Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teikimas Nr. T-104-988/2021 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-59221-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16 (S)

2021 m. liepos 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu D. K. paskirtos baudos sumokėjimą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-891/2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-891/2020 D. K., be kita ko, pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje (progimnazijos turto pasisavinimas), 228 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta D. K. subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį paskirta bei subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pastarąją iš dalies pridedant, ir galutinė bausmė D. K. paskirta 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu, TAR, 2015, Nr. 2015-04087), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Įpareigota D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. D. K. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (fondo turto pasisavinimas), nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis išieškota iš D. K. valstybės naudai 20 596,98 Eur suma.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-654/2021 pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalis, kuria D. K. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikavus jos veiką pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirta jai 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda. Pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalis dėl D. K. už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos 45 parų arešto bausmės ir paskirta jai 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. K. paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalis, kuria D. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: D. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis išieškota iš D. K. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 794,16 Eur. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. rašytiniu įspėjimu dėl baudos bausmės vykdymo D. K. įspėta, kad ji iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. privalo sumokėti baudą.

4. Nuteistosios D. K. gynėja advokatė Indrė Panavaitė 2021 m. liepos 1 d. pateikė prašymą išdėstyti nuteistajai paskirtos 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio baudos ir 5 794,16 Eur dydžio iš jos konfiskuotinos piniginės sumos mokėjimą 24 (dvidešimt keturių) kalendorinių mėnesių laikotarpiui lygiomis kas mėnesį mokėtinomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodytus klausimus nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.

7. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. BPK 352 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

8. Teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis) ir nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Taigi nuosprendis, kuriuo paskirta bauda, pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką.

9. Svarbu pažymėti, kad skirtingai nei nurodoma prašyme įstatymas nenumato galimybės nuosprendį priėmusiam teismui išdėstyti nuteistajam paskirtos baudos mokėjimo. Sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo galimybė yra numatyta tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje. Tačiau taikyti įstatymo analogiją ir paskirtosios baudos mokėjimą nuteistajam išdėstyti vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi nėra jokio pagrindo. Minėtas CPK straipsnis reglamentuoja sprendimo, susijusio su civiliniais teisiniais santykiais, įvykdymo atidėjimą, išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o baudos paskyrimas nuosprendžiu kyla iš baudžiamųjų teisinių santykių, t. y. nagrinėjamu atveju, D. K. pareiga sumokėti baudą yra kitos teisinės prigimties nei pareiga, atsirandanti vykdant CPK nustatyta tvarka priimtus sprendimus (priteistą žalos atlyginimą, skolą ar kt.), todėl įstatymo analogija negali būti taikoma.

10. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-34-606/2019). Nespėjęs laiku įvykdyti paskirtos bausmės, nuteistasis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą prašymu pratęsti baudos mokėjimo terminą nuosprendžio vykdymo metu (BPK 362 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-651/2020). Pagal šiuo metu formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-88-177/2018, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-280-387/2017) tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Apeliacinis teismas konstatavo, kad tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis. Anksčiau paminėtose nutartyse nurodyta, kad spręsdamas klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, nuosprendį priėmęs teismas turi vadovautis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, nes nuteistojo prašyme keliamas klausimas dėl termino baudai sumokėti pratęsimo patenka į šios nuostatos, t. y. BPK 362 straipsnio 4 dalies, reguliavimo sritį.

11. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas sprendžia, kad tenkinti pareiškėjos gynėjos prašymą išdėstyti baudos sumokėjimą nėra galimybės, tačiau apygardos teismas pasisako dėl galimybės pratęsti baudos sumokėjimo terminą 24 mėnesių laikotarpiui.

12. Nustatyta, kad D. K. BVK nustatytas terminas sumokėti baudą pasibaigs 2021 m. rugpjūčio 21 d., tai yra praėjus 2 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad D. K. sumokėjo dalį baudos, todėl iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. ji turi sumokėti visą, 4 519,20 Eur dydžio, baudą.

13. Nuteistosios D. K. gynėja advokatė Indrė Panavaitė prašo išdėstyti (pratęsti terminą) nesumokėtos 4 519,20 Eur dydžio baudos sumokėjimą per 24 mėnesių laikotarpį. Šį savo prašymą motyvuoja sudėtinga nuteistosios finansine padėtimi.

14. Gynėja prašyme nurodė, kad nuteistosios pajamas sudaro 1 314,74 Eur per mėnesį (603,67 Eur dydžio pensija ir 711,07 Eur jos vidutinis darbo UAB „V.“ užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius). Gynėja kartu su prašymu pateikė šią aplinkybę įrodančius dokumentus – AB SEB bankas mokėjimo dokumentą, kuriame nurodyta, jog VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jai išmokėjo 603,67 Eur; 2017 m. birželio 8 d. darbo sutartį; pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad vidutiniškai D. K. 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. gegužės mėn. uždirbo 711,07 Eur. Gynėja prašyme nurodė, kad D. K. viena išlaiko gyvenamąjį būstą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), (ji yra našlė), nemažai lėšų skiria įvairių su sveikata sietinų problemų sprendimui, vaistams, kt. Taigi pateikti rašytiniai duomenys apie gaunamas pajamas patvirtina, kad pajadmų sumos nėra tokio dydžio, kurios sudarytų sąlygas nuteistajai ne tik pragyventi, tačiau ir sumokėti teismo nuosprendžiu paskirtą baudą per BVK nurodytą terminą.

15. Visos šios aplinkybės neabejotinai pagrindžia nuteistosios gynėjos aiškinimą dėl nuteistosios sunkios finansinės padėties, negalimumo šiuo metu sumokėti visą baudos sumą. Taigi nustatyta, kad nuteistoji D. K. objektyviai neturi galimybių sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per BVK nustatytą 2 mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų, jog D. K. vengia sumokėti baudą. Prašymą nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti jos mokėjimą išdėstant dalimis nuteistosios gynėja teismui pateikė iki priverstinio baudos išieškojimo pradžios. Tai patvirtina D. K. ketinimą savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę. Teismo vertinimu, nuteistoji yra suinteresuota sąžiningai ir savo noru įvykdyti jai teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes būtent savo iniciatyva kreipėsi į teismą prašymu pratęsti paskirtos baudos sumokėjimo terminą, pateikė jos sudėtingą turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus.

16. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad savanoriškai nesumokėjus baudos iki BVK nustatyto termino pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Tokiu atveju buvus ir esant dabartinei sudėtingai nuteistosios turtinei padėčiai, nesuteikus galimybės jai pačiai savanoriškai sumokėti baudą per ilgesnį terminą būtų pažeisti skolininko interesai. Pratęsus baudos sumokėjimo terminą bus išvengta papildomai galinčių kilti neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Tačiau apygardos teismas pažymi ir atkreipia nuteistosios dėmesį, kad ji pati turi būti suinteresuota tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, taip pat turi būti pakankamai motyvuota ir pasistengti gerinti savo materialinę padėtį, jog galėtų kuo greičiau savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą.

17. Atsižvelgdamas į nesumokėtos baudos dydį – 4 519,20 Eur, D. K. turtinę padėtį patvirtinančius duomenis, tai, kad nuteistoji nevengia ir sutinka įvykdyti jai paskirtą piniginę baudą, tačiau neturėjo ir šiuo metu neturi tiek pajamų, kad galėtų baudą sumokėti per BVK nustatytą terminą, apygardos teismas sprendžia, kad BVK nustatytas terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta bauda, yra per trumpas, šiuo metu D. K. neturi realios galimybės sumokėti visą baudos sumą. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės prašymą tenkinti iš dalies ir pratęsti nesumokėtos baudos sumokėjimą prašomam 24 mėnesių terminui, nes yra pagrindas daryti išvadas, kad D. K. neturi finansinės galimybės sumokėti baudą per BVK nustatytą laiką.

18. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis, kuriuo D. K. buvo paskirta bauda, įsiteisėjo 2021 m. birželio 21 d. ir BVK nustatytas 2 mėnesių terminas baudai sumokėti, kuris baigsis 2021 m. rugpjūčio 21 d., termino pratęsimas skaičiuojamas būtent nuo šios datos.

19. Nuteistosios D. K. gynėja advokatė Indrė Panavaitė taip pat prašo tokiam pačiam terminui išdėstyti ir 5 794,16 Eur dydžio iš jos konfiskuotinos piniginės sumos mokėjimą.

20. Apygardos teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn ir kuri skiriama pilnamečiui, nepilnamečiui ar juridiniam asmeniui kartu su bausme, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą), o esant nustatytoms sąlygoms (BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3, 4 dalys), – ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas privalomas.

21. Pagal formuojamą teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (kasacinės bylos Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006).

22. Taip pat pažymima, jog iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti, kadangi per turto konfiskavimą įgyvendinama idėja padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į teisinių sankcijų už padarytus teisės pažeidimus taikymo principus, gali būti daroma išvada, kad turto konfiskavimas dažniausiai (paprastai) gali būti pritaikytas būtent savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymo atvejais (kasacinė byla Nr. 2K-7-83/2010).

23. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistosios gynėjos prašymas išdėstyti paskirtą jai baudžiamąją poveikio priemonę – turto konfiskavimą (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą) – prieštarauja šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirčiai ir tikslams, todėl šioje dalyje nuteistosios gynėjos prašymas netenkinamas. Tokios situacijos taip sprendžiamos ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-301-365/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistosios D. K. gynėjos advokatės Indrės Panavaitės prašymą išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu D. K. paskirtos baudos sumokėjimą baudžiamojoje byloje tenkinti iš dalies.

Pratęsti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-654/2021 paskirtos 120 MGL (4 519,20 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų 20 ct) dydžio baudos sumokėjimo terminą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Savanoriškai nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.