Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.17.5.3.; 1.2.29.1.1.; 2.1.15.3.3.2.

2019 m. lapkričio 8 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

a. l., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, teistumas išnykęs (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 527,24 Eur bauda, kuri sumokėta 2016 m. birželio 8 d.),

kaltinamas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir

v. a., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai laikė daugiau negu dešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų:

jis 2018 m. liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 17 d., 08.00 val., ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo realizuoti, iš nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo 10,350 litrų stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija - 52,1 %, kuriuos laikė savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki kol juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, veikiant bendrai, A. L. palenkė V. A. suklastoti bei panaudoti tikrą dokumentą ir taip išvengė turtinės prievolės, o V. A. suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo bei A. L. padėjo apgaule išvengti turtinės prievolės:

A. L. tyčia, žinodamas, kad jis 2018 m. rugsėjo 11 d. 09.57 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsitrenkė į šalia degalų kolonėlės esančią koloną ir ją apgadino, siekdamas išvengti administracinės nuobaudos bei turtinės prievolės atlyginti nuostolius draudimo kompanijai, palenkė V. A. 2018 m. rugsėjo 17 d., UAB "(duomenys neskelbtini)" degalinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pateikti melagingus duomenis degalinės vadovei G. B. apie tai, kad eismo įvykį įvykdė V. A., o V. A. tyčia, žinodamas, kad eismo įvykyje jis nedalyvavo, 2018 m. rugsėjo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, siekdamas padėti A. L. išvengti administracinės nuobaudos bei turtinės prievolės atlyginti nuostolius draudimo kompanijai, pateikė melagingus duomenis degalinės vadovei G. B. apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. 09.57 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į šalia degalų kolonėlės esančią koloną ir ją apgadino. Po ko, G. B. užpildė 2018 m. rugsėjo 11 d. Eismo įvykio deklaraciją, o V. A. patvirtino ją skiltyje Nr. 14 „Mano pastabos“ ranka įrašydamas „Sutinku“ bei skiltyje „Patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“ ranka įrašydamas savo vardą, pavardę ir parašą. Po ko, ši Eismo įvykio deklaracija, su žinomai melagingais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų buvo pateikta AB „Lietuvos draudimas“ dėl degalinės patirtos žalos - 631,13 eurų dydžio, atlyginimo. Po ko, AB „Lietuvos draudimas“ pasinaudodama regreso teise dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo kreipėsi į AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kurie 2018 m. rugpjūčio 14 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraustas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, patikėjęs jiems pateiktos 2018 m. rugsėjo 11 d. Eismo įvykio deklaracijos teisingumu, išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ žalos dydį - 592,08 eurų sumoje, dėl ko AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje patyrė turtinę žalą.

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino, dėl asmens palenkimo suklastoti bei panaudoti tikrą dokumentą ir taip turtinės prievolės išvengimo atsisakė duoti parodymus bei atsakinėti į klausimus, o dėl naminės degtinės radimo parodė, kad tikrai niekada nevartojo jokios naminės degtinės, niekada nėra įsigijęs, ir tikrai nežinojo, kad pas jį namuose yra toks daiktas, jis galvojo, kad tai yra kažkoks statybinis skystis remontui atlikti. Bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje iš po praeitų metų žiemos buvo kiauras stogas, prasidėjo didelės liūtys, pradėjo šlapti buto kampas, pelyti, tapetai pradėjo atšokinėti. Be to, daug lempučių neveikė, rozečių. Pavasarį draugė sakė, kad reikia sutvarkyti. Jis pradėjo ieškoti darbininkų, vieniems pažįstamiems pasiskambino, kitiems. Pats bijo liestis, todėl pradėjo ieškoti statybininkų, bet dėl mažos darbų apimties nepavyko jų rasti. Buvo reikalingas buto kosmetinis remontas, nereikėjo rimto remonto, reikėjo šiek tiek paklijuoti, padažyti, todėl tokių smulkių darbų niekas nenorėjo apsiimti. Po darbo pas jį užvažiavo senas pažįstamas E. Jis jo paklausė, ar neturi kokių statybininkų, jis pasiūlė nuvažiuoti prie darbo biržos. Jis nuvažiavo, paklausė, kas gali padaryti tuos darbus, parodė nuotraukas, du vyrukai sutiko, vieno vardas T, kito vardo neprisimena. Jie sakė, kad reikia vizualiai apžiūrėti. Jis pasiūlė važiuoti su jo mašina, jie sakė, kad važiuos su savo. Bute jiems parodė, kas neveikia, parodė atvipusius tapetus. Jie sakė „nėra problemų, viską sutvarkysim“, bei paklausė „ar galima susinešti savo instrumentus“, jis atsakė, kad „gerai, nėra problemų“. Jis bute atlaisvino kampą, jie susinešė daiktus - atsinešė bananinę dėžę, raudoną dėžę įrankių, kuri matosi vaizdo įraše, bambalius - vienas bambalis baltos spalvos, kitas mėlynos spalvos, uždengė dideliu celofanu. Dėžėje buvo sudėti visokie aprūdiję voliukai, mentelės, kurių dalį jis po to išmetė. Jis davė vyrukams avansą medžiagoms nusipirkti, šie nusipirko klijų, tapetų, atsivežę sudėjo į kampą ir vėl apdengė celofanu. Kitą rytą jie atėjo, jis atrakino butą. J. išvažiavo į darbą, jis juos įleido ir išėjo. Grįžo, rado atlupinėtus tapetus, rozečių laidai kabarojo, tiek apšvietimo, tiek rozečių laidai buvo išlindę. Jam nepatiko, kad buvo prirūkytas visas kambarys, voliojosi bambaliai alaus, butelis nugertas, jis sakė „vyrai biški rimčiau žiūrėkit į tą reikalą“. J., grįžusi iš darbo, matė tą betvarkę, padėjo sutvarkyti, sako „prisikvietei pijokų, varyk juos lauk“. Kitą dieną vėl jis juos įleido, vėl tas pats panašus scenarijus, tada jis sakė „vyrai dirbat arba..“, jie sako „ryt ateisim, viską sutvarkysim iki galo“. Kitą dieną jie visiškai nebepasirodė, dingo. Kiek skambino, nebekėlė ragelio, vėliau telefonas buvo išjungtas. Jis jų ieškojo, vėl važiavo prie darbo biržos, manė, gal sutiks, nes ir avansą buvo davęs. Pasikvietė pažįstamą statybininką R., kuris pasiūlė jam tų vyrukų paliktų daiktų nemesti lauk, nes jei jie atsiras, gali pareikšti pretenzijas. R. tuo metu neturėjo laiko viską sutvarkyti, todėl sutvarkė tik elektros laidus, rozetes. Tuščius bambalius, surūdijusius voliukus jis išmetė lauk, kanistrus, įrankius sunešė į sandėliuką ir užmetė tą celofaną, o tapetus padėjo ant lentynos. Jis nežinojo, kad induose buvo naminė degtinė, galvojo, kad skiedikliai kažkokie, kad kažkokios statybinės medžiagos, reikalingos statybos darbams. Nekilo klausimas išmesti talpos, galvojo, kad tai reikalinga statybos darbams. Neatsimena, ar buvo kažkokie lipdukai ant butelių. Neatsimena, ar pareigūnas klausė dėl draudžiamų daiktų namuose. Jis nebandė nieko susitarti su pareigūnu. Kiek prisimena, tai 900-910 eurų Jolita buvo pasidėjusi virtuvėje ant stalo dantų tvarkymui, tai jis tyliai pareigūno prašė, kad nepaimtų tų pinigų, nes jie ne jo. Gal į tai pareigūnas atsakė, kad „negali būti nei kalbos“. Jis niekada nevartojo naminės degtinės, gal prieš 20 metų yra ragavęs.

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir parodė, kad A. L. jam pasakė, jog įvyko toks ir toks atsitikimas, sako „neturiu teisių ar gali prisiimti ant savęs“. Jis sutiko. Bėda yra bėda, jis net nepagalvojo, kad čia taip gali įvykti. A. L. paprašė degalinėje pasakyti, kad tai jis (V. A.) įvažiavo į tą stulpą. Nuvažiavo į benzino kolonėlę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prisipažino, kad, atseit, jis įvažiavo, užpildė deklaraciją jo vardu. Deklaraciją pildė moteris, turbūt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, jis pasirašė. Jis pasakė, kad vairavo ir ji užpildė pagal jo pasakymus ir jis pasirašė. Gailisi, kad taip padarė. Nebuvo su tokiais dalykais susidūręs niekada. Reikėjo atlyginti viską, tai jis atlygino žalą draudimo bendrovei. Susitaikė su draudiku. Susitaikymo protokolo turinys aiškus. Draudimas jam pretenzijų nebeturi. Buvo A. L. pasiūlymas dėl pinigų, bet negali pasakyti, ar ten rimtai, ar nerimtai, bet jis pinigų neėmė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad A. L. jam pasiūlė 50 Eur.

Dėl A. L. 2018 m. liepos 17 d. padarytos nusikalstamos veikos

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Š. parodė, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su A. L. įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ veikla, įtarimai yra pareikšti A. L.. Tyrimo metu buvo atliekama krata jo namuose. Kratos metu buvo rasta talpa su namine degtine. Talpa buvo sandėliuke. Kratą darė bute, kuris buvo tvarkingas. Jokių remonto darbų nesimatė ir nebuvo. Buvo daromas kratos vaizdo įrašas su nešiojama kamera prie uniformos. Bute buvo įvairūs dokumentai, kas susiję su byla. Sandėliukas buvo bute. Rado balto plastiko talpą su skysčiu, kuris turėjo naminės degtinės kvapą. Talpa buvo padėta tarp įvairių daiktų. Sandėliuke buvo labai daug daiktų, namų apyvokos daiktų, stiklainių ir t.t., ten buvo ir talpos su vandeniu, tai matyti vaizdo įraše. Radus tą talpą, pauostęs, pagal kvapą suprato, kad tai buvo naminė degtinė. Jo patirtis 20 metų policijoje, tai kvapas naminės degtinės yra žinomas. A. L. nebuvo visai nustebęs, nebandė išsiginti, kad ta talpa ne jo. Iš jo pusės nebuvo jokių paaiškinimų, kam priklauso naminė degtinė. Jis teiravosi, kam priklauso, A. L. nieko neatsakė. A. L. paklausė, gal galima susitarti, o jis į tai atsakė, kad negali būti jokių kalbų. Talpa buvo užfiksuota kratos protokole. Bute buvo tapetų likučių, juos matė, taip pat buvo kažkokia dėžė su įrankiais, bet remonto darbai bute nebuvo atliekami. Kada jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pasakyti negali. Kai davė paaiškinimus, buvo žiūrėjęs vaizdo įrašus. Vaizdo įrašą įkėlė į laikmeną, tai teko peržiūrėti. Tik jo filmuotas vaizdo įrašas buvo. Nepasakys, kiek truko krata, protokole, turbūt, matosi. Vaizdo įrašas prie šios bylos, turbūt, yra pateiktas iškirptas, t. y. tik tai, kas susiję su namine degtine. Ko gero, galima būtų patikrinti pilną vaizdo įrašą, jis yra kitoje byloje. Garso įraše nesigirdi, kaip A. L. siūlo susitarti, nes jis ganėtinai tyliai kalbėjo, stovėjo jam už nugaros, o kamera buvo jo priekyje. Garso įraše girdisi, kaip jis sako: „ne, A., negali būti nei kalbos“. Šią frazę jis pasakė būtent po A. L. klausimo po to, kai rado talpą, ją atidarė ir pauostė. Kratos metu vaikščiojo per visus kambarius. Negali kategoriškai teigti, kad tapetai buvo neatlipę. Praėjo daug laiko, jis nepamena atsilupusių tapetų. Krata buvo sankcionuota ne A. L. atžvilgiu, o butui (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. J. J. jis sustabdė tunelyje ir supažindino su nutartimi, kad turi atlikti kratą bei paprašė atrakinti duris. Jie jos nesulaikė, o palydėjo iki durų. Jie turėjo nutartį atlikti kratą tame bute, o ji ten gyvena. J. J. atžvilgiu krata nebuvo sankcionuota. Jis tik paprašė jos parodyti rankinę, krata nebuvo atliekama, ji pasirašė kratos protokole, kaip dalyvavusi kratoje. Ji pati parodė rankinę. Tai buvo teisėta, siekiant, kad neišneštų iš patalpos svarbių daiktų, paprašė jos parodyti. Turėjo teisę atlikti neatidėliotiną kratą J. J., jei nebūtų sutikusi parodyti rankinės turinio. Apie tai, kad A. L. galimai norėjo nuslėpti autoįvykį, sužinojo tada, kai buvo atliekama elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė kitoje byloje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. J. parodė, kad A. L. yra jos draugas, jie gal kokie 3 metai kartu gyvena bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Žino, kad jis dirba kažkur, kas susiję su taksi. Per tuos 3 metus darė remontus, keitė tapetus svetainėje, miegamajame, dažė lubas, tvarkė rozetes. Nežino, kas darė remontus, su statybininkais bendravo A. L.. Ji ryte išeidavo į darbą, jų dar nebūdavo, grįždavo, jų jau nebebūdavo. Ji statybininkų nematė. Į sandėliuką užeina retai. Ten laiko geriamą vandenį, ten užeina jo pasiimti. Vandenį veždavosi iš A. L. namo Jakų kaime plastikinėse 5 litrų talpose. Sandėliuke alkoholio kvapo nejuto. Žino, kas yra naminė degtinė. Atskirtų jos kvapą. Remonto darbai galėjo prasidėti 2018 m. gegužės, birželio mėnesį. Tie žmonės buvo kokias 2-3 d. Ten niekas nevyko, jie tik padarė šiukšlyną. Per tas dienas, rozetės kabojo, gal tapetai buvo lupti. Jie buvo susinešę dideles popierines dėžes. Matė, kad ten būdavo tapetų galai ir viskas užmesta su polietileno gabalu. Matė, kad tapetai buvo paplėšti. Negali tiksliai atsakyti, kuris tai mėnuo buvo. Buvo šilta, vasara. Per remontą dirbo tokie žmonės, po kurių smirdėdavo, mėtėsi tušti buteliai. Matydavo plastikinių alaus butelių. Jie viską palikdavo, užmesdavo polietileninę plėvelę ir po ja palikdavo ir butelius, ir įrankius. A. L. sunešė ir įrankių dėžę, ir tapetus iš po jų į sandėliuką. Tie daiktai ir liko pas juos, nes A. L. bijojo, kad jie gali atvykti ir paprašyti atiduoti tuos daiktus. Krata buvo 2018 m. liepos mėn., kurioje ji nedalyvavo, matė tik pačią kratos pradžią. Kai ji išeidinėjo į darbą, ją pirmame aukšte prie laukinių durų sulaikė pareigūnai, privertė atgal grįžti į butą. Jie paaiškino, kad darys kratą, parodė kratos orderį. Nors ten nieko nebuvo parašyta apie ją, jie liepė atidaryti rankinę, žiūrėjo viską, kas yra rankinėje. Taip pat liepė atidaryti piniginę, žiūrėjo, kas yra piniginėje. Tik tada išleido į darbą. Jos prašė atidaryti buto duris. Kadangi ji neturėjo rakto, tai visi laukė, kol A. L. atidarė. A. L. ją išleido ir užrakino duris. Kratos metu jos nebuvo, jie, kai pažiūrėjo jos daiktus, liepė pasirašyti, kad paskaitė kratos orderį ir tada jai leido važiuoti į darbą. Kai skaitė tą dokumentą, nematė nei vieno žodžio, kad gali ją krėsti. Ji nenorėjo atidaryti rankinės, klausė: „ar jūs turite kažkokį dokumentą, kuriuo vadovaudamiesi galite apieškoti ?“ Tai pasakė, kad gali tuoj pat surašyti. Nieko nesurašė. Mergaitė, kur buvo su jais kartu, apsimetė, kad kažką rašys, pasidėjo popierių, tuo ir baigėsi. Po kratos ji nepasirašinėjo jokių dokumentų, kad ją apžiūrėjo. Yra mačiusi A. L. geriant, bet naminės degtinės negeria nei jis, nei ji. A. L. geria silpnus gėrimus, alų dažniausiai. Kiek žino, iki kratos A. L. darė buto nuotraukas. Nežino, kam jis jas siuntė. Gal nuotraukos buvo daromos, kad parodyti, kas yra blogai, nes tapetai ir papeliję, ir atšokę. Paskui A. L. surado kažkokius žmones, kurie perklijavo svetainėje tapetus ir dažė lubas, tvarkė rozetes. Tas sutvarkymas buvo lygtais po kratos. Taip, žino, kad buvo rasta naminė degtinė. Tardytoja kabinete rodė jai tą talpą ir klausė, ar ji ją matė, ar pažįsta. Ji jos tikrai nepažino kaip talpos, kuri būtų stovėjusi jų bute, nebent ji jos galėjo nepastebėti, kadangi tų talpų pas juos būdavo nuolat ir daug, nes naudoja geriamą vandenį. Tikėtina, kad A. L. kai tvarkė tą paliktą šiukšlyną ir įnešė tą talpą. Paskui jis jai pasakė, kad ir tą talpą su kitais paliktais darbininkų daiktais jis įnešė.

Iš 2018 m. liepos 12 d. Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M.N. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realius užsakymų kiekius, pardavimo pajamas bei pilnai išaiškinti šių nusikalstamų veikų aplinkybes, nustatyti asmenis, galimai prisidėjusius prie nusikaltimo padarymo, galimus bendrininkus, išaiškinti nusikalstamos veikos mechanizmą, surinkti įrodymus, bei gauti informacijos apie naujai rengiamas daromas ar įvykdytas nusikalstamas veikas, tikslinga be kita ko sankcionuoti kratas A. L. faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, A. L. naudojamame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei pačio A. L. asmens kratą (1 t., 15-16 b. l.).

Iš 2018 m. liepos 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo leista daryti kratas A. L. faktinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, A. L. naudojamame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei pačio A. L. asmens kratą (1 t., 20-21 b. l.).

Iš 2018 m. liepos 17 d. kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą A. L. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sandėliuke buvo rasta ir paimta 10 litrų plastikinė talpa su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą (1 t., 22-27 b. l.).

Iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas skystis, esantis bakelyje, paimtas 2018 m. liepos 17 d. iš A. L. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra stiprus namų gamybos alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija - 52,1 %, o kiekis yra - 10,350 litrų (1 t., 32-33 b. l.).

Iš 2019 m. sausio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota 2018 m. liepos 17 d. krata A. L. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyriausiasis tyrėjas G. Š. sandėliuke aptinka plastikinę talpą su namine degtine, talpa padėta ant grindų sandėliuke, tarp kitų daiktų. Šalia stovi A. L.. Talpos aptikimo metu vyriausiasis tyrėjas G. Š. pasako: „ne A., ne, negali būti nei kalbos“, po ko talpa yra išnešama į virtuvę (1 t., 160-165 b. l.).

Iš 2019 m. liepos 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD diskas su vaizdo įrašais: 1-ajame vaizdo įraše pavadinimu „2018_0717_074722_033“ matomas vaizdas kaip pareigūnai kartu su moterimi stovi laiptinėje prie durų, 00:05:15 A. L. atidaro buto duris ir pareigūnai patenka į buto vidų. A. L. įteikiama teismo nutartis. Patekus į butą krata atliekama svetainėje, kuri sujungta su virtuve. Vaizdo įraše pavadinimu „2018_0717_064422_012“ matoma svetainės siena, kurios viršuje (kampe) atkibę tapetai, pareigūnui judant ir vaizdo kamera fiksuojant aplinką nematyti jokių bute vykusių remonto darbų. Vaizdo įraše pavadinimu „2018_0717_064722_013“ pareigūnas pereina į vonios kambarį ir apžiūri ten esamus daiktus, vėliau sugrįžta į svetainę ir tęsia kratą svetainėje. Vaizdo įraše pavadinimu „2018_0717_065022_014“, laikas - 00:02:08, pareigūnui pasisukus link durų kampe matomos sudėtos kartoninės dėžės. Vaizdo įraše pavadinimu „2018_0717_065322_015“ pareigūnas apžiūri kampe sudėtas kartonines dėžes, kuriuose sudėti plastikiniai maišai su trąšomis, žemėmis, taip pat sudėti įvairūs dokumentai ir užrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „2018_0717_074722_033“, laikas - 00:00:44, A. L. kartu su pareigūnais pereina į miegamąjį, kur toliau tęsiama krata. Pareigūnui judant vaizdo kamera užfiksuotas visas kambario vaizdas, girdimas pareigūno balsas „Čia du kambariai tėra, A., ar ne?“. Tolimesniuose vaizdo įrašuose matoma kaip pareigūnai apžiūri kambaryje esančius daiktus, dokumentus. Vaizdo įraše pavadinimu „2018_0717_080522_039“, laikas - 00:00:46, pareigūnas su kamera pro virtuvę nueina iki sandėliuko, A. L. pravėrus duris, matosi patalpa, prikrauta įvairių daiktų. Laikas - 00:01:01, apžiūrėjęs sandėliuką pareigūnas paklausia A. L. „samagonas, ne? Kas čia tam bambaly?“, tada pakelia permatomo plastiko butelį, atsuka ir pauosto skystį. A. L. atsako „Aš vandenį vežuosi iš darbo“. Tada pareigūnas nuo žemės pakelia baltos spalvos plastikinę talpą, ją atsuka, pauosto ir pasako „va čia tai jo“, o po to „ne Alvydai, ne, negali būti nei kalbos“. Tada pareigūnas kartu su A. L. nueina į virtuvę, kur pastatoma plastikinė talpa. Pastatęs talpą, pareigūnas sugrįžta į sandėliuką ir apžiūri ten esančius daiktus. Vaizdo įraše matyti sandėliuke sukrauti daiktai, t. y. gėrimų skardinės, tuščios plastikinės permatomos talpos, konservai, puodai, kibiras, plastikiniai maišeliai su džiovintais augalais, kiti namų apyvokos daiktai. Vaizdo įraše pavadinimu „2018_0717_080822_040“ matomas vaizdas kaip pareigūnas toliau apžiūri sandėliuke esančius daiktus, viršutinėje lentynoje matoma raudonos spalvos plastikinė dėžė apkrauta įvairiais daiktais. Laikas 00:01:28 pareigūnas nukelia plastikinę dėžę, išneša ją į virtuvę ir atidaro, joje matyti grąžtas. Tolimesniuose vaizdo įrašuose matyti kaip pareigūnai tęsia kratą bute, apžiūri bute esančius daiktus ir dokumentus (3 t., 16-19 b. l.).

Teismo nuomone, kaltinamojo A. L. versija, jog jo gyvenamojoje vietoje rasta talpa su namine degtine priklauso ne jam, o šią talpą palikusiems anksčiau buto remontą atlikinėjusiems ir jo nepabaigusiems asmenims, ir jis nenumanė, kad joje gali būti naminė degtinė, yra paneigta liudytojo G. Š. parodymais, kratos protokolais, vaizdo įrašais ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo policijos pareigūno G. Š. teisme duotais parodymais apie tai, kad, jam radus talpą su namine degtine, A. L. nebuvo visai nustebęs, nebandė išsiginti, kad ta talpa ne jo, jis tik klausė, ar galima susitarti, į ką jis atsakė „ne A., ne, negali būti nei kalbos“. Tokius pačius parodymus šis liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu, šiuos parodymus iš esmės patvirtina vaizdo įrašo „2018_0717_080522_039“ dalis, kurioje užfiksuota, kad pareigūnas su kamera pro virtuvę nueina iki sandėliuko, A. L. pravėrus duris, matosi patalpa, prikrauta įvairių daiktų, apžiūrėjęs sandėliuką pareigūnas paklausia A. L. „samagonas, ne? Kas čia tam bambaly?“, tada pakelia permatomo plastiko butelį, atsuka ir pauosto skystį. A. L. atsako „Aš vandenį vežuosi iš darbo“. Tada pareigūnas nuo žemės pakelia baltos spalvos plastikinę talpą, ją atsuka, pauosto ir pasako „va čia tai jo“, o po to „ne A., ne, negali būti nei kalbos“. Visiškai neįtikima A. L. versija, jog aptariamu momentu policijos pareigūnas frazę „ne A., ne, negali būti nei kalbos“ ištarė po to, kai jis (A. L.) paprašė jo nepaimti virtuvėje rastų ir jo sugyventinei priklausančių pinigų, kadangi apie jokius pinigus tiek einant į sandėliuką, tiek pačiame sandėliuke nebuvo jokios kalbos. Taip pat visiškai neįtikima ir A. L. versija, jog sandėliuke rastą talpą su namine degtine anksčiau jo bute paliko buto remontą turėję atlikti, bet jo neatlikę asmenys. Iš pačio A. L. bei jo sugyventinės J. J. parodymų apie buto remontą matyti, kad tą remontą jų minimi asmenys darė 2-3 dienas, ir kiekvieną dieną palikdavo daugybę šiukšlių, betvarkę, kurią tvarkydavo A. L.. Tuo tarpu iš kratos metu darytų vaizdo įrašų matyti, kad svetainės sienoje viršuje (kampe) tapetai yra atkibę natūraliai dėl drėgmės ir pelėsio, jokių tapetų plėšimo požymių nematyti, nors pagal aptartus A. L. ir J. J. parodymus jie turėjo būti plėšomi net 2-3 dienas. Pažymėtina ir tai, kad, pasak A. L., po minimų asmenų dingimo jo pažįstamas sutvarkė tik rozetes, sienų tvarkymui laiko neturėjo. Iš išdėstyto akivaizdu, kad A. L. versijos yra gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis A. L., 2018 m. liepos 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 17 d., 08.00 val., ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo realizuoti, iš nenustatytų asmenų, neteisėtai įgijo - 10,350 litrų stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija - 52,1 %, kuriuos laikė savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki kol juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi kaltinamojo A. L. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.

Dėl A. L. ir V. A. 2018 m. rugsėjo 11 d. padarytų nusikalstamų veikų

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. B. parodė, kad vieną kartą teko susidurti su kaltinamaisiais. Tuo metu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vadove. Apie sugadintą kolonėlę, kolonai įlenkta skarda, ją informavo darbuotojas, ne tą pačią dieną. Iš karto nepastebėjo. Pamatė sekančią arba dar sekančią dieną. Tada ji peržiūrinėjo 3-5 dienų senumo vaizdo įrašus. Penktadienį nustatė, kas įvažiavo. Įvykis įvyko dienos metu, dėl to pavyko ir nustatyti kas įvažiavo. Ta mašina atbuliniu važiavo ir pataikė į koloną. Pagal mašiną nustatė, kad taksi. Internete rado tą firmą. Numeriai gal buvo ant tos mašinos. Per tą laiką niekas nesikreipė dėl šio įvykio. Tą patį penktadienį paskambino į firmą. Kalbėjo su moterimi. Nežino, kas ten atsiliepė. Atsiliepęs asmuo paklausė tos mašinos numerio ir jai davė telefoną žmogaus, kuris vairavo. Telefonu žmogus pripažino, kad jis tą padarė. Ji sakė, kad atneštų draudimą ir apiformins. Jis tą pačią dieną buvo atbėgęs pas ją. Jis pradžioj prašė leisti suremontuoti patiems. Tas žmogus yra salėje (parodo į A. L.). Sakė, kad ieškotų firmą, kuri sutvarkytų. Pirmadienį jis paskambino, pasakė, kad neranda firmos, tai sutarėm apiforminti draudimą. Jis buvo atvažiavęs pirmadienį. Jie atvažiavo dviese, su tuo vyruku (parodo į V. A.). Padavė jai teises, matė nuotrauką, kad ten ne jo teisės. Jis sakė kažką tokio, kad neturėjo teisės vairuoti, ir kad apiformins tas kitas vyras. Ji pradėjo pildyti deklaraciją. V. A. padėjo parašą. Perdavė deklaraciją savo draudimo vadybininkei. Ji nežino, ar žalą atlygino. Čia ne jos pareigos. Dabar ten nebedirba, o dirbo laikinai, vietoj į dekretą išėjusios moters. Jos išsilavinimas aukštasis. Ji niekam nedarė paslaugos, ji tik saugojo turtą, kurį turėjo saugoti. Ji iš karto nesuprato, kad buvo daroma afera. Tai suprato vėliau. Niekas nieko jai nesiūlė už tai, kad deklaraciją pasirašė kitas asmuo. Ji privalo apiforminti draudiminius įvykius.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius. Ji kartu dirba su A. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“, o V. A. nuomojasi įmonės automobilį. Ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o A. L. yra vadybininkas. A. L. prižiūri automobilių būklę, kam, koks remontas reikalingas, turi įgaliojimą nuvažiuoti į „Regitrą“, tvarkyti reikalus dėl draudimų, dėl autoįvykių. Įmonės veikla - taksi paslaugos, automobilių nuoma. Po praeito teismo nutarimo, kiek jai žinoma, jis neturi teisės vairuoti automobilio. Žino, kad jis negali vairuoti ir ji nematė jo vairuojant. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai įvyko šis įvykis, buvo išnuomotas „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu šis automobilis buvo jų buveinės teritorijoje. Juo niekas nevažinėjo, nes nebuvo darbuotojų, jis tiesiog stovėjo įmonės teritorijoje. Kažkas lyg planavo su tuo automobiliu darbuotis. Bet tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tai, kad kažkas su juo pasivažinėjo, ji pamatė ir suprato vėliau. Po įvykio automobilį matė per langą, stovėjo tvarkingai, nesuprato, kad kažkas galėjo būti įvykę. Ji automobilį matė iš galo, jis nebuvo sulamdytas. A. L. nieko apie įvykį nepasakojo, neprasinešė, neskambino telefonu. Ji žinojo, kad automobilis buvo paimtas. Kai atvažiavo su buhaltere į darbą, dispečerė pasakė, kad mano, jog yra atėjęs A. L.. Klausė, kur jis yra. Dispečerė pasakė, kad jis nuėjo mašiną patikrinti. Pažiūrėjus per langą, pasakė, kad automobilio nėra. Bešnekant, jis grįžo ir pasakė, kad pravažiavo, pažiūrėjo automobilį. Tiek ir kalbos tebuvo. Šitas pasivažinėjimas lyg pirmadienį buvo. Penktadienį paskambino dispečerė ir pasakė, kad skambina iš degalinės dėl to, kad kažkas su minėtu automobiliu buvo apgadinta. Buvo praėję 4 dienos. Dispečerė paskambino jai, nes jai paskambino iš degalinės. Sakė, kad turi ateiti vairavęs žmogus ir išsiaiškinti padėtį. Ji automatiškai pasakė, kad reikia klausti A. L., nes niekas kitas automobilio neėmė. Dispečerė jai pasakė, kad ką tik A. L. buvo atėjęs ir išsiaiškins. Po kiek laiko jai dispečerė paskambino, pasakė, kad A. L. buvo nuėjęs į degalinę ir viską išsiaiškino. Ji dispečerei sakė paskambinti į degalinę ir išsiaiškinti, ar tikrai A. L. buvo nuėjęs į degalinę ir ar išsiaiškino. Degalinėje patvirtino, kad viską išsiaiškino ir dėl remontų bus atsiųsta sąskaita įmonei. Nusiramino, kad viskas yra išspręsta. Belaukiant sąskaitos, ją iškvietė duoti parodymus. Sąskaitos taip ir nesulaukė. Jei A. L. prisiima kaltę, jiems tos sąskaitos ir neatsiųs. „Kasko“ draudimo nebuvo.

Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vadovė pateikė 2018 m. rugsėjo 11 d. vaizdo įrašus (1 t., 43-45 b. l.).

Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vadovė G. B. elektroninio laiško matyti, kad ji pateikė 2018 m. rugsėjo 11 d. Eismo įvykio deklaraciją, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privalomojo draudimo kopiją, V. A. vairuotojo pažymėjimo kopiją (1 t., 48-51 b. l.).

Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad deklaracijoje pateikti duomenys apie vairuotoją yra V. A., taip pat yra V. A. parašas, jog sutinka, kad yra atsakingas už padarytą žalą (1 t., 49 b. l.).

Iš 2018 m. spalio 24 d. AB „Lietuvos draudimo“ elektroniniu paštu pateikto rašto bei pridėtų dokumentų matyti, kad yra pradėta žalos atlyginimo procedūra ir paskaičiuotas žalos dydis – 631,13 eurų (1 t., 54-59 b. l.).

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. AB „Lietuvos draudimas“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad regreso teise pateikė prašymą dėl skolos išieškojimo iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“, dėl - 631,13 Eur. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sutiko su skola ir pritaikiusi nusidėvėjimą pervedė AB „Lietuvos draudimui“ - 592,08 Eur (1 t., 144-146 b. l.).

Iš 2018 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vaizdo medžiaga, pateikta 2018 m. rugsėjo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės vadovės G. B. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolą. Apžiūros protokole užfiksuota, kad juodos spalvos taksi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apklijuotas skiriamaisiais Taksi ženklais, ant šoninių durelių matomas telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“, priekiniu ratu užvažiuoja ant degalų kolonėlės apsauginio bortelio ir kliudo koloną, esančią šalia degalų kolonėlės ir ją įlenkia. Iš automobilio išlipa vyriškis, pažiūri į apgadintą koloną ir įlipęs atgal į automobilį atbuline eiga privažiuoja arčiau degalų kolonėles. Automobiliui atsisukus priekiu į vaizdo kamerą, matyti pasviręs valstybinis numeris. Degalinės vidaus vaizdo kamera fiksuoja kasas, matyti kaip prie kasų ateina A. L., susimoka ir sėdęs atgal į automobilį išvažiuoja iš degalinės teritorijos (1 t., 153-159 b. l.).

Iš 2019 m. gegužės 6 d. kaltinamojo V. A. ir nukentėjusiojo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ susitaikymo protokolo matyti, kad V. A. pripažįsta ir apgailestauja atlikęs veiksmus, kurie jam inkriminuoti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsiprašė juridinio asmens AAS „BTABaltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovo S. L., pastarasis priima atsiprašymą, patvirtina, kad 592,58 Eur žala atlyginta, pretenzijų kaltinamajam neturi (3 t., 4 b. l.).

Nors kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino, tačiau teismo nuomone jo kaltė dėl minimų nusikalstamų veikų yra įrodyta liudytojų L. B., G. B. bei kito kaltinamojo V. A. parodymais, eismo įvykio deklaracija, tarnybiniais pranešimais, vaizdo įrašu ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 11 d., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės kolonėlę sugadino A. L.. Beje, iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis tuo metu vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės, nes ji jam buvo atimta. Iš liudytojos G. B. parodymų matyti, kad po to, kai ji nustatė žalą padariusį automobilį ir paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl žalos atlyginimo su ja kalbėjosi pats A. L., jis netgi bandė savo jėgomis sutvarkyti sugadintą kolonėlę, tačiau to padaryti jam nepavyko. Nelikus kitos išeities kaip tik pildyti Eismo įvykio deklaraciją, šioje deklaracijoje kaltę dėl eismo įvykio ir žalos padarymo prisiėmė kitas asmuo, t. y. V. A.. Tai patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 11 d. Eismo įvykio deklaracijos turinys. Beje, tai, kad būtent A. L. sprendė jo sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo klausimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ degaline, patvirtina ir liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. B. parodymai. Be to, teisiamojo posėdžio metu V. A. visiškai prisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, parodė, kad taip pasielgė paprašytas A. L., kuris už tai netgi siūlė atlygį.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog, veikiant bendrai, A. L. palenkė V. A. suklastoti bei panaudoti tikrą dokumentą ir taip išvengė turtinės prievolės, o V. A. suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo bei A. L. padėjo apgaule išvengti turtinės prievolės:

A. L. tyčia, žinodamas, kad jis 2018 m. rugsėjo 11 d. 09.57 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsitrenkė į šalia degalų kolonėlės esančią koloną ir ją apgadino, siekdamas išvengti administracinės nuobaudos bei turtinės prievolės atlyginti nuostolius draudimo kompanijai, palenkė V. A. 2018 m. rugsėjo 17 d., UAB "(duomenys neskelbtini)" degalinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pateikti melagingus duomenis degalinės vadovei G. B. apie tai, kad eismo įvykį įvykdė V. A., o V. A. tyčia, žinodamas, kad eismo įvykyje jis nedalyvavo, 2018 m. rugsėjo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, siekdamas padėti A. L. išvengti administracinės nuobaudos bei turtinės prievolės atlyginti nuostolius draudimo kompanijai, pateikė melagingus duomenis degalinės vadovei G. B. apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. 09.57 val., vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į šalia degalų kolonėlės esančią koloną ir ją apgadino. Po ko, G. B. užpildė 2018 m. rugsėjo 11 d. Eismo įvykio deklaraciją, o V. A. patvirtino ją skiltyje Nr. 14 „Mano pastabos“ ranka įrašydamas „Sutinku“ bei skiltyje „Patvirtinu, jog esu atsakingas už padarytą žalą“ ranka įrašydamas savo vardą, pavardę ir parašą. Po ko, ši Eismo įvykio deklaracija, su žinomai melagingais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų buvo pateikta AB „Lietuvos draudimas“ dėl degalinės patirtos žalos - 631,13 eurų dydžio, atlyginimo. Po ko, AB „Lietuvos draudimas“ pasinaudodama regreso teise dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimo kreipėsi į AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kurie 2018 m. rugpjūčio 14 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apdraustas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, patikėjęs jiems pateiktos 2018 m. rugsėjo 11 d. Eismo įvykio deklaracijos teisingumu, išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ žalos dydį - 592,08 eurų sumoje, dėl ko AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje patyrė turtinę žalą. Taigi kaltinamojo A. L. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamojo V. A. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl BPK 162 straipsnio taikymo bei gautų duomenų panaudojant kriminalinės žvalgybos duomenis kitoje ikiteisminio tyrimo byloje

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. balandžio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 d. dėl tam tikrų taksi paslaugas teikiančių bendrovių vadovų ir atsakingų asmenų, tarp jų ir A. L., galimo neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Šio ikiteisminio tyrimo metu, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. spalio 23 d. vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. L. telefonų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, buvo gauta duomenų apie galimai kitas A. L. daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kurios visiškai nesusijusios su tiriamomis nusikalstamomis veikomis ir kurios nėra numatytos BPK 154 straipsnyje tarp veikų, dėl kurių galima vykdyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę.

BPK 162 straipsnyje nustatyta, jog vienoje baudžiamojoje byloje taikant nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Šis BPK reikalavimas, jog būtent aukštesnysis prokuroras spręstų dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje (kitose) bylose, rodo, kad šis sprendimas skirtas įvertinti, ar duomenis, gautus atliekant neviešo pobūdžio veiksmus, ribojančius asmens teisę į privatumą, yra proporcinga naudoti ir tiriant (nagrinėjant) bylas dėl kitų asmenų ar kitų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, šioje byloje nesant prokuroro nutarimo dėl neviešo pobūdžio veiksmais gautų duomenų panaudojimo kitoje byloje, nebuvo užtikrinta duomenų panaudojimo proporcingumo patikra, todėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinktos informacijos, gautos kitoje byloje, panaudojimas šioje baudžiamojoje byloje yra be teisėto pagrindo, todėl negali būti pripažinti įrodymais. Tokia teismo išvada atitinka formuojamą teismų praktiką analogiškose situacijoje (LAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-976/2019).

Nepaisant išdėstyto, konstatuotina, kad A. L. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pagrindžia anksčiau aptartų įrodymų visetas.

Dėl bausmės A. L. skyrimo

Skirdamas bausmę A. L., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. L. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai, vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei vieną nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, tame tarpe ir už automobilio vairavimą esant neblaiviam, neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kita vertus, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriamos vienos iš švelnesnių BK 201 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų bausmės rūšių – baudos, nustatant artimus sankcijų minimumui jų dydžius. Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintinos apėmimo būdu, nes padarytos idealiąja sutaptimi, o taip subendrinta bausmė su bausme, paskirta pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, subendrintina dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant pusę švelnesnės bausmės, kadangi jos padarytos realiąja sutaptimi, o laikyti jas labai skirtingo pavojingumo nėra pagrindo.

Dėl V. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis V. A. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino padarytą žalą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo būdu kaltinamasis V. A. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, esant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Siekiant, jog V. A. suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius ir ateityje nebenusikalstų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pareiškė civilinį ieškinį dėl 592,08 eurų turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo. Kadangi kaltinamasis V. A. visiškai atlygino šiame civiliniame ieškinyje nurodytą žalą ir civilinis ieškovas atsisakė civilinio ieškinio (3 t., 4 b. l.), todėl procesas dėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas – viena plastikinė talpa (plombos 006893, 006892) su namine degtine, saugoma Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 40 MGL (2 000 eurų) baudą.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 70 MGL (3 500 eurų) baudą.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 80 MGL (4 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir A. L. paskirti subendrintą 80 MGL (4 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalyje, dalinio sudėjimo būdu ir A. L. paskirti galutinę subendrintą 100 MGL (5000 eurų) baudą, kurią nuteistasis A. L. per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus kvitą būtina pateikti teismui.

V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 ir 4 dalimis, išaiškinti V. A., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl civilinio ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus – saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2019 m. sausio 8 d. kvitas serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.