Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-516-855/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-28
Bylos Nr.: e2A-516-855/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20854-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Donata Kravčenkienė, Kristina Lysionok
Ieškovas: M. G., E. G.
Atsakovas: R. K., L. J.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-516-855/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20854-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) M. G. ir E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. G. ir E. G. ieškinį atsakovams R. K. ir L. J. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. G. ir E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. K. ir L. J., prašydami: 1) suteikti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo vykdyti 0,7204 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) pertvarkymą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektų ir investicijų valdymas“ 2019 m. sausio 18 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018/01, atidalijant žemės sklypą taip: ieškovui M. G. paskiriant 1423/7204 sklypo dalis, projekte pažymėta indeksu „E“, ribos pažymėtos taškais 4-9-7-8, o ieškovei E. G. paskiriant 1000/7204 sklypo dalis, projekte pažymėta indeksu „C“, ribos pažymėtos taškais 6-7-9-10; 2) suteikti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 0,7204 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis, parengtus pagal UAB „Projektų ir investicijų valdymas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018/01. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Žemės sklypas 0,7204 ha šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise:

1.1.1. Ieškovui M. G. nuosavybės teise priklauso 1 423/7204 (1 423 kv. m) dalys Žemės sklypo;

1.1.2. Ieškovei E. G. nuosavybės teise priklauso 1 000/7204 (1 000 kv. m) dalys Žemės sklypo;

1.1.3. Atsakovui R. K. nuosavybės teise priklauso 3 213/7204 (3 213 kv. m) dalys Žemės sklypo;

1.1.4. Atsakovei L. J. nuosavybės teise priklauso 1 568/7204 (1 568 kv. m) dalys Žemės sklypo;

1.2. Ieškovai, siekdami atidalinti jų nuosavybės teise valdomas Žemės sklypo dalis, kreipėsi į UAB „Projektų ir investicijų valdymas“, kuri parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Pertvarkymo projektas), kuris buvo pateiktas patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri pripažino, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir pritarė jo tvirtinimui su sąlyga, kad bus gautas bendraturčių pritarimas.

1.3. Atsakovas R. K. iš viso neatsakė į ieškovų prašymą atsidalinti, o atsakovė L. J. iškėlė sąlygą, kad iš žemės sklypo būtų perkelta elektros oro linija, tačiau su šia atsakovės sąlyga ieškovai nesutinka.

1.4. Kiekvienas Žemės sklypo bendraturtis pirkimo-pardavimo sutartimis įgijo konkrečią Žemės sklypo dalį ir apie tai buvo pažymėta pirkimo-pardavimo sutartyse, juolab kad Nekilnojamojo turto registre buvo ne tik įregistruotos pirkimo-pardavimo sutartys, bet ir padarytos atitinkamos žymos apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pavyzdžiui, įsigydamas iš varžytynių atitinkamą sklypo dalį, UAB „Litectus“ (kuris vėliau šią sklypo dalį perleido atsakovei L. J.) negalėjo nežinoti, kad jam tenka atitinkama konkreti sklypo dalis.

1.5. Žemės sklypas buvo suformuotas ankstesnių bendraturčių sudaryta 2017 m. gegužės 23 d. sutartimi dėl sklypo padalinimo į aštuonis sklypus. Nurodytos sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad R. K., UAB „Litectus“ ir ieškovai ne vėliau kaip per 10 dienų po naujai suformuoto sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, vadovaudamiesi prieš tai sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarka, sudarys ir pasirašys naudojimosi ir valdymo žemės sklypu tvarką, palikdami kiekvienai šaliai prieš tai jos atskirai valdytas ir naudotas dalis. Nepaisant to, ieškovams nepavyko su UAB „Litectus“ ir atsakovu suderinti tokios sutarties (sudarymo) laiko, o vėliau UAB „Litectus“ savo sklypo dalį pardavė atsakovei, pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nurodant apie 2017 m. gegužės 23 d. bendraturčių sutartį.

1.6. Ieškovų parengtas atidalijimo projektas ne tik atitinka teisės aktų reikalavimus, bet ir atitinka faktinę įsigytų žemės sklypo dalių vietą ir nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi sklypu tvarką. Ieškovų Žemės sklypo dalyse nėra elektros linijų, todėl ieškovai nenori prisidėti finansiškai atsakovės nurodomuose elektros linijų iškėlimo veiksmuose, juolab kad atsakovės nurodomą planą atsisakyta rengti.

2. Atsakovė L. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad visi Žemės sklypo bendraturčiai privalo turėti įvažiavimą į Žemės sklypą, vienodą prijungimą prie elektros, vandentiekio, kanalizacijos, dujų, gaisrinio hidranto, visi turi sumokėti už 10 kW elektros linijos perkėlimą į sklypo kraštą.

2.2. Patvirtinus ieškovų teikiamą Pertvarkymo projektą, atsakovė neturėtų įvažiavimo į sklypą, visų komunikacijų pajungimo galimybės.

2.3. Pirkdami Žemės sklypą ieškovai neturėjo nei tikslių naudojamų sklypo dalių koordinačių, nei patvirtintos naudojimosi sklypu tvarkos, nebuvo jokių atsakovų sutikimų ir parašų.

3. Atsakovas R. K. atsiliepimo į ieškinį pirmosios instancijos teismui nepateikė, jo procesinė pozicija byloje nebuvo žinoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų M. G. ir E. G. valstybės naudai 41,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 20,55 Eur.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viena vertus, atsakovei L. J. žinoma (galėjo ir turėjo būti žinoma) tiek apie ankstesnių bendraturčių susitarimus dėl naudojimosi Žemės sklypu ir konkrečios sklypo valdymo dalies (vietos), tiek apie įsipareigojimą tęsti egzistavusią naudojimosi / valdymo konkrečiomis sklypo dalimis tvarką, taip pat, kad ieškovų teikiamas atidalijimo projektas atitinka iki šiol egzistuojantį ankstesnių bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi sklypu ir konkrečių sklypo dalių valdymo, tačiau kita vertus, įgyvendinus ieškovų siekiamą atidalijimą ir liekant neaptartai atsakovės teisei į savo naudojamą sklypą patekti - privažiuoti per ieškovo sklypą (kuris po atidalijimo įsiterptų tarp atsakovės naudojamo sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės), atsakovė, pagal nutylėjimą laikydamasi dabar egzistuojančios naudojimosi tvarkos, į savo sklypą galėtų patekti - privažiuoti tik per likusias sklypo dalis, kurios Žemės sklypo Pasidalijimo plane pažymėtos indeksais „8A“, „8B“, „8D“, ir kurios atsakovei vis dar priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (nors pagal ankstesnius bendraturčių susitarimus nurodytos sklypo dalys priskirtos atsakovo naudojimuisi ir valdymui).

6. Teismas pažymėjo, jog suabsoliutinus ieškovų nurodomą ankstesnį bendraturčių susitarimą ir jį besąlygiškai pritaikius atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, ateityje įvykdžius likusių sklypo bendraturčių – atsakovo ir atsakovės – atidalijimus, atsakovė iš viso neturėtų galimybės patekti -privažiuoti į savo sklypą. Nors ieškovai apeliuoja į planuojamą įrengti perspektyvinę (duomenys neskelbtini)gatvę, per kurią atsakovė ateityje galėtų tiesiogiai patekti į jai siekiamą atidalinti sklypą, tačiau ši gatvė dar neegzistuoja ir nežinoma, kada ši gatvė bus įrengta. Tai reiškia, kad atsakovės galimybė tiesiogiai patekti į jai siekiamą atidalinti sklypą priklauso nuo nurodytos perspektyvinės gatvės įrengimo arba nuo servitutų nustatymo kažkada ateityje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šioje byloje negalima priimti sąlyginio sprendimo, kuris priklausytų nuo (duomenys neskelbtini)gatvės įrengimo ar neįrengimo ateityje, juolab neapibrėžtoje ateityje arba nuo servituto nustatymo ar nenustatymo.

7. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų teikiamame atidalijimo projekte dviem atsakovams, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lieka iš viso 4 781 kv. m ploto sklypas, skiriamas vienas įvažiavimas į sklypą tik 26,73 m pločio ruože. Tuo tarpu ieškovams, kuriems atidalijami du sklypai iš viso 2 423 kv. m ploto (t. y. beveik du kartus mažesnio ploto sklypai, negu atsakovų), skiriama po atskirą (bendrą abiem atsakovams) įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės bendrame 64,95 m pločio ruože.

8. Teismas sprendė, kad ieškovų siūlomas atidalijimo projektas (kuriuo nesprendžiama dėl piniginės kompensacijos ir (arba) servitutų nustatymo atsakovei) nepakankamai užtikrina atsakovės teisėtą interesą patekti į jai siekiamą atidalinti, jau asmeninės nuosavybės teisėmis priklausysiantį sklypą (o ne į šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis naudojamą konkrečią sklypo dalį, į kurią atsakovė gali patekti per bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą bendrą sklypą), todėl toks atidalijimas neproporcingai pablogintų bei apsunkintų atsakovės padėtį.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantai (ieškovai) M. G. ir E. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacine tvarka bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti; priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Žemės sklypo atsidalijimas pagal apeliantų pateiktą Pertvarkymo projektą yra racionaliausias, aiškiausias ir operatyviausiai išsprendžiamas, nes toks atidalijimo variantas: 1) yra pagrįstas daugiau nei 15 metų trunkančiu faktiniu Žemės sklypo valdymu, kuris atitinka viešajame registre įregistruotą Žemės sklypo naudojimosi tarką; bendraturčiai dar pirkimo – pardavimo sandorių metu išreiškė aiškią valią įsigyti konkrečią, plane pažymėtą, Žemės sklypo dalį ir būtent tą dalį valdyti ateityje su visais jos trūkumais, nereikšdamos viena kitai jokių pretenzijų; 2) apeliantams prašomos atidalyti dalys neįsiterpia į kitas sklypo dalis, atitinka jiems tenkančią bendrosios nuosavybės dalį, yra toje vietoje, kuria visą laiką naudojosi apeliantai pagal nuosavybės įgijimo sandorį, o atsakovams taip pat lieka tokios pat idealiosios Žemės sklypo dalys, kokias jie įsigijo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu. Taigi, įgyvendinus Pertvarkymo projektą visiems bendraturčiams lieka proporcingai valdomos Žemės sklypo dalys nepadarant atidalijamam daiktui ir bendraturčiams jokios žalos.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo prašomo įgyvendinti Žemės sklypo atidalijimo būdą. Apeliantai prašo atidalinti jų Žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. taikyti santykinį atidalijimo būdą, kurį įvykdžius, apeliantai pasitrauktų iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovai joje liktų. Taigi, Žemės sklypas ir toliau priklausytų atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės, o ne asmeninės nuosavybės teise.

9.3. Teismo argumentai, kad, apeliantams atsidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė neturėtų galimybės patekti į jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, yra klaidingi. Teismas atsakovės patekimą į jos Žemės sklypo dalį nepagrįstai sieja su apeliantų valdomomis Žemės sklypo dalimis, nes:

9.3.1. jokiomis sutartimis, teismo sprendimais ar pan. nėra nustatyta, kad atsakovė į savo Žemės sklypo dalį turi patekti būtent per apeliantų valdomas Žemės sklypo dalis;

9.3.2. apeliantams pasitraukus iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė kaip ir anksčiau į savo Žemės sklypo dalį galės patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės;

9.3.3. Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas bendrasis planas pagrindžia teiginius, kad (duomenys neskelbtini) gatvė bus įrengta; tuo atveju, jei atsakovai nutars atsidalinti Žemės sklypą anksčiau, nei bus įrengta minėta gatvė, atsakovai šį klausimą išspręs vadovaujantis tuo metu susiklosčiusia faktine situacija; ateityje galintys kilti ginčai nėra šios bylos dalykas;

9.3.4. teismas neįvertino, jog 2017 m. gegužės 23 d. tarp Žemės sklypo bendraturčių sudaryta Sutartimi dėl žemės sklypo padalinimo į 8 žemės sklypus (reg. Nr. 1-6669) buvo nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutai (Sutarties 2.3.6.punktas). Vadovaujantis šia sutartimi, nors ir nėra įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė, atsakovė į savo Žemės sklypo dalį gali patekti iš (duomenys neskelbtini) g.

Šalies argumentai

9.4. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad tenkinus ieškinį, atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis liktų 4 781 kv. m ploto sklypas, kuriam skiriamas vienas įvažiavimas į sklypą tik 26,73 m pločio ruože, tuo tarpu apeliantams, kuriems atidalijami du sklypai iš viso 2423 kv. m ploto, skiriama po atskirą (bendrą abiem atsakovams) įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės bendrame 64,95 m pločio ruože, kadangi:

9.4.1. šalims valdant Žemės sklypą nustatyta naudojimosi tvarka, teismo išvardinti pločio ruožai šalims niekada nesudarė nesklandumų, nebuvo ginčo dalyku ir šalys to nebuvo nurodžiusios kaip pagrindo Pertvarkymo projektą atmesti. Taigi, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas savo iniciatyva rėmėsi faktais, kurių šalys nenurodė, taip pažeidžiant CPK taisyklės;

9.4.2. teismas nurodo, kad atsakovams tenkančiame 26,73 m pločio ruože būtų sudėtinga turėti įvažiavimą ir patekti į sklypą, tačiau nenurodo jokio teisės akto, kuris pagrįstų tokius teiginius ir/ar ginčo atveju reglamentuotų, kokio pločio įvažiavimas turi būti tokiame ruože; priešingai, teisės aktų nustatyta tvarka laikoma, kad pakankamas kelio plotis yra 4 metrai (tuo tarpu atsakovams lieka 26,73 m pločio ruožas).

Atsiliepimas

10. Atsakovė L. J., atstovaujama rūpintojo V. P. (V. P.), pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. priimtą sprendimą. Atsiliepimą grindė tokiais pagrindiniais argumentais.

10.1. Vienintelis servitutas bendram viso 0,72 ha Žemės sklypui yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat ir visos miesto komunikacijos yra iš tos pačios gatvės, kitur realiai nėra. Tuo atveju, jei bus patenkintas ieškovų ieškinys, bus pažeistas kitų bendrasavininkų, kurie Žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu, teisės – atsakovų, tame tarpe ir L. J., atsakovai neturės nei privažiavimo į nuosavus sklypus, nei prisijungimo prie miesto komunikacijų.

10.2. Atsakovė sutinka, kad pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo konkrečią, tikslios kvadratūros, projekte pažymėtą „F8“, Žemės sklypo dalį. Pagal pirkimo-pardavimo sutartis visi Žemės sklypo bendrasavininkai per 10 dienų turėjo pasirašyti naudojimosi šiuo Žemės sklypu tvarką, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl L. J. savo iniciatyva, kuriai pritarė ir kitas atsakovas R. K., parengė Naudojimosi Žemės sklypu plano projektą, kurį parengė UAB „Žemės plėtra“, kuris yra tinkamas, atitinkantis visus teisės normų reikalavimus ir kurį patvirtino (su tam tikromis pastabomis) atitinkamos institucijos. Pirmosios instancijos teismui neišsprendus klausimo dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo patvirtinti atsakovų parengtą Elektros oro linijos 10 kV perkėlimo po žeme projektą.

11. Atsakovas R. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

15. Apeliaciniame skunde apeliantai (ieškovai) išreiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentuodami tuo, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Savo ruožtu apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra abstraktus, grindžiamas vien tik subjektyviu bylos sudėtingumo suvokimu, nepaaiškinant, kodėl ir kaip konkrečiai išimtinai žodinio teismo proceso forma gali prisidėti prie teisingo ginčo išsprendimo apeliacinės instancijos teisme, kodėl rašytinis teismo procesas neleis pasiekti proceso tikslų. Taigi, kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

18. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymą 142,16 Eur sumai, iš kuriuo matyti, kad mokėtojas – L. J., gavėjas – „Vilniaus miesto 37 notaru Vilnius“; paskirtis – „Pirkinys 5167932008931893 2019.08.08 142,16 Eur (851993) Vilniaus miesto 37 notaru Vilnius 00000“.

19. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

20. Sprendžiant atsakovės pateikto įrodymo priėmimo klausimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) negali būti savitikslis, t. y. konkretus prašomas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, įvertinus naujai pateikto dokumento turinį bei tai, kad atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų dėl šio įrodymų pateikimo (kokias aplinkybes juo norima pagrįsti, kodėl įrodymas nebuvo / negalėjo būti pateiktas procese ankščiau ir pan.), nėra galimybės spręsti, ką būtent atsakovė norėjo pagrįsti šiuo naujai pateiktu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas Mokėjimo nurodymas nei įrodo, nei paneigia kokias nors teisiškai reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, todėl teismas atsisako naujai pateiktą įrodymą priimti.

Faktinės bylos aplinkybės

22. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,7204 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu kiekviena iš šalių įsigijo konkrečią Žemės sklypo dalį:

22.1. 2005 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (Reg. Nr. 8-13245) apeliantas M. G. įsigijo (i) 1 000 kv. m Žemės sklypo dalį, kuri prie notarinės sutarties pridėtame plane pažymėta indeksu „8C“, o ribos pažymėtos linijomis ir taškais 65, 64, 69, 70; (ii) 1 423 kv. m Žemės sklypo dalį, kuri prie notarinės sutarties pridėtame plane pažymėta indeksu „8E“, o ribos pažymėtos linijomis ir taškais 70, 69, 39. Sutarties 5.1.1 punktu buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka (kuri įregistruota viešajame registre), pagal kurią M. G. įsipareigojo atskirai naudotis, valdyti ir disponuoti aukščiau minėtas Žemės sklypo dalis (plane pažymėtas indeksu „8C“ ir „8E“) (Sutarties 5.1.1 punktas), o pardavėjai atskirai kitomis šio Žemės sklypo dalimis (Sutarties 5.1.2. punktas). 2007 m. M. G. dovanojimo sutartimi (Reg. Nr. 8-12541) perleido E. G. 1 000 kv. m Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „8C“. Dovanojimo sutarties 3 punktu šalys patvirtino žinančios, jog yra numatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka.

22.2. 2005 m. gruodžio 1 d. R. K. pirkimo-pardavimo sutarties (Reg. Nr. 8-12541) pagrindu įsigijo (i) 1 000 kv. m Žemės sklypo dalį, kuri prie notarinės sutarties pridėtame plane pažymėta indeksu „8A“, o ribos pažymėtos linijomis ir taškais 9, 60, 64, 65, 9; (ii) 1 107 kv. m Žemės sklypo dalį, kuri prie notarinės sutarties pridėtame plane pažymėta indeksu „8B“, o ribos pažymėtos linijomis ir taškais 60, 16, 61, 64, 60; (iii) 1 106 kv. m Žemės sklypo dalį, kuri prie notarinės sutarties pridėtame plane pažymėta indeksu „8D“, o ribos pažymėtos linijomis ir taškais 64, 61, 71, 69, 64. Sutarties 3.1 punktu buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pagal kurią R. K. įsipareigojo atskirai naudotis, valdyti ir disponuoti aukščiau minėtas Žemės sklypo dalis (plane pažymėtas indeksais „8A“, „8B“ ir „8D“), o pardavėjai kitomis jiems priklausančiomis Žemės sklypo dalimis.

22.3. 2010 m. spalio 13 d. turto pirkimo iš varžytinių akto pagrindu likusią 1 568 kv. m Žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „8F“, įsigijo UAB „Litectus“. 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „Litectus“ šią Žemės sklypo dalį pirkimo-pardavimo sutarties (Reg. Nr. RJ-2653) pagrindu pardavė L. J.. Šios sutarties 2.4 punkte, be kita ko, nurodyta, kad per šio Žemės sklypo dalį eina AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausanti 10 kV oro linija. Sutarties 6.2.9 punkte nurodyta, kad pirkėja (L. J.) susipažino su Žemės sklypui parengtu naudojimosi tvarkos planu, pagal kurį jos perkama Žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu „8F“. Sutarties 5.8, 6.2.8, 6.3.1., 6.3.4 punktuose numatyta, kad pirkėjai (L. J.) žinomos ir suprantamos su Žemės sklypo dalimi susijusios aplinkybės, t. y. jog per Žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „8F“, eina elektros tinklai, kad dėl Žemės sklypo yra sudaryta naudojimosi tvarka.

Dėl ginčo esmės

23. Byloje kilo ginčas dėl santykinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galimybės, t. y. ieškovai, negavę atsakovų sutikimo, siekia atidalinti jiems pagal pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutartis priklausančias 1000/7204 ir 1423/7204 dalis Žemės sklypo, projekte pažymėtas indeksais „8C“ ir „8E“, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7204 ha Žemės sklypo. Kaip matyti, atsakovė L. J. nesutinka, kad ieškovai atidalintų jiems priklausančias Žemės sklypo dalis (plane pažymėtas indeksais „8C“ ir „8E“), savo nesutikimą motyvuodama keliais aspektais: pirma, atsakovė sutiktų su ieškovų atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės tuo atveju, jeigu ieškovai finansiškai prisidėtų prie jos Žemės sklypo dalyje esančios elektros linijos perkėlimo po žeme; antra, atsakovės teigimu po ieškovų siekiamo atidalijimo ji neturėtų galimybės patekti į jai priklausančią Žemės sklypo dalį, kadangi servitutas bendram Žemės sklypui nustatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, be to, visos miesto komunikacijos taip pat yra numatytos iš šios gatvės. Kito atsakovo R. K. pozicija procese nėra žinoma.

24. Ieškovai (apeliantai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškinio patenkinimo atveju atidalijus ieškovams priklausančias Žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė prarastų galimybę patekti į savo Žemės sklypo dalį, todėl ieškovų siūlomas atidalijimo projektas, kuriuo nesprendžiama piniginės kompensacijos ir/arba servituto nustatymo klausimas, nepakankamai užtikrina atsakovės teisėtą interesą patekti į jai priklausančią Žemės sklypo dalį, toks atidalijimas neproporcingai pablogintų/apsunkintų atsakovės padėtį, - kurių pagrindu iš esmės ir buvo atsisakyta tenkinti ieškovų ieškinį, nurodo, kad nei jokia sutartimi, nei teisės aktu nenustatyta, kad atsakovė patekti į jai priklausančią Žemės sklypo dalį turi patekti per ieškovams priklausančias Žemės sklypo dalis, tuo tarpu, anot apeliantų, atsakovė turi galimybę į savo Sklypo dalį patekti per kitas gatves.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).

26. LR Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. LR Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, patikrintas projektas, dėl kurio yra priimta išvada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliūtis projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali būti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, žemės sklypo atidalijimas, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, yra galimas teismo sprendimu pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad atitinkamos apeliaciniame skunde nurodytos 2005 m. lapkričio 25 d., 2005 m. gruodžio 1 d., 2007 m. rugsėjo 21 d., 2010 m. spalio 13 d., 2017 m. gegužės 23 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. pirkimo – pardavimo, dovanojimo, turto įgijimo iš varžytinių, žemės sklypo padalijimo sutarčių / sandorių, kuriuose dalyvavo šalys, nuostatos, priešingai nei atsiliepime į apeliacinį skundą teigia atsakovė, tik patvirtina, jog tam tikras Žemės sklypo dalis ieškovai, o vėliau ir dabartiniai atsakovai, įsigijo ne asmeninės nuosavybės teise, kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, o tiesiog iš anksto būsimiems atitinkamo bendro Žemės sklypo įgijėjams buvo išaiškinta, aiškiai apibrėžta, kokiomis konkrečiais bendro Žemės sklypo dalimis jie galės asmeniškai naudotis. Kitaip tariant, minėtų sandorių nuostatomis buvo įtvirtinta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise kelių bendraturčių valdomu žemės sklypu tvarka, aiškiai išskiriant, identifikuojant, planuose / schemose apibrėžiant tas Žemės sklypo dalis, kurios skirtinos asmeniniam vieno ar kito bendraturčio naudojimui, tuo pačiu įtvirtinant ir naujais bendraturčiais tapusių sklypo dalių įgijėjų įsipareigojimą laikytis tokios naudojimosi sklypu tvarkos.

28. Antra, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovų pateiktas ir norimas pasiekti atidalijimo iš bendro Žemės sklypo projektas / variantas iš esmės atitinka aukščiau minėtais sandoriais nustatytą ir faktiškai susiformavusią, ilgus metus šalių realiai taikytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, t. y. ieškovai siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus (atskirus žemės sklypus) suformuoti būtent tas Žemės sklypo dalis, kuriomis patys faktiškai ir teisiškai naudojosi pagal nustatytą tvarką, t. y. ieškovai neprašo jiems atidalinti faktiškai atsakovų naudojamas Žemės sklypo dalis ir pan. Ši aplinkybė, kaip visiškai pagrįstai nurodo apeliantai savo apeliaciniame skunde, yra neabejotinai itin svarbi ir reikšminga sprendžiant dėl ieškovų siekiamo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo / modelio tinkamumo.

29. Kita vertus, kaip visiškai pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, vien pastaroji aplinkybė negali sudaryti savaime pakankamą pagrindą a priori pritarti ir patvirtinti ieškovų norimą atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą. Papildydamas pirmosios instancijos teismo argumentus šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena vertus, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų, todėl nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021). Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas).

30. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

31. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Tuo pačiu kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

32. Taigi, kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia kelių savarankiškų nekilnojamuoju daiktų vietoj buvusio vieno bendro daikto sukūrimą – suformavimą, itin svarbu užtikrinti, kad kiekvienas iš naujai po atidalijimo suformuotų nekilnojamojo turto objektų galėtų ir toliau būti atitinkamų savininkų naudojamas pagal paskirtį, atlikti tą funkciją, kurią turėjo ir pirminis objektas, ir kad vienas (keli) naujai suformuotų objektų savininkai neatsidurtų geresnėje ar blogesnėje padėtyje, lyginant su kitais naujai suformuotų objektų savininkais, kad nei vieno iš jų interesai po atidalijimo nenukentėtų ir nebūtų pagrindo spręsti apie visų buvusių bendraturčių interesų pusiausvyros pažeidimą.

33. Nagrinėjamu atveju, teismas, atmesdamas ieškinį, o tuo pačiu ir atsakovė L. J., nurodė iš esmės vienintelį argumentą, dėl kurio neturėtų būti pritariama ieškovų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektui ir dėl kurio toks atidalijimo variantas turėtų būti laikomas iškreipiančiu bendraturčių interesų pusiausvyrą, pažeidžiančiu atsakovų interesus – jog atsakovai po ieškovų atsidalijimo neturės jokio patekimo / privažiavimo į savo faktiškai naudojamą Žemės sklypą / atitinkamas dalis. Vis dėlto, įvertinusi tiek apeliacinio skundo, tiek atsakovų atsiliepimo į jį argumentus, tiek kompleksiškai įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog patvirtinus ieškovų prašomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, būtų eliminuota ar iš esmės suvaržyta galimybė atsakovams patekti į jų po atidalijimo liksiantį valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypą.

34. Kaip matyti iš jau aukščiau minėtų sandorių, įskaitant ir prie pirkimo – pardavimo sutarčių esančio ginčo Žemės sklypo pasidalijimo plano, tiek ieškovai, kurie faktiškai naudojasi atitinkamomis Žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „8C“ ir „8E“, tiek atsakovai, kurie faktiškai naudojasi atitinkamomis Žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „8A“, „8B“, „8D“ ir „8F“, į šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise savo valdomą ginčo Žemės sklypą turi galimybę patekti (prieiti, privažiuoti) ir realiai patenka iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ir šiuo klausimu niekada nebuvo kilę jokių ginčų, nesutarimų, pretenzijų ir pan. Kaip matyti iš ieškovų norimo įgyvendinti UAB „Projektų ir investicijų valdymas“ 2019 m. sausio 18 d. parengto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, po atidalijimo ieškovei E. G. atitinkamai atitektų žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „8C“, ieškovui M. G. – žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „8E“, į kuriuos, kaip matyti iš plano ir projekto Aiškinamojo rašto, ieškovai atitinkamai patektų / įvažiuotų iš M. Š. gatvės, atitinkamai atsakovams R. K. ir L. J. atitektų žemės sklypas, kurį jie toliau valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, plane pažymėtas indeksais „8A“, „8B“, „8D“ ir „8F“, į kurį jie taip pat patektų / įvažiuotų iš tos pačios (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip yra ir dabar, t. y. šiuo metu, kai visas ginčo žemės sklypas priklauso abiem šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir kiekvienas iš keturių bendraturčių šiuo metu pateka į savo faktiškai valdomą sklypo dalį iš tos pačios (duomenys neskelbtini) gatvės.

35. Tas pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, jog įgyvendinus ieškovų siekiamą atsidalijimą, atsakovė L. J. į savo naudojamą žemės sklypo dalį galės patekti tik per likusias dalis, plane pažymėtas indeksais „8A“, „8B“ ir „8D“, kurios vis dar priklausytų jai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis su kitu atsakovu, nėra suprantamas ir logiškai paaiškinantis atsakovų teisių pažeidimą ieškinio tenkinimo atveju, nes juo nėra niekaip paaiškinama, kad ir kaip būtent yra iš atsakovų (ar vieno iš jų) atimama galimybė patekti į savo naudojamas sklypo dalis. Juk pats pirmosios instancijos teismas tuo pačiu sutinka, jog atsakovai toliau patenka į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės per „8A“ dalį, o ta aplinkybė, jog jie po ieškovų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir toliau abu išlieka savo valdomų žemės sklypo dalių, plane pažymėtų indeksais „8A“, „8B“, „8D“ ir „8F“ bendraturčiais, niekaip nepaneigia ir neapriboja jų teisių bendrai naudotis Žemės sklypu, priešingai – tiek atsakovui R. K., tiek atsakovei L. J. ir toliau išlieka galimybė patekti į savo sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

36. Šiuo aspektu itin svarbu pažymėti, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp atsakovų, kurie yra bendraturčiais jau daugiau nei 15 metų, būtų nesutarimai, ginčai tiek dėl naudojimosi Sklypu atskirai, tiek konkrečiai dėl patekimo į jų šiuo metu asmeniškai valdomas sklypo dalis, bet kita ko, dėl atsakovės L. J. patekimo į savo valdomą Žemės sklypo dalį per atsakovo R. K. valdomas Žemės sklypo dalis. Atsakovas R. K. šiame teismo procese apskritai nereiškė jokių prieštaravimų, neteikė jokių argumentų, dėl kurių ieškovų siekiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas galėtų būti laikomas pažeidžiančiu jo teises (tiek kiek tai susiję su L. J. patekimu į jos naudojamą sklypo dalį, tiek kitais aspektais). Nei priešieškiniu nagrinėjamoje byloje, nei atskiru ieškiniu jokioje kitoje byloje atsakovai nėra pareiškę reikalavimų dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, be kita ko, ir dėl kiekvieno iš atsakovų atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieškovai, šioje byloje prašoma taikyti ne absoliutų, o santykinį atidalijimo būdą, atsidalinant tik ieškovus iš bendrosios dalinės nuosavybės, po kurio tik ieškovai pasitrauktų iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovai ir toliau joje liktų, ir toks būdas teismų praktikoje yra leidžiamas bei galimas, jis niekaip neriboja likusių bendrosios dalinės nuosavybės turėtojų / liksiančių bendraturčių (šiuo atveju – atsakovų) galimybių ir teisių bet kada ateityje atsidalinti jų kiekvieno valdomas sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, parengiant atitinkamą projektą, jeigu tik būtų toks noras ir sutarimas, o nesant sutarimo – spręsti šį klausimą teismine tvarka.

37. Pastebėtina, kad ieškovų norimo patvirtinti atsidalijimo projekto Aiškinamajame rašte paaiškinta ir pažymėta, jog į Sklypo dalis, pažymėtas indeksais „8A“, „8B“, „8D“ ir „8F“ (teksiančias atsakovams) įvažiavimas planuojamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ir tokį projektą įstatymų nustatyta tvarka tikrinusi bei revizavusi Nacionalinė žemės tarnyba jokių kliūčių, neatitikimų, problemų šiuo (patekimo į sklypą) klausimu nebuvo nustačiusi, savo Žemės valdos projekto patikrinimo akte nurodė, kad iš esmės tvirtinti žemės valdos projektą galima, t. y. toks projektas iš esmės gali būti tvirtinamas, tik tam būtina vienintelė sąlyga – likusių bendraturčių raštiškas patvirtinimas / sutikimas (dėl kurio ir yra ginčas nagrinėjamoje byloje) ar teismo sprendimas, jog pagal tokį projektą turi būti vykdomas Žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

38. Pagaliau, pastebėtina, kad kaip matyti tiek iš 2017 m. gegužės 23 d. Sutarties dėl žemės sklypo padalijimo, tiek iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų, šiuo metu bendrai šalims priklausančiam žemės sklypui, kaip viešpataujančiam (o ne tarnaujančiam) daiktui yra įregistruoti atitinkami servitutai, tarp jų - kelio bei inžinierinių tinklų servitutai. Pagal ieškovų prašomą patvirtinti Žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą (kaip matyti iš jo Aiškinamojo rašto) tokie kelio servitutai ir toliau išliktų, kas atitinkamai reiškia, kad atsakovams bus išsaugota galimybė papildomai patekti į savo žemės sklypą ir per kituose / gretimuose žemės sklypuose nustatytus kelio servitutus.

39. Sutiktina ir su apeliantų teiginiu, jog nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad atsakovams, kuriems po atsidalijimo liktų 4 781 kv. m ploto žemės, būtų skiriamas tik vienas 26,73 m pločio įvažiavimas į sklypą, tuo tarpu ieškovams, kuriems po atsidalijimo tektų 2 423 kv. m žemės (t. y. beveik du kartus mažiau), tektų net 64,95 m pločio įvažiavimas į sklypą. Kaip matyti iš ieškovų norimo įgyvendinti atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, po atsidalijimo jiems tektų ne bendras 2 423 kv. m ploto žemės sklypas, o kiekvienam iš ieškovų būtų suformuoti atskiri / savarankiški žemės sklypai: ieškovei E. G. asmeniškai tektų 1 000 kv. m ploto žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „8C“, į kurį įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės sudarytų 26,8 m plotį, tuo tarpu ieškovui M. G. asmeniškai tektų 1 423 kv. m ploto žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „8E“, į kurį įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės sudarytų 38,2 m. plotį. Taigi, šalims tektų iš esmės lygiaverčiai įvažiavimai, tuo tarpu dar prieš įsigydami savo faktiškai valdomas žemės sklypo dalis, atsakovai žinojo ir negalėjo nežinoti, kad jų asmeniškai valdytinos sklypo dalys, pažymėtos indeksais „8B“, „8D“ ir „8F“, nėra išsidėsčiusios prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės ir bet kuriuo atveju į jas patekti galima tik per dalis, pažymėtas indeksais „8A“, „8C“ ir „8E“, tačiau su tuo sutiko ir tokią situaciją akceptavo.

40. Pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo išspęsti klausimą / ginčą dėl elektros linijos perkėlimo po žeme, patvirtinti atsakovės pateiktus UAB „Žemės plėtra“, UAB „Elektros projektavimas“ projektus ir planus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokie atsakovės reikalavimai išeina už ieškinio ribų, jokių priešieškinio reikalavimų CPK nustatyta tvarka nebuvo pareikšta, juo labiau jokie nauji reikalavimai negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Atsiliepime į apeliacinį skundą minimas UAB „Žemės plėtra“ naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas, kuriame kiekvienam iš bendraturčių siūloma suteikti asmeniškai naudotis visiškai kitomis (koordinačių / lokacijos prasme) Žemės sklypo dalimis, negu buvo numatyta jau aukščiau minėtuose atitinkamų Žemės sklypo dalių įsigijimo sandoriuose, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovams pateikus byloje priešieškinį, kuriuo buvo prašoma patvirtinti UAB „Žemės plėtra“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, taip pat prašoma spręsti dėl elektros oro linijos perkėlimo, dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi jį buvo atsisakyta priimti. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad per praėjusius daugiau nei 2 metus atsakovų būtų inicijuotas atskiras civilinis procesas šiuo klausimu (siekiant naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo ar atidalijimo ir bendrosios dalinės nuosavybės pagal kokį nors jų siūlomą / norimą variantą), todėl ir nagrinėjamoje byloje negalima išeiti iš ieškovų pareikšto ieškinio ribų.

41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

42. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų apeliacinis skundas yra pagrįstas, objektyvių ir pagrįstų argumentų ir priežasčių, dėl kurių reikėtų atsisakyti leisti ieškovams atsidalinti jų faktiškai valdomas žemės sklypo dalis, atsakovė šiuo atveju nenurodė ir neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 16 sprendimas naikintinas ir byloje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi apeliacinės instancijos teisme nauju sprendimu ieškinys tenkinamas, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovų priteistinos visos jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

44. Byloje nustatyta, kad ieškovai už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovai pateikė prašymus dėl bendrai patirtų 2 083,03 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne visos patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra pagrįstos, t. y. ieškovai rašytiniais įrodymais pagrindė tik 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio sumokėjimą ir 943,03 Eur teisinės pagalbos išlaidas (ieškovo M. G. apmokėtos sąskaitos: 135 Eur už pasiūlymo atsakovams atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės parengimą; 658,03 Eur už ieškinio parengimą, 150 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. rugsėjo 10 d. ir 2021 m. spalio 21 d. teismo posėdžiuose); tuo tarpu 1 020 Eur ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (teisinės paslaugos, suteiktos civilinėje byloje Nr. e2-357-905/2022) nėra susijusios su šia nagrinėjama byla, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo dalyje dėl neįrodytų / šiai bylai nepriskirtinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

45. Atsižvelgiant į teisinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių reglamentavimą, į tai, kad ieškovų ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, taip pat į tai, kad ieškovai pagrindė turėtas 1 018,03 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovų L. J. (atstovaujamos rūpintojo V. P.) ir R. K. lygiomis dalimis ieškovų naudai priteistina 1 018,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 509 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

46. Tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovų ieškovų naudai priteistinos pastarųjų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

47. Apeliantai pateikė rašytinius įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 3 152,29 Eur atstovavimo (advokato pagalbos, parengiant apeliacinį skundą) apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Vis dėlto, teisėjų kolegija, patikrinusi ieškovų prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumų pagrįstumą, nenustatė pagrindo pilna apimtimi tenkinti jų priteisti.

48. Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 8.10 punkte nustatyta, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas 1,7 koeficientas, skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Nagrinėjamu atveju maksimalus teisinės pagalbos užmokesčio dydis, atsižvelgiant į tai, kad ta pati advokatų kontora ieškovus atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, būtų 3 058,30 Eur (1799 Eur 2022 m. III ketvirčio darbo užmokesčio bruto * 1,7).

49. Antra, nustatydamas priteistinas sumas už teiktas teisines paslaugas, teismas atsižvelgia į tai, kad byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties, šioje byloje (tame tarpe ir rengiant apeliacinį skundą) nereikėjo specialių žinių, byloje nebuvo keliami sudėtingi ir nauji teisės aiškinimo klausimai, taip pat į tai, kad ieškovus ir pirmosios instancijos teisme atstovavo ta pati advokatų kontora, todėl laikytina, kad atstovams gerai žinomos nagrinėjamų įvykių aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, dėl ko mažesnės yra jų laiko sąnaudos rengiant apeliacinį skundą. Įvertinęs šių aplinkybių visetą, dalyvių patirtų išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumų pagrįstumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti prašomas priteisti šios rūšies bylinėjimosi išlaidas iki 2 000 Eur.

50. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų naudai priteisiama bendra 2 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos + 105 Eur žyminis mokestis), t. y. iš kiekvieno po 1 052,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Apeliantų (ieškovų) M. G. ir E. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovams M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) be atsakovų L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo vykdyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,7204 ha, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal 2019 m. sausio 18 d. uždarosios akcinės bendrovės “Projektu? ir investicijų? valdymas” parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018/01, atidalijant žemės sklypą tokiu būdu:

- ieškovui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant 1423/7204 šio žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksu ,,E’’, ribos pažymėtos taškais 14-9-7-8;

- ieškovei E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant 1000/7204 žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksu ,,C’’, ribos pažymėtos taškais 6-7-9- 10.

Leisti ieškovams M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ ,,Registrų centras” žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,7204 ha, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro ir registro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės “Projektu? ir investicijų? valdymas” parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018/01.

Priteisti ieškovams M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 018 Eur (vieną tūkstantį aštuoniolika Eur) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 509 Eur (penkis šimtus devynis Eur), patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovams M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2 105 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 1 052,50 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt du eurus 50 ct), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko