Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.4, 3.2.3.1; 2.3.10.3; 3.4.1.3; 3.2.6.1; 3.2.6.8; 2.3.5.2.1.

2021 m. balandžio 8 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ilonai Ramaškienei,

teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Giedrės E. K. ieškinį atsakovui M. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020 m. spalio 9 teisme gautas ieškovės ieškinys. Ieškovė Giedrė E. K. kreipėsi į teismą prašydama:

1.1. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko S. K. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. B. a. k. (duomenys neskelbtini), paliekant S. pavardę ,,K.“.

1.2. Paskirti DNR ekspertizę tikslu nustatyti ar atsakovas M. B. yra nepilnametės S. K. tėvas.

1.3. Nustatyti nepilnamečio vaiko S. K. gyvenamąją vietą su vaiko motina G. E. K..

1.4. Priteisti iš atsakovo M. B. išlaikymą S. K. po 250,00 Eur kas mėnesį periodinių išmokų iš visų rūšių pajamų, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kol dukra sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į G. E. K. sąskaitą, esančią AB SEB Nr. (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 5 dienos, nustatant, kad G. E. K. tvarkys lėšas uzufrukto teise. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio teisme gavimo dienos.

1.5. Priteisti iš atsakovo M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros S. K. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. spalio 10 d. 1050,00 Eur.

1.6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.7. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti dukrai S. K. laikiną išlaikymą, po 150,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio teisme gavimo dienos, iki galutinio sprendimo byloje priėmimo.

2. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2018 m. liepos mėnesį per pažinčių portalą. Kurį laiką bendravo internete, vėliau pradėjo susitikinėti. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio atsakovas apsigyveno kartu su ieškove jos tėvų gyvenamąjame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, planavo įteisinti savo santykius sudarydami santuoką bei susilaukti vaikų. (duomenys neskelbtini) mėnesį jų santykiai nutrūko, atsakovas išsikeldino, o po poros savaičių ieškovė pasijuto nėščia. Apie tai pranešė atsakovui, kuris jai pasiūlė nėštumą nutraukti. Su tuo kategoriškai ji nesutiko, ieškovę palaikė jos tėvai. (duomenys neskelbtini) gimus dukrai, nusiuntė atsakovui SMS žinutę, pranešdama apie vaiko gimimo faktą, tačiau atsakovas žinią ignoravo. Taip pat, parašė atsakovo tėvams, kurie ieškovę pasveikino. 2020 m. kovo mėnesį kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu pradėti mediacijos procesą, kuri vyko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), po vienos mediacijos sesijos atsakovas išreiškė pageidavimą pamatyti dukrą. Taip pat (duomenys neskelbtini) atsakovas, mokėjimo nurodymu į ieškovės priklausančią sąskaitą, pervedė 600,00 Eur, nurodydamas, jog tai pinigai vaiko išlaikymui už vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesius. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu pervedė 300,00 Eur nurodydamas, jog tai išlaikymui už birželį ir liepą. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu pervedė 150,00 Eur, nurodydamas – pinigai vaiko išlaikymui už rugpjūtį. Rugsėjo mėnesį atsakovas savo poziciją pakeitė, nurodė, kad be teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo jokio išlaikymo neteiks. Mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties, bei atsakovui atsisakius neteismine tvarka pripažinti tėvystę.

3. Kaip nurodoma ieškinyje, gimus dukrai S. K. atsakovas geranoriškai tėvystės nepripažino, neišreiškė noro būti įrašytu tėvu į gimimo liudijimą. Savo tėvystę pripažinti atsisakė. Ieškovė yra įsitikinusi, kad gimęs vaikas yra atsakovo, tačiau dėl atsakovo nesutikimo pripažinti vaiką, priversta kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Atsakovui neigiant tėvystę S. K., tėvystės nustatymui būtina atlikti ekspertizę, todėl atsakovui savo procesiniuose dokumentuose nesutinkant su šiuo faktu, prašo teismo paskirti ekspertizę ir įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą. Jei atsakovas atsisakys ekspertizės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

4. Nepilnametė mergaitė nuo pat gimimo gyvena su motina G. E. K.. Motina vaiką prižiūri, išlaiko ir auklėja. Motina su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, vaikui ir toliau reikalinga nuolatinė motinos priežiūra. Atitinkamai tėvas faktiškai vaiką matė tik vieną kartą, jo auklėjime ir priežiūroje praktiškai nedalyvauja. Kliūčių nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina – nėra. Atsakovas, kaip nurodė ieškovė, vaiku praktiškai nesirūpina, neapsilanko, pastovaus išlaikymo neskiria, nepavyko rasti susitarimo dėl teikiamo išlaikymo dydžio. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. 2 dalis numato – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. 3 dalis – materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų priežiūra ir išlaikymu iki 2020 m. birželio mėnesio rūpinosi tik ieškovė. Mediacijos proceso metu buvo sutarta, kad atsakovas kol ginčas sprendžiamas mediatoriaus pagalba teiks laikiną išlaikymą, mokėdamas po 150,00 Eur, ko pasėkoje atsakovas trimis mokėjimo pavedimais pervedė 1050,00 eur bendroje sumoje. LAT formuodamas teismų praktiką nurodė, kad aiškindami ir taikydami teisės normas, kurios reguliuoja klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, taip pat ir jų išlaikymu, teismai pirmiausia turi vadovautis vaiko interesais (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35, 2 punktas). Tai reiškia, kad išlaikymo dydis, jo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaikui svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus. Tinkamo išlaikymo negavimas ar pilnos pareigos išlaikyti nevykdymas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas.

5. S. K. šiuo metu yra beveik aštuoni mėnesiai (ieškinio pateikimo metu). Šiuo laikotarpiu vaikas sparčiai auga, todėl nauji rūbai jam reikalingi kiekvienam metų laikui. Vaikas maitinamas mišinukais. Augant vaikams keičiasi ir maisto racionas. Vystymosi metu vaikų organizmas reikalauja dar daugiau maistinių medžiagų, todėl išlaidos maistui bei higienos priemonėms sudaro nemažą pinigų sumą per mėnesį. Be to, vaikas yra labai guvus, domisi aplinkiniu pasauliu, todėl mama stengiasi kuo labiau praplėsti jų akiratį naujais edukaciniais žaislais. Išlaidos vaikų higienos priemonėms, sauskelnėms, vitaminams bei susirgus vaistams, kas mėnesį siekia ne vieną šimtą eurų. Kaip nurodė ieškovė, Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004: 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v, D. V, bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu ieškovės paskaičiavimais vien pieno mišinukams, košėms, tyrelėms per mėnesį išleidžiama apie 80,00-100,00 Eur, sauskelnėms, higieninėms servetėlėms 50,00 Eur, rūbeliams 60,00 Eur, edukaciniams žaislams 0,00 Eur, skalbimo priemonėms 10,00 Eur, vaistams, vitaminams 20,00 Eur, komunalinės išlaidos nuo 40,00 Eur iki 80,00 Eur, greitu laiku atsiras poreikis pirkti avalynę apie 60,00 Eur, amžių atitinkančius žaislus 20,00 Eur, vaikas pradės lankyti darželį, būrelius 110,00 Eur ir t.t. Todėl, ieškovė prašo priteisti 250,00 Eur išlaikymą.

6. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovė kas mėnesį gauna 426,74 Eur (atskaičius mokesčius) motinystės pašalpą iki vaikui sueis vieneri metai bei 60,00 Eur išmoka vaikui. Už antruosius gyvenimo metus paskaičiuota 265,23 Eur (neatskaičius mokesčių) motinystės pašalpa, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą. Apibendrinant nurodė, kad auginant tokio amžiaus vaikus kas mėnesį didėja išlaidos sveikatos priežiūrai, aprangai, maistui ir kitiems poreikiams. Todėl ieškovės prašoma išlaikymo suma padengtų dalį vaikui išlaikyti reikalingų lėšų minimalių poreikių tenkinimui. Turėdama daugiau lėšų ieškovė galėtų sudaryti geresnes sąlygas dukros S. K. poreikių tenkinimui, lavinimui, švietimui, bei jo sveikatos priežiūrai. Vaiko mama labai stengiasi suteikti savo vaikui viską, kas geriausia, ir ko reikia pagal jo poreikius ir mamos išgales. Ieškovei finansiškai padeda jos tėvai ir brolis.

7. Ieškovė G. E. K. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Pragyvena iš motinystės pašalpos, kuri, kaip minėta per mėnesį sudaro 426,74 Eur. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) motinystės pašalpą sudarys 265,23 Eur, neatskaičius mokesčių. Kai dukrai sueis 2 metai ieškovė planuoja grįžti į darbą. Ieškovei padeda tėvai ir brolis. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto nėra. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovė oficialių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį neturi, tačiau jai yra žinoma, kad atsakovas dirba picerijoje, kur gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir arbatpinigius. Siekiant nustatyti atsakovo turtinę, prašo teismo išreikalauti duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas. Pažymėjo, jog abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, t. y. kad būtų maksimaliai užtikrinti vaikų poreikiai. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas gali dirbdamas keliose darbovietėse prie nepilnamečio vaiku išlaikymo gali prisidėti prašoma priteisti suma. Todėl išlaikymo dydis turi būti nustatytas toks, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko ne tik būtinuosius poreikius. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes prašo iš atsakovo priteisti po 250,00 Eur per mėnesį dukros S. K. išlaikymui iki ji sulauks pilnametystės. Išlaikymą prašo priteisti nuo ieškinio teisme gavimo dienos. Ieškovė nurodė, kad CK 3.200 straipsnyje yra numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas, kaip jau minėta anksčiau, nuo vaiko gimimo (2020 m. vasario 10 d.) vaiko išlaikymui pinigų neskyrė iki 2020 m. birželio 30 d. Laikotarpyje nuo 2020 m. vasario iki rugpjūčio mėnesio, sumokėjo 1050,00 Eur vaiko išlaikymui. Todėl ieškovės manymu atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymui turi būti skiriama 250,00 Eur, skirtumą tarp prašomo išlaikymo ir sumokėto sudaro 800,00 Eur už 2020 m. vasario – rugpjūčio mėnesių laikotarpį bei 250,00 Eur už rugsėjo mėnesį, todėl prašo, priteisti 1050,00 Eur įsiskolinimo.

8. 2020 m. lapkričio 3 d. teisme gauta institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvada, kurioje nurodoma, kad 2020 m. spalio 29 d. Skyriaus vyriausiosios specialistės apsilankė G. E. K. šeimoje gyvenančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su savo motina gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame nuosavame name su patogumais. Būstas yra švarus, erdvus, tvarkingas. Ieškovė su mažamečiu vaiku gyvena atskirame kambaryje su visais patogumais. Kambarys yra pritaikytas vaikui vystytis bei augti. Ieškovė pasakojo, kad mergaitė registruota Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje, lankosi reguliariai, mergaitė specialiųjų poreikių neturi bei yra sveika. Apsilankymo metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas atsisakė DNR testo, kadangi jam tektų padengti išlaidas, taip pat, kad nurodė, kad atsakovas yra sumokėjęs mažametės dukros išlaikymui 1050,00 Eur. Skyriaus vyriausiajai specialistei nepavyko susisiekti su atsakovu ir išgirsti jo nuomonės apie ieškinį.

9. Sprendžiant klausimą dėl taikytinos teisės tėvystei nustatyti, svarbu yra tai, kad 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1975 m. Europos Konvenciją „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ (toliau – Konvencija). Ratifikuota Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma tiesiogiai kartu su nacionaliniais įstatymais, reglamentuojančiais ginčo santykius (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Šios Konvencijos 3 straipsnis numatoma, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, 5 straipsnyje – kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3 k-3-713/2002).

10. CK 3.148 straipsnis kaip pagrindinį pagrindą tėvystei nustatyti įtvirtino mokslinius įrodymus (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo). Tuo atveju, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikomas, taip pat ir kiti įrodymai. Jeigu atsakovas nepripažins, kaip nurodoma išvadoje, kad yra mažametės S. K. biologinis tėvas, Skyriaus manymu tikslinga paskirti DNR ekspertizę. Nesant galimybės atlikti DNR ekspertizės – tėvystė gali būti nustatyta kitais byloje surinktais įrodymais, tokiais kaip, kad atsakovas teikė išlaikymą mažametei S. K. ir atsisakė DNR tyrimo todėl, kad jam tektų atlyginti tyrimo apmokėjimą.

11. Kaip nurodoma išvadoje, ieškovė teismo prašo nustatyti mažametės S. K. gyvenamąją vietą su motina. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privalo išanalizuoti ir įvertinti visumą aplinkybių, kurių pagrindu galima padaryti išvadą, pas kurį iš tėvų teisėti vaiko interesai bus apginti geriau, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko interesai yra ne tik materialiniai, buitiniai, bet ir psichologiniai, dvasiniai. Vertindamas, kuris iš tėvų geriau gali patenkinti materialinius ir buitinius vaiko interesus, teismas išanalizuoja abiejų tėvų gyvenamojo būsto, materialinio apsirūpinimo sąlygas. Vertindamas vaiko psichologinių ir dvasinių interesų tenkinimo sąlygas, teismas turi atsižvelgti į vaiko dvasinio lavinimo galimybes, jo prisirišimą prie konkrečių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2001). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nereiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui – vaiko interesų atstovavimas, jo teisių gynimas, rūpinimasis vaiko fiziniu vystymusi, mokymu, vaikui augti ir vystytis tinkamų sąlygų sudarymu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. A2-35). Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalgoje (teismų praktika, 2002 m. Nr. 17, p. 347-398) nurodyta, kad: „atkreiptinas teismų dėmesys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims“. Skyrius nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad motina G. E. K. netinkamai vykdytu savo motinos pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad mažametė S. K. yra ikimokyklinio amžiaus, Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus.

12. Skyrius atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 54 patvirtintos apžvalgos 5 skyriuje „Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei tėvų turtinės padėties tarpusavio proporcingumo ir konkretaus išlaikymo dydžio nustatymas“ nurodo, kad priteisiant vaikui išlaikymą buitinėms poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Kaip nurodė Skyrius, byloje nėra patikslintu duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, bet siekdami apsaugoti mažamečio vaikų interesus ir atsižvelgdami į įstatymo normas ir teismų praktiką, Skyriaus manymu, kad priteistinas iš atsakovo išlaikymas mažamečiui vaikui periodinėmis išmokomis neturi būti mažesnis nei 200,00 Eur.

13. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti vadovaujamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d., Civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010). Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Vadovaujantis CPK 252 straipsniu, nurodė, kad Skyrius galutinę išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo.

14. 2020 m. lapkričio 5 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame prašo ieškinį tenkinti dalyje – nustatyti kad S. K. tėvas yra atsakovas, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina, priteisti 150,00 Eur išlaikymą per mėnesį, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

15. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovės išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Santykiai nutrūko dėl ieškovės iniciatyvos, jo daiktai buvo išmesti ir palikti už durų. Po to kai ieškovė sužinojo, kad yra nėščia, atsakovui nurodė, kad ji pati išaugins vaiką ir jai nereikia jokios pagalbos, tame tarpe nereikalingas kaip tėvas. Po to kai gimė dukra, kaip nurodoma atsiliepime, atsakovas bandė ir norėjo ją matyti, tačiau vykstant į pasimatymą su dukra jam buvo išsakytos sąlygos dėl kurių nevyko tolimesnis bendravimas, buvo įspėtas, kad jo atžvilgiu priešiškai yra nusiteikę kartu su dukra gyvenantys namuose G. E. K. brolis, bei jos tėvai. Šios aplinkybės apribojo atsakovo ir dukros pasimatymo laiką, bei kėlė jam nemalonius jausmus.

16. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad jis nepripažįsta dukters ir mano, kad nėra reikalo skirti ekspertizę.

17. Atsakovas neprieštarauja dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

18. Atsakovas nesutinka su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio ir mano, kad mediacijos metu buvo sutarta dėl 150,00 Eur išlaikymo sumos per mėnesį, kurią jis ir sutinka mokėti, nes daugiau sumokėti neturi galimybių, nes to neleidžia jo gaunamos pajamos. Atsakovas dirba „(duomenys neskelbtini)“ picerijoje „D. P.“, picų kepėju. Jo atlyginimą sudaro 448,94 Eur atskaičius mokesčius. Darbdaviai nežada kelti atlyginimo, o esant dabartinei situacijai, gaunamos pajamos gali ir sumažėti. Iš gaunamo atlyginimo atsakovas kas mėnesį turi sumokėti privalomus mokesčius: už namo priežiūros paslaugas vidutiniškai 22,11 Eur/mėn; už komunalines paslaugas vidutiniškai 37,00 Eur/mėn; pagal kredito sutartį 32,42 Eur/mėn; pensijos kaupimo trečioji pakopa 30,00 Eur/mėn; telekomunikacijų išlaidos 20,00 Eur/mėn; internetas 7,00 Eur/mėn; gyvena pas tėvus Vilniaus rajone, darbas Vilniuje, kuro sąnaudos vykstant į darbą 80,00-100,00 Eur/mėn. Visos šios privalomosios išlaidos sudaro apie 250,00 Eur/mėn., po ko lieka apie 200,00 Eur/mėn. Atsakovas neatsisako mokėti už vaiko išlaikymą, tačiau prašoma suma yra per didelė.

19. Kaip nurodoma atsiliepime, ieškovė Giedrė E. K. prašydama teismo, kad būtų priteista išlaikymo suma 250,00 Eur nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų išlaidas kurias patiria dukros išlaikymui. Pavyzdžiui, minima, kad būsto išlaikymui mažametės dukros dalis sudaro 80,00 Eur/mėn. Name gyvena 5 asmenys, nesitiki, kad bendras būsto išlaikymas kainuoja 400,00 Eur/mėn. Taip pat G. E. K. nepaaiškino kodėl taip ženkliai padidino pageidaujama sumą nuo 150,00 Eur iki 250,00 Eur. Atsakovas nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, kadangi mano, kad jo mokama 150,00 Eur suma yra protinga ir teisinga.

20. 2021 m. kovo 18 d. teisme gautas ieškovės prašymas, kuriame nurodoma, kad ieškovė, vadovaudamasi CPK 42 straipsniu, nekeisdama ieškinio pagrindo bei dalyko, mažina savo reikalavimą ir teismo prašo:

20.1. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko S. K. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. B. a. k (duomenys neskelbtini), paliekant S. pavardę ,,K.“;

20.2. Nustatyti nepilnamečio vaiko S. K. gyvenamąją vietą su vaiko motina G. E. K.;

20.3. Priteisti iš Atsakovo M. B. išlaikymą S. K. po 230,00 Eur kas mėnesį periodinių išmokų iš visų rūšių pajamų, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, kol dukra sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į G. E. K. sąskaitą, esančią AB SEB Nr. (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 5 dienos, nustatant, kad G. E. K. tvarkys lėšas uzufrukto teise. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio teisme gavimo dienos.

20.4. Priteisti iš atsakovo M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros S. K. išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 790,00 Eur.

20.5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad bandė su atsakovu susitarti, tačiau visi susitarimai lieka tik pažadais. Pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, prašo priteisti 230,00 Eur išlaikymą periodinėmis įmokomis ir įsiskonimą sumažinti nuo 1050,00 Eur iki 790,00 Eur. Dėl taikos sutarties sudarymo jokių pasiūlymų nesulaukė. Atsakovo tėvystės neginčija ir jį šio reikalavimo, dėl tėvystės nustatymo atsisako. Dukrai yra 1 metai ir 1 mėnuo. Šiuo metu ieškovė nedirba, gauna motinystės išmoką. Už vasario mėnesį gavo 316,00 Eur, o už kovą gaus mažiau – 265,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Gyvena pas tėvus, nuosavame name. Atsakovas dukrai išlaikymą teikė, sumokėjo 1050,00 Eur, šiuo metu išlaikymo neteikia. Vaiką aplankė vieną kartą, matytis su dukra ieškovė atsakovui nedraudžia. Prašo dukros gyvenamą vietą nustatyti su ja. Nekilnojamo turto savo vardu neturi. Kvitų ar kitų papildomų įrodymų dėl vaiko poreikių į bylą nėra pateikusi. Jos manymu atsakovas yra pajėgus mokėti 230,00 Eur vaiko išlaikymui. Šiai dienai vaikas į darželį neina. Darželis ateityje kainuos 110,00 Eur. Mažinti priteistiną sumą vaiko išlaikymui nesutinka. Išlaidų pagrindimo dėl komunalinių mokesčių nepateikė, nes name gyvena 5 žmonės. Mokesčius už šias paslaugas moka ieškovės mama per ,,viena sąskaita“. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad laikotarpis skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), 8 mėn. x 230,00 Eur = 1840,00 Eur; 1840,00 – 1050,00 Eur = 790,00 Eur, prašo priteisti 790,00 Eur. Taip pat posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad kai šalys bendravo, ieškovei buvo žinoma, jog atsakovo darbo užmokestis už tokį darbo krūvį, buvo mokami arbatpinigiai, kurie neatsispindi bylos dokumentuose. Taip pat atsakovas turi nekilnojamo turto – žemės sklypų, neseniai įsigijo butą. Ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

22. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija, jog yra vaiko tėvas, kad vaikas gyventu su ieškove kartu. Daugiausiai ką gali mokėti tai yra 170,00 Eur, nes neuždirba. Nebuvo tokios situacijos, kad nebuvo siųstas išlaikymas vaikui, jis buvo siųstas. Kaip nurodė posėdžio metu tai, jog čia išsiskiria šalių nuomonė dėl išlaikymo dydžio – vienas negali mokėti tiek kiek kitas reikalauja. Dirba ten pat kaip nurodyta atsiliepime. Atlyginimo gauna 470,00 Eur į rankas. Gyvena pas tėvus, nes butas remonto būklės. Nekilnojamo turto turi – 6 žemės sklypuose yra bendrasavininkis su kitais asmenimis. Automobilio savu vardu neturi, vairuoja mamos vardu registruotą. Kitų pajamų negauna. 230,00 Eur yra per didelė suma. Galėtų mokėti nuo 150,00 Eur iki 200,00 Eur. Dukros nelanko dėl to, kad nėra sudarytos sąlygos. Siūlė ieškovei susitikti neutraliose vietose, tačiau ji nesutiko. O pas ieškovę lankyti dukros nenori, nes ieškovės tėvai ir brolis yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu. Arbatpinigių picų kepėjai negauna. Dabar karantinas, klientai nesilanko viešo maitinimo įstaigose, tad nėra jokios realios galimybės gauti arbatpinigius. Jo darbo grafikas: vieną savaitę dirba 5 dienas, kitą savaitę 2 dienas, po 13 val., o per išeigines ilsisi. Kito darbo neieško, nes dabartinis darbas yra sunkus ir reikia laiko atgauti jėgas po darbo dienų. Kitų išlaikomų vaikų neturi. 2020 m. birželio 30 d. butą įsigijo iš dėdės, t. y. padengė jo skolas ir butą išpirko. Dalis sumos buvo iš santaupų mokama, kita dalis – imta paskola. Šiuo metu sutiktų mokėti po 150,00 Eur, o vėliau kai vaikas eis į darželį – po 200,00 Eur. Atsakovo atstovas nurodė, kad vaikui 300,00 Eur išlaikymo pakanka dabartiniu metu, vėliau kai eis į darželį, galima numatyti didesnę sumą. Prašė ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti. Dėl įsiskolinimo dydžio nurodė, kad jis tenkintinas tokia apimtimi koks bus priteistas išlaikymo dydis per mėnesį.

23. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad pritaria, jog vaikas gyventų su ieškove. Dėl išlaikymo dydžio priteisimo nurodė, kad atsižvelgus į vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, išlaikymas neturėtų būti mažesnis negu 170,00 Eur. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad pritaria, jog jis būtų priteistas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo.

24. Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametės S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), motina yra G. E. K., gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra.

25. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

26. Nagrinėjamu atveju, atsakovas tėvystės fakto neginčijo nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu. Ieškovė, bylos nagrinėjimo metu šio reikalavimo atsisakė, todėl ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

27. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, Institucijos pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad atsakovas M. B. yra tėvas S. K., o S. K. yra jo dukra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.148 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

28. Nepilnametė S. K. nuo pat gimimo pastoviai gyvena su motina G. E. K. ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad namai yra įrengti, tvarkingi ir švarūs, mergaitė su ieškove dalinasi kambariu, kambarys pritaikytas tokio amžiaus vaikui. Ieškovės šeima Institucijai nėra žinoma. Institucija nėra gavusi tėvų ar trečiųjų asmenų prašymų, pareiškimų ar pranešimų dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Institucija, atsižvelgdama į tai, kad S. K. yra mažametė ir nuo pat gimimo yra auginama motinos, kuri ja rūpinasi, pateikė išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus.

29. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, kad jo mažametė dukra S. K. gyventų su ieškove.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad šiuo klausimu tarp šalių ginčo nėra, nepilnametės S. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina G. E. K..

Dėl išlaikymo priteisimo.

31. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

32. Pripažinus atsakovą M. B. nepilnamečio vaiko S. K. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai (CK 3.192 straipsnis).

33. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1-2 dalys). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

34. Sprendžiant klausimą dėl vaiko poreikių ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį sudaro šio išlaidos: pieno mišinukams, košėms, tyrelėms per mėnesį išleidžiama apie 80,00-100,00 Eur, sauskelnėms, higieninėms servetėlėms 50,00 Eur, rūbeliams 60,00 Eur, edukaciniams žaislams 0,00 Eur, skalbimo priemonėms 10,00 Eur, vaistams, vitaminams 20,00 Eur, komunalinės išlaidos nuo 40,00 Eur iki 80,00 Eur, greitu laiku atsiras poreikis pirkti avalynę apie 60,00 Eur, amžių atitinkančius žaislus 20,00 Eur, vaikas pradės lankyti darželį, būrelius 110,00 Eur ir t.t.

35. Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Išlaidos, reikalingos nepilnamečiam vaikui, turi būti pagrįstos realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų nepilnamečio vaiko tėvų turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su vaiko poreikiais, taip pat ieškovės teismo posėdžio metu nurodytomis vaiko poreikiams tenkančiomis išlaidomis, sprendžia, kad kai kurios ieškovės įvardintos išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos. Pavyzdžiui, pati ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti komunalinių išlaidų sumos, nepateikė teismui objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti kokios realios komunalinės išlaidos yra bendrai ir kokia galima išlaidų suma atitenka mažamečiui vaikui. Sutiktina, kad mažametis vaikas yra komunalinių išlaidų naudotojas, tačiau kyla pagrįstų abejonių ar minėtų išlaidų dydis, kitaip tariant suvartojamų paslaugų kiekis, gali būti prilygintas suaugusiam žmogui. Tai viena. Antra, teismas pažymi, kad vaikas šiuo metu į darželį ar kitas edukacines veiklas neina, tačiau ieškovė nurodė, kad išlaidų suma artimoje ateityje sudarys 110,00 Eur vaiko darželiui, būreliams. Teismo vertinimu šios išlaidos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, be to pati ieškovė nenurodė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nepaaiškino į kokias papildomas veiklas ji ketina leisti mažametę dukrą. Teismas neabejoja ieškovės pateiktu paaiškinimu, kad mažametė mergaitė yra guvi, aktyvi, domisi viskuo kas yra aplinkoje, tačiau tai neišskiria jos, kaip turinčios ypatingus gabumus ar specialius įgūdžius, kuriuos būtina lavinti tokiame mažame amžiuje. Teismo manymu, kiekvienas tokio amžiaus vaikas, kuris normaliai vystosi ir auga yra būtent toks, kaip jį apibūdino teismo posėdžio metu ieškovė. Trečia, teismas nurodo, kad neįmanoma nuspėti ir išsamiai aprašyti, pagrįsti visų vaiko poreikių, kadangi augant vaikui jie keičiasi, didėja jų apimtis, todėl tokie poreikiai kaip maistas, apranga, būstas, sveikatos užtikrinimas, mokslas, poilsis, kultūrinis ugdymas yra savaime suprantami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1168-854/2020), tačiau jie turi būti realūs ir pagrįsti, proporcingai atitinkantys abiejų tėvų realią turtinę padėtį. Taigi šiuo atveju teismas susipažinęs su ieškinyje nurodytais vaiko poreikiais ir išklausius teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad nors kai kurios nurodytos išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos (didžiausia suma vaiko poreikiams, kuria nurodė ieškovė yra 510,00 Eur), tačiau teismo vertinimu ši suma, kuri yra reikalinga vaiko išlaikymui mažintina iki 400,00 Eur.

36. Vertinant tėvų turtinę padėtį, pasakytina, kad ieškovė nekilnojamo turto savo vardu neturi, ji su mažamete dukra S. K. šiuo metu gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name. VĮ ,,Regitra“ duomenimis transporto priemonių ieškovės vardu nėra registruota. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad iki šių metų vasario mėnesio ji gavo vaiko priežiūros išmoką, kurios dydis apie 316,00 Eur, atskaičius mokesčius, o nuo kovo mėnesio gaus mažiau – apie 265,00 Eur, atskaičius mokesčius. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos – ,,Liteko” duomenimis, ieškovė nuo 2019 m. liepos 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie gautas pajamas darbo metu, nėra pateikta. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad daugiau jokių kitų pajamų negauna. Taip pat posėdžio metu ieškovė teismui nepateikė vaiko poreikius įrodančių dokumentų, t. y. kokios yra realios išlaidos, reikalingos vaiko išlaikymui. Teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad ieškovė reikalaudama iš atsakovo išlaikymo priteisimo konkrečia suma, turi užtikrinti, kad ji pati galės analogišką sumą skirti vaiko išlaikymui. Kitaip tariant, abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaiką yra vienoda. Teismo vertinimu ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo po 230,00 Eur išlaikymo kiekvieną mėnesį, savo reikalavimą pagrindė iš dalies, todėl išlaikymo dydis priteistinas po 200,00 Eur per mėnesį iki mergaitės pilnametystės, minėta sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

37. Bylos duomenimis apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį nustatyta, kad jis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis – minimalus – apie 610,00 Eur. Kaip nurodė teismo posėdžio metu, šiuo metu padidėjus minimaliam darbo užmokesčiui šalyje, jis gauna į rankas apie 470,00 Eur. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto turi: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21/2347 žemės sklypo, įgyto 2018 m. gruodžio 3 d., Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6-3416VZ; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56/6001 žemės sklypo, įgyto 2018 m. gruodžio 3 d., Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6-3416VZ; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 209/22680 žemės sklypo, įgyto 2018 m. gruodžio 3 d., Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6-3416VZ; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 87/9500 žemės sklypo, įgyto 2018 m. gruodžio 3 d., Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6-3416VZ; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 145/15750 žemės sklypo, įgyto 2018 m. gruodžio 3 d., Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6-3416VZ; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. spalio 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6-2868Vz ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2693. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių. Kaip nurodė atsakovas, kitų pajamų jis negauna, kito papildomo darbo neieško, nes dirba po 13 val. vieną savaitę 5 dienas iš eilės, kitą savaitę – 2 dienas iš eilės.

38. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).

39. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, kaip jau minėta, tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteistinas 200,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystė. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas būtų optimalus bei užtikrintų šalių nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo (tėvo) galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

40. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

41. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

42. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už dukros S. K. išlaikymą 790,00 Eur sumai už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (už aštuonis mėnesius). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į priteistiną periodinių išmokų dydį (230,00 Eur). Ieškovė nurodė, kad atsakovas per minėtą laikotarpį yra sumokėjęs 1050,00 Eur, kai bendra suma už periodą yra – 1840,00 Eur.

44. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko poreikiai viršytų ieškovės prašomą sumą – 230,00 Eur, o teismui nustačius, kad sprendimo priėmimo metu vaiko išlaikymui iš kiekvieno tėvo skirtina po 200,00 Eur, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo iš viso 550,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teismas, priteisdamas šią sumą, įvertina priteistinų periodinių išmokų dydį (200,00 Eur x 8 mėn. = 1600,00 Eur; 1600,00 Eur – 1050,00 Eur = 550,00 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

45. Ieškovė su ieškiniu pateikė žyminio mokesčio kvitą iš kurio matyti, kad ji 2020 m. spalio 8 d. sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus reikalavimus, teismas nurodo, kad ieškovė turėjo sumokėti 80,00 Eur žyminio mokesčio (230,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 1 vaikas = 62,00 Eur žyminis mokestis už prašomą priteisti išlaikymą periodinėmis įmokomis; ir 790,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 18,00 žyminis mokestis už prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą).

46. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo priteistinas iš dalies (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 1 vaikas), tai už šį reikalavimą, skaičiuotina žyminio mokesčio suma yra 54,00 Eur. Už priteistiną iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą ieškovei, teismas vadovavosi priteistinų periodinių išmokų dydžiu (200,00 Eur), tai ieškovės reikalavimas, dėl įsiskolinimo dydžio, tenkintinas taip pat iš dalies, priteistina suma yra 550,00 Eur, o žyminis mokestis nuo šios sumos (550,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) yra 15,00 Eur.

47. Kaip jau minėta, ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, kai turėjo sumokėti 80,00 Eur, tai iš atsakovo jai priteistina 64,00 Eur sumokėtas valstybei žyminis mokestis.

48. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad ji patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 87 procentais, tai ieškovei iš atsakovo priteistina 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti, kad M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), yra vaiko S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Giedre E. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. spalio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą – 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).

Pavesti nepilnamečio vaiko S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), motinai G. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės G. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 64,00 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus dėl vaikui išlaikymo priteisimo periodinėmis įmokomis kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už periodą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės G. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 696,00 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 00 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susijusių teisinių paslaugų teikimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis priteisimo vykdyti skubiai, kitą teismo sprendimo dalį vykdyti jam įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą registruojančiai įstaigai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvystės nustatymą, padarytų atitinkamus pakeitimus nepilnamečio vaiko gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą (įrašą).