- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- AN2-9-576/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01385-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- A. T.
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. (A. T.) (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-19444-2025 (ROIK:25278815706) (toliau – ir nutarimas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos nutarimu A. T. buvo nubaustas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir jam skirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda su automobilio „Toyota“ C-HR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 14 450 Eur konfiskavimu bei specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 19 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. liepos 16 d., apie 08.20 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno vairavo automobilį „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės bei padarydamas pažeidimą pakartotinai. Šiais veiksmais A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Institucijos nutarimą A. T. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas pakeistas iš dalies, nustatant, jog: 1. A. T. 2025 m. liepos 16 d., apie 08.20 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno vairavo automobilį „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Tokiu būdu jis pažeidė KET 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės; 2. dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio nustatymo, nusprendžiant konfiskuoti iš A. T. transporto priemonės „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 300 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus eurų). Skundžiama nutartimi konstatuota, jog pareiškėjo veiksmuose buvo nustatyti ANK 424 straipsnio 5 dalies požymiai, tačiau netinkamai nurodytas vienas iš jų, t. y. pakartotinumas, kai turėjo būti nurodytas požymis – straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti asmens, kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Pažymėta, jog Institucijos paskirtas 19 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra artimas minimaliai sankcijoje nustatytai šios poveikio priemonės ribai, o aplinkybės, jog pareiškėjui teisė vairuoti yra būtina darbinėje veikloje, nes jis yra automobilių įmonės vadovas, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Akcentuota, kad nebuvo pateikta konfiskuotino turto vertę (14 450 Eur) patvirtinantys duomenys, o pareiškėjas nurodė, kad automobilis buvo parduotas už mažesnę kainą, pateikė tą patvirtinančius dokumentus (2025 m. liepos 16 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, automobilis parduotas už 9 300 Eur), todėl teismo vertinimu, byloje nesant kitų įrodymų, konfiskuotino turto vertė nustatytina pagal pirkėjo realiai mokamą automobilio pardavimo kainą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. (teismo pastaba: skunde nurodoma – 7 d.) nutarties dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 mėnesių ir sutrumpinti jos terminą iki 12 mėnesių. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Nurodoma, jog pareiškėjas nesutinka tik su teisės vairuoti atėmimo trukme, nes ji yra neproporcinga jo situacijai, atsižvelgiant į tai, kad jau yra itin smarkiai nubaustas finansiškai, kadangi yra paskirtas – 9 300 Eur dydžio išieškojimas. Toks sankcijų derinys (finansinis ir teisių apribojimas) pareiškėjo vertinimu yra perteklinis ir neproporcingas, nes: 1. mėnesinės pajamos nesiekia 200 Eur (neįgalumo pensija); 2. net ir skirdamas visas pajamas, 9 300 Eur skolą mokėtų daugiau nei 3 metus; 3. tuo pat metu būtų be teisės vairuoti, todėl negalėtų dirbti ar generuoti papildomų pajamų; 4. tokia padėtis pažeidžia teisingumo ir humaniškumo principus, nes faktiškai palieka pareiškėją be pragyvenimo šaltinio.
3.2. Prašoma atsižvelgti ir į pareiškėjo vertinimu, lengvinančias aplinkybes t. y., kad jis pilnai pripažino kaltę, gailisi ir bendradarbiavo su institucijomis; turi 55 % darbingumo (neįgalumo) lygį; jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – neįgalumo pensija <200 Eur; dėl neįgalumo viešasis transportas jam ribotai prieinamas, todėl automobilis būtinas kasdieniam gyvenimui; nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių, nebuvo nei žalos, nei nukentėjusių. Šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip pagrindas švelninti sankciją.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo atmesti A. T. skundą, kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Pažymi, jog teismas bylą išnagrinėjo objektyviai, visapusiškai ir laikydamasis ANK reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, pagrįstai kvalifikavo pareiškėjo veiką ir motyvuotai pasisakė dėl administracinės atsakomybės taikymo. Nurodo, kad išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, pareiškėjo kaltės bei atsakomybės taikymo yra nuoseklios, aiškios ir pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, A. T. neginčija kaltės, sutinka su automobilio „Toyota“ C-HR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 19 mėnesių terminu ir prašo jį sutrumpinti iki 12 mėnesių. Pareiškėjo įsitikinimu, toks terminas yra neproporcingas, todėl aukštesnės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, vertina administracinio poveikio priemonės termino klausimą.
6. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, A. T. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu nubaustas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 850 Eur dydžio bauda su automobilio „Toyota“ C-HR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 14 450 Eur konfiskavimu bei specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 19 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. liepos 16 d., apie 08.20 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno vairavo automobilį „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės bei padarė pažeidimą pakartotinai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas iš dalies pakeistas, nustatant, jog A. T. 2025 m. liepos 16 d., apie 08.20 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno vairavo automobilį „Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės bei turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę ir iš A. T. konfiskuojant transporto priemonės „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 300 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus eurų).
8. ANK 424 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones, kai asmuo turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, kuris užtraukia baudą nuo 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų). Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių iki 2 (dvejų) metų. Analizuojant aptariamos teisės normos turinį matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė. Todėl pareiškėjui prašant sutrumpinti paskirtą administracinio poveikio priemonės terminą iki 12 mėnesių t. y. paskirti terminą mažesnį negu nustatytas sankcijoje minimumas, reikalinga įvertinti, ar yra galimybė A. T. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, be kita ko gali administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-1-654/2025).
11. Nors skunde nurodoma, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su kita paskirta administracinio poveikio priemone yra perteklinis ir neproporcingas, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjusi Institucija pripažino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir A. T. paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą artimą minimaliam 19 mėnesių terminui. Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis ir dėl to neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones ar sumažinti terminą. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių apelianto administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta ir taip pat neturi pagrindo išskirtinėmis pripažinti A. T. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis turi 55 % darbingumo (neįgalumo) lygį; jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – neįgalumo pensija <200 Eur; dėl neįgalumo viešasis transportas jam ribotai prieinamas; nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių, nebuvo nei žalos, nei nukentėjusių; be teisės vairuoti, todėl negalėtų dirbti ar generuoti papildomų pajamų; tokia padėtis pažeidžia teisingumo ir humaniškumo principus, nes faktiškai palieka pareiškėją be pragyvenimo šaltinio. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu tokios apelianto nurodomos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo vertinti jį kaip pavyzdingą vairuotoją. Be to, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017). Nagrinėjamu atveju, Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad apeliantas eilę kartų baustas administracine tvarka. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis A. T. buvo teistas 9 kartus už skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, įskaitant keturis kartus už vairavimą esant neblaiviam. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Akivaizdu, jog šis nusižengimas yra jo nepakankamai atsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.
12. A. T. skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl jo veiksmų žala nebuvo padaryta, nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių, neturi reikšmės kvalifikuojant nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Iš bylos duomenų matyti, jog sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo tai, jog pareiškėjas nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti, o skiriamos priemonės A. T. elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą nėra abejonės, kad sutrumpinti Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra jokio pagrindo. Pažymima ir tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Institucija skirdama administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 19 mėnesių, proporcingumo principo nepažeidė.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisė vairuoti apeliantui yra reikalinga darbinėje veikloje, nes be teisės vairuoti negalėtų dirbti ar generuoti papildomų pajamų. Pabrėžtina, kad vien tai, jog asmeniui dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kils papildomų sunkumų patenkinti savo gyvenimiškus poreikius, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios priemonės paskyrimas prieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams. Be to, apeliantas, net ir žinodamas, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, vairuodamas nesilaiko KET reikalavimų, kas rodo jo paties neatsakingą požiūrį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (nutartys administracinių nusižengimų bylose AN2-210-526/2024, AN2-146-935/2024).
14. Pastebėtina, jog asmeninės A. T. gyvenimo aplinkybės, susijusios su darbu, būtinybe turėti teisę vairuoti asmeninių poreikių tenkinimui, negali būti vertinamos, kaip prioritetinės, nulemiančios jo intereso prioritetą prieš viešąjį interesą – užtikrinti saugumą keliuose. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pats asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tenkinant gyvenimiškus poreikius, darbinėje veikloje, turi būti suinteresuotas neprasti specialiosios teisės. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl specialiosios teisės atėmimo, tinkamai įvertino A. T. asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis. Tokios aplinkybės, kurias skunde nurodo apeliantas (darbinė veikla ir pan.), teismų praktikoje nelaikomos išskirtinėmis, leidžiančiomis neskirti specialiosios teisės atėmimo. Nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas pakeis A. T. asmeninį ir visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą išnagrinėjęs apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas A. T. skundas dėl Institucijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-19444-2025 (ROIK:25278815706), yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.