- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-31-651/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54100-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Kristina Baškienė
- Nuteistasis
- A. L.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 40 MGL (2 000 eurų) bauda;
pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 70 MGL (3 500 eurų) bauda;
pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 80 MGL (4 000 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu ir A. L. paskirta subendrinta 80 MGL (4 000 eurų) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje, ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 100 MGL (5 000 Eur) bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. L. nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai laikė daugiau negu dešimt litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, t. y. jis, 2018 m. liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 17 d. 8.00 val., ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo realizuoti, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 10,350 litro stipriųjų namų gamybos alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 52,1%, juos laikė savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
1.1. Be to, veikdamas bendrai, A. L. palenkė V. A. suklastoti bei panaudoti tikrą dokumentą ir taip išvengė turtinės prievolės, o V. A. suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo ir A. L. padėjo apgaule išvengti turtinės prievolės, t. y. A. L. tyčia, žinodamas, kad jis, 2018 m. rugsėjo 11 d., 9.57 val., vairuodamas UAB „Š“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į šalia degalų kolonėlės esančią koloną ir ją apgadino, siekdamas išvengti administracinės nuobaudos bei turtinės prievolės atlyginti nuostolius draudimo bendrovei, palenkė V. A., 2018 m. rugsėjo 17 d., UAB „V“ degalinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikti melagingus duomenis degalinės vadovei G. B. apie tai, kad eismo įvykį sukėlė V. A., o V. A. tyčia, žinodamas, kad eismo įvykyje jis nedalyvavo, 2018 m. rugsėjo 17 d., UAB „V“ degalinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdamas padėti A. L. išvengti administracinės nuobaudos bei turtinės prievolės atlyginti nuostolius draudimo bendrovei, pateikė melagingus duomenis degalinės vadovei G. B. apie tai, kad, 2018 m. rugsėjo 11 d., 9.57 val., vairuodamas UAB „Š“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į šalia degalų kolonėlės esančią koloną ir ją apgadino. Po to G. B. užpildė 2018 m. rugsėjo 11 d. Eismo įvykio deklaraciją, o V. A. patvirtino ją skiltyje Nr. 14 „Mano pastabos“ ranka įrašydamas „Sutinku“ ir skiltyje „Patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“ ranka įrašydamas savo vardą, pavardę ir parašą. Po to ši Eismo įvykio deklaracija su žinomai melagingais duomenimis UAB „V“ darbuotojų buvo pateikta AB „L“ dėl degalinės patirtos žalos, 631,13 euro dydžio, atlyginimo. Po to AB „L“, pasinaudodama regreso teise dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo, kreipėsi į AAS „B“ filialą Lietuvoje, kuris, 2018 m. rugpjūčio 14 d., su UAB „Š“ buvo sudaręs Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraustas automobilis „Mercedes Benz 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). AAS „B“ filialas Lietuvoje, patikėjęs jam pateiktos 2018 m. rugsėjo 11 d. Eismo įvykio deklaracijos teisingumu, išmokėjo AB „L“ 592,08 euro žalos atlyginimą, dėl to AAS „B“ filialas Lietuvoje patyrė turtinę žalą.
2. Klaipėdos apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad A. L. padarė visas jam inkriminuojamas veikas. Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, kad teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir sprendė, kad yra pagrindas paskirti baudas, nustatant artimus sankcijų minimumui jų dydžius.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL dydžio baudą. Apeliantas prisipažįsta dėl visų jam inkriminuojamų veikų, prašo į tai atsižvelgti ir sumažinti baudą. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, nurodo, kad jis išsigando, pasimetė, todėl po įvykio paprašė V. A. prisiimti kaltę. Tvirtina, kad tuo metu nepagalvojo, jog daro kažką nusikalstamo, nes padarytą žalą UAB „V“ atlygino. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 3 dalyje, nurodo, kad jo bute tikrai buvo atliekamas remontas, tačiau nepaisant to, kad nežino, kaip jo bute atsirado alkoholiniai gėrimai, pripažįsta, kad alkoholis buvo rastas, ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
3.1. Su paskirta bausmės rūšimi apeliantas sutinka, tačiau mano, kad nustatytas baudos dydis yra aiškiai per didelis. Nurodo, kad jo visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis sudaro pagrindą mažinti paskirtą baudą. Be to, nurodo, kad, įvertinus jo mažas pajamas, paskirtos baudos mokėjimas turi būti išdėstytas per 12 (dvylika) mėnesių. Pasak apelianto, 2 000 Eur bauda būtų adekvati ir proporcinga bausmė padarytiems teisės pažeidimams, ją, atsižvelgus į jo gaunamas pajamas, būtų realu sumokėti per vienerius metus. Teismo paskirta bauda (5 000 Eur) yra aiškiai per didelė ir neproporcinga padarytiems pažeidimams ir įvertinus jo gaunamas pajamas yra sunkiai įvykdoma.
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka, kad paskirta bauda turi būti mažintina atsižvelgus į prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, nes tai padaryta tik paduodant apeliacinį skundą. Kadangi nuteistasis tik sulaukęs nepalankaus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nutarė prisipažinti, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti kaip jo atsakomybę švelninančią.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir nuteistojo A. L. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Kadangi nuteistasis neginčija kaltės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su paskirta bausme. Prašo ją švelninti, todėl pasisakytina tik dėl paskirtos bausmės ir galimybės ją išdėstyti.
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
8. Pažymėtina, kad baudos už padarytą nusikalstamą veiką dydis straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas skirdamas bausmę (BK 47 straipsnio 5 dalis), atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius baudų dydžius pagal nusikalstamų veikų rūšis ir nusikaltimų kategorijas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas už baudžiamąjį nusižengimą numato baudas nuo 15 iki 500 MGL dydžio; už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą baudžiamąjį nusižengimą ir padarytus nesunkius nusikaltimus paskyrė baudas, kurių dydžiai artimesni minimaliems įstatyme nustatytiems šios bausmės dydžiams.
9. Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rūšimi bei dydžiu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nė vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios ar atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis: nusikalto pirmą kartą, yra dirbantis, įvertino ir padarytus administracinius nusižengimus. Remdamasis šiais duomenimis teismas sprendė, kad švelniausia bausmės rūšis – bauda, paskiriant jos dydį artimą minimaliam, leis pasiekti bausmės tikslus. Taigi paskirta bausmė, net ir vertinant apelianto akcentuojamą sunkią turtinę padėtį, kolegijos įsitikinimu, nėra per griežta.
10. Apeliantas prašo švelninti paskirtą baudą įvertinus tai, kad jis dabar pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi. Tačiau visiškai sutiktina su prokuroru, kad nuteistojo prisipažinimą vertinti kaip jo atsakomybę švelninančią aplinkybę ir dėl to švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.
11. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato dvi aplinkybes: kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, bet teismas turi įvertinti ir tai, kiek kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą padėjo priimti byloje teisingą sprendimą.
12. Pažymėtina, kad pripažįstant nuteistajam atsakomybę švelninančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepakanka nustatyti nuteistojo prisipažinimo fakto, būtina konstatuoti ir nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nustatyta, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Taip pat jos nepripažino ir teisme. Dėl asmens palenkimo suklastoti bei panaudoti tikrą dokumentą ir tokiu būdu turtinės prievolės išvengimo atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, o dėl naminės degtinės parodė, kad jis nežino, kaip degtinė atsirado jo namuose, ir manė, kad tai yra skystis remontui daryti. Taigi nuteistasis nedavė teisme išsamių parodymų, priešingai, klaidino teismą ir taip apsunkino galimybę atskleisti tiesą. Nuteistasis tik apeliaciniame skunde nurodo, kad visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir neva gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Tačiau nuteistojo elgesys ikiteisminio tyrimo metu bei teisme liudija, kad jis nuoširdžiai nesigaili padaręs nusikalstamas veikas. Kaip nurodo pats nuteistasis apeliaciniame skunde, jis tik gavęs nepalankų nuosprendį ir išsamiai pats susipažinęs su bylos medžiaga nutarė pripažinti savo kaltę. Vadinasi, nuteistasis tik dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, tik dėl nepalankaus jam nuosprendžio priėmimo nutarė pripažinti savo kaltę, todėl tokį prisipažinimą laikyti nuoširdžiu ir manyti, kad nuteistasis iš tiesų gailisi, nėra jokio pagrindo. Vien formalus teigimas, jog gailisi, negali būti vertintinas kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė. Taigi švelninti paskirtą bausmę remiantis tuo, kad nuteistasis pripažino kaltę ir neva dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra jokio pagrindo.
13. Nesutiktina su apeliantu, jog bauda turi būti mažinama atsižvelgus į jo gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad bausmė skiriama atsižvelgus į sankcijoje numatytus bausmės dydžius. Apylinkės teismas apeliantui paskyrė baudas, kurių dydis artimas sankcijose nustatytai minimaliai baudai. Nors apeliantas pateikė duomenis, kad jo gaunamos vidutinės mėnesio pajamos nėra didelės – jos sudaro apie 436 Eur į rankas (t. 3, b. l. 72–73), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo mažinti paskirtą baudą. Pažymėtina, kad bauda – tai ne įprastas mokėjimas, o apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Todėl vien tik nusikalstamas veikas padariusio asmens interesus tenkinančios baudos skyrimas neatitiktų šiai bausmės rūšiai keliamų tikslų ir pačios bausmės esmės bei paskirties. Minėta, kad bausmė skiriama įvertinus visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnis), o, analizuojamu atveju nenustačius jokių nuteistojo atsakomybę švelninančių aplinkybių, paskirti minimalias baudas nėra pagrindo (BK 61 straipsnio 2 dalis). Kolegijos įsitikinimu, būtent baudos, kurių dydžiai yra artimi minimaliems, leis įgyvendinti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jam galutinę subendrintą bausmę paskirti 40 MGL, tačiau nurodytina, kad minimali bauda už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Paskirti mažesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, galima tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir BK 62 straipsniu. Pagal BK 62 straipsnio taisykles teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad yra vienas iš pagrindų, nurodytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje labai aiškiai nurodo, jog privalo būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2010). Analizuojamu atveju nėra nustatyta visų sąlygų, todėl nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo, nėra jokio teisinio pagrindo. Nenustatyta nė viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat jis nepadėjo teismui išaiškinti nusikalstamų veikų. Taigi jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą svarstyti klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo ar manyti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytas nusikalstamas veikas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir BK 62 straipsniu, nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijose.
Dėl baudos vykdymo išdėstymo
15. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo išdėstyti jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės – baudos – mokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nes dėl jo finansinės padėties ir paskirtos bausmės dydžio jis paskirtos baudos per teismo nustatytą terminą neįstengs sumokėti.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 352 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, tačiau šioje teisės normoje nėra numatyta galimybė prašyti išdėstyti baudos sumokėjimą. Teismas tik turi teisę pratęsti baudos mokėjimo terminą (BPK 362 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė penkių mėnesių terminą, per kurį nuteistasis turi sumokėti paskirtą baudą. Apeliaciniu skundu apeliantas nurodo, kad jis gauna mažas pajamas, todėl negalės per nustatytą terminą sumokėti paskirtos baudos, ir pateikia duomenis apie gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos siekia apie 436 Eur į rankas. Tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą, kuris taip pat reikšmingas vertinant asmens turtinę padėtį. Dėl to svarstyti dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino, nei nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, šiuo metu negalima. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, savanoriškai nesumokėjus baudos iki teismo nuosprendžiu nustatyto termino, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-280-387/2017, 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019 ir kt.), nespėjęs laiku įvykdyti paskirtos bausmės, nuteistasis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pratęsti baudos mokėjimo terminą nuosprendžio vykdymo metu (BPK 362 straipsnio 4 dalis).
17. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą.