Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.11.; 2.4.2.3.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 2.6.37.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.18.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

2023 m. gruodžio 29 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. A. dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, šio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas E. B. ieškiniu, kurį vėliau patikslino (el. b. medž. 1 t., 1-8 l.; 6 t., 142-148 l.) prašo:

1.1. pripažinti, kad bendros jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovas E. B. ir atsakovė G. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį įsigijo, pastatė: žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1762 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 100/3619 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7238 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1037/2287 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2287 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagalbinės paskirties statinį - garažą, bendros 61 200 Eur rinkos vertės;

1.2. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims po 1/2 dalį priklausantį nekilnojamąjį turtą ir G. A. priteisti žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1762 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 100/3619 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7238 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1037/2287 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2287 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagalbinės paskirties statinį - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bendros 61200 Eur rinkos vertės; priteisti iš G. A. E. B. naudai 30 600 Eur piniginę kompensaciją už G. A. atitekusią bendrosios jungtinės veiklos metu įgyto ir bendrosios dalinės nuosavybės teise atitekusią ieškovo turto dalį;

1.3. priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas su atsakove G. A. susipažino 2009 metais, po ketverių metų draugystės, šalys nutarė puoselėti šeimos santykius. 2013 metais atsakovė atvyko pas ieškovą į Jungtinę Karalystę (toliau – JK) gyventi drauge, jie gyveno kaip šeima, dirbo, vedė bendrą ūkį, nuomojosi gyvenamąją patalpą, planavo susituokti. Bendro šeimyninio gyvenimo metu šalys turėjo tikslą užsidirbti JK, susitaupyti lėšų, grįžti ir įsikurti Lietuvoje, įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Rašytinio susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos šalys nebuvos pasirašiusios.

3. Atsakovė dirbo ir dalį laiko studijavo. Šalys buvo sutarę, kad visos pragyvenimo JK išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, transporto, draudimo, kitos mokesčių sumokėjimo išlaidos, pramogos mokamos iš ieškovo uždirbtų lėšų, o mėnesinės santaupos (lėšos likusios padengus einamas išlaidas), įnešamos į atsakovės banko sąskaitą ir taupomos nekilnojamojo turto įsigijimui Lietuvoje. Ieškovas nuolat perduodavo grynųjų pinigų sumas, taip pat pervesdavo banko pavedimais pinigų sumas, kurias atsakovė turėjo įnešti į jos vardu atidarytą banko sąskaitą, skirtą taupymui. Šioje sąskaitoje nuo įdėtų lėšų buvo mokamos didelės palūkanos (apie 5 proc. metinių palūkanų), be to, iš šios sąskaitos perkant nekilnojamąjį turtą JK pirmam įnašui pakanka įnešti tik 5 proc., likusi suma yra kredituojama. Laikotarpiu nuo 2015-10-21 iki 2022-05-12 atsakovei ieškovas pervedė 34 199 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – GBP).

4. Įgyvendinant susitarimą, už bendrai sutaupytas, šalims dirbant JK, pinigines lėšas 2020-09-18 notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovės vardu, panaudojant bendras sutaupytas lėšas, buvo įgyti šie žemės sklypai:

4.1. žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,1762 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas 1);

4.2. 100/3619 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7238 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas 2);

4.3. 1037/2287 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2287 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas 3) (toliau Žemės sklypas 1, Žemės sklypas 2, Žemės sklypas 3 kartu – Žemės sklypai).

5. Žemės sklypai buvo įsigyti išsimokėtinai pardavėjui sandorio kainą 23 000 Eur sumokant dalimis: 11 500 Eur prieš pasirašant notarinės formos sandorį, 11 500 Eur laikotarpiu nuo 2020-10-30 iki 2021-04-30. Su pardavėju buvo atsiskaityta laiku ir tinkamai. Visos sandorio sąlygos, sandorio kaina buvo derinami šalių bendru sutarimu.

6. Po Žemės sklypų įsigijimo V. M. įmonė šalių užsakymu pradėjo poilsio paskirties pastato projektavimo darbus. Projektiniai sprendiniai buvo derinami šalių bendru sutarimu. Su architekte susitikimai vyko Lietuvoje, o elektroniniais laiškais atsakovė rašydavo architektei bendrus šalių siūlymus. Poilsio paskirties pastatas buvo projektuojamas dviejų aukštų, atsakovė pageidavo, kad antrame aukšte būtų miegamieji kambariai šalims ir vaikams, o pirmas aukštas turėjo tarnauti kaip poilsio zona, svetainė, planuotas baseinas. Pasirinktą poilsio paskirties pastato statybą apsprendė žemės sklypų paskirtis, kadangi pagrindinis žemės sklypas (Žemės sklypas 1), kuriame buvo projektuojamas statinys, buvo rekreacinėje teritorijoje. Poilsio paskirties pastatui pakako A+ klasės reikalavimo, todėl šalys buvo numatę dujinį šildymą. Į sklypą jau buvo atvestos dujos. Projektuojamas pastatas iš esmės atitiko šalių puoselėjamo gyvenamojo namo lūkesčius, kuriame, pasibaigus statybai, šalys ketino kurtis ir gyventi kaip šeima.

7. Bendros jungtinės veiklos metu poilsio paskirties pastato statybos darbai nebuvo pradėti, nes viso namo statybai pinigų neturėjo, tačiau ieškovas, turėdamas statybos darbų žinių ir patirties, pradėjo statyti ir pastatė pagalbinės paskirties pastatą - garažą 80 kv. m ploto su stogu, vartais (toliau – Garažas). Pagalbinės paskirties pastatą ieškovas statė pats, t. y., savo fiziniu darbu. Pagalbinės paskirties pastatas buvo pastatytas 2021 metais rudenį. 2021 m. birželio pabaigoje buvo išlieti pamatai, išbetonuotos grindys, liepos mėnesio pradžioje jau pradėtos mūryti pastato sienos, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo uždengtas stogas, 2021 metų pabaigoje į garažo pastatą įstatyti vartai. VĮ Registrų centras teisinė registracija neatlikta, nes tokio ploto pagalbiniam pastatui nėra būtina registracija VĮ Registrų centras. Pagalbinio paskirties pastato statybos kaina 16 000 Eur. Garaže ieškovas, būdamas, statybininkas, baldų gamybos meistras, ketino laikyti techniką, įrankius, įrangą, pradėti vykdyti baldų gamybos, laiptų gamybos veiklą papildomoms pajamoms užsidirbti.

8. Šalių bendra jungtinė veikla baigėsi 2022 m. balandžio mėnesį, kadangi šalys išsiskyrė. Bendros jungtinės veiklos metu bendromis šalių lėšomis įgytas turtas liko asmenine atsakovės nuosavybe.

9. Ginčo objektu esančio turto specifika, plotas, dydis suponuoja išvadą, kad atsakovė neturėjo tikslo šį turtą kurti ir juo naudotis viena, taigi pati turto specifika apsprendžia jo įsigijimo ir statybos tikslą bendro jungtinės veiklos pagrindu. Dėl jungtinės veiklos narių įnašų dydžio pažymėtina, kad susitarimas apėmė bendro turto sukūrimą lygių dalių principu, todėl pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, turtas turi būti šalims padalintas lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Remiantis nekilnojamojo turto vertintojo D. M. 2023-05-18 specialisto konsultacine išvada Nr. 2023-22, Garažo rinkos vertė 15 800 Eur, Žemės sklypo 1 vertė 29 200 Eur, Žemės sklypo 2 vertė 0 Eur, Žemės sklypo 3 vertė 16 200 Eur. Viso nekilnojamojo turto rinkos vertė 61 200 Eur. Tokiu būdu atsakovė turi kompensuoti ieškovui ½ dalį turto rinkos vertės, viso 30 600 Eur.

10. Teismo posėdyje ieškovas E. B. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Be patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių papildomai paaiškino, kad nuo 2014 m. vasaros galima laikyti, kad jie pradėjo gyventi kaip šeima, nes tą vasarą jis išvažiavo su atsakove į Palangą, kur jis apie 1 mėnesį dirbo, o atsakovei nepavyko susirasti darbo. Tada atsakovė išvyko su modelių agentūra į P. Korėją. Jam atsakovės patėvis I. Š. pasiūlė atvažiuoti į JK dirbti. Tam, kad išvažiuoti į JK, atsakovė pardavė už 4000-5000 Lt savo automobilį ir jam apie 1000 Lt davė, jis skolą atsakovei grąžino. Jis gyveno kartu su I. Š. , per pusę mokėjo už kambario nuomą, dirbo, I. Š. jam buvo kaip tėvas, išmokė dirbti. 2015 m. į JK atvažiavo studijuoti atsakovė, ji apsigyveno kartu. Ieškovas dirbo, mokėjo mokesčius, pirko maistą, o atsakovė studijavo, gavo studento pašalpą, nedirbo. Kiekvienais metais jo pajamos augo. Gyveno nuomojamam name keturiese: jis su atsakove ir I. Š. su atsakovės motina. Jis ir I. Š. apmokėdavo visas sąskaitas, I. Š. išlaikė atsakovės mamą, o jis išlaikė atsakovę. Jo ir atsakovės susitarimas buvo, kad ji taupys pinigus būstui įsigyti, o jis juos abu išlaikys. Atsikrausčius į namą, jie įsirengė savo kambarį, pakeitė tapetus. Atsakovė pati mokėjo savo automobilio draudimą, o nekilnojamojo turto mokestį užrašė atsakovei, kad ji galėtų atsidaryti savo banko sąskaitą. Atsakovės mama buvo nurodyta kaip asmuo mokantis už vandenį, sąskaitą gaunantį asmenį keitė, nes pirmais mėnesiais naujam sąskaitos gavėjui/mokėtojui buvo taikoma nuolaida.

11. Nurodė, kad atsakovė 2017 m. turėjo eismo įvykį, po ko dalimis po 150-160 GBP per mėnesį išsimokėjo 6000 GBP baudą, tvarkė automobilį – išleido 1000 Eur, sumokėjo 300 GBP baudą, gavo 6 balus, sumokėjo draudimą, kad galėtų atsiimti automobilį. Patvirtino, kad 2018 m. gegužę jis pateko į eismo įvykį, jis buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, prarado savo automobilį (apie 2000 GBP vertės), sumokėjo iki 1000 GBP baudą, 9 mėnesius negalėjo vairuoti, po 1 metų įsigijo kitą automobilį. Tuo laikotarpiu naudojosi visuomeniniu transportu, jį į darbą nuveždavo ir parveždavo partneris. Objektai būdavo iki 50 mylių už Londono ir Londone. Per metus turėdavo 5000-6000 GBP išlaidų transportui.

12. Dirbdamas per agentūras pirmais metais gaudavo apie 10 GBP už valandą, antrais – 20 GBP už valandą, pabaigoje – 30 GBP už valandą. Už viršvalandžius mokėjo 1,5-2 kartus didesnį darbo užmokestį. Visada stengėsi dirbti viršvalandžius. 1,5-2 metus buvo įkūręs savo įmonę. Jis uždirbdavo apie 40 000 GBP per metus. Per savaitę išleisdavo apie 1000 GBP, jis apmokėdavo nuomą, mokesčius, maistą. Atsakovė taip pat pirko maistą, tačiau išleisdavo labai nedideles sumas. Jie 2-3 kartus per metus keliaudavo (buvo Meksikoje, Dominikoje, Egipte). Patvirtinto, kad tiek jis, tiek ir atsakovė mokėjo už bendras keliones, jei atsakovė pirkdavo skrydžių bilietus, tai apmokėdavo apgyvendinimą ir visas kitas kelionės išlaidas. Kelionėse išleisdavo apie 3000 GBP.

13. Nurodė, kad nors atsakovė kartais dirbo, tačiau jos pajamos buvo 2-3 kartus mažesnės, todėl būtų nerealu iš jos pajamų išgyventi. Nors atsakovė gavo stipendiją (jos dydžio ieškovas nežino), tačiau atsakovė nemažai išleido už rašto darbo rašymą, kad nereikėtų pačiai rašyti. Atsakovė dirbo naktiniame klube apie 2 mėnesius, per savaitę gaudavo 200 GBP. Paaiškino, kad jis dovanojo atsakovei dantisto padėjėjo kursus, kursų kaina 1200 GBP, planavo, kad atsakovės pradės dirbti. Tačiau atsakovė neišlaikė egzaminų, negavo sertifikato, todėl dantisto kabinete įsidarbino seselės padėjėja, o vėliau priėmime. Jo įnašas bendram turtui įsigyti ir sukurti net didesnis, nei atsakovės, tačiau vis tiek mano, kad reikia dalinti viską per pusę. Gautas išmokas dėl Covid pandemijos panaudojo namo projektui parengti ir Garažui pastatyti.

14. Gyveno kartu kaip šeima, kartu augino šunį, pas juos atvykdavo draugai pasisvečiuoti, kartu grįždavo į Lietuvą, dėl visko tarėsi kartu. Mintis įsigyti bendrą turtą kilo prieš 3-4 metus (patikslino - 2016-2017 m.), nes tada atsirado daugiau pajamų, buvo kažkiek sutaupę, tačiau negali atsakyti kiek tiksliai, apie 10 000 Eur. Apie tai žinojo I. Š. , G. Š. , gal net kitas nuomininkas R. J. tai girdėjo. Jis 2015-2022 m. pervesdavo ženklias sumas atsakovei į jos banko sąskaitą, tuo metu nežiūrėjo į banko sąskaitą, kiek iš viso sutaupyta pinigų, taip pat davė apie 45 000 GBP grynaisiais, tačiau atsakovė juos visų pirma į savo banko sąskaitą įsidėdavo, o po to į taupomąją sąskaitą pervesdavo, kurie pavedimai – negali atsakyti. Nebuvo susitarę sumos, kurią reikia sutaupyti, buvo susitarę, kad duos atsakovei taupyti tiek, kiek galės. Be to, I. Š. buvo grąžinta skola iš jų bendrų taupymui skirtų pinigų, jis padengė šią skolą jų bendram biudžetui iš uždirbtų grynųjų pinigų. Kur nurodyta, kad jis grąžina skolą atsakovei, tai prieš važiuojant į Lietuvą jis nebeturėjo pinigų, todėl skolinosi iš jų bendro biudžeto, grįžus visą skolą bendram biudžetui grąžino.

15. Buvo trumpam apie 3 mėnesius išsiskyrę, jis negyveno kartu su atsakove, 2018 m. balandžio mėnesį išėjo. Patvirtino, kad naudojasi „Facebook“ ir galėjo būti nurodyta, kad jis yra atviruose santykiuose. G. V. pažįsta, ji buvo atvažiavusi į Angliją, nebuvo jo sugyventine. Jie buvo draugai su G. V. Neturi nuotraukos, kurioje jis apsikabinęs G. V.

16. Kartu ieškojo žemės sklypo, atsakovė žemės sklypus apžiūrėdavo, tačiau yra važiavę ir kartu apžiūrėti. Šalys ieškojo gražaus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinis kriterijus – kad būtų prie vandens. Rado žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), kartu apžiūrėjo, ėjo pasiteirauti pas kaimynus, kurie sakė, jog žemės sklypo kaina gera. Pardavėjas prašė 27 000 Eur už žemės sklypą, tačiau jie nusiderėjo iki 23 000 Eur. Buvo su atsakove susitarę, kad už žemės sklypą mokės iki 20 000 Eur, taigi jiems trūko 3000 Eur. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta atsakovė, nes jai buvo lengviau grįžti į Lietuvą, jos buvo laisvesnis grafikas, ji dirbo valstybinėje įstaigoje, turėjo 4 savaites atostogų, o jis tuo metu visą laiką dirbo. Žino apie atsakovės įgaliojimą S. M. Dėl visko su atsakove tarėsi nuotoliniu būdu. Jis pasitikėjo atsakove. Jis nežinojo, kad atsakovė skolinosi, kad nupirkti Žemės sklypus.

17. Kartu apie 5 kartus buvo pas architektą dėl namo projekto, atsakovė su juo susirašinėjo dėl namo projekto. Namo projekto dizainas buvo sugalvotas atsakovės, jis leido jai spręsti, susitarė, kad jis bus namo statytojas. Planavo statyti apie 300 kv. m ploto gyvenamąjį namą. Namą norėjo statyti šeimai, kur visiems užtektų vietos – vaikams, šunims, norėjo didelių namų, kad atvykę draugai galėtų pas juos pailsėti. Šalys gyvenamajam namui statyti nebeturėjo pinigų. Kilo mintis visų pirma pastatyti ūkinį pastatą, kuriame jis galėtų papildomai dirbti. Garažo plotas, dizainas, kokios statybinės medžiagos bus panaudotos – viską jis sugalvojo. Jam padėjo I. Š. , su kuriuo ieškovas tarėsi. Tačiau atsakovė išsirinko Garažo vartus, nurodė, kur stovės, įvažiavimai ir išvažiavimai. Pradėjo Garažą statyti 2021 m. vasarą, 2021-07-03 buvo išlieti pamatai, 2021-07-12 sudėti blokeliai, 2021-09-01 – uždengtas stogas. Viską statė jis savomis rankomis. Mini ekskavatorių davė I. Š. , o ieškovas pirko grąžtą, statybines medžiagas (blokelius, putų polistirolą, medieną, medžiagas stogui). Mokėjo grynais pinigais ir pavedimais. Statybinės medžiagos kainavo apie 10 000 Eur. Statyti padėjo I. Š. , tėvas. Nežino, kiek toks darbas kainuotų.

18. Nurodė, kad nutrūkus šalių santykiams jis bandė tartis su atsakove, tačiau ji nesutiko, liepė jam išsiardyti Garažą. Rašė žinutę I. Š. , iš pradžių būtų prašęs tik kompensacijos už Garažą.

19. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovui skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos pervedant atsakovei, ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas (el. b. medž. 1 t., 146-152 l.; 6 t., 191-198l.). Nurodė, kad nuo 2013 m. sausio iki 2014 m. vidurio su ieškovu atsakovė nebendravo. 2014 m. liepos mėnesį atsakovė Lietuvoje įgijo vidurinį išsilavinimą. Tuo metu ji dirbo modeliu (duomenys neskelbtini) agentūroje Vilniuje, ir nusprendė tęsti šį darbą dar metus. Po brandos atestato gavimo metus keliavo vykdydama įsipareigojimus pagal sutartį su modelių agentūra. Į JK atvyko 2015 m. balandžio pabaigoje. 2015-06-01 atsakovė žinutėje ieškovui pranešė, kad pateikė dokumentus stoti į universitetą Lietuvoje, tam atvejui, jeigu neįstotų JK. Ieškovas dirbo JK, atsakovė su juo savo gyvenamosios vietos ar asmeninių planų nederino, nes tam nebuvo pagrindo (santuokos, partnerystės, bendro ūkio ar jungtinės veiklos). 2019-02-19 žinutėje ji aiškiai ieškovui nurodė, kad neketina su juo sudaryti santuokos.

20. 2014 m. atsakovės mamos sutuoktinis I. Š. pasiūlė ieškovui atvažiuoti pas jį į JK dirbti. Pats I. Š. Jungtinėje Karalystėje dirbo nuo 2004 m. Ieškovas neturėjo pinigų įsikūrimui, todėl atsakovė pardavė savo automobilį ir paskolino ieškovui 4500 litų. Vėliau ieškovas gražino paskolą, jai darydamas pavedimus per banko sąskaitą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad joks bendras ūkis nebuvo vedamas. I. Š. padėjo rasti darbą ieškovui, jie kartu gyveno ir dalinosi vieną kambarį (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2014 m. gruodį pas juos gyventi atvyko ir atsakovės mama G. Š. JK atsakovė gyveno nuo 2015 m. birželio mėnesio. Kartu visus tuos metus gyveno ir jos tėvai, visi kartu nuomojosi namą, per pusę mokėjo visas komunalines išlaidas. Atsakovė ir ieškovas naudojosi vienu kambariu ir kiekvienas apmokėjo kambario nuomos ir komunalinius mokesčius. Tokiu būdu bendras ūkis taip pat nebuvo vedamas, nebuvo susitarimo vykdyti kokią nors veiklą arba pasiekti kokį nors bendrą tikslą, o atsirado nuomos teisiniai santykiai, kadangi jie nuomojosi po kambarį tame pačiame gyvenamajame name kartu su dar dviem arba trimis nuomininkais.

21. 2015 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė ir ieškovas gyveno atskirai. Atsakovė nusprendė likti studijuoti Anglijoje pas tėvus, todėl susitvarkė studijų dokumentus ir įstojo į universitetą. Jos pajamas sudarė gaunamos studento pašalpos, tuo pačiu metu pradėjo klausyti odontologo asistento kursus, atliko praktiką, pradėjo dirbti nuo 2015 m. gruodžio. Iš gaunamų pajamų lygiomis dalimis su ieškovu mokėjo už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius, taip pat maisto išlaidas. Keletą kartų su ieškovu vyko į keliones, kurių kainą ir išlaidas dengdavo lygiomis dalimis.

22. Priešingai, nei nurodo ieškovas, dvi taupomąsias sąskaitas atidarė 2018 m., po to, kai ieškovas pradėjo gyventi su kita moterimi. Tai patvirtina ieškovo žinutės, kuriose ieškovas aiškina apie santykių su kita moterimi pradžią.

23. 2018 m. į atsakovės ir G. Š. bei I. Š. nuomojamą gyvenamąjį namą atvyko gyventi R. J., kuriam yra žinoma, kokia dalimi ir kas apmokėdavo nuomą, komunalinius patarnavimus, išlaidas maistui. Ieškovas atlikdavo mokėjimus už namo, kuriame gyveno 4 nuomininkai, nuomą iš savo banko sąskaitos. Taip atsitiko dėl to, kad kai ieškovas nuomojosi gyvenamojo namo dalį kartu su I. Š. ir R. J., kiekvienas iš jų turėjo mokėti jam tenkančią nuomos mokesčio ir komunalinių patarnavimų dalį. Kadangi I. Š. nemokėjo anglų kalbos, jų bendru susitarimu, I. Š. paduodavo grynus pinigus ieškovui, o ieškovas atlikdavo mokėjimą namo savininkui. Kai atvyko į JK gyventi atsakovė, liko ta pati nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, nors kai kurių mokesčių mokėjimą atsakovė persirašė ant savęs.

24. Nuo 2018 m. gyvenamojo namo nuoma buvo dalinama į 3 dalis po 400 GBP. Taigi ieškovas mokėjo tik 400 GBP nuomos, o ne visą sumą 1225 GBP. Elektra ir dujos buvo apmokamos atsakovės vardu, vanduo – atsakovės mamos G. Š. vardu, nekilnojamojo turto mokestis (Council Tax) - atsakovės vardu, tačiau dalis laiko buvo mokėta ir ieškovo vardu, interneto ryšys - pradžioje buvo mokamas ieškovo vardu, o nuo 2018 m. atsakovės vardu. Tai reiškia, kad namo nuomininkai jiems tenkančią komunalinių išlaidų dalį pervesdavo juos sumokėti turinčiam nuomininkui, kurio vardu buvo sudaryta sutartis su paslaugų teikėjais. Nekilnojamojo turto mokesčio atsakovė 2018-2022 m. laikotarpiu sumokėjo 3983 GBP, už internetą 1533 GBP, telefoną 2018 – 2022 m. 1424 GBP. Atvykusi į JK už savo sutaupytus pinigus įsigijo automobilį, kurį išlaikė viena, jos išlaidos už automobilio draudimą 2018-2022 m. 6367 GBP. Automobilio mokesčio už 2018-2022 m. laikotarpį sumokėjo 1166 GBP.

25. 2018 m. balandį ieškovas išsikėlė iš jų išsinuomoto gyvenamojo namo, pradėjo gyventi su kita moterimi ir atsakovė su ieškovu nebendravo. Ieškovas grįžo nuomotis kambarį tame pačiame name 2019 m. žiemą. Ji bendravo su ieškovu, tačiau neištikimybės jam neatleido ir santuokos ar bendro gyvenimo su juo neplanavo. Dėl kilusių psichologinių problemų lankėsi pas psichologą A. K. Vilniuje.

26. Ieškovo pateiktų mokėjimų į atsakovės banko sąskaitą paskirtis buvo dovana, taip pat ieškovas atidavinėjo jai skolą, padengdavo jam tenkančią būsto komunalinių išlaidų dalį, taip pat sumokėjo pusę kainos už kelionę. Iš savo banko sąskaitos atsakovė nuolat apmokėdavo maisto ir buities reikmenų pirkimą, taip pat iš savo banko sąskaitos nuolat apmokėdavo rūbų ir kitų daiktų bei paslaugų pirkimą. Visos atsakovės išlaidos yra apmokėtos išimtinai iš gaunamo darbo užmokesčio. Ieškovas nėra už atsakovę mokėjęs nei būsto, nei maisto, nei daiktų įsigijimo išlaidų. Be to, ieškovas į atsakovės banko sąskaitą darydavo pavedimus grąžindamas skolą. Ieškovo teiginiai, kad jis atsakovei perduodavo grynuosius pinigus, nepatvirtinami jokiais įrodymais. Ieškovo pateikti jo banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad ieškovas būtų išgryninęs kokias nors pinigų sumas iš banko sąskaitos. 2019-02-19 žinutėje ieškovas pripažino, kad iki šio momento, t. y., iki 2019 m. vasario mėnesio, nėra nieko susitaupęs netgi „ant vestuvių“. Iki 2021 m. kompensacijos už pandemijos metu netektas pajamas gavimo, ieškovo banko sąskaitoje nuolat buvo žyma „OD“ , kas reiškia „overdraft“, t. y., kad banko sąskaitoje nepakanka nuosavų lėšų ir operacijos yra kredituojamos banko.

27. 2020 m. atsakovė pradėjo ieškoti žemės sklypo ir planuoti pirkimą. 2020 m. gegužės mėnesį atsakovė pradėjo kalbėti apie tai su šeima ir draugais. Išdavė įgaliojimą S. M. , kad ji veiktų atsakovės vardu įsigyjant žemės sklypą. S. M. padėjo jai ieškoti, siuntė atsakovei skelbimų nuorodas, tarėsi dėl žemės sklypo pirkimo su ja, S. M. važiavo apžiūrėti sudominusius žemės sklypus. Su B. Ž. atsakovė aptarinėjo žemės sklypo įsigijimą ir namo statybą, būtent klausimą, ar visame tame dalyvauja ieškovas. Minėtame susirašinėjime B. Ž. atsakovė aiškiai nurodė, kad ieškovas žemės sklypo įsigijime nedalyvauja ir atsakovė ketina turėti savo asmeninę nuosavybę. Taip pat ir su žemės sklypo pardavėjo atstovu advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) teisininku A. B. bendravo išimtinai tik atsakovė.

28. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė tik gyvenamojo namo techninio projekto brėžinių elektroninį variantą, kurį ieškovas norėjo pamatyti iš smalsumo ir kurį atsakovė atsiuntė ieškovui jo paties prašymu. Elektroninio laiško data patvirtina, kad projektą ieškovui persiuntė po 3 savaičių nuo gavimo iš projektuotojo. Jei žemės sklypas būtų įgytas ir projektas būtų rengiamas už ieškovo lėšas, su ieškovu būtų koordinuojamos visos gyvenamojo namo statybos techninio projekto detalės. Iš ieškovo pateikto elektroninio laiško matyti, kad ieškovui techninio projekto brėžiniai paprasčiausiai persiųsti be jokių komentarų ar prašymų išreikšti pritarimą. Pats ieškovas taip pat nepateikia įrodymų, kad gavęs elektroniniu paštu gyvenamojo namo techninį projekto brėžinius būtų kaip nors būtų į tai reagavęs. Analogiškai ieškovui 2020-09-16 buvo persiųstas žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties projektas. Ieškovui taip pat nebuvo siūloma išreikšti pritarimą ar pastabas, su ieškovu nieko nebuvo derinama. Pats ieškovas taip pat nepateikia įrodymų, kad būtų kaip nors dalyvavęs žemės sklypo paieškose, derybose, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekto rengime.

29. Iš atsakovės susirašinėjimo su S. M. matyti, kad žemės sklypo įsigijimui atsakovė panaudojo visas savo santaupas ir dar pritrūko pinigų. 2020-11-14 S. M. jai paskolino pinigų ir už atsakovę sumokėjo sklypo pardavėjui 2000 Eur. Taip pat 3000 Eur žemės sklypui pirkti atsakovei paskolino I. Š. Sklypą pirko viena atsakovė, nes su ieškovu bendros ateities neplanavo, kadangi ieškovo palaidas gyvenimo būdas jau eilę metų buvo neprognozuojamas. Dėl tos pačios priežasties ieškovo neprašė ir paskolinti pinigų. Ieškovas ieškinyje apie pinigų skolinimąsi žemės sklypo pirkimui aplinkybes neužsimena, nes jos jam nežinomos, kadangi jis žemės sklypo nepirko ir už jį nemokėjo, atsakovės dviejose taupomosiose sąskaitose sukauptų piniginių lėšų suma jam nebuvo žinoma.

30. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentui ieškovas turėjo apie 10 000 Eur, gautus kaip pandemijos metu netektų pajamų kompensaciją, tačiau atsakovė skolinosi pinigus žemės sklypo pirkimui. Ieškovo nurodomos aplinkybės yra nelogiškos. Ieškovas teigia, kad neva sutaupytos lėšos buvo kaupiamos atsakovės banko sąskaitoje, o ieškovas apmokėdavo pragyvenimo išlaidas, tačiau nenurodo, kada ir kur jis atsakovei tariamai perduodavo grynuosius pinigus, nedetalizuoja, kokias tariamas bendras išlaidas ieškovas apmokėdavo, kokio dydžio išlaidos, už ką ir kokiomis aplinkybėmis buvo ieškovo apmokėtos. Taip pat ieškovas nepateikia paaiškinimo, jei žemės sklypą jie pirko bendrai, kodėl atsakovė turėjo skolintis pinigus, o ieškovas tuo pačiu metu reikiamą sumą laikė savo banko sąskaitoje. Be to, ieškovas neturėjo tokių pajamų, iš kurių galėtų sutaupyti žemės sklypo pirkimui. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas negalėjo taupyti žemės sklypo pirkimui ir dėl to, kad buvo padaręs eismo įvykį ir turėjo atlyginti dėl nusikaltimo žalą kuri siekė 10000 Eur.

31. Ieškovas nurodo, kad jis atsakovei perduodavo grynuosius pinigus, kuriuos ji tariamai turėjo įnešti į taupomąją sąskaitą, tačiau šis ieškovo teiginys paneigiamas tuo, kad į taupomąją sąskaitą apskritai negali būti įnešami pinigai, kadangi į taupomąją banko sąskaitą yra pervedama dalis darbo užmokesčio, tačiau įnešimai arba pervedimai negali būti daromi. Dėl paminėto, visa atsakovės taupomojoje sąskaitoje buvusi suma yra sukaupta išimtinai iš atsakovės darbo užmokesčio. Taip pat ieškovas nurodo, kad pinigus jai pervesdavo ir perduodavo grynaisiais nuo 2015 m., kurie tariamai buvo kaupiami atsakovės taupomojoje sąskaitoje, tačiau atsakovės taupomoji sąskaita atidaryta 2018 m. po to, kai ieškovas pradėjo gyventi su kita moterimi, atitinkamai, į atsakovės taupomąsias sąskaitas negalėjo būti įnešti pinigai 2015 m.

32. 2022-07-13 žinutėje ieškovas pripažįsta prisidėjęs tik prie Garažo statybos ir reikalauja atlyginti jam su tuo susijusias išlaidas, tačiau ieškovas net neužsimena apie tariamas bendras santaupas, planus bendrai taupyti ar žemės sklypo įsigijimą. 2019-02-19 žinutėje ieškovas pripažįsta, kad nėra susitaupęs nei „ant namo“, nei „ant vestuvių“, nors ieškinyje nurodo taupęs nuo 2013 metų. Ieškovui nebuvo žinoma, kad atsakovė taupo specialiose banko sąskaitose, todėl ieškovas manė, kad nieko nėra susitaupiusi ir atsakovė.

33. Ieškovas reikalauja priteisti jam dalį Garažo vertės, tačiau Garažą pastatė I. Š. , o atsakovas keletą dienų galėjo atlikti nekvalifikuoto darbininko funkcijas. Nekvalifikuoto darbininko užmokestis gali siekti 50 Eur per dieną, t. y., ieškovo paslaugos galėtų būti vertos 100 Eur, tačiau ieškovas su atsakove dėl tokio darbo nesitarė ir atsakovė jam atlyginti už jo paslaugas neįsipareigojo. Dėl Garažo statybos atsakovė susitarė su I. Š. I. Š. A. M. ir V. O. padėjo atlikti statybos darbus. Garažo statybą matė netoliese gyvenantis D. B. Kai ieškovas pareikalavo sumokėti jam už jo darbą statant Garažą, 2022-07-13 žinutėje atsakovė jam pasiūlė nusigriauti Garažą ir pasiimti plytas. Ieškovas nėra pareiškęs jai reikalavimo dėl atlyginimo už tariamus darbus pagal rangos ar statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat ieškovas nėra pateikęs statybinių medžiagų, jei tokias būtų pirkęs, įsigijimo įrodymų. Ieškovas nurodo, kad tariamai Garažo vertė yra 16000 Eur, tačiau ši suma yra nereali, kadangi Garažo statyba yra nebaigta, jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Be to, baigto statyti ir teisiškai įregistruoto mūrinio garažo kaina Šiaulių mieste sudaro apie 6000 Eur. Ieškovas išskyrus nepagrįstus ieškinio teiginius nėra pateikęs jokių savo indėlio statant garažą įrodymų.

34. Ieškovas nepateikė ir jokių susitarimo dėl jungtinės veiklos ar konkliudentinių veiksmų įrodymų. Priešingai, aukščiau atsiliepime išvardinti įrodymai patvirtina, kad ieškovas sutarties dėl jungtinės veiklos nesudarė ir negalėjo sudaryti, nes neturėjo santaupų, pinigų pervedimus į atsakovės banko sąskaitą darė kitais pagrindais, o grynųjų pinigų jai taip pat negalėjo perduoti, kadangi nėra duomenų, kad ieškovas būtų išgryninęs pinigų sumas ar gavęs pajamas grynaisiais, pakankamas sumokėti žemės sklypo kainą ar jos dalį.

35. Teismo posėdyje atsakovė G. A. palaikė atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, prašė ieškovo reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus, skirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumokant atsakovei ir priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių atsakovė nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį teisme iš keršto ir sukčiaudamas. Po 2022 m. balandžio, šalims išsiskyrus, ji grįžo į Lietuvą, ji ir jos artimieji patyrė iš ieškovo terorą ir grasinimus.

36. 2011 m. šalys išsiskyrė dėl to, kad ieškovas ją išdavė. 2013 m. šalys vėl išsiskyrė. Baigus mokyklą, atsakovė vienerius metus dirbo modeliu, keliavo, buvo sutaupiusi nemažą sumą, už vieną išvažiavimą gaudavo apie 5000 dolerių. Uždirbtus pinigus išleido – pirko automobilį, šunį. 2015 m. ji padavė prašymus studijuoti Lietuvoje ir UK, UK liko gyventi ne dėl ieškovo, ji liko gyventi pas savo tėvus. Patvirtino, kad ieškovas buvo sumokėjęs 1200 GBP už jos odontologo asistento kursus, tačiau tai buvo dovana jos gimtadienio proga. Ji 3-4 mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini), lygiagrečiai dirbo (duomenys neskelbtini) (gaudavo apie 700 GBP per mėnesį), po to (duomenys neskelbtini) (gaudavo apie 2000 GBP per mėnesį), valstybinėje įstaigoje (gaudavo 1600-1800 GBP per mėnesį) tuo pačiu studijavo ir taupė. Studijuodama dirbo po 2 dienas per savaitę, per mėnesį gaudavo apie 700 GBP. Studento pašalpa mokama kas 3 mėnesius ir sudarė 3500-4000 GBP.

37. Jie visus mokesčius buvo pasidalinę: ji mokėjo nuomą, o kiti – kitus mokesčius. Visi po 400 GBP mokėjo nuomos. Už elektrą ir dujas mokėjo kas 3 mėnesius – po 300 GBP per mėnesį, maistui išleisdavo apie 400 GBP per mėnesį. 2018 m. vasarį kartu pradėjo gyventi R. J. Ji pirko automobilį, tačiau juo naudojosi ji ir ieškovas, nors automobilio išlaikymo išlaidos buvo dengiamos jos. Ji taip pat pirko namų apyvokos daiktus. Kelionės buvo apmokamos iš jos uždirbtų pinigų, ieškovas savo pinigus leido savo pramogoms. Bendro biudžeto, planavimo nebuvo.

38. Ieškovas savo gaunamą darbo užmokestį leido savo pramogoms. 2018 m. ieškovas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti 2 automobiliai. Ieškovas turėjo sumokėti apie 10 000 GBP žalą, samdė gerą advokatą, kuriam taip pat reikėjo mokėti. Atkreipė dėmesį į ieškovo pavedimuose nurodytas mokėjimo paskirtis, kad nei vienoje iš jų nėra kalbama apie taupymą. Ieškovas skolinosi iš atsakovės nuomai, mokesčiams sumokėti, po to – grąžindavo.

39. 2018-04-06 ieškovas išėjo gyventi su kita moterimi, grįžo 2018 m. lapkritį dėl to, kad jį išmetė iš kito būsto. Ji buvo iškėlusi jam sąlygą, kad jai paprašius – jis išeis. Išėjus ieškovui, ji atsidarė taupomąją sąskaitą, į kurią automatiškai kiekvieną mėnesį pereidavo iki 200 GBP. Po ieškovo išėjimo ji neturėjo minčių apie šeimą su ieškovu.

40. 2019 m. jau norėjo įsigyti savo nekilnojamąjį turtą, tada siūlė ieškovo močiutė pirkti kaime už 3000 Eur, bet ji nesutiko. Žemės sklypo ieškojo internetu, jai S. M. daug padėjo, buvo nusižiūrėjusi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškėjo, kad jis nupirktas. Žemės sklypų važiavo apžiūrėti S. M. ir A. V. , apie žemės sklypo pirkimą ji sakė savo draugams ir šeimos nariams. Skelbimą apie parduodamą žemės sklypą rado tinklapyje skelbiu.lt. Tuo metu buvo Covid pandemija, ji nedirbo, tačiau jai vis tiek buvo mokamas darbo užmokestis, kurio niekur negalėjo išleisti, todėl buvo paprasta taupyti. Ji buvo sutaupiusi 15000 Eur, tačiau jų neužteko žemės sklypui pirkti. Prašė paskolinti R. B., bet jis neturėjo reikiamos sumos. Tada iš I. Š. pasiskolino 3500 svarų ir iš S. M. – 2000 Eur. Dėl paskolos iš I. Š. tarėsi telefonu, buvo atliktas pavedimas. Bankas davė I. Š. paskolą, ji grąžino jam, tačiau I. Š. jai grąžino 2000 svarų, nes norėjo prisidėti prie Garažo statybos. S. M. nuėjo į banką ir padarė pavedimą tiesiai įmonei. Tarėsi, kad grąžins skolą, kai pavyks sutaupyti. Ieškovas tada buvo gavęs 8000 GBP dėl Covid išmoką, tačiau ji sąmoningai jo neprašė paskolinti, nes norėjo, kad jis nebūtų prisidėjęs prie žemės sklypo įsigijimo. Ieškovas nieko nežinojo apie jos sudarytas paskolos sutartis.

41. Nurodė, kad Garažo reikėjo I. Š. technikai, įrankiams laikyti, ketino ant stogo įrengti saulės elektrinę, suplanavo pastato dydį – iki 80 kv. m., kad nereikėtų rengti projekto, suplanavo, kaip pastatas turi atrodyti, kad turi turėti vienšlaitį stogą, kokios statybinės medžiagos bus naudojamos. Statybines medžiagas – blokelius, armatūrą, stogo dangą - pirko ji, mokėjo grynais pinigais. Ieškovas prisidėjo statant Garažą tik savo darbu, padėjo I. Š. , kuris minėjo jai, kad ieškovas padeda statyti Garažą, tačiau pati atsakovė neprašė ieškovo pastatyti Garažą. Ieškovas prisidėjo darbu labai nedaug - prie pamatų įrengimo, blokelių mūrijimo, stogo. Visą Garažo statybą organizavo I. Š. , jam padėjo V. O. , ieškovo tėtis nešiojo plytas, D. K. pagalbinis buvo liejant pamatus, A. M. . Nežino, ar D. K. prašė padėti ieškovas.

42. Namo projektą ji pasidarė per „Sims“, ieškovas nebraižė namo projekto „Autocad“ programos pagalba. Atsakovė pati susirado architektę, jai siuntė nuotraukas, brėžinius, mokėjo už darbą, sudarė sutartį. Ieškovui ir S. M. siuntė namo projektą, nes jiems buvo smalsu, ji džiaugėsi parengtu projektu. Su ieškovu dėl namo statybos nesitarė, nebuvo minčių apie bendrą šeimą, ieškovas išreiškė savo nuomonę dėl projekto. Didelis namas planuotas, nes tikisi, kad negyvens viena.

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

43. Iš ieškovo paaiškinimų, atsakovės paaiškinimų, liudytojų A. Š. , A. V., I. B., A. B., D. M., A. B., I. Š. , E. B., G. Š. , S. M. , S. G., R. B., A. A. parodymų, fotonuotraukų (el. b. medž. 2 t., 150-174 l.) nustatyta, kad šalys puoselėjo šiltus jausmus vienas kitam nuo 2009 m., kartu gyveno viename kambaryje JK nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio ir nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio, kartu keliavo, leido laisvalaikį, šventė šeimos ir valstybines šventes, susitikdavo su draugais, ir nors atsakovė teigė, kad nuo 2018 m. ji su ieškovu gyveno kaip draugai, nieko bendro neturėjo, tačiau nuotraukose užfiksuota, kad 2018 m. 2019 m. šalys apsikabinę, bučiuojasi, kartu keliauja, švenčia. Paminėtina ir tai, kad šalių pateikti susirašinėjimai patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas dėl tarpasmeninių santykių (el. b. medž. 1 t., 172, 177-178 l.; 7 t., 101-107 l.), atsakovės atsisakymas dalintis/apmokėti už garažą yra paremtas jos patirtomis nuoskaudomis, kuriomis atsakovė iš esmės grindžia ir šioje byloje atsiliepimą į ieškinį ir į patikslintą ieškinį. Visgi šios asmeninės nuoskaudos bent kurį laiką netrukdė šalims gyventi kartu, dalintis vienu kambariu, buitimi ir išlaidomis (žr. žemiau). Šiame kontekste yra aktuali atsakovės ieškovui 2019 m. vasarį rašyta žinutė, kad neketina su juo sudaryti santuokos (el. b. medž. 1 t., 172 l.), kuria atsakovė grindžia teiginį, jog šalys šeimos ir santuokos neplanavo, tačiau minėta aplinkybė (atsisakymas sudaryti santuoką) nepatvirtina to, kad šalys kartu negyveno, nevedė bendro ūkio ir negalėjo sukurti bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausančio turto. Minėta žinutė tik patvirtina atsakovės pasirinktą gyvenimo su ieškovu būdą – gyventi kartu nesudarius santuokos.

44. Iš ieškovo pateiktų išrašų iš LLoyds banke turimos sąskaitos Nr. 48386960 nustatyta, kad ieškovas 2015 m. spalį pervedė atsakovei – 15 GBP, lapkritį – 1050 GBP, gruodį – 900 GBP, 2016 m. sausį – 260 GBP, kovą – 1840 GBP, balandį – 3246 GBP, gegužę – 1730 GBP, birželį – 1330 GBP, rugpjūtį - 455 GBP, spalį – 620 GBP, lapkritį – 350 GBP, gruodį – 120 GBP; 2017 m. sausio mėnesį - 60 GBP, kovą – 12 GBP, gegužę - 700 GBP, birželį – 240 GBP, liepą – 470 GBP, rugpjūtį – 230 GBP, rugsėjį – 415 GBP, spalį – 500 GBP, lapkritį – 400 GBP, gruodį – 140 GBP; 2018 m. sausio mėnesį - 280 GBP, vasario mėnesį – 230 GBP, kovą - 310 GBP, spalį – 840 GBP, lapkritį – 895 GBP, gruodį – 1435 GBP; 2019 m. sausį – 550 GBP, vasarį – 2449 GBP, kovą – 1900 GBP, balandį – 595 GBP, gegužę – 870 GBP, birželį – 590 GBP, rugpjūtį – 200 GBP, rugsėjį – 150 GBP, spalį - 1085 GBP, lapkritį – 50 GBP, gruodį – 162 GBP; 2020 m. sausį – 720 GBP, vasarį – 290 GBP, kovą – 1915 GBP, balandį – 250 GBP, birželį – 500 GBP, liepą – 500 GBP, rugsėjį – 1000 GBP, spalį – 150 GBP; 2021 m. rugsėjį – 80 GBP, gruodį – 360 GBP; 2022 m. kovą – 300 GBP, gegužę – 100 GBP; iš viso atlikti 158 pavedimai, iš viso pervesta – 34 199 GBP (el. b. medž. 1 t., 12-30 l.; 2 t. 136-149 l.). Ieškovas teigia, kad minėta suma buvo skirta ginčo turtui įsigyti. Be to, iš ieškovo paaiškinimų ir išrašo iš jo banko sąskaitos nustatyta, kad ieškovas dirbdamas statybų srityje nuo 2014-04 iki 2022-04 gavo iš viso 303 231,77 GBP darbo užmokesčio (el. b. medž. 3 t., 1-200 l.; 4 t., 1-200 l.; 5 t., 1-8 l.).

45. Atsakovė teismo posėdyje teigė, kad ieškovo pavedimai buvo jo skolos grąžinimas, apmokėjimas už keliones, nuomą ir kitus mokesčius ir, siekdama tai patvirtinti, ji pateikė mobiliosios banko programėlės pavedimų fotokopijas (el. b. medž. 2 t., 83-127 l.), iš kurių nustatyta, kad atlikdamas pavedimus atsakovei ieškovas nurodydavo žodį „skola“ ir skaičių ir tokių pavedimų yra už 15 096 GBP, nurodytas skaičius – 1450 GBP, nurodyta „nuoma“, „draud“ ir kt. – 1825 GBP, „grynųjų grąžinimas“ – 80 GBP, atostogoms – 1170 GBP, „siaubas“ – 650 GBP, „meilė“ – 650 GBP, „su gimtadieniu“ – 1500 GBP, „materialai“ – 550 GBP, „Lordui“ – 100 GBP, „pinigai“ (netaisyta kalba – „šaibytes“) – 1020 GBP. Tuo tarpu iš atsakovės pateiktų išsamesnių banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovė ieškovui pervedė iš viso 8545 GBP, atsakovas, nurodydamas žodį „pinigai“, laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2020-09-18 (pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) pervedė atsakovei iš viso 11 108 GBP, o nurodydamas kitą mokėjimo paskirtį (skola ir kt.) – 18 676 GBP (el. b. medž. 5 t., 72- 170 l.; 6 t., 1-141 l.). Pastebėtina ir tai, kad atsakovės banko sąskaitos išrašai yra nepilni, trūksta lapų (pvz. pateiktas tik vienas lapas iš kelių, iš kurio neįmanoma nustatyti laikotarpio – el. b. medž. 5 t., 73 l., 90 l., 143 l.; 6 t., 54 l., 55 l., 81 l., 88 l., 141 l.), kai kurie sąskaitos išrašai kartojosi. Visgi net ir esant šiems įrodymų trūkumams ir laikant, jog atsakovės pavedimai ieškovui reiškia, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ir ieškovas atsakovei buvo skolingas iš viso 8545 GBP, tačiau ieškovo atsakovei pervestos sumos - 11 108 GBP ir 18 676 GBP – gerokai viršija paskolintą sumą. Šie įrodymai, įvertinus tai, kad dalis mokėjimo paskirčių buvo pavadinta „pinigai“, leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas pervesdavo atsakovei pinigus ne tik siekdamas padengti skolą ir sumokėti dalį mokesčių, bet ir pervesdamas pinigus, skirtus taupyti bendram turtui įsigyti. Todėl atsakovė galėjo sutaupyti bent 11 108 GBP sumą.

46. Pateiktas Barclays bankas 2018-01-31 raštas patvirtinta, kad atsakovei nuo 2018-01-31 atidaryta asmeninė kaupiamoji sąskaita Nr. 53679438 (ISA) (el. b. medž. 2 t., 62-64, 66-71 l.). Be to, Barclays laiškas patvirtina, kad nuo 2018-01-31 atsakovės vardu yra atidaryta kasdieninio naudojimo kaupiamoji sąskaita Nr. 63301036 (el. b. medž. 2 t., 65 l.). Taip pat atsakovė pateikė banko sąskaitos Nr. 13030156 išrašus (el. b. medž. 5 t., 72-170 l.; 6 t. 1 -141 l.). Atsakovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2019 m. liepą į kasdienio naudojimo kaupiamąją sąskaitą Barclays banke pervesta 300 GBP, rugpjūtį – 200 GBP, lapkritį – 299,99 GBP, gruodį – 599,95 GBP; 2020 m. sausį – 700 GBP, balandį – 500 GBP, gegužę – 499,93 GBP, birželį – 999,96 GBP, rugpjūtį – 99,58 GBP, rugsėjį – 500 GBP, 2021 m. kovą – 999,97 GBP, balandį – 1000 GBP, gegužę – 2999,94 GBP, birželį – 500 GBP, taigi iš viso pervesta 10 199,32 GBP, pavedimai buvo atliekami tarp atsakovės turimų Barclays banko sąskaitų, taip pat turimos Revolut sąskaitos. Be to, nuo 2018-01-31 kiekvieną mėnesį nuo atsakovės kasdienio naudojimo banko sąskaitos 200 GBP buvo pervedama automatiškai į atsakovės turimą kaupiamąją (ISA) sąskaitą (el. b. medž. 1 t., 183-185 l.; 5 t., 72- 170 l.; 6 t., 1-141 l.).

47. Ieškovas, siekdamas patvirtinti, jog jis visą laiką mokėjo nuomos mokestį, teikė galimai nuomotojo el. laišką (el. b. medž. 2 t., 137 -138 l.), iš kurio matyti, kad namas visą laiką nuo 2015-03-23 buvo išnuomotas ieškovui, tačiau nėra galimybių nustatyti šio el. laiško pateikėjo asmenybės. Iš pateiktos 2021-03-22 nuomos sutarties matyti, kad G. A. yra nuo 2021-03-22 iki 2022-03-21 išnuomotas namas, nuomos visa kaina – 1225 GBP (el. b. medž. 1 t., 64, 98-100 l.).

48. Išrašas iš ieškovo banko sąskaitos LLoyds banke patvirtina, kad ieškovas 2015 m. spalį mokėjo 1100 GBP nuomos, lapkritį – 1100 GBP nuomos, 2016 m. sausį – 1100 GBP , rugpjūtį – 575 GBP, spalį – 1175 GBP, lapkritį – 1175 GBP, 2017 m. kovą – 700 GBP, balandį – 1175 GBP, gegužę – 588 GBP, birželį – 588 GBP, liepą – 588 GBP, rugsėjį – 1175 GBP, spalį – 588 GBP, lapkritį – 588 GBP, 2018 m. vasarį – 1175 GBP, kovą – 613 GBP, lapkritį – 1226 GBP, gruodį – 812 GBP, 2019 m. balandį – 1225 GBP, gegužę – 1225 GBP, birželį - 1225 GBP, liepą - 1225 GBP, rugpjūtį - 1225 GBP, 2020 m. rugsėjį – 1225 GBP, spalį – 1225 GBP, lapkritį – 1225 GBP, gruodį – 1225 GBP, 2021 m. vasarį – 1225 GBP, rugsėjį – 1225 GBP, spalį – 1225 GBP, lapkritį – 1225 GBP, 2022 m. sausį – 1225 GBP, vasarį – 1200 GBP, kovą – 671 GBP, gegužę – 640 GBP, birželį – 1225 GBP, liepą – 1225 GBP, rugpjūtį – 1225 GBP, iš viso iki 2022 m. balandžio mėnesio per 34 kartus sumokėta 34 002 GBP nuomos mokesčio (el. b. medž. 1 t., 101-102, 103-104, 105-106, 107-108, 109-110, 111-112 l.). Atsakovė taip pat pateikė išrašą iš banko sąskaitos, iš kurio nustatyta, kad 2018 m. birželį nuomos sumokėta 1225 GBP (2018 m. birželį ieškovas negyveno kartu), gruodį – 413 GBP, 2019 m. sausį – 1225 GBP, vasarį – 1225 GBP, kovą – 1225 GBP, gegužę – 1225 GBP, iš viso iki 2022 m. balandžio mėnesio sumokėta 6 538 GBP nuomos mokesčio (el. b. medž. 1 t., 169-170 l.; 5 t., 72- 170 l.; 6 t., 1-141 l.), atsakovės ir ieškovo sumokėtas nuomos mokestis skiriasi 5 kartus. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad name iki 2018 m. gyveno iš viso 4 asmenys, todėl kiekvieno mokėtina nuomos kaina – nuo 275 iki 306,25 GBP. Tačiau iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų bei iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų nenustatyta, kad tuo laikotarpiu, kai ieškovas pervesdavo nuomotojui nuomą, atsakovė būtų savo dalį nuomos pervedusi ieškovui, ir nustatyta, kad ieškovui apie 700 GBP kiekvieną mėnesį pervesdavo I. Š. (pvz. ieškovo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017-05-24 iki 2017-06-22, el. b. medž. 3 t., 136-144 l.). Šie rašytiniai įrodymai tik patvirtina tai, jog ieškovas ir I. Š. mokėdami nuomos mokestį, jį dalino per pusę, t. y., ieškovas mokėjo už save ir už atsakovę, o I. Š. mokėjo už save ir už G. Š., taigi ieškovas įrodė šią aplinkybę (CPK 178 str.). Kita vertus nuo 2018 m. ieškovo banko sąskaitos išrašuose stebima, kad I. Š. ieškovui kas mėnesį perveda apie 400 GBP nuomos mokesčio, tačiau analogiško pavedimo už nuomą atsakovė ieškovui neatlikdavo, kas vėlgi leidžia abejoti atsakovės paaiškinimų nuoširdumu, kad visi dalijosi mokėtina nuoma ir ją mokėjo lygiomis dalimis. Šiame kontekste aktualus yra šalių iki ginčo nagrinėjimo teisme 2022-07-13 vykęs susirašinėjimas (el. b. medž. 7 t., 90-92 l.), iš kurio matyti, kad atsakovė pripažino, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė bendriems poreikiams („buitis“) skyrė po 50 proc. savo pajamų, tačiau atsakovė skyrė 800 GBP, o ieškovas 1500-2000 GBP, kas iš esmės patvirtina, kad išlaidos bendriems poreikiams nebuvo padalintos per pusę, ieškovas prisidėjo prie bendrų poreikių tenkinimo 2-2,5 karto daugiau. Šios aplinkybės svarbios tuo, jog ieškovui sumokant nuomos mokestį už save ir atsakovę, didesne dalimi prisidedant prie bendrų poreikių patenkinimo, atsakovė šia dalimi taupė, tikėtina, kad buvo sutaupyta apie 7 172,25 GBP suma ((34 002-5 313)/4).

49. Ieškovo pateiktas išrašas iš jo banko sąskaitos patvirtina, kad jis nuo 2016-11 iki 2022-10 yra sumokėjęs iš viso 605,51 GBP už vandenį (atlikta 14 mokėjimų) (el. b. medž. 1 t., 123 l.), nuo 2015-04 iki 2018-09 yra sumokėjęs 1426,78 GBP už interneto ryšį (el. b. medž. 1 t., 124 l.), nuo 2015-04 iki 2021-06 yra sumokėjęs 3920,06 GBP už elektros energiją (el. b. medž. 1 t., 125 l.), iš viso 5 952,35 GBP už komunalinius patarnavimus; bei nuo 2019-05-17 iki 2023-02 yra sumokėjęs yra sumokėjęs iš viso 2610,14 GBP už telefono paslaugas (el. b. medž. 1 t., 122 l.), nuo 2015-08 iki 2023-01 yra sumokėjęs 789,42 GBP kelių mokestį (el. b. medž. 1 t., 126 l.), nuo 2020-09 iki 2023-12 yra sumokėjęs 5723,54 GBP draudimo paslaugas (el. b. medž. 1 t., 127 l.). Atsakovė laikotarpiu nuo 2019-05 iki 2022-03 sumokėjo už telefono paslaugas iš viso 1 436,33 GBP (el. b. medž. 1 t., 192-197 l.), nuo 2018-02 iki 2022-04 sumokėjo iš viso 1 133,90 GBP automobilio mokesčių (el. b. medž. 1 t., 198-200 l.; 2 t., 1-6 l.), nuo 2018-02 iki 2022-03 sumokėta 6 348,81 GBP draudimo (el. b. medž. 2 t., 21-29 l.); bei nuo 2018-10 iki 2022-03 sumokėta 1 501,76 GBP už televizijos paslaugas (el. b. medž. 2 t., 30-37 l.), laikotarpiu nuo 2018-10 iki 2021-06 sumokėjo iš viso 3 664,61 GBP nekilnojamojo turto mokesčio (el. b. medž. 2 t., 38-45 l.), iš viso sumokėjo 5 166,37 GBP už komunalinius patarnavimus ir nekilnojamojo turto mokestį. Šie įrodymai patvirtina, kad už komunalinius patarnavimus šalys yra sumokėję apylygiai, todėl priimant šį sprendimą sumokėtų komunalinių mokesčių suma iš esmės neįtakoja nustatytinos turto dalies.

50. Iš atsakovės pateikto išrašo iš jos banko sąskaitos nustatyta, kad ji laikotarpiu nuo 2018-10 iki 2022-12 išleido iš viso 280,46 GBP Asda parduotuvėje (maisto ir pramoninės prekės), taip pat laikotarpiu nuo 2018-01 iki 2019-06 išleista „Lidl“ parduotuvėje 504,09 GBP, nuo 2018-01 iki 2022-04 „Morrisons“ (maisto prekės) parduotuvėje išleista iš viso 559,33 GBP (el. b. medž. 1 t., 165-167, 180-181 l.; 2 t., 13-20 l.). Ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašai taip pat patvirtina, kad jis pirko maistą ir kitas prekes (el. b. medž. 3 t., 1-200 l.; 4 t., 1-200 l.; 5 t., 1-8 l.). Šie įrodymai patvirtina, kad abi šalys pirko maistą, tikslios jų išleistos maistui sumos nėra galimybių nustatyti, todėl priimant šį sprendimą laikytina, kad abi šalys po lygiai išleido maistui ir tai iš esmės neįtakoja nustatytinos turto dalies.

51. Iš atsakovės pateiktų rašytinų įrodymų nustatyta, kad atsakovei 2015-07-02 buvo išduotas Nacionalinis draudimo numeris, kuris reikalingas prieš pradedant dirbti Didžiojoje Britanijoje (el. b. medž. 1 t., 182 l.; 2 t., 61 l.), 2016-02-24 - 2016-08-30 buvo suteikta iš viso 3376 GBP paskola studijoms, bei 2016-10-10 – 2017-04-24 iš viso - 2888 GBP, 2017-12-11-2018-04-16 – 3029 GBP paskola studijoms. Be to, atsakovė gavo stipendijas: 2016-08-30 išmokėta 3387 GBP, 2016-10-10-2017-04-24 – 3387 GBP, 2017-12-11-2018-04-16 – 3482 GBP (el. b. medž. 1 t., 163, 186-199 l.; 7 t., 61-62 l.). Be to, atsakovės banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad ji laikotarpiu nuo 2019-07 iki 2021-05 gavo darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), iš viso jai išmokėta 34 346,35 GBP, laikotarpiu nuo 2016-05-24 iki 2016-06-07 (duomenys neskelbtini). išmokėjo iš viso 469,80 GBP darbo užmokesčio, 2016-04-21 ir nuo 2017-11-08 iki 2017-12-21 (duomenys neskelbtini) sumokėjo atsakovei iš viso 2 474,90 GBP darbo užmokesčio (el. b. medž. 2 t., 7-12 l.; 5 t.,72-170 l.; 6 t. 1-141 l.; 7 t., 55-56 l.). Be to, iš pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad atsakovė nuo 2017-11-01 dirbo (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 7 t., 47-48 l.), dirbo (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 7 t., 51-54 l.), kur už 2021 m. jai išmokėtas 22579,13 GBP darbo užmokestis.

52. Šalių paaiškinimai bei pateikti išrašai iš banko sąskaitos, patvirtina, kad atsakovė 2016 m. sukėlė eismo įvykį ir atlygino padarytą 2813 GBP žalą (el. b. medž. 7 t. 38-62 l.). Be to, šalių paaiškinimai ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas (el. b. medž. 7 t., 10-13 l.) patvirtina, kad ieškovas 2018-05-04 pavojingai vairuodamas, nedraustą transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, dėl ko jam North East London Magistrates teismo buvo skirta 115 GBP bauda bei kitos bausmės (nuobaudos). Dėl šio įvykio ieškovas taip pat turėjo atlyginti žalą, kuri pasak atsakovės siekė 10 000 GBP.

53. Atsakovės pateiktas išrašas iš socialinių tinklų programėlės patvirtina, kad ieškovas 2018 m. deklaravo esantis laisvas (el. b. medž. 1 t., 164 l.). Šios aplinkybės ieškovas iš esmės neneigė. Šalių paaiškinimai, liudytojų I. Š. , G. Š. parodymai patvirtina, kad ieškovas 2018 m. balandžio mėnesį buvo išėjęs gyventi atskirai nuo atsakovės, o 2018 m. lapkričio mėnesį jau vėl gyveno kartu su atsakove.

54. Atsakovės ir S. M. susirašinėjimas patvirtina, kad žemės sklypų paieška ir apžiūra 2020-05, 2020-08 atsakovės prašymu užsiėmė S. M. (el. b. medž. 2 t., 46-49 l.).

55. Iš atsakovės paaiškinimų, liudytojos S. M. parodymų ir mobiliosios banko programėlės vietinių mokėjimų fotokopijos (el. b. medž. 1 t., 168 l.) nustatyta, kad S. M. už atsakovę UAB „GM & licka invest“ 2020-11-14 pervedė 2000 Eur už Žemės sklypus. Atsakovės Revolut sąskaitos Nr. GB85REVO00997017075202 išrašas bei išrašas iš banko sąskaitos patvirtina, kad atsakovė už Žemės sklypus pardavėjui 2020-08-24 sumokėjo 2300 Eur, 2020-09-18 – 9200 Eur, 2020-10-09 – 3000 Eur, 2020-12-09 - 4064,85 Eur, 2020-12-21 – 2500 Eur, iš viso - 21 064,85 Eur, taigi už Žemės sklypus pervesta iš viso 23 064,85 Eur suma, t. y., sumokėta 23 000 Eur Žemės sklypų kaina, kuri buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje (el. b. medž. 1 t. 173-176 l.; 2 t., 50-60 l.). Be to, minėtas išrašas patvirtina ir tai, kad atsakovė 2021-06-14-2021-06-16 sumokėjo UAB „Geopasaulis“ 175 Eur.

56. Išrašai iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės patvirtina, kad atsakovės G. A. vardu pagal 2020-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6974 yra registruota asmeninė nuosavybės teisė į 1037/2287 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. medž.1 t., 91-92 l.), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (el. b. medž. 1 t., 93-94 l.), 100/3619 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 128-133 l.).

57. Iš išrašo iš el. pašto matyti, kad atsakovė 2020-09-16 16.14 val. persiuntė jos ir UAB „GM & licka invest“ atstovo A. B. susirašinėjimą ir pirkimo-pardavimo sutarties projektą, projekte numatyta žemės sklypų kaina – 23 000 Eur (el. b. medž. 45-63 l.). 2022-03-04 17.23 val. persiuntė ieškovui gyvenamojo namo projekto, kurį rengė V. M. įmonė, projekto brėžinius, užsakovas „G.A.“ (G. A. ) (el. b. medž. 1 t. 66-71, 74-81 l.). UAB „Geopasaulis“ parengė topografinį planą su požeminiais tinklais, užsakovas – G. A. (el. b. medž. 1 t., 73 l.).

58. Įrodinėdamas teiginį, kad statė Garažą, ieškovas pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad mini ekskavatoriumi yra atliekami žemės kasimo darbai, matyti pamatai, matyti pastato sienos iš blokelių bei matyti ieškovas ant pastato stogo su įrankiais (el. b. medž. 1 t., 82-90 l.). Išrašas iš ieškovo Revolut banko sąskaitos IBAN Nr. BG08REVO00997084564109, pateiktos PVM sąskaitos faktūros, krovinio važtaraštis patvirtina, kad ieškovas 2021-06-25 sumokėjo 36,99 Eur Kesko Senukai Lithuania, 2021-07-01 – 10,99 Eur, 2021-07-06 – 24,25 Eur, 2021-07-09 – 70,98 Eur ir 26,99 Eur, 2021-07-12 – 21,50 Eur ir 9,48 Eur, 2021-07-13 – 37,03 Eur, 2021-09-05 – 22,27 Eur, 2021-07-02 Moki-Vezi sumokėjo 35,95 Eur, 2021-08-25 – 5,26 Eur, 2021-09-09 – 4,99 Eur, 2021-07-06 Jupoja_Sodo 26 sumokėjo 15,14 Eur, 2021-07-07 UAB Blokesta sumokėjo 1383 Eur už 17 palečių statybinių blokų, 2021-07-09 Pc Viskas Namams sumokėjo 27,38 Eur, 93,90 Eur sumokėta už 80 kg armatūros (gavėjas – E. B. , pristatyta 2021-06-28, t. y., garažo statybos metu), iš viso sumokėta už statybines medžiagas - 1 826,10 Eur (el. b. medž. 1 t., 31-44 l.; 7 t., 95-98 l.). Be to, iš lokalinės sąmatos (el. b. medž. 1 t., 117-119 l.) nustatyta, kad vien statybos darbų kaina pagal 2021 m. liepos kainas yra 16730 Eur.

59. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės asmenine nuosavybe registruotų Žemės sklypų ir neregistruoto Garažo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo.

Dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir atidalijimo.

60. Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

61. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

62. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

63. Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, tačiau atsakovė neigia, kad šalys buvo susitarusios dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, neigė šalių bendro ūkio, gyvenimo kaip šeima faktus. Minėtą atsakovė įrodinėjo liudytojų (šeimos narių, artimųjų, draugų) parodymais, tačiau jų parodymai nėra nuoseklūs, išsamūs, prieštaraujantys vieni kitiems (pvz. liudytojas I. Š. nurodė, kad ieškovas 2018 m. rudens pabaigoje buvo priimtas atsakovės gyventi kartu vien dėl to, kad buvo skolingas 3000 GBP, liudytoja S. M. nurodė, kad ieškovą atsakovė 2018 m. pabaigoje priėmė iš gailesčio, liudytoja G. Š. nurodė, kad gal dėl pripratimo ieškovas vėl buvo priimtas, tačiau buvo iškelta sąlyga, kad galės gyventi kartu iki pirmo konflikto, liudytoja A. A. nurodė, kad ieškovas grįžo pas atsakovę 2018 m. dėl to, kad jo nuomojamam būstui pasibaigė priešgaisrinė licenzija), liudytojai nurodė aplinkybes, kurias sužinojo iš atsakovės (pvz. liudytoja S. M. nurodė, kad 2021 m. po Covid pandemijos ieškovas gavo 7000 Eur išmoką, nors liudytoja su ieškovu negyvena, nematė jo banko sąskaitos išrašo ir kt.). Paminėtina, kad ir ieškovo liudytojai (šeimos nariai, artimieji, draugai) prisiminė ne visas aplinkybes, didžiąją daugumą aplinkybių liudytojai sužinojo iš ieškovo, kai kurių liudytojų parodymai taip pat prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms (pvz. liudytojas A. B. nurodė, kad atsakovė gal tik 6 mėnesius dirbo, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ji dirbo ilgiau), liudytojai itin nenoriai pasakojo apie aplinkybes, kurios nepalankios ieškovui (pvz. apie jo padarytą eismo įvykį, santykius su G. V. ). Todėl priimdamas šį sprendimą teismas remsis liudytojų parodymais tiek, kiek jie neprieštaraus kitiems byloje esantiems įrodymams. Visgi iš nuotraukų, ieškovo paaiškinimų, šalių pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad šalys ne tik gyveno kartu, tačiau juos siejo ir abipusiai šilti jausmai, jie kartu keliavo, šventė šventes, kartu rūpinosi buitimi, mokėjo mokesčius, vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima JK nuo 2015 m. birželio (pora buvo dar anksčiau) iki 2022 m. balandžio mėnesio, su 7 mėnesių pertrauka 2018 m., po ko šalys susitaikė ir vėl gyveno kartu kaip anksčiau. Iš šalių veiksmų (ieškovas nuolat dirbo ir gavo gerokai didesnį darbo užmokestį nei atsakovė, o atsakovė 2015-2017 m. studijavo, tuo laikotarpiu dirbo protarpiais, nuo 2019 m. nuolat dirbo), banko sąskaitų išrašų, šalių susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovas ne tik pervedė atsakovei dalį piniginių lėšų (11 108 GBP), bet ir prisidėjo prie bendrų išlaidų padengimo gerokai didesne suma (2-2,5 karto, kaip nustatyta atsakovė dėl to sutaupė 7172,25 GBP numos mokesčio sumą) nei atsakovė, o atsakovė tuo tarpu neabejotinai turėjo galimybes pinigines lėšas taupyti. Paminėtina ir tai, kad, pasak ieškovo, jis gaudavo darbo užmokestį ir grynais pinigais (darbo užmokesčio mokėjimo grynais pinigais faktą patvirtino ir liudytojai I. Š. ir G. Š. ), kuriuos atiduodavo atsakovei, o iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ji įnešdavo į savo kasdieninio naudojimo banko sąskaitą grynus pinigus, todėl ieškovas įrodė ir šią aplinkybę (CPK 178 str.), tačiau šioje byloje nėra galimybių nustatyti tikslios ieškovo atsakovei perduotų grynųjų pinigų sumos. Taigi rašytinai byloje esantys įrodymais, patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad šalys buvo susitarę, jog ieškovas nuolat dirbs, didesne dalimi prisidės prie bendrų išlaidų padengimo, atskaičius išlaidas, perves likusias pinigines lėšas atsakovei taupyti, o atsakovė mokysis bei pagal galimybes dirbs ir taupys pinigines lėšas.

64. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.

65. Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypai yra registruoti atsakovės vardu, Garažas dar neregistruotas, tačiau jis yra faktiškai pastatytas (88 proc. baigtumas), bei byloje yra nustatyta Garažo vertė. Tačiau tam, kad nustatyti, ar šis turtas buvo įsigytas ir sukurtas kaip bendroji dalinė šalių nuosavybė, reikia nustatyti, kad šalys buvo susitarę dėl konkretaus turto įgijimo/sukūrimo kuris jiems priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise.

66. Atsakovė, nurodydama, kad siekė įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, nebuvo nuosekli. Visų pirma, tikslą įgyti turtą asmeninės nuosavybės siejo su taupomosios (ISA) banko sąskaitos atidarymu 2018-01-31, tačiau nurodė, kad nusprendė įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise po to, kai ieškovas ją 2018 m. balandį paliko, taigi neaišku, kuris iš šių įvykių lėmė tokį atsakovės sprendimą. Antra, nors atsakovė nurodė, kad ji po 2018 m. nebesiejo savo ateities ir gyvenimo su ieškovu, tačiau jį priėmė gyventi kartu, gyveno viename kambaryje, toliau dalinosi buitimi, išlaidomis, kartu keliavo, šventė šventes ir kt. Trečia, atsakovė nurodė, kad turtas buvo įgytas iš jos asmeninių lėšų, gauto darbo užmokesčio, kad kiekvieną mėnesį į jos taupymui skirtą banko sąskaitą automatiškai buvo pervedamos 200 GBP piniginės lėšos. Tačiau nuo 2018-01-31 iki 2020-09-18 yra 31 mėnuo ir 18 dienų, taigi per šį laikotarpį taupomojoje sąskaitoje atsakovė galėjo sutaupyti iš viso 6400 GBP (apie 7000 Eur), kai Žemės sklypų kaina - 23 000 Eur, taigi atsakovė pirko Žemės sklypus ne tik iš sutaupytų taupomojoje sąskaitoje lėšų.

67. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad šalių tikslas įsigyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise susiformavo iki 2018 m., nes, pasak ieškovo, jis pradėjo pervesti atsakovei pinigus taupymui dar 2015-2016 m., ką iš esmės patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, galvojo įsigyti būstą JK, o po to pradėjo ieškoti pirkti nekilnojamųjų daiktų Lietuvoje. Šiuos ieškovo paaiškinimus iš dalies patvirtina liudytojos A. B. ir liudytojos E. B. parodymai, iš kurių matyti, kad dar 2017-2018 m. šalys teiravosi dėl sodybos (duomenys neskelbtini) pirkimo, ko neneigė ir pati atsakovė. Šalių draugai A. Š. ir A. V. patvirtino, kad šalys 2018 m. ieškojo pirkti žemės sklypo prie ežero Lietuvoje. Taigi 2015-2018 m. šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus nekilnojamojo daikto įsigijimo, jų valia įsigyti konkretų nekilnojamąjį daiktą dar nebuvo susiformavusi.

68. Analizuojant byloje esančius įrodymus, sutiktina su tuo, kad nekilnojamojo turto paieškomis, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu užsiėmė atsakovė, jai padėjo jos teta S. M. (ieškovo, atsakovės paaiškinimai, liudytojų I. Š. , S. M. , S. G. parodymai, atsakovės susirašinėjimas su S. M. , S. G.), buvo ieškoma žemės sklypo prie vandens telkinio, (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių ieškovas neneigė, nurodė, kad šalys buvo susitarusios pirkti žemės sklypą gražioje vietoje, prie vandens, ketino mokėti už žemės sklypą iki 20 000 Eur. Šiame kontekste, pastebėtina taip pat tai, kad ieškovo tėvas gyvena Panevėžyje, tačiau ieškovo ir jo tėčio santykiai pagerėjo tik 2016 m. (liudytojo I. Š. parodymai), taigi ieškovas iš esmės neturėjo šeimos narių, kuriais galėtų pasitikėti, kurie apsiimtų žemės sklypo paieška Šiauliuose ar Šiaulių rajone. Tuo tarpu atsakovės šeimos nariai gyvena Šiauliuose/Šiaulių rajone, įrodymų, kad šeimos narių santykiai būtų pašliję – nėra, atsakovė pasitikėjo S. M. , kuri yra dar ir atsakovės krikšto mama. Todėl pasirinkimas pasitelkti S. M. žemės sklypo paieškoms sietinas ne tiek su atsakovės siekiu įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise, kiek su aukščiau minėtomis aplinkybėmis. Be to, atsakovės susirašinėjimas su S. M. , ne nepaneigia šalių sprendimo įsigyti žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet dar jį ir patvirtina, kad nes kaip matyti iš susirašinėjimo, buvo ieškoma žemės sklypo gražioje vietoje, prie vandens, ką ieškovas įvardino kaip esmines būsimo žemės sklypo savybes.

69. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2020-09-16, t. y., iki 2020-09-18 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo siuntė ieškovui el. paštu ketinamos sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties projektą, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, vėliau - gyvenamojo namo projektą, taigi ieškovas žinojo esmines ketinamos sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, Žemės sklypų vietą, plotą, adresą, būsimas gyvenamojo namo esmines savybes. Paminėtina ir tai, kad tokio pobūdžio informacija draugui, su kuriuo neplanuojama bendra ateitis, paprastai nėra siunčiama, juo labiau šios informacijos atsakovė nesiuntė draugei S. G. ar savo pusseserei A. A. Tai, kad atsakovė persiųsdama el. paštu gautą informaciją neprašė jokių ieškovo komentarų, neklausė klausimų iš esmės nepaneigia to, kad šalys ketino įsigyti Žemės sklypus, pastatyti gyvenamąjį namą, kuriame toliau gyventų šalių šeima, nes ketinamas statyti gyvenamasis namas buvo suplanuotas didelio ploto (apie 300 kv. m), su atskiromis patalpomis šeimos nariams, su baseinu. Apie abiejų šalių bendrai nusipirktus Žemės sklypus abi šalys informavo liudytojus A. B. , D. M. , I. B. , A. B. , rodė šiems liudytojams būsimo namo projektą.

70. Aplinkybė, kad ieškovas nežinojo, kad atsakovė skolinosi iš S. M. 2000 Eur Žemės sklypams pirkti, patvirtina tik tai, kad visi organizaciniai klausimai, susiję su Žemės sklypų pirkimu (ir vėliau - gyvenamojo namo projekto rengimu) buvo pavesti atsakovei. Nors atsakovė teigė, kad ji pasiskolino iš I. Š. 3500 GBP (tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytojai R. B. ir I. Š. ), tačiau ieškovas apie tokios paskolos sutarties sudarymą nieko nežinojo, byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtų pinigų perdavimą atsakovei, rašytinė paskolos sutartis nesudaryta. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad atsakovė teigė, jog ji grąžino I. Š. paskolos sumą ir tai grindė išrašais iš banko sąskaitos (el. b. medž. 1 t., 171 l.), iš kurių matyti, kad 2021-05-21 pervesta I. Š. per du kartus iš viso 3500 GBP suma, tačiau liudytojas I. Š. teismo posėdyje nurodė, kad jam atsakovė 2021 m. pavasarį pervedė 3500 GBP garažo vartams nupirkti ir sumontuoti (ne grąžino paskolą). Šie prieštaravimai, ieškovui neigiant, kad atsakovė skolinosi iš I. Š. Žemės sklypams įsigyti, sudaro pagrindą abejoti atsakovės ir jos liudytojų nuoširdumu ir atmesti jų paaiškinimus bei parodymus.

71. Taigi šalys ne tik turėjo aiškią susiformavusią valią 2020 m. rugsėjį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise Žemės sklypus, bet ir apie Žemės sklypų įsigijimą, planus statyti gyvenamąjį namą bendram šalių gyvenimui informavo šeimos narius. Nuosavybės teisė į Žemės sklypus įgyta šalims gyvenant kartu JK, vedant bendrą ūkį, dalinantis pareigomis, kartu apmokant išlaidas (nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui, pramogoms).

72. Paminėtina ir tai, kad atsakovė nurodė, jog siekė įgyti Garažą asmeninės nuosavybės teise, planavo, kaip jis atrodys, norėjo vienšlaičio, kad galėtų įsirengti saulės baterijas, kad gaminti elektrą, laikyti įrankius, tačiau ir šiuo atveju atsakovė nebuvo nuosekli. Atsakovė nurodė, kad neprašė ieškovo statyti Garažą, tačiau ir neprieštaravo, kai ieškovas statė Garažą, pirko jam statyti reikalingas statybines medžiagas, apmokėjo už pagalbą D. K. (ieškovo paaiškinimai, liudytojo D. K. parodymai), Garažą taip pat padėjo statyti ieškovo tėtis A. B. . Atsakovė kartu su savo mama G. Š. atvežė dirbantiesiems statybose maisto (liudytojos G. Š. , liudytojo A. B. parodymai). Taigi atsakovės veiksmai 2021 m. vasarą iš esmės patvirtina šalių siekį įgyti (pastatyti Garažą) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad nors atsakovė nurodė, kad ji neprašė ieškovo statyti Garažo, kad Garažas pastatytas I. Š. veiklai vykdyti, tačiau už rangos darbus nei atsakovė, nei kas nors kitas iš jos šeimos narių ieškovui nemokėjo, I. Š. jokios veiklos Garaže iki šiol nevykdo (liudytojos G. Š. parodymai). Atsakovė teiginys, kada Garažas pastatytas I. Š. veiklai vykdyti prasilenkia ir su logika, nes byloje nėra duomenų, kad I. Š. būtų ketinęs grįžti nuolat gyventi ir dirbti į Lietuvą, Garaže veikla nėra vykdoma, šią mintį teismo posėdyje išsakė tik ieškovas, kuris nurodė, kad jis ketino grįžti į Lietuvą ir pradėti vykdyti Garaže veiklą – baldų gamybą, tokiu būdu užsidirbti papildomai pajamų gyvenamojo namo statyboms, o ir Garažas buvo statomas už, atsakovės teigimu, jos pinigines lėšas ant jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, taigi nėra jokios prasmės Garažu leisti naudotis I. Š. Atsakovės teiginių dėl Garažo statybos, jo įgijimo asmeninės nuosavybės teise, naudojimo pastačius, nepatvirtino teismo posėdyje atsakovės kviesti liudytojai, kurių parodymai itin skirtingi. O būtent, liudytoja S. M. nurodė, kad atsakovė ketino viena pati įsigyti Žemės sklypus ir pasistatyti gyvenamąjį namą, kad atsakovė nebesiejo savo ateities su ieškovu, buvo tik kambariokai, tačiau, kalbant apie Garažo statybą, liudytoja nurodė, kad Garažą padėjo statyti ieškovas, jo tėtis, jos sutuoktinis, visi padėjo be atlygio, nes jų šeimoje taip įprasta, kas iš esmės patvirtina, jog statant Garažą šalys gyveno ir veikė kaip šeima, kartu statė nekilnojamąjį daiktą. Liudytoja S. G. nurodė, kad JK atsakovė projektavo baldus, o ieškovas juos gamino, todėl sprendė, kad Garažas buvo skirtas bendrai ūkinei veiklai vykdyti – baldams gaminti. Liudytojas I. Š. nurodė teismo posėdyje, kad jis siūlė atsakovei pastatyti Garažą įrankiams ir statybinėms medžiagoms laikyti, vėliau nurodė, kad siūlė statyti didesnį Garažą, kad galėtų kartu su ieškovu baldus gaminti. Liudytoja G. Š. nurodė, kad jie statė Garažą, nes ketino jame laikyti I. Š. traktorių, įrankius, jai I. Š. sakė, kad gal jis vykdys Garaže veiklą, gamins baldus.

73. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kada pradėjo Garažo statybos darbus (2021 m. vasarą), detaliai paaiškino darbų eigą (2021-07-03 išlieti pamatai, 2021-07-12 mūryti blokeliai, 2021-09-01 baigtas dengti stogas), nurodė, kokias statybines medžiagas ir įrenginius pirko (pirktas grąžtas, armatūra, blokeliai, polistirolas, mediena, stogo danga), paaiškino, kad Garažo vartus pirko atsakovė, o mini ekskavatorių naudojo I. Š. , jo išlaidos Garažui statyti – visa dėl Covid pandemijos gauta pašalpa, jis mokėjo už statybines medžiagas pavedimais ir grynaisiais pinigais, jis taip pat mokėjo už darbą D. K., jam padėjo Garažą statyti I. Š. , jo tėtis, Garažo statybos eigą jis fiksavo nuotraukomis, jas siuntė tėčiui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsiskaitė už statybines medžiagas pavedimais, nuotraukos patvirtina tai, kad ieškovas buvo statybos vietoje, atliko statybos darbus. Atsakovė, teigdama, kad Garažas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nenurodė, kada buvo pradėtas statyti Garažas, Garažo statybos eigos, nors nurodė, kad ji pirko statybines medžiagas, pati jų ieškojo, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra, taip pat nors nurodė, kad Garažą statė I. Š. , kad jam ieškovas tik padėjo statyti, t. y., padėjo lieti pamatus, nedaug padėjo statant Garažo sienas, dengiant stogą, tačiau galiausiai pripažino, kad Garažą statė I. Š. su ieškovu, padėjo statyti V. O. , ieškovo tėtis, D. K. , S. M. sutuoktinis. Paminėtina, kad atsakovės liudytojai nepatvirtino atsakovės pozicijos dėl Garažo statybų, o būtent liudytoja A. A. nurodė, kad didžiąją dalį statybos darbų atliko I. Š. , nes ieškovas ir atsakovė tuo metu buvo užsienyje. Šie liudytojos parodymai yra atmetami, nes ieškovas visiškai įrodė teiginius savo paaiškinimais, liudytojų D. K. (liudytojas nurodė, kad padėjo ieškovui Garažo pamatus statyti, padavinėjo ieškovui betoną maišuose, o ieškovas pylė, betonavo, padavinėjo ieškovui blokelius, tvarkė teritoriją, pernešė lentas, jam nurodė, ką daryti ieškovas, jis mokėjo už darbą, I. Š. patardavo, kaip geriau daryti, padėjo statyti Garažą, patvirtino, kad važiavo kartu su ieškovu ir I. Š. pirkti medieną, betoną), I. B. (liudytoja parodė, kad Garažą statė ieškovas, o jos sutuoktinis padėjo, pjaustė plytas, padavinėjo ieškovui, jai siuntė video, kai darbo įrankius ieškovas mėtė, siuntė nuotraukas), A. B. (liudytojas parodė, kad Garažą statė ieškovas, liudytojas pjaustė blokelius, užpildė tarpus, kad važiavo kartu su ieškovu į „Senukai“ parduotuvę pirkti klijų, blokelių, už kuriuos ieškovas sumokėjo grynais pinigais, statybinių medžiagų buvo pilna automobilio bagažinė) parodymais ir rašytiniais įrodymais, kad jis Garažo statybų metu buvo Lietuvoje ir atliko Garažo statybos darbus. Liudytojas I. Š. tvirtino, kad jis visus statybos darbus atliko, kad ieškovas jam tik padėjo, tačiau vėliau pripažino, kad kartu su ieškovu pamatus liejo, sienas pastatė, stogą uždengė, taip pat nors nurodė, kad jo manymu atsakovė buvo pagrindinė Garažo statybų finansuotoja, tačiau pripažino, kad ieškovas pirko blokelius. Vertinant liudytojo I. Š. parodymus yra svarbi ir jo žinutė rašyta ieškovui iki bylos nagrinėjimo teisme (el. b. medž. 2 t., 182 l.), iš kurios matyti, kad jam Garažo nereikia, kad jis traktoriuką pastatys kitur, nurodė, kad jis kariauja su atsakove dėl ieškovo Garažo, kad ji grąžintų ieškovui pinigus, todėl minėta liudytojo pozicija, kad tik jis statė Garažą, kad Garažas jam yra reikalingas, kad pagrindinė Garažo finansuotoja buvo atsakovė susiformavo kilus ginčui teisme.

74. Taigi minėtų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalys gyvendami kartu kaip šeima, taupė pinigines lėšas bendram turtui – Žemės sklypams – įsigyti, Garažui pastatyti, ketino statyti gyvenamąjį namą, ir ieškovas savo piniginiais įnašais (11 108 GBP suma ir 7 172,25 GBP suma, kurią atsakovė sutaupė nemokėdama nuomos mokesčio) prisidėjo prie Žemės sklypų įsigijimo, piniginiais įnašais bei sumokėdamas už statybines medžiagas, ir darbu prisidėjo prie Garažo sukūrimo. Taigi šios aplinkybės vertintinos kaip jungtinė veikla (partnerystė) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

75. Nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 23 punktas).

76. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį.

77. Nagrinėjamu atveju bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo įgyti Žemės sklypai ir Garažas. Nuosavybės teisė į Žemės sklypus įgyjama tik sudarant sandorį – pirkimo-pardavimo sutartį. Nors pirkimo-pardavimo sutartį pagal atsakovės įgaliojimą ir atsakovės vardu sudarė S. M. , tačiau teisinė sandorio registracija, asmuo, sudaręs pirkimo-pardavimo sandorį neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl turto dalių nustatymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2000 Eur Žemės sklypų pardavėjui pervedė S. M. , o likusią 21 000 Eur sumą – atsakovė. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2020-09-18 (iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pinigai“ pervedė atsakovei iš viso 11108 GBP (apie 12 777 Eur), taigi šiek tiek daugiau nei pusę sumos, reikalingos sumokėti už Žemės sklypus, ir šia suma atsakovė disponavo. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovui sumokant nuomos mokestį atsakovė prie jo sumokėjimo neprisidėjo ir tokiu būdu sutaupė ne mažiau kaip 7 172,25 GBP (apie 8 249,95 Eur), ieškovas bendriems šeimos poreikiams patenkinti skyrė 2-2,5 karto daugiau piniginių lėšų nei atsakovė. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė taupė pinigines lėšas, buvo atsidariusi taupymui skirtą banko sąskaitą, taip pat dirbo ir gavo pajamas, tačiau jos pajamos buvo mažesnės nei ieškovo, ir atsakovė neturėjo visos sandoriui sudaryti reikalingos sumos, už ją S. M. sumokėjo 2000 Eur. Todėl esant šiems įrodymams, konstatuotina, kad šalys lygiomis dalimis po ½ dalį prisidėjo sumokant Žemės sklypų kainą pardavėjui.

78. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už statybines medžiagas, reikalingas Garažui pastatyti sumokėjo iš viso 1 826,10 Eur, nurodė, kad Garažui statyti jis išleido visą savo dėl Covid pandemijos gautą kompensaciją (apie 10 000 Eur). Atsakovė jos išlaidas Garažui statyti pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė, tačiau ieškovas neginčijo, kad ir atsakovė pirko Garažui statyti reikalingas statybines medžiagas (nurodė vartus). Byloje taip pat įrodyta, kad ieškovas, padedant kitiems asmenims, pastatė Garažą (88 proc. baigtumas), Garažo statybos darbų vertė - 16730 Eur, rinkos vertė 15800 Eur. Įvertinus visas šias aplinkybes, nesant galimybių tiksliai nustatyti šalių indėlio pastatant Garažą dalies, taikytina CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta partnerių lygių dalių įnašų prezumpcija, ir laikytina, kad ieškovo dalis kuriant bendrąją dalinę nuosavybę sudaro ½ dalį.

79. Šioje byloje nustatyta, kad viso ginčo turto rinkos vertė pagal ieškovo užsakymu atliktą turto vertinimą (el. b. medž. 6 t., 149-189 l.) yra 61 200 Eur. Nors atsakovė ginčijo Garažo vertę, tačiau įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą vertės dydį (6 000 Eur), nepateikė, taip pat neprašė byloje skirti ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, tokio prašymo nepateikė ir atsakovę atstovavęs advokatas (kvalifikuotas teisininkas), o teismas šio pobūdžio bylose yra neaktyvus. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovas įrodė, jog ginčo turto rinkos vertė yra 61 200 Eur.

80. Kadangi šalių jungtinė veikla yra pasibaigusi, ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią ½ dalį, visą ginčo turtą priteisiant atsakovei, o jam iš atsakovės priteisiant 30 600 Eur kompensaciją. Taigi ieškovas siekia atidalinti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą turtą tokiu būdu – atsakovei priteisti visą Garažą su Žemės sklypais natūra, o jam iš atsakovės priteisti piniginę kompensaciją (CK 6.978 straipsnio 4 dalis). Ieškinio reikalavimas atidalyti turtą tokiu būdu grindžiamas tuo, kad šalys nuo 2022 m. balandžio mėnesio kartu nebegyvena, ieškovas ginčo turtu nesinaudoja ir neketina naudotis, šalių santykiai įtempti.

81. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje yra nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

82. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, todėl akivaizdu, jog šalys toliau kartu gyventi bei naudotis ginčo turtu (Garažu ir Žemės sklypais) negali, ieškovas ginčo turtu nesinaudoja nuo 2022 m. balandžio mėnesio, juo naudojasi atsakovė, nėra realios galimybės atidalyti Garažo bei Žemės sklypų natūra, ieškovui tenkanti ginčo turto dalis yra lygi atsakovei tenkančio turto daliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsakovei priteistinas visas ginčo turtas natūra, o ieškovui iš atsakovės priteistina 30 600 Eur kompensacija už jam priklausančią ir atsakovei atitenkančią Garažo ir Žemės sklypų dalį, kompensacijos dydį nustatant pagal ginčo turto vertę (61 200 Eur) (CK 4.80 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Taigi patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

83. Atsakovė, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, prašė skirti ieškovui 5000 Eur baudą, pusę šios baudos sumokant atsakovei, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Nagrinėjame atveju tenkinus patikslintą ieškinį ir nenustačius kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, atsakovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.

84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

85. Ieškovas šioje byloje sumokėjo 742 Eur žyminio mokesčio (el. b. medž. 1 t., 10 l., 6 t., 185 l.), 3330 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. medž. 7 t., 24 -28 l., 63-65 l.), 112 Eur vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą išlaidų (el. b. medž. 1 t., 113-115 l., 2 t., 135 l.). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, todėl 742 Eur žyminis mokestis, 3330 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų ir įrodymų apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę yra protingos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių, bei 112 Eur išlaidos už vertimo paslaugas, kurios buvo būtinos, priteistinos iš atsakovės kaip pralaimėjusios bylą šalies ieškovui, iš viso priteistina 4 184 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str., 1 d. 1 p., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

86. Ieškovas taip pat pateikė E. Z. 2022-12-20 sąskaitą-faktūrą serija EZSK Nr. 2022-12/003 dėl 150 Eur už garažo paskirties statinio sąmatinį kainos skaičiavimą (el. b. medž. 1 t., 116 l.), tačiau nepateikus šios sąskaitos pamokėjimą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo šias išlaidas priteisti iš atsakovės.

87. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur, ir jos priteistinos valstybei iš bylą pralaimėjusios atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

88. 2023-01-16 nutartimi (el. b. medž. 1 t., 134-136 l.) padarytas įrašas viešajame registre apie nuosavybės teisės perleidimo draudimą paliktinas galioti iki visiško sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso: žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,1762 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 100/3619 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7238 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1037/2287 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2287 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir pagalbinės paskirties statinys - garažas, bendros 61 200 Eur rinkos vertės.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims po 1/2 dalį priklausantį nekilnojamąjį turtą:

- priteisti atsakovei G. A. , a. k. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1762 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 100/3619 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7238 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1037/2287 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2287 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagalbinės paskirties statinį - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bendros 61200 Eur rinkos vertės;

priteisti iš atsakovės G. A. , a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui E. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), 30 600 Eur (trisdešimties tūkstančių šešių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už G. A. atitekusią ieškovo turto dalį.

Priteisti iš atsakovės G. A. , a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui E. B. , a. k. (duomenys neskelbtini), 4 184 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovės G. A. prašymą dėl baudos ieškovui E. B. skyrimo.

2023-01-16 nutartimi padarytą įrašą viešajame registre apie nuosavybės teisės perleidimo draudimą palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.