Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-57-446/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-30
Bylos Nr.: e2-57-446/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00194-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-57-446/2021Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00194-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.11.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei D. B.,atsakovės atstovams Ž. G., advokato padėjėjui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių už be pagrindo įgytą turtą atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 339,47 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė su atsakove sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei pardavė du pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių viename buvo maisto prekių parduotuvė, kitame - ūkinių prekių parduotuvė. 2018 m. lapkričio 4-5 d. ieškovė atsakovei pardavė maisto prekių parduotuvės prekes, inventorių ir kasos aparatus. 2018 m. sausio 21 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė atsakovei pardavė ūkinių prekių parduotuvės prekes (6224 pozicijos). 2019 m. sausio 23 d. šalys pasirašė ūkinių prekių parduotuvės inventoriaus - priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį ieškovė išrašė 2019 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimui. Ūkinių prekių parduotuvės patalpose buvo ieškovei priklausantis kasos aparato komplektas, kurį sudaro kompiuteris (duomenys neskelbtini) su programa Windovs (duomenys neskelbtini), LCD monitorius (duomenys neskelbtini) su klaviatūra, kasos aparato stalčius ir kasos aparatas POS (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), techninio paso serija (duomenys neskelbtini). Kasos aparto fiskaliniame bloke buvo ieškovės kaupiami registruojami, apdorojami, tikrinami, įrašomi į fiskalinę atmintį ir saugomi fiskaliniai duomenys ir ieškovės įmonės rekvizitai. Pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ programa ieškovė buvo sukūrusi ir įdiegusi kiekinę apskaitą su 6 224 prekių, kurios buvo perduotos atsakovei, kortelių pavadinimais. Atsakovė pageidavo naudotis kasos aparato komplektu ir duomenų baze, bet kai ieškovė surašė 2019 m. sausio 21 d. kasos aparato komplekto priėmimo-perdavimo aktą ir pateikė atsakovei pasirašyti, atsakovė jo nepasirašė ir atsisakė mokėti už kasos aparto komplektą ir programinę įrangą. Ieškovei priklausantį kasos aparatą atsakovė užregistravo teritorinėje Valstybinėje mokesčių inspekcijoje savo vardu. Ieškovės vadovas R. B. atsakovės atstovei E. G. ne kartą siūlė pasirašyti kasos aparato komplekto priėmimo - perdavimo aktą, tačiau atsakovė atsisakė. 2019 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė ieškovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atnešė ir paliko kasos aparato kvitų spausdintuvą, kurį ieškovė grąžino atgal atsakovei tą pačią dieną. Ieškovei priklausantį kasos aparato komplektą su programine įranga bei duomenų baze (ūkinių prekių kortelėmis) atsakovė naudoja savo parduotuvės veikloje, teisėto sandorio pagrindu kasos aparato atsakovė neįgijo, bet jį užsiregistravo teritorinėje VMI savo vardu, dėl ko grąžinimas ieškovei negalimas, ieškovei iš atsakovės priteistini nuostoliai dėl nepagrįstai pasisavinto jos turto - kasos aparato komplekto ir programinės įrangos. Ieškovė kasos aparato komplektą, kurį pasisavino atsakovė, buvo įsigijusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 429,80 Eur. Šiuo metu, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, ieškovė kasos aparato komplektą vertina 786,50 Eur (650 Eur + 21 proc. PVM). Programinę įrangą į kasos aparatą diegė UAB „(duomenys neskelbtini)“, už šią paslaugą ieškovė sumokėjo 552,97 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 339,47 Eur. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 % dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Remiantis šiomis nuostatomis, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo nepagrįstai įgyto turto vertės (1 339,47 Eur) nuo 2019 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės atstovas R. B. paaiškino, kad jis 2018 m. liepos mėnesį nusprendė atsisakyti dalies verslo, vykdomo (duomenys neskelbtini), - parduoti pastatą, kuriame buvo įkurtos maisto ir ūkinių prekių parduotuvės, prekes, esančias šiose parduotuvėse, inventorių, įrangą ir kasos aparatus. Jį ir atsakovės atstovą Ž. G. bei jo sutuoktinę E. G. siejo draugiški verslo santykiai, todėl susitarus, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nupirks iš uždarosios akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ parduotuves, juose esančias prekes, parduotuvės inventorių, jokios sutarties raštu nesudarė, dėl galutinės kainos, atsikaitymo terminų konkrečiai nesitarė. Dėl maisto prekių parduotuvės perdavimo, atsikaitymo už atsakovės įsigytas prekes, inventorių ir kasos aparatus nesklandumų nekilo, atsakovė pasirašė visus perdavimo-priėmimo aktus, priėmė šių aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, neginčijo perdavimo – priėmimo aktuose nurodytų daiktų vertės. 2019 m. sausio 21 d. buvo atlikta ūkinių prekių inventorizacija, prekės, inventorius ir ūkinių prekių parduotuvėje buvęs kasos aparatas perduotas atsakovei, 2021 m. sausio 23 d. surašytas perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė, atsakovė priėmė ūkinių prekių parduotuvėje esantį inventorių, šio akto pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra. Jis neprieštaravo, kad kasos aparatas būtų užregistruotas atsakovės vardu, priešingai, įmonei, atliekančiai šių aparatų priežiūrą, patvirtino, kad kasos aparatas turi būti perregistruojamas atsakovei. Dėl didelės parduodamų daiktų (prekių) apimties nuosekliai ir kruopščiai nebuvo tikrinami visi daiktai ir prekės, perduodamos atsakovei. Praėjus keliems mėnesiams, jis pastebėjo, kad į perdavimo – priėmimo aktą nėra įtrauktas kasos aparatas, esantis ūkinių prekių parduotuvėje. 2019 m. balandžio mėnesį jis surašė ūkinių prekių parduotuvės kasos aparto perdavimo – priėmimo aktą, kurio datą nurodė faktinę kasos aparato perdavimo ieškovei dieną – 2019 m. sausio 21 d. Atsakovė, nors ir nepasirašė šio akto, tačiau neatsisakė to daryti. 2019 m. liepos 15 d. jam pareikalavus, kad aktas būtų pasirašytas, E. G. kategoriškai atsisakė pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą ir sumokėti už atsakovei jau perduotą kasos aparatą. Kadangi kasos aparatas buvo ne naujas, jo vertę nurodė savo nuožiūra, mažesnę nei jo pirkimo metu. Kadangi atsakovė nesutiko sumokėti už jai parduotą kasos aparatą, jis prašo atlygio ir už kompiuterinės programos įdiegimą kasos aparate.

Atsiliepimas

Atsakovė prašo ieškinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad ūkio prekių parduotuvės prekių perdavimas iš ieškovės atsakovei įvyko 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. sausio 23 d. buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo perduodamas ūkio prekių parduotuvėje buvęs turtas ir kurio pagrindu buvo išrašyta sąskaita. Tiek po ūkio prekių parduotuvėje, tiek po maisto prekių parduotuvėje buvusio turto perdavimo atsakovė kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojai atliko visus kasos aparatų (tame tarpe ir ginčo) perregistravimo veiksmus. Ieškovę ir atsakovę siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai, nes įmones siejo bendri darbuotojai, akcininkai, todėl realios daiktų kainos, jų kiekiai nebuvo tikrinami ir buvo apmokamos tokios sumos, kurias pateikė ieškovė atsakovei. Ieškovės direktorius R. B. 2019 m. liepos mėnesį atsakovės direktoriaus pavaduotojai E. G. ant darbo stalo paliko nepasirašytą 2019-01-21 kasos aparato perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kasos aparato POS (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio paso serija (duomenys neskelbtini) perdavimo. Atsakovės darbuotoja E. G. po šio ieškovės direktoriaus veiksmo pradėjo tikrinti visus turto perdavimo – priėmimo aktus, norėdama įsitikinti, ar šis kasos aparatas nebuvo perduotas jau pasirašytais perdavimo – priėmimo aktais, kurie jau buvo apmokėti. E. G. pastebėjo, kad pasirašytais perdavimo – priėmimo aktais buvo perduoti tik du kasos aparatai, už kuriuos atsakovė ieškovei sumokėjo po 1303,98 Eur + PVM, o už analogišką kasos aparatą, kuris nebuvo įtrauktas į ankstesnius perdavimo – priėmimo aktus, ieškovė prašė sumokėti 650 Eur + PVM. Nusprendus patikrinti, kokia naujo kasos aparato vertė, paprašė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateikti kasos aparato (duomenys neskelbtini) ir prie jo komplektuojamų dalių komercinį pasiūlymą. Komerciniame pasiūlyme naujo kasos aparato vertė nurodyta 560 Eur + PVM, o kasos aparato su visomis komplektuojamomis dalimis (kompiuteris, monitorius, klaviatūra, kodų skeneris) kaina 1 307 Eur + PVM. Kadangi ieškovės perdavimo – priėmimo akte nurodyta dėvėto kasos aparato kaina buvo didesnė nei naujo, nurodyta komerciniame pasiūlyme, atsakovė nusprendė, kad kasos aparato iš ieškovės nepirks dėl neprotingai didelės kainos. 2019 m. liepos 15 d. direktoriui R. B. pakartotinai pasiteiravus dėl 2019-01-21 perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, E. G. nurodė, kad perdavimo-priėmimo aktas nebus pasirašomas, nes jis surašytas atgaline data, ji neturinti įgaliojimų pasirašyti dokumento ir perduodamo daikto kaina yra neprotingai didelė. Praradęs savitvardą R. B. trenkė darbuotojai E. G. per veidą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, baudžiamojo byla nagrinėjama teisme. Atsakovė įsigijo naują kasos aparatą, 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kasos aparato, įsigyto iš ieškovės, išregistravimo. Dėl kasos aparato grąžinimo atsakovė žodžiu kreipėsi į ieškovę, kad būtų sudaryta galimybė kasos aparatą grąžinti ieškovei, tačiau ieškovė atsisakė jį priimti. 2019 m. rugpjūčio 21 d. kasos aparatas buvo grąžintas ieškovei, paliekant jį ieškovei priklausančiose patalpose, tačiau ieškovė kasos aparatą sugrąžino atsakovei. Ieškovė savo neapdairiais veiksmais neužtikrino, kad visas jai priklausantis turtas būtų perduotas atsakovei perdavimo – priėmimo aktais, pasirašytais 2018-11-04 ir 2019-01-23, taip pat nesudarė galimybių atsakovei sugrąžinti kasos aparatą.

Atsakovės atstovas Ž. G. paaiškino, kad 2019 m. sausio 21 d. pagal šalių susitarimą atsakovei buvo perduotas visos ūkinių prekių parduotuvėje buvusios prekės ir inventorius, tame tarpe ir kasos aparatas, buvęs toje parduotuvėje. Kartu su kasos aparatu buvo perduotas ir jo techninis pasas. Nuo 2019 m. sausio 23 d. atsakovė vykdė prekybą ūkinių prekių parduotuvėje, faktiškai valdė visą turtą, įsigytą iš ieškovės. 2019 m. balandžio 30 d. šalims pasirašius tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, jis buvo įsitikinęs, kad jame nurodyta galutinė skola, kurią atsakovė privalo sumokėti ieškovei už nusipirktas ūkinių prekių parduotuvės prekes ir inventorių. Mokėti ieškovės nurodytos kainos jis nesutinka, sutinka ieškovei grąžinti kasos aparatą, ant kurio yra identifikuojantys numeriai, nurodyti ieškovės surašytame perdavimo - priėmimo akte, sutinka grąžinti ir šio aparato priedus – monitorių ar kita, ko pareikalautų ieškovė.

Ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai D. R. ir M. E., dirbę ūkinių prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad pasikeitus parduotuvės savininkui, parduotuvėje buvęs kasos aparatas nebuvo pakeistas.

Liudytoja E. G. patvirtino, kad kasos aparatas, buvęs ūkinių prekių parduotuvėje, nebuvo įtrauktas į parduotuvės inventoriaus ir kitų kasos aparatų perdavimo – priėmimo aktus. Ji 2019 m. liepos 15 d. R. B. pasakė, kad atsakovė perdavimo – priėmimo akto nepasirašys, už jo nurodytą kainą nesutinka pirkti kasos aparato, esančio ūkinių prekių parduotuvėje. R. B. primygtinai reikalavęs pasirašyti perdavimo priėmimo aktą, surašyta atgaline data, tvirtino, kad bus priversti pirkti tokia kaina, kokios jis pageidauja.

Atsiliepimas

Atsakovės iniciatyva apklaustos liudytojos R. K., V. L. ir Ž. S. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl bandymo kasos aparatą grąžinti ieškovei, nurodė, kad aparatas buvo supakuotas į dėžę, darbuotojos pasirašė perdavimo akte, per tiekėjus, vežančius prekes, perduotas nuvežimui į „(duomenys neskelbtini)“ buveinę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepagrįstas ir netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko iš ieškovės nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir kilnojamąjį turtą – maisto ir ūkinių prekių parduotuvėse esančias prekes, parduotuvių inventorių, kompiuterinę įrangą. Nekilnojamasis turtas parduotas įstatymo nustatyta tvarka – notariškai patvirtinta 2018 m. rugpjūčio 17 d. pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi. Kilnojamojo turto pirkimo-perdavimo sutarties šalys nesudarė, tačiau pirkimo – pardavimo santykius tarp šalių patvirtina šalių pasirašyti perdavimo – priėmimo aktai, ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl apmokėjimo už atsakovei perduotus kilnojamuosius daiktus (prekes, parduotuvės inventorių ir kompiuterinę įrangą). Šių aplinkybių šalys neginčijo, pripažino, kad tiek maisto prekių parduotuvės, tiek ūkinių prekių parduotuvės inventorius, tame tarpe ir kasos aparatai, priklausę ieškovei ir buvę atsakovės nupirktose parduotuvėse, reikalingi prekybai, faktiškai buvo perduoti iš ieškovės atsakovei. Ūkinių prekių parduotuvės inventoriaus perdavimą patvirtina ieškovės ir atsakovės direktorių pasirašytas 2019 m. sausio 23 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacija patvirtina, kad elektroninis kasos aparatas POS (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruotas 2019 m. sausio 21 d. Šio kasos aparato techniniame pase įrašai patvirtina, kad kasos aparatas nuo 2019 m. sausio 21 d. registruotas atsakovės vardu. Šalių atstovai pripažino, kad faktinis ginčo kasos aparato, buvusio ūkinių prekių parduotuvėje, perdavimas atsakovei įvyko 2019 m. sausio 21 d., atsakovė nuo 2019 m. sausio 23 d. vykdo prekybą ūkinių prekių parduotuvėje, faktiškai nuo tos dienos naudojosi elektroniniu kasos aparatu. Abiejų šalių atstovai pripažino, teisme patvirtino ir liudytoja apklausta E. G., kad nei viename šalių pasirašytame inventoriaus priėmimo – perdavimo akte ginčo kasos aparatas nebuvo įrašytas, nors jis faktiškai perduotas atsakovei, juo nuo perdavimo momento naudojosi atsakovė. Abi šalys teisme taip pat pripažino, kad jas siejo ilgalaikiai verslo, bendradarbiavimo santykiai, todėl šalių atstovai vienas kitu pasitikėjo, sutarties dėl prekių, parduotuvės inventoriaus ir įrangos pirkimo-pardavimo nesudarė, tačiau žodžiu susitarė, kad ieškovė parduos, o atsakovė nupirks ieškovės prekes, buvusias maisto ir ūkinių prekių parduotuvėse, parduotuvių inventorių, už įsigytus daiktus apmokėdama pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašomos daiktų priėmimo – pardavimo aktų pagrindu. Iš šalių atstovų pasirašyto 2019 m. balandžio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto ir jo detalizavimo matyti, kad atsakovės pirkimo – pardavimo skola šio akto pasirašymo dienai ieškovei buvo 5 9691,52 Eur. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai, kai viena šalis (ieškovė) įsipareigojo perduoti daiktus kitai šaliai (atsakovei) nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo priimti daiktus ir sumokėti už juos nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis).

CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, o CK 6.242 straipsnis numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237, 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136 2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos nurodytos prielaidos.

Pasisakydamas dėl septintame punkte (ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais) nurodytos sąlygos kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

Šioje byloje ieškovės atstovai, reikalaudami taikyti neteisėto praturtėjimo institutą, nepaneigė, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Priešingai, ieškovės atstovas R. B. pripažino, kad ieškovė, vykdydama šalių susitarimą dėl ūkinių prekių parduotuvėje esančio inventoriaus perleidimo, perdavė atsakovei ginčo kasos aparatą, neprieštaravo, kad šį aparatą atsakovė įregistruotų savo vardu, leido atsakovei juo naudotis, tačiau pastebėjus, kad ginčo kasos aparatas nėra įtrauktas į šalių pasirašytą perdavimo - priėmimo aktą ir dėl to neišrašyta PVM sąskaita faktūra, pareikalavo atsakovės, kad ji pasirašytų ieškovės surašytą perdavimo – priėmimo aktą, kurio pagrindu ieškovė galėtų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, t. y. tokiu būdu būtų atsiskaityta už atsakovės iš ieškovės įsigytą daiktą. Daikto savanoriškas perdavimas, tikintis, kad už jį bus gautas piniginis ekvivalentas, kitos šalies to daikto priėmimas, perėmimas savo žinion, negali būti laikomas neteisėtu daikto įgijimu. Taigi, šalis sieja sutartiniai santykiai. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad šalių ginčai dėl parduoto daikto kainos, atsisakymo pirkti, patirtų nuostolių atlyginimo vienai iš šalių nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ir pan., turi būti sprendžiami CK normų, reguliuojančių pirkimo-pardavimo santykius, pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, negali būti taikomas subsidiarus teisių gynimo būdas – nepagrįsto praturtėjimo institutas. Tai yra pakankamas pagrindas neginti ieškovės teisių remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.242 straipsnio 1 dalis) ir ieškinį atmesti. Pripažinus, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra netinkamas teisių gynimo būdas, netikslinga tikrinti, ar egzistuoja kitos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė teisme nurodė, kad teismas, netaikęs nepagrįsto praturtėjimo instituto, turi surasti kitą teisinį pagrindą, pagal jį išnagrinėti bylą ir tenkinti ieškinį.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Šią savo teisę suinteresuoti asmenys gali įgyvendinti, pareikšdami teisme ieškinį ar pateikdami kitokį CPK numatytą procesinį dokumentą. Ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 135 straipsnis), turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).

Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).

Pažymėtina, kad teisinis pagrindas parenkamas ir teisės normos taikomos konkrečioms faktinėms aplinkybėms. Ieškinys šioje byloje atmestas, neįrodžius visų reikalingų neteisėto praturtėjimo taikymo prielaidų. Teismas negali suformuoti naujo faktinio pagrindo ir aiškintis tokių aplinkybių, kurių ieškovė nenurodo ir neprašo aiškintis, todėl ieškovės atstovės reikalavimas dėl teisinio pagrindo teismo inciatyva suradimo ir taikymo yra nepagrįstas.

CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas prašė priteisti iš ieškovės atsakovei 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokatų padėjėjų suteiktos teisinės paslaugos, atstovavimo teisme išlaidos.

Iš teismui 2020 m. rugpjūčio 26 d. pateikto atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ją atstovavusios teisme ir suteikusios teisines paslaugas advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų 2020 m. kovo 2 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), ataskaitų dėl suteiktų teisinių paslaugų matyti, kad atstovavimo išlaidos, kurias atsakovė prašė priteisti 2020 m. rugpjūčio 26 d. pateiktu prašymu sudarė 1 391,50 Eur. Iš atsakovės pateikto 2020 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė ją atstovavusiai advokatų bendrijai pervedė 1 452 Eur.

Iš 2021 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 23 d. ataskaitos apie atsakovei suteiktas teisines paslaugas, matyti, kad atsakovės atstovo advokato padėjėjo pasirengimas bylai ir atstovavimas balandžio 26 d. teismo posėdyje paslaugos įvertintos 726 Eur. Į bylą pateiktos 2021 m. birželio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas ir atsakovės atstovavimą 2021 m. birželio 9 d. teismo posėdyje, 2021 m. birželio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas ir atsakovės atstovavimą birželio 14 d. teismo posėdyje patvirtina, kad atsakovės atstovavimo paslaugos teisme įvertintos dar 1 028,50 Eur. Tačiau apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas pagal 2021 m. balandžio 23 d., 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 14 d. PVM sąskaitas faktūras patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Byloje nėra pateikti bankiniai dokumentai, patvirtinantys, kad lėšos pagal advokatų bendrijos išrašytas sąskaitas faktūras yra pervestos į bendrijos sąskaitą. Atsakovės pateiktuose 2021 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 14 mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 726 Eur, 544,50 Eur, 484 Eur pervedimo advokatų profesinei bendrijai mokėjimo statusas nurodytas „laukiantis vykdymo“. Finansiniai dokumentai (analogiški 2020 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymui), kad atsakovės suformuoti mokėjimai yra įvykdyti, t. y. pinigai pervesti į advokatų bendrijos sąskaitą, teismui nėra pateikti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė patyrė tokio dydžio išlaidas, kurias prašoma priteisti.

Abejonių nekyla dėl atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų – 1 452 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyto maksimalaus dydžio, analogiško dydžio advokatės atstovavimo išlaidas patyrė ir ieškovė, todėl iš ieškovės atsakovei ši suma priteistina.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį atmetus, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje iki sprendimo priėmimo yra 16,60 Eur, priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė