderinama su BPK kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nurodyto reikalavimo laikymusi. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pirmos instancijos teismas šiuos reikalavimus vykdė netinkamai, nes priimtame nuosprendyje tam tikras nustatytas aplinkybes ir/ar nepašalintas abejones aiškindamas D. K. naudai ir todėl nuspręsdamas ją išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (fondo turto pasisavinimas), tačiau dėl kitų jai inkriminuotų veikų (BK 183 straipsnio 2 dalis - progimnazijos turto pasisavinimas, 228 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis) priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, faktiškai tas pačias aplinkybes aiškino kitaip, o likusias nepašalintas abejones ignoravo.
5.2. Dėl didelės vertės svetimo (progimnazijos) turto pasisavinimo skunde pateikiami šie argumentai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog D. K. progimnazijos direktore buvo paskirta 2002 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. K. priėmimo į valstybės tarnybą“, iš šių pareigų buvo atleista 2017 m. balandžio 27 d. Būdama progimnazijos vadove, t. y. einamų pareigų pagrindu D. K. administravo jai patikėtą progimnazijos turtą. D. K. neneigė, kad po fondo įsteigimo 2002 m. rugpjūčio 23 d. (fondo steigėjas yra progimnazija, fondo įsteigimo tikslas - remti mokslo plėtojimo programas, teikti paramą mokyklai), nepaisant to, jog įvairiais laikotarpiais fondui vadovavo (buvo paskirti vadovais) progimnazijos mokinių tėvai ar mokytojai, fondui faktiškai vadovavo D. K.. Ji paaiškino, o šiems teiginiams pritarė ir teismas (iš pareikšto kaltinimo pašalino aplinkybes sietinas su fondo įsteigimo ir jo veiklos vykdymo galimu neteisėtumu), jog sprendimas įsteigti fondą buvo nulemtas objektyvios būtinybės, t. y. nuolatinio buvusio lėšų trūkumo tvarkant progimnaziją, užtikrinant mokinių ugdymo procesą – ją remontuojant, perkant įrangą, ugdymo priemones ir kt. D. K. teigimu, tai buvo daroma su Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų žinia bei pritarimu, nes nuolatos trūko šiam tikslui skiriamų valstybės ir savivaldybės asignavimų. Iš dalies šias aplinkybes patvirtino liudytoja D. P. (Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja), liudytojas J. L., kuris parodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas neturėjo pakankamai lėšų, skirtų ugdymo įstaigoms finansuoti, todėl progimnazijai ir reikėjo papildomų lėšų, tuo tikslu buvo steigiami fondai. Ne tik šio liudytojo, bet ir kitų byloje liudytojais apklaustų progimnazijos mokytojų teigimu, mokykla buvo gerai aprūpinta, t. y. fondo lėšos buvo naudojamos mokyklos tikslams. Iš liudytojos I. M. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad dėl ugdymo įstaigų finansavimo nepakankamumo mokyklos buvo skatinamos steigti fondus, šie fondai ir jų vykdoma veikla daugelį metų buvo toleruojama, nes jų gaunamos lėšos padėdavo išspręsti žymią dalį su ugdymo įstaigų materialiniu aprūpinimu, kitų poreikių finansavimu sietinų uždavinių, kurių išsprendimui nepakakdavo valstybės ar savivaldybių skiriamo finansavimo. Remiantis byloje surinktais duomenimis visu laikotarpiu nuo fondo įsteigimo progimnaziją nuolatos tikrino Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai, t. y. buvo atliekamas veiklos auditas ir daugelį metų jokie su tuo sietini pažeidimai nebuvo nustatyti.
5.3. Baudžiamojoje byloje apklaustos Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojos D. P., I. M., teikdamos paaiškinimus ir atsakydamos į gynybos klausimus negalėjo paaiškinti ar ugdymo įstaigoms, kurios buvo įsteigusios tokius fondus, fondų administracijai, t. y. faktiniams fondų valdytojams, buvo teikiama kokia nors metodinė, teisinė pagalba, konsultacijos ar pan. tikslu padėti šią veiklą minėtiems subjektams vykdyti maksimaliai skaidriai ir pagal teisės aktų reikalavimus. D. K. dėl šios aplinkybės paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė ar kurios kitos (valstybės) institucijos šiais klausimais progimnazijai ir kitoms Vilniaus mieste esančioms ugdymo įstaigoms neteikė jokios pagalbos konsultacijų, atitinkamų seminarų ar kuria kita forma, todėl ir ji pati, neturėdama teisinio išsilavinimo ar išsilavinimo ekonomikos bei finansų srityje, faktiškai visu fondo gyvavimo laikotarpiu jo vadovams sutikus būti tik formaliais šio juridinio asmens vadovais, t. y. jiems vengiant prisiimti atsakomybę už fondo veiklą, jo vardu priimamus sprendimus, kt., D. K., nematydama kitos išeities, buvo priversta faktiškai vykdyti fondo vadovo funkcijas, atlikti su tuo sietinus veiksmus bei priimti sprendimus. Akivaizdu, jog dėl minėtų priežasčių (kompetencijos vadovauti fondui stokos) buvo daromos klaidos, sietinos su disponavimu fondo ir progimnazijos lėšomis, buhalterinės apskaitos tvarkymu, naudojimusi elektroninės bankininkystės priemonėmis ir kt. Visgi paminėtina ir tai, kad sprendimai dėl fondo lėšų panaudojimo nebūdavo priimami vienasmeniškai, t. y. šiuos klausimus svarstydavo ir dėl jų spręsdavo progimnazijos administracija (mokytojų taryba).
5.4. Skunde sutinkama su apygardos teismo pozicija, kad D. K. tiek fondo, tiek progimnazijos sąskaitoje esančius pinigus vertino, kaip progimnazijos pinigus ir nevertino jų, kaip skirtingiems juridiniams asmenims priklausančių lėšų. Su tuo sietina teismo padaryta išvada (nepaisant aplinkybės, kad priimdamas nuosprendį teismas D. K. veiksmus šioje dalyje visgi įvertino, kaip atskirus epizodus) kad nustatant jos galimai padarytos veikos – svetimo turto pasisavinimo subjektyviąją pusę reikėtų atsižvelgti į tai, kad pati D. K. visas šias fondui ir progimnazijai priklausančias lėšas vertino, suvokė, kaip progimnazijos lėšas, kadangi jas naudojant, jomis disponuojant paslaugos ir prekės buvo įgyjamos tik progimnazijos vardu bei jos reikmėms. Tuo paaiškinami ir D. K. veiksmai, sietini su dalies fondo lėšų pervedimu į progimnazijos sąskaitą, savo asmenines sąskaitas, grąžinimu tam tikrų sumų iš asmeninių sąskaitų į progimnazijos sąskaitą, lėšų išgryninimą, progimnazijos vardu išduotos banko kortelės naudojimą perkant prekes, kurios nebūtinai buvo skirtos progimnazijai ir pan. Visgi, pirmos instancijos teismas padaręs išvadą, kad D. K. veiksmai, sietini su galimu fondo ir progimnazijos lėšų pasisavinimu turėjo būti vertinami, kaip tapati, viena jai pareikšto kaltinimo dalis, faktiškai tokio paties pobūdžio D. K. veiksmus, kuriais buvo disponuojama jai nepriklausančiomis šių juridinių asmenų lėšomis nuosprendyje aptardamas pagal du atskirus epizodus (fondui priklausančio turto pasisavinimas ir progimnazijai priklausančio turto pasisavinimas), abiem šiais atvejais su tuo sietinas aplinkybes vertino skirtingai. Jei disponavimo fondo lėšomis atveju teismas padarė išvadą, kad D. K., išgrynindama fondo lėšas, jas persivesdama į savo sąskaitas, tokiu būdu kompensavo jos progimnazijos interesais savo asmeninėmis lėšomis padarytas išlaidas ir fondui priklausančio turto nepasisavino, tai nuosprendyje aptardamas jos atliktą disponavimą progimnazijos lėšomis teismas vertino, kad elgdamasi tuo pačiu būdu ji progimnazijos lėšas, viso - 20 596,98 Eur, pasisavino. Apeliantės nesutinka su prieštaringa teismo pozicija.
5.5. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose yra nurodęs ir tai, jog būtina įsitikinti turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Iš teismo nuosprendžio dalies, kurioje yra nurodytos aplinkybės bei padarytos išvados, kurių pagrindu D. K. pripažintina kalta pasisavinusi 20 596,98 Eur progimnazijos lėšų, matyti, jog teismas neaptarė ir nevertino baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu D. K. gynėjos teismui pateiktų duomenų, sietinų su jos vykdytu atsiskaitymu už tiekėjų prekes ar paslaugas fondo ir/ar progimnazijos, ir/ar D. K. lėšomis grynaisiais pinigais ir kurie nėra tapatūs duomenims, gautiems 2017 m. sausio 4 d. progimnazijoje atlikto poėmio metu.
5.6. Iš pirmos instancijos teismui su 2020 m. gegužės 6 d. ir 2020 m. birželio 4 d. prašymais pateiktų dokumentų matyti, kad D. K. teiginiams, sietiniems su tuo, jog 2010 – 2016 metais progimnazijos interesais buvo įgyjamos prekės ir paslaugos iš įvairių tiekėjų, pardavėjų, su tuo sietini ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys nėra pilni ir išsamūs, kuriuos pagrįsti buvo kreiptasi į UAB „Mž“, UAB „K“, UAB „A“, UAB „C LT“, UAB „E“, UAB „G“, UAB „M“, UAB „ST“, BUAB „TT“ bankroto administratorių UAB „I“, UAB „Ms“, UAB „T“, UAB „K. S. Lithuania“, UAB „H“, UAB „D“, UAB „TG“, UAB „GB“, UAB „T“, V. L. firmos „E“, UAB „I“, UAB „ATir Ko“, UAB „TPB“ prašant šias bendroves pateikti duomenis ar laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. minėtos bendrovės fondui, progimnazijai, D. K. suteikė kokių nors paslaugų ar pardavė prekių, o jei taip, buvo prašoma pateikti visus su tuo sietinus dokumentus – išrašytas (PVM) sąskaitas-faktūras (įskaitant avansines), atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, parduotas prekes patvirtinančius dokumentus (mokėjimo nurodymų ar išrašų iš banko sąskaitų kopijas, jei buvo atsiskaitoma grynais pinigais - kasos pajamų orderius ir/ar kasos čekius), taip pat ir tuos atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus, kai mokėtojas yra kitas asmuo, o ne paslaugų/prekių gavėjas. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „M“, UAB „T“, UAB „Mž“, UAB „E“, UAB „K. S. Lithuania“, UAB „H“, UAB „ATir Ko“, UAB „TPB“ prašomos informacijos (duomenų) nepateikė.
5.7. Iš kitų bendrovių pateiktų duomenų matyti, jog UAB „C LT“ (buvusi UAB „B“) pateikė 21 PVM sąskaitą-faktūrą, kuriose mokėtoju nurodyta BIBA bei nurodyta, jog prekių parduota už 856,34 Eur (bendra suma) ir 31,52 Lt. Atsakymu į prašymą pateikti duomenis šios bendrovės vadovas patvirtino, kad pagal šias visas sąskaitas faktūras buvo mokėta „per kasą, t. y. kreditine kortele arba grynais“, t. y. mokėtojas nėra ir negalėjo būti BĮBA, o buvo kitas asmuo. Pagal šiuos UAB „C LT“ pateiktus duomenis grynais pinigais už progimnazijos interesais parduotas prekes minėtu laikotarpiu sumokėta iš viso 884,86 Eur. Kadangi pagal dvi sąskaitas faktūras – 2014 m. lapkričio 14 d. VL Nr.0922240 - 173,88 Lt arba 50,36 Eur sumai ir 2014 m. gruodžio 3 d. VV Nr. 1092753 - 231,00 Lt arba 66,90 Eur sumai progimnazijos interesais įgytas prekes, už kurias D. K. sumokėjo grynais pinigais, teismas vertino jos fondo lėšomis padarytomis išlaidomis, tai darytina išvada, jog teismas nuosprendyje niekaip neįvertino, kad taip pat grynais pinigais - 767,60 Eur - buvo sumokėta šiam tiekėjui už jo prekes. Kitaip tariant, šios sumos „grynais“ pinigais, kaip ir kitų sumų teismas neįvertino, t. y. nuosprendyje nebuvo aptarta, kad tai yra D. K. išgrynintais progimnazijos pinigais padarytos išlaidos šios įstaigos interesais.
UAB „Ms“ pateikė 10 PVM sąskaitų faktūrų, iš kurių matyti, jog progimnazijos vardu buvo nupirkta prekių už 2 888,54 Lt ir 709,06 Eur (viso už 1545,64 Eur), pagal 9 PVM sąskaitas faktūras arba už 1111,25 Eur vertės progimnazijai parduotų prekių atsiskaityta grynais pinigais, pagal dešimtąją sąskaitą faktūrą 434,39 Eur D. K. šiam pardavėjui pavedimu sumokėjo iš jos vardu atidarytos banko sąskaitos, su šiuo 434,39 Eur atliktu mokėjimu sietina aplinkybė teismo buvo nustatyta ir susieta su fondo lėšų panaudojimu.
UAB „ST“ pateikė sąrašą PVM sąskaitų faktūrų, iš kurių matyti, jog progimnazijos vardu buvo nupirkta prekių už 5 207,15 Lt ir 609,01 Eur (viso už 2117,10 Eur), už kurias atsiskaityta grynais pinigais.
UAB „G“ pateikė finansinius duomenis, iš kurių matyti, jog progimnazijai buvo suteikta paslaugų už 143,92 Eur, už kurias atsiskaityta grynais pinigais.
UAB „A“ pateikė finansinius duomenis, iš kurių matyti, jog progimnazijos vardu buvo nupirkta prekių už 2202,12 Lt ir 301,47 Eur (viso už 939,24 Eur), už kurias atsiskaityta grynais pinigais, teismas įvertino atliktą 7 Eur dydžio mokėjimą, atliktą pagal 2015 m. vasario 27 d. sąskaitą - faktūrą SRA Nr.752118, t. y. liko neįvertinti atlikti bendros 932,24 Eur vertės mokėjimai.
V. L. firma „E“ pateikė finansinius duomenis, iš kurių matyti, jog progimnazijos vardu buvo nupirkta prekių už 48,29 Eur, už kurias atsiskaityta grynais pinigais.
UAB „TG“ pateikė finansinius duomenis, iš kurių matyti, jog progimnazijos vardu buvo nupirkta prekių už 709,56 Eur, už kurias atsiskaityta grynais pinigais.
UAB „T“ pateikė finansinius duomenis, iš kurių matyti, jog progimnazijos vardu buvo nupirkta prekių už 886,40 Lt (arba 256,71 Eur), už kurias atsiskaityta grynais pinigais.
UAB „I“ pateikė finansinius duomenis, iš kurių matyti, jog progimnazijos vardu buvo nupirkta prekių už 536,80 Lt ir 240, 27 Eur (arba 395,73 Eur), iš kurių 48,43 Eur sumokėti banko kortele (pastaroji suma teismo įvertinta), likusi suma, t. y. 347,30 Eur - grynais pinigais.
UAB „D“ pateikė finansinius duomenis, iš kurių matyti, jog progimnazijos vardu buvo nupirkta prekių už 8671,84 Lt ir 982,84 EUR (arba 3494,37 Eur), už kurias atsiskaityta grynais pinigais. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį bei D. K. pripažindamas kalta pasisavinus 20 596,98 Eur progimnazijos lėšų (turto) pirmos instancijos teismas nevertino, kad ne tik teismo nuosprendyje paminėti 25 606,59 Eur, bet ir neaptarti, nepaminėti 9928,34 Eur (gryni pinigai) D. K. buvo išleisti progimnazijos interesais.
5.8. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų (dokumentai, iš progimnazijos išimti 2017 m. sausio 4 d. d. atlikto poėmio metu, BĮBA 2020 m. liepos 8 d. rašto „Dėl duomenų pateikimo“ 2 lentelės „Operacijų registro duomenys“), matyti, jog su tokiais prekių tiekėjais, kaip UAB „MX“, UAB „K. S.“, UAB „E“, UAB „TP“, kurie į gynybos prašymą nereagavo, nepateikė duomenų apie progimnazijai parduotų prekių apimtis, kainą, atsiskaitymo už įgytas prekes būdą, be to, su UAB „P“, UAB „R“, UAB „N“, kai kuriais kitais tiekėjais buvo atsiskaitoma išimtinai grynais pinigais ar banko kortele. Iš minėto BĮBA rašto matyti, jog ši institucija, kuriai Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu buvo pavesta tvarkyti progimnazijos buhalterinę apskaitą, iš progimnazijos gaudavo pirminius dokumentus ir apskaitydavo duomenis apie progimnazijos interesais 2010 – 2016 metais įgytas prekes ar suteiktas paslaugas, įskaitant ir tas, kurių finansavimo šaltinis „23“, t. y. neatlygintinai, pagal dovanojimo, paramos ir/ar labdaros sutartį gautas turtas, lėšos. Remiantis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis finansavimo šaltinis „23“ yra ne tik fondo lėšos, įskaitant išgrynintas fondo lėšas, bet ir progimnazijos išgrynintos lėšos (pvz. D. K. iš progimnazijos banko sąskaitos išimtos bankomate naudojant banko kortelę, į savo asmeninę sąskaitą pervestos ir išgrynintos lėšos). Tai reiškia, jog atsiskaitymo už įgyjamas prekes (ar suteiktas paslaugas) forma „grynais pinigais“ BĮBA nebuvo kvestionuojama, kaip ir šių įgytų prekių ar paslaugų pobūdis bei paskirtis, panaudojimo galimybės.
5.9. Iš BĮBA teismui pateikto 2020 m. liepos 8 d. rašto „Dėl duomenų pateikimo“ 2 lentelės turinio taip pat matyti, kad 2010-2016 metų laikotarpiu progimnazija šiai institucijai pateikė duomenis (pirminius apskaitos dokumentus), pagrindžiančius, jog naudojant lėšas, kurių finansavimo šaltinis „23“ progimnazijos interesais buvo nupirkta prekių ir paslaugų už 54 261,26 Eur. Vertinant baudžiamoje byloje surinktus duomenis labai tikėtina, jog ši suma nėra tiksli, galutinė ir faktiškai turi būti didesnė. Ši išvada grindžiama šiais argumentais. D. K. bei liudytoju apklaustas E. G. (progimnazijos ūkvedys) paaiškino, jog jie BĮBA teikdavo duomenis apie progimnazijos interesais įgytas prekes ir paslaugas bei su tuo sietinas turėtas atitinkamas išlaidas (prekių ar paslaugų įsigijimą bei atsiskaitymą už jas patvirtinančius dokumentus, PVM sąskaitas - faktūras, kvitus, išrašus iš banko sąskaitų, kt.). Šie dokumentai BĮBA buvo pateikiami tiesiogiai juos į šią instituciją nunešant (tą atlikdavo ūkvedys) ir BĮBA darbuotojas juos priimdavo. Jokie šių dokumentų priėmimo - perdavimo aktai nebuvo sudaromi, o BĮBA šie gauti dokumentai nebuvo kaip nors atskirai sisteminami ar registruojami. BĮBA atstovės A. K. teigimu, progimnazijos pateiktų dokumentų duomenys BĮBA darbuotojų tiesiog „buvo traukiami į exelines lenteles“, t. y. ji taip pat patvirtino, kad šioje įstaigoje nebuvo fiksuojama, kiek, kada ir kokių duomenų progimnazija BĮBA iš viso yra pateikusi, t. y. nėra sudaryta jokių atitinkamų aktų, sąrašų, registracijos žurnalų ar pan. A. K. negalėjo paaiškinti, kodėl progimnazijos pateikiamų dokumentų registracija nebuvo atliekama ir kokie teisės aktai šiuos veiksmus (tvarką) minėtu laikotarpiu reglamentavo, t. y. pagal kokius reikalavimus šie veiksmai (ir kaip) turėjo būti atliekami. Paminėtina ir tai, kad progimnazija (jos darbuotojai) taip pat nevedė atitinkamos aiškios BĮBA perduodamų dokumentų (duomenų) apskaitos, akivaizdu, kad tokio pobūdžio nurodymų ar instrukcijų iš šios įstaigos ar steigėjo - Vilniaus miesto savivaldybės - jie nebuvo gavę.
5.10. Skunde teigiama, kad apie minėto rašto 2 lentelės duomenų neišsamumą galima spręsti ir iš šių aplinkybių. Bylos duomenimis pardavėjas UAB „H“ pagal 2013 m. spalio 22 d. sąskaitą - faktūrą AMB Nr.000048 pardavė prekių progimnazijai už 3950 Lt ir 2014 m. balandžio 18 d. pagal sąskaitą - faktūrą AMB Nr.000057 - už 1800 Lt. Antroje lentelėje yra nurodyta, jog lėšomis „23“ UAB „H" pagal 2013 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą faktūrą AMB Nr.000049 sumokėta 2250 Lt. Ši situacija gali reikšti, jog pirmos dvi sąskaitos faktūros dėl neaiškių priežasčių šiai institucijai nebuvo perduotos arba jos buvo perduotos, tačiau į minėtą operacijų registrą nebuvo įtrauktos, t. y. tam tikros šiuo tikslu padarytos išlaidos nebuvo apskaitytos. Yra ir daugiau tokių jokiuose registruose, ataskaitose nenurodytų duomenų, pvz. progimnazijos atsiskaitymai VĮ Registrų centras (dokumentų poėmio metu išimti dokumentai), UAB „Z“, UAB „BM“, UAB korporacija „MK“, kiti paslaugų ar prekių tiekėjai, už kurių paslaugas buvo atsiskaityta, tačiau į jokias ataskaitas ir suvestines tie duomenys nėra įtraukti. Vertinant jau aptartus UAB „C LT“ gynybai pateiktus duomenis ir lyginant juos su BĮBA minėto rašto 2 lentelės duomenimis, taip pat matyti, kad šioje lentelėje yra nurodyta tik dalis duomenų, sietinų su progimnazijos interesais iš šio tiekėjo įsigytomis prekėmis – 2014 m. lapkričio 21 d. sąskaita - faktūra VL Nr.092422 - 502,02 Lt; 2014 m. lapkričio 4 d. sąskaita - faktūra VL Nr.091910 - 47,46 Lt; 2014 m. lapkričio 14 d. sąskaita - faktūra VL Nr. 0922240 - 173,88 Lt; 2014 m. lapkričio 28 d. sąskaita - faktūra VL Nr. 092624 - 68,40 Lt; 2014 m. gruodžio 3 d. sąskaita - faktūra VV Nr. 1092753 - 231,00 Lt; 2015 m. balandžio 22 d. sąskaita - faktūra VL Nr. 096374 - 30,00 Eur; 2015 m. gegužės 7 d. sąskaita - faktūra Nr. VL Nr.096713; 2016 m. kovo 14 d. sąskaita - faktūra ATK Nr.104182 - 11,25 Eur; 2016 m. balandžio 14 d. sąskaita - faktūra VL Nr. 104947 - 24,16 Eur; 2016 m. rugpjūčio 31 d. VL Nr. 108178-63,29 Eur; 2016 m. spalio 6 d. sąskaita - faktūra VL Nr. 109202 - 30,00 Eur, kitos šio tiekėjo išrašytos sąskaitos - faktūros pagal minėtus UAB „C LT" pateiktus duomenis - nenurodytos. 2 lentelėje yra pažymėta (įtraukta į duomenis, finansavimo šaltinis „23“) taip pat ir UAB „B“ 2015 m. liepos 3 d. sąskaita - faktūra VL Nr.098040 ir ties ja lentelėje nurodyta, kad už 86,61 Eur grynais pinigais buvo pirktos prekės - kanceliarinės prekės, puodas, žaidimai, tačiau iš UAB „C LT“ pateiktų duomenų matyti, kad pagal šią sąskaitą - faktūrą buvo pirktos kitos vertės ir rūšies prekės - plunksnakotis, dėklas vizitinėms kortelėms, kontorinis sąsiuvinis, kurių bendra vertė 50,68 Eur. Šios aplinkybės reiškia ne tik tai, kad ne visos progimnazijos interesais įgytos prekės, už kurias buvo atsiskaitoma grynais pinigais, BĮBA buvo apskaitytos, tačiau BĮBA, prekes ar paslaugas apskaitydama, yra padariusi klaidų. Kiek tokių ar kitokio pobūdžio klaidų galimai yra padaryta, šiuo metu nėra galimybės nustatyti, nes atitinkamas tyrimas baudžiamojoje byloje nebuvo atliekamas, nors gynyba į tai ne kartą buvo atkreipusi teismo dėmesį, prašė skirti finansų ekspertizę.
5.11. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ir vieno „stambesnių“ progimnazijai teiktų paslaugų tiekėjų - UAB „K“ pateiktus duomenis apie progimnazijai suteiktas paslaugas, jų apimtį ir bendrą vertę. Už dalį UAB „K“ suteiktų paslaugų taip pat buvo atsiskaitoma grynais pinigais. Visgi šios bendrovės teismui pateikti duomenys apie progimnazijai suteiktas paslaugas ir atsiskaitymą už jas už visą 2010-2016 metų laikotarpį yra netikslūs, prieštaringi, jais remiantis neįmanoma nustatyti, kiek iš viso ir kokios vertės paslaugų buvo suteikta progimnazijai ir kiek už jas buvo sumokėta fondo ar progimnazijos lėšomis bei kokiu būdu ir forma. Šią išvadą pagrindžia UAB „K“ pateiktų duomenų analizė. Vertinant bendrovės pateiktus duomenis už 2011 metus matyti, jog BĮBA 2011 metais UAB „K“ sumokėjo 15 480,00 Lt pagal avansines sąskaitas faktūras (avansinės sąskaitos faktūros teismui nepateiktos, bendrovės direktorė J. teismui aiškino, kad jos nerastos) ir PVM sąskaitas faktūras. Iš bendrovės už šiuos metus pateiktų pirminių apskaitos dokumentų matyti, jog buvo faktiškai suteikta paslaugų pagal tris progimnazijai išrašytas PVM sąskaitas - faktūras Nr. 10/092; 10/093, 10/118, kurios apmokėtos ne BĮBA, o kažkurio kito asmens lėšomis (duomenų apie kitus mokėtojus/mokėjimus, pvz. fondo bankinių pavedimų, kuriais būtų pagrįsti atsiskaitymai už pagal šias sąskaitas - faktūras suteiktas paslaugas - nėra). Kadangi šios sąskaitos faktūros yra išrašytos anksčiau nei avansinės sąskaitos faktūros, tai pagal jas bet kuriuo atveju negalėjo būti atsiskaityta už PVM sąskaitose - faktūrose Nr. 10/092; 10/093, 10/118 nurodytas paslaugas, t. y. BĮBA lėšomis. Analizuojant kitus UAB „K“ už 2011 metus pateiktus duomenis matyti, kad 1 680 Lt sumokėjo mokytoja V. A. pagal 2011 m. lapkričio 29 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą SPB Nr. 1889150 už pažintinę kelionę į Šiaulius (atitinkama sąskaita - faktūra nepateikta), mokytoja L. L. sumokėjo 3 500 Lt pagal 2011 m. lapkričio 2 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą SPB Nr. 1889167 už kelionę į Varšuvą (atitinkama sąskaita - faktūra nepateikta). Teismas nustatė, kad pastarąsias dvi keliones, už kurias grynuosius pinigus sumokėjo šios dvi mokytojos, organizavo ne progimnazija, o mokytojai. Taigi, įvertinus bendrą UAB „K“ už šiuos metus progimnazijai suteiktų paslaugų ir gautų įmokų balansą (taip, kaip šiuos duomenis pateikė bendrovė), gali susidaryti įspūdis, jog progimnazijai yra suteikta daugiau paslaugų, nei ji yra už jas atsiskaičiusi. UAB „K“ vadovė tuo tarpu neigė aplinkybę (ar jos nepatvirtino), jog progimnazija už kokius nors laikotarpius būtų likusi skolinga šiai bendrovei. Ši situacija, įvertinus ir tai, kad bendrovė už jos suteiktas paslaugas progimnazijos (galimai ir kitų asmenų) atsiskaitymus grynais pinigais yra fiksavusi ne atitinkamuose apskaitos registruose, o paprasto sąsiuvinio lapuose, tokio pobūdžio „atliktoms operacijoms“ nepateikusi grynųjų pinigų priėmimo kvitų, kitų patikimų buhalterinės apskaitos duomenų, leidžia pagrįstai manyti, kad galimai dalį įvykusių ūkinių operacijų su grynaisiais pinigais bendrovė įformino netinkamai ir šis iš viso progimnazijai suteiktų paslaugų „perviršis“ reiškia, jog grynaisiais pinigais su šia bendrove buvo atsiskaitoma žymiai didesniu mastu, nei nustatė bylą išnagrinėjęs teismas.
5.12. Liudytojų T. S., V. P. paaiškinimai, kad už tam tikras keliones galimai mokėjo patys mokytojai ar mokinių tėvai, nepaneigė galimybės, kad už keliones grynais atsiskaitydavo D. K., tam naudodama išgrynintas fondo ar progimnazijos lėšas. Šios liudytojos nenurodė už kokias konkrečias (kokios vertės) keliones ir pagal kokias PVM sąskaitas - faktūras galėjo mokėti mokytojai ar mokiniai, ir kokias pinigų sumas bei kokiais laikotarpiais jie gali būti sumokėję. Ir dėl šios priežasties teismas, vertindamas UAB „K“ pateiktus duomenis (sąsiuvinio lapas su rankraštiniais įrašais) apie 2 400,00 Eur sumokėjimą už kelionę į Krokuvą, turėjo vertinti, jog mokėtojas už šią suteiktą paslaugą yra progimnazija (taip nurodyta ir minėtame dokumente), kurios vardu veikė būtent D. K., bendrovei sumokėdama šiuos pinigus. Abejones (nenustatęs jokio kito galimo 2 400,00 Eur mokėtojo) teismas turėjo aiškinti D. K. naudai lygiai taip pat, kaip aiškino nuosprendžio 91 lape kitų minėtai bendrovei progimnazijos vardu mokėtų sumų - 1490 Lt ir 900 Lt - sumokėjimo aplinkybes.
5.13. Skunde pabrėžiama, kad baudžiamojoje byloje esančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus parengtų specialisto išvados – 2017 m. liepos 28 d. Nr.5-1/66 (t. 9, b. l. 16-35 ) ir 2018 m. gegužės 30 d. Nr.04/10-2-5-5812 (t. 11, b. l. 32-41) turinio, priedų, lyginant specialistės padarytas išvadas su kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, įskaitant gautą bylos nagrinėjimo teisme metu, aspektu, yra dalinės ir netikslios. Atskirai vertinant 2018 m. gegužės 30 d. specialisto išvadų turinį papildomai pažymėtina ir tai, jog tyrimą atlikusiai specialistei buvo pateikta tik dalis progimnazijos tiekėjų finansinių dokumentų už šiai įstaigai suteiktas paslaugas ir įgytas prekes. Mažos dalies dokumentų ištyrimas, kitaip tariant - nepagrįstai selektyvus tyrimas, negali suponuoti objektyvaus atsakymo į klausimą, kiek iš viso ir kokių paslaugų progimnazijos interesais tiriamu laikotarpiu buvo suteikta ir kas už jas sumokėjo. Specialistė netyrė ir nevertino duomenų apie atsiskaitymą grynais pinigais (specialistei, beje, tokie duomenys ir nebuvo pateikti, neužduoti atitinkami klausimai, klausiama tuo tarpu buvo tik apie atsiskaitymus, vykdytus iš įvairių banko sąskaitų) ir ką tai galėtų reikšti sprendžiant dėl lėšų šaltinio.
5.14. Skunde daroma išvada, kad D. K. nepasisavino ne tik teismo nuosprendyje nurodytų 25 606,59 Eur fondo lėšų, dėl kurių įtariamo pasisavinimo ji buvo išteisinta, tačiau neabejotinai ir 9 928,34 Eur + 2 400,00 Eur = 12 328,34 Eur (aukščiau nurodytų tiekėjų ir UAB „K“ parduotų prekių ir paslaugų vertė) progimnazijos lėšų. Vertinant tai, jog be minėtų 25 606,59 Eur + 12 328,34 Eur = 37 934,93 Eur ir daugiau progimnazijos išlaidų buvo apmokama grynais pinigais (pvz. remiantis minėtos BĮBA rašto 2 lentelės duomenimis su daugeliu joje nurodytų tiekėjų, pvz. UAB „MX“, UAB „R“, UAB „K. S.“, kt. buvo atsiskaitoma tik grynaisiais pinigais), nesant byloje pirminių apskaitos (dokumentų) duomenų, nurodytų šioje 2 lentelėje, kurios duomenys taip pat nėra išsamūs ir tikslūs, šias abejones aiškinant D. K. naudai, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad ji pasisavino ir likusią teismo nuosprendyje nurodytą 20 596,98 Eur - 12 328,34 Eur = 8268,64 Eur progimnazijos turto dalį.
5.15. Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, skunde pateikiami šie argumentai. Teismas vertino, kad D. K. tarnybine padėtimi piktnaudžiavo vykdydama tarnybines – progimnazijos direktorės – pareigas ir jos veiksmų neteisėtumas šiuo aspektu pasireiškė tuo, kad ji, sumenkindama ir iškreipdama švietimo įstaigos – progimnazijos vadovavimo politiką ir principus bei viršydama įgaliojimus, t. y. neteisėtai, 2012 m. birželio 5 d. AB SEB banke progimnazijos vardu atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), <...>, neteisėtai, siekdama asmeninės naudos iš šios sąskaitos išgrynino pinigines lėšas <...>, be to, atliko panašaus pobūdžio finansines operacijas viršydama įgaliojimus bei siekdama asmeninės naudos, turėdama prieigą ir prie kitos AB SEB banke progimnazijos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, skirtingose priimto nuosprendžio dalyse priešingai įvertindamas tas pačias su banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymu sietinas aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog šią sąskaitą banke atidarydama D. K. realizavo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 228 straipsnio 2 dalis) objektyviosios pusės vieną iš nuosprendyje nurodytų požymių. Teismas nuosprendyje nurodydamas, jog iš D. K. pareikšto kaltinimo šalintinos aplinkybės, sietinos su progimnazijos vardu neteisėtu sąskaitų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke atidarymu, šią išvadą grindė tuo, jog nėra byloje duomenų, patvirtinančių, kad šios banko sąskaitos progimnazijos vardu buvo atidarytos neteisėtai. Su banko sąskaitų progimnazijos vardu atidarymu sietini D. K. veiksmai ir šiuo aspektu neturėtų būti aiškintini kaip nors kitaip, juo labiau - nenurodant, kokių teisės aktų reikalavimai atliekant šiuos veiksmus buvo pažeisti. BĮBA atstovių paaiškinimai, kad ugdymo įstaigos galėjo turėti jų vardu banke atidarytą tik vieną atsiskaitomąją sąskaitą, taip pat nėra pagrįsti jokiais kitais patikimais duomenimis, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad kokie nors reikalavimai būtų buvę pažeisti ugdymo įstaigos vardu jos vadovui atidarius daugiau nei vieną sąskaitą banke.
5.16. Pirmos instancijos teismas, D. K. pripažindamas kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantį požymį - turtinės naudos siekimą - siejo išimtinai su padaryta išvada, jog ji pasisavino svetimą turtą - 20 596,98 Eur progimnazijai priklausančių lėšų. Kadangi remiantis jau išdėstytais argumentais nėra pagrindo neginčijamai išvadai, jog D. K. pasisavino svetimą turtą, t. y. šiuo būdu piktnaudžiaudama tarnyba siekė turtinės naudos, atliko kokius kitus su tuo sietinus neteisėtus veiksmus, tai ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą ji nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista.
5.17. Teismo nustatyta, kad progimnazijos buhalterinė apskaita pagal su BĮBA sudarytą sutartį buvo tvarkoma centralizuotai, todėl teismo požiūriu D. K. privalėjo žinoti, kad progimnazijai skirta parama turėjo būti apskaitoma BĮBA. Be to, teismo nuomone, D. K. privalėjo žinoti, kaip turi būti tvarkoma ne tik progimnazijos, bet ir fondo buhalterinė apskaita, kadangi ji turi aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo mokyklos direktore, buvo atsakinga už mokyklos buhalterinės apskaitos tvarkymą, pirminių dokumentų pateikimą BĮBA, kitaip tariant, ji suprato (turėjo suprasti), kad fondo buhalterinė apskaita turi būti vedama. Nuosprendyje nurodyta ir tai, jog D. K. per tiriamąjį laikotarpį 33 274,21 Eur persivedus iš fondo vardu atidarytos banko sąskaitos į savo asmenines sąskaitas, šios aplinkybės teismo požiūriu taip pat reiškia, kad jos atliekamas netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo apgaulingas ir padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Su šia teismo padaryta išvada apeliaciniame skunde nesutinkama, nes ji nėra pagrįsta neabejotinais duomenimis, be to – prieštaringa.
5.18. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, jog progimnazijos buhalterinę apskaitą tvarkant centralizuotai BĮBA progimnazija neturėjo jokio kvalifikuoto ir kompetentingo patarėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais, kadangi BĮBA tokio pobūdžio patarimų, konsultacijų neteikė. Todėl D. K., neturėdama išsilavinimo teisės, finansų ar ekonomikos srityje, nežinojo įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų (jų veikimo, taikymo mechanizmo) ir dėl šių priežasčių fondo buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kaip suprato. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog fondo pirminiai buhalterinės apskaitos duomenys visu tirtu 2010 - 2016 metų laikotarpiu būdavo perduodami BĮBA, ši juos priimdavo, apskaitydavo, todėl ir šie BĮBA atliekami veiksmai D. K. galėjo sudaryti iliuziją, kad BĮBA tvarko ne tik progimnazijos, bet ir fondo buhalterinę apskaitą ir kokių nors papildomų veiksmų, išskyrus elementariausių „pajamų ir išlaidų suvestinių“ parengimą, atlikti nereikia.
5.19. D. K. veiksmai, kai ji disponavo fondo, progimnazijos sąskaitose buvusiais pinigais, įskaitant jų pervedimus į jos vardu atidarytas banko sąskaitas, tas pinigines lėšas išgryninant, jomis atsiskaitant už progimnazijos interesais įgytas prekes ar paslaugas, tokių paslaugų ar prekių tiekėjams pinigus pervedant iš jos asmeninių sąskaitų, reiškia, jog D. K. fondą apskritai vertino, kaip tam tikrą nuo progimnazijos neatsiejamą padalinį ar filialą. Šiame kontekste vertinant UAB „M“ parengtas fondo pajamų ir išlaidų suvestines, kuriose nurodytų tam tikrų duomenų netikslumu, neatitikimu faktiniams nustatytiems duomenims ir yra grindžiamas šioje dalyje D. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pasakytina, jog UAB „M“ suvestinių/ataskaitų rengimui iš tiesų buvo pateikta iš dalies netiksli informacija apie fondo vykdytas operacijas, kadangi fondas, šių ataskaitų rengimo metu visų tikslių, išsamių su fondo pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais sietinų duomenų neturėjo, nes didžiąją jų dalį, nepasiliekant šių duomenų kopijų, buvo perdavęs BĮBA. D. K. veiksmus galima sieti su aplaidumu, tačiau ne su tyčiniu apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Teismas D. K. dėl fondo turto pasisavinimo išteisino, ji nebuvo kaltinama apgaulingai tvarkiusi progimnazijos buhalterinę apskaitą (nes progimnazijos buhalterinę apskaitą tvarkė BĮBA), todėl byloje nėra nustatytas mechanizmas ar net prielaidos, kurioms esant būtų galima teigti, jog D. K. būtų turėjusi tikslą apgaulingai tvarkyti fondo buhalterinę apskaitą ir faktiškai tokio pobūdžio sumanymą atlikti. Kadangi išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta D. K. tyčia apgaulingai tvarkyti fondo buhalterinę apskaitą, tai šioje dalyje priimtas nuosprendis taip pat negali būti vertinamas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja advokatė prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinį skundą atmesti, o prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuratūros apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistosios D. K. ir jos gynėjos advokatės I. Panavaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai išteisino D. K. dalyje dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalies (fondo turto pasisavinimo), taip pat pagrįstai D. K. pripažino kalta dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau spręsdamas dėl D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (progimnazijos turto pasisavinimas), neįvertino dalies byloje esančių duomenų, o taip pat nebuvo pakankamai aktyvus ir nepasinaudojo galimybę papildomai gauti reikšmingų duomenų byloje ir tai teismui sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Apygardos teismas nepagrįstai D. K. nuteisė dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.
Dėl D. K. ir jos gynėjo advokatės I. Panavaitės apeliacinio skundo argumentų
Dėl D. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (progimnazijos turto pasisavinimo)
9. Nuteistoji D. K. ir jos gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria ji buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už progimnazijos turto pasisavinimą ir mano, kad dėl šios nusikalstamos veikos ji turėtų būti išteisinta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai nuteistosios D. K. veikoje nustatyti tinkamai, tačiau netiksliai nustatytas pasisavintų lėšų dydis, o tai turi lemiamos reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 1 arba 2 dalį.
10. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginė tyčia, pasireiškianti tuo, kad kaltininkas, kuriam patikėtas ar kurio žinioje yra svetimas turtas, disponuodamas juo, nori paversti jį savo turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. BK 183 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-13-693/2013, 2K-19-697/2015, 2K-314-693/2018, 2K-258-222/2018 ir kt.). Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnį esminės reikšmės turi pasisavinto kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto vertė. Darant išvadas dėl atsakomybės pagal BK 183 straipsnį svarbu, kad jeigu pasisavintas turtas buvo panaudotas turto savininko naudai, tokie veiksmai nevertinami kaip nusikalstami. Apygardos teismas analizavo, kokią turto dalį D. K. panaudojo progimnazijos reikmėms tenkinti ir kokią turto dalį pavertė savo turtu (pasisavinti) ir panaudojo savo interesais. Teismas nustatęs, kad D. K. pasisavino didelės vertės progimnazijos lėšas, pripažino ją kalta padarius kvalifikuotą turto pasisavinimą, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teismo išvada nepagrįsta, nes apygardos teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų reikšmingų įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analizuojant progimnazijos turto pasisavinimo veiką, svarbu atsižvelgti į apygardos teismo argumentus, kuriais D. K. buvo išteisinta dėl fondo turto pasisavinimo. Pirmosios instancijos teismas suformavo situacijos vertinimo modelį, kuriuo grindė fondo lėšų panaudojimą progimnazijos naudai, kuris yra aktualus sprendžiant ir dėl progimnazijos turto pasisavinimo.
12. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas D. K. dėl fondo turto pasisavinimo teisingai nurodė, kad sprendžiant ar D. K. padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, svarbu įvertinti, ar paimdama pinigus ji juos panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti ar fondo bei progimnazijos reikmėms. Apygardos teismas rėmėsi poėmio metu progimnazijoje paimtuose segtuvuose buvusiomis PVM sąskaitomis faktūromis, čekiais, kvitais, kasos pajamų orderiais, kurie buvo išrašyti progimnazijai perkant prekes ir paslaugas. Kai buhalteriniai dokumentai buvo išrašyti gimnazijos vardu, teismas juos vertino kaip fondo buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsiskaitymus pagal poėmio metu paimtas PVM sąskaitas faktūras, atsiskaitymus grynais ir banko kortelėmis teismas surašė sudarytose lentelėse (t. 20, b. l. 72-81). Įvertinęs lentelių duomenis teismas laikė, kad byloje yra nustatyta 23 178,7 Eur fondo išlaidų, kurios patirtos ne mokant pavedimu iš fondo sąskaitos, o kitokiais būdais (grynais/banko kortele), pateisinantys dokumentai. Teismas nustatė, kad iš BĮBA teismui pateiktų duomenų (t. 19, b. l. 2-16) dauguma į lenteles įtrauktų sąskaitų faktūrų buvo apskaitytos progimnazijos buhalterinėje apskaitoje. Įvertinęs D. K. ir liudytojų parodymus (liudytojai patvirtino, kad už atsiskaitymus grynais D. K. grąžindavo pinigus) teismas darė išvadą, kad prekės ir paslaugos buvo skirtos progimnazijos poreikiams tenkinti, o byloje esantys fondo buhalterinės apskaitos dokumentai pateisina 23 178,7 Eur D. K. išlaidas grynais ar banko kortelėmis (tiek D. K., tiek kitų asmenų, nes jiems reikėjo kompensuoti išlaidas). Kartu teismas įvertino ir D. K. gynėjos nurodytas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo paimtos ir teismui pateiktos iš segtuvų, paimtų fondo buhalterinės apskaitos poėmio metu. Šios faktūros taip pat buvo išrašytos progimnazijos vardu, o jose nurodytos sumos nebuvo įtrauktos į teismo sudarytas lenteles. Teismas nurodė, kad dalis šių PVM sąskaitų faktūrų pateisina D. K. išlaidas kaip patirtas progimnazijos reikmėms (t. 20, b. l. 94) ir konstatavo, kad pinigų sumos, kurias iš fondo sąskaitos į savo asmenines banko sąskaitas persivedė D. K. (viso 25 242,48 Eur) galėjo būti panaudotos progimnazijos reikmėms tenkinti. Šiuo pagrindu išteisino D. K. dėl fondo turto pasisavinimo.
13. Spręsdamas dėl progimnazijos turto pasisavinimo, apygardos teismas sumažino bendrą iš progimnazijos pasisavinto turto vertę, kadangi byloje iš BĮBA buvo gauti papildomi duomenys, jog 14 atsiskaitymų progimnazijos kortele yra įtraukti į progimnazijos buhalterinę apskaitą ir pinigai pagal šias operacijas nelaikytini pasisavintais. Be to, teismas patikrino įvairias D. K. gynėjos nurodytas sąskaitas faktūras ir nustatė, kad jos yra iš segtuvų, paimtų fondo buhalterinės apskaitos dokumentų poėmio metu, bet šių sumų nėra teismo sudarytose lentelėse. Pagal dalį jų buvo sumokėta grynais arba banko kortele. Šias faktūras teismas laikė patvirtinančiomis, jog prekės ir paslaugos buvo įsigytos progimnazijos naudai ir šias sumas pašalino iš D. K. pareikšto kaltinimo (t. 20, b. l. 100-101). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsiradus papildomų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į teismo sudarytas lenteles, šios sumos (jei buvo apmokėtos grynais arba nebuvo apmokėtos iš progimnazijos kortelėje esančių lėšų) buvo pašalintos iš D. K. pareikšto kaltinimo pasisavinus progimnazijos turtą. Remiantis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis galima teigti, kad BĮBA pateiktuose apskaitytuose buhalteriniuose duomenyse nurodytas finansavimo šaltinis „23“ yra ne tik fondo lėšos, įskaitant išgrynintas fondo lėšas, bet ir progimnazijos išgrynintos lėšos (pvz. D. K. iš progimnazijos banko sąskaitos išimtos bankomate naudojant banko kortelę, į savo asmeninę sąskaitą pervestos ir išgrynintos lėšos).
14. Pašalinęs iš kaltinimo dalį inkriminuotų sumų, dėl likusių apygardos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuoti daiktų įsigijimo ar paslaugų suteikimo progimnazijai faktai, o teigdama, kad sau persivestus ir išgrynintus pinigus panaudojo progimnazijai reikalingoms prekėms ir paslaugoms pirkti, D. K. savo pozicijos nepagrindė jokiais duomenimis, kaip konkrečiai pakankamai didelė pinigų suma (6 907,15 Eur pervesta į asmeninę sąskaitą ir 7 895,67 Eur išgryninta) buvo panaudota atskiroms prekėms ir paslaugoms pirkti. Šie apygardos teismo teiginiai nėra teisingi.
15. Nuteistosios D. K. ir jos gynėjos skunde teigiama, kad teismas neaptarė ir nevertino bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistosios gynėjos teismui pateiktų duomenų, sietinų su D. K. vykdytu atsiskaitymu už tiekėjų prekes ar paslaugas fondo ir/ar progimnazijos, ir/ar D. K. lėšomis grynaisiais pinigais ir kurie nėra tapatūs duomenims, gautiems progimnazijoje atlikto poėmio metu (teismo sudarytoms lentelėms). Teisėjų kolegija sutinka su šiais skundo argumentais. Apygardos teismas, įvertinęs poėmio metu paimtų finansinių dokumentų duomenis ir suvedęs juos į lenteles, šias sumas pašalino iš D. K. pareikšto kaltinimo pasisavinus fondo lėšas, tačiau neįvertino dalies byloje esančių finansinių dokumentų (gynybos pateikti dokumentai, patvirtinantys prekių ir paslaugų įsigijimą progimnazijos naudai), kurie nebuvo apskaityti BĮBA ir neįtraukti į teismo sudarytas lenteles. Neįvertinęs šių dokumentų turinio teismas nepašalino papildomų, teismo lentelėse neįvestų, sumų iš D. K. inkriminuoto progimnazijos lėšų pasisavinimo, nors situaciją turėjo vertinti analogiškai kaip ir fondo lėšų pasisavinimo atveju arba kai iš kaltinimo pašalino sumas pagal gynėjos papildomai pateiktas sąskaitas faktūras (kurių nebuvo teismo sudarytose lentelėse).
16. Apeliaciniame skunde gynėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismui su 2020 m. gegužės 6 d. ir 2020 m. birželio 4 d. prašymais pateikė dokumentus, gautus iš įmonių, jog 2010-2016 metais progimnazijos interesais iš įvairių tiekėjų buvo įgytos prekės ir paslaugos. Gynyba pateikė faktūras, gautas iš UAB „G“, UAB „C LT“, UAB „A“, UAB „Ms“, UAB „ST“, V. L. firma „E“, UAB „TG“, UAB „T“, UAB „I“, UAB „D“ ir pagal jas apskaičiavo, kad 9 928,34 Eur (gryni pinigai) D. K. buvo išleisti progimnazijos interesais, o pirmosios instancijos teismas to neįvertino ir neaptarė. Gynybos pateikti įmonių finansiniai dokumentai yra bylos 17 ir 18 tomuose, bet teismas jų neanalizavo. Pagal šiuos finansinius dokumentus už prekes ar paslaugas progimnazijos naudai buvo mokėta grynais arba kortele, t. y. mokėtojas nėra ir negalėjo būti BĮBA. Teisėjų kolegija patikrino visas gynybos nurodytas PVM sąskaitas faktūras, sulygino šiuose finansiniuose dokumentuose nurodytas sumas su apygardos teismo sudarytų lentelių turiniu (sumomis, įrašytomis lentelėse pagal metus) ir BĮBA pateiktais duomenimis (t. 19, b. l. 2-16) (BĮBA buhalterinėje apskaitoje įtrauktus progimnazijos pateiktus finansinius dokumentus) bei nustatė, kad beveik pusė gynybos nurodytų sumų jau buvo apygardos teismo apskaičiuotos, įtrauktos į teismo sudarytas lenteles ir jomis buvo sumažinta kaltinimo apimtis, todėl šios sumos negali būti pakartotinai išskaičiuotos iš D. K. pareikšto kaltinimo. Visgi, nemaža dalis finansinių dokumentų nebuvo apskaitytos BĮBA ir nebuvo suvestos į apygardos teismo sudarytas lenteles.
16.1. Iš UAB „G“ pateiktų duomenų (t. 17, b. l. 182) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros: Nr. 00009075, kurios suma 160 Lt (46,34 Eur), Nr. 00071719, kurios suma 90 Lt (26,06 Eur), Nr.00071733, kurios suma 15 Lt (4,34 Eur), Nr. 00095795, kurios suma 4,94 Eur, Nr. 00099513, kurios suma 39,07 Eur, Nr. 00099615, kurios suma 8,69 Eur, nebuvo apskaitytos BĮBA ir šios sumos nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles. Nors PVM sąskaita faktūra Nr. 00004438, kurios suma 50 Lt (14,48 Eur), taip pat nebuvo apskaityta BĮBA, tačiau 50 Lt suma yra nurodyta apygardos teismo sudarytoje 2010 m. lentelėje Nr. 1 grafoje „Atsiskaityta LTL grynais, neapskaityta BĮBA“, todėl apeliacinės instancijos teismas vertino, kad šios sąskaitos faktūros dydis jau buvo apskaičiuotas sprendžiant klausimą dėl fondo lėšų pasisavinimo. Situacija, kai PVM sąskaita faktūra nebuvo apskaityta BIBA, bet yra įtraukta į apygardos teismo sudarytas lenteles, nustatyta ir kitų bendrovių atvejais. Šios sąskaitos faktūros atskirai nebus aptariamos, nes aktualūs yra tik tų PVM sąskaitų faktūrų dydžiai, kurie nebuvo įtraukti į teismo sudarytas lenteles. Taigi, visa UAB „G“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 129,44 Eur (46,34+26,06+4,34+4,94+39,07+8,69 = 129,44).
16.2. Iš UAB „C LT“ (buvusi UAB „B“) pateiktų duomenų (t. 17, b. l. 120-142) matyti, kad visos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles (dalis PVM sąskaitų faktūrų neapskaityta BĮBA) arba iš D. K. pareikšto kaltinimo pašalintos atskirai. Pavyzdžiui, gynybai pateikus dokumentus dėl D. K. atsiskaitymų progimnazijos kortele, teismas įvertino 2014 m. gruodžio 23 d. UAB „B“ PVM sąskaitą faktūrą VL Nr. 093377 103,18 Lt sumai ir ją iš kaltinimo pasisavinus progimnazijos turtą atsiskaitant progimnazijos kortele pašalino, nes nustatė, kad prekės ir paslaugos buvo įsigytos progimnazijos kortele ir progimnazijos naudai.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Iš UAB „A“ pateiktų duomenų (t. 18, b. l. 4-6) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros: Nr. 000752069, kurios bendra suma 42,27 Eur (faktūra padalinta į dvi atskiras) ir Nr. 000752232, kurios suma 7 Eur, nebuvo apskaitytos BĮBA ir šios sumos nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles. Visose kitose 41 PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos buvo įtraukos į apygardos teismo sudarytas lenteles (ne visos PVM sąskaitos faktūros buvo apskaitytos BĮBA). Taigi, visa UAB „A“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 49,27 Eur (42,27+7 = 49,27).
16.4. Iš UAB „Ms“ pateiktų duomenų (t. 17, b. l. 141-162) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros: Nr. 07822, kurios suma 458,81 Lt (132,88 Eur), Nr. 08857, kurios suma 593 Lt (171,74 Eur), Nr. 08911, kurios suma 59,28 Lt (17,17 Eur), Nr. 08914, kurios suma 55,06 Lt (15,95 Eur), Nr. 09875, kurios suma 419,53 Lt (121,50 Eur), Nr. 10534, kurios suma 209,77 Lt (60,75 Eur), Nr. 11394, kurios suma 412,10 Lt (119,35 Eur), nebuvo apskaitytos BĮBA ir šios sumos nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles. Kitose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos jau buvo įtraukos į apygardos teismo sudarytas lenteles ir įvertintos (ne visos sąskaitos faktūros buvo apskaitytos BĮBA). PVM sąskaitų faktūrų Nr. 12757, kurios suma 434,39 Eur, Nr. 10477, kurios suma 680,99 Lt (197,23 Eur), Nr. 11634 , kurios suma 274,67 Eur, nėra įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, tačiau šias sumas pirmosios instancijos teismas jau įvertino (434,39 Eur sumokėta iš D. K. asmeninės sąskaitos, todėl pašalinta iš kaltinimo, 680,99 Lt ir 274,67 Eur sumokėta iš progimnazijos vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos, todėl nėra pagrindo šalinti iš kaltinimo). Taigi, visa UAB „Ms“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 639,34 Eur (132,88+171,74+17,17+15,95+121,50+60,75+119,35 = 639,34).
16.5. Iš UAB „ST“ pateiktų duomenų (t. 17, b. l. 173-174) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros: Nr. 1224109, kurios suma 49,90 Lt (14,45 Eur), Nr. 1225977, kurios suma 199,6 Lt (57,80 Eur), Nr. 123445, kurios suma 196,86 Lt (57,01 Eur), Nr. 1253132, kurios suma 122,06 Lt (35,35 Eur), Nr. 1305080, kurios suma 10,23 Lt (2,96 Eur), Nr. 1319967, kurios suma 37,20 Lt (10,77 Eur), Nr. 1346680, kurios suma 33,24 Lt (9,63 Eur), Nr. 1356916, kurios suma 27,75 Lt (8,04 Eur), Nr. 1361803, kurios suma 15,52 Lt (4,94 Eur), Nr. 1378663, kurios suma 180,45 Lt (52,26 Eur), Nr. 1385401, kurios suma 23,70 Lt (6,86 Eur), Nr. 1404169, kurios suma 23,70 Lt (6,86 Eur), Nr. 1406017, kurios suma 48,55 Lt (14,06 Eur), Nr. 1427221, kurios suma 110,58 Lt (32,02 Eur), Nr. 09030005058, kurios suma 9,60 Eur, Nr. 09030008688, kurios suma 14,22 Eur, Nr. 09040011121, kurios suma 6,61 Eur, Nr. 09010004198, kurios suma 25,20 Eur, Nr. 09010004662, kurios suma 25,20 Eur, Nr. 09030018726, kurios suma 27,94 Eur, Nr. 09030019599, kurios suma 11 Eur, Nr. 09030024320, kurios suma 14,24 Eur, Nr. 09030029644, kurios suma 50,82 Eur, Nr. 09030029644, kurios suma 75,63 Eur, Nr. 09040037813, kurios suma 49,29 Eur, nebuvo apskaitytos BĮBA ir šios sumos nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles. Kitose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos jau buvo įtraukos į apygardos teismo sudarytas lenteles ir įvertintos (ne visos sąskaitos faktūros buvo apskaitytos BĮBA). Taigi, visa UAB „ST“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 622,76 Eur (14,45+57,80+57,01+35,35+2,96+10,77+9,63+8,04+4,94+52,26+6,86+6,86+14,06+32,02+9,6+14,22+6,61+25,20+25,20+27,94+11+14,24+50,82+75,63+49,29 = 622,76).
16.6. Iš V. L. firmos „E“ pateiktų duomenų (18 t., b. l. 43-50) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros: Nr. 0026208, kurios suma 25 Eur, Nr. 0026549, kurios suma 9,50 Eur, Nr.0026701, kurios suma 5,34 Eur, Nr. 0027419, kurios suma 8,45 Eur, nebuvo apskaitytos BĮBA ir šios sumos nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles. PVM sąskaita faktūra Nr. R120100762, kurios suma 330,38 Eur, taip pat nėra įtraukta į teismo sudarytas lenteles, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad už prekes sumokėjo BĮBA pavedimu (ne D. K. ar kiti asmenys grynais/kortele) (t. 18, b. l. 49). Taigi, visa V. L. firmos „E“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 48,29 Eur (25+9,5+5,34+8,45 = 48,29).
16.7. Iš UAB „TG“ pateiktų duomenų (t. 18, b. l. 53-66) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros: Nr. 11TC23000080, kurios suma 1144,98 Lt (331,61 Eur), Nr. 11TC15005091, kurios suma 14,19 Eur, Nr. 11TC15005281, kurios suma 29 Lt (8,40 Eur), nebuvo apskaitytos BĮBA ir šios sumos nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles. PVM sąskaita faktūra Nr. 15TG15005821, kurios suma 1690,18 Eur, taip pat nėra įtraukta į teismo sudarytas lenteles, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad už prekes sumokėjo BĮBA pavedimu (ne D. K. ar kiti asmenys grynais/kortele) (t. 18, b. l. 66). Kitose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos jau buvo įtraukos į apygardos teismo sudarytas lenteles ir įvertintos (ne visos sąskaitos faktūros buvo apskaitytos BĮBA). Taigi, visa UAB „TG“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 354,2 Eur (331,61+8,40+14,19 = 354,20).
16.8. Iš UAB „T“ pateiktų duomenų (t. 18, b. l. 68-74) matyti, kad kasos pajamų orderiai: Nr. 20132173, kurios suma 132 Lt (38,23 Eur) ir Nr. 20141005, kurios suma 50 Lt (14,48 Eur), nebuvo apskaitytos BĮBA ir šios sumos nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles. PVM sąskaita faktūra Nr. 20100010, kurios suma 302,40 Lt (87,58 Eur) taip pat nėra įtraukta į teismo sudarytas lenteles, tačiau iš SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo aišku, kad faktūroje nurodyta suma buvo sumokėta pavedimu iš fondo sąskaitoje esančių lėšų (ne grynaisiais ar kortele) (t. 8, b. l. 71), todėl nėra pagrindo šiuo dydžiu mažinti D. K. inkriminuoto progimnazijos turto pasisavinimo sumos. Kitose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos jau buvo įtraukos į apygardos teismo sudarytas lenteles ir įvertintos (ne visos sąskaitos faktūros buvo apskaitytos BĮBA). Taigi, visa UAB „T“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 52,71 Eur (38,23+14,48 = 52,71).
16.9. Iš UAB „I“ pateiktų duomenų (t. 18, b. l. 77-90) matyti, kad visos pateiktos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles (dalis PVM sąskaitų faktūrų neapskaityta BĮBA). Apygardos teismas įvertino 2013 m. gruodžio 17 d. UAB „I“ PVM sąskaitą faktūrą MADA Nr.0161, kurios sumą 536,80 Lt ir pašalino ją iš kaltinimo, nes laikė ją pateisinančią D. K. išlaidas progimnazijos reikmėms.
16.10. Iš UAB „D“ pateiktų duomenų (t. 18, b. l. 93-154) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros (už atsiskaitymus grynais pagal kasos pajamų orderius): (už 2010 m.) Nr. DOL0031587, kurios suma 304,24 Lt (88,11 Eur), Nr. DOL0027587, kurios suma 231,19 Lt (66,96 Eur), Nr. DOL0028104, kurios suma 238,13 Lt (68,97 Eur), Nr. DOL0028953, kurios suma 232,85 Lt (67,43 Eur), Nr. DOL0030939, kurios suma 441,24 Lt (127,80 Eur), (už 2011 m.) Nr. DOL0032833, kurios suma 330,63 Lt (95,75 Eur), Nr. DOL0035135, kurios suma 349,72 Lt (101,28 Eur), Nr. DOL0036334, kurios suma 447,02 Lt (129,46 Eur), (už 2012 m.) Nr. DOL0037470, kurios suma 318,86 Lt (92,35 Eur), Nr. DOL0038162, kurios suma 422,90 Lt (122,48 Eur), Nr. DOL0038863, kurios suma 432,10 Lt (125,14 Eur), Nr. DOL0040351, kurios suma 341,27 Lt (98,84 Eur), Nr. DOL0041305, kurios suma 414,82 Lt (120,14 Eur), (už 2013 m.) Nr. DOL0042208, kurios suma 362,93 Lt (105,11 Eur), Nr. DOL0042900, kurios suma 431,80 Lt (125,06 Eur), Nr. DOL0043259, kurios suma 229,80 Lt (66,55 Eur), Nr. DOL0044342, kurios suma 239,80 (69,45 Eur), Nr. DOL0045182, kurios suma 354,66 Lt (102,72 Eur), Nr. DOL0045993, kurios suma 247,44 Lt (71,66 Eur), (už 2014 m.) Nr. DOL0046550, kurios suma 295,78 Lt (85,66 Eur), Nr. DOL0047182, kurios suma 238,14 Lt (68,97 Eur), Nr. DOL0047815, kurios suma 372,84 Lt (107,98 Eur), Nr. DOL0048271, kurios suma 245 Lt (70,93 Eur), Nr. DOL0048868, kurios suma 220,85 Lt (63,96 Eur), Nr. DOL0050299, kurios suma 309,32 Lt (89,58 Eur), (už 2015 m.) Nr. DOL0051216, kurios suma 66,08 Eur, Nr. DOL0051495, kurios suma 84,46 Eur, Nr. DOL0051965, kurios suma 156,30 Eur, Nr. DOL0053395, kurios suma 201,46 Eur, Nr. DOL0053884, kurios suma 100,72 Eur, (už 2016 m.) Nr. DOL0055252, kurios suma 106,03 Eur, Nr. DOL0056321, kurios suma 61,48 Eur, Nr. DOL0056490, kurios suma 65,78 Eur, Nr. DOL0056771, kurios suma 69,50 Eur, Nr. DOL0058311, kurios suma 71,03 Eur, nebuvo apskaitytos BĮBA ir šios sumos nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles. Iš visų pateiktų UAB „D“ PVM sąskaitų faktūrų (atsiskaitant grynais pagal kasos pajamų orderius) vienintelė BĮBA apskaityta ir į apygardos teismo sudarytas lenteles įtraukta PVM sąskaita faktūra buvo Nr. DOL0030541, kurios suma 245,40 Lt (71,07 Eur). Taip pat iš UAB „D“ pateiktų duomenų matyti, kad PVM sąskaitos faktūros (už atsiskaitymus grynais parduotuvėje): (už 2013 m.) Nr. DOL/P1063961, kurios suma 5 Lt (1,45 Eur), Nr. DOL/P1062311, kurios suma 29,40 Lt (8,51 Eur), (už 2014 m.) Nr. DOL/P1065893, kurios suma 50,35 Lt (14,58 Eur), Nr. DOL/P1068095, kurios suma 52 Lt (15,06 Eur), nebuvo apskaitytos BĮBA ir šios sumos nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles. Kitos sąskaitos faktūros už atsiskaitymus grynais parduotuvėje buvo apskaitytos BĮBA ir įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles (Nr. DOL/P1050650, kurios suma 105,36 Lt, Nr. DOL/P1050651, kurios suma 26,24 Lt, Nr. DOL/P1051647, kurios suma 29,32 Lt, Nr. DOL/P1060019, kurios suma 75,44 Lt). Taigi, visa UAB „D“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 3354,81 Eur (88,11+66,96+68,97+67,43+127,80+95,75+101,28+129,46+125,14+122,48+92,35+120,14+98,84+105,11+66,55+69,45+125,06+102,72+71,66+85,66+63,96+107,98+89,58+68,97+70,96+66,08+84,46+156,30+201,46+100,72+106,03+61,48+65,78+69,5+71,03+1,45+8,51+14,58+15,06 = 3354,81).
17. Teismo posėdyje apeliaciniame teisme apklausta liudytoja G. O. paaiškino, kad dirba bibliotekininke (duomenys neskelbtini) progimnazijos, anksčiau dirbo bibliotekos vedėja. Iš UAB „D“ pirkdavo kanceliarines prekes, mokėjo grynais, dalį pinigų padengdavo iš priduotos makulatūros už senus vadovėlius, bet šios sumos buvo nedidelės (iki 100 Lt). Už kanceliarines prekes mokėjo grynaisiais pinigais. Prekes pirkdavo iš duodamų pinigų arba ir iš savo lėšų, bet neatsimena, kas atiduodavo jos išleistus pinigus, mano, kad galėjo atiduoti ir D. K.. Ji jokių priekaištų niekam neturi, jai skolingas niekas neliko, viskas buvo atsiskaityta. Šie liudytojos parodymai ir išnagrinėtų sąskaitų faktūrų duomenys patvirtina, kad BĮBA buvo neapskaitytos pakankamai didelės pinigų sumos, kurias progimnazijos darbuotojams grąžindavo/padengdavo D. K. (ji vienintelė tai galėjo padaryti, nes niekas kitas nedisponavo progimnazijos lėšomis).
18. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad D. K. gynėja dėl finansinių dokumentų pateikimo kreipėsi ir į daugiau įmonių, tačiau UAB „M“, UAB „T“, UAB „Mž“, UAB „E“, UAB „K. S. Lithuania“, UAB „H“, UAB „ATir Ko“, UAB „TPB“ prašomos informacijos nepateikė. Apeliacinis teismas, siekdamas išsamiai ištirti visus reikšmingus duomenis, pakartotinai kreipėsi į šias bendroves, iš kurių atsakymo D. K. advokatei gauti nepavyko. Įmonių buvo prašoma pateikti finansinius dokumentus už 2010-2016 metus, jei jos per nurodytą laikotarpį suteikė paslaugas ar pardavė prekes Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijai, Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondui ar D. K.. UAB „M“, UAB „Mž“, UAB „E“, UAB „K. S. Lithuania“, UAB „H“, UAB „TPB“ pateikė dokumentus. UAB „T“ nurodė, kad prašomų dokumentų neturi (mokestiniams patikrinimams reikalingi trys prieš tai buvę mokestiniai laikotarpiai, todėl ankstesnių duomenų pas save nelaiko). UAB „ATir Ko“ nepateikė jokio atsakymo.
18.1. Iš UAB „H“ pateiktų duomenų (t. 21, b. l. 22-35) matyti, kad visos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles (dalis PVM sąskaitų faktūrų neapskaityta BĮBA).
18.2. Iš UAB „TPB“ pateiktų duomenų (t. 21, b. l. 54-58) matyti, kad visos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles (visos PVM sąskaitos faktūros apskaitytos BĮBA).
18.3. Iš UAB „M“ pateiktų duomenų (t. 21, b. l. 13-20) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros: Nr. 065402, kurios suma 162,50 Lt (47,06 Eur), Nr. 065429, kurios suma 156,20 Lt (45,23 Eur), Nr. 065489, kurios suma 156,01 Lt (45,18 Eur), nebuvo apskaitytos BĮBA ir šios sumos nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles. Kitose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos jau buvo įtraukos į apygardos teismo sudarytas lenteles ir įvertintos (ne visos sąskaitos faktūros buvo apskaitytos BĮBA). Taigi, visa UAB „M“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 137,47 Eur (47,06+45,23+45,18 = 137,47).
18.4. Iš UAB „E“ pateiktų duomenų (t. 21, b. l. 1-10) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros: Nr. 10000498, kurios suma 16,68 Lt (4,83 Eur), Nr. 10001118, kurios suma 97,08 Lt (28,11 Eur), Nr. 10000603, kurios suma 16,36 Lt (4,74 Eur), Nr. 10007829, kurios suma 42,52 Lt (12,31 Eur), nebuvo apskaityta BĮBA ir ši suma nebuvo įtraukta į apygardos teismo sudarytas lenteles. Kitose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos jau buvo įtraukos į apygardos teismo sudarytas lenteles ir įvertintos (ne visos sąskaitos faktūros buvo apskaitytos BĮBA). UAB „E“ nurodė, kad neturi galimybės pateikti PVM sąskaitas faktūras Nr. 10001118, 10000603, 10007829 patvirtinančių dokumentų kopijų ir informaciją apie atliktas operacijas nurodė tik elektroniniame laiške. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti įmonės nurodytos informacijos tikrumu ir šias UAB „E“ nurodytas sąskaitas faktūras vertina kaip ir kitus finansinius dokumentus. PVM sąskaitos faktūros Nr. 051046, kurios suma 1 849 Lt, taip pat nėra apygardos teismo sudarytose lentelėse (PVM sąskaita faktūra apskaityta BĮBA), tačiau iš Swedbank mokėjimo nurodymo matyti, kad ši suma buvo sumokėta pavedimu iš progimnazijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši suma D. K. net nėra inkriminuota. Taigi, visa UAB „E“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 49,99 Eur (4,83+28,11+4,74+12,31 = 49,99).
18.5. Iš UAB „Mž“ pateiktų duomenų (t. 21, b. l. 42-51) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros: (už 2012 m.) Nr. MAK1264344, kurios suma 119,98 Lt (34,74 Eur), Nr. MAK185470, kurios suma 14,09 Lt (4,08 Eur), (už 2013 m.) Nr. MAK1354105, kurios suma 13,36 Lt (3,87 Eur), Nr. MAK1374361, kurios suma 30,18 Lt (8,74 Eur), Nr. MAK1374361, kurios suma 18,44 Lt (5,34 Eur), Nr. MAK1577654, kurios suma 15,88 Lt (4,60 Eur), Nr. MAK1585705, kurios suma 18,02 Lt (5,22 Eur), Nr. MAK1585664, kurios suma 11,88 Lt (3,44 Eur), Nr. MAK1617313, kurios suma 14,43 Lt (4,18 Eur), Nr. MAK1627250, kurios suma 30,73 Lt (8,90 Eur), Nr. MAK1630970, kurios suma 30,07 Lt (8,71 Eur), Nr. MAK1652907, kurios suma 122,54 Lt (35,49 Eur), (už 2014 m.) Nr. MAK1683503, kurios suma 10,74 Lt (3,11 Eur), Nr. MAK1751273, kurios suma 40,98 Lt (11,87 Eur), Nr. MAK1768925, kurios suma 38,43 Lt (11,13 Eur), Nr. MAK1861422, kurios suma 260,44 Lt (75,43 Eur), Nr. MAK1863635, kurios suma 132,14 Lt (38,27 Eur), Nr. MAK1863879, kurios suma 147,19 Lt (42,63 Eur), Nr. MAK1885765, kurios suma 68,02 Lt (19,70 Eur), Nr. MAK1913209, kurios suma 376,04 Lt (108,91 Eur), Nr. MAK1319760, kurios suma 32,80 Lt (9,50 Eur), Nr. MAK1913759, kurios suma 74,96 Lt (21,71 Eur), Nr. MAK1319761, kurios suma 200,30 Lt (58,01 Eur), Nr. MAK1921101, kurios suma 46,96 Lt (13,60 Eur), Nr. MAK1917867, kurios suma 196,43 Lt (56,89 Eur), (už 2015 m.) Nr. MAK2032535, kurios suma 10,52 Eur, Nr. MAK2094686, kurios suma 54,21 Eur, Nr. MAK2136868, kurios suma 22,04 Eur, Nr. 2190084, kurios suma 12,34 Eur, Nr. MAK2202863, kurios suma 4,38 Eur, Nr. MAK 2215637, kurios suma 109,35 Eur, Nr. MAK2290081, kurios suma 13,73 Eur, (už 2016 m.) Nr. MAK2472589, kurios suma 32,28 Eur, nebuvo apskaityta BĮBA ir ši suma nebuvo įtraukta į apygardos teismo sudarytas lenteles. Kitose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos jau buvo įtraukos į apygardos teismo sudarytas lenteles ir įvertintos (ne visos sąskaitos faktūros buvo apskaitytos BĮBA). UAB „Mž“ pateikė sąskaitos išrašo kopiją, kurioje užfiksuota, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymą 174,55 Eur (603,62 Lt) „už (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos statybines medžiagas“ sumokėjo D. K. iš savo asmeninės sąskaitos. Šią sumą apygardos teismas jau įvertino skundžiamame sprendime (sprendžiant dėl fondo lėšų pasisavinimo). Taigi, visa UAB „Mž“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 856,92 Eur (34,74+4,08+3,87+8,74+5,34+4,6+5,22+3,44+4,18+8,90+8,71+35,49+3,11+11,87+11,13+75,43+38,27+42,63+19,70+108,91+9,50+21,71+58,01+13,60+56,89+10,52+54,21+22,04+12,34+4,38+109,35+13,73+32,28 = 856,92).
18.6. Iš UAB „K. S. Lithuania“ pateiktų duomenų (t. 21, b. l. 37-40) matyti, kad PVM sąskaitos faktūros: (už 2010 m.) Nr. 19208002746, kurios suma 88,9 Lt (25,75 Eur), Nr. 19209502478, kurios suma 139,87 Lt (40,51 Eur), Nr. 19208004678, kurios suma 21,06 Lt (6,1 Eur), Nr. 1978222876, kurios suma 40,74 Lt (11,8 Eur), Nr. 19207509218, kurios suma 106,61 Lt (30,88 Eur), Nr. 19207107168, kurios suma 43,29 Lt (12,54 Eur), (už 2011 m.) Nr. 03206709846, kurios suma 123,06 Lt (35,64 Eur), Nr. 0393525227, kurios suma 27,41 Lt (7,94 Eur), Nr. 03214801723, kurios suma 19,50 Lt (5,65 Eur), Nr. 19210404309 (dvi faktūros tuo pačiu numeriu), kurios suma 179,78 Lt (52,07 Eur), Nr. 19210404309, kurios suma 39,22 Lt (11,36 Eur), Nr. 19207511930, kurios suma 120,60 Lt (34,93 Eur), Nr. 19211200609 (dvi faktūros tuo pačiu numeriu), kurios suma 12,25 Lt (3,55 Eur), Nr. 19211200609, kurios suma 31,76 Lt (9,2 Eur), Nr. 1970310823, kurios suma 68,02 Lt (19,7 Eur), Nr. 1978439689, kurios suma 96,99 Lt (28,09 Eur), Nr. 19201215939, kurios suma 68,02 Lt (19,7 Eur), Nr. 19209406111 (dvi faktūros tuo pačiu numeriu), kurios suma 24,61 Lt (7,13 Eur), Nr. 19209406111, kurios suma 15,98 Lt (4,63 Eur), Nr.19208211127, kurios suma 79,58 Lt (23,05 Eur), Nr. 19210408123, kurios suma 207,54 Lt (60,11 Eur), Nr. 19201219510, kurios suma 87,52 Lt (25,35 Eur), Nr. 19207415210, kurios suma 77,82 Lt (22,54 Eur), Nr. 1987712521, kurios suma 73,85 Lt (21,39 Eur), Nr. 19207415384, kurios suma 31,86 Lt (9,23 Eur), Nr. 19207902918, kurios suma 18,85 Lt (5,46 Eur), (už 2012 m.) Nr. 0395427669, kurios suma 2,99 Lt (0,87 Eur), Nr. 03217902372, kurios suma 26,44 Lt (7,66 Eur), Nr. 03214808747, kurios suma 23,99 Lt (6,95 Eur), Nr. 03218201533, kurios suma 24,51 Lt (7,1 Eur), Nr. 0395529998, kurios suma 371,83 Lt (107,69 Eur), Nr. 03211515276, kurios suma 175,09 Lt (50,71 Eur), Nr. 03206718138, kurios suma 34,56 Lt (10,01 Eur) Nr. 032180000283, kurios suma 592,15 Lt (171,5 Eur), Nr. 03202617602, kurios suma 23,09 Lt (6,69 Eur), Nr. 03205523479, kurios suma 11,98 Lt (3,47 Eur), Nr. 03210915777, kurios suma 252,74 Lt (73,2 Eur), Nr. 03212711920, kurios suma 71,12 Lt (20,6 Eur), Nr. 03215310265, kurios suma 181,51 Lt (52,57 Eur), Nr. 03215310346, kurios suma 210,44 Lt (60,95 Eur), Nr. 03210718522, kurios suma 45,12 Lt (13,07 Eur), Nr. 0372026718, kurios suma 413,61 Lt (119,79 Eur), Nr. 0370142915, kurios suma 383,43 Lt (111,05 Eur), Nr. 19207904194, kurios suma 24,79 Lt (7,18 Eur), Nr. 19207904195, kurios suma 34,01 Lt (9,85 Eur), Nr. 19209211310, kurios suma 111,76 Lt (32,37 Eur), Nr. 19207904584, kurios suma 101,13 Lt (29,29 Eur), Nr. 19207904585, kurios suma 196,36 Lt (56,87 Eur), Nr. 1974214782, kurios suma 42,33 Lt (12,29 Eur), Nr.1981932883, kurios suma 22,82 Lt (6,61 Eur), Nr. 1976012172, kurios suma 27,86 Lt (8,07 Eur), Nr. 1995138431, kurios suma 20,4 Lt (5,91 Eur), Nr. 19208803412, kurios suma 61,21 Lt (17,73 Eur), Nr. 1992804587, kurios suma 14,08 Lt (4,08 Eur), Nr. 1995141203, kurios suma 34,94 Lt (10,12 Eur), Nr. 192191000051, kurios suma 131,34 Lt (38,04 Eur), Nr. 192188000036, kurios suma 7,97 Lt (2,31 Eur), Nr. 19211214986, kurios suma 319,34 Lt (92,5 Eur), (už 2013 m.) Nr. 0393526301, kurios suma 25,3 Lt (7,33 Eur), Nr. 0393527028, kurios suma 24,48 Lt (7,09 Eur), Nr. 0371301211, kurios suma 109,31 Lt (31,66 Eur), Nr. 032198000089, kurios suma 56,17 Lt (16,27 Eur), Nr. 0372028717, kurios suma 38,87 Lt (11,26 Eur), Nr. 0397802353, kurios suma 25,03 Lt (7,25 Eur), Nr. 03216010805 (dvi faktūros tuo pačiu numeriu), kurios suma 44,57 Lt (12,91 Eur), Nr. 03216010805, kurios suma 29,69 Lt (8,6 Eur), Nr.03218502166, kurios suma 329 Lt (95,29 Eur), Nr. 03218502168, kurios suma 91 Lt (26,36 Eur), Nr. 0370146729, kurios suma 27,55 Lt (7,98 Eur), Nr. POS20131017, kurios suma 121,57 Lt (35,21 Eur), Nr. 03216011774, kurios suma 38,25 Lt (11,08 Eur), Nr. 03219807161, kurios suma 53,17 Lt (15,4 Eur), Nr. 1987842523, kurios suma 81,66 Lt (23,65 Eur), Nr. 1995145948, kurios suma 47,51 Lt (13,76 Eur), Nr. 1987725780, kurios suma 104,86 Lt (30,37 Eur), Nr. 19220503016, kurios suma 55,69 Lt (16,13 Eur), Nr. 1990721598, kurios suma 10,04 Lt (2,91 Eur), Nr. 1987850317, kurios suma 291,83 Lt (84,52 Eur), Nr. 19218310215, kurios suma 40,5 Lt (11,73 Eur), Nr. 19220508414, kurios suma 10,94 Lt (3,17 Eur), (už 2014 m.) Nr. 0395545806, kurios suma 76,41 Lt (22,13 Eur), Nr. 03222303179, kurios suma 20,99 Lt (6,08 Eur), Nr. 0393646663, kurios suma 34,7 Lt (10,05 Eur), Nr. 0374306199, kurios suma 41,29 Lt (11,96 Eur), Nr. 03221805448, kurios suma 17,5 Lt (5,07 Eur), Nr. 03219909179, kurios suma 61,21 Lt (17,73 Eur), Nr. 03219909181, kurios suma 9,87 Lt (2,86 Eur), Nr. 03203914494 (dvi faktūros tuo pačiu numeriu), kurios suma 297,77 Lt (86,24 Eur), Nr. 03203914494, kurios suma 4 Lt (1,16 Eur), Nr. 0372611670, kurios suma 21,92 Lt (6,35 Eur), Nr. 03224700469, kurios suma 40,74 Lt (11,8 Eur), Nr. 03206733395, kurios suma 48,61 Lt (14,08 Eur), Nr. 03221407967, kurios suma 77,82 Lt (22,54 Eur), Nr. 0370151470, kurios suma 22,99 Lt (6,66 Eur), Nr. 19209528056, kurios suma 101,89 Lt (29,51 Eur), Nr. 19222701225, kurios suma 18,67 Lt (5,41 Eur), Nr. 19223300078, kurios suma 18,67 Lt (5,41 Eur), Nr. 1995163124, kurios suma 70,43 Lt (20,4 Eur), Nr. 199222902919, kurios suma 160,1 Lt (46,37 Eur), Nr. 1987734082, kurios suma 15,67 Lt (4,54 Eur), Nr. 19207434762, kurios suma 68,19 Lt (19,75 Eur), Nr. 19208138835, kurios suma 9,25 Lt (2,68 Eur), Nr. 19223902906, kurios suma 54,55 Lt (15,8 Eur), Nr. 1970316743, kurios suma 63,91 Lt (18,51 Eur), Nr. 19220516393, kurios suma 100,3 Lt (29,05 Eur), Nr. 1995171894, kurios suma 29,9 Lt (8,66 Eur), (už 2015 m.) Nr. 03218102723, kurios suma 9,53 Eur, Nr. 0372045572, kurios suma 86,27 Eur, Nr. 03222012287, kurios suma 104,53 Eur, Nr. 0397903132, kurios suma 3,66 Eur, Nr. 03222014011, kurios suma 61,36 Eur, Nr. 0372050495, kurios suma 4,7 Eur, Nr. 0370160269, kurios suma 11,71 Eur, Nr. 03228600249, kurios suma 22,23 Eur, Nr. 03202635573, kurios suma 20,71 Eur, Nr. 19209533528, kurios suma 21,46 Eur, Nr. 1980669853, kurios suma 12,55 Eur, Nr. 19227401247, kurios suma 28,16 Eur, 19201309549, kurios suma 7,85 Eur, Nr. 19227603706, kurios suma 33,43 Eur, Nr. 19227605576, kurios suma 49,45 Eur, Nr. 1995187319, kurios suma 24,92 Eur, Nr.19227606968, kurios suma 12,94 Eur, (už 2016 m.) Nr. 0322023407, kurios suma 8,54 Eur, Nr. 03230900298, kurios suma 20,62 Eur, Nr. 1970325888 (dvi faktūros tuo pačiu numeriu), kurios suma 4,2 Eur, Nr. 1970325888, kurios suma 73,88 Eur, Nr. 19227420055, kurios suma 5,95 Eur, Nr. 1975159028, kurios suma 14,41 Eur, nebuvo apskaityta BĮBA ir ši suma nebuvo įtraukta į apygardos teismo sudarytas lenteles. Kitose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos jau buvo įtraukos į apygardos teismo sudarytas lenteles ir įvertintos (ne visos sąskaitos faktūros buvo apskaitytos BĮBA). PVM sąskaita faktūra Nr. 1979827333, kurios suma 597,55 Lt (173,07 Eur) taip pat nėra įtraukta į teismo sudarytas lenteles, tačiau iš SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo aišku, kad faktūroje nurodyta suma buvo sumokėta pavedimu iš fondo sąskaitoje esančių lėšų (ne grynaisiais ar kortele) (t. 8, b. l. 71), todėl nėra pagrindo D. K. inkriminuoto progimnazijos turto pasisavinimo sumos mažinti šiuo dydžiu. Taigi, visa UAB „K. S. Lithuania“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo įtrauktos į apygardos teismo sudarytas lenteles, suma yra 3245,19 Eur ((2010) 25,75+40,51+6,1+11,8+30,88+12,54+(2011) 35,64+7,94+5,65+52,07+11,36+34,93+3,55+9,2+19,7+28,09+19,7+7,13+4,63+23,05+60,11+25,35+22,54+21,39+9,23+5,46+(2012) 0,87+7,66+6,95+7,1+107,69+50,71+10,01+171,5+6,69+3,47+73,2+20,6+52,57+60,95+13,07+119,79+111,05+7,18+9,85+32,37+29,29+56,87+12,29+6,61+8,07+5,91+17,73+4,08+10,12+38,04+2,31+92,5+(2013) 7,33+7,09+31,66+16,27+11,26+7,25+12,91+8,6+95,29+26,36+7,98+35,21+15,4+11,08+23,65+13,76+30,37+16,13+2,91+84,52+11,73+3,17+(2014) 22,13+6,08+10,05+11,96+5,07+17,73+2,86+86,24+1,16+6,35+11,8+14,08+22,54+6,66+29,51+5,41+5,41+20,4+46,37+4,54+19,75+2,68+15,8+18,51+29,05+8,66+(2015) 9,53+86,27+104,53+3,66+61,36+4,7+11,71+22,23+20,71+21,46+12,55+28,16+7,85+33,43+49,45+24,92+12,94+(2016) 8,54+20,62+4,2+73,88+5,95+14,41 = 3245,19).
19. Įvertinusi visus papildomai pateiktus finansinius dokumentus, anksčiau neįvertintus apygardos teismo (17, 18 tomai) ir naujai pateiktus apeliacinės instancijos teismui (21 tomas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad prekės ir paslaugos buvo skirtos progimnazijos poreikiams tenkinti, o įmonių pateikti dokumentai pateisina 9 540,39 Eur (129,44+49,27+639,34+622,76+48,29+354,2+52,71+3354,81+137,47+49,99+856,92+3245,19 = 9540,39) D. K. išlaidas grynais ar banko kortelėmis (tiek D. K., tiek kitų asmenų, nes jiems reikėjo kompensuoti išlaidas). Ši suma papildomai šalinama iš D. K. pareikšto kaltinimo dalies pasisavinus progimnazijos turtą, t. y. pinigus išgryninant/persivedant į savo asmeninę sąskaitą.
20. Nuteistosios ir advokatės skunde teigiama, kad BĮBA pateikti duomenys yra netikslūs, klaidingi ir šių klaidų nėra galimybės ištaisyti. Iš aukščiau aptartų finansinių dokumentų analizės matyti, kad BĮBA buvo neapskaitytas didelis kiekis finansinių dokumentų. Atsiskaičius grynaisiais pinigais ar bankinėmis kortelėmis už progimnazijos naudai įgytas prekes ar paslaugas, nebuvo laikomasi buhalterinės apskaitos reikalavimų, dalis finansinių dokumentų nebuvo išsaugoti (poėmio metu segtuvuose nebuvo rasti aukščiau nurodyti finansiniai dokumentai) ir nebuvo pateikti BĮBA, kuri buvo atsakinga už mokyklos buhalterinę apskaitą. Kaip paaiškino liudytoja, BĮBA darbuotoja A. K., progimnazija atsiskaityti ne per BĮBA neturėjo teisės, BĮBA nėra atskiras progimnazijos finansavimo šaltinis, ji tik tvarko progimnazijos buhalterinę apskaitą, todėl visi progimnazijos atsiskaitymai turėjo būti fiksuojami BĮBA. Akivaizdu, kad dėl nenuoseklaus finansinių dokumentų pateikimo/nepateikimo BĮBA, progimnazijos buhalterinės apskaitos duomenys nėra tikslūs. Visgi, sprendžiant dėl D. K. progimnazijos lėšų pasisavinimo, BĮBA pateikti progimnazijos finansiniai duomenys (t. 19, b. l. 2-16) nėra esminiai ir dėl jų netikslumo negali nei patvirtini, nei paneigti D. K. kaltės. Tiek apygardos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, spręsdami dėl D. K. veiksmų pasisavinant progimnazijos ir fondo lėšas vertino, įvertino konkrečius dokumentus (gautus poėmio metu ir vėliau gautus papildomai iš įmonių), patvirtinančius lėšų panaudojimą progimnazijos reikmėms. Teisėjų kolegijai įvertinus visus pateiktus dokumentus, D. K. inkriminuota progimnazijos lėšų pasisavinimo suma sumažėjo, bet neišnyko.
21. Skunde teigiama, kad apygardos teismas netinkamai įvertino UAB „K“ pateiktus duomenis apie progimnazijai suteiktas paslaugas, jų apimtį ir bendrą vertę. Tačiau apygardos teismas tinkamai įvertino UAB „K“ pateiktus duomenis, o nuosprendyje šios bendrovės sąskaitų analizei skirta itin daug dėmesio.
21.1. Skunde nurodyta, kad trys UAB „K“ progimnazijai išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 10/092; 10/093, 10/118, buvo apmokėtos ne BĮBA, o kažkurio kito asmens lėšomis. Kadangi šios sąskaitos faktūros yra išrašytos anksčiau nei avansinės sąskaitos faktūros, tai pagal jas bet kuriuo atveju negalėjo būti atsiskaityta BĮBA. Skundo motyvai, kad už paslaugas, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose Nr. 10/092; 10/093, 10/118 atsiskaitė ne BĮBA, o kitas (nenustatytas asmuo), nepagrįsti. PVM sąskaita faktūra Nr. 10/092 išrašyta 2010 m. gegužės 27 d., jos suma 1 080 Lt, paslaugos data 2010 m. gegužės 25 d., pavadinimas „Už edukacinės pažintinės programos moksleiviams „Neries regioninio parko takais“ organizavimo paslaugas“ (t. 17, b. l. 54). Iš BĮBA pateiktų duomenų matyti, kad avansas už UAB „K“ sąskaitą 1/S10/05/05-01, 1 080 Lt sumai, buvo sumokėtas 2010 m. gegužės 5 d. ir yra apskaitytas BĮBA (t. 19, b. l. 2). Iš UAB „K“ pateiktos sąskaitos išklotinės matyti, kad už sąskaitą 1/S10/05/05-01 lėšų įskaitymas atliktas 2010 m. liepos 19 d., mokėtojas – BĮBA (t. 17, b. l. 53). PVM sąskaita faktūra Nr. 10/093 išrašyta 2010 m. gegužės 27 d., jos suma 1 200 Lt, paslaugos data 2010 m. gegužės 27 d., pavadinimas „Už edukacinės pažintinės programos moksleiviams „Judėjimas į sveikatą“ (t. 17, b. l. 54). Iš BĮBA pateiktų duomenų matyti, kad avansas už UAB „K“ sąskaitą 1/S10/05/05-02, 1 200 Lt sumai, buvo sumokėtas 2010 m. gegužės 5 d. ir yra apskaitytas BĮBA (t. 19, b. l. 2). Iš UAB „K“ pateiktos sąskaitos išklotinės matyti, kad už sąskaitą 1/S10/05/05-02 lėšų įskaitymas atliktas 2010 m. liepos 19 d., mokėtojas – BĮBA (t. 17, b. l. 53). PVM sąskaita faktūra Nr. 10/118 išrašyta 2010 m. birželio 8 d., jos suma 1 200 Lt, paslaugos data 2010 m. birželio 8 d. (t. 17, b. l. 52), pavadinimas „Už edukacinės pažintinės programos moksleiviams „Judėjimas į sveikatą“ organizavimo paslaugas“ (t. 17, b. l. 55). Iš BĮBA pateiktų duomenų matyti, kad avansas už UAB „K“ sąskaitą L/S20100525, 1 200 Lt sumai buvo sumokėtas 2010 m. gegužės 25 d. ir yra apskaitytas BĮBA (t. 19, b. l. 2). Iš UAB „K“ pateiktos sąskaitos išklotinės matyti, kad už sąskaitą L/S20100525, apmokėta 2010 m. birželio 17 d., mokėtojas – BĮBA (t. 17, b. l. 53). Priešingai nei teigiama skunde, šie duomenys nerodo, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos anksčiau nei avansinės sąskaitos faktūros, taip pat nėra jokių duomenų, kad už šias sąskaitas sumokėjo ne BĮBA, o nenustatytas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Skunde argumentuojama, kad liudytojų T. S. ir V. P. paaiškinimai, jog už tam tikras keliones galimai mokėjo patys mokytojai ar mokinių tėvai, nepaneigė galimybės, kad už keliones grynais atsiskaitydavo D. K.. Priešingai nei teigiama skunde, liudytojos nurodė, už kokias keliones mokėjo mokytojai ir mokiniai (jų tėvai) – 3 500 Lt sumokėjo mokytoja L. L. už kelionę į Varšuvą, 1 680 Lt sumokėjo mokytoja V. A. už kelionę į Šiaulius. Apygardos teismas įvertino, kad 900 Lt už transporto paslaugas į Kauną mokėjo D. K., o nesant jokių duomenų apie tai, kas sumokėjo 1 490 Lt už 2012 m. gruodžio 14 d. kelionę į Rygą, teismas laikė nepaneigta, kad už šią kelionę galėjo sumokėti D. K. ir vertino tai jos naudai. Skunde nepagrįstai teigiama, kad turėjo būti laikoma, jog 2 400 Eur sumą už kelionę į Krokuvą sumokėjo D. K.. Apygardos teismas, remdamasis liudytojų T. S., V. P. ir D. S. parodymais nustatė, kad 2 400 Eur už 2016 m. gruodžio 2 d. kelionę į Krokuvą, kurią organizavo UAB „K“, mokėjo vaikų tėvai. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad 2 400 Eur už kelionę į Krokuvą grynais sumokėjo ne D. K..
22. Skunde motyvuojama, kad baudžiamojoje byloje esančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus parengtos specialistų išvados yra dalinės ir netikslios. Specialistė netyrė ir nevertino duomenų apie atsiskaitymą grynais pinigais ir pateikė išvadą tik apie atsiskaitymus, vykdytus iš įvairių banko sąskaitų. Kaip minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas motyvą, kad duomenys apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais nebuvo išsamiai analizuoti, įvertino tiek 17 ir 18 baudžiamosios bylos tomuose pateiktus bendrovių finansinius dokumentus, kuriuos nurodė D. K. gynėja, tiek ir po papildomo informacijos prašymo pateikimo iš kitų įmonių gautus finansinius dokumentus. Šių duomenų analizės rezultatai aptarti šio nuosprendžio 16-19 pastraipose.
23. Net ir pašalinus iš pirmosios instancijos teismo D. K. inkriminuotos 20 596,98 Eur pasisavintos sumos apeliacinės instancijos teismo papildomai nustatytus 9 540,39 Eur, galutinė D. K. pasisavinta progimnazijos lėšų suma yra 11 056,59 Eur (20 596,98-9540,39 = 11 056.59). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta turto vertės išaiškinimą – turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Veikos padarymo metu 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur, todėl 250 MGL sumos dydis (didelės vertės turtas) yra didesnis nei 9 415 Eur (37,66*250). Šiuo atveju negali būti taikomas šiuo metu galiojantis MGL dydis (50 Eur). MGL yra ekonominis rodiklis, o kadangi ekonominių rodiklių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-7-495/2007, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-120-895/2020). Nustatyta pasisavinto turto vertė yra 11 056,59 Eur ir ši suma viršija 250 MGL bei formaliai atitinka įstatyme apibrėžtą didelės vertės dydį, kuris yra svarbus veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
24. Skunde argumentuojama, kad byloje esančių duomenų neišsamumas ir netikslumas, kaip abejonės, turėtų būti vertinamos D. K. naudai ir šiuo pagrindu ji turėtų būti išteisinta dėl progimnazijos turto pasisavinimo. Su šiuo skundo motyvų teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti esmines abejones, įvertino visų skunde nurodytų įmonių (iš kurių informaciją gavo pati gynėja ir iš kurių gynėja atsakymo negavo, bet atskirais prašymais informaciją gavo teismas) pateiktus finansinius dokumentus. Atlikta analizė atskleidė, kad dalis finansinių duomenų buvo neįvertinta ir šiuos neatitikimus apeliacinės instancijos teismas ištaisė, o inkriminuotos pasisavintos sumos dydį sumažino beveik per pusę. Sumažinus pareikštą kaltinimą dėl progimnazijos lėšų pasisavinimo jas išgryninant ar persivedant į asmeninę sąskaitą, likusi pasisavinta progimnazijos turto vertė vis tiek viršija 250 MGL, tačiau ir šis dydis gali būti netikslus.
26. Šioje byloje galutinį D. K. pasisavintų progimnazijos lėšų nustatymą komplikuoja įvairios aplinkybės. Byloje nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., o D. K. mokyklos direktorės pareigas ėjo nuo 2002 m. gegužės 6 d., todėl neatmetama galimybė, kad veiksmus su mokyklos ir fondo lėšomis ji galėjo atlikti ir prieš tiriamąjį laikotarpį, o šios operacijos ir jų turinys nebuvo nustatinėjami. Byloje kai kurios įmonės nepateikė jokių finansinių dokumentų, nors tiriamu laikotarpiu suteikė prekių ir paslaugų progimnazijai (UAB „T“, UAB „ATir ko“). Be to, kai kurios įmonės nurodė, kad 2010 metų finansiniai dokumentai nėra išlikę, jie galėjo būti sunaikinti (dokumentus privalėjo saugoti 10 metų). Remiantis BĮBA pateiktos lentelės (t. 19, b. l. 2-16) duomenimis progimnazijai prekes ir paslaugas teikė daug įmonių, kurių finansiniai dokumentai ir suteiktos paslaugos ar parduotos prekės nebuvo įvertinti. Su dalimi tiekėjų, pvz. UAB „MX“, UAB „R“ ir kt. buvo atsiskaitoma tik grynaisiais pinigais. Šių įmonių finansiniai dokumentai byloje nebuvo gauti, jų duomenys neįtraukti į kaltinime nurodytą sumą, todėl negalima tvirtinti, kad apeliacinės instancijos teismo apskaičiuota suma – 11 056,59 Eur atitinka galutinį ir tikslų D. K. pasisavintų lėšų dydį. Prokuratūros kaltinime D. K. inkriminuota fondo ir progimnazijos lėšų pasisavinimo suma viršijo 50 000 Eur, o Vilniaus apygardos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais ši suma buvo sumažinta iki 11 056,59 Eur. Ši apeliacinės instancijos teismo nustatyta suma 250 MGL (didelės vertės) dydžio ribą viršija tik 1 641,59 Eur. Atsižvelgiant į pradinę bendrą kaltinimo sumą ir lėšų dydį, kuriuo kaltinimas buvo sumažintas, likusi suma yra pakankamai maža ir gali būti laikoma paklaida. Teisėjų kolegija mano, kad dėl šių netikslumų galutinis D. K. pasisavintas progimnazijos lėšų dydis tiksliai negali būti nustatytas ir tikėtina, jog įvertinus visus galimus duomenis, pasisavintų lėšų dydis būtų dar mažesnis ir neviršytų 250 MGL. Šias abejones vertinant D. K. naudai, nėra pagrindo išvadai, kad ji pasisavino ir likusias iš progimnazijos banko sąskaitos į savo banko sąskaitą pervestas bei bankomatuose išgrynintas sumas.
27. Visgi, D. K. pagal BK 183 straipsnį negali būti išteisinta. Byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kurie pateisintų D. K. inkriminuotas finansines operacijas, kai ne už progimnazijai skirtas prekes ir paslaugas buvo atsiskaitoma progimnazijos kortelėje esančiomis lėšomis. Šių atsiskaitymų bendra suma yra 5 794,16 Eur. D. K., aiškindama progimnazijos kortele atliktus atsiskaitymus įvairiose parduotuvėse, pripažino, kad gali būti, jog ji atsiskaitė parduotuvėse su progimnazijos kortele už prekes savo reikmėms. Tai ji pateisino progimnazijos skolos jai padengimu. Byloje nenustatytos jokios progimnazijos skolos D. K., nes ir ji pati nurodė, kad duomenis apie jai susidariusias mokyklos skolas rašėsi ant lapų, kuriuos po to išmesdavo. Apygardos teismui pagrįstai kėlė abejonių, kad atsiskaitymai parduotuvėse „Danija“, „Verus“ (kur prekiaujama avaline, galanterija) ar degalinėse (kai nei progimnazija, nei fondas neturėjo transporto priemonių) buvo atlikti progimnazijos reikmėms. Inkriminuoti konkretūs atsiskaitymai parduotuvėse („MX“, „R“, „I“, „P“ ir kt.) atlikti progimnazijos kortele, nebuvo skirti mokyklos interesams tenkinti, nes dėl šių atsiskaitymų nebuvo gautos jokios PVM sąskaitos faktūros, kurios būtų išrašytos progimnazijos vardu. Visos papildomos PVM sąskaitos faktūros (išrašytos mokyklos vardu), kurios patvirtino D. K. atsiskaitymus progimnazijos kortele mokyklos naudai, gynybos jau buvo pateiktos ir įvertintos apygardos teismo bei pašalintos iš kaltinimo (t. 20, b. l. 100-101). Teismui nekyla abejonių dėl D. K. veiksmų neteisėtumo atsiskaitant progimnazijos kortele už prekes ir paslaugas, kurios nebuvo skirtos progimnazijos reikmėms. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. K. progimnazijos kortelėje buvusius 5 794,16 Eur panaudojo atsiskaitymams už prekes ir paslaugas skirtas ne progimnazijos reikmėms, o savo naudai ir taip pasisavino 5 794,16 Eur progimnazijos lėšų. Šie jos veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl D. K. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal šį straipsnį.
28. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias D. K. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes:
D. K., pagal Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2002 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. K. priėmimo į valstybės tarnybą“ nuo 2002 m. gegužės 6 d. būdama Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktore, jos einamų pareigų pagrindu administruodama jai patikėtą progimnazijos turtą, pasinaudodama AB SEB banke patvirtinta prieigos teise prie progimnazijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), disponuodama šios sąskaitos mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d. neteisėtai atsiskaitė šia mokėjimo kortele ir pervedė įvairias pinigų sumas iš progimnazijos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, už prekes ir paslaugas, neskirtas progimnazijos reikmėms, neapskaitytas progimnazijos buhalterinėje apskaitoje ir nesusijusias su jos veikla, iš viso 5 794,16 Eur:
parduotuvė VERUS, Vilnius 2012 m. lapkričio 10 d. – 817,48 Lt (236,76 Eur);
parduotuvė VERUS, Vilnius 2012 m. lapkričio 10 d. – 149,99 Lt (43,44 Eur);
IKI MADA, Vilnius 2012 m. lapkričio 10 d. – 333,70 Lt (96,65 Eur);
PC ERMITAŽAS, Vilnius 2012 m. lapkričio 12 d. – 99,46 Lt (28,81 Eur);
SVEIKI PRODUKTAI, Vilnius 2012 m. lapkričio 12 d. – 214,31 Lt (62,07 Eur);
DANIJA, Vilnius 2012 m. lapkričio 12 d. – 279,99 Lt (81,09 Eur);
STUDIO MODERNA, Vilnius 2012 m. lapkričio 12 d. – 179,91 Lt (52,11 Eur);
IKI MADA, Vilnius 2012 m. lapkričio 14 d. – 247,99 Lt (71,82 Eur);
UAB C&D Style, Vilnius 2012 m. lapkričio 24 d. – 243 Lt (70,38 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2012 m. lapkričio 27 d. – 60,85 Lt (17,62 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2012 m. gruodžio 4 d. – 878,40 Lt (254,43 Eur);
Parduotuvė VERUS, Vilnius 2012 m. gruodžio 8 d.– 307,99 Lt (89,20 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2012 m. gruodžio 8 d.– 397,58 Lt (115,15 Eur);
UAB MEKTA, Vilnius 2012 m. gruodžio 8 d.– 308,80 Lt (89,43 Eur);
parduotuvė THOMAS PHILIPPS, Vilnius 2013 m. sausio 9 d. – 151,24 Lt (43,80 Eur)
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2013 m. sausio 19 d. – 100,00 Lt (28,96 Eur);
ELEKTROMARKT AKROPOLIS, Vilnius 2013 m. spalio 19 d. – 1318,19 Lt (381,77 Eur);
KIKA, Vilnius 2013 m. spalio 20 d. – 94,16 Lt (27,27 Eur);
SILVER CITY, Vilnius 2013 m. spalio 20 d. – 118,12 Lt (34,21 Eur);
parduotuvė VERUS, Vilnius 2013 m. spalio 21 d. – 413,99 Lt (119,90 Eur);
MAXIMA X-676, Vilnius 2013 m. lapkričio 6 d. – 136,33 Lt (39,48 Eur);
ASSORTI.LT, Vilnius 2013 m. lapkričio 9 d. – 263,03 Lt (76,18 Eur);
IMDECO, Vilnius 2013 m. lapkričio 11 d.– 93,12 Lt (26,97 Eur);
KIKA, Vilnius 2013 m. lapkričio 11 d.– 61,42 Lt (17,79 Eur);
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2013 m. lapkričio 17 d.– 90 Lt (26,07 Eur);
NESTE OIL Justiniškių, Vilnius 2013 m. lapkričio 30 d.– 150 Lt (43,44 Eur);
NESTE OIL Justiniškių, Vilnius 2014 m. balandžio 30 d. – 60 Lt (17,38 Eur);
IKEA STORE, Vilnius 2014 m. spalio 18 d. – 104,94 Lt (30,39 Eur);
PRISMA VIRŠULIŠKĖS, Vilnius 2014 m. spalio 19 d. – 237,21 Lt (68,70 Eur);
APSAGA, Vilnius 2014 m. spalio 22 d. – 13,27 Lt (3,84 Eur);
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2014 m. lapkričio 19 d. – 140 Lt (40,55 Eur);
IMDECO, Vilnius 2014 m. lapkričio 22 d. – 374,12 Lt (108,35 Eur);
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2014 m. lapkričio 25 d. – 150 Lt (43,44 Eur);
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2014 m. lapkričio 25 d. – 194,32 Lt (56,28 Eur);
parduotuvė THOMAS PHILIPPS, Vilnius 2014 m. lapkričio 25 d. – 144,02 Lt (41,71 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2014 m. lapkričio 26 d. – 412,54 Lt (119,48 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2014 m. lapkričio 28 d. – 263,73 Lt (76,38 Eur);
parduotuvė THOMAS PHILIPPS, Vilnius 2014 m. lapkričio 29 d. – 58,95 Lt (17,07 Eur);
ASSORTI.LT, Vilnius 2014 m. lapkričio 29 d. – 193,85 Lt (56,14 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2014 m. lapkričio 29 d. – 316,44 Lt (91,86 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2014 m. gruodžio 2 d. – 138,96 Lt (40,25 Eur);
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2014 m. gruodžio 3 d. – 140 Lt (40,55 Eur);
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2014 m. gruodžio 4 d. – 560,43 Lt (162,31 Eur);
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2014 m. gruodžio 5 d. – 219,96 Lt (63,70 Eur);
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2014 m. gruodžio 6 d. – 5,99 Lt (1,73 Eur);
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2014 m. gruodžio 11 d. – 110 Lt (31,86 Eur);
parduotuvė VERUS, Vilnius 2014 m. gruodžio 13 d. – 631,98 Lt (183,03 Eur);
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2014 m. gruodžio 18 d. – 130 Lt(37,65 Eur);
NESTE OIL Ramygalos, Panevėžys 2014 m. gruodžio 21 d. – 100 Lt (28,96 Eur);
MAXIMA LT, Vilnius 2014 m. gruodžio 27 d. – 33,23 Lt (9,62 Eur);
Pardavimo salonas, Vilnius 2014 m. gruodžio 29 d. – 199 Lt (57,63 Eur);
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2014 m. gruodžio 30 d. – 171,55 Lt (49,68 Eur);
Pardavimo salonas, Vilnius 2014 m. gruodžio 30 d. – 699 Lt (202,44 Eur);
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2014 m. gruodžio 31 d. – 140 Lt (40,55 Eur);
IKI Basanavičiaus, Panevėžys, Vilnius 2015 m. sausio 1 d. – 34,78 Eur;
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2015 m. sausio 5 d. – 40,62 Eur;
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2015 m. sausio 5 d. – 40,55 Eur;
RIMI Savanorių, Vilnius 2015 m. sausio 17 d. – 113,30 Eur;
MAXIMA X-522, Vilnius 2015 m. sausio 19 d. – 39,13 Eur;
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2015 m. sausio 20 d. – 30 Eur;
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2015 m. sausio 27 d. – 20 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. sausio 31 d. – 19,87 Eur;
parduotuvė VERUS, Vilnius 2015 m. vasario 13 d. – 81,09 Eur;
NESTE OIL Pašilaičių, Vilnius 2015 m. vasario 15 d. – 30 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. vasario 16 d. – 44,19 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. vasario 17 d. – 19,98 Eur;
KOSMOLAT BALTIC, Vilnius 2015 m. vasario 18 d. – 13,38 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. vasario 19 d. – 42,08 Eur;
MAXIMA X-522, Vilnius 2015 m. vasario 20 d. – 61,09 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. vasario 23 d. – 22,60 Eur;
MAXIMA X-676, Vilnius 2015 m. vasario 26 d. – 27,89 Eur;
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2015 m. kovo 5 d. – 30 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. lapkričio 1 d. – 157,73 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2015 m. lapkričio 3 d. – 41,17 Eur;
UAB IZORA, Vilnius 2015 m. lapkričio 4 d. – 44,16 Eur;
IKI Fabijoniškės, Vilnius 2015 m. lapkričio 5 d. – 29,89 Eur;
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2015 m. lapkričio 10 d. – 30 Eur;
KIKA (VIRŠU), Vilnius 2015 m. gruodžio 17 d. – 17,96 Eur;
IDILE, VILNIUS, Vilnius 2015 m. gruodžio 17 d. – 35 Eur;
Parduotuvė BABY CITY, Vilnius 2015 m. gruodžio 18 d. – 43,49 Eur;
SILIT-VIRTUVĖS INDAI, Vilnius 2015 m. gruodžio 21 d. – 16 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2016 m. sausio 20 d. – 31,15 Eur;
BIURO PASAULIS 2016 m. sausio 20 d. – 65,50 Eur;
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2016 m. sausio 21 d. – 30 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2016 m. sausio 27 d. – 76,91 Eur;
PRISMA Viršuliškės, Vilnius 2016 m. sausio 28 d. – 100,98 Eur;
NESTE OIL Ramygalos, Panevėžys 2016 m. sausio 29 d. – 42,94 Eur;
MAXIMA X-676 2016 m. vasario 2 d. – 39,52 Eur;
TOP SHOP, Vilnius 2016 m. vasario 8 d. – 37,70 Eur;
VILNIAUS MAXIMA, Viršuliškės, Vilnius 2016 m. vasario 13 d. – 118,85 Eur;
NESTE OIL Viršuliškių, Vilnius 2016 m. kovo 5 d. – 15 Eur;
M/S ISABELLE TALLINN, ESTIJA 2016 m. balandžio 22 d. – 69,40 Eur;
LUX EXPRESS LATVIA, RIGA 2016 m. balandžio 24 d. – 24 Eur;
NESTE OIL Viršuliškių 2016 m. gegužės 3 d. – 35 Eur;
DANIJA 7, VILNIUS 2016 m. gegužės 13 d. – 59,49 Eur;
NESTE OIL Ramygalos, Panevėžys 2016 m. gegužės 20 d. – 20 Eur;
MAXIMA LT X-20 2016 m. lapkričio 28 d. – 5,44 Eur.
Tokiu būdu ji pasisavino jai patikėtą Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos turtą – 5 794,16 Eur pinigines lėšas.
Dėl D. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį
29. Skunde nesutinkama su teismo sprendimu pripažinti D. K. kalta dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
30. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Būtinasis piktnaudžiavimo požymis yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelė žala gali būti turtinė ir neturtinė. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248-895/2015).
Žemesnės instancijos teismas
31. Apygardos teismas, pripažindamas D. K. kalta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos, nurodė, kad pagal pareigybės aprašymą D. K. privalėjo tinkamai organizuoti įstaigos veiklą, turėjo pareigą rūpintis įstaigos intelektualiniais ir materialiniais ištekliais (33 punktas), buvo atsakinga už mokyklos ūkinę-finansinę veiklą, įstaigos lėšų teisingą ir tikslingą panaudojimą (36 punktas), privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus (24 punktas), tačiau ji šių reikalavimų nevykdė, ignoravo jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, be jokio teisinio pagrindo, pasinaudodama direktorės pareigomis, turėdama prieigą prie progimnazijos vardu atidarytos sąskaitos ir išduotos banko kortelės, persivedė progimnazijos pinigus į savo sąskaitą, pasinaudodama progimnazijos vardu išduota banko kortele paėmė iš bankomatų grynus pinigus ir ja atsiskaitė už prekes ir paslaugas, skirtas ne progimnazijos reikmėms, tokiu būdu pasisavino progimnazijos didelės vertės turtą, padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
32. Konstatuodamas didelę žalą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistoji savo veiksmais padarė didesnę nei 250 MGL dydžio vertės žalą progimnazijai. Sumažinus D. K. padarytą turtinę žalą jos veiksmai pasisavinant progimnazijos lėšas buvo perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad nuteistosios veiksmais mokyklai padaryta turtinė žala yra 5 794,16 Eur. Ši suma nesiekia įstatyme nustatytos didelės žalos vertės dydžio (250 MGL), todėl nėra pagrindo išvadai, kad piktnaudžiaudama tarnyba D. K. padarė progimnazijai didelę turtinę žalą.
33. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad D. K. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pakenkė mokyklos įvaizdžiui, sumenkino progimnazijos direktoriaus autoritetą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, todėl didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir progimnazija. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia išvada.
33.1. Teisėjų kolegija sutinka, kad D. K. veiksmai kažkokia dalimi galėjo pakenkti mokyklos įvaizdžiui, sumenkinti progimnazijos direktoriaus autoritetą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, tačiau tokie teiginiai yra labiau deklaratyvus, nepagrįsti konkrečiais įrodymais ar aiškiais argumentais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl D. K. veiksmų būtų sumažėjęs ir kiek sumažėjęs Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos prestižas ar visuomenės pasitikėjimas ja, kad būtų diskredituotas progimnazijos vardas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad progimnazijos darbuotojai, progimnazijos moksleiviai, jų tėvai ar aplinkui progimnaziją gyvenanti bendruomenė menkiau vertintų progimnazijos direktoriaus autoritetą. Nėra jokių įrodymų, kad progimnazijos reitingas mokyklų reitinge nukristų, kad mažiau moksleivių pareikštų norą ją lankyti, kad dėl D. K. veiksmų iš mokyklos išeitų moksleiviai pareiškę nepasitikėjimą ją ar nepatenkinti susidariusia padėtimi. Vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas pasekmes kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytomis situacijomis, kurios gali reikšti didelę neturtinę žalą (dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka) akivaizdu, kad dėl D. K. veiksmų tokios pasekmės nekilo – normali valstybės ir net progimnazijos veikla nesutriko, nebuvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, kitų žmonių interesai pažeisti nedidele dalimi (5 794,16 Eur per 7 metus nukentėjo progimnazijos bendruomenės turtinis interesas, kuomet šie pasisavinti pinigai galėjo būti panaudoti progimnazijos reikmėms), pasitikėjimas švietimo sistema nebuvo pakirstas ir nebuvo sukeltos į šias panašios pasekmės.
33.2. Grįsdamas didelę neturtinę žalą apygardos teismas pabrėžė neteisėtų veiksmų sistemingumą, kad progimnazijos lėšų pasisavinimą ir piktnaudžiavimą tarnyba nuteistoji vykdė penkis metus, o jos nusikalstami veiksmai buvo aprašyti žiniasklaidoje ir tai sukėlė rezonansą visuomenėje. Teisėjų kolegija mano, kad šios aplinkybės irgi nereiškia didelės neturtinės žalos padarymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kiek plačiai ir kiek ilgai D. K. veiksmai buvo aprašyti žiniasklaidoje, kiek ilgai jie buvo aptariami, kokio atgarsio žurnalistų žinutės sulaukė visuomenėje ir kiek jie paveikė visuomenės požiūrį į švietimo sistemą. Vien tai, kad įvykis buvo aprašytas žiniasklaidoje, nereiškia, kad jis visuomenėje sukėlė dideles diskusijas ar visuotinį pasipiktinimą, bent jau byloje tokių įrodymų nėra ir tokie teiginiai labiau panašūs į niekuo nepagrįstas deklaracijas, ko baudžiamojoje byloje tiek prokuroras, tiek teismas turėtų vengti. Nors D. K. svetimą turtą savinosi ilgą laiką – 7 metus, tačiau vien ši aplinkybė nelemia didelės neturtinės žalos padarymo. Tuo labiau, kad per šį laiką buvo pasisavinta palyginus maža pinigų suma.
Žemesnės instancijos teismas
33.3. Apygardos teismas, motyvuodamas nuteistosios piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, D. K. vadovavimo mokyklai būdus ir jos požiūrį į progimnazijos valdymą bei administravimą laikė netinkamais. Teismas rėmėsi liudytojo S. G. paaiškinimais, kad dirbdamas mokykloje technologijų mokytoju jis neoficialiai atliko mokyklos remonto darbus, o atlyginimą už tai gavo į banko kortelę išduotą asmeniui, kuris buvo oficialiai mokykloje įdarbintas, bet realiai nedirbo. Teismas taip pat rėmėsi liudytojų parodymais apie į progimnazijos registrą įtrauktus vaikus, kurie progimnazijoje nesimokė, darbuotojus, kurie progimnazijoje realiai nedirbo. Tačiau šie veiksmai D. K. nebuvo inkriminuoti kaip nusikalstami, jie neturi jokios įtakos nuteistosios veiksmų kvalifikavimui piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir padarius didelės neturtinės žalos valstybei bei progimnazijai. Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės svarbu vadovautis pareikštu kaltinimu ir neišeiti už jo ribų. D. K. buvo kaltinama tuo, kad pasisavinusi progimnazijos lėšas padarė didelę 20 596,98 Eur žalą Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai – Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijai ir tokiais veiksmais pažeisdama Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymą, piktnaudžiaudama tarnyba ir siekdama sau turtinės naudos, pakenkė Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos įvaizdžiui, sumenkino mokyklos direktoriaus autoritetą jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, iškraipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę. Kaltinime nėra minimas netinkamas darbuotojų įdarbinimas ar tvarkos neatitinkantis mokinių registravimas bei kitokie tvarkos ar taisyklių pažeidimai, todėl jais grįsti D. K. nuteisimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį negalima.
34. D. K. veiksmuose nenustačius veika sukeltų padarinių – didelės turtinės ar neturtinės žalos, ji dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės asmeninės naudos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinama.
Dėl D. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
35. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad D. K. organizuotas buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo apgaulingas ir padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Gynybos vertinimu D. K. veiksmus galima sieti su aplaidumu, tačiau ne su tyčiniu apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Teisėjų kolegijos vertinimu šie skundo argumentai nepagrįsti.
36. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018). BK 222 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia teigti, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas ir jokie padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir iš tokios veiklos gaunamo turto statuso. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Išvadą dėl BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017, 2K-245-303/2017).
37. Apygardos teismas nustatė, kad D. K. yra tinkamas specialusis subjektas kaip asmuo, atsakingas už Fondo buhalterinės apskaitos tvarkymą. Spręsdamas dėl veikos padarinių, teismas įvertino, kad Fondas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. vykdė komercinę veiklą – gavo pajamų už patalpų nuomą, tačiau neteikė mokesčių administratoriui metinių pelno mokesčio deklaracijų, nedeklaravo gautų nuomos pajamų. Fondas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. gavo 77 367 Eur paramos, tačiau neteikė mokesčių administratoriui paramos gavimo ir panaudojimo metinių ataskaitų ir nedeklaravo paramos gavimo ir panaudojimo, nepaisant to, kad progimnazijos nurodytais elektroninio pašto adresais nuolat buvo siunčiami priminimai tai padaryti ir apie juos D. K. žinojo. Teismas atsižvelgė į tai, kad apskaitos registrai, kuriuose butų nurodyta, kokių dokumentų pagrindu, kada, kam ir kokiems tikslams buvo pervestos Fondo lėšos, ikiteisminio tyrimo metu negauta, o M. R. sudarytame Fondo banko sąskaitos suvestiniame registre (už 2010–2015 metus), tokie duomenys nenurodyti. Iš specialisto išvados ir iš liudytojos M. R. sudarytų Fondo ataskaitų matyti, kad jo įplaukos ir sąnaudos apskaitytos viena bendra suma, įplaukos nedetalizuotos pagal šaltinius, datas ir sumas, nenurodyti operacijų pagrindai, o už 2016 m. Fondo detalizuotų sąnaudų-išlaidų ataskaitos apskritai nepateiktos. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad į Fondo sąskaitą 2010 m. gruodžio 9 d. pervesti 870 Lt (251,97 Eur), Fondo 2010 metų ataskaitoje ir Fondo sąskaitos suvestiniame apskaitos registre neapskaityti, Fondo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išleista 1 112 Lt (322,06 Eur) daugiau nei nurodyta Fondo sąskaitos suvestinėje. M. R. pažymėjo, kad visus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir banko sąskaitų išrašus) jai pateikė D. K. ir pagal juos ji padarė sąnaudų ir išlaidų lenteles, kad būtų galima pateikti jas VšĮ „Registrų centras“. Ji patvirtino, kad per tą laikotarpį ji suskaičiavo 322 677 Lt Fondo įplaukų, bet pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų buvo pateikta tik už 306 287,5 Lt, t. y. dalis išlaidų buvo nepateisinta dokumentais. Tiek iš specialisto išvados, tiek ir iš liudytojos paaiškinimų teismas sprendė, kad Fondo pajamos ir išlaidos nesutampa. Teismas rėmėsi specialisto išvados dėl papildomo Fondo ir progimnazijos ūkinės finansinės veiklos ir D. K. bankų sąskaitų tyrimo, duomenimis, iš kurių matyti, kad Fondo sąnaudų-išlaidų ataskaitose, sudarytose už 2010–2015 m., kaip Fondo išlaidas patvirtinantys (pateisinantys) dokumentai yra įtrauktos BĮBA jau apmokėtos ir apskaitytos tiekėjų Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijai išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 7 579,96 Eur. BĮBA apmokėtų (sąskaitos apmokėtos valstybės lėšomis) sąskaitų įtraukimas į Fondo buhalterinę apskaitą leido Fondui ir D. K. pateisinti 7 579,96 Eur išlaidas, nors tokių išlaidų pagal šias PVM sąskaitas faktūras nei Fondas, nei pati kaltinamoji nepatyrė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad realiai neįvykusios ūkinės operacijos buvo įtrauktos į Fondo apskaitą, kas atitinka apgaulingos apskaitos objektyviuosius požymius. Apygardos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tokiais veiksmais D. K. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto, kuriame nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, reikalavimus, t. y. į Fondo apskaitą įtraukė kitos įstaigos apmokėtas PVM sąskaitas faktūras. Vadinasi, dėl D. K. apgaulingo apskaitos tvarkymo atsirado BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, t. y. dėl jos veikos negalima buvo nustatyti Fondo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010–2016 metus.
38. Objektyviai tiek apgaulingo, tiek aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėtys iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos vykdo netinkamai, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
39. Skunde motyvuojama, kad D. K. neturėjo jokio kvalifikuoto ir kompetentingo patarėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais, neturėjo išsilavinimo teisės, finansų ar ekonomikos srityje, nežinojo įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimų ir Fondo buhalterinę apskaitą tvarkė kaip suprato. Šie skundo argumentai neatitinka BK 222 straipsnio sudėties aiškinimo. Apygardos teismas pagrįstai įvertino, kad D. K. turi aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo mokyklos direktore (nuo 2002 m.), buvo atsakinga ir už mokyklos buhalterinės apskaitos tvarkymą, pirminių progimnazijos dokumentų pateikimą BĮBA. Asmens, kuris tvarkytų Fondo buhalterinę apskaitą, D. K. paskyrusi nebuvo. Pati valdė banke atidarytą Fondo sąskaitą, faktiškai sprendė dėl Fonde esančių lėšų panaudojimo, turėjo priėjimą prie Fondo sąskaitos (disponavo elektroninės bankininkystės priemonėmis). Teismas teisingai pažymėjo, kad nors D. K. Fondo vardu ir sudarė sutartį su UAB „M“ dėl Fondo buhalterinės apskaitos tvarkymo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio, tačiau tai buvo padaryta 2016 m., t. y. jau tuomet, kai D. K. suprato, kad bus tikrinama. Teismas sprendė, kad Fondo buhalterinę apskaitą buvo bandoma nesėkmingai tvarkyti atgaline data. Apygardos teismas darė teisingą išvadą, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo apgaulingas ir padarytas veikiant netiesiogine tyčia, kadangi D. K. suprato (įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes), kokie padariniai gali kilti, ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.
40. Skunde nepagrįstai teigiama, kad Fondo pirminiai buhalterinės apskaitos duomenys visu tirtu 2010 - 2016 metų laikotarpiu buvo perduodami BĮBA, ši juos priimdavo ir apskaitydavo, todėl ir šie BĮBA atliekami veiksmai D. K. galėjo sudaryti iliuziją, kad BĮBA tvarko ne tik progimnazijos, bet ir Fondo buhalterinę apskaitą. Byloje nustatyta, kad nuo 2005 m. gruodžio 29 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos buhalterinė apskaita pagal sutartį su BĮBA yra tvarkoma centralizuotai (t. 14, b. l. 107–117). D. K. tai žinojo, nes pati pasirašė šią sutartį. Nepaisant to, jokia progimnazijai skirta parama per BĮBA apskaitoma nebuvo. Iš byloje gautų įmonių finansinių dokumentų ir kitų duomenų matyti, kad nemaža dalis finansinių dokumentų BĮBA net nebuvo perduoti ir nebuvo apskaityti. BĮBA atsiųstose lentelėse su apskaitytų finansinių dokumentų informacija, apskaitytų finansinių dokumentų yra daug mažiau nei visų buvusių finansinių operacijų, apie kurias galima spręsti pagal įmonių atsiųstus finansinius dokumentus. Taigi D. K. neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad net ir neperduodant dalies dokumentų apie atliktas finansines operacijas BĮBA ir šių dokumentų neišsaugant (poėmio metu progimnazijoje rastuose segtuvuose buvo tik dalis finansinių operacijų duomenų) BĮBA gali tinkamai tvarkyti progimnazijos ir Fondo buhalterinę apskaitą.
Dėl bausmių
41. Apygardos teismas, pripažinęs D. K. kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, už šią nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nes šio straipsnio sankcija alternatyvių bausmės rūšių nenumato. Perkvalifikavus nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija iš naujo sprendžia dėl jai skirtinos bausmės už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Teisėjų kolegija pakartotinai sprendžia ir dėl bausmės, paskirtos už BK 222 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas už sunkias nusikalstamas veikas D. K. paskyręs laisvės atėmimą, už apysunkį nusikaltimą skyrė arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pasikeitus D. K. veikų pavojingumui ir veiksmų kvalifikavimui, pirmą kartą teisiamai pensinio amžiaus nuteistajai areštas būtų per griežta bausmė.
42. Skirdama bausmes D. K. teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. D. K. pripažinta kalta padariusi dvi nusikalstamas veikas (vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus). Nusikaltimai padaryti tyčia, yra baigti. Nesunkiu nusikaltimu buvo sukelti finansiniai padariniai – pasisavinti pinigai skirti ugdymo įstaigai, mokinių gerovei. D. K. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, yra našlė, pensinio amžiaus, po veikų padarymo nenusikalto, kas leidžia daryti išvadą, kad jos nusikalstamas elgesys nėra sistemingas, o asmenybės pavojingumas nėra didelis. Byloje nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamas veikas D. K. skiriant baudas.
43. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, nusikalstamų veikų padarymo metu (BK 183 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika baigta 2016 m. lapkričio 28 d., o BK 222 straipsnio 1 dalyje – 2016 m. gruodžio 31 d.) galiojusioje įstatymo redakcijoje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) buvo nustatyta, kad bauda už apysunkį nusikaltimą yra iki 1 000 MGL, o už nesunkų nusikaltimą iki 500 MGL. Nustatydamas baudų dydžius teismas įvertina jau minėtas aplinkybes, reikšmingas parenkant bausmės rūšį, bausmės taikymo principus ir sprendžia, kad nuteistajai skirtini baudų dydžiai artimi minimaliai įstatyme nustatytai ribai.
44. Abiem nustatytais atvejais yra padarytos dvi skirtingos veikos, kurių dalykas yra skirtingas – D. K. pasisavino progimnazijos turtą ir apgaulingai tvarkė Fondo buhalterinę veiklą, abi nusikalstamos veikos nėra susijusios – nustatyti Fondo buhalterinės veiklos pažeidimai nėra susiję su siekiu nuslėpti iš progimnazijos pasisavintą turtą – ir veikos nėra padarytos siekiant to paties tikslo. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį, artimą minimaliai baudos ribai, švelnesnės bausmės.
45. Teisėjų kolegija nustatė, kad progimnazijai padaryta 5 794,16 Eur turtinė žala, progimnazija dėl šios žalos civilinio ieškinio nereiškė ir ši pasisavinta suma liko pas D. K. ir ji šia suma neteisėtai praturtėjo. Pasisavintų pinigų pas nuteistąją nėra, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis iš jos turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo argumentų
Dėl D. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (Fondo turto pasisavinimo)
46. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžio dalimi, kuria D. K. buvo išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už Fondo turto pasisavinimą. Apeliacinės instancijos teismas jau nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino D. K. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalies (Fondo turto pasisavinimo). Apygardos teismas, spręsdamas dėl D. K. veiksmų neteisėtumo, akcentavo ne patį Fondo lėšų paėmimą, o šių lėšų panaudojimo tikslą. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir poėmio metu progimnazijoje paimtuose segtuvuose buvusius finansinius dokumentus, nustatė, kad beveik visa D. K. inkriminuota iš Fondo pasisavinta suma buvo panaudota progimnazijos reikmėms (likusi suma pagrįsta gynybos pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis). Apeliacinės instancijos teismas jau aptarė apygardos teismo motyvus, kuriais remiantis D. K. buvo pagrįstai išteisinta ir jų papildomai nekartoja. Prokuratūros skunde nurodyti argumentai nekeičia padarytų išvadų.
47. Prokuratūros skunde teigiama, kad teismas, susumavęs visas galimas Fondo patirtas išlaidas pagal byloje esančias sąskaitas faktūras ar mokėjimą grynais ar kortele patvirtinančius dokumentus neatsižvelgė, jog vis tiek trūksta išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kad išlaidų suma atitiktų Fondo pajamas tiriamuoju laikotarpiu. Teismo vertinimu, prokurorė skunde nepagrįstai lygina apygardos teismo suskaičiuotos sumas (25 242,48 Eur) su visomis Fondo pajamomis ir išlaidomis 2010-2016 metais. D. K. nėra inkriminuotas visas Fondo lėšų pasisavinimas, o tik jų dalis. Specialisto išvadoje nustatyta, kad Fondo pajamos buvo 104 498,47 Eur (t. 9, b. l. 23). Fondo išlaidas 2010-2016 metais sudarė 103 494,72 Eur, t. y. suma pervesta į D. K. asmenines banko sąskaitas – 34 285,49 Eur ir likusios išlaidos už atsiskaitymus su įvairiais ūkio subjektais – 69 209,23 Eur (t. 9, b. l. 27). D. K. kaltinime inkriminuotas 34 284,49 Eur (apygardos teismo pataisytas kaltinimas) Fondo lėšų pasisavinimas iš kurių 8 677,90 Eur dalis panaudota atsiskaityti su tiekėjais, D. K. iš savo asmeninės banko sąskaitos atliekant mokėjimus pagal tiekėjų pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Galutinė D. K. inkriminuota pasisavinta Fondo lėšų suma buvo 25 606,59 Eur. Apygardos teismas nustatė, kad iš 25 606,59 Eur (D. K. inkriminuotų pasisavintų Fondo piniginių lėšų), net 25 242,48 Eur vertės atsiskaitymai buvo pateisinti finansiniais dokumentais ir buvo panaudoti progimnazijos reikmėms. Likusi finansiniais dokumentais nepateisinta Fondo lėšų pasisavinta suma yra 364,11 Eur (25 606,59-25 242,48). Dėl likusios sumos apygardos teismas nurodė, kad abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) ir išteisino D. K. dėl visos jai inkriminuotos Fondo lėšų pasisavinimo sumos. Byloje nustatyta, kad bendros Fondo išlaidos ir pajamos skiriasi tik beveik tūkstančiu Eur, o išlaidas patvirtinantys dokumentai priskirti didžiajai daliai atsiskaitymų.
48. Prokuratūros skunde remiamasi UAB „M“ buhalterės M. R., pagal sutartį su D. K. įsipareigojusios sutvarkyti progimnazijos labdaros ir paramos fondo buhalterinę apskaitą, parodymais. Liudytoja, atlikusi apskaitą, nustatė, kad pagal 2010-2015 m. gautas ir panaudotas paramai lėšas, viso buvo gauta 322 677,04 Lt suma, panaudota – 306 287,50 Lt suma. Pagal banko sąskaitos išrašus ir banko likutį buvo matyti, kad 16 389,54 Eur sumai trūksta arba nėra pateisinančių dokumentų. Skunde padaryta išvada, kad M. R. nustatė išlaidas pateisinančių dokumentų trūkumą 16 389,54 Eur sumai. Skunde nurodyta suma yra apskaičiuota klaidingai, nes apskaičiuojant sumą litais, rezultatas gautas eurais. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu M. R. pradžioje teigė, kad paskaičiuota suma yra litais, o vėliau patikslindama parodymus nurodė, kad suma yra eurais. Šie liudytojos parodymai prieštarauja specialisto išvadoje nurodytų Fondo pajamų ir išlaidų apskaičiavimui. Kaip minėta, išvadoje buvo paskaičiuota, kad Fondo pajamos buvo 104 498,47 Eur, o išlaidos 103 494,72 Eur. Nustatytas išlaidas pateisinančių dokumentų trūkumas turėtų reikšmės sprendžiant klausimą dėl BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, bet ne dėl lėšų pasisavinimo.
49. Prokuratūros skunde taip pat remiamasi, specialistės išvada (t. 11, b. l. 34-41), kurioje nustatyta, kad norėdamas pagrįsti 2010, 2012-2015 metų patirtas 7 579,96 Eur išlaidas Fondas sąnaudų-išlaidų ataskaitose įrašė Biudžetinės įstaigos „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ apmokėtas ir apskaitytas šių tiekėjų progimnazijai išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taip pat vadovaujamasi 2018 m. birželio 12 d. UAB „B“ papildomai pateiktais apmokėjimą už suteiktas paslaugas Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijai patvirtinančiais dokumentais – klientų operacijų retrospektyva, iš kurių nustatyta, kad iš viso Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijai buvo suteikta paslaugų už 59 251,77 Eur, iš jų 50 880,51 Eur buvo apmokėta iš BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ sąskaitos, ir 8 371,26 Eur Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos lėšomis. Prokuratūra teigia, kad palyginus pateiktas PVM sąskaitas faktūras su Vilniaus (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos labdaros ir paramos fondo sudarytomis Fondo sąnaudų – išlaidų ataskaitomis už 2012-2015 m., nustatyta, kad Fondas į apskaitą įtraukė ir BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ apmokėtas PVM sąskaitas faktūras, kaip Fondo patirtas išlaidas – 13 089,28 Eur. Iš šių duomenų nustatyta, kad iš viso Fondo ataskaitose įrašytos BĮBA apmokėtos ir apskaitytos tiekėjų Progimnazijai išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 20 669,24 Eur ir nors Fonde ši suma apskaityta kaip išlaidos, tačiau realių išlaidų Fondas nepatyrė, nes šias sąskaitas apmokėjo BĮBA. Be to, skunde grindžiama, kad pavedimai į asmeninę D. K. sąskaitą taip pat nurodyti atskira eilute kaip „išlaidos“ 20 597,69 Eur sumai. Iš šių duomenų prokuratūra darė išvadą, kad vien Fondo išlaidas patvirtinančių duomenų analizė leidžia teigti, kad nėra Fondo išlaidas patvirtinančių dokumentų 57 656,47 Eur sumai. Šie prokuratūros argumentai nei patvirtina, nei paneigia D. K. veiksmus dėl Fondo lėšų pasisavinimo. Skunde nėra atskleidžiama, kokią įtaką ši suma turi sprendžiant klausimą dėl D. K. inkriminuoto Fondo lėšų pasisavinimo.
50. D. K. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, už kokias į savo asmeninę sąskaitą persivestas sumas jai yra pareikštas kaltinimas pasisavinus Fondo lėšas. Prokuratūros skunde papildomai nurodytos sumos dėl išlaidas pateisinančių dokumentų trūkumo nepagrindžia Fondo lėšų pasisavinimo, nes Fondo išlaidas, t. y. lėšas, kurias į savo sąskaitą persivedė D. K., suskaičiavo ir jas pagrindžiančius dokumentus įvertino apygardos teismas (poėmio metu gauti finansiniai dokumentai, gynybos pateiktos sąskaitos faktūros, kurios patvirtino, kad į asmeninę banko sąskaitą persivestos lėšos panaudotos progimnazijos reikmėms). Prokuratūros nurodytos sumos viršija D. K. pareikšto kaltinimo dėl Fondo lėšų pasisavinimo apimtį. Skunde prokuratūra neginčija metodikos, kuria remiantis teismas suskaičiavo galutinę progimnazijos reikmėms išleistą Fondo lėšų sumą ir nepateikia reikšmingų argumentų, kurie paneigtų teismo motyvus dėl D. K. persivestų Fondo lėšų panaudojimo progimnazijos interesams tenkinti. Skunde nurodomos sumos susijusios su Fondo išlaidas patvirtinančių dokumentų trūkumu, dėl ko iš dalies negalima nustatyti Fondo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2016 metus, bet niekaip nepaneigia apygardos teismo argumentų ir nepagrindžia, kad D. K. į savo banko sąskaitą persivestos lėšos buvo panaudotos ne progimnazijos reikmėms tenkinti.
51. Prokuratūros skunde analizuojama specialisto išvadoje nurodyta 7 579,96 Eur suma, kuri buvo apmokėta BĮBA, bet įrašyta prie Fondo išlaidų, jau buvo įvertinta sprendžiant klausimą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Šios sumos įrašymas į Fondo išlaidas sudarė pagrindą D. K. veiksmus vertinti kaip apgaulingus sprendžiant dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet neturėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. Kitos prokuratūros skunde nurodomos sumos – 13 089,28 Eur ir 20 597,69 Eur, galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl Fondo buhalterijos apskaitos trūkumų, bet ne dėl Fondo lėšų neteisėto pasisavinimo.
52. Prokurorė teismo argumentaciją dėl neįrodyto lėšų nepanaudojimo progimnazijos reikmėms grindžia liudytojų parodymais, kuriuose tvirtinama, kad progimnazijos darbuotojai ir mokinių tėvai nematė teigiamų pokyčių mokykloje, nejuto akivaizdaus pagerėjimo. Skunde daroma išvada, kad jokio remonto ar įgyjamų daiktų nebuvo tokiu mastu, kad direktorei būtų reikėję prie mokyklos gerbūvio prisidėti savo lėšomis. Šiuo atveju nėra svarbu, kiek savo lėšomis prie mokyklos gerovės prisidėjo D. K.. Esminis, apygardos teismo nagrinėtas, klausimas buvo kam D. K. panaudojo persivestas Fondo lėšas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalies liudytojų parodymuose išsakytas subjektyvus vertinimas apie teigiamų pokyčių stoką progimnazijoje, negali paneigti apygardos teismo išvadų dėl D. K. persivestų Fondo lėšų panaudojimo progimnazijos reikmėms. Byloje nustatyta, kad dalį persivestų lėšų D. K. panaudojo atsiskaityti su tiekėjais, iš savo asmeninės sąskaitos tiekėjams atlikdama mokėjimus pagal jų pateiktas PVM sąskaitas faktūras (UAB „TT“, UAB „Ma“ ir kt. – viso 8 677,90 Eur). Tai, kad likusi (25 606,59 Eur) D. K. iš Fondo sąskaitos į asmeninę banko sąskaitą persivesta suma panaudota progimnazijos reikmėms, apygardos teismas pagrindė išanalizavęs poėmio metu paimtus finansinius dokumentus. Kaip minėta, apygardos teismas vadovavosi finansiniais dokumentais, kurie progimnazijos vardu buvo išrašyti įsigyjant prekes ar paslaugas ir tai parodo, kad buvo skirti progimnazijos interesams tenkinti. Be to, apeliaciniam teismui suskaičiavus papildomus, iš įmonių gautus finansinius dokumentus, paaiškėjo, kad progimnazijos naudai išleista suma buvo žymiai didesnė.
53. Priešingai prokurorės skunde atrinktiems liudytojų parodymams, dalies liudytojų paaiškinimuose tvirtinama, kad pokyčiai mokykloje buvo pakankamai akivaizdūs. Liudytoja J. U. nurodė, kad D. K. aiškino, jog saugumui buvo pirktos kameros, aptverta tvora, kamerų priežiūrai buvo reikalingos lėšos. Teko su direktore pirkti kėdes salei. Teigė, kad progimnazija daugiau išlaidų turėjo kai buvo atvirų durų dienos, nes reikėjo ruošti spektaklius, siūti vaikams rūbus ir daryti dekoracijas. Visą tai pirko direktorė. Per tuos 10 metų, kai dirbo kartu su ja, mokykloje buvo delegacijų iš Lietuvos ir iš užsienio šalių, vykdavo priėmimai, direktorė pirkdavo simboliką, produktus, tualetinį popierių. Liudytoja I. Č. paaiškino, kad mokykla buvo pakankamai aprūpinama reikalingomis priemonėmis, daiktais, baldais, todėl nekilo abejonių dėl netinkamo lėšų panaudojimo. Mokykla buvo graži, mokytojai, kai prašydavo, gaudavo pakankamai priemonių ugdymo proceso kokybės gerinimui. Mokykla buvo graži, nes buvo tvarkoma – gražindavo aplinką, sodindavo augalus, dažydavo kabinetus, pirko televizorius, multimedijas, ekranus, mokytojų kambaryje buvo didžiulis akvariumas su žuvimis. Liudytojas S. G. paaiškino, kad D. K. buvo neteisingai puolama, nes į mokyklą yra įdėjusi daug darbo, turbūt ir kažkiek savo pinigų, nes mokykloje buvo įrengta daug visokių dalykų. Mokyklai buvo perkami baldai, televizoriai, įrengta praėjimo sistema. Jis pats kaip technologijų mokytojas pirko priemones, reikalingas pamokoms, dažniausiai smulkius pirkinius: plaktukus, kaltus, oblius ir pan., pirko iš savo lėšų, bet po to, pateikus kvitus ar sąskaitas, jam, kiek pamena, direktorė grynaisiais pinigais grąžindavo. Atliekant staliaus darbus taip pat reikėjo medžiagų, todėl būdavo atvejų, kai iš savo pinigų nupirkdavo ir kokį kibirą dažų, taip pat yra daręs spintą, kas jam kainavo kelis šimtus eurų, ir vėliau pinigus jam direktorė grąžindavo. Liudytojas J. L. paaiškino, kad progimnazijos ūkinė veikla mokyklos direktorės buvo gerai sužiūrėta, visi kabinetai aprūpinti. Norint pabaigti tverti tvorą mokykla pristigo lėšų iš Fondo ir jis žino, jog tą trūkumą turėjo dengti direktorė savo asmeninėmis lėšomis. Taigi šie liudytojų parodymai patvirtina, kad D. K. persivestus Fondo pinigus naudojo progimnazijos reikmėms ir dalį išlaidų galėjo padengti savo lėšomis.
54. Skunde tvirtinama, kad progimnazija turėjo papildomų lėšų, kurios nebuvo panaudotos (buvo surinktos iš vaikų tėvų, skirtos pagal programas), o tai parodo, kad progimnazijoje buvo grynųjų pinigų, kuriais buvo galima atsiskaityti parduotuvėse. Šie duomenys apie papildomas lėšas negali paneigti apygardos teismo nustatytų aplinkybių apie persivestų Fondo lėšų panaudojimą progimnazijos reikmėms, nes, kaip minėta, šios išlaidos paremtos finansinių dokumentų analize.
55. Prokurorės nuomone teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad D. K. jos žinioje buvusias Fondo lėšas, kurias persivedė į savo asmenines sąskaitas, panaudojo progimnazijos reikmėms, nes progimnazijos, Fondo ir jos pačios asmeninių sąskaitų išklotinėse matyti, jog ji pinigus iš Fondo sąskaitos persivesdavo į savo sąskaitas ar progimnazijos sąskaitą, kuriai buvo išduota mokėjimo kortelė, iš karto po to, kai lėšos būdavo įskaitomos Fondo sąskaitoje. Teismo vertinimu aplinkybė, kad Fondo pervestas lėšas D. K. netrukus pervesdavo į savo sąskaitas arba padarydavo pavedimą tiekėjui ir nepanaudotą likutį persivesdavo sau, nei patvirtina, nei paneigia, jog D. K. Fondo lėšas pasisavino ir nepanaudojo mokyklos interesams tenkinti. Tokios finansinės operacijos (pervedimai) patvirtina tik Fondo pinigų persivedimo į savo asmeninę sąskaitą faktą, bet niekaip neatspindi šių lėšų tolesnio panaudojimo. Byloje nustatyta, kad Fondo lėšas D. K. persivesdavo į savo banko sąskaitas ir dėl to ginčo nėra. Kaip minėta, sprendžiant dėl Fondo lėšų pasisavinimo svarbus yra ne tik šių lėšų pervedimas į asmeninę sąskaitą, o ir jų panaudojimas. Pervedimų į asmeninę sąskaitą dažnumas ir intensyvumas neįrodo, kad Fondo pinigai buvo panaudoti ne progimnazijos reikmėms ir šiuo atveju prokuratūra daro nepagrįstą prielaidą, kad Fondo sąskaitos tvarkymo braižas ar pobūdis atitinka svetimo turto pasisavinimo požymius.
56. Apygardos teismas nustatęs, kad D. K. nepadarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (Fondo turto pasisavinimo), šias aplinkybes iš pagal BK 228 straipsnio 2 dalį pateikto kaltinimo pagrįstai pašalino. D. K. nepasisavinus Fondo lėšų nėra pagrindo spręsti ir dėl D. K. piktnaudžiavimo šioje dalyje. Taip pat nėra pagrindo tenkinti prokuratūros prašymo turto pasisavinimą iš dviejų nusikaltimų perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Sutiktina, kad baudžiamojo proceso pradžioje D. K. pareiškus kaltinimą dėl vienos tęstinės nusikalstamos veikos, toks kaltinimas būtų aiškesnis, labiau pagrįstas ir teisingas, tačiau dabartinėje bylos stadijoje, kai D. K. vienoje dalyje (dėl Fondo lėšų pasisavinimo) yra pagrįstai išteisinta, o kitoje dalyje (dėl progimnazijos lėšų pasisavinimo) pripažinta kalta ir veika perkvalifikuota, veikų sujungimas į vieną tęstinį nusikaltimą būtų netikslingas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios D. K. ir jos gynėjos advokatės Indrės Panavaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikavus jos veiką pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirti jai 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl D. K. už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 45 parų arešto bausmės ir paskirti jai 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. K. paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio baudą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
D. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš D. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 794,16 Eur.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.