Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 148¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir paskirta subendrinta 72 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 48 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis ir 6 dalies 5, 6 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. M.: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. M. įpareigotas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai R. N. turtinę ir neturtinę žalą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: jis, 2025 m. sausio 19 d., laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine E. S. metu, tyčia visu kūno svoriu užgulė ją, savo kojomis spaudė jos kojas, rankos dilbiu užspaudė krūtinę bei kita ranka užspaudė burną, kišo pagalvę į burną, numetęs ant grindų iš jėgos spaudė, tokiais veiksmais atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos delnu ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, dešiniame sėdmenyje, kairėje kojoje, junginės kraujosruvą kairės akies obuolyje, gleivinės pažeidimus lūpose, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: jis, 2025 m. sausio 20 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine E. S. metu, jai sėdint ant sofos, jis ne mažiau trijų kartų ranka pastūmė ją į galvos dešinę pusę, dėl ko ji galvos kaire puse trenkėsi į sieną, tokiu būdu E. S. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. M. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. sausio 20 d., apie 13.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine E. S. metu, tyčia dešine koja ne mažiau 3 kartų jėga užmynė ant jai priklausančio nešiojamojo kompiuterio, kurio vertė 400 eurų, buvusio odiniame dėkle, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. sausio 20 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie E. S. priklausančio lengvojo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną kartą koja spyrė į priekinį kairės pusės sparną, tokiu būdu jį apgadindamas ir padarydamas nukentėjusiajai 430,18 eurų turtinę žalą, tokiais veiksmais sugadindamas nukentėjusiajai priklausantį 830,18 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. M. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: jis, prieš aiškiai išreikštą nukentėjusiosios E. S. valią nutraukti santykius su juo, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, laikotarpyje nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. vasario 3 d., sistemingai persekiojo ją, reikalaudamas tęsti santykius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų skambino iš skirtingų telefono numerių, siųsdavo nukentėjusiajai E. S. grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes, t. y. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą „<...> jei neatvarysi I diste ieskosiu taves kad pasneketi <...>“, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą „<...> pakelk supista rageli nes kai rasiu tave uz tai psigailesi <...>“, dėl ko ji buvo priversta pakeisti savo gyvenamąją vietą ir persikraustyti į kitą miestą, taip pat pakeisti jai priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), spynas, į darbą vykti tik su lydinčiu asmeniu, tokiu būdu darydamas neigiamą poveikį E. S. socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai.

Taip pat jis, 2025 m. vasario 11 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas buto Nr. (duomenys neskelbtini) terasoje, rankos kumščiu daužė į buto Nr. (duomenys neskelbtini) terasos langus, prašydamas E. S. pasikalbėti su juo bei pažadėti, kad du mėnesius ji nebendraus su jokiais kitais vyrais, o jei ji nepažadės, tuomet jis sudaužys jai priklausantį automobilį bei terasos langų stiklus, tokiais veiksmais naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino sugadinti nukentėjusiajai E. S. priklausantį turtą.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, jie pažįstami gal pusantrų metų, jis tiksliai neskaičiavo. Sausio 19 d., kuomet viskas vyko, jie draugavo. Kartu negyveno, būdavo tai pas vieną, tai pas kitą. Kaltinime nurodytu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g., buvo jis ir E. S., tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. Jie draugavo kažkur apie mėnesį ir ji jam meluodavo, su kiek vaikinų ji miegojo, kas jam buvo svarbu, dėl to jie bardavosi. Kaip ji ir sakė, jie buvo susitikę su jos mama, kažką pavalgė, po to grįžo iki jo namų ir prasidėjo žodinis konfliktas, nukentėjusioji gana agresyviai ir nemaloniai su juo šnekėjo, o jis turėjo stiklinę vandens ir apipylė ją vandeniu, kad nusiramintų, tuomet ji jį užsipuolė ir pradėjo trankyti jam per veidą. Jo bute yra virtuvė, stalviršis, jis buvo prie jo jau priėjęs ir nebeturėjo kur trauktis, ji stovėjo priešais jį, bijojo, kad ji jam išdraskys akis ir buvo užsimerkęs, ji jį daužė ir jis dengėsi rankomis, viena ranka, neatsimena, kuria, atstūmė nukentėjusiąją nuo savęs, ir greičiausiai su ranka jai kabino akį ar lūpą ir dėl to jai gavosi kraujosruva, po to ji nusiramino ir sakė, kad jis ją mušė. Jis jai pasakė, kad jis tik atstūmė ją nuo savęs, o tai, kad čia yra mušimas, yra tik jos versija. Dėl kitų sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno, tai pas ją dažnai būdavo mėlynės ant rankų, ji sakė, kad turi jautrią odą ir kai dirba, kažkur atsitrenkia į stalą ir atsiranda mėlynės, į smulkias mėlynes jis nekreipdavo dėmesio. Tada ji paverkė, paskui nusiramino ir pasakė, kad važiuotų pas ją, jis sutiko. Jie nuvažiavo pas ją ir viskas buvo tvarkoje, jie kažką atsigėrė, pavalgė ir nuėjo miegoti.

Ryte ji išėjo į darbą, o jis liko pas ją toliau miegoti. Dėl sausio 20 d. žodinio konflikto bute jis nestūmė jos į sieną, tai yra kažkoks absurdas, jis praktiškai visą laiką buvo lovoje. Paskui jam paskambino nežinomas numeris, tai buvo jos tėvas, kuris pradėjo jam grasinti, kad išveš į mišką, kažkokias nesąmones, tai jis (A. M.) jį pasiuntė „ant trijų raidžių“ ir viskas. Tada nukentėjusioji jam paskambino ir pasakė, kad jis išeitų iš jos namų, nes ji viską pasakė mamai, kad jis ją mušė, nors jis galvojo, kad ji pasakė, jog nieko nebuvo. Jis susinervino, buvo piktas, apsirengė ir išeidinėjo, kuomet pamatė, kad nukentėjusioji važiuoja link namų su mama. Jis bandė pasivyti, nes norėjo pasikalbėti dėl to, kas per nesąmonė, pasivijo, atidarė duris ir sako „pasikalbam“, o E. S. mama pradėjo elgtis kaip psichinė, spausti garso signalą, telefonu filmuoti ir rėkauti. Jis dar labiau susinervino ir pradėjo nueidinėti, o jos pradėjo iš galo vos ne ant jo važiuoti automobiliu, tuomet jis atsisuko ir su koja spyrė į automobilio sparną. Jam kyla klausimas, jei jis spyrė į automobilio sparną, kodėl buvo remontuojamos automobilio durys. Anksčiau jis viską prisipažindavo, jei kažką padarydavo, o šiuo atveju jis nieko nedarė ir nesijaučia, kad turėtų prisipažinti. Jis pripažįsta, kad sudaužė automobilio sparną, nes į jį trenkė, yra vaizdo medžiaga, matosi, kad trenkta į sparną, o žalos dėl durų nepripažįsta. O dėl kompiuterio, tai E. S. kompiuterio jis apskritai akyse nėra matęs.

Dėl kaltinimo, kad iki vasario 3 d. persekiojo nukentėjusiąją, siuntė grasinančio pobūdžio SMS žinutes, tai gali paaiškinti, kad ji jį užblokavo ir jis norėjo su ja pasikalbėti, kad susitaikytų, jam buvo skaudu, iki minėto įvykio nieko neįvyko, tai jis bandė išsiaiškinti, kodėl ji išpūtė tokį burbulą. Kai ji dingdavo, jis važiuodavo per miestą pasižiūrėti, kur ji, gal prie darbo. Jis yra ne kartą ją radęs ir jie tiesiog po valandą ar daugiau kalbėjo, ji vis tiek laikėsi savo, gal nenorėjo pūsti to burbulo, bet ji labai bijo savo tėvo ir daro taip, kaip jis pasako, o tėvas ja labai manipuliuoja, kontroliuoja, kas turi didelės įtakos viskam. Iš tikrųjų ji gal būtų net nepūtusi tokio burbulo, nes ten buvo tik atsistūmimas, tačiau jis nepatiko jos tėvui, tai gal dėl to ji taip daro. Dėl pranešimo, kuriame rašoma „pakelk ragelį, nes kai surasiu tave, pasigailėsi“, tai gal iš pykčio jis ir parašė kokią nors nesąmonę, bet jis daug kartų buvo ją radęs, jei būtų norėjęs, tai ir būtų kažką padaręs, bet jis tokių planų neturėjo, nieko nedarė ir nesiruošia daryti. Nukentėjusioji su juo žaidė, užblokuodavo ir atblokuodavo jį. Gal jis kažkiek įsisvaigęs į ją buvo ir jam pasidarydavo liūdna, tuomet rašinėdavo, nes bandė taikytis. Jam neatrodė, kad darė kažką blogo, sėdėdavo namie veikdamas kažką kitą ir ranka rašydavo žinutes, paskui pasižiūrėdavo, kad gal truputį per daug išsiuntė, gal ir būdavo, kad susinervindavo, bet pas jį nebuvo sistemos bauginti ar kažkokio plano, tokio dalyko jis neturėjo.

Dėl vasario 11 d. įvykio (duomenys neskelbtini) gali papasakoti, kad tuo metu artėjo Valentino diena ir jis norėjo su E. S. susitaikyti, ją pasveikinti, buvo nupirkęs gėlių ir meškiuką. Jis atėjo prie jos namų, prie terasos ir pasibeldė, ji tuo metu kalbėjo telefonu. Ji atsisuko į jį ir jie pradėjo šnekėtis, jis jai siūlė susitaikyti, o ji nesutiko. Ji jam sakė, kad iškvies policiją, o jis klausė, kam ta policija, sakė, kad jis atėjo su gėlėmis ir meškiuku ir jie per stiklą kalbasi, o ji pradėjo pati daužyti stiklą, iš tų nervų pati užkabino karnizą ir karnizas nukrito. Nes, logiškai mąstant, jis pats, būdamas lauke, ne pirmo, o antro sluoksnio užuolaidų nuplėšti pas ją namuose negalėjo. Jis paliko gėlės bei meškiuką ir išėjo, o ji, kaip supranta, iškvietė policiją.

Narkotinių ar kitų medžiagų jis nėra vartojęs. Veikų padarymo metu jam nebuvo diagnozuota kokia nors psichinės sveikatos liga. Anksčiau jis yra teistas už kažką panašaus. Apie kitos bylos aplinkybes E. S. plius minus žinojo. E. S. tėvo gyvai nėra matęs, matė jį skambinantį per vaizdo skambučius. Įvykio metu jo paties veidas buvo aptrankytas, bet jis vyras ir nesureikšmino to, kad ji jam trenkė per veidą, niekam nesiskundė. Jam buvo žinoma apie jam paskirtus suvaržymus, kad nebendrautų su E. S. ir neieškotų jos, jis ėjo atsiprašyti ir palikti gėlių, skambučiai ir žinutės buvo prieš tai. Gal ir po to rašė, buvo su „rožiniais akiniais“, apsvaigęs nebuvo.

Dėl civilinių ieškinių tai dėl automobiliui padarytos žalos jis ieškinio nepripažįsta, jo spyris sugadino automobilio sparną, su žalos dydžiu nesutinka, nes buvo taisytos durys. Tegul nukentėjusioji pataiso sparną ir pateikia, kad taisytas sparnas, tada jis sutiks. Sutiktų su tuo, kad jo veiksmais padaryta žala sparnui, nes sparnui žalą jis padarė. Dėl neturtinės ir turtinės žalos jis kažkiek susipažinęs. Dėl ligonių kasai padarytos žalos jo pozicija yra, kad viskas, ką nukentėjusioji čia rašo ir ko ji nori yra nesąmonė, nes jis atsistūmė iš reflekso, nes bijojo, kad jam išdraskys akis, net netrenkė jai, o dabar turi už tai mokėti pinigus, tai čia logikos nėra. Dėl kompiuterio, tai jis jo nėra matęs akyse. Dėl psichologo išlaidų, tai E. S. pas psichologą ir taip vaikščiojo, ji buvo nepasitikinti savimi, traumuota, jai būdavo panikos atakos, kviesdavosi sau greitąją. Dabar ji nori užsidirbti iš jo. O dėl neturtinės žalos tai jis nežino už ką ji, nes jis nieko nepadarė. Jis gali atlyginti tik už automobilio sparno apgadinimą, ne 800 eurų, nes sparno taisymas su dažymu kainuoja apie 200-300 Eur. Jis gali sumokėti per 10 dienų, jei viskas bus tvarkingai.

Nukentėjusioji E. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis. Jie pažįstami nuo 2023 m. vasaros, artimesnius santykius turėjo nuo 2024 m. vasaros, pora tapo nuo 2024 m. gruodžio mėnesio, kartu negyveno, gyveno atskirai, tačiau labai dažnai lankydavosi vienas pas kitą. (duomenys neskelbtini) yra A. M. butas, o (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninis butas, į kurį ji persikraustė sausio mėnesį, iki tol ji gyveno nuomojamame bute. Sausio 119 d. mes buvome pora, jų santykiai buvo artimi. Tą dieną ji buvo kartu su mama, nes norėjo A. M. su ja supažindinti. Jie kartu važiavo papietauti, o po to turėjo mamą nuvežti į traukinių stotį, tada kilo konfliktas, nes A. M. automobilyje pamatė skardinę „Red Bull“ ir labai supyko, sakė, kad nori pasikalbėti su ja (E. S.). Ji išsigando ir pasakė, kad nenori kalbėtis, tuomet A. M. pasakė, kad ji privalo su juo kalbėtis ir važiuoti pas jį į butą, ji nenorėjo, tačiau jis pagrasino, kad sulaužys jos telefoną ir išmes pro langą, tada ji sutiko važiuoti į jo butą. Jie nuvažiavo iki jo buto, pasistatė automobilį prekybos centro aikštelėje ir nuėjo pas jį į butą. Tada viskas prasidėjo, jis norėjo ją tarsi pamokyti, kad ji nekėlė ragelio, kad buvo su šeima susitikusi ir laiku jam nepaskambino, kad jos lokacijos nerodė tam tikroje vietoje tam tikru laiku, nes ji buvo su šeima išvažiavusi į tetos metines. Tik atėjus į butą, A. M. pradėjo sakyti, kad jei ji su juo nesikalbės, tuomet jis ją apipils vandeniu. Jis ją apspjovė kelis kartus ir apipylė vandeniu. Taip pat jis liepė jai nusivilkti paltą, o ji to nenorėjo daryti. Ji labai gerai atsimena, kad ji atsisėdo ant jo lovos kampo ir jis norėjo, kad ji su juo kalbėtųsi, o ji nenorėjo kalbėtis, bijojo ir nežinojo, kas vyksta. Tuomet jis ją dar kartą apipylė vandeniu ir prasidėjo visi veiksmai, kurie aprašyti kaltinime, jis jai užėmė už burnos ir ne vieną kartą buvo prispaudęs pečius, jai trūko oro. Jis ne vieną kartą tyčia užgulė ją savo svoriu, taip pat spaudė kojomis, tai vyko ir ant lovos, ir ant žemės. Jis buvo rankos dilbiu užspaudęs krūtinę, tiesiog užsigulęs ją visu kūnu, taip pat ranka užspaudė burną ir kišo pagalvę į burną, jis taip darė, kad ji neverktų, nerėktų, taip pat jis jai ne vieną kartą trenkė su ranka per veidą. Tai vyko ant lovos, ji vis bandė pabėgti nuo lovos ir buvo taip, kad ji kelis kartus buvo nukritusi ant žemės, tada jis ant žemės ją taip pat buvo prispaudęs ne vieną kartą. Ji bėgdavo ieškoti telefono ar kažkokios pagalbos, bandydavo paimti telefoną ir jis ją stabdydavo, ne kartą ją pastūmė ar numetė ant grindų, jis stiprus žmogus ir nuo to stūmimo ji nukrisdavo, jis turi daugiau fizinės jėgos už ją. Smūgiai buvo suduoti delnu, kumščiu nebuvo, iš viso buvo ne mažiau nei 20 smūgių, viskas vyko tris valandas.

Visas tas tris valandas jai pasiimti telefono nebuvo galimybės, jis jai neleido to padaryti. Ji gerai atsimena, kad tuo metu jai kiekvieną kartą norėjosi ar pabėgti, ar kažką padaryti telefonu, nes prieš tai buvo su drauge susitarusi specialų ženklą, tarsi nujautė, kad kažkas gali būti, tačiau visada galvojo, kad to nebus, kad jiems viskas bus gerai, pavyks santykiai ir panašiai. Tuo metu ji ieškojo, kaip paimti tą telefoną ir išsiųsti žinutę su sutartiniu ženklu, kad draugė galėtų pakviesti kažkokią pagalbą, bet kiekvieną kartą bijojo, nes nežinojo, kaip jis pasielgs, gal jai bus dar blogiau, tarsi ieškojo kažkokio išsigelbėjimo. Šio įvykio metu ji bandė lyg ir pabėgti, šauktis pagalbos, bet kai tik ji garsiau kažką pasakydavo, jis jai užspausdavo burną arba pagalve, arba ranka trenkdavo į veidą. Ji atsimena, kad buvo nukritusi ant žemės, tada jis buvo jai prispaudęs krūtinę ir buvo didžiulė mėlynė, taip pat buvo ją prispaudęs prie grindų ir jai skaudėjo, ji atsimena, kad momentais ji tarsi atsijungdavo ir nesuprasdavo, kas vyksta ar kur ji. Kokią valandą po to ji negalėjo net prašnekėti, todėl prašė jo, kad duotų savo telefoną atidaręs užrašinę, kad galėtų parašyti jam, kas jai yra, kad jai duotų ledo ar gal kokią pagalbą iškviestų. Ji patyrė didelį šoką, jai visur skaudėjo, ir kūną, ir kojas, nes jis buvo prirėmęs ją ne vieną kartą, ji bandydavo bėgti, apsisaugoti, nes išsigąsdavo, tada prasidėdavo smūgiai per veidą ir kūną. Ji visą laiką galvojo, ką jai padaryti, kad išeitų iš tos aplinkos, nes ji labai bijojo ir nežinojo, kaip elgtis. Kai jis po to nusiramino, ji paprašė jo, kad jie važiuotų į jos butą, nes jai labai skaudėjo, bute ji turėjo ledukų, kuriais galėjo pašaldyti sumuštas vietas, taip pat pas ją bute yra plonesnės sienos ir ji tikėjosi, kad jei kas pasikartotų, tuomet ji suriktų ir ją kas nors išgirstų.

Jie nuvažiavo į jos tuo metu jau įsigytą butą, tuo metu jie jau kaip ir buvo apsitaikę, jis atsiprašė jos, ji gerai atsimena jo žodžius, kai jis pamatė mėlynę ant jos akies, pasakė „nesuprantu, kaip aš taip galėjau padaryti ir nesuprantu, kodėl tau taip įvyko“. Jai buvo visa kraujosruva pilna ir taip pat ištinusi lūpa, ji negalėjo net normaliai kalbėti, dar atsimena, kad jam sakė, kad gal jai reikia pagalbos, jei jai žandikaulis lūžo, reikia ligoninės ar kažko, bet jai atrodo, kad tuo metu ji net nesuvokė, kas įvyko. Tą patį vakarą ji dar vairavo savo automobilį ir jie nuvažiavo iki jos buto. Tą patį vakarą jie sėdėjo ir kalbėjosi apie tai, kas įvyko, A. M. atsiprašė už tai ir jie bandė aiškintis, kodėl taip įvyko, nes ji ir pati nesuprato, kodėl ji yra sumušta, ji pasižiūrėdavo į veidrodį ir nesuprasdavo, kodėl ji turi mėlynę, pirmą kartą įvyko toks dalykas. Dar tą patį vakarą jis tikrino jos telefoną ir paskui jie nuėjo miegoti.

Ryte atsikėlusi ji galvojo, ką jai dabar daryti, ar tai pasikartos, ar nepasikartos, buvo išsigandusi. Ji tada jo paklausė „kodėl tu taip padarei“ ir jis atsakė „tu pati kalta, kad aš taip padariau“. Ji klausė „kodėl? Kaip?“ ir tada jis klausė, ar ji nori, kad jis vėl tą patį padarytų, pasidarė piktas, agresyvus, tada ji vėl išsigando ir suprato, kad kažkas negerai, kad tai buvo ne vienkartinis atvejis. Ji atsimena, kad tada bėgo į tualetą, nes išsigando ir suprato, kad kažkas jos vėl laukia. Tada A. M. atėjo ir jie bandė kalbėtis, bet negalėjo, nes ji tiesiog išsigąsdavo, iš panikos pradėdavo verkti, o jis išsigąsdavo, kad ji verkia ir kad gali kviesti pagalbą, kaimynus ar kažką. Ji atsisėsdavo kamputyje ant sofos, prie terasos, ir susigūždavo, o jis klausdavo jos, ar ji nori, kad jis vėl pradėtų daryti tą patį, ką ir vakar, vėl vykdavo konfliktas ir ji kelis kartus buvo pastumta, trenkėsi su galva į sieną, taip pat prie jos buvo jos kompiuteris, kuris buvo numestas ant žemės. A. M. sakė, kad gali įrodyti, ką jis gali jai padaryti, ir kelis kartus užmynė ant kompiuterio. Viso to proceso metu ji galvojo, ką jai padaryti, kad jis nusiramintų, kad viskas baigtųsi, kaip jai išsigelbėti. Tada atsimena, kad jie nurimo, ji nuėjo pasidažyti, susitvarkyti, kad galėtų į darbą važiuoti, ir jis išsigando, kad ji vėl kažkur išeis, kad kvies kažkokią pagalbą, policiją ar kažką tai. Ji labai gerai atsimena, kad ji nuėjo įjungti skalbimo, A. M. buvo kambaryje ir sakė jai, kad ji ateitų pasikalbėti, ji sakė, kad tuoj, tik užstatys skalbimą ir ateis, o jis sakė „dabar“, ji sakė, kad tuoj baigs užstatyti, tada A. M. vėl supyko ir ji turėjo atbėgti, ji vėl kelis kartus buvo pastumta į sieną, bet jau smūgių į veidą ar užgulimo kažkokio nebuvo, ji buvo tik kelis kartus pastumta į sieną, tada labai išsigando ir nubėgo į tualetą, nes jai norėjosi saugios erdvės. Tada atsimena, kad A. M. paslydo, nugriuvo, tada jis atsigulė į lovą ir ji jam pasakė, kad jai būtinai reikia eiti į darbą, jie susitarė, kad jis matys jos lokaciją, kad jaustųsi saugus ir ramus, tada ji išėjo. Ji jam užtvirtino, kad tikrai važiuoja į darbą, kad nevažiuos į gydymo įstaigas ar kreiptis pagalbos. Ji buvo su mėlyne, drebėjo ir galvojo, kad negali pasirodyti prieš savo komandos narius, kad yra sumušta. Nežinojo, ką jai daryti, kaip elgtis, ar tai tęsis, jei ji grįš.

Tada ji paskambino savo psichoterapeutei, nes jos turėjo gana artimą ryšį, ši jau žinojo dalykus net iki įvykio, kad ji jautė baimę viduje, kad kažkas gali įvykti. Jos pirmas klausimas buvo „E., ar įvyko smurtas?“ ir ji iš karto pasakė, kad taip. Tada psichoterapeutė pasakė, kad jei ji pati neišsikvies pagalbos, tada ji paskambins jos (E. S.) mamai, nes šis dalykas turi baigtis, gresia pavojus jos gyvybei ir sveikatai. Tada ji (E. S.), nuvažiavusi iki savo darbo vietos, paskambino mamai, verkė ir mama iš karto paklausė, ar ją sumušė, ji (E. S.) jai nieko nedetalizavo, nepasakė, tada mama pasakė, kad paskambins tėčiui ir iš karto baigus darbą pas ją atvažiuos. Tada atvažiavo mama ir tėtis. Su mama dar nenuvažiavo iki jos buto, nes žinojo, kad A. M. kažkur išvažiavęs ar išėjęs iš buto, nes prieš tai tėtis skambino jam. Jos su mama važiavo iki buto ir nepagalvojo įvažiuoti į aikštelę, kur yra kameros, A. M. pasigavo jų automobilį ir tarsi norėjo pasikalbėti su ja, bet ji bijojo ir buvo šoko būsenoje, jam pasakė, kad tikrai nesikalbės ir nenori to daryti, tada jis į automobilio dureles, šalia sparno, įspyrė vieną kartą vien dėl to, kad ji nenorėjo kalbėtis ir prie savo mamos, nes mama sėdėjo šalia jos. Tada jos nuvažiavo į „Moki veži“ aikštelę ir išsikvietė pareigūnus. Kol jos su mama buvo policijos automobilyje, atvažiavo tėtis ir išvežė automobilį tvarkyti, o paskui ji su tėvų palyda grįžo namo pas tėvus.

Iki sausio 19 d., kol jie nedraugavo, tokių dalykų nebuvo, o kai tik pradėjo draugauti artimai, jie kaip ir džiaugėsi, bet iš A. M. pusės prasidėjo labai didelė kontrolė, išgąstis, kad ji bendrauja su kažkokiais vyrais, būdavo kivirčų, įtarinėjimų, kad ji kažkur bėga, ji jam leisdavo matyti savo lokaciją, bet jis nuolat įtarinėdavo, kad ji yra su kažkuo kitu, ji turėdavo siųsti nuolatos nuotraukas, kad yra darbo vietoje. Ji nuo tos kontrolės buvo labai įsitempusi, tačiau niekada nesitikėjo patirti smurtą. Sausio 19 d. konfliktas buvo prasidėjęs dieną prieš, kai ji buvo išvažiavusi į tetos mirimo metines, ji susirašinėjo su A. M., nes jam buvo svarbu, kad ji tikrai būtų bažnyčioje, su šeima, kad neišvažiuoja kažkur su kažkokiais vyrais, ji jam rodė lokaciją, bet gal bažnyčioje nebuvo ryšio, jis pradėjo jai rašyti žinutes, kur ji, ji siuntė jam nuotrauką, bet jis, pamatęs kažkieno kojas, klausinėjo jos, kas čia per vyras. Po to ji jam nepaskambino, nes važiavo viename automobilyje su tėčiu ir broliu, A. M. parašė, tik kai jau buvo restorane ir jis labai supyko, kad ji jam nepaskambino. Kai buvo restorane, jis jai paskambino, jie prašnekėjo apie pusvalandį, ji nuolatos jautė įtampą, kad jam nepaskambino laiku, neparašė, nuotraukos neatsiuntė, net jos tėtis tai pastebėjo. Po to ji pakvietė mamą pabūti jos bute su nakvyne ir tą vakarą ji daug kalbėjo su A. M., jis jai sakė paskambinti, kad reikia pakalbėti, jautė nuolatinį spaudimą, o mama pradėjo sakyti, kad ji atvažiavo pabūti su ja, o ji (E. S.) nuolat išeina kalbėti telefonu. Ji mamą ramino, kad A. M. tikrai pavydus, bet viskas yra tvarkoje. Sekmadienį po darbo jie su A. M. susitarė susitikti su jos mama papietauti, nes ji norėjo jį supažindinti su mama. Po papietavimo jie automobiliu jos mamą nuvežė į traukinių stotį, o po to įvyko tai, ką jau pasakojo. Iš stoties grįžo jos automobiliu ir jis jai sakė pretenzijas dėl automobilyje rastos „Redbull“ skardinės, šį gėrimą ji buvo įsigijusi dieną prieš tai, nes neturėjo energijos. Tą skardinę jis pamatė dar kai mama buvo, bet tvardėsi ir nieko nesakė, o jos mama matė, kaip ji (E. S.) susinervino, nes ji pažiūrėjo į A. M. ir pasijautė ta įtampa, tada, kai mama išlipo, jis paėmė tą skardinę, trenkė ir pasakė, kad jie turi važiuoti pas jį į butą pasikalbėti.

Dėl suduotų smūgių tai, kaip jau minėjo, jai su delnu ne vieną kartą buvo trenkta į veidą, bet smūgiai buvo suduoti ne tik į galvą, ji taip pat buvo užspausta visu kūnu, jis buvo ją užgriuvęs, spaudė labai stipriai ranka ir koja, tas užgriuvimas buvo labai stiprus ir palikdavo žymes. Pas A. M. lova yra kampu ir ji prisimena, kad buvo prie lovos labai stipriai prispausta, jis ją buvo užgriuvęs visu kūnu ir prirėmęs jos ranką savo rankomis, taip pat dėjo ant jos pagalvę tam, kad ji nerėktų. Ji bandydavo atsikelti, pabėgti ar paimti telefoną, ne kartą griuvo. Jai buvo atlikta ekspertizė, dėl smūgių kakle tai jis specialiai nesuimdavo už kaklo, bet gal bandydamas per veidą trenkti ar kažkur užremti ranka, kliudydavo ir kaklą. Mėlynės veide ji iš pradžių net nematė ir nežinojo, kai pats A. M. pasakė, kad jai įstatė „fanarą“ ir kad neįsivaizduoja, kaip tai įvyko. Žaizdą ant lūpos ji pamatė pati, per kamerą, kai jai davė telefoną. Buvo stipri kraujosruva ant akies, o paskui pamatė, kad lūpa praskelta ir vienoje, ir kitoje pusėje, lūpa buvo ištinusi. Mėlynė po akimi buvo padaryta sausio 19 d., o trečiadienį ji važiavo į ekspertizę. Policija, jai atrodo, fotografavo ją 20 d. Tik, kaip minėjo, ji tuo metu buvo pasidažiusi, nes tarsi važiavo į darbą. Pilnai smūgių lokalizacijos ji neatsimena. Dėl kraujosruvų sėdmenyse, tai mėlynės atsirado, kai ji stipriai krito ant žemės. Visi jos patirti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo, prieš tai ji mėlynių neturėjo. Ji pati prieš A. M. jokių aktyvių veiksmų nedarė, bandė ieškoti kažkokios pagalbos, telefoną pasiimti, kažkaip užsidengti ir apginti save, bet atgal nesmūgiavo ir nedraskė. 19 d. bute su A. M. konfliktuoti nebandė, ji buvo apipilta vandeniu ir tylėjo. Jis jai liepė nusirengti paltą, o ji to nenorėjo daryti, tada jis pagrasino ją apipilti vandeniu iš stiklinės, jei ji nenusirengs, kai ji pasakė, kad nenori nusirengti, jis ją iš karto apipylė vandeniu, tada pasakė, kad jei ji nenusirengs, apipils ją dar kartą, tada ji nusirengė ir atsisėdo ant lovos. Jis sakė „pasikalbam“, o ji kalbėtis nenorėjo, tada jis, paėmęs stiklinę, dar kartą apipylė ją vandeniu, po ko ji užsikosėjo, nes trūko oro, tada pradėjo verkti ir tada viskas įvyko, ką ji sakė. Ji negali tiksliai pasakyti chronologine tvarka, nes momentais išsijungdavo, tuo metu galvojo tik apie tai, kaip išgyventi.

Sausio 20 d. telefono su savimi ji neturėjo, kai sausio 20 d. jie buvo pas ją bute, A. M. buvo jos telefoną paėmęs, jis tikrino, ar ji nebendravo su kažkuo kitu, kažkam nerašinėjo. Ji sakė jam, kad „dabar taip įvyko, aš visa sužalota ir tu dar drįsti tikrinti mano telefoną?“. Kai ji jo paklausė, kodėl jis taip pasielgė, jis jai pasakė, kad ji jį išprovokavo ir paklausė, ar ji nori, kad dar kartą taip būtų. A. M. ją apsikabino ir ji jo paklausė „ar tu matai, ką man padarei?“. Jis atsakė, kad ji pati kalta, pati prisiprašė ir išprovokavo. Tada jai viduje kilo sąmyšis, ji nubėgo verkdama į vonią, po to grįžo į kambarį, jie ten apsižodžiavo, tada ji atsisėdo ant sofos. Dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, kad A. M. ją ne mažiau trijų kartų stūmė į galvos pusę, dėl ko ji trenkėsi į sieną, tai tame kambaryje yra langai ir kampinė sofa, ji sėdėjo su kompiuteriu ant sofos kampučio, tada jis ją vėl buvo užsigulęs ir kelis kartus ranka pastūmęs į sieną, taip padarė ne mažiau nei tris kartus, ji juto fizinį skausmą. Nebuvo taip, kad ji sėdi, o jis ją pastumia, pirmiausia vyko žodinis konfliktas. Kaip ji jau sakė, A. M. jai sakė, kad ji jį išprovokavo, ji jam sakė „kaip aš galėjau tave išprovokuoti?“ Į tuos stūmimus ji reagavo klausdama „Kodėl tu taip darai? Kas tau atsitiko? Kas tau pasidarė? Kodėl tu vėl toks tapai, kur tas A., su kuriuo aš buvau ir viskas buvo gerai, kas tau nutiko?“. Ji bijojo, o jis nuolat klausė, ar ji vėl kviečia policiją, ar ji vėl bando šauktis pagalbos, būdama prie tų langų. Ji jam sakė, kad tikrai nebando ieškoti jokios pagalbos, bandydavo jį raminti, sakyti, kad nėra kažkokių vyrų, kad jis jai svarbiausias, pats mylimiausias, stengėsi jį nuraminti, kad baigtųsi tie agresyvūs veiksmai. Nuo šių jo veiksmų ji patyrė sužalojimą ir fizinį skausmą, jai skaudėjo pakaušio sritį, skausmas nepraėjo du mėnesius. Sužalojimai fiksuoti ekspertų.

Taip pat ji patvirtina aplinkybes, kad A. M., prispausdamas koja, sugadino kompiuterį ir spyrė į automobilį. Sausio 20 d. ji policijos pareigūnams nenurodė, kad buvo sugadintas kompiuteris, nes to dar nebuvo pamačiusi, išvažiuodama į darbą ji kompiuterį susidėjo į dėklą ir neturėjo kada jo pažiūrėti, kitą dieną pasižiūrėjo į kompiuterį ir pamatė, kad jo visas ekranas yra sudaužytas, tada ji tyrėjai pasakė šias aplinkybes. To, kad A. M. buvo užlips ant kompiuterio, ji anksčiau nebuvo nurodžiusi, nes bijojo jo ir tuo metu galvojo, kad jei pasakys kažką daugiau, bus atitinkami veiksmai į jos pusę. Už kompiuterį ji mokėjo 700 eurų, po įvykio nuvažiavo į specializuotą vietą ir ten jai padarytą žalą įvertino 750 eurų, nes kompiuteris buvo netaisytinas. 400 eurų ji nurodė tuo metu, kuomet jos klausė, kokia gali būti sutaisymo vertė, ji dar nebuvo nuvažiavusi į kompiuterių taisyklą ir išsiaiškinusi iki galo. Dėl automobilio apgadinimų tai ji nuvežė automobilį sutvarkyti, jį jai sutvarkė ir pateikė išrašą. Buvo spirta į kairę pusę, yra nuotraukos, jai reikėtų jas pažiūrėti, gal tas spyris lietė ir duris. Automobilio remonto metu turėjo būti tvarkyta tai, ką padarė A. M., pagal nuotraukas policija užfiksavo, ji pagal tai nuvežė, kad sutvarkytų automobilį, gavo išrašą ir jį pridavė policijai.

Dėl A. M. rašytų žinučių tai jos neprašė pateikti žinučių, kurias jis jai rašė, o e. laiškus prašė pateikti pareigūnai. Ji darė tai, ko jos prašė. Psichologinis bauginimas pasireiškė tuo, kad ji į dieną gaudavo daugiau nei 100 žinučių. To, kad kreipėsi į policiją, ji jam pati nesakė. Jis klausė, bet ji stengdavosi neatrašyti, o jei parašydavo, tai rašydavo „palik mane ramybėje; aš nenoriu bendrauti; kodėl tu nori kalbėtis“, bet nesidalino ir nepasakojo kažko. Iš A. M. pusės visą laiką buvo žinutės su nuolatiniu klausinėjimu „kur tu? Ką tu veiki? Kodėl išėjai? Kodėl palikai“, o po to prasidėdavo grasinimas „aš tave vis tiek surasiu, ieškosiu tavęs, jei reikės, važinėsiu nuo buto iki darbo ir vėl iki buto“, buvo siunčiamos SMS žinutės. Žinutėse buvo grasinimai, ji tiksliai žodžių neatsimena, bet jie buvo tokio pobūdžio „jeigu tu man, tai aš tau tą ir tą padarysiu“, ji suprato, kad grasinimai realūs, nes buvo įvykęs įvykis, ji buvo patyrusi skausmą, todėl galvojo, kad grasinimas yra realus, bijojo dėl savęs. Dėl numerio užblokavimo ji kalbėjo su pareigūnėmis ir tyrėjomis, aiškinosi, jos jai sakė dar kurį laiką neblokuoti, kad pamatytų, kaip rašo, kas, kokiu būdu. A. M. rašė be galo daug žinučių, jų tikslaus skaičiaus negali pasakyti. Ji nežinojo, kaip elgtis, nes jai pirmą kartą gyvenime buvo tokia situacija, jai tyrėja pasakė ir kai reikėjo užblokuoti, ji darė taip, kaip sakydavo tyrėja. Ji pakeitė savo gyvenamąją vietą, nes bijojo grįžti į butą, baimindamasi, kad jei tai įvyko dvi dienas iš eilės, tai gali įvykti ir daugiau kartų. Pirmiausia ji norėjo pasiimti kažkiek daiktų ir išvyko pas mamą gyventi, ten buvo apie mėnesį laiko, po to bandė sugrįžti ir prieš grįžimą pasikeitė spynas. Neatsimena, kokia tai tiksliai diena buvo, bet su mama atvažiavo į Vilnių ir iškvietė meistrą pakeisti spynas, nes A. M. turėjo raktus, todėl jei ji būtų grįžusi į butą, jis būtų galėjęs pas ją ateiti. Terorizavimas ir rašymas baigėsi vasario 3 d., nes ji jį užblokavo, jis jai rašė ir iš savo mamos bei tėčio telefonų, po to pradėjo rašyti per kitus tinklus. Žinutes siųsdavo e. paštu, taip pat per programėles „Telegram“, „WhatsApp“, pačioje pradžioje „Messenger“, socialiniame tinkle „Facebook“, siųsdavo ir balso žinučių, jų turinys būdavo, kad ji privalo su juo pasikalbėti, kiek jam reikia laukti, kad jam svarbu, būdavo ir grasinimų. Jis nuolatos prašydavo, kad ji nebendrautų su kažkuo, su jokiais vyrais, kad pasižadėtų to nedaryti du mėnesius, neitų į jokius barus, nuolatos būdavo tokie reikalavimai, kurie jai atrodydavo absurdiški.

Tuo laikotarpiu ji praktiškai nevažiuodavo į Vilnių, būdavo (duomenys neskelbtini), su šeima, vakarais niekur neidavo, į savo studijas Vilniuje nevažiavo, nes bijojo, jei reikėdavo važiuoti, tai važiuodavo ne viena. Vasario 11 d. ji buvo sugrįžusi į Vilnių, galvojo, kad jau yra saugu ir gali grįžti, nes A. M. jau buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos namų ir darbo vietos. Tačiau 11 d. vakare ji sulaukė daužymosi į savo buto terasos langus, priėjusi prie lango, ji išsigando, nes jau buvo įbauginta žinučių ir visų kitų dalykų. Ten buvo A. M., kuris sakė, kad labai norėjo pasikalbėti, o ji atsakė, kad nenori kalbėtis ir kad jie neturi apie ką kalbėtis, sakė, kad jis paliktų ją ramybėje, kad jam negalima artintis prie jos namų. Ji tai pasakė kelis kartus, o jis jai atsakė, kad jei ji su juo nepasikalbės, tuomet jis padarys jai turtinės žalos, sugadins automobilį, išdauš langus. Ji buvo išsigandusi, tuo metu kalbėjo telefonu su drauge, kuri girdėjo tuos dalykus, po to paskambino tyrėjai ir klausė, ką daryti, ar kviesti policiją, nes nežino, ar kada kokį vakarą vėl sulauks tokio daužymosi. Tyrėja pasakė, kad reikia kviesti pareigūnus, tuomet ji išsikvietė pareigūnus. Daužymasis pasibaigė, nes ji prašė, kad A. M. išeitų, sakė, kad nenori jokio kontakto su juo, ji laikė telefoną rankose, tarsi skambintų policijai ir jis po kurio laiko nuėjo. Prie terasos durų A. M. jai grasino veiksmais. Nuo jo daužymo nukrito karnizas, jis visą laiką trankė į balkono duris, tos durys virpėjo nuo garso, nes jos nėra storos ir didelės, karnizas buvo pakabintas prie pat lubų ir durų, ji A. M. rankomis rodė, kad jis išeitų ir kad ji nenori jo matyti, tiesiog nukrito tas karnizas. Ji nebuvo atidariusi nei lango, nei durų. Viskas vyko bendru procesu, jei A. M. nebūtų daužęs durų, nebūtų nukritę karnizai. Pareigūnai po to pamatė juos nukritusius ir viską užfiksavo. Bet ji nepateikė jokio žalos prašymo dėl tų karnizų nukritimo. Dėl to, kaip jis pateko į jos buto terasą, tai jis žinojo vartelių kodus, kadangi iki įvykio eidavo pas ją į butą, todėl pro tuos vartelius pateko į terasą. Jos butas yra pirmame aukšte, buto terasa yra su tujomis, bet be tvoros ir galima prieiti prie jos buto langų. Jis buvo atsinešęs į terasą meškiuką ir gėlių, gal jis brovėsi į tą terasą dėl to, kad norėjo ją pasveikinti su Valentino diena. Po vasario 11 d. įvykių A. M. jau nebuvo prie jos namų, vasario 14 d. jam buvo uždėta apykojė.

Jai buvo žinoma kita byla dėl kitų A. M. santykių, kur jis buvo teisiamas, kai jau gyveno kartu su ja, A. M. jai apie tai pasakojo, bet ji nebuvo susipažinusi su kitos bylos medžiaga. Bet žinojo, kad toks A. M. elgesys su moterimis buvo ne pirmą kartą, sklandė gandai, kad jis smurtauja prieš merginas, jai yra žinoma, kad dar kelios merginos lygiai taip pat nukentėjo. Ar A. M. sausio 19 d. buvo apsvaigęs, ji negali pasakyti. Ji turėjo įtarimų, kad jis vartoja psichiką veikiančias medžiagas, yra mačiusi kažkokius miltelius, bet negali patikslinti, kada, ji tik žinojo, kad taip būdavo, bet ar buvo įvykio dieną, negali patikslinti. Ji pati narkotinių medžiagų nevartoja, nėra jų bandžiusi. To, kad A. M. sirgtų psichine liga, ji nežino. Dėl situacijos bandė susisiekti kiti asmenys, A. M. draugas, jo tėtis, kuris jos prašė, kad ji su A. M. pasikalbėtų ir jį nuramintų, nes jis nežinojo, kaip su juo bendrauti, kalbėtis. Ji jo tėčiui pasakė, kad kreipėsi į pareigūnus ir kad pati bijo, gal A. M. yra kažkas negerai, kad jis taip elgiasi, ir gal jam reikia kažkokios pagalbos, gal juo tėtis gali pasirūpinti.

Ji palaiko savo civilinį ieškinį. Turtinė žala susideda iš kompiuterio tvarkymo, ji kreipėsi į draudimo bendrovę, pasakė, kaip viskas vyko ir kad viskas pateikta policijai. Draudimo bendrovė pasakė, kad kadangi ji yra pripažinta, kaip nukentėjusioji, tai jie jai pervedė sumą ir ji tikriausiai išsiieškos, nežino, kaip ten viskas vyksta, bet po to ji nusipirko naują kompiuterį, už kompiuterį žalos ji neprašo. Dėl automobilio sutvarkymo patyrė žalą, nes jos sumokėjo pinigus, kad ji galėtų važiuoti automobiliu, nes durelės negalėjo normaliai atsidaryti nuo to smūgio. Jos kaip ir atsidarydavo, bet buvo gergždžiantis garsas, nes buvo pažeista ta dalis prie sparno, ji nežino, kaip ją įvardinti, bet žala buvo padaryta dėl kaltinamojo veiksmų. Automobilis yra sumontuotas ir remontas apmokėtas, čekio ji neturi, nes buvo apmokėta grynais pinigais. Taip pat į turtinę žalą įeina ir buto spynos pakeitimas bei raktų komplektas, nes ji negalėjo normaliai grįžti į savo nuosavą butą, A. M. turėjo raktus nuo jos buto, dėl to ji keitė spyną. Taip pat gydymas, nes ji kreipėsi į gydytojus, buvo procedūrose ir apie du mėnesius negalėjo pakelti galvos, vartojo vaistus. Ji kreipėsi pas gydytojus, pas reabilitologą, nes jautė įtampą galvoje, dar papildomai ėjo į terapiją. Ji gavo ir nemokamą terapiją, lankėsi specializuotoje moterų grupėje iki pat vasaros, nes vasarą jie nedirba, toliau tęsia susitikimus nuo rugsėjo mėnesio, lankosi visuose susitikimuose iš moterų centro. Ši pagalba buvo nemokama, ją ten nukreipė po smurto ir ji iškart pradėjo ją lankyti. Dėl šių įvykių ji taip pat lankėsi pas psichologą, tikslių apsilankymų datų neatsimena. Jie yra pateikę tris mokėjimo pavedimus po 50 eurų, tačiau jie prašo 100 eurų, bet ne 150 eurų. Pirmasis pavedimas yra parodymas, kad ji bendravo su terapeute jau prieš įvykį, jos prašė tai padaryti, tai 17 d. yra nesusijusi, jie neprašo žalos už tą dieną. Taip pat civilinio ieškinio prieduose nurodyti vaistai, kuriuos ji pirko, bet ji nerinko mokėjimo kvitų, mokėjo kortele ar kažkaip, buvo keli eurai. Jos paprašė surinkti, kokius vaistus pirko ir viskas. Civiliniame ieškinyje nurodyti vaistai jai buvo paskirti medikų. Dėl galvos skausmų buvo „ecolifting“ procedūra, ji jautė galvos skausmą pakaušio srityje, mėlynės ten nebuvo užfiksuotos. Dėl neturtinės žalos tai ji iki šiol negali atsigauti, sapnuoja košmarus, pirmus tris mėnesius po įvykio ji nebuvo normaliai veiksni, bijojo, nuolatos buvo įtampoje, strese, negalėjo patikėti, kad žmogus, kurį ji mylėjo, galėjo taip pasielgti. Ji iki šiol bijo žmonių, bijo eiti į artimesnį bendravimą su kitais žmonėmis, nuolatos jaučia įtampą, dreba tai prisiminus, negali nieko naujo pradėti, be galo skaudu, tiesiog dirba ir gyvena. Jai reikėjo gydytis, ieškoti, kaip pačiai sau pagelbėti, iki šiol nėra tokia, kokia buvo. Ji prašo 3000 eurų, jos vertinimu, 1000 eurų negali apibūdinti to, ką ji patyrė.

Liudytoja E. S., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusioji E. S. yra jos dukra. A. M. ji nepažįsta, mažai su juo bendravo, dėl jo paties asmenybės nieko nežino. 2024 m. lapkričio mėnesį E. S. jai buvo minėjusi, kad jie nusprendė tapti pora, prieš tai ji šiek tiek žinojo, kad yra toks žmogus ir kad jie bendrauja. Jai (E. S.) jų bendravimas atrodė šiek tiek keistokas. Tačiau ji pati nebuvo jo mačiusi ir neteko susipažinti. 2025 m. E. S. atvyko į (duomenys neskelbtini), nes buvo tetos metinės ir jos buvo susitarusios pabūti metinėse ir po to važiuoti į Vilnių tvarkyti E. S. butą. Jos atvažiavo 18 d., tvarkėsi, o 19 d. važiavo į IKEA, nes reikėjo kai kurių daiktų. Jokio išankstinio pasiūlymo susipažinti su A. M. iš E. S. nebuvo sulaukusi, tačiau E. S. po to jai pasakė, kad kai jos važiuos pietauti, ji norėtų, kad būt ir A. M.. Ji E. S. pasakė, kad yra nelabai pasiruošusi, tačiau anksčiau ar vėliau susipažinti reikėjo, todėl sutiko. Jai tik pasirodė keisti E. S. pasakyti žodžiai, nes ji sakė „mama, noriu, kad jį pamatytum“, tačiau ji labai nesigilino. Po apsilankymo IKEA jos važiavo į kavinę, kuri buvo visai netoli geležinkelio stoties, nes jai paskui reikėjo į traukinį. Jos atsisėdo ir laukė kavinėje, tada atėjo A. M. ir ji jį pamatė pirmą kartą. Jai jis pasirodė dirglus, kaip sakė E. S., jis buvo po darbo ir pavargęs, jai nepasirodė, kad tai buvo kažkoks jaudulys prieš mamą, bet gal taip žmogus reaguoja tiesiog. Kadangi jo nepažįsta, tai įžvalgos neturi. Jie papietavo, kažkokių ypatingų jaukių, šiltų pokalbių nebuvo. Iš A. M. pusės į E. S. jis nematė tokių meilės kupinų akių. Tada, papietavę jie sėdo į E. S. automobilį, nes jie turėjo ją pavežti iki traukinio. A. M. atsisėdo į priekį, o ji (E. S. – į galą). Pas E. S. automobilyje stovėjo „Redbull“ pakuotė ir A. M. nepatenkintu tonu pasakė „tai tu, maže, gėrei“, E. S. nuolankiai atsakė „taip, gėriau“. E. S. tokia mergina, kuri savo darbuose yra tvirta, bet šiuo atveju visiškai to tvirtumo nebuvo, ji tai pasakė nuolankiai, į ką A. M. atsakė „bet mes tarėmės, kad tu negersi“ su šiek tiek emocija, matėsi, kad jis susinervino, dėl ko ji (E. S.) stipriai susijaudino, net nesuprato, kad gali būti toks nepasitenkinimas tokiu dalyku. Jie važiavo toliau, bet jokio pokalbio automobilyje nebuvo. Atvežus ją į stotį, jie atsisveikino, A. M. su ja atsisveikino nemaloniu tonu ir ji (E. S.) kažkaip nesmagiai išvažiavo, matė jame įtampą, jis nekėlė triukšmo, bet buvo dirgliai piktas.

Grįžusi ji pagalvojo parašyti E. S., kad grįžo, vien tam, kad ji jai atrašytų, tačiau ji neatrašė. Dėl to ji (E. S.) sunerimo, bet galvojo gal kažkokie reikalai. Po to kelis kartus skambino, bet E. S. nekėlė ragelio, tačiau negalvojo, kad jai kažkas negerai. Ji žinojo, kad E. S. jai tikrai atskambins, nes telefonas visuomet rankose dėl darbų ir viso kito. Tačiau, pažiūrėjusi į telefoną, pamatė, kad E. S. buvo 3 val. neprisijungusi, todėl pradėjo galvoti, kad ji dingusi ar jai kažkas nutiko. Tačiau kaip tik tuomet E. S. jai paskambino ir pasakė, kad jie buvo kine, nors jai tai pasirodė įtartina, nes buvo sekmadienio vakaras, o E. S. nebūdinga lakstyti, nes laukia pirmadienio darbai, todėl buvo neįprasta sekmadienio vakarą taip ilgai kine užsibūti. Tad nors E. S. ir paskambino, kad viskas gerai, tačiau ji (E. S.) jautėsi nejaukiai. Ji matė, kad E. S. viso jų bendravimo metu viskas slydo iš rankų, ji labai atsakinga, bet norint kažką padaryti reikia susikaupti, o ji nebuvo susikaupusi, gyveno chaose. Kai E. S. atvažiuodavo pas juos, ji nuolat būdavo telefone, ji (E. S.) net sakydavo jai, kad truputį padėtų telefoną, kad pabūtų su jais ir jie pabendrautų, bet E. S. sakydavo, kad negali, nes turi jam atrašyti, tokie būdavo jos žodžiai. Ji sakė, kad A. M. labai pavydus ir reikalauja atrašyti, tai tie pavydūs žmonės taip daro, bet šiuo atveju buvo, kad kiekviename žingsnyje turėjo rašyti, kur yra ir ką daro.

Kitą dieną ji (E. S.) nuėjo į darbą, ji darbą baigia 15 val. ir tą dieną prieš 15 val. jai paskambino E. S. ir verkdama sakė „mama, man yra labai blogai“, klausė, ar ji (E. S.) gali atvažiuoti, ji E. S. paklausė, kas yra, ir ši pasakė „aš, mama, sumušta“. Ji (E. S.) paklausė, ar A. M., E. S. atsakė „taip“. Tada ji (E. S.) susisiekė su E. S. tėčiu ir jam tai pasakė, jis pasakė, kad važiuoja pas E. S., o ji (E. S.) atsakė, kad važiuoja pirma. Tai buvo apie 15 val. Ji E. S. paklausė, kur ši yra, E. S. buvo prie darbo automobilyje, sakė, kad bijo važiuoti namo. Jos susitarė susitikti prie „Rimi“, kuri yra netoli E. S. namų, ir toliau važiuoti kartu. E. S. atvažiavo visa drebanti, jai (E. S.) buvo baisu tokią dukrą matyti, ji labai išsigando, E. S. turėjo mėlynių, jai buvo praskelta lūpa, raudona akis, kraujosruvos. Ji (E. S.) nusprendė, kad reikia važiuoti į E. S. namus, todėl paliko savo automobilį prie parduotuvės ir kartu važiavo. Neprivažiavus E. S. namų yra toks keliukas ir įsukimas į dešinę, ten jos pamatė A. M., kuris pamatė jas ir pradėjo bėgti link jų. Ji (E. S.) matė, kad jis buvo išsigandęs, visas įtampoje, baisūs tie žmonės, kurie yra pikti ir agresyvus, todėl ji pati išsigando ir E. S. pasakė „nebevažiuojam namo, nes mes nesusitvarkysim“. E. S. pasakė, kad apsisuktų ir važiuotų prie „Moki veži“, nes ten yra kameros ir daug žmonių, tačiau iš viso to streso E. S. neapsisuko taip greitai, kad jos išvažiuotų. A. M. pribėgo prie automobilio ir neleido joms važiuoti, jis ištisai E. S. prašė „pažadėk tu manęs nepalikti“, kelis kartus griežtai pasakė tą žodį „pažadėk“ ir „nepalik manęs“, bet E. S., aišku, sakė „nieko aš tau nežadėsiu, eik iš čia“. Ji (E. S.) jam taip pat sakė, kad jis eitų iš čia ir paliktų jas ramybėje, tas pokalbis buvo toks garsus ir nemalonus. Ji nežinojo, kaip elgtis, negalėjo nei to žmogaus pastumti, nei važiuoti. Tuo momentu A. M. atsitraukė, nuėjo beveik iki šaligatvio, tada atsisuko į jas, pasižiūrėjo su panieka, pribėgo ir spyrė į automobilį. Tikriausiai jis buvo labai piktas, taip pat ir ant jos (E. S.), nes ji neleido E. S. pasiduoti, likti tokia visiškai pažeminta, nusmukdyta, be nuomonės, pasimetusia iš baimės ir streso. Ji E. S. pasakė, kad važiuotų, matė, kad A. M. dar bėgo, nematė, kur, tik žiūrėjo, kad E. S. normaliai nuvažiuotų. Paskui, sustojusi aikštelėje, E. S. negalėjo išlipti iš automobilio, nes sparnas buvo stipriai įlaužtas ir automobilio durelės neatsidarė. Tada jos išsikvietė policiją ir ji E. S. parsivežė namo.

To, kaip buvo sumušta, E. S. jai nepasakojo, ji (E. S.) jos šiek tiek klausė, bet E. S. jai nelabai atsakė. Matė, kad visur buvo mėlynės, ant rankų, ant kojų, tai klausė, ar ją tampė, ar daužė, bet tiksliai E. S. jai neįvardijo. Ji visų mėlynių iš pradžių net nematė, jas pamatė tik kai E. S. jau buvo namie, mėlynių buvo ir ant rankų, ir ant kojų, ant abiejų šlaunų, ji pati tai matė. Ten buvo didelės mėlynės, ne tokios, kokios būtų, jei vyras tik apima už rankos, mėlynės buvo didelės, tačiau E. S. buvo tokiame šoke, kad nesusigaudė. Policija sužiūrėjo visus sužeidimus ir viską surašė – rankų, kojų sumušimai, veidas, lūpa. Ji pati matė, kaip A. M. spyrė į automobilio vairuotojo pusės sparną, dėl ko neatsidarė automobilio durelės, E. S. negalėjo atidaryti durų, ten buvo toks įlinkimas, kad atidarydamas duris jas laužtum, todėl E. S. išlipo pro keleivio pusę. Sparnas buvo įlenktas toje vietoje, kur A. M. spyrė ir ta vieta buvo prie pat durelių, negali pasakyti, ar buvo sugadinta kartu su durelėmis, ar kaip, bet durelės neatsidarė. Po to tik sužinojo, kad buvo sugadintas ir kitas turtas, sulaužytas kompiuteris. Ji pati matė kompiuterį, nes jos abi važiavo. Kada pamatė sugadintą kompiuterį, negali pasakyti. Ji nežino, ar A. M. buvo bute, kuomet nebuvo E. S..

Po įvykio E. S. buvo paveikta emociškai tikrai, ilgai po to ji ir verkdavo, ir keldavosi nuo košmarų, E. S. tėtis ne vieną kartą jai skambino, prašė pažiūrėti, kaip ji. Jie su ja daug bendravo, kad ją išlaikytų, kad ji nepalūžtų, nes buvo labai blogai, E. S. jautė didelę įtampą, stresą, ištisai buvo žinutės, skambučiai, jie jai liepė net nežiūrėti, ji atjungdavo, tačiau A. M. ją atakavo prie kitus ryšius, vėl prasidėdavo tos žinutės, o E. S. buvo baimėje, nežinojo, ką daryti. Jie tiesiog ją laikė, kad ji viena niekur nevažiuotų, nes ji buvo kaip nesiorientuojanti, jos negalima buvo išleisti be palydos, todėl arba ji, arba E. S. tėtis ją prižiūrėdavo. Jie visi patyrė didelę įtampą. E. S. pas juos į (duomenys neskelbtini) gyventi persikėlė iškart po įvykių, tiksliai neprisimena, kada. Tuomet E. S. dvi savaites iš namų neišėjo visiškai, po to važiavo į ligoninę, kur reikėjo, ji (E. S.) visada važiavo kartu. Beveik mėnesį E. S. gyveno pas juos. E. S. turi ofisą ir (duomenys neskelbtini) ir važiuodavo ten kartą į savaitę su savo konsultante, bet praktiškai tuo laiku nedirbo. Paskui reikėjo važiuoti į Vilnių ir keisti spynas, prieš tai jos važiavo pasiimti daiktų, tai iš viso važiavo kelis kartus. Po įvykių dėl sumušimų E. S. kreipėsi į ligoninę, taip pat ji turi savo psichoterapeutę, iki to laiko jos bendravo, kalbėjo ir apie santykius, nes E. S. nebuvo patenkinta savo santykiu su A. M., nežino, kodėl jos buvimas su juo tiek užsitęsė. Po įvykio E. S. lankė grupes nukentėjusiems nuo smurto, ji (E. S.) labai džiaugėsi, kad yra tokie dalykai, terapinės grupės nukentėjusioms moterims, kaip suprato, E. S. tai buvo pasiūlyta iš policijos. E. S. pasakojo, kad ten ėjo ir pirmame susitikime praverkė. Ar dėl sumušimų jai buvo skirtos kokios procedūros, nežino. Kiek laiko E. S. bendravo su A. M. iki oficialios draugystės pradžios, nežino. Tai greičiausiai buvo meilė, bet tik iš jos pusės, nes iš A. M. pusės ji to nematė. Dėl to, kad A. M. turėjęs panašių problemų, E. S. mažai pasakojo apie jį, bet jų tie santykiai E. S. kaip ir netiko, nevyko nei darbas, nei gyvenimas šeimoje. E. S. pati nesakė, kad tie santykiai netinka, bet ji nesijautė gerai, tai matėsi akivaizdžiai. Jos dukra nevartojo narkotinių medžiagų. Pas psichologą iki šio įvykio ji lankydavosi dėl tėvų skyrybų, nes iširo šeima, jai labai reikėjo tėčio, buvo neaiškus santykis ir ryšys, dėl to reikėjo psichoterapeutės, bet ji nesielgė kažkaip neadekvačiai. Ji mano, kad E. S. buvo blogai dėl to, kad ji patyrė fizinį smurtą. A. M. ją tiesiog terorizavo, tomis žinutėmis, grasinimais ir visaip, ji jo bijojo. Jų, kaip tėvų, rūpestis buvo, kad jos nesužalotų, jie nelaikė jos uždarę, kad ji negrįžtų, bet į bendravimą su A. M. ji negrįžo.

2025 m. sausio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja E. S., pageidaujanti pranešti apie įvykį, nurodė, kad 2025 m. sausio 19 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio A. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. M. nenustatyta ranka, nenustatytą skaičių kartų delnu sudavė jai į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Apklausta E. S. parodė, be kita ko, kad 2025 m. sausio 19 d., apie 17.00 val., kartu su savo sugyventiniu A. M. nuvyko į jo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Su juo tą dieną sukonfliktavo dėl to, nes nusipirko „RedBull“ gėrimą. Jis aiškino, kad nori tiesiog su ja pasišnekėti. Bendraujant jis pasakė „aš tau padarysiu psichologiškai nefaina“. Ji sakė jam, kad nenori su juo daugiau šnekėti ir A. M. apipylė ją vandeniu. Ji pradėjo garsiai kvėpuoti ir A. M. ėmė delnais ją mušti, neva kaimynai išgirs jos riksmus. Dėl šių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą. Dešimtbalėje sistemoje pajaustą fizinį skausmą vertina 7 balais. Po konflikto norėjo važiuoti namo, tačiau A. M. jos nepaleido važiuoti vienai. Ji pasiūlė važiuoti kartu pas ją adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 20 d. ryte atsikėlė, pradėjo kalbėtis dėl vakarykščio įvykio, bekalbant jis vėl ėmė agresyvėti, vis kartojo „aš nenoriu taip elgtis“, po ko kelis kartus pristūmė ją prie sienos, teigė, kad tai ji priverčia jį taip elgtis. Ji norėjo išvažiuoti į darbą, tačiau A. M. jos neišleido. Minėjo, kad apie sumušimus praneš policijai arba kreipsis į greitąją medicininę pagalbą. Ji pažadėjo jam nekviesti jokios pagalbos ir šis ją išleido į darbą. Išvažiavusi susisiekė su savo psichoterapeutu, kuris jai pasiūlė išsipasakoti motinai. Susiekus su motina, su ja susitiko prie „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Pilaitės pr. 65, Vilnius, kad nuvažiuotų iki jos buto. Privažiavus netoli buto pastebėjo A. M.. Pradėjo apsisukinėti tikslu nuvažiuoti šalia (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nes ten teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Beapsisukant A. M. pribėgo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir ėmė prašyti pasikalbėti. Ji atsakė, kad „viskas baigta“, užtrenkė dureles ir A. M. iš pykčio spyrė į jai priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinį sparną, taip jį apgadindamas (1 t., b. l. 1-4).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2025 m. sausio 20 d., 17.39 val. gautas pranešimas, kad pranešėjos dukros E. S. vaikinas A. M. persekioja merginą, vakar sumušė, atėmė telefoną, neleido išeiti iš namų. Šiandien fiziškai nesmurtavo, bet buvo kelis kartus prirėmęs prie sienos. Mergina baiminasi dėl savo saugumo. Dabar laukia (duomenys neskelbtini) aikštelėje, automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bijo grįžti į namus, nes kažkur yra minėtas vaikinas, GMP nereikia (1 t., b. l. 31-38).

2025 m. sausio 20 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta nukentėjusiosios E. S. apžiūra. Adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai E. S. davus žodinį sutikimą, buvo apžiūrimas jos kūnas. Ant lūpų dešinėje pusėje yra pastebimos mėlynos spalvos kraujosruvos, ant kairės akies voko yra matomos mėlynos ir geltonos spalvos kraujosruvos, ant kairės akies obuolio matoma raudonos spalvos dėmė, taip pat kairės akies apačioje yra mėlynos spalvos kraujosruvos, daugiau nieko naudingo tyrimui nepastebėta (1 t., b. l. 44-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 319/2025(01) nurodyta, kad, vadovaujantis E. S. apžiūros duomenimis, konstatuota, kad E. S. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, dešiniame sėdmenyje, kairėje kojoje, junginės kraujosruva kairės akies obuolyje, gleivinės pažeidimai lūpose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2025 m. sausio 19 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jai padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. E. S. numatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dvidešimčia trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kumščiais, kietais daiktais, pačiai nukentėjusiajai griūnant ir kontaktuojant su kietais daiktais, paviršiais (2 t., b. l. 148-149).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. Š. 2025 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2025 m. vasario 4 d., atliekant nukentėjusiosios E. S. apklausą, ji nurodė aplinkybę, kad 2025 m. sausio 20 d. ryte, nenustatytą valandą, jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos tuometinis sugyventinis A. M. tarp jų kilusio žodinio konflikto metu, jai sėdint ant sofos, ne mažiau trijų kartų ranka pastūmė ją į galvos dešinę pusę, dėl ko ji galvos kaire puse trenkėsi į sieną, tokiu būdu sukeldamas E. S. fizinį skausmą (1 t., b. l. 19-21).

Nukentėjusioji E. S., 2025 m. vasario 4 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, be kita ko, kad 2025 m. sausio 20 d., tuo metu, kai ryte atsikėlė kartu su A. M., konfliktas tarp jų tęsėsi, po to, kai jai atėjo suvokimas, kad įvykęs smurtas prieš ją yra neatleistinas dalykas. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos, o A. M. nuėjo į virtuvę. Ji jo paklausė, ar jis nenori jos ko nors paklausti, jai kuo nors padėti ar kažką jai pasakyti. Į tai jis pasakė, kad ji dėl visko pati kalta, nes pati viską iššaukė. Po šių jo žodžių ji jam pasakė „Ai, tu šitaip?“, ir, įdėjusi kompiuterį į dėklą, norėjo tarsi eiti ruoštis į darbą. A. M. pasakė jai „Ai, tai tu vėl pradedi?“ Vienu metu ji nubėgo į vonios kambarį ir norėjo jame užsirakinti, tačiau to padaryti jai nepavyko, nes iš streso neprisiminė, kad vonios kambarys neturi užrakto. Paskui ją atbėgęs A. M. pažėrė moralinio spaudimo, nuolatos kartodamas jai, kad ji vėl pradeda konfliktą, kad vėl jį provokuoja. Išsigandusi buvusio smurto scenarijaus, ji pradėjo verkti, nuolankiau, jo bijodama, prašė jo baigti konfliktą, o tai girdėdamas A. M. pradėjo šaukti sakydamas „Ar tu nori, kad vėl prasidėtų tas pats, kas buvo vakar?“, tuo tarsi jai grasindamas. Jiems būnant vonios kambaryje, A. M. jos paprašė nueiti į kambarį ir pasikalbėti. Nuėjus į kambarį, ji atsisėdo ant kampinės sofos. Specialiai atsisėdo į sofos kampą, arčiau terasos lango, po ko A. M. pradėjo ją kaltinti, kad neva ji atsisėdo prie lango, kad ją kažkas išgelbėtų nuo jo. Ji spaudėsi į sofos kampą, link sienos, rankose laikė telefoną, kad, esant poreikiui, galėtų išsikviesti pagalbą. A. M. eilinį kartą agresyvėjo, jo akys tapo juodos. Viso jo sakyto teksto ji nebeatkartos, tačiau jis visą laiką jai sakė „E. neverk, E., neverk, tik tada mes galėsim pasikalbėti“, ji suvokė, kad jos ašaros jam kelia paniką. Tiksliai nenurodys chronologinės įvykio sekos, ar pirmiau ją jis pastūmė, ar pirmiau sugadino jos kompiuterį, neatsimena to dėl patirto streso. Prisimena, kad A. M. paėmė jos kompiuterį, buvusį odiniame dėkle, jį padėjo ant grindų ir, stovėdamas šalia jo, dešine koja kelis kartu jėga užmynė ant jo, sakydamas „Matai, ką aš galiu padaryt?“, tokiu būdu tyčia ir tikslingai sugadindamas jos nešiojamąjį kompiuterį. Vėliau pamatė, kad kompiuterio ekranas yra suskaldytas ir toliau juo naudotis nebegali. Tai pat, jai sėdint ant sofos ir besigūžiant, jis mažiausiai tris kartus ją ranka pastūmė į galvos dešinę pusę, po ko ji kaire galvos puse trenkdavosi į sieną, tokiu veiksmu tarsi ją „ramindamas“. Šie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Kuria ranka jis ją pastūmė ir ar tai buvo ranka, ar visu savo kūnu, tiksliai nurodyti negali, tik prisimena, kad kaire galvos dalimi trenkėsi mažiausiai tris kartus į sieną ir jai labai skaudėjo (1 t., b. l. 129-133).

2025 m. sausio 31 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, kad pareiškėja E. S. parodė, kad 2025 m. sausio 20 d., apie 13 val., smurto artimoje aplinkoje metu A. M. kelis kartus užmynė su koja ant jos kompiuterio, norėdamas parodyti „ką jis gali“. Įvykio metu buvo sugadintas kompiuterio ekranas, įrenginiu naudotis praktiškai nebeįmanoma. Žalos vertė apie 400 Eur. Taip pat tos pačios dienos vakare, apie 19 val., A. M. iš pykčio, kad ji jį palieka ir nenori kalbėtis, įspyrė į jos nuosavo automobilio kairįjį sparną, stipriai jį apgadindamas. Žalos vertė – apie 800 Eur.

(1 t., b. l. 57-58).

UAB „Autoremvita“ 2025 m. sausio 31 d. remonto sąmata dėl automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendra remonto kaina su PVM (po išskaitymo) – 802,75 Eur. Sąmatoje nurodyta konkrečių keistinų (sugadintų) dalių (P K šoninė bei smulkios dalys) kaina – 355,52 Eur be PVM, kas atitinka 430,18 Eur su PVM ( (1 t., b. l. 62-65);

Automobilio apgadinimų nuotraukos, 2 vnt. (1 t., b. l. 66-67);

Kompiuterio „ACER“ apgadinimų nuotraukos, 2 vn.t (1 t., b. l. 68-69).

2025 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini). Prie minėtos atkapos galima privažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) ir pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį Nr. (duomenys neskelbtini) namą, galima važiuoti tiesiai link (duomenys neskelbtini) namo, o pasukus į dešinę link (duomenys neskelbtini) namo. Iš abiejų pusių matosi sužymėtos vietos, o važiuojant tiesiai arba į dešinę yra sudėti ženklai, kad toliau yra nepravažiuojama. Matosi, kad ties (duomenys neskelbtini) daugiabučiais stovi vaizdo stebėjimo kamera, kurios kryptis yra nukreipta link apžiūrimos atkarpos. Apžiūrėjus įvykio vieta jokių daiktų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta. (1 t., b. l. 70-75).

2025 m. vasario 4 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėja E. S., pageidaujanti pareikšti apie įyykį, nurodė, kad po 2025 m. sausio 19 d. ir 2025 m. sausio 20 d., kuomet buvo sumušta savo sugyventinio A. M., bei dėl jo veiksmų buvo sugadintas jai priklausantis turtas, t. y. lengvasis automobilis ir nešiojamas kompiuteris, bijodama jo galimų smurtinių veiksmų prieš ją tęsimo, buvo priversta išsikraustyti iš jai priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), pakeisti buto spynas, kadangi A. M. turi jos buto raktus, bei apsistoti kitoje, jai saugioje vietoje, kurios adreso nurodyti nenori. Taip pat bijo vykti į darbo ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), viena, todėl važiuoja ten tik kartu su lydinčiu žmogumi. A. M. nuo minėtos datos ją atakavo trumposiomis SMS žinutėmis, „Viber“, „Telegram“ programose, nesulaukęs atsakymo, parašydavo nuo 50 iki 100 tekstinių trumpųjų žinučių, būdavo, kad parašydavo ir virš 200 žinučių. Taip pat nepertraukiamai skambinėdavo, per dieną atlikdavo iki 30 skambučių, o užblokavus telefono numerį, skambindavo iš draugų, šeimos narių. Žinutėmis A. M. prašo susitikti, pasikalbėti, aiškina, kad nori išsiaiškinti santykius, o jai nesutikus ima įtarinėti neištikimybe, įžeidinėti ją. Labai bijo A. M., negali susikaupti, dirbti, negali miegoti dėl jo nuolatinio persekiojimo, jaučia didelį stresą, lankosi pas psichoterapeutą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos persekiojimo ir apsaugoti ją, nuo tiesiogiai gresiančio pavojaus (1 b. l. 76-80).

2025 m. vasario 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja E. S., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, nurodė, kad 2025 m. vasario 11 d., apie 21 val., jos buvęs sugyventinis A. M., kuriam paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos namų, atėjo į jos balkono terasą ir daužė langus.

Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo teritorija aptverta medine tvora, į kurią patenkama pro vartelius su kodine spyna. Įėjimas į namą iš dešinės pusės, nuo įėjimo į laiptinę yra terasa medinėmis grindimis. Terasoje stovi apvalus staliukas su lauko kėdėmis. Apžiūros metu terasoje nesimato jokių apgadinimų ir kitų pėdsakų, reikšmingų tyrimui, nėra. Terasa tvarkinga. Patekus į butą, įėjus į kambarį stovi žalios spalvos sofa-lova, didelis vitrininis langas, vedantis į terasą, prie kurio guli nukritęs ant žemės karnizas su užuolaidomis. Apžiūros metu aplinka tvarkinga. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daiktai, reikšmingi tyrimui, nerasti ir nepaimti (1 t., b. l. 83-86).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2025 m. vasario 11 d., 21.40 val. gautas E. S. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs buvęs sugyventinis A. M., kuriam skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie pranešėjos ir jos namų. Daužė į terasos langus, grasino, kad išdauš, paliko žaislą. Galimai pasišalino, bet tiksliai nėra aišku (1 t., b. l. 108-110).

2025 m. vasario 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. S. pateikė ryšio tiekėjo AB „Telia“ sąskaitos išklotinę, siųstų trumpųjų SMS žinučių ekrano nuotraukas, išmanaus įrenginio patikros defektavimo aktą Nr. ISV30031, nešiojamojo kompiuterio „Acer Swift 5 N19H5“ įgijimo dokumentus, nešiojamą kompiuterį „Acer Swift 5 N19H5“ juodos spalvos, lengvojo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų nuotraukas (1 t., b. l. 147).

2025 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra 2025 m. vasario 27 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios E. S. pateiktos jai priklausančio lengvojo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų nuotraukos. Visose trijose nuotraukose užfiksuotas baltos spalvos automobilio apgadinimas – įlenkimas kairės pusės sparno dalyje (2 t., b. l. 1-7).

2025 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas – nešiojamasis kompiuteris „Acer Swift 5 N19H5“, yra pilkai juodo atspalvio, kompiuterio išorinėje dalyje blizgantis rausvos spalvos užrašas „ACER“, per užrašą matomas 5 cm dvigubas įlenkimas. Kitoje išorinėje kompiuterio dalyje matomi gamykliniai lipdukai. Kompiuterio vidinėje dalyje, ekrano centre matomas įskilimas su kauburiu, ekrano stiklas skilęs iki pat ekrano kraštų. Klaviatūroje apgadinimų nematyti. Apžiūrint objektą daugiau reikšmingų pėdsakų nėra (2 t., b. l. 8-9).???

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. Š. tarnybiniame pranešime dėl papildomai fiksuoto objekto apgadinimo nurodyta, kad atliekant nešiojamojo kompiuterio „Acer“ apžiūrą, po apžiūros protokolo pasirašymo, buvo pastebėtas apgadinimas kompiuterio ekrane ir klaviatūros jungiančioje dalyje – įskilimas, kuris fiksuojamas šio pranešimo surašymo metu bei foto lentelėje (2 t., b. l. 11-14).

2022 m. vasario 24 d. pirkimo kvite matyti, kad nešiojamas kompiuteris „ACER Swift 5“ buvo įsigytas už 699,99 Eur su PVM (2 t., b. l. 140).

2025 m. vasario 21 d. išmanaus įrenginio „Acer Swift 5 N19H5“ patikros-defektavimo akte Nr. ISV 30031 nurodyta įrenginio pirminė būklė – nustatyti viršutinio dangčio bei matricos pažeidimai, kompiuteris neįsijungia. Preliminarus remontas: įrenginiui reikia keisti pilną ekrano modulį su viršutiniu dangčiu ir pagrindinę plokštę. Preliminari remonto kaina – 750 Eur (2 t., b. l. 141).

2025 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta nukentėjusiosios E. S. pateiktų jai siųstų trumpųjų SMS žinučių ekrano nuotraukų apžiūra. Nukentėjusioji E. S. pateikė 89 lapus, kuriuose matomos susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis (toliau – SMS žinutės) nuotraukos. Nuotraukose matoma, kad pagrinde yra įeinančios (gaunamos) SMS žinutės. Gaunamos žinutės yra iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), adresatų, pavadinimu „A. tėtis“, „A. Mama“. Apžiūrimose nuotraukose matoma, kad rašantis asmuo nuolatos prašo gavėjos (E. S.), kad ši pakeltų jam ragelį, kad sutiktų su juo susitikti, pasikalbėti, prašo, kad prižadėtų, jog nesusitikinės su kitais vyrais. SMS žinučių tekstas yra monotoniškas, pasikartojantis, daroma daug gramatinių klaidų. Viename iš SMS žinučių tekstų nurodoma, kad jei nukentėjusioji su juo nesusitiks, ieškos jos, kad galėtų pašnekėti (žr. fotolentelėje nuotrauką Nr. 1). Taip pat SMS žinutėje, kurios siuntėjas „A. Tėtis“ rašoma galimas grasinimo tekstas „Pakelk supista rageli nes kai rasiu tave uz tai psigailesi“ (žr. fotolentelėje nuotrauką Nr. 2). Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui apžiūrimose nuotraukose nėra (2 t., b. l. 17-109).

2025 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta mobilaus ryšio tiekėjo AB „Telia“ sąskaitos išklotinės apžiūra. Apžiūrint sąskaitos išklotinę matyti, kad po 2025 m. sausio 19 dienos įvykio įtariamasis A. M. iš jam priklausančio mobiliojo ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai rašė trumpąsias SMS žinutes 3 kartus, t.y. 2025 m. sausio 24 d., 21.57 val., 2025 m. sausio 25 d., 01.02 val. ir 2025 m. sausio 25 d., 01.05 val. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamojo A. M. tėvui, po 2025 m. sausio 19 d. įvykio buvo skambinta vieną kartą – 2025 m. sausio 22 d., 18.21 val., pokalbis truko 34 sek. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamojo A. M. motinai, po 2025 m. sausio 19 d. įvykio buvo skambinta 2 kartus – 2025 m. sausio 21 d., 16.33 val., pokalbis truko 22 sek. ir 2025 m. sausio 21 d., 16.36 val., pokalbis truko 13 min. 18 sek. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priklausančio įtariamajam A. M., po 2025 m. sausio 19 d. įvykio skambinta ir rašyta trumpųjų sms nebuvo (2 t., b. l. 135-137).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 141 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. ir E. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pora, juos siejo artimi santykiai, jie kartu gyvendavo vienas pas kitą, A. M. turėjo E. S. buto raktą, nusikalstamų veikų padarymo metu A. M. nebuvo svečias nukentėjusiosios bute, jie kartu gyveno kaip pora, nepriklausomai nuo to, kad nakvodavo ir A. M. bute, ir E. S. bute. Teismui nebūtina nustatyti gyvenimo kartu laiko trukmės ir aplinkybių, kaip buvo tvarkomas bendra buitis, kas ir ką išlaikė. Šeimos santykiai yra grindžiami ne formalia išraiška, o emociniu prieraišumu, prisiimtomis vienas kitam teisėmis ir pareigomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2013, Nr. 2K-49/2010, 2K-327/2013, 2K-301-139/2016). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. veikos buvo pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi A. M. ir E. S. tuometiniai santykiai patenka į šeimos nario sąvokos ribas (bendrai gyvena neįregistravę santuokos).

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020). Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Dėl 2025 m. sausio 19 d. nusikalstamos veikos

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis A. M. nurodė, kad sausio 19 d. įvykusio žodinio konflikto su E. S. metu nukentėjusioji E. S. buvo agresyviai nusiteikusi, jį daužė, todėl jis, siekdamas apsisaugoti, kad E. S. nesužalotų jam veido, viena ranka ją atstūmė nuo savęs ir galimai tuo metu galėjo su savo ranka jai užkabinti akį ar lūpą. Šie kaltinamojo A. M. teisme duoti parodymai yra paneigti nukentėjusiosios E. S. parodymais. Nukentėjusioji E. S. teisme davė detalius ir nuoseklius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. E. S. nurodė, jog sausio 19 d. apie 17 val. tik įėjus į A. M. butą, jis ją kelis kartus apspjovė ir apipylė vandeniu, liepė jai nusivilkti paltą, tuo metu, kai ji atsisėdo ant lovos kampo, jis ją dar kartą apipylė ją vandeniu, užėmė už burnos ir ne vieną kartą buvo prispaudęs pečius, jai trūko oro, jis ne vieną kartą tyčia užgulė ją savo svoriu, taip pat spaudė kojomis, tai vyko ir ant lovos, ir ant žemės, jis buvo rankos dilbiu užspaudęs krūtinę, tiesiog užsigulęs ją visu kūnu, taip pat ranka užspaudė burną ir kišo pagalvę į burną, jis taip darė, kad ji neverktų, nerėktų, taip pat jis jai ne vieną kartą trenkė su ranka per veidą. Jai mėginant pabėgti nuo lovos, ji kelis kartus buvo nukritusi ant žemės, tada jis ant žemės ją taip pat buvo prispaudęs ne vieną kartą, jai bėgant ieškoti telefono ar kažkokios pagalbos, jis ją stabdydavo pastumdamas, nuo ko ji nukrisdavo ant žemės. E. S. nurodė, kad smūgius A. M. jai suduodavo delnu, kumščiu smūgių nebuvo, nurodė, kad iš viso buvo ne mažiau nei 20 smūgių, viskas vyko tris valandas. Po to apie valandą ji negalėjo net prašnekėti, todėl prašė jo, kad duotų savo telefoną atidaręs užrašinę, kad galėtų parašyti jam, kas jai yra, kad jai duotų ledo ar gal kokią pagalbą iškviestų. Ji patyrė didelį šoką, jai visur skaudėjo, ir kūną, ir kojas, nes jis buvo prirėmęs ją ne vieną kartą, ji bandydavo bėgti, apsisaugoti, nes išsigąsdavo, tada prasidėdavo smūgiai per veidą ir kūną. E. S. nurodė, jog negali tiksliai pasakyti chronologine tvarka, nes momentais išsijungdavo, tuo metu galvojo tik apie tai, kaip išgyventi. A. M. kiek nurimus, ji paprašė jo, kad jie važiuotų į jos butą, nes jai labai skaudėjo, bute ji turėjo ledukų, kuriais galėjo pašaldyti sumuštas vietas, taip pat pas ją bute yra plonesnės sienos ir ji tikėjosi, kad jei kas pasikartotų, tuomet ji suriktų ir ją kas nors išgirstų. Nors šioje byloje nėra kitų kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktą mačiusių liudytojų, kurie galėtų nešališkai nurodyti tarp jų kilusio konflikto aplinkybes, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios E. S. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Apklausta teisme kaip liudytoja, nukentėjusiosios E. S. motina E. S. paaiškino, jog sausio 19 d. ji važiavo kartu su dukra ir A. M. automobiliu, nes ją vežė į geležinkelio stotį, automobilyje ji girdėjo, kaip A. M. išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad dukra gėrė „Redbull“, suprato, kad A. M. dėl to buvo susinervinęs, vėliau negalėjo dukrai prisiskambinti, matė, kad dukra apie 3 valandas buvo neprisijungusi, jai paskambino dukra, pasakė, kad buvo kine, tačiau E. S. tai pasirodė keista, nes buvo sekmadienio vakaras, ir paprastai tokiu laiku į kiną dukra neina. Kitą dieną, apie 15 val. jai dukra paskambino verkdama ir pasakė, kad ji yra sumušta, paklausius, ar tai padarė A. M., ji tai patvirtino. E. S. atvažiavo visa drebanti, turėjo mėlynių, jai buvo praskelta lūpa, raudona akis, kraujosruvos. Kai ji pamatė ant dukters rankų, kojų mėlynes, tai klausė, ar ją tampė, ar daužė, bet tiksliai E. S. jai neįvardijo. Ji visų mėlynių iš pradžių net nematė, jas pamatė tik kai E. S. jau buvo pas ją namie, mėlynių buvo ir ant rankų, ir ant kojų, ant abiejų šlaunų, ji pati tai matė. Ten buvo didelės mėlynės, ne tokios, kokios būtų, jei vyras tik apima už rankos, mėlynės buvo didelės. Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, 2025 m. sausio 20 d., 17.39 val. E. S. pranešė apie tai, kad jos dukters E. S. vaikinas A. M. persekioja merginą, vakar sumušė, atėmė telefoną, neleido išeiti iš namų. Šiandien fiziškai nesmurtavo, bet buvo kelis kartus prirėmęs prie sienos. Mergina baiminasi dėl savo saugumo. Kaltinamojo kaltę patvirtina 2025 m. sausio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys. Nukentėjusiosios E. S. patirtus sužalojimus patvirtina 2025 m. sausio 20 d. asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad ant E. S. lūpų dešinėje pusėje yra pastebimos mėlynos spalvos kraujosruvos, ant kairės akies voko yra matomos mėlynos ir geltonos spalvos kraujosruvos, ant kairės akies obuolio matoma raudonos spalvos dėmė, taip pat kairės akies apačioje yra mėlynos spalvos kraujosruvos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 319/2025(01) duomenys apie tai, kad E. S. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, dešiniame sėdmenyje, kairėje kojoje, junginės kraujosruva kairės akies obuolyje, gleivinės pažeidimai lūpose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. sausio 19 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jai padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. E. S. numatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dvidešimčia trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kumščiais, kietais daiktais, pačiai nukentėjusiajai griūnant ir kontaktuojant su kietais daiktais, paviršiais.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilusio žodinio konflikto su sugyventine E. S. metu, tyčia visu kūno svoriu užgulė ją, savo kojomis spaudė jos kojas, rankos dilbiu užspaudė krūtinę bei kita ranka užspaudė burną, kišo pagalvę į burną, numetęs ant grindų iš jėgos spaudė, tokiais veiksmais atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos delnu ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, dešiniame sėdmenyje, kairėje kojoje, junginės kraujosruvą kairės akies obuolyje, gleivinės pažeidimus lūpose, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl, teismo manymu, kaltinamojo A. M. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tinkamai, o A. M. kaltė įrodyta.

Dėl 2025 m. sausio 20 d. nusikalstamos veikos

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikoma, jog byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos paaiškinimai, duoti teisme, garso bei vaizdo įrašų duomenys, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. kaltės nepripažino, nurodė, kad ryte E. S. išėjo į darbą, o jis liko pas ją toliau miegoti, sausio 20 d. žodinio konflikto bute nebuvo ir jis nestūmė jos į sieną, jis praktiškai visą laiką buvo lovoje. Nukentėjusioji E. S. teisme paaiškino, jog ryte atsikėlusi ji galvojo, ką jai dabar daryti, ar tai pasikartos, ar nepasikartos, buvo išsigandusi, A. M. tikrino jos telefoną, ar ji nebendravo su kažkuo kitu, kažkam nerašinėjo, E. S. paklausus, kaip jis gali po to, kas įvyko, kai ji buvo sužalota, dar ir telefoną tikrinti, A. M. pasakė, kad pati E. S. kalta, kad jis taip padarė, kad ji jį išprovokavo, o paklausus kodėl, A. M. tapo agresyvus ir piktas, klausė, gal E. S. nori, kad jis vėl tą patį padarytų. E. S., supratusi, kad smurtas vėl gali pasikartoti, nubėgo į vonią, kur A. M. norėjo su ja pasikalbėti, tačiau ji buvo labai išsigandusi, verkė, ji atsisėsdavo kamputyje ant sofos, prie terasos, ir susigūždavo, o jis klausdavo jos, ar ji nori, kad jis vėl pradėtų daryti tą patį, ką ir vakar, jai sėdint ant sofos, jis kelis kartus ją pastūmė, nuo ko ji trenkėsi su galva į sieną, A. M., sakydamas, kad gali įrodyti, ką jis gali padaryti, kelis kartus užmynė ant kompiuterio, kuris buvo ant žemės. E. S., siekdama kreiptis pagalbos, nusprendė pasakyti A. M., kad ji važiuos į darbą, todėl pasidažiusi, kad nesimatytų sužalojimų ant veido, dar prieš išeidama, nuėjo įjungti skalbimo mašinos, A. M. ėmė ją kviesti ateiti, jai pasakius, kad tuoj ateis, A. M. pasakė, kad „dabar“, jai atbėgus, A. M. kelis kartus ją stūmė į sieną, pats paslydo ir pargriuvo, atsikėlęs nuėjo ir atsigulė, tik po to, kai E. S. pažadėjo, kad visą laiką bus įjungta programėlė, jis galės matyti, kur ji yra, ji išėjo. Nuo šių jo veiksmų ji patyrė sužalojimą ir fizinį skausmą, jai skaudėjo pakaušio sritį, skausmas nepraėjo du mėnesius. Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo. Tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu 2025 m. sausio 20 d. A. M. atliko smurtinius veiksmus yra užfiksuota ir BIRT ataskaitų žiūryklėje, kuomet E. S. paskambinusi 2025 m. sausio 20 d., 17.39 val. Pagalbos telefonu pranešė apie tai, jog ir 2025 m. sausio 20 d. A. M. jos dukrą, E. S., buvo kelis kartus prirėmęs prie sienos. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė 2025 m. sausio 20 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, vėliau 2025 m. vasario 4 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, analogiškos šios nusikalstamos veikos aplinkybės užfiksuotos ir 2025 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką E. S. davė būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BPK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad E. S. galvoje nėra nustatyta išorinių sužalojimų, nešalina A. M. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo E. S.. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė, sukėlus nukentėjusiajai E. S. 2025 m. sausio 20 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis fizinį skausmą ir taip padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilusio žodinio konflikto su sugyventine E. S. metu, jai sėdint ant sofos, ne mažiau trijų kartų ranka pastūmė ją į galvos dešinę pusę, dėl ko ji galvos kaire puse trenkėsi į sieną, tokiu būdu E. S. sukeldamas fizinį skausmą, todėl, teismo manymu, kaltinamojo A. M. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tinkamai, o A. M. kaltė įrodyta.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Aukščiau aptarti bylos duomenys gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Jie patvirtina, kad kaltinamasis A. M. sugadino nukentėjusiajai E. S. priklausantį turtą – kompiuterį ir automobilį „BMW“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis A. M. pripažino, jog spyrė į E. S. automobilio sparną, tai padarė todėl, kad buvo labai susinervinęs po E. S. tėvo skambučio, norėjo pasikalbėti su E. S., todėl vijosi jos vairuojamą automobilį, o E. S. mama pradėjo elgtis kaip psichinė, spausti garso signalą, telefonu filmuoti ir rėkauti, iš galo vos ne ant jo važiuoti automobiliu, tuomet jis atsisuko ir su koja spyrė į automobilio sparną. Jis pripažįsta, kad sudaužė automobilio sparną, nes į jį trenkė, yra vaizdo medžiaga, matosi, kad trenkta į sparną, tačiau tvirtino, jog žalos dėl durų nepripažįsta, nes spyrė į sparną. Dėl kompiuterio sugadinimo A. M. teisme nurodė, jog E. S. kompiuterio jis apskritai akyse nėra matęs. Teisme duodama paaiškinimus nukentėjusioji E. S. patvirtino tai, kad A. M., prispausdamas koja, sugadino kompiuterį ir spyrė į automobilį, ji paaiškino, kad, sausio 20 d. policijos pareigūnams nenurodė, kad buvo sugadintas jos kompiuteris, nes to dar nebuvo pamačiusi, išvažiuodama į darbą ji kompiuterį susidėjo į dėklą ir neturėjo kada jo pažiūrėti, kitą dieną pasižiūrėjo į kompiuterį ir pamatė, kad jo visas ekranas yra sudaužytas. Paaiškino, jog to, kad A. M. buvo užlipęs ant kompiuterio, ji anksčiau nebuvo nurodžiusi, nes bijojo jo ir tuo metu galvojo, kad jei pasakys kažką daugiau, bus atitinkami veiksmai į jos pusę. Už kompiuterį ji mokėjo 700 eurų, po įvykio nuvažiavo į specializuotą vietą ir ten jai padarytą žalą įvertino 750 eurų, nes kompiuteris buvo netaisytinas, o 400 eurų ji nurodė tuo metu, kuomet ji galvojo, kad maždaug tiek kainuos kompiuterio sutaisymas. 2025 m. vasario 4 d. duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu E. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kokias nurodė ir teisiamojo posėdžio metu, jog 2025 m. sausio 20 d. ryte jos bute prasidėjus žodiniam konfliktui, A. M. sakydamas, kad gali įrodyti, ką jis gali jai padaryti, kelis kartus užmynė ant gulėjusiojo ant žemės jos kompiuterio, o dėl automobilio apgadinimo, paaiškino, jog jai pasakius, kad ji nesikalbės su A. M., pastarasis spyrė į automobilio dureles, šalia sparno, įspyrė vieną kartą. 2025 m. sausio 20 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, 2025 m. sausio 31 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole, apgadinto automobilio fotonuotraukų apžiūros, sugadinto nešiojamo kompiuterio „Acer Swift 5 N19H5“ apžiūros protokoluose ir fotonuotraukose, taip pat 2025 m. vasario 21 d. išmanaus įrenginio patikros – defektavimo akte Nr. ISV 30031, tarnybiniame pranešime dėl papildomai fiksuoto objekto (kompiuterio) apgadinimo, UAB „Autoremvita“ 2025 m. sausio 31 d. automobilio remonto sąmatoje fiksuoti duomenys, liudytojos E. S. teisme duoti paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti bei kita rašytinė bylos medžiaga, patvirtina A. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir mastą. Kaltinamasis ir jo gynėjas kategoriškai nesutiko su tuo, kad esanti byloje automobilio remonto sąmata yra susijus su A. M. padarytais automobilio apgadinimais, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad šioje sąmatoje nurodyti automobilio apgadinimai, buvo padaryti būtent A. M. veiksmais, t. y. spiriant į automobilio sparną, nes tiek nukentėjusioji E. S., tiek liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu, patvirtino aplinkybę, kad po A. M. smūgio į automobilį buvo akivaizdus automobilio kairės pusės durelių gedimas, durelės tinkamai neatsidarė, todėl E. S. išlipo iš automobilio pro keleivio pusę. Byloje esančiose automobilio apgadinimų nuotraukose matoma kairės pusės sparno įlenkimas prie pat sparno sandūros su vairuotojo (kairės pusės) durelėmis, todėl teismui nekyla abejonių, kad nuo tokio smūgio galėjo būti pažeistos ir durelės, jų atidarymo, tvirtinimo mechanizmai ir šios detalės turėjo būti remontuojamos tam, kad automobilis būtų grąžintas į iki įvykio buvusį stovį. Teismo vertinimu, A. M. savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą, kuri, vadovaujantis BK 190 straipsniu, viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL, o tai veiką kvalifikuoja pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Pagal teismų praktiką sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą suprantamas ne vien tik kaip grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir kaip kiti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliantys veiksmai (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-88-942/2016, 2K-328-648/2017). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamo pobūdžio veiksmų, padarytų per nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Svarbu paminėti tai, kad bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-269-303/2020). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016, 2K-346-942/2018).

BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo terorizavimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie terorizavimą sužino nukentėjusysis.

Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė yra ta, kad grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.

Pats kaltinamasis A. M. neprisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta. Kaltinamasis nurodė, kad jis nukentėjusiajai E. S. negrasino, jis norėjo su ja pasikalbėti, kad susitaikytų, jam buvo skaudu, jis norėjo išsiaiškinti, kodėl E. S. „išpūtė tokį burbulą“. A. M. nurodė, kad po to, kai E. S. jį užblokavo, jis važiuodavo per miestą pasižiūrėti, kur ji, gal prie darbo, yra ne kartą ją radęs ir jie tiesiog po valandą ar daugiau kalbėdavo. Jo elektroniniuose laiškuose išsakyti žodžiai niekaip neįrodo, kad jis grasinimus įvykdys ir padarys kokią nors žalą nukentėjusiosios E. S. sveikatai ar gyvybei. Paaiškindamas dėl pranešimo, kuriame rašoma „pakelk ragelį, nes kai surasiu tave, pasigailėsi“ nurodė, kad galimai iš pykčio jis tokią žinutę parašė, iš tikro jis neturėjo jokių blogų ketinimų, teigė, jog, jei būtų norėjęs, tai būtų kažką ir padaręs, tačiau jis to nenorėjo. Paaiškino, jog rašydavo žinutes, norėdamas su E. S. pasikalbėti, supranta, kad gal kartais ir per daug prirašydavo, būdavo, kad susinervindavo, bet pas jį nebuvo sistemos bauginti ar kažkokio plano. Dėl to, kad vasario 11 d. buvo nuvažiavęs pas E. S., paaiškino, jog artėjant Valentino dienai jis tenorėjo ją pasveikinti, atvežė gėlių ir meškiuką, atėjęs prie terasos pabeldė į stiklą, ėmė kalbėti, tačiau E. S., nenorėjo su juo kalbėti, sakė, kad iškvies policiją, pati susinervinusi užkabino karnizą, kuris nukrito. Nukentėjusioji E. S. parodė priešingai kaltinamojo parodymams ir patvirtino, kad kaltinamojo siųstos žinutės ją įbaugino, ji jautėsi neramiai, ji bijojo dėl savo sveikatos, netgi turėjo keisti savo gyvenamąją vietą. Žinutes A. M. siųsdavo e. paštu, per programėles „Telegram“, „WhatsApp“, „Messenger“, socialiniame tinkle „Facebook“, siųsdavo ir balso žinutes, kad ji privalo su juo pasikalbėti, būdavo ir grasinimų. Liudytoja E. S. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad ištisai buvo žinutės, skambučiai, A. M. E. S. „atakavo“ ir iš kitų asmenų telefonų, E. S. po kaltinamojo el. laiškų jautėsi blogai, bijojo, jautė didelę įtampą, stresą, netgi sutriko jos sveikata. Pasak E. S., A. M. E. S. tiesiog terorizavo tomis žinutėmis, grasinimais ir visaip, E. S. jo bijojo. Teismui pateiktos kaltinamojo rašytų SMS žinučių nuotraukos (89 lapai), kuriose kaltinamasis nuolat prašo, kad E. S. pakeltų jam ragelį, kad sutiktų su juo susitikti, pasikalbėti, prašo, kad prižadėtų, jog nesusitikinės su kitais vyrais, grasina nukentėjusiajai (sako, kad jei nukentėjusioji su juo nesusitiks, ieškos jos, kad galėtų pašnekėti, kad pakeltų ragelį, nes, jei nepakels, suras ir teks pasigailėti, ir t.t.), AB „Telia“ sąskaitos išklotinės apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad A. M. skambindavo ir siųsdavo trumpąsias žinute iš skirtingų telefono numerių, taip pat įrodo, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo grasinimų, jautėsi persekiojama ir terorizuojama. 2025 m. vasario 4 d. protokole-pareiškime užfiksuota, jog E. S., būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BPK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė, jog nuo 2025 m. sausio 20 d. A. M. ją terorizuoja trumposiomis SMS žinutėmis, „Viber“, „Telegram“ programose, nesulaukęs atsakymo, parašydavo nuo 50 iki 100 tekstinių trumpųjų žinučių, būdavo, kad parašydavo ir virš 200 žinučių, nepertraukiamai skambinėdavo, per dieną atlikdavo iki 30 skambučių, o užblokavus telefono numerį, skambindavo iš draugų, šeimos narių. Nurodė, jog ji labai bijo A. M., negali susikaupti, dirbti, negali miegoti dėl jo nuolatinio persekiojimo, jaučia didelį stresą, lankosi pas psichoterapeutą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos persekiojimo ir apsaugoti ją nuo tiesiogiai gresiančio pavojaus. Aplinkybės, susijusios su A. M. veiksmais 2025 m. vasario 11 d., yra užfiksuotos BIRT ataskaitų žiūryklėje, 2025 m. vasario 11 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apie tai, kad 2025 m. vasario 11 d., apie 21 val., E. S. buvęs sugyventinis A. M., kuriam paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos namų, atėjo į jos balkono terasą ir daužė langus. 2025 m. vasario 7 d. nutarimu A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo jis buvo įpareigotas ir nesilankyti nukentėjusiosios E. S. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. S. (3 t., b. l. 103-104), A. M. patvirtino savo parašu, kad šis nutarimas jam paskelbtas ir įteiktas jo nuorašas. Kaltinamasis nurodė, kad jo atvykimas 2025 m. vasario 11 d. pas E. S., kaip ir siųstos žinutės, nieko nereiškia, kad jis tik siekė pasikalbėti su nukentėjusiąja ir neturėjo tikslo jos bauginti, nukentėjusioji jį pažinojo ir galėjo suprasti, kad jis jai nieko blogo nepadarys. Tokie kaltinamojo teiginiai vertinami kaip jo gynybos pozicija, nes nukentėjusioji, po 2025 m. sausio 19 d. ir 2025 m. sausio 20 d., kuomet buvo sumušta savo sugyventinio A. M., bei dėl jo veiksmų buvo sugadintas jai priklausantis turtas, t. y. lengvasis automobilis ir nešiojamas kompiuteris, žinodama, jog A. M. yra paskirtas įpareigojimas neieškoti su ja ryšių su ja nebendrauti, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, gaudama kaltinamojo 50 iki 100 tekstinių trumpųjų žinučių, iki 30 skambučių per dieną, bei A. M. atvykus prie jos namų, kai jam tai daryti buvo uždrausta, nurodė buvusi verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, ji patyrė psichologinį spaudimą ir diskomfortą.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, jog kaltinamojo A. M. nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. vasario 3 d., ir 2025 m. vasario 11 d. atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių nukentėjusioji E. S. kreipėsi į policijos pareigūnus, buvo pavojingi, peržengiantys elementariomis elgesio taisyklėmis pagrįstą bendravimą, sistemingi, nes tai buvo ne vienkartinis veikimas, o besitęsiantys veiksmai, kurie buvo kryptingi, t. y. buvo nukreipti į nukentėjusiąją E. S., turint bendrą sumanymą įbauginti asmenį, siekiant jam sukelti nuolatinę baimę, išgąstį, neigiamas emocijas, priversti jį jaustis nesaugiai, priversti pasielgti ją taip kaip siekia kaltinamasis, nepaisant nukentėjusiosios valios. Kaltinamojo atliktų veiksmų apimtis ir jų kiekis rodo, kad tai nebuvo vienkartinis pykčio protrūkis, o, priešingai, tai buvo sistemingi ir suplanuoti veiksmai, kuriems atlikti reikėjo nemažai laiko. Dėl to teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. M., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo A. M. veiksmuose yra tiek subjektyvieji, tiek ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmes kaltinamajam A. M., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai žmogaus sveikatai bei vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. M. – dirbantis (3 t., b. l. 71), iki pastarųjų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas du kartus, dar vieną kartą teistas jau po jų padarymo (3 t. b. l. 59-64), ne kartą baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų (3 t., b. l. 65-70), negydytas nuo psichiatrinių ar priklausomybės ligų (3 t., 76-86).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą ir jau anksčiau buvo teistas, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskiriant griežčiausias sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų terminą nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį, artimą laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo, paskirto už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant po dalį švelnesnių už BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų laisvės atėmimo bausmių, pridedamų bausmių dalis nustatant lygias minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams), ir A. M. paskirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 148¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir paskirta subendrinta 72 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 48 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis ir 6 dalies 5, 6 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. M.: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, A. M. įpareigotas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai R. N. turtinę ir neturtinę žalą.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, juo paskirta bausmė turi būti subendrinta su šiuo nuosprendžiu A. M. paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje aptartas nusikalstamas veikas A. M. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme, ir A. M. paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nesubendrintina su bausmėmis ir vykdytina atskirai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis A. M. yra teisiamas ne pirmą kartą, tačiau jam yra pirmą kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė, jis yra gana jauno amžiaus, dirbantis, teismas vertina, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neatimant iš jo galimybės dirbti ir vykdyti turimus turtinius įsipareigojimus, taip pat ir atlyginti žalą nukentėjusiajai, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui. Siekiant užtikrinti šių įsipareigojimų vykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas kaltinamojo A. M. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį jau atliktas bausmės laikas bei minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

A. M. padarytos nusikalstamos veika yra smurtinio pobūdžio, padarytos prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. vasario 14 d. nutartimi (iš dalies pakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi) A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo pratęsta nuo 2025 m. gegužės 14 d. iki 2025 m. liepos 14 d., nustatant kardomosios priemonės sąlygas: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir 1) nebendrauti ir neieškoti ryšių nei tiesiogiai, nei ryšio priemonėmis, ar per kitus asmenis su nukentėjusiąja E. S.; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos be tyrėjo, prokuroro ar teismo leidimo, išskyrus būtinus atvejus, kai vykstama į gydymo įstaigas; 3) leisti išvykti iš savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pirmadieniais – penktadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val., bei leisti išvykti iš savo gyvenamosios vietos į darbo vietą UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo penktadienio 22.00 val. iki šeštadienio 9.00 val. ir nuo šeštadienio 22.00 val. iki sekmadienio 09.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartimi nutarta pratęsti A. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 14 d. iki 2025 m. rugsėjo 14 d, įpareigojant jį intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir: 1) nebendrauti ir neieškoti ryšių nei tiesiogiai, nei ryšio priemonėmis, ar per kitus asmenis su nukentėjusiąja E. S.; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos be tyrėjo, prokuroro ar teismo leidimo, išskyrus būtinus atvejus, kai vykstama į gydymo įstaigas ar teismą; 3) leisti išvykti iš savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pirmadieniais – penktadieniais nuo 13.00 val. iki 20.00 val., bei leisti išvykti iš savo gyvenamosios vietos į darbo vietą UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo penktadienio 22.00 val. iki šeštadienio 9.00 val. ir nuo šeštadienio 22.00 val. iki sekmadienio 09.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi šios A. M. paskirtos kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 14 d. iki 2025 m. lapkričio 14 d., paliekant analogiškas intensyvios priežiūros sąlygas.

Nuosprendžio paskelbimo dieną šios kardomosios priemonės taikymo terminas yra pasibaigęs, teismo vertinimu, pagrindo jos pratęsti pagrindo nėra. Atkreiptinas kaltinamojo A. M. dėmesys, kad kita jam taikyta kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti – jis yra įpareigotas nesilankyti nukentėjusiosios E. S. gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. S., ir nesilaikant šios kardomosios priemonės sąlygų ji gali būti pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę.

Civiliniai ieškiniai, proceso išlaidos ir daiktiniai įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 108,30 Eur dydžio turtinės žalos, kurią sudaro gydymo paslaugų, suteiktų nukentėjusiajai E. S. dėl jos patirtų sužalojimų, kaina, taip pat prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (3 t., b. l. 7-8). Vilniaus teritorinės ligonių kasos kartu su ieškiniu pateiktame 2025 m. balandžio 22 d. Gydymo paslaugų apskaitos išraše (3 t., b. l. 9) nurodyta, kad E. S. 2025 m. sausio 24 d. ir sausio 27 d. buvo suteiktos paslaugos VšĮ (duomenys neskelbtini) (Skubiosios medicinos pagalbos I paslauga dėl krūtinės sumušimo bei radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslauga (3 vnt.)). Bendra suteiktų paslaugų kaina – 108,30 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje – Vilniaus teritorinė ligonių kasa – buvo pakeista jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (4 t., b. l. 141-142).

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. M. savo tyčiniais veiksmais, kuomet 2025 m. sausio 19 d., laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sugyventine E. S. smurtavo prieš ją, padarė nukentėjusiajai E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis veide, kakle, krūtinės ląstoje, rankose, dešiniame sėdmenyje, kairėje kojoje, junginės kraujosruva kairės akies obuolyje, gleivinės pažeidimais lūpose. Tokiu būdu tarp jo veikos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtos turtinės žalos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokant nukentėjusiajai E. S. suteiktas gydymo paslaugas dėl pastarosios patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai bei į kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus dokumentus teismas pripažįsta, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. M. priteistina 108,30 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai patirtai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos visiško įvykdymo dienos.

Taip pat byloje nukentėjusioji E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 671,94 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro:

1) apgadintas automobilis, dėl kurio apgadinimų E. S. kreipėsi į UAB „Autoremvita“, 2025 m. sausio 31 d. buvo parengta remonto sąmata ir nustatyta preliminari dėl A. M. veiksmų padaryto pažeidimo šalinimo (remonto darbų, įskaitant dažymą) kaina – 802,75 Eur;

2) apgadintas kompiuteris, dėl kurio E. S. kreipėsi į UAB „Kofemanas“, kad būtų nustatytas kompiuterio pažeidimų mastas, už šią paslaugą sumokėjo 40,00 Eur. 2025 m. vasario 21 d. buvo parengtas išmanaus įrenginio patikros – defektavimo aktas Nr. ISV 30031 ir nustatyta preliminari remonto kaina – 750 Eur. E. S. kreipėsi į „Swedbank“, AB, kur buvo apdraustas jos būstas bei jame esantis turtas ir jai buvo išmokėti 739,99 Eur už nepataisomai sugadintą kompiuterį;

3) paskirti vaistai – dėl A. M. padarytų sužalojimų medikai E. S. paskyrė šiuos vaistus: (duomenys neskelbtini). Vaistų kaina sudarė apie 19,19 Eur (3,24+5,59+5,59+3,27 Eur);

4) durų spynos keitimas – 2025 m. vasario 4 d. G. K. pakeitė E. S. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), durų spyną, E. S. sumokėjo už suteiktas paslaugas 230,00 Eur pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą ir sąskaitą-faktūrą;

5) procedūros – dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto E. S. laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 10 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. kas savaitę lankėsi specializuotoje studijoje ir jai 1 kartą per savaitę buvo atliekama Ecolifting procedūra, kurios metu mažinama įtampa, raumenų spazmai, nuovargis, ilgalaikis stresas. Vienos procedūros kaina – 60,00 Eur. Iš viso buvo atliktos 8 procedūros, kurioms E. S. išleido 480 Eur;

6) terapija – dėl patirto smurto E. S. kreipėsi į psichoterapeutę, už paslaugas sumokėjo 100 Eur, o vėliau ėmė lankyti grupinius užsiėmimus specializuotos kompleksinės pagalbos centre.

Neturtinė žala grindžiama tuo, kad dėl A. M. padarytos nusikalstamos veikos E. S. patyrė itin stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nurodoma, kad dėl sukelto fizinio skausmo ir sveikatos sužalojimų E. S. vyko pas medikus, iki šiol yra priversta tęsti psichoterapiją. A. M. bauginimai, sistemingi grasinimai, nesuskaičiuojamas kiekis laiškų, skambučių, žinučių, nurodinėjimai, reikalavimai ją vertė jaustis itin nesaugiai. Ji bijojo ir tebebijo, kad A. M. padarys jai ar jos šeimai kažką blogo – pasikėsins į sveikatą ar turtą. Iki šiol ji jaučia ne tik fizinį skausmą, bet ilgai buvo fiziškai ir emociškai nusilpusi, negalėjo įprastai gyventi, rūpintis savimi, jautė nerimą, baimę, nesaugumą, nepatogumus ir kitus neigiamus išgyvenimus, vengė kontaktų su nepažįstamais asmenimis, bijo pradėti naujus santykius, itin susilpnėjo jos tikėjimas santykiais. Ji niekada nemanė, kad tai, ką patyrė dėl A. M. veiksmų, jai apskritai kada nors teks patirti, tačiau toks tikėjimas žlugo, ji buvo sumušta vyro, kuris, regis, ką tik prisiekinėjo meile jai, jis buvo jai atėmęs galimybę priešintis, ji buvo priversta galvoti, ką ir kaip daryti ir sakyti, kad jos apskritai neužmuštų. Jai iki šiol sunku kalbėti ir rašyti apie patirtus išgyvenimus – nepaisant ekspertų konstatuoti nežymaus sveikatos sutrikdymo, A. M. suduotų smūgių metu ji nuoširdžiai manė, kad tai paskutinė jos gyvenimo diena. Ji iki šiol sapnuoja košmarus ir prisimena, kaip springo vandeniu, kurį jai šliūkštelėjo į veidą, iki šiol jaučia skausmą dėl smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Iki nurodytų įvykių jai nebuvo tekę asmeniškai susidurti su smurtu ir ji negalėjo net numatyti, kaip baisu, tragiška ir bejėgiška būti mušamai fiziškai stipraus žmogaus, kuriam nėra įmanoma priešintis ar apsiginti. Tai, ką ji išgyveno 2025 m. sausio 19 ir 20 dienomis, jai neatpirks jokie pinigai ar atsiprašymai, dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai ją lydės dar ilgai. Dar daugiau, nuo nurodytų įvykių iki 2025 m. vasario mėnesio galo ji buvo sistemingai, agresyviai ir beveik nepertraukiamai terorizuojama, bauginama ir atakuojama skambučiais, žinutėmis, laiškais, A. M. net drįso pažeidinėti jo atžvilgiu taikytas kardomąsias priemones, tokiu būdu jai bandydamas pasakyti, kad jis nieko nebijo, niekas jam nieko nepadarys, kas ją vertė jaustis dar nesaugiau. Ji aiškiai suvokė, kad nebeturi nei emocinių jėgų, nei materialių resursų ar svertų apsiginti – jai nuolat skambindavo, rašydavo ir reikalaudavo ją žeminančių ir menkinančių dalykų, jai buvo meluojama. A. M. teroras buvo nukreiptas į siekį ją įbauginti, pažeminti, dar labiau nuskriausti. Jai iš tiesų buvo baugu, neramu ir sudėtinga. Ji ilgą laiką negalėjo būti viena, buvo priversta išvykti iš savo namų, gyveno pas mamą (duomenys neskelbtini). Vėliau, grįžus į Vilnių, pagal galimybes retkarčiais prašydavo palydos į darbą, parduotuvę. Dėl įtampos jos artimieji visad žinodavo, kur ji yra ir ką veikia – visi bijojo, kad A. M. gali ją nuskriausti vėl. Ji stengdavosi namuose užsitraukti užuolaidas, grįžti į namus iki sutemstant, bijodavo kelti telefono ragelį, jei jai skambindavo neįvestas į knygelę numeris. Dėl brutalių jos atžvilgiu A. M. padarytų nusikalstamų veikų ji patyrė neturtinę žalą, kurią A. M. jai privalo kompensuoti. Žalą įvertinti yra sudėtinga, tačiau mano, kad dėl tokių veiksmų jai turėtų būti priteista 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (4 t., b. l. 19-27).

1) išrašai iš E. S. e-sveikatos, iš kurių, be kita ko, matyti, kad 2025 m. kovo 3 d. E. S. skundėsi galvos ir kaklo skausmu, sustiprėjusiu po sumušimo 2025 m. sausio 19 d., taikytas gydymas: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 32-39);

2) Elektroninis receptas, iš kurio matyti, kad E. S. 2025 m. kovo 3 d. buvo išrašytas nekompensuojamas vaistas – (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 40);

3) Duomenys apie vaistų kainas iš internetinių puslapių, iš kurių matyti, kad vaistas (duomenys neskelbtini) kainuoja 3,24 Eur, vaistas (duomenys neskelbtini) kainuoja 5,59 Eur, vaistas (duomenys neskelbtini) kainuoja 7,09 Eur, vaistas (duomenys neskelbtini) kainuoja 3,27 Eur (4 t., b. l. 41-44);

4) 2025 m. kovo 14 d. specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SKPC) „Asociacija moterų informacijos centras“ pažyma dėl suteiktos pagalbos, iš kurios matyti, kad nuo 2025 m. vasario 3 d. E. S. buvo suteiktos trys SKCC konsultanto, viena SKPC psichologo ir viena SKPC teisininko pagalbos, SKPC psichologinė ir teisinė pagalba bus tęsiama (4 t., b. l. 45);

5) 2025 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) pažyma apie E. S. teiktas paslaugas, kurioje nurodyta, kad nuo 2025 m. kovo 10 d. E. S. po patirto smurto reguliariai kartą per savaitę iki balandžio 28 d. pradėjo lankytis (duomenys neskelbtini) „Ecolifting“ procedūrai, kurios metu yra ženkliai mažinama įtampa galvos srityje, raumenų spazmai, nuovargis, susikaupęs ilgalaikis stresas, gerinama kraujotaka ir atpalaiduojami gilieji raumenys. Procedūra vyksta aparato pagalba vibraciniais judesiais masažuojant kaklo, veido ir galvos sritis, kuo daugiau įtampos galvoje, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus aptinkama nemažai guziukų, kuriuos išmasažavus įtampa ir ilgalaikis stresas ženkliai sumažėja. E. S. atveju pirmo vizito metu jie aptiko daugiau nei 10 susiformavusių guziukų galvoje, kurie apie 70% sumažėjo iki balandžio mėnesio pabaigos reguliariai lankantis procedūrose. Rezultatai buvo gana ryškiai matomi po visų 8 procedūrų. Vienos procedūros kaina – 60 Eur, trukmė – 1 val. (4 t., b. l. 46);

6) 2025 m. vasario 4 d. G. K. pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita-faktūra už durų spynos keitimą, adresu (duomenys neskelbtini), suma 230 Eur (4 t., b. l. 48);

7) 2025 m. sausio 31 d. UAB „Autoremvita“ sąmata dėl automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto, bendra remonto kaina, įskaitant darbus, dažymą, dalis ir išskaitymus – 802,75 Eur su PVM (4 t., b. l. 49-52);

8) 2025 m. vasario 21 d. „Iservisas“ išmanaus įrenginio patikros-defektavimo aktas su prisegtu apmokėjimo kvitu, iš kurio matyti, kad defektavimo paslauga kainavo 40 Eur (4 t., b. l. 53);

9) A. M. el. laiškai E. S. (4 t., b. l. 54-109);

10) A. M. balso žinučių E. S. įrašai;

11) Išrašai iš E. S. sąskaitos banke „Swedbank“, AB (2 vnt.), iš kurių matyti, kad Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos Filialas 2025 m. kovo 20 d. E. S. pervedė 739,99 Eur, mokėjimo paskirtis žalos Nr. TU139309, o E. S. 2025 m. sausio 17 d., 2025 m. sausio 27 d. ir 2025 m. vasario 14 d. pervedė po 50 Eur J. F. (iš viso 150 Eur) (4 t., b. l. 110-111).

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažino, nurodė, kad jį pripažįsta tik dalyje dėl žalos automobiliui, bet tik dėl sparno taisymo, su pilnu žalos dydžiu nesutinka, kadangi buvo taisytos automobilio durys. Jis sutiktų atlyginti tik už automobilio sparno apgadinimą, bet ne 800 eurų, nes sparno taisymas su dažymu kainuoja apie 200-300 eurų.

Nukentėjusioji E. S. teisiamojo posėdžio metu savo civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, kad į turtinę žalą įeina kompiuterio tvarkymas, ji kreipėsi į draudimo bendrovę, draudimo bendrovė jai pervedė sumą, po ko ji nusipirko naują kompiuterį, todėl už kompiuterį žalos ji neprašo. Dėl automobilio remonto ji patyrė žalą, po A. M. smūgio negalėjo normaliai atsidaryti durelės, jos kaip ir atsidarydavo, bet buvo gergždžiantis garsas, nes buvo pažeista dalis prie sparno, ji nežino, kaip ją įvardinti, bet ši žala buvo padaryta dėl kaltinamojo veiksmų. Šiuo metu automobilis yra suremontuotas ir remontas apmokėtas, tačiau kvito ji neturi, nes buvo mokėta grynaisiais pinigais. Taip pat į turtinę žalą įeina ir buto spynos pakeitimas bei raktų komplektas, nes ji negalėjo normaliai grįžti į nuosavą butą, keitė spyną, kadangi A. M. turėjo raktus nuo jos buto. Dėl gydymo ji kreipėsi į gydytojus, buvo procedūrose, vartojo vaistus. Ji kreipėsi pas reabilitologą, nes jautė įtampą galvoje, dar papildomai ėjo į terapiją. Dėl šių įvykių ji taip pat lankėsi pas psichologą, tikslių apsilankymo datų neatsimena, bet jie yra pateikę tris mokėjimo kvitus po 50 eurų, tačiau pirmas mokėjimas yra parodyti, kad ji su terapeute bendravo prieš įvykį, ta diena yra nesusijusi ir už ją žalos neprašo, ji prašo 100 eurų. Taip pat civilinio ieškinio prieduose nurodyti vaistai, kurie jai buvo paskirti medikų, ji juos pirko, bet mokėjimo kvitų nerinko. Dėl galvos skausmų jai buvo daroma „ecolifting“ procedūra, ji jautė galvos skausmą pakaušio srityje. O dėl neturtinės žalos tai ją taip įvertino, nes iki šiol negali atsigauti, sapnuoja košmarus, pirmus tris mėnesius po įvykio nebuvo normaliai veiksni, nuolatos jautė įtampą, stresą, iki šiol bijo eiti į artimesnį bendravimą su kitais žmonėmis, nuolat jaučią įtampą, dreba tai prisiminus, jai be galo skaudu. Jai reikėjo gydytis, ieškoti, kaip pačiai sau pagelbėti, iki šiol nėra tokia, kokia buvo.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios E. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas. Dėl automobilio apgadinimų pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti, kad automobilio apgadinimai, kurių remontas nurodytas pateiktoje remonto sąmatoje, buvo padaryti būtent A. M. veiksmais, t.y. spiriant į automobilio sparną. Tiek nukentėjusioji E. S., tiek liudytoja E. S., apklausiamos teisiamojo posėdžio metu, patvirtino aplinkybę, kad po A. M. smūgio į automobilį buvo akivaizdus automobilio durelių gedimas, durelės tinkamai neatsidarė. Iš byloje užfiksuotų automobilio apgadinimų nuotraukų matyti, kad padarytas sparno įlenkimas yra prie pat sparno sandūros su durelėmis, todėl teismui nekyla abejonių, kad nuo tokio smūgio galėjo būti pažeistos ir durelės, jų atidarymo, tvirtinimo mechanizmai ir šios detalės turėjo būti remontuojamos tam, kad automobilis būtų grąžintas į iki įvykio buvusią būseną, todėl teismas visą remonto sąmatoje nurodytą automobilio remonto kainą laiko pagrįsta ir pripažįsta nukentėjusiosios patirta turtine žala, kuri yra tiesioginiu priežastinių ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstama veika. Dėl kompiuterio sugadinimo civiliniame ieškinyje nereikalaujama atlyginti žalos, kadangi ją nukentėjusiajai atlygino draudimas, tačiau prašoma atlyginti 40 Eur dydžio išlaidas, patirtas už UAB „Kofemanas“ atliktą kompiuterio pažeidimų diagnostiką. Teismas šią sumą taip pat laiko pagrįsta ir pripažįsta ją nukentėjusiosios patirta turtine žala, kadangi šios išlaidos buvo būtinos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarinių nustatymui. Dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų vaistams teismas pažymi, kad nors nukentėjusioji ir nėra pateikusi vaistų pirkimo kvitų, tačiau pateikė išrašus iš esveikatos bei elektroninį receptą, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai gydytojai paskyrė jos nurodytus vaistus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji šiuos vaistus įsigijo ir vartojo, už juos sumokėdama civiliniame ieškinyje nurodytą sumą, kuri atitinka nurodytų vaistų pardavimo kainą. Nukentėjusiosios patirtas 230 Eur išlaidas dėl durų spynos keitimo teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika susijusiomis išlaidomis, kadangi kaltinamasis A. M. prieš nukentėjusiąją vykdė sistemingo bauginimo veiksmus, dėl ko ji bijojo grįžti į nuosavą butą, kadangi kaltinamasis turėjo šio buto raktus, todėl ji pagrįstai baiminosi jo galimo patekimo į būstą, dėl ko ji buvo priversta pakeisti jai priklausančio buto spynas, todėl dėl to patirtos išlaidos pripažįstamos nukentėjusiosios patirta turtine žala, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo A. M. nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusiosios patirtas išlaidas „Ecolifting“ procedūroms laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 10 d. iki 2025 m. balandžio 28 d., taip pat patirtas išlaidas dėl dviejų vizitų pas psichoterapeutę 2025 m. sausio 27 d. ir 2025 m. vasario 14 d. teismas taip pat pripažįsta jos patirta turtine žala. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad pastarosios procedūros buvo atliktos jos patirto streso, psichologinės įtampos ir kitų išgyvenimų, kurie buvo A. M. nusikalstamo elgesio pasekmė, pasėkoje, todėl už jas patirtos išlaidos taip pat yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo A. M. nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nukentėjusiosios E. S. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkina visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. M. 1 671,94 Eur nukentėjusiosios E. S. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia terorizuojama žmogų ar jis sistemingai bauginamas, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi terorizavimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nors šiuo atveju byloje yra duomenų, jog dėl šioje byloje aptariamų įvykių pablogėjo psichinė nukentėjusiosios sveikata, dėl ko ji kreipėsi į specialistus, taip pat buvo apsunkintas jos asmeninis ir darbinis gyvenimas, nes ji iš baimės laikinai pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau šiuo metu pastarosios aplinkybės, teismo supratimu, jau yra išnykusios, nėra duomenų, kaltinamojo veika nukentėjusiajai sukėlė sunkių padarinių, dėl kurių ji būtų praradusi darbą, ar sumažėjusios jos karjeros, bendravimo galimybės. Byloje nenustatyta, kad A. M. nusikalstami veiksmai sukėlė negrįžtamą poveikį E. S. sveikatai. Nepaisant to, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai E. S. akivaizdžiai sukėlė neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, ji jautėsi pažeminta, patyrė nesaugumo jausmą, įtampą ir nerimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į prieš nukentėjusiosios E. S. asmenį vartoto psichologinio smurto, ją terorizuojant, trukmę laiko atžvilgiu ir prieš ją panaudoto fizinio smurto pobūdį (šiuo atveju dėl kaltinamojo A. M. padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes (sužalojimai buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – veide, tačiau jie nebuvo ilgalaikiai, jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl padarytų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiosios E. S. asmenį byloje nėra), paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą – tyčią ir jo turtinę padėtį (jis yra dirbantis, nėra duomenų, kad jo turtinė padėtis yra sunki), o taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (inkriminuotais nusikaltimais buvo padaryta ir turtinė žala), formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau, aptartų aplinkybių kontekste bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį šioje byloje laiko per dideliu ir priteistiną neturtinę žalą mažina iki 2 000 eurų, tokiu būdu nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo patenkindamas iš dalies. Teismo vertinimu tokia suma laikytina atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kaip jau minėta anksčiau, kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto, tačiau tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiosios E. S. naudai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. S. visiško įvykdymo dienos.

Taip pat nukentėjusioji E. S. pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, kuriuo prašo iš A. M. priteisti baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 000 Eur. Prašomą priteisti sumą sudaro teisinė pagalba: teisinės konsultacijos, patarimai, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos medžiaga, procesinių dokumentų – civilinio ieškinio – parengimas, atstovavimas bylą nagrinėjant 3 teismo posėdžiuose Vilniaus miesto apylinkės teisme. Kartu su prašymu pateikta 2025 m. birželio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas serija MMA Nr. 20250625/02, išrašyta advokato padėjėjos Mildos Martinkutės-Rusinienės E. S. už teisines paslaugas – civilinio ieškinio parengimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2600-1123/2025 ir atstovavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą 1-os instancijos teisme, iš viso 1 000 Eur. Taip pat pateiktas 2025 m. rugpjūčio 29 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1243251, iš kurio matyti, kad E. S. sumokėjo 1 000 Eur advokato padėjėjai Mildai Martinkutei.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nukentėjusioji E. S. turėjo 1 000 eurų advokato išlaidų. Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtų advokato išlaidų atsižvelgtina į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į E. S. sumokėtą pinigų sumą, kaltinamojo turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma dėl turėtų advokato išlaidų nėra neprotingai didelė ar neproporcinga bylos trukmei bei joje advokato padėjėjos atliktiems veiksmams, turėtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiosios E. S. naudai priteistina 1 000 eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos 3 tomo viršelio – paliktinas saugoti byloje;

2025 m. rugsėjo 11 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios pateikta elektroninė laikmena, saugoma voke, prisegtame prie bylos 5 tomo viršelio – paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. sausio 19 d. nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai E. S.) ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. sausio 20 d. fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai E. S.) ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. M. paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, paskirtos už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant po dalį švelnesnių už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtų laisvės atėmimo bausmių, ir paskirti A. M. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme, ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinti su bausmėmis ir vykdyti atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskiriant jam šiuos įpareigojimus ir draudimus:

1) įpareigoti tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) uždrausti lankytis nukentėjusiosios E. S. gyvenamojoje vietoje bei bet kokia forma bendrauti ar ieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. S..

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti A. M. į bausmę jo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį bei minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuriuo jis, be kita ko, įpareigotas nesilankyti nukentėjusiosios E. S. gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. S. – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo A. M. priteisti 108,30 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai patirtai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiosios E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. M. 1 671,94 Eur nukentėjusiosios E. S. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti bei 2 000 Eur nukentėjusiosios E. S. naudai patirtai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš kaltinamojo A. M. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. S. visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiosios E. S. prašymą dėl atstovavimo išlaidų tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. M. 1 000 Eur nukentėjusiosios E. S. naudai patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 3 tomo viršelio – palikti saugoti byloje;

2025 m. rugsėjo 11 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios pateiktą elektroninę laikmeną, saugomą voke, prisegtame prie bylos 5 tomo viršelio – palikti saugoti byloje

Išaiškinti kaltinamajam A. M., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).

Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.