- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-2013-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10936-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) priteisti nepilnamečio N. T. K. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo S. K. kas mėnesį mokamą periodinį išlaikymą po 500 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, minėtą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka; 2) priteisti nepilnametės S. A. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo S. K. kas mėnesį mokamą periodinį išlaikymą po 460 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, minėtą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo S. K. 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje įsivaikino du vaikus – N. T. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu santuokos iki šiol nėra nutraukę, tačiau jų santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę. Šiuo metu su atsakovu vyksta derybos dėl santuokos nutraukimo, tačiau bendro sutarimo šiuo klausimu surasti nepavyko. Šalys buvo susitarusios, kad atsakovas teiks po 500 Eur vaikų išlaikymui. Atsakovas kurį laiką pareigą vykdė tinkamai, tačiau nuo 2023 m. balandžio mėn. neprisidėjo prie vaikų išlaikymo.
3. Dukters S. A. K. išlaikymui būtinų lėšų detalizacijoje nurodoma, kad per metus viršutinei aprangai reikalinga suma sudaro 1 413 Eur, avalynei 480 Eur, apatinei aprangai 524 Eur, kosmetikai 60 Eur, higienos priemonėms 240 Eur, skalbimo priemonėms, buitinei chemijai 125 Eur, patalynei 150 Eur, mokykliniam krepšeliui 459 Eur, korepetitoriams 640 Eur, priemonėms ir mokesčiams būreliams 900 Eur, būtinoms paslaugoms (kirpykla, viešojo transporto bilietas, mobilusis telefonas ir su juo susijusios paslaugos) 730 Eur, sveikatos priežiūros priemonėms 700 Eur, pramogoms 720 Eur, stovykloms 1160 Eur, kitoms laisvalaikio veikloms 660 Eur, kitoms naudojamoms laisvalaikio priemonėms 250 Eur, dienpinigiams mokykloje 800 Eur, maistui namuose 1 800 Eur, dienpinigiams vasaros metu 120 Eur. Sūnaus N. T. K. išlaikymui būtinų lėšų detalizacijoje nurodoma, kad per metus viršutinei aprangai reikalinga suma sudaro 1 165 Eur, avalynei 435 Eur, apatinei aprangai 296 Eur, higienos priemonėms 84 Eur, skalbimo priemonėms, buitinei chemijai 125 Eur, patalynei 150 Eur, mokykliniam krepšeliui 625 Eur, korepetitoriams 1 280 Eur, priemonėms ir mokesčiams būreliams 1 464 Eur, būtinoms paslaugoms (kirpykla, viešojo transporto bilietas, mobilusis telefonas ir su juo susijusios paslaugos) 530 Eur, sveikatos priežiūros priemonėms 790 Eur, pramogoms 632 Eur, stovykloms 1 090 Eur, kitoms laisvalaikio veikloms 410 Eur, kitoms naudojamoms laisvalaikio priemonėms 785 Eur, dienpinigiams mokykloje 800 Eur, maistui namuose 2 400 Eur, dienpinigiams vasaros metu 120 Eur. Sūnaus N. T. išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 101,08 Eur, o dukters S. A. išlaikymui apie 1 009,40 Eur. Šie nurodyti kiekvieno iš nepilnamečių vaiko poreikiai bei jų tenkinimui skirtos išlaidos yra bendrieji, būtiniausieji vaikų poreikiai, kurių tenkinimas užtikrina sąlygas vaikams fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, stiprinti bei atstatyti sveikatą. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur, iš kurių ieškovė išlaiko save ir du nepilnamečius vaikus, o atsakovas tik apmoka komunalinius mokesčius.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė turinti automobilį Mazda CX-30, asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei dalį žemės sklypo, esančio kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini). Atsakovas, ieškovės žiniomis, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, pajamų nežino. Atsakovas yra sėkmingai besiverčiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas, be jau aukščiau išvardinto turto, kuris priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, patvirtina ir tai, jog jis sugebėjo anksčiau laiko grąžinti didelį kreditą bankui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra pajėgus teikti reikiamo dydžio išlaikymą savo vaikams, tačiau šios pareigos nevykdo. Atsakovas nuo 2023 m. gegužės mėn. visiškai nebeprisideda finansiškai prie nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimo. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovei tenka visa vaikų išlaikymo našta. Dėl to, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, susidarė 4 800 Eur skola (už 5 mėnesius, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. sūnaus išlaikymui 5 mėn. x 500 Eur ir dukters išlaikymui 5 mėn. x 460 Eur), kuri turėtų būti priteista iš atsakovo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu teismo prašė atmesti ieškinio dalį dėl 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei priteisti nepilnamečiams vaikams po 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad visa šeima gyvena tame pačiame būste adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas išlaiko namus, moka komunalinius ir kitus su šeimos būsto išlaikymu susijusius mokesčius, perka maisto produktus ir kitaip prižiūri bei rūpinasi namais bei šeima. Turėdamas galimybę savanoriškai paremdavo ieškovę pervesdamas jai pinigų. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo 2019-2020 m. banko sąskaitos išrašai, kuriuose matyti, kad atsakovas nuo 2019 m. birželio 29 d, kas mėnesį pervedinėdavo ieškovei po 500 Eur, skirtų vaikų poreikiams tenkinti. Tarp šalių nebuvo susitarimo, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. atsakovas mokės ieškovei po 500 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui, kadangi atsakovas, pagal galimybes ir esant poreikiui, pervesdavo ieškovei pinigų, skirtų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas iki šiol išlaiko, prižiūri ir tenkina nepilnamečių vaikų poreikius. Nuo 2023 m. birželio 12 d. jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį yra apie 1 400 Eur atskaičius mokesčius.
6. Orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis kiekvienam iš vaikų, yra 633 Eur, o iš jos atėmus vaikų išmoką, gaunama 547 Eur suma, kuri yra orientacinis vaiko išlaikymo dydis. Toks vaikų poreikių dydis atitinka realius nepilnamečių vaikų poreikius ir yra pakankamas. Ieškovė privalo įrodyti ir pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Ieškovės nurodyti nepilnamečių vaikų poreikiai yra beveik du kartus didesni nei minimalioji mėnesinė alga. Ieškovei teigiant, jog nuo 2023 m. balandžio mėnesio visą nepilnamečių vaikų išlaikymo našta tenka ieškovei, susidaro situacija, kad ieškovė vien nepilnamečių vaikų išlaikymui išleidžia daugiau nei uždirba. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d. yra išleidęs mažiausiai 9 948,66 Eur šeimos poreikiams tenkinti.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. gruodžio 11 d. išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui N. T. K. po 500 Eur, o nepilnametei S. A. K. – po 460 Eur kas mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 10 d.) iki kiekvieno iš vaiko pilnametystės, sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) priteisė iš atsakovo nepilnamečiams N. T. K. ir S.i A. K. po 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 452,34 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) valstybės naudai iš atsakovo priteisė 327 Eur dydžio žyminį mokestį.
9. Teismas nustatė, kad Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad atsakovas S. K. ir ieškovė R. K. (duomenys neskelbtini) santuoką. Byloje pateikti (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nepilnamečiai N. T. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo S. K. ir ieškovės R. K. vaikai.
10. Atsakovo pajamos, susijusios su darbo santykiais UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro apie 2 806 Eur bei po 6 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį. Ieškovės pajamos, susijusios su darbo santykiais Vilniaus dailės akademijoje per mėnesį, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 1 900 Eur. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė MAZDA CX-30, VIN kodas (duomenys neskelbtini), duomenų apie atsakovui priklausančias transporto priemones nėra, tačiau atsakovas nurodė besinaudojantis įmonės, kurios direktorius yra, automobiliu. Ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 20 360 Eur), atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklauso 22/111 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 932 Eur).
11. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi, kitų išlaikomų asmenų neturi. Įvertinęs duomenis apie šalių turtimą turtą, pajamas, gaunamas iš darbo santykių, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Ieškovė dalinai teikė į bylą įrodymus apie realiai patiriamas išlaidas edukacijoms, stovykloms, Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas dėl specialiųjų ugdymo poreikių. Kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaikų ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui (sloga, peršalimas, odontologo paslaugos ir pan.), todėl teismas sutiko, kad šalių vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA). Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur, atskaičius mokesčius apie 633 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. - 924 Eur, o į rankas – 708,42 Eur, todėl pusė minimalios algos nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro – 316,50 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 354,21 Eur.). Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, atsakovas ir ieškovė nuo 2024 m. turėtų šalių išlaikymui skirti kiekvienas po 354,21 Eur per mėnesį.
12. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, šalių vaikų poreikius, tai, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi galimybę savo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį teikti išlaikymą, kuris didesnis nei pusė Vyriausybės nustatyto MMA dydžio (350 Eur), ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismas patenkino iš atsakovo priteisdamas nepilnamečiui vaikui N. T. K. 500 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, ir S. A. K. 460 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, įvertino vaikų amžių ((duomenys neskelbtini)), tai, kad sūnui N. T. (duomenys neskelbtini), šeima, kurioje vaikai yra (duomenys neskelbtini), susiduria su didesniais sunkumais ir vaikų poreikiais, tarp jų ir materialiniais, bei tai, jog atsakovas 2021 m. lapkričio mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 41 138,53 Eur, 2022 m. kovo mėnesį iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo 43 283,24 Eur, iki 2022 m. kovo mėnesio uždirbdavo apie 5 000 Eur, turi nekilnojamo turto, yra dviejų įmonių vadovas, vienos akcininkas, kitos įmonės akcininku yra jo įmonė. Teismas nurodė, kad tam tėvui, su kuriuo yra vaikai, tenka didesnis psichologinis bei materialinis krūvis atliepti vaiko poreikius, nes jis su vaiku būna nuolat. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis su vaikais mažai bendrauja ar rūpinasi, nepaneigė, todėl teismas padarė išvadą, kad ir dėl šio aspekto atsakovas prie vaikų išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi.
13. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikams mokamų piniginių lėšų, nes šiuo konkrečiu atveju, atsakovas yra pajėgus ir gali teikti išlaikymą, kuris užtikrintų ne tik minimalius vaiko poreikius. Valstybei neturi būti perkeliama tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovo turtinė padėtis atsakovui leidžia vykdyti savo pareigas.
14. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu šalys gyveno vienuose namuose, tačiau negyveno šeiminio gyvenimo. Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtino, kad nuo 2019 m. birželio 29 d. atsakovas pradėjo pervedinėti į ieškovės sąskaitą nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas sumas, t. y. po 500 Eur per mėnesį (išskyrus keletą mėnesių, kuriais atsakovas ieškovei pervedė mažesnes sumas, nei 500 Eur, pavyzdžiui, 2019 m. lapkričio 5 d. – 450 Eur, paskirtyje „minus esamas ir būsimas laužomų durų remontas“, ir kt., t. y. nurodyti mokėjimai buvo nuoseklūs. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės iki ginčo laikotarpio teikė 500 Eur dydžio išlaikymą vaikams, vėliau, dėl nežinomų priežasčių, mokėjimus nutraukė. Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, kurio esmę sudaro laisvas įrodymų vertinimas, sprendė, jog byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad šalys buvo susitarusios dėl teiktino išlaikymo. Atsakovui nustojus mokėti išlaikymą, ieškovė operatyviai kreipėsi teismą dėl nurodyto išlaikymo vaikams priteisimo. Negalima teigti, kad atsakovas visai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo – atsakovas pirko maistą, vežiojo dukrą į mokyklą bei mokėjo už komunalines paslaugas ir kt., dėl to teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti bendrą išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 3 000 Eur, o kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendė, kad visos atsakovo nurodytos sumos negali būti įskaitytos, kaip vaikams teiktas išlaikymas, nes turi būti tenkinami ir kiti vaikų poreikiai, nei komunalinės, transporto paslaugos ar maistas.
15. Nustatė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 211,25 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, o atsakovo bylinėjimosi išlaidas byloje sudarė 2 783 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (ieškinys patenkintas 81 proc.), ieškovei iš atsakovo priteisė 981,11 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 211,25 Eur x 81 proc.), atsakovui iš ieškovės priteisė 528,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 783 Eur x 19 proc.). Atlikęs priešpriešinių vienarūšių mokėtinų reikalavimų įskaitymą (981,11 Eur – 528,77 Eur), sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė 452,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą: 1) priteisti nepilnamečiams vaikams S. A. K. ir N. T. K. po 250 Eur dydžio išlaikymą iš atsakovo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės; 2) likusią ieškinio dalį atmesti.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
17.1. Sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra nepagrįstas. Nors ieškovė nurodo vaikų poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tačiau nurodytų vaikų poreikių rašytiniais įrodymais nepagrindė, jų teismas kritiškai nevertino, nesirėmė orientaciniu išlaikymo dydžiu, kuris yra 708 Eur (MMA atskaičius mokesčius). Teismas ignoravo kasacinio teismo suformuotą praktiką, kurią pats cituoja sprendime, netyrė ieškovės nurodytų nepilnamečių vaikų poreikių sumų pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nepagrįstai vadovavosi gaunamais darbo užmokesčiais neatskaičius mokesčių. Reali ieškovo gaunamų pajamų suma yra apie 1 690 Eur. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė papildomai gauna pajamas iš vykdomos individualios veiklos, o kaip ieškinyje nurodė pati ieškovė – jos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur. Atsakovas dirba pagal terminuotą darbo sutartį, o nuo 2024 m. birželio 28 d. atsakovas neturės darbo ir negaus pastovių su darbo užmokesčiu susijusių pajamų.
17.3. Teismo nurodytos 41 138,53 Eur bei 43 283,24 Eur sumos byloje nebuvo aptartos – nei faktinės aplinkybės, susijusios su šiomis sumomis, nei šias aplinkybes neva patvirtinantys įrodymai byloje nebuvo ištirti. Šių sumų klausimas nebuvo iškeltas nei teismo, nei šalių viso bylos nagrinėjimo metu. Toks teismo neištirtų duomenų ir/ar įrodymų panaudojimas konstatuojant faktines aplinkybes yra visiškai nepagrįstas. Nei ieškovė, nei atsakovas, teismui nepateikė duomenų apie šias pinigų sumas, o taip pat šių duomenų nei ieškovė, nei atsakovas neišreikalavo pateikti į bylą
17.4. Sprendimu priteistos nepilnamečių vaikų išlaikymo sumos privalėjo būti mažinamos gaunama vaiko išmokos suma, atitinkamai iki 404 Eur (500 Eur – 96 Eur) bei 364 Eur. Teismas tinkamai nenustatė tėvų turtinės padėties, todėl priteisė atsakovo turtinei padėčiai neproporcingą nepilnamečių vaikų išlaikymą, o taip pat priteisto išlaikymo nusprendė nemažinti gaunamomis vaiko išmokomis.
17.5. Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl teiktino išlaikymo, byloje nebuvo ir tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovas lėšas ieškovei skirdavo savo asmeniniu sprendimu, pagal tuo metu buvusias finansines galimybes. 2023 m., kuomet atsakovas neturėjo darbo, šeimą išlaikė iš lėšų, gautų iš buvusių darboviečių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visa namų/šeimos išlaikymo našta tenka atsakovui, o jis šią pareigą vykdė tinkamai pagal tuometinę finansinę situaciją.
17.6. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d. yra išleidęs mažiausiai 9 948,66 Eur šeimos poreikiams patenkinti. Atsakovas mokėjo ne tik už komunalines paslaugas, transporto išlaidas ar maistą, tačiau tenkino ir kitus nepilnamečių vaikų poreikius – pirko pratybas, pervedė lėšas tiesiogiai nepilnamečiams vaikams, apmokėjo keliones, ugdymo įstaigos išlaidas, nupirko nepilnamečiams vaikams kompiuterius ir t. t. Tai, kad atsakovas apmokėjo būtent aukščiau nurodytas išlaidas, o ne, pavyzdžiui pirko drabužius nepilnamečiams vaikams, yra elementarus šalių pareigų pasiskirstymo faktas
17.7. Sprendime nėra tinkamai paaiškinta, detalizuota, ar motyvuota, kodėl iš ieškovės reikalavimo priteisti 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą buvo atimta 1 800 Eur. Teismas savavališkai sugalvojo 3 000 Eur sumą ir nusprendė ją priteisti iš atsakovo. Įsiskolinimas yra konkreti piniginė prievolė, kurią skolininkas turi įvykdyti kreditoriaus atžvilgiu. Teismo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma neturi jokio pagrindo.
Atsiliepimas
18. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
19.1. Ieškovė teismo posėdžio metu detaliai aptarė kiekvieno vaiko poreikius, šiems poreikiams tenkinti reikiamas sumas, į bylą teikė ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad tiek vienam, tiek kitam nepilnamečiam vaikui reikiama išlaikymo suma yra didesnė nei minimali mėnesinė alga. Buvo pateikti tokie įrodymai, kaip išrašai apie vaikų sveikatos būklę, diagnozes, pažymas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, būrelių raštai apie vaikų lankomus užsiėmimus ir jų apmokėjimą, kitus dokumentus, pagrindžiančius dalį ieškovės patirtų išlaidų vaikų sveikatos priežiūros srityje, stovyklavimui, edukacinėms veiklos ir kt. Atsakovas neginčijo ieškovės pateiktų dokumentų turinio, jų nekvestionavo, neteikė į vaikų poreikių lentelių, įrodymų apie tai, kad nepilnamečių vaikų poreikiai būtų mažesni nei nurodė ieškovė.
19.2. Ieškovė visu bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė, nes atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, be to, atsakovas praktiškai nedalyvauja nepilnamečių vaikų auklėjime ir rūpinimesi jais. Atsakovas nepaneigė, kad iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene nepilnamečių vaikų priežiūra, sveikatos priežiūra, kasdienės vaikų veiklos, laisvalaikio, atostogų organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaikų gerovės užtikrinimu (gaminti maistą, tvarkyti namus, padėti ruošti pamokas, skaityti kartu su vaikais), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus.
19.3. Atsakovo turtinė padėtis ilgą laiką buvo gera ir šiuo metu yra gera. Atsakovas ilgą laiką kiekvieną mėnesį hipotekos kreditoriui mokėjo pastovias apie 1 278,00 Eur dydžio įmokas už nekilnojamąjį turtą, o tai reiškia, kad atsakovas ilgą laiką turėjo pajamas, kurios buvo pakankamos šiam įsipareigojimui įgyvendinti, taip pat pakankamos paties atsakovo pragyvenimui ir kitoms reikmėms. Jei atsakovas mano, kad dabartinė jo turtinė padėtis neleidžia jam tinkamai įgyvendinti pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
19.4. Nors apeliantas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d. yra išleidęs mažiausiai 9 948,66 Eur šeimos poreikiams patenkinti, tačiau išlaikymo įsiskolinimo ji prašė nuo 2023 m. gegužės 1 d., todėl galėjo būti vertinami tik tie į bylą pateikti atsakovo mokėjimo nurodymai, kurie atlikti po 2023 m. gegužės 1 d.
19.5. Atsakovas pripažino, kad ir ankstesniais metais, skirdamas nepilnamečių vaikų išlaikymui 500,00 Eur per mėnesį, jis buvo tas asmuo, kuris apmokėdavo komunalinius mokesčius. Tai reiškia, kad šias išlaidas atsakovas patirdavo kaip papildomas išlaidas ir dėl jų ginčo nebūdavo. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų tinkamai įvykdęs nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę nuo 2023 m. gegužės mėn.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos
22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
23. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė: 1) 2023 m. birželio 9 d. darbo sutartį, sudarytą tarp apelianto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2024 m. liepos 1 d. pranešimą apie valstybinio socialinio draudimo pabaigą; 3) 2022 m. kovo 25 d. patvirtinimą apie 24 887,86 Eur lėšų, gautų iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ įskaitymą į kliento sąskaitą; 4) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2632-1097/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp apelianto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5) 2024 m. birželio 27 d. apelianto banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 13 d.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos ir naujai teikiamų įrodymų turinį bei pobūdį, jų pateikimo tikslą ir sąsają su apeliacinio skundo motyvais, siekdama teisingai išnagrinėti bylą, padaro išvadą, kad įrodymai (2022 m. kovo 25 d. patvirtinimas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis, 2024 m. birželio 27 d. banko sąskaitos išrašas), susiję su lėšų iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavimu, nėra susiję su nagrinėjama byla, kadangi nurodytų lėšų kilmė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. 2023 m. birželio 9 d. darbo sutartis galėjo būti pateikta anksčiau ir nėra nurodytos objektyvios priežastys, kodėl šios sutarties pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. VSDFV 2024 m. liepos 1 d. pranešimas yra susijęs su atsakovo finansinių galimybių nustatymu, todėl prijungiamas prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl tėvų finansinės padėties įvertinimo
25. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
26. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, taip pat ieškovė skiria didžiąją laiko dalį laikui su vaikais, dėl ko jos galimybės gauti didesnes pajamas yra apribotos. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi laiko, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo siekiama įrodyti realią ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį.
28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bylos šalies subjektyvus įrodymų vertinimas ar turėjimas priešingos pozicijos, nei teismo priimtos išvados, savaime nereiškia, jog teismas neteisingai atliko įrodymų vertinimą ir jo priimtos išvados yra klaidingos. Reikalavimas įvertinti tiek kiekvieną įrodymą, tiek ir įrodymų visumą, nereiškia, kad teismas sprendime turi kiekvieną įrodymą aprašyti ir dėl jo išsamiai pasisakyti. Įrodymų vertinimas atliekamas pagal CPK 185 straipsnį, o bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų, o įrodymų pakankamumas reiškia, kad jie neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę taip pat reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40–43 punktai).
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamos, susijusios su darbo santykiais, per mėnesį siekia apie 1 900 Eur (neatskaičius mokesčių), jos vardu yra registruota transporto priemonė, nekilnojamasis turtas tiek asmeninės, tiek ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė papildomai gauna pajamas iš vykdomos individualios veiklos, o kaip ieškinyje nurodė pati ieškovė – jos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur. Atsižvelgus į teismo išvadas ieškovės gaunamų pajamų dydžio aspektu, sutiktina, kad nėra aišku, kaip yra apskaičiuotas ieškovės gaunamų pajamų dydis ir konkretus darbo užmokestis. Iš ieškovės 2023 m. rugsėjo 22 d. banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovės darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini) dydis, atskaičius mokesčius, svyruoja nuo 540 Eur iki 743 Eur. Taip pat matyti, kad ieškovė gauna papildomas lėšas, teikdama kūrybines paslaugas, o už jų suteikimą pajamų dydis yra skirtingas, svyruoja, pavyzdžiui, nuo 92 Eur iki 1 500 Eur. Tokiu atveju neįmanoma nustatyti konkretaus ieškovės gaunamų pajamų dydžio per mėnesį, tačiau kita vertus, ji pati ieškinyje nurodė, o atsiliepime į apeliacinį skundą neginčijo aplinkybės, jog jos gaunamų pajamų dydis per mėnesį siekia vidutiniškai 2 000 Eur. Ieškovė nenurodė, kad ši suma yra neatskaičius mokesčių, todėl manytina, jog ši suma yra gaunama po mokesčių atskaitymo.
30. Atsakovo finansinė padėtis įvertinta atsižvelgus į jo gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios sudarė apie 2 806 Eur ir po 6 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) per mėnesį; į atsakovui tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismas vertino ir į tai, kad atsakovas 2021 m. lapkričio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 41 138,53 Eur, 2022 m. kovo mėn. iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo 43 283,24 Eur ir iki 2022 m. kovo mėnesio uždirbdavo apie 5 000 Eur. Atsižvelgus į byloje esančius apelianto atsikaitymo lapelius, sutiktina su apeliantu, kad teismas nurodė neteisingą jo gaunamą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi skiltyje „išmokėjimui“ nurodyta vidutinė suma yra 1 411 Eur, o 2024 m. birželio 4 d. VSDFV išraše nurodytos sumos yra neatskaičius mokesčių. Iš paties atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2023 m. spalio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį siekė nuo 50 Eur iki 500 Eur, o VSDFV išraše už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 4 d. nurodoma, kad gaunamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos siekė po 6 Eur per mėn. Atsakovas neginčijo teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Duomenų, apie atsakovo, kaip akcininko gaunamas pajamas, pavyzdžiui, dividendus, byloje nėra. Kaip ir ieškovės, taip ir atsakovo atveju, nėra galimybės nustatyti konkrečios ir fiksuotos per mėnesį gaunamos vidutinės pajamų sumos, tačiau įvertinus pajamų šaltinių kiekį, sumų diapozonus, galima daryti išvadą, kad atsakovo vidutinės per mėnesį gaunamos pajamos yra panašios, kaip ir ieškovės – apie 2 000 Eur. Be to, vien ta aplinkybė, kad pagal 2024 m. liepos 1 d. VSDFV išrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė valstybinį socialinį draudimą atsakovui nuo 2024 m. birželio 28 d., savaime nereiškia, kad atsakovas negauna kitų pajamų ir to, jog jis neturi jokios kitos darbo vietos. Pateiktas pranešimas yra informacinio pobūdžio ir asmeniui gali būti siunčiamas tada, kai jis dirba jau kitoje vietoje. Kita vertus, atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog jo galimybes užsidirbti yra apribotos, todėl darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimas nagrinėjimu atveju nevertinamas kaip turintis esminę reikšmę sprendžiant dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio.
31. Nors atsakovas nurodo, kad negalėjo pasisakyti dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gautų sumų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad duomenys apie jas gauti iš 2023 m. spalio 13 d. VSDFV išrašo, esančio byloje, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 13 d., t. y. likus daugiau kaip pusei metų iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Iš VSDFV išrašo matyti, kad 2021 m. lapkričio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas gavo 41 138,53 Eur (neatskaičius mokesčių), o 2022 m. kovo mėn. iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)s“ – 43 283,24 Eur išmoką (neatskaičius mokesčių). Sutiktina su apeliantu, kad ir šių sumų aspektu pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė jų dydį, kadangi sumos nurodytos neatskaičius mokesčių. Taip pat sutiktina ir dėl to, kad jos gautos 2021-2022 m., jos jau galėjo būti panaudotos anksčiau, o tėvų finansinė padėtis vertinama aktualiais duomenimis. Kita vertus, nurodytų pajamų kilmė ir jų panaudojimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl vien šių nurodytų sumų gavimas nesudaro pagrindo išvadai atsakovo finansinę padėtį vertinti kaip geresnę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovo finansinė padėtis yra išties geresnė, kadangi abiejų šalių finansiniai, tiek ir turimos nuosavybės duomenys parodo, jog abi šalys yra finansiškai stabilios ir pajėgios išlaikyti nepilnamečius vaikus. Įvertinus turimus duomenis, konstatuotina, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą savo vaikams lygiomis dalimis. Dėl realių nagrinėjamu atveju nustatytų vaikų poreikių pasisakoma toliau.
Dėl išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, priteisimo ir vaikų poreikių nustatymo
32. Apeliantas laikosi pozicijos, kad skundžiamu teismo sprendimu teismas neteisingai nustatė vaikams būtino teikti išlaikymo dydį, nesirėmė orientaciniu išlaikymo dydžiu bei nevertino kritiškai ieškovės nurodytų vaikų poreikių ir jų realumo.
33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).
34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 punktas).
35. Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą
36. Kaip nurodyta, būtinųjų vaiko poreikių orientacinis kriterijus yra 1 MMA. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. Nutarimu Nr. 516, nuo 2024 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis yra 924,00 Eur, o atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Nesant duomenų apie kurios nors iš šalių finansinį pranašumą, taikant 50/50 proporciją, spręstina, kad kiekvienam iš tėvų tenkanti mėnesinė išlaikymo dalis, kuria bus patenkinti vaikų būtinieji poreikiai, yra 355 Eur per mėn. vienam vaikui. Ieškovė sūnaus išlaikymui prašo priteisti 500 Eur per mėn. išlaikymą, o dukters – 460 Eur. Atsižvelgus į bazinius poreikius tenkinančio išlaikymo dydį, tenkančio vienam iš tėvų (355 Eur), matyti, kad papildomiems sūnaus poreikiams reikalinga 150 Eur suma, o dukters – 105 Eur. Dėl būtinuosius vaiko poreikius viršijančios išlaikymo sumos dalies yra būtina įvertinti kitų vaikų poreikių realumą.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1 101,08 Eur suma, o dukters – 1 009,40 Eur. Pateikė išlaidų, tenkančių vieneriems metams detalizaciją, kurią be būtinųjų poreikių, tokių kaip maistas, drabužiai, avalynė, higienos reikmenys, sudaro išlaidos korepetitoriams, laisvalaikiui, pramogoms, stovykloms, būreliams. Pateikti tokio pobūdžio įrodymai: 1) vaikų ambulatorinių apsilankymų aprašymai; 2) pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo; 3) pažymos dėl vaikų lankomų užklasinių veiklų ir jų mėnesinių kainų (vid. 80 Eur per mėn., ir papildomos išlaidos varžyboms ir kt.); 4) PVM sąskaitos faktūros, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, patvirtinantys išlaidas sveikatos paslaugoms; 5) mokėjimo nurodymai, banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys išlaidas laisvalaikiui, stovykloms, edukaciniams saviugdos užsiėmimams; 6) stovyklavimo sutartys. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis sutiktina su apeliantu, kad dalis išlaidų nėra paremta jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau akivaizdu, kad faktiškai visų nurodytų išlaidų dėl jų pobūdžio išsamiai pagrįsti nėra įmanoma. Tokiu atveju yra svarbus nurodytų išlaidų racionalumas, proporcingai vertinamas su tėvų finansinėmis galimybėmis jas patenkinti.
38. Visų pirma, iš ieškovės nurodytų išlaidų pobūdžio ir kartu pateiktų dokumentų turinio, nėra aišku, kodėl turėtų būti nustatomas skirtingas išlaikymo dydis abiem vaikams. Neatmetama, kad priklausomai nuo vaikų sveikatos būklės, jiems gali būti reikalingos gydytojų ir kitų specialistų konsultacijos, papildomi medikamentai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra įrodytas būtinų specialistų konsultacijų dažnumas ir kt. Neatmetama, kad vaikams be būtinųjų poreikių patenkinimo, tokio kaip išlaidos maistui, drabužiams, avalynei ir kt., yra akivaizdus poreikis įvairesniam laisvalaikio praleidimo būdui, lankyti užklasinius užsiėmimus ar gilinti mokymosi žinias, lankytis pas korepetitorius, tačiau be išlaidų popamokinėms veikloms, tokioms kaip sporto būreliai, ieškovė byloje nepateikė duomenų, patvirtinančių vaikų apsilankymų pas korepetitorius fakto, jų teikiamų paslaugų įkainių ir poreikio dažnumo, o tokio pobūdžio įrodymų kiekis nebūtų didelis ir akivaizdu, jog būtų galimybė juos pateikti teismui. Svarbu tai, kad papildomų vaiko poreikių, tokių kaip laisvalaikis, poilsio praleidimo būdas ar papildomi užsiėmimai yra vienareikšmiškai susiję su tėvų finansinėmis galimybės. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė įrodė visas išlaidas, reikalingas vaikų poreikiams patenkinti. Kita vertus, nors apeliantas ir nurodo, kad ieškovės pateikta vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų detalizacija yra klaidinga ir nepagrįsta, jis nepateikia jokių alternatyvių apskaičiavimų, kokie vis dėlto yra realūs vaikų poreikiai, nurodytų vaikų poreikių neginčija, o tik remiasi bazinių poreikių tenkinimo dydžiu. Apelianto laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d. galimai patirtos 9 948,66 Eur išlaidos šeimos poreikiams tenkinti šiuo atveju nėra aktualios, kadangi vertinamos dabartiniams vaikų poreikiams tenkinti būtinos išlaidos, o ne tos, kurios galimai buvo skirtos prieš vienerius metus.
39. Tuo pačiu pažymėtina, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Remiantis bylos duomenimis, abiejų tėvų pajėgumu dirbti ir gauti pajamas, atsižvelgiant į vaikų amžių, t. y. paauglystę ir su amžiumi natūraliai kylančius vaikų poreikius, į aplinkybę, kad išlaikymas reikalingas dviem vaikam, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju protingas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis vaikams yra po 380 Eur per mėnesį. Dėl to, skundžiamas sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo keičiamas – iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisiamas išlaikymas, vaikams skiriant po 380 Eur periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 10 d.) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o ieškovę R. K. paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
40. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės ir atsakovo dėmesį, kad atsiradus didesniems ar byloje neaptartiems vaikų poreikiams, tėvai gali savanoriškai teikti papildomą išlaikymą vaikams. Kitu atveju, pasikeitus vaikų poreikiams, yra numatyta teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomos padidinimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
41. Teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
42. Pažymėtina, kad bylose, kuriose nagrinėjamas išlaikymo įsiskolinimo klausimas, galimos skirtingos situacijos, kurių tinkamas kvalifikavimas lemia teismo pareigos būti aktyviam egzistavimą (neegzistavimą). Tais atvejais, kai tinkamas išlaikymas vaikui už abu tėvus yra teikiamas vieno iš tėvų sąskaita ir nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo pažeista, tokį išlaikymą teikusio tėvo (motinos) reikalavimas dėl jo turėtų išlaidų atlyginimo nebereiškia vaiko interesų gynimo ir neteikia pagrindo teismui būti aktyviam (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovei tenka visa vaikų išlaikymo našta, todėl laikytina, kad vaikų teisė gauti išlaikymą buvo įgyvendinta ieškovės veiksmais.
43. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas nuo 2023 m. gegužės mėn. visiškai neprisidėjo finansiškai prie nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimo (už 5 mėnesius, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. sūnaus išlaikymui 5 mėn. x 500 Eur ir dukters išlaikymui 5 mėn. x 460 Eur). Atsakovas su ieškove nesutinka, kadangi laiko, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 16 d. yra išleidęs mažiausiai 9 948,66 Eur šeimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2019 m. birželio 29 d. sistemingai į ieškovės banko sąskaitą pervesdavo po 500 Eur sumą per mėnesį, o vėliau, dėl nepaaiškinamų priežasčių, mokėjimus nutraukė.
44. Byloje nėra ginčo, kad nors ieškovė ir atsakovas nuo 2019 m. nebevedė bendro santuokinio gyvenimo, tačiau kartu su vaikais gyvena tame pačiame name. Ieškovė taip pat neginčijo, kad atsakovas apmoka namo komunalines išlaidas, tačiau ieškovė laikė, kad tai yra ne išlaikymui skirtos lėšos, o papildomos išlaidos. Atsakovas neneigė atlikęs lėšų pervedimus į ieškovės sąskaitą, tačiau to nelaikė kaip susitarimo dėl vaikų išlaikymo teikimo, kadangi mokėjimai atlikti pagal faktines finansines galimybes. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis matyti, kad išties, nuo 2019 m. atsakovas periodiškai pervesdavo į ieškovės sąskaitą vidutiniškai po 500 Eur, t. y. po 250 Eur kiekvienam iš vaikų, mokėjimo paskirtyje akcentuodamas lėšų vaikams paskirtį. Paskutinis tokio dydžio mokėjimas atliktas 2023 m. balandžio mėn., tačiau konkrečių mokėjimo pokyčių, mokėjimo nutraukimo, priežasčių apeliantas nepaaiškino. Kita vertus, pats pirmosios instancijos teismas nustatė, o bylos šalys to neginčijo, kad negalima teigti, jog atsakovas visai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo – atsakovas pirko maistą, vežiojo dukrą į mokyklą bei mokėjo už komunalines paslaugas ir kt.
45. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad sprendime nėra tinkamai paaiškinta, detalizuota ar motyvuota, kodėl iš ieškovės reikalavimo priteisti 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą buvo atimta 1 800 Eur suma ir priteistas būtent 3 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Nėra pateikti jokie skaičiavimai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo dydis yra 3 000 Eur. Pažymėtina, kad konkretūs vaikų poreikiai ir jiems reikalinga išlaikymo suma aptarta tik bylą nagrinėjant teisme, o iki kreipimosi į teismą dienos, kaip nurodyta, tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog atsakovas vaikams skiria vidutiniškai po 250 Eur per mėn., tačiau duomenų apie tikslų, detalų šalių susitarimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ir po 2023 m. gegužės mėn. apeliantas teikė išlaikymą, pirkdamas maistą, mokėdamas už komunalines paslaugas ir kt., kuomet tarp šalių nebuvo konkretaus sutarto teikiamo išlaikymo dydžio, nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl atsakovo neveikimo susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl 4 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ne visoje apimtyje tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl iš dalies netinkamai nustatė sprendimo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, numatančias vaikams teiktino išlaikymo dydį ar jo įsiskolinimo priteisimą, todėl nepagrįstai, to nemotyvuodamas, iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą ir netinkamai apskaičiavo vaikams atsakovo teiktino išlaikymo dydį. Dėl to, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies - pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių nepilnamečiam sūnui N. T. K. priteistas 500 Eur teikiamas išlaikymas, o dukteriai S. K. – 460 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis, keičiama nustatant, kad abiem šalių nepilnamečiam vaikam teikiamas 380 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 10 d.) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o ieškovę R. K. paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas 3 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas dėl 4 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
48. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
49. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios skundžiamas sprendimas keistinas dalyje dėl piniginės kompensacijos ieškovei iš atsakovo priteisimo už pastarajam atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį, yra teisinis ir faktinis pagrindas iš naujo paskirstyti ir ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidas, ginčo šalių patirtas pirmosios instancijos teisme, perskaičiuoti būtina dar ir todėl, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta neteisinga ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma.
50. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 211,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas – 2 783 Eur.
51. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas grindė 2023 m. lapkričio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 000714 (425 Eur), 2024 m. kovo 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 000746 (446,25 Eur) ir 2024 m. balandžio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0007 (340 Eur) bei jų apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimo nurodymais. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), laikytinos proporcingomis dėl nagrinėjamų klausimų atliktiems procesiniams veiksmams, suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio ir pateiktiems procesiniams dokumentams, jų apimčiai.
52. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas grindė 2024 m. gegužės 2 d. ataskaita 2 783 Eur sumai bei jos apmokėjimą patvirtinančiu mokėjimo nurodymu. Atsižvelgus į Rekomendacijose nustatytus priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, ataskaitos turinį, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, byloje nagrinėjamus klausimus, į tai, kad atsakovo pirmoje instancijoje teiktas atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies, atsakovo pirmoje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 2 483 Eur dydžio.
53. Nagrinėjamu atveju atmetus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sumažinus teikiamo išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis, laikytina, kad bendra patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 39,58 proc. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteistinos 479,41 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos didinamos ir jam iš ieškovės priteistinos 1 500,23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistinos 1 020,82 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
54. Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo prašė priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis (960 Eur x 12 mėn.) bei į tai, kad prašė priteisti 4 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, laikytina, kad žyminio mokesčio dydis konkrečiu atveju yra 368 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, pakito patenkinto ieškinio reikalavimo dalis ir procentinė išraiška, valstybei iš atsakovo priteistinas 145,65 Eur dydžio žyminis mokestis.
55. Atsižvelgus į tai, kad apelianto apeliacinis skundas patenkintas dalyje, atmetus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sumažinus periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo dydį, laikytina, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis yra 82,9 proc.
56. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 020 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Jas pagrindė 2024 m. liepos 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 000790 ir 2024 m. liepos 26 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą. Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovės naudai iš apelianto priteistinos 174,42 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (1 020 Eur x 17,1 proc. / 100 proc.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
57. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurios taip pat neviršija Rekomendacijoje numatyto priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, bei sumokėjo 68 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Bendra apeliacinės instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų suma – 1 568 Eur . Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis lygi 82,9 proc., apelianto naudai iš ieškovės priteistinos 1 299,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (1 568 Eur x 82,9 proc. / 100 proc.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
58. Subendrinus šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas, apeliantui iš ieškovės priteisiamos 1 125,45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (1 299,87 Eur – 174,42 Eur).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 290-291 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria priteistas 3 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo S. K. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės R. K. reikalavimą dėl 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo S. K. atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria nepilnamečiams vaikams S. A. K. ir N. T. K. priteistas išlaikymas iš atsakovo, teikiamas periodinėmis išmokomis, pakeisti ir jį išdėstyti taip:
1) Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui N. T. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2) Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei S. A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 020,82 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 125,45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,65 Eur žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.