- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- e2A-162-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00071-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- G. A.
- Ieškovas
- E. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Rasos Bartašienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje, priimto pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. A. dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, šio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. B. ieškiniu, kurį vėliau patikslino (el. b. medž. 1 t., 1-8 l.; 6 t., 142-148 l.), teikė reikalavimus:
1.1. pripažinti, kad bendros jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovas E. B. ir atsakovė G. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį įsigijo, pastatė: žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1762 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 100/3619 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7238 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1037/2287 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2287 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagalbinės paskirties statinį - garažą, bendros 61 200 Eur rinkos vertės;
1.2. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims po 1/2 dalį priklausantį nekilnojamąjį turtą ir G. A. priteisti žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,1762 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 100/3619 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7238 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1037/2287 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2287 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagalbinės paskirties statinį - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bendros 61 200 Eur rinkos vertės; priteisti iš G. A. E. B. naudai 30 600 Eur piniginę kompensaciją už G. A. atitekusią bendrosios jungtinės veiklos metu įgyto ir bendrosios dalinės nuosavybės teise atitekusią ieškovo turto dalį;
1.3. priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas su atsakove G. A. susipažino 2009 metais, po ketverių metų draugystės, šalys nutarė puoselėti šeimos santykius. 2013 metais atsakovė atvyko pas ieškovą į (duomenys neskelbtini) gyventi drauge, jie gyveno kaip šeima, dirbo, vedė bendrą ūkį, nuomojosi gyvenamąją patalpą, planavo susituokti. Bendro šeimyninio gyvenimo metu šalys turėjo tikslą užsidirbti (duomenys neskelbtini), susitaupyti lėšų, grįžti ir įsikurti Lietuvoje, įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Rašytinio susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos šalys nebuvos pasirašiusios. Atsakovė dirbo ir dalį laiko studijavo.
3. Šalys buvo sutarę, kad visos pragyvenimo (duomenys neskelbtini) išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, transporto, draudimo, kitos mokesčių sumokėjimo išlaidos, pramogos mokamos iš ieškovo uždirbtų lėšų, o mėnesinės santaupos (lėšos likusios padengus einamas išlaidas), įnešamos į atsakovės banko sąskaitą ir taupomos nekilnojamojo turto įsigijimui Lietuvoje. Ieškovas nuolat perduodavo grynųjų pinigų sumas, taip pat pervesdavo banko pavedimais pinigų sumas, kurias atsakovė turėjo įnešti į jos vardu atidarytą banko sąskaitą, skirtą taupymui.
4. Įgyvendinant susitarimą, už bendrai sutaupytas, šalims dirbant (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas 2020-09-18 notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovės vardu, panaudojant bendras sutaupytas lėšas, buvo įgyti aukščiau minėti (1.1 papunktyje) žemės sklypai. Žemės sklypai buvo įsigyti išsimokėtinai pardavėjui sandorio kainą 23 000 Eur sumokant dalimis: 11 500 Eur prieš pasirašant notarinės formos sandorį, 11 500 Eur laikotarpiu nuo 2020-10-30 iki 2021-04-30. Su pardavėju buvo atsiskaityta laiku ir tinkamai. Visos sandorio sąlygos, sandorio kaina buvo derinami šalių bendru sutarimu.
5. Po žemės sklypų įsigijimo V. M. įmonė šalių užsakymu pradėjo poilsio paskirties pastato projektavimo darbus. Projektiniai sprendiniai buvo derinami šalių bendru sutarimu. Su architekte susitikimai vyko Lietuvoje, o elektroniniais laiškais atsakovė rašydavo architektei bendrus šalių siūlymus. Pasirinktą poilsio paskirties pastato statybą apsprendė žemės sklypų paskirtis, kadangi pagrindinis žemės sklypas, kuriame buvo projektuojamas statinys, buvo rekreacinėje teritorijoje. Poilsio paskirties pastatui pakako A+ klasės reikalavimo, todėl šalys buvo numatę dujinį šildymą
6. Bendros jungtinės veiklos metu poilsio paskirties pastato statybos darbai nebuvo pradėti, nes viso namo statybai pinigų neturėjo, tačiau ieškovas, turėdamas statybos darbų žinių ir patirties, pradėjo statyti ir pastatė pagalbinės paskirties pastatą - garažą 80 kv. m ploto su stogu, vartais (toliau – garažas). Pagalbinės paskirties pastatą ieškovas statė pats, t. y., savo fiziniu darbu. Pagalbinės paskirties pastatas buvo pastatytas 2021 metais rudenį. 2021 m. birželio pabaigoje buvo išlieti pamatai, išbetonuotos grindys, liepos mėnesio pradžioje jau pradėtos mūryti pastato sienos, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo uždengtas stogas, 2021 metų pabaigoje į garažo pastatą įstatyti vartai. VĮ Registrų centras teisinė registracija neatlikta, nes tokio ploto pagalbiniam pastatui nėra būtina registracija VĮ Registrų centras. Pagalbinio paskirties pastato statybos kaina 16 000 Eur.
7. Dėl jungtinės veiklos narių įnašų dydžio pažymėtina, kad susitarimas apėmė bendro turto sukūrimą lygių dalių principu, todėl pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, turtas turi būti šalims padalintas lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Remiantis nekilnojamojo turto vertintojo D. M. 2023-05-18 specialisto konsultacine išvada Nr. 2023-22, Garažo rinkos vertė 15 800 Eur, Žemės sklypo 1 vertė 29 200 Eur, Žemės sklypo 2 vertė 0 Eur, Žemės sklypo 3 vertė 16 200 Eur. Viso nekilnojamojo turto rinkos vertė 61 200 Eur. Tokiu būdu atsakovė turi kompensuoti ieškovui ½ dalį turto rinkos vertės, viso 30 600 Eur.
8. Papildomai paaiškino, kad gyvenant kartu ieškovas per savaitę išleisdavo apie 1000 GBP, jis apmokėdavo nuomą, mokesčius, maistą. Atsakovė taip pat pirko maistą, tačiau išleisdavo labai nedideles sumas. Patvirtino, kad kol atsakovė mokėsi, jos pajamos buvo 2-3 kartus mažesnės už jo, o jo įnašas bendram turtui įsigyti ir sukurti net didesnis, nei atsakovės, tačiau vis tiek mano, kad reikia dalinti viską per pusę. Gautas išmokas dėl Covid pandemijos panaudojo namo projektui parengti ir garažui pastatyti. Jis 2015-2022 m. pervesdavo ženklias sumas atsakovei į jos banko sąskaitą, tuo metu nežiūrėjo į banko sąskaitą, kiek iš viso sutaupyta pinigų, taip pat davė apie 45 000 GBP grynaisiais, tačiau atsakovė juos visų pirma į savo banko sąskaitą įsidėdavo, o po to į taupomąją sąskaitą pervesdavo, kurie pavedimai – negali atsakyti.
Šalies argumentai
9. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuo 2013 m. sausio iki 2014 m. vidurio su ieškovu atsakovė nebendravo. 2014 m. liepos mėnesį atsakovė Lietuvoje įgijo vidurinį išsilavinimą. Tuo metu ji dirbo modeliu (duomenys neskelbtini) agentūroje (duomenys neskelbtini), ir nusprendė tęsti šį darbą dar metus. Po brandos atestato gavimo metus keliavo vykdydama įsipareigojimus pagal sutartį su modelių agentūra. Į (duomenys neskelbtini) atvyko 2015 m. balandžio pabaigoje. 2015-06-01 atsakovė žinutėje ieškovui pranešė, kad pateikė dokumentus stoti į universitetą Lietuvoje, tam atvejui, jeigu neįstotų (duomenys neskelbtini). Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), atsakovė su juo savo gyvenamosios vietos ar asmeninių planų nederino, nes tam nebuvo pagrindo (santuokos, partnerystės, bendro ūkio ar jungtinės veiklos). 2019-02-19 žinutėje ji aiškiai ieškovui nurodė, kad neketina su juo sudaryti santuokos.
10. 2014 m. atsakovės mamos sutuoktinis I. Š. pasiūlė ieškovui atvažiuoti pas jį į (duomenys neskelbtini) dirbti. Pats I. Š. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2004 m. Ieškovas neturėjo pinigų įsikūrimui, todėl atsakovė pardavė savo automobilį ir paskolino ieškovui 4500 litų. Vėliau ieškovas gražino paskolą, jai darydamas pavedimus per banko sąskaitą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad joks bendras ūkis nebuvo vedamas. I. Š. padėjo rasti darbą ieškovui, jie kartu gyveno ir dalinosi vieną kambarį (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir ieškovas naudojosi vienu kambariu ir kiekvienas apmokėjo kambario nuomos ir komunalinius mokesčius. Tokiu būdu bendras ūkis taip pat nebuvo vedamas, nebuvo susitarimo vykdyti kokią nors veiklą arba pasiekti kokį nors bendrą tikslą, o atsirado nuomos teisiniai santykiai, kadangi jie nuomojosi po kambarį tame pačiame gyvenamajame name kartu su dar dviem arba trimis nuomininkais.
11. 2015 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė ir ieškovas gyveno atskirai. Atsakovė nusprendė likti studijuoti (duomenys neskelbtini) pas tėvus, todėl susitvarkė studijų dokumentus ir įstojo į universitetą. Jos pajamas sudarė gaunamos studento pašalpos, tuo pačiu metu pradėjo klausyti odontologo asistento kursus, atliko praktiką, pradėjo dirbti nuo 2015 m. gruodžio. Iš gaunamų pajamų lygiomis dalimis su ieškovu mokėjo už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius, taip pat maisto išlaidas. Keletą kartų su ieškovu vyko į keliones, kurių kainą ir išlaidas dengdavo lygiomis dalimis. Priešingai, nei nurodo ieškovas, dvi taupomąsias sąskaitas atidarė 2018 m., po to, kai ieškovas pradėjo gyventi su kita moterimi. Tai patvirtina ieškovo žinutės, kuriose ieškovas aiškina apie santykių su kita moterimi pradžią.
12. 2018 m. balandį ieškovas išsikėlė iš jų išsinuomoto gyvenamojo namo, pradėjo gyventi su kita moterimi ir atsakovė su ieškovu nebendravo. Ieškovas grįžo nuomotis kambarį tame pačiame name 2019 m. žiemą. Ji bendravo su ieškovu, tačiau neištikimybės jam neatleido ir santuokos ar bendro gyvenimo su juo neplanavo. Ieškovo pateiktų mokėjimų į atsakovės banko sąskaitą paskirtis buvo dovana, taip pat ieškovas atidavinėjo jai skolą, padengdavo jam tenkančią būsto komunalinių išlaidų dalį, taip pat sumokėjo pusę kainos už kelionę. Iš savo banko sąskaitos atsakovė nuolat apmokėdavo maisto ir buities reikmenų pirkimą, taip pat iš savo banko sąskaitos nuolat apmokėdavo rūbų ir kitų daiktų bei paslaugų pirkimą. Visos atsakovės išlaidos yra apmokėtos išimtinai iš gaunamo darbo užmokesčio. Ieškovas nėra už atsakovę mokėjęs nei būsto, nei maisto, nei daiktų įsigijimo išlaidų. Be to, ieškovas į atsakovės banko sąskaitą darydavo pavedimus grąžindamas skolą. Ieškovo teiginiai, kad jis atsakovei perduodavo grynuosius pinigus, nepatvirtinami jokiais įrodymais. Ieškovo pateikti jo banko sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad ieškovas būtų išgryninęs kokias nors pinigų sumas iš banko sąskaitos. 2019-02-19 žinutėje ieškovas pripažino, kad iki šio momento, t. y., iki 2019 m. vasario mėnesio, nėra nieko susitaupęs netgi „ant vestuvių“. Iki 2021 m. kompensacijos už pandemijos metu netektas pajamas gavimo, ieškovo banko sąskaitoje nuolat buvo žyma „OD“ , kas reiškia „overdraft“, t. y., kad banko sąskaitoje nepakanka nuosavų lėšų ir operacijos yra kredituojamos banko.
13. 2020 m. atsakovė pradėjo ieškoti žemės sklypo ir planuoti pirkimą. Išdavė įgaliojimą S. M., kad ji veiktų atsakovės vardu įsigyjant žemės sklypą. Minėtame susirašinėjime B. Ž. atsakovė aiškiai nurodė, kad ieškovas žemės sklypo įsigijime nedalyvauja ir atsakovė ketina turėti savo asmeninę nuosavybę. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė tik gyvenamojo namo techninio projekto brėžinių elektroninį variantą, kurį ieškovas norėjo pamatyti iš smalsumo ir kurį atsakovė atsiuntė ieškovui jo paties prašymu. Iš atsakovės susirašinėjimo su S. M. matyti, kad žemės sklypo įsigijimui atsakovė panaudojo visas savo santaupas ir dar pritrūko pinigų. 2020-11-14 S. M. jai paskolino pinigų ir už atsakovę sumokėjo sklypo pardavėjui 2000 Eur. Taip pat 3000 Eur žemės sklypui pirkti atsakovei paskolino I. Š. Sklypą pirko viena atsakovė, nes su ieškovu bendros ateities neplanavo, kadangi ieškovo palaidas gyvenimo būdas jau eilę metų buvo neprognozuojamas. Dėl tos pačios priežasties ieškovo neprašė ir paskolinti pinigų.
Atsiliepimas
14. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti jam dalį garažo vertės, nes garažą pastatė I. Š., o atsakovas keletą dienų galėjo atlikti nekvalifikuoto darbininko funkcijas. Dėl garažo statybos atsakovė susitarė su I. Š.. Ieškovas pareikalavo sumokėti jam už jo darbą statant garažą, 2022-07-13 žinutėje atsakovė jam pasiūlė nusigriauti garažą ir pasiimti plytas. Ieškovas nėra pareiškęs jai reikalavimo dėl atlyginimo už tariamus darbus pagal rangos ar statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat ieškovas nėra pateikęs statybinių medžiagų, jei tokias būtų pirkęs, įsigijimo įrodymų. Ieškovas nurodo, kad tariamai garažo vertė yra 16000 Eur, tačiau ši suma yra nereali, kadangi garažo statyba yra nebaigta, jis nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Pripažino, kad ieškovui E. B. ir atsakovei G. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso: žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,1762 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 100/3619 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7238 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1037/2287 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2287 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir pagalbinės paskirties statinys - garažas, bendros 61 200 Eur rinkos vertės. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims po 1/2 dalį priklausantį nekilnojamąjį turtą, priteisė atsakovei G. A. minėtus žemės sklypus ir pagalbinės paskirties statinį – garažą; priteisė iš atsakovės G. A. ieškovui E. B. 30 600 Eur piniginę kompensaciją už G. A. atitekusią ieškovo turto dalį.
16. Teismas vertino nuotraukas, ieškovo paaiškinimus, šalių pateiktas banko sąskaitų išrašus, iš kurių nustatė, kad šalys ne tik gyveno kartu, tačiau juos siejo ir abipusiai šilti jausmai, jie kartu keliavo, šventė šventes, kartu rūpinosi buitimi, mokėjo mokesčius, vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. birželio (pora buvo dar anksčiau) iki 2022 m. balandžio mėnesio, su 7 mėnesių pertrauka 2018 m., po ko šalys susitaikė ir vėl gyveno kartu kaip anksčiau.
17. Iš šalių veiksmų (ieškovas nuolat dirbo ir gavo gerokai didesnį darbo užmokestį nei atsakovė, o atsakovė 2015-2017 m. studijavo, tuo laikotarpiu dirbo protarpiais, nuo 2019 m. nuolat dirbo), banko sąskaitų išrašų, šalių susirašinėjimo teismas nustė, kad ieškovas ne tik pervedė atsakovei dalį piniginių lėšų (11 108 GBP), bet ir prisidėjo prie bendrų išlaidų padengimo gerokai didesne suma (2-2,5 karto, kaip nustatyta atsakovė dėl to sutaupė 7172,25 GBP numos mokesčio sumą) nei atsakovė, o atsakovė tuo tarpu neabejotinai turėjo galimybes pinigines lėšas taupyti. Rašytinai byloje esantys įrodymais, patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad šalys buvo susitarę, jog ieškovas nuolat dirbs, didesne dalimi prisidės prie bendrų išlaidų padengimo, atskaičius išlaidas, perves likusias pinigines lėšas atsakovei taupyti, o atsakovė mokysis bei pagal galimybes dirbs ir taupys pinigines lėšas.
18. Teismas, įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, sprendė, kad šalys ne tik turėjo aiškią susiformavusią valią 2020 m. rugsėjį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise Žemės sklypus, bet ir apie Žemės sklypų įsigijimą, planus statyti gyvenamąjį namą bendram šalių gyvenimui informavo šeimos narius. Nuosavybės teisė į Žemės sklypus įgyta šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini), vedant bendrą ūkį, dalinantis pareigomis, kartu apmokant išlaidas (nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui, pramogoms).
19. Teismas išnagrinėjęs įrodymų visumą, darė labiau tikėtiną išvadą, kad šalys gyvendami kartu kaip šeima, taupė pinigines lėšas bendram turtui – Žemės sklypams – įsigyti, Garažui pastatyti, ketino statyti gyvenamąjį namą, ir ieškovas savo piniginiais įnašais (11 108 GBP suma ir 7 172,25 GBP suma, kurią atsakovė sutaupė nemokėdama nuomos mokesčio) prisidėjo prie Žemės sklypų įsigijimo, piniginiais įnašais bei sumokėdamas už statybines medžiagas, ir darbu prisidėjo prie garažo sukūrimo. Bei šias aplinkybes vertino kaip jungtinę veiklą (partnerystę) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
20. Teismas išanalizavęs pateiktus šalių banko išrašus, patirtas išlaidas už nupirktus žemės sklypus ir pastatytą garažą, sprendė, kad šalys lygiomis dalimis po ½ dalį prisidėjo sumokant Žemės sklypų kainą pardavėjui. Nesant galimybių tiksliai nustatyti šalių indėlio pastatant Garažą dalies, taikė CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą partnerių lygių dalių įnašų prezumpciją, ir laikė, kad ieškovo dalis kuriant bendrąją dalinę nuosavybę sudaro ½ dalį.
21. Teismas nustatė, kad viso ginčo turto rinkos vertė pagal ieškovo užsakymu atliktą turto vertinimą (el. b. medž. 6 t., 149-189 l.) yra 61 200 Eur. Nors atsakovė ginčijo garažo vertę, tačiau įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą vertės dydį (6 000 Eur), nepateikė, taip pat neprašė byloje skirti ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, tokio prašymo nepateikė ir atsakovę atstovavęs advokatas (kvalifikuotas teisininkas), o teismas šio pobūdžio bylose yra neaktyvus. Esant šioms aplinkybėms, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog ginčo turto rinkos vertė yra 61 200 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
22. Apeliaciniu skundu atsakovė G. A. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas- ieškinys atmestas;
22.2. Apeliantė įsitikinimu dėl susitarimo įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise teismo padaryta išvada yra nepagrįsta, išskyrus ieškovo parodymus daugiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina šalių išreikštą valią įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypus. Nors teismas nurodo, kad apie planus įsigyti žemės sklypus, statyti gyvenamąjį namą šalys informavo šeimos narius, tačiau pats teismas įvertino ieškovo šeimos narių parodymus kaip nepatikimus;
22.3. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis apie bendro ūkio vedimą, apie bendrų išlaidų apmokėjimą grindžiamos teismo bandymo suvesti, apskaičiuoti šalių biudžetą. Tariamo šalių biudžeto naudojamas kaip įrodymo įrodinėjant šalių bendrą ūkį, yra nepagrįstas. Nėra pilnų duomenų apie ieškovo gautas pajamas, kadangi ieškovas nurodo, kad dalį pajamų gaudavo grynaisiais, tačiau kokios sumos ir kada ieškovo buvo gautos byloje nėra jokių įrodymų. Ieškovas mokėjo už perkamą maistą, nereiškia, kad šios išlaidos ir maistas buvo skirtas ir atsakovei. Ieškovo išlaidų neįmanoma nustatyti. Ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo;
22.4. Apeliantė nurodo, kad jokie ieškovo padaryti į atsakoves banko sąskaitą mokėjimo nurodymai nepatvirtina, kad lėšos buvo skirtos taupymui arba žemės sklypo įsigijimui. Pats ieškovas, duodamas parodymus teismui, negalėjo atsakyti į klausimą, kuris konkrečiai iš mokėjimo nurodymu buvo skirtas taupymui. Taip pat ieškovas negalėjo atsakyti į klausimą, kada ir kokią konkrečiai sumą perdavė taupymui, atsakovei grynuosius pinigus;
22.5. Apeliantės įsitikinimu teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys kartu gyveno, jas siejo šilti jausmai, šalys kartu keliavo, šventė šventes, rūpinosi buitimi. Jokie įrodymai nepatvirtina teismo išvadų, kad atskiromis datomis darytos nuotraukos patvirtina bendrą gyvenimą viename kambaryje laikotarpyje 2015-2022 m. Aukščiau minėtos Ieškovo pateiktos nuotraukos yra epizodinės. Jos nepatvirtina, kad šalys nuolat gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kadangi bendro ūkio vedimas neįmanomas be bendro ūkio narių apsirūpinimo elementariais buitiniais dalykais, pirmiausia maistu. Nuotraukos tik patvirtina, kad atskirais atvejais šalys leido laiką kartu;
22.6. Apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovo sumokėta didesnė nuomos dalis leido atsakovei sutaupyti. Iš 2018, 2019, 2020 metų atsakovės mokėjimų matyti, kad atsakovė apmokėjo iš savo banko sąskaitos automobilio kelių mokestį, automobilio draudimą, internetą, savivaldybės turto mokestį. Kadangi ieškovas naudojasi atsakovės automobiliu, ieškovas 2019, 2020 metais automobilio mokesčio, automobilio civilinės atsakomybės draudimu, savivaldybės turto mokesčio nemokėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalys 2018, 2019 ir 2020 metais buvo aiškiai pasidalinę išlaidas, susijusias su būsto nuoma ir pragyvenimo, tai yra transporto išlaidas, komunalinių patarnavimų išlaidas;
22.7. Apeliantė išdėstydama 2019, 2020, 2021 m. banko išrašuose mokėtinas išlaidas nurodo, kad teismo išvada, kad šalys sumokėjo komunalinius patarnavimus apylygiai, nepagrįsta. Apeliantė nuolat mokėjo automobilio kelių mokestį, interneto paslaugas, savivaldybės nekilnojamojo turto mokestį, automobilio civilinės atsakomybės draudimą ir apeliantės sumokėtos sumos didesnėje dalyje mokėjimų buvo 350-400 eurų ribose, kas yra artima suma su ieškovo mokėjimu už nuomą;
22.8. Apeliantė apeliaciniame skunde išdėstydama gautas pajamas (darbo užmokestį, stipendiją) paaiškina, kad nuo pat atvykimo į (duomenys neskelbtini) momento visais laikotarpiais arba dirbo ir gavo pajamas, arba gavo studento paskolą, kurios iki šiol nėra grąžinusi. Apeliantės gaunamos pajamos leido apeliantei save pilnai išlaikyti ir taupyti lėšas žemės sklypų įsigijimui be ieškovo prisidėjimo;
22.9. Apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas į apeliantės banko sąskaitą darė pavedimus, skirtus taupymui. Tai paneigia aplinkybė, kad šalys viena kitai darė pavedimus su panašiomis sumomis trumpame laikotarpyje, kas rodo, kad vienai iš šalių pasiskolinus iš kitos šalies pinigų, šie pinigai netrukus būdavo grąžinami į banko sąskaitą. Tokie trumpalaikiai pinigų skolinimo vienas kitam atvejai neapėmė ieškovo iš apeliantės pasiskolintos sumos, kurią šalys vertino kaip ženklią ir dėl to ją atskirai apskaitė, grąžinimo, kurią grąžindamas ieškovas mokėjimo paskirtyje nurodydavo mokėjimo paskirtį „skola“ ir nurodydavo skolos likutį;
22.10. Apeliantės įsitikinimu, ieškovo pavedimai apeliantei su paskirtimi „šaibytes” apeliantės sąskaitoje matoma, kad pinigai nenueina taupymui, ieškovas susimoka atskirai sau priklausančia nuomos dalį tuo metu, kol negyveno kaimynas ir kambario nuoma buvo brangesnė, apeliantės banko išrašai patvirtina, kad apeliantė tuo metu nuolat apmoka mokesčius. Kiti pinigai jeigu įeina iš ieškovo tai arba ieškovas atiduoda būtent tą konkrečią sumą apeliantei, nes apeliantė pervedė, faktiškai paskolino, arba atvirkščiai ieškovas skolino apeliantei. Tai parodo bendro ūkio nebuvimą, nes pinigai būdavo tiek vienos, tiek kitos pusės trumpam laikotarpiui skolinami, o ne perduodami taupymui;
22.11. Apeliantė nurodo, kad ieškovui nei procesiniuose dokumentuose, nei duodant teismui paaiškinimus teismui nesugebant konkrečiai ar bent apytikriai nurodyti grynųjų pinigų perdavimo apeliantei aplinkybes, teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį nustatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai vertinti byloje ištirtas aplinkybes, padarė nelogišką išvadą, kad ieškovo perduotos neįvardinto dydžio ženklios grynųjų pinigų sumos apeliantės buvo panaudotos sumokant pardavėjui žemės sklypų kainą;
22.12. Teismas be jokių įrodymų, vien tik deklaratyvius ieškovo paaiškinimus apie gražios vietos žemės sklypui įsigyti paiešką įvertino kaip įrodymą, kad patvirtinantį, kad S. M. žemės sklypo ieškojo pagal tariamai bendrą apeliantės ir ieškovo susitarimą. Apeliantės įsitikinimu, tokie teismo argumentai aiškiai nelogiški. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į S. M. parodymus, kad 2018 vasarą, kai ieškovas apskritai nuomojo kitą būstą ir gyveno su G. V., apeliantė su S. M. jau ieškojo sklypo gražioje vietoje, prie vandens. Tuo laikotarpiu apeliantė su S. M. vyko apžiūrėti sklypus (duomenys neskelbtini), kur S. M. įsigijo 5 ha sklypą prie upės (duomenys neskelbtini);
22.13. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis pripažino ieškovo paaiškinimus dėl žemės sklypų pirkimo patikimais, ir jais rėmėsi priimdamas sprendimą. Paaiškina, kad ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų kaip nors dalyvavęs žemės sklypo paieškose, derybose, žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties projekto rengime. Nors ieškovas teigia, kad tariamai pas atsakovę buvo kaupiami jo sutaupyti pinigai, atsakovei persiuntus ieškovui žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties projektą ar namo statybos techninio projekto brėžinius, nėra jokių įrodymų patvirtinančių kokią nors ieškovo reakciją į tai, kaip naudojami jo tariamai sutaupyti pinigai. Pažymi, kad ieškovas ieškinyje apie pinigų skolinimąsi žemės sklypo pirkimui aplinkybes neužsiminė, nes jos jam buvo nežinomos, kadangi jis žemės sklypo nepirko ir už jį nemokėjo, apeliantės dviejose taupomosiose sąskaitose sukauptų piniginių lėšų suma jam nebuvo žinoma;
22.14. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovės veiksmai 2021 m. vasarą iš esmės patvirtina šalių siekį įgyti (pastatyti garažą) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliantė nurodo, kad neesminis Ieškovo prisidėjimas prie garažo statybos, iš dalies nulemtas ieškovo draugystės ir ankstesnio bendro darbo su I. Š., nepatvirtina apeliantės ir ieškovo susitarimo vykdyti bendrą veiklą statant garažą;
22.15. Apeliantė paaiškina, kad išskyrus mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad ieškovas sumokėjo už garažo statybai skirtus blokelius, ieškovas daugiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių garažui skirtų statybinių medžiagų sumokėjimą. Priešingai, apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti detalūs banko sąskaitos duomenys patvirtina, kad būtent apeliantė finansavo garažo statybą;
Žemesnės instancijos teismas
22.16. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatant nekilnojamojo turto vertę dalinant šalims turtą, remtis ieškovo pateikta turto vertintojo nuomone. Nurodo, kad vietoje nustatytos žemės sklypų vertės ieškovas pateikė teismui turto vertintojo nuomonę, kuri sutinkamai su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi negali sukelti teisinių pasekmių ginčijant žemės sklypų mokestinę vertę. Tokiu būdu teismas išvadas darė remdamasis neteisėtu būdu gautu įrodymu Konsultacine išvada - nuomone ir nesivadovavo galiojančiais ir nenuginčytais Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie žemės sklypų rinkos vertę. Dėl Konsultacinės išvados-nuomonės patikimumo teismui turėjo kilti abejonių ir dėl to, kad Nekilnojamojo turo registro nustatyta žemės sklypų vertė ir Konsultacinės išvados -nuomonės vertė skiriasi daugiau kaip 2 kartus (45 400 ir 18 146,83 eurų). Papildomai pažymėjo, kad nebaigtas statyti garažas teisiškai neįregistruotas, todėl jo kaip nekilnojamojo daikto vertinimas negalėjo būti atliktas;
22.17. Papildomai apeliantė pažymi, kad priešingai, nei konstatavo teismas, Šiauliuose gyveno ieškovo sesuo E. B., ieškovo mama D. B., ieškovo močiutė, todėl jei ieškovas būtų norėjęs įsigyti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), jis galėjo įgalioti tai padaryti savo artimuosius giminaičius. Ieškovas ieškinyje aplinkybių susijusių su žemės sklypų paieška, kaip įrodymų, kad ieškovas buvo priverstas pasikliauti apeliantės artimaisiais, todėl nedalyvavo žemė sklypų paieškoje, sutarties sąlygų derinime, nenurodė, šias aplinkybes pažeisdamas CPK 12 straipsnį ir CPK 185 straipsnio 1 dalį priešingai byloje surinktiems įrodymams už ieškovą suformulavo teismas;
Šalies argumentai
22.18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.969 straipsnio 1 dalį nes taikė šią teisės normą nenustatęs šalių susitarimo kooperuoti savo turtą ir darbą. Pirmosios instancijos teismas klaidingai kaip jungtinę veiklą kvalifikavo nekilnojamojo daikto nuomos, paskolos ir iš neturtinio pobūdžio susitarimų kylančius santykius.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. B. prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
23.1. Ieškovas nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškų išvadų ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Priešingai, nei nurodo apeliantė, teismas išsamiai, visapusiškai, objektyviai įvertino visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo metu išklausytų liudytojų parodymus, juos aptarė sprendime, nurodė liudytojų parodymų prieštaravimus, nenuoseklumą, rėmėsi tik tais liudytojų parodymais, kuriuos patvirtino kiti bylos duomenys;
23.2. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio ir nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio nurodytu laikotarpiu šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai;
23.3. Ieškovas pažymi, kad bendras gyvenimas yra grindžiamas šalių valia vesti bendrą ūkį, laikyti save viena dviejų asmenų sąjunga visose gyvenimo srityse, susitarti dėl bendro indėlio į šeimos moralinę ir materialinę gerovę, vaidmenų ir atsakomybės pasiskirstymu. Iš ieškovo, byloje išklausytų liudytojų A. Š., A. V., I. B., A. B., A. B. parodymų akivaizdu, kad ieškovas dominavo šalių santykiuose kaip vyras - šeimos išlaikytojas, rėmėjas, sutiko, kad G. A. (apeliantė) kurį laiko nedirbtų, mokytųsi pats perimdamas šeimos išlaikytojo, planuotojo vaidmenį;
23.4. Ieškovas nurodo, kad ieškovo sąskaitos išrašai nepatvirtina fakto, kad atsakovė būtų periodiškai ieškovui pervedusi sumokėtos patalpos nuomos lėšas. Šios faktinės aplinkybės įrodo ieškovo teiginius, jog ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima, ieškovas buvo perėmęs didesnę pragyvenimo išlaidų naštą, o tai ką pavykdavo sutaupyti, “atidėti” turėjo likti atsakovės sąskaitose numatytam tikslui įgyvendinti - įsigyti nekilnojamąjį turtą. Teismas teisingai įvertino, kad vien iš patalpos nuomos atsakovė sutaupė 7172 GBP, vadinasi tai yra dalis, kuria ieškovas prisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, nes toks buvo šalių susitarimas;
23.5. Teismas sprendime vertindamas kiekvienos iš šalių indėlį į bendrą ūkį vertino ne abstrakčiai, tačiau, atlikdamas ieškovo ir atsakovės banko sąskaitose esančių išlaidų analizę, gautų pajamų analizę, patirtų eismo įvykių ir jų metu padarytos ir atlygintos žalos dydžius;
23.6. Nors apeliantė teigia, kad šalys bendro ūkio nevedė, o ji buvo nusprendusi ir įsigijo žemės sklypus bei pastatė garažą viena, tačiau šie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Liudytojui A. V. žinomos aplinkybės apie tai, kad žemės sklypas buvo perkamas G. vardu, E. buvo patiklus, jis dirbo (duomenys neskelbtini), o G. tvarkė pirkimo dokumentus Lietuvoje. Liudytojui žinomos aplinkybės, kad po metų E. pradėjo statyti garažą, „Jiems“, kad įrankius, statybines medžiagas pasidėtų. Liudytojui žinomos aplinkybės, kad šalys pasipykdavo, yra E. apsistojęs pas liudytoją, tačiau susitaikydavo ir toliau gyveno kartu;
23.7. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja S. M. palaikydama atsakovės atsikirtimų poziciją nurodė, kad G. A. nesiskolino iš E. B., „kad jis nebūtų įdėjęs nei vieno euro, kad būtų jos nuosavybė ir tai jos investicija“. Šie liudytojos parodymai yra ne faktinių aplinkybių pateikimas teismui, bet liudytojos subjektyvus situacijos vertinimas. Byloje nėra duomenų apie ieškovo ir atsakovės paskolinius santykius, kadangi pastarieji vedė bendrą ūkį, bendrai taupė ir investavo. Liudytojo parodymai, jog už žemės sklypus mokėjo viena atsakovė stokojo objektyvumo, taip kaip ir parodymai apie tai, kad G. A. garažo pastatą statė viena, t. y. I. Š. statė, o E. B. padėjo dirbti, nes jie buvo bendradarbiai;
23.8. Ieškovas nurodo, kad teismas įvertinęs bylos dokumentus konstatavo, kad tokio pobūdžio informacija draugui, su kuriuo neplanuojama bendra ateitis, paprastai nėra siunčiama, juo labiau šios informacijos atsakovė nesiuntė draugei S. G. ar savo pusseserei A. A. Tai, kad atsakovė persiųsdama el. paštu gautą informaciją neprašė jokių ieškovo komentarų, neklausė klausimų iš esmės nepaneigia to, kad šalys ketino įsigyti Žemės sklypus (Sprendimo 69 p.). Pasidalinę informacija šalys ją aptardavo, bendrai planuodavo tolimesnius veiksmus;
Žemesnės instancijos teismas
23.9. Teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog nors šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto įsigijimo, tačiau tokį susitarimą buvus patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai, liudytojų parodymai, šalių fotonuotraukos, susirašinėjimo žinutės, liudytojų parodymai. Teismas vertindamas liudytojų parodymus pažymėjo, kad liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, liudytojai yra šeimos nariai, kai kurių liudytojų parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl nurodė, jog remsis liudytojų parodymais tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas remdamasis šalių paaiškinimais, fotonuotraukomis, banko sąskaitų išrašais pagrįstai konstatavo, kad šalys ne tik gyveno kartu, tačiau juos siejo ir abipusiai šilti jausmai, jie kartu keliavo, šventė šventes, kartu rūpinosi buitimi, mokėjo mokesčius, vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. birželio iki 2022 m. balandžio mėnesio, su 7 mėnesių pertrauka 2018 m., po ko šalys susitaikė ir vėl gyveno kartu kaip anksčiau;
23.10. Pažymėtina, kad mažai įtikinama atsakovės versija, jog ji žemės sklype, kurį įsigijo gyvenamojo namo statybai, leistų I. Š. statytis ūkinį pastatą ir jį finansuoti. Teismas įvertino kaip patikimus ir išsamius ieškovo paaiškinimus apie garažo statybas, nes jis išsamiai ir detaliai nurodė visų darbų eigą, kokias statybines medžiagas ir įrenginius pirko, be to, paaiškino, kad garažo vartus užsakė G. A.;
Šalies argumentai
23.11. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad nebaigtas statyti garažas teisiškai neįregistruotas, todėl jo kaip nekilnojamojo daikto vertinimas negalėjo būti atliktas. Pažymėtina, kad garažas yra neypatingas statinys, kurio teisinė registracija neprivaloma, todėl gali būti vertinimo objektu;
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
25. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio proceso
26. Atsakovė/apeliantė teigia, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nenurodė nei savo pajamų konkrečių sumų 2015 -2022 m. laikotarpyje, nei grynaisiais pinigais apeliantei perduotų lėšų sumų ir perdavimo datų, nei aplinkybių, kad yra sumokėjęs didesnę nuomos mokesčio už būstą dalį nei apeliantė ir tuo nepagrindė savo ieškinio dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Apeliantė neteko galimybės atsikirsti į teismo už ieškovą suformuluotus pagrindinius argumentus, taip pat apeliantė neteko galimybės pateikti savo paaiškinimų ir užduoti klausimus ieškovui, todėl prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje rašytine proceso tvarka.
27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).
29. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Byla pagal ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teisme išnagrinėta žodinio proceso tvarka, atsakovė dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, davė paaiškinimus, dalyvavo liudytojų apklausose, teikė įrodymus, prašymus ir naudojosi kitomis procesinėmis teisėmis, atsakovę atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), šalys išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei prieiti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Kadangi apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti, remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teisme teiktais proceso dalyvių žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais, teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Bylos faktinės aplinkybės
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. B. ir atsakovė G. kartu gyveno (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio, ir nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio. Rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę šalys nebuvo sudariusios.
31. Iš byloje pateiktų ieškovo banko išrašų matyti ieškovo pervedamos piniginės lėšos atsakovei laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2021 m. T. y. ieškovas 2015 m. spalį pervedė atsakovei – 15 GBP, lapkritį – 1050 GBP, gruodį – 900 GBP, 2016 m. sausį – 260 GBP, kovą – 1840 GBP, balandį – 3246 GBP, gegužę – 1730 GBP, birželį – 1330 GBP, rugpjūtį - 455 GBP, spalį – 620 GBP, lapkritį – 350 GBP, gruodį – 120 GBP; 2017 m. sausio mėnesį - 60 GBP, kovą – 12 GBP, gegužę - 700 GBP, birželį – 240 GBP, liepą – 470 GBP, rugpjūtį – 230 GBP, rugsėjį – 415 GBP, spalį – 500 GBP, lapkritį – 400 GBP, gruodį – 140 GBP; 2018 m. sausio mėnesį - 280 GBP, vasario mėnesį – 230 GBP, kovą - 310 GBP, spalį – 840 GBP, lapkritį – 895 GBP, gruodį – 1435 GBP; 2019 m. sausį – 550 GBP, vasarį – 2449 GBP, kovą – 1900 GBP, balandį – 595 GBP, gegužę – 870 GBP, birželį – 590 GBP, rugpjūtį – 200 GBP, rugsėjį – 150 GBP, spalį - 1085 GBP, lapkritį – 50 GBP, gruodį – 162 GBP; 2020 m. sausį – 720 GBP, vasarį – 290 GBP, kovą – 1915 GBP, balandį – 250 GBP, birželį – 500 GBP, liepą – 500 GBP, rugsėjį – 1000 GBP, spalį – 150 GBP; 2021 m. rugsėjį – 80 GBP, gruodį – 360 GBP; 2022 m. kovą – 300 GBP, gegužę – 100 GBP; iš viso atlikti 158 pavedimai, iš viso pervesta – 34 199 GBP (el. b. medž. 1 t., 12-30 l.; 2 t. 136-149 l.). Ieškovo teigimu, minėta suma buvo skirta ginčo turtui įsigyti. Be to, iš ieškovo paaiškinimų ir išrašo iš jo banko sąskaitos nustatyta, kad ieškovas dirbdamas statybų srityje nuo 2014-04 iki 2022-04 gavo iš viso 303 231,77 GBP darbo užmokesčio (el. b. medž. 3 t., 1-200 l.; 4 t., 1-200 l.; 5 t., 1-8 l.).
32. Iš atsakovės/apeliantės pateiktų išsamesnių banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovė/apeliantė ieškovui pervedė iš viso 8545 GBP, ieškovas, nurodydamas žodį „pinigai“, laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2020-09-18 (pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) pervedė atsakovei iš viso 11 108 GBP, o nurodydamas kitą mokėjimo paskirtį (skola ir kt.) – 18 676 GBP (el. b. medž. 5 t., 72- 170 l.; 6 t., 1-141 l.). Pastebėtina ir tai, kad atsakovės/apeliantės banko sąskaitos išrašai yra nepilni, trūksta lapų (pvz. pateiktas tik vienas lapas iš kelių, iš kurio neįmanoma nustatyti laikotarpio – el. b. medž. 5 t., 73 l., 90 l., 143 l.; 6 t., 54 l., 55 l., 81 l., 88 l., 141 l.), kai kurie sąskaitos išrašai kartojosi.
33. Iš pateikto Barclays banko 2018-01-31 rašto matyti, kad atsakovei/apeliantei nuo 2018-01-31 atidaryta asmeninė kaupiamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (ISA) (el. b. medž. 2 t., 62-64, 66-71 l.). Be to, Barclays laiškas patvirtina, kad nuo 2018-01-31 atsakovės/apeliantės vardu yra atidaryta kasdieninio naudojimo kaupiamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 2 t., 65 l.). Taip pat atsakovė/apeliantė pateikė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus (el. b. medž. 5 t., 72-170 l.; 6 t. 1 -141 l.). Atsakovės/apeliantės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2019 m. liepą į kasdienio naudojimo kaupiamąją sąskaitą Barclays banke pervesta 300 GBP, rugpjūtį – 200 GBP, lapkritį – 299,99 GBP, gruodį – 599,95 GBP; 2020 m. sausį – 700 GBP, balandį – 500 GBP, gegužę – 499,93 GBP, birželį – 999,96 GBP, rugpjūtį – 99,58 GBP, rugsėjį – 500 GBP, 2021 m. kovą – 999,97 GBP, balandį – 1000 GBP, gegužę – 2999,94 GBP, birželį – 500 GBP, taigi iš viso pervesta 10 199,32 GBP, pavedimai buvo atliekami tarp atsakovės/apeliantės turimų Barclays banko sąskaitų, taip pat turimos Revolut sąskaitos. Be to, nuo 2018-01-31 kiekvieną mėnesį nuo atsakovės/apeliantės kasdienio naudojimo banko sąskaitos 200 GBP buvo pervedama automatiškai į atsakovės/apeliantės turimą kaupiamąją (ISA) sąskaitą (el. b. medž. 1 t., 183-185 l.; 5 t., 72- 170 l.; 6 t., 1-141 l.).
34. Iš atsakovės/apeliantės pateiktų rašytinų įrodymų nustatyta, kad atsakovei/apeliantei 2015-07-02 buvo išduotas Nacionalinis draudimo numeris, kuris reikalingas prieš pradedant (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 182 l.; 2 t., 61 l.), 2016-02-24 - 2016-08-30 buvo suteikta iš viso 3376 GBP paskola studijoms, bei 2016-10-10 – 2017-04-24 iš viso - 2888 GBP, 2017-12-11-2018-04-16 – 3029 GBP paskola studijoms. Be to, atsakovė/apeliantė gavo stipendijas: 2016-08-30 išmokėta 3387 GBP, 2016-10-10-2017-04-24 – 3387 GBP, 2017-12-11-2018-04-16 – 3482 GBP (el. b. medž. 1 t., 163, 186-199 l.; 7 t., 61-62 l.). Be to, atsakovės/apeliantės banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad ji laikotarpiu nuo 2019-07 iki 2021-05 gavo darbo užmokestį ((duomenys neskelbtini)), iš viso jai išmokėta 34 346,35 GBP, laikotarpiu nuo 2016-05-24 iki 2016-06-07 (duomenys neskelbtini) išmokėjo iš viso 469,80 GBP darbo užmokesčio, 2016-04-21 ir nuo 2017-11-08 iki 2017-12-21 (duomenys neskelbtini) sumokėjo atsakovei iš viso 2 474,90 GBP darbo užmokesčio (el. b. medž. 2 t., 7-12 l.; 5 t.,72-170 l.; 6 t. 1-141 l.; 7 t., 55-56 l.). Be to, iš pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad atsakovė/apeliantė nuo 2017-11-01 dirbo (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 7 t., 47-48 l.), dirbo (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 7 t., 51-54 l.), kur už 2021 m. jai išmokėtas 22579,13 GBP darbo užmokestis.
35. Išrašai iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės patvirtina, kad atsakovės/apeliantės G. A. vardu pagal 2020-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruota asmeninės nuosavybės teisė į 1037/2287 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas 1) (el. b. medž.1 t., 91-92 l.), 0,1762 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 2) (el. b. medž. 1 t., 93-94 l.), 100/3619 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 3) (el. b. medž. 1 t., 128-133 l.).
36. Iš byloje esančių nuotraukų ir pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype 2 yra nebaigtas statyti pagalbinės paskirties statinys- garažas. Ieškovo pateikti banko išrašai ir PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad garažo statybai iš viso sumokėta 1 826,10 Eur už statybines medžiagas (el. b. medž. 1 t., 31-44 l.; 7 t., 95-98 l.). Byloje nustatyta, kad viso ginčo turto rinkos vertė pagal ieškovo užsakymu atliktą turto vertinimą yra 61 200 Eur (el. b. medž. 6 t., 149-189 l.).
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos sutarties pagrindu
37. Galiojančio Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos nuostatos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius, tačiau šios normos nereglamentuoja bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų (sugyventinių) turtinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokiu atveju kylančius ginčus, laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010, 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Bendrosios jungtinės veiklos pradžia tokiu atveju yra siejama su laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, o asmenų turtinių santykių į bendrai įgytą turtą apsaugai taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Taigi, kartu gyvenantiems ir bendrą ūkį tvarkantiems asmenims nėra būtina sudaryti atitinkamų rašytinių susitarimų tam, kad jų bendromis pastangomis sukurtas, įgytas ar pagerintas turtas galėtų būti pripažintas jų bendrąja daline nuosavybe. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad net sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, įstatymų nurodytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
39. Byloje iš esmės kilo ginčas tarp buvusių sugyventinių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo į nekilnojamąjį turtą, įgytą jiems gyvenant kartu. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, įgytą atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise pagal 2020-09-18 pirkimo - pardavimo sutartį, t.y. 1037/2287 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas 1), žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 2), 100/3619 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 3), bei nebaigto statyti žemės sklype 2 pagalbinės paskirties pastato – garažo, pripažinimo, atsakovui ½ dalinės nuosavybės teisės nustatymo ir kompensacijos priteisimo iš atsakovės, atidalinant jo dalį.
40. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadas, kad ieškovas su apeliante/ atsakove nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio, ir nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. balandžio mėnesio, gyveno kartu, bendrai tvarkė ūkį, t.y. vykdė jungtinę veiklą. Teismas nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2021 m., pervesdamas į apeliantės/ atsakovės banko sąskaitas skirtingų sumų pinigines lėšas, siekiant sutaupyti bendras pinigines lėšas, prisidėjo prie trijų žemės sklypų pirkimo ir vėliau savo darbu bei lėšomis prisidėjo prie garažo statymo, ir pripažino, jog ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisė kiekviename nekilnojamojo turto objekte (trijuose žemės sklypuose bei nebaigtame statyti garaže) lygi su atsakove, t.y. kiekvienam priklauso po ½ dalis turto. Teismas atidalindamas šią bendrąja dalinę nuosavybę, priteisė ieškovui iš atsakovės/apeliantės 30 600 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai atitekusią ieškovo turto dalį. Atsakovė/apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ kiekvieno nekilnojamojo turto objekto dalį. Atsakovė apeliaciniame skunde teikia argumentus, kad teismas iš viso neturėjo pagrindo pripažinti ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į jos įgytus tris žemės sklypus ir nebaigtą statinį, ir mano, kad sprendimas neteisėtas bei nepagrįstas visa apimtimi.
41. Pažymėta, kad sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams; šaliai, siekiančiai pripažinti atitinkamą turtą bendrąja daline nuosavybe, būtina įrodyti šalių susitarimą siekti tam tikro bendro tikslo.
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės/atsakovės vardu pagal 2020-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6974 yra registruota asmeninė nuosavybės teisė į tris žemės sklypus (žemės sklypas 1, žemės sklypas 2 ir žemės sklypas 3). Visų trijų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį pagal apeliantės įgaliojimą ir apeliantės vardu sudarė S. M., 2000 Eur Žemės sklypų kainos pardavėjui pervedė sandorio sudarymui jos įgaliotas asmuo - S. M., o likusią 21 000 Eur sumą – atsakovė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2020-09-18 (iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) mokėjimo paskirtyje nurodytas „pinigai“ pervedamas sumas atsakovei, kurių iš viso 11108 GBP (apie 12 777 Eur), sprendė, kad minėta suma atitinkamai buvo reikalinga sumokėti už žemės sklypus, ir šia suma apeliantė disponavo. Tuo pačiu, ieškovui mokant nuomos mokestį, apeliantė prie jo sumokėjimo neprisidėjo ir tokiu būdu sutaupė ne mažiau kaip 7 172,25 GBP (apie 8 249,95 Eur), todėl teismas atsižvelgdamas į pateiktas abiejų šalių santaupas, sprendė, kad ieškovas bendriems šeimos poreikiams patenkinti skyrė 2-2,5 karto daugiau piniginių lėšų nei atsakovė, ir konstatavo, kad šalys lygiomis dalimis po ½ dalį prisidėjo sumokant žemės sklypų kainą pardavėjui.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, nevertino įsigytų žemės sklypų paskirties, jų kaip dalintino turto objekto specifiškumo, todėl nepagrįstai, iš esmės tik įvertinęs ieškovo pervedamas lėšas į apeliantės banko sąskaitą bei turėtas išlaidas už bendro būsto nuomą, nusprendė, kad tokiu būdu atsakovei sutaupius pakankamai piniginių lėšų, ieškovas prisidėjo prie ginčo turto pirkimo 2020 metais.
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokio objekto kaip žemės sklypas specifiškumas lemia, jog jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes šis turtas įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą, todėl sklypas negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu. Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo turėjo būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 474 straipsnyje (šiuo metu galiojančio CK 6.970 straipsnis) – įnašai pinigais, kitu turtu arba dalyvavimas darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-62-684/2015).
45. Byloje pagal NTR išrašus nustatyta, kad apeliantės vardu įgytų žemės sklypo 1 daikto pagrindinio naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, žemės sklypo 2 daikto pagrindinio naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypo 3 daikto pagrindinio naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Nagrinėjamu ginčo atveju ieškovas įrodinėjo žemės sklypų įgijimo ir garažo pastatymo faktą atliktais banko pavedimais atsakovei bendro gyvenimo metu, ieškovo iniciatyva kviestų liudytojų paaiškinimais, tuo pačiu nurodė turėjęs siekį statyti įsigytuose žemės sklypuose gyvenamąjį namą, nors pagal paties ieškovo pateiktus planus žemės sklype 2 matyti, kad jame buvo suprojektuotas poilsio paskirties pastatas, o ne gyvenamasis namas, ir šio projekto užsakovė viena atsakovė.
46. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovas aplinkybių, susijusių su žemės sklypų paieška ir jų įsigijimu bendram gyvenimui su atsakove, tinkamai nepagrindė, ieškovo teiginiai, kad jis pasikliovė atsakove ir jos artimaisiais, yra priešingi byloje surinktiems įrodymams. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors ieškovas teigia, kad ginčo turtą ( tris žemės sklypus) planavo su atsakove pirkti bendrai ir juose vykdyti jungtinę veiklą, tačiau įrodymų apie tokias aplinkybes ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Priešingai, jau su pradiniu ieškiniu ieškovo pateiktas priedas – 2020 m. rugsėjo 14-16 dienomis atsakovės elektroninis susirašinėjimas su žemės sklypų pardavėju ( bendrovės įgaliotu asmeniu A. B.) pagrindžia būtent vienos atsakovės ketinimus įsigyti tris žemės sklypus (minimos frazės: „tokiu atveju man 40 cm nereikia, nes turėsiu prisidėti prie visų idėjų, išlaidų“, „ tai yra mano sklypas“, šį sklypą išsiperku“, ‚aš kaip ir perku 28 arus“, todėl ieškovo nurodomi argumentai, kad jis žodžiu buvo perleidęs atsakovei teisę jo vardu dalyvauti žemės sklypų pirkimo - pardavimo dokumentų tvarkymo procese, laikytini tik deklaratyviais teiginiais.
47. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, gavęs iš atsakovės minėtą elektroninį susirašinėjimą su pardavėju apie perkamus žemės sklypus, nebuvo aktyvus ir nedalyvavo žemės sklypų pirkime, t.y. nėra duomenų, kad jis būtų derinęs su atsakove pirkimo – pardavimo sandorio sąlygas, kad apeliantei pritrūkus pinigų sumokant už žemės sklypų kainą, trūkstama pinigų dalimi betarpiškai būtų prisidėjęs. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad išsiųstas elektroninis laiškas apie perkamus žemės sklypus neįrodo ieškovo indėlio šio turto įsigijime. Priešingai ieškovo teiginiams, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad trūkstamą pinigų sumą už žemės sklypus sumokėjo kitas asmuo – S. M., patvirtina, kad tuo laikotarpiu apeliantė siekė žemės sklypus įsigyti asmeninės nuosavybės pagrindu.
48. Byloje pagal NTR išrašus nustatyta, kad apeliantės vardu 2020 m. įgytų žemės sklypo 1 daikto pagrindinio naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, žemės sklypo 2 daikto pagrindinio naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypo 3 daikto pagrindinio naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Nagrinėjamu ginčo atveju ieškovas įrodinėjo žemės sklypų įgijimo ir garažo pastatymo faktą atliktais banko pavedimais atsakovei bendro gyvenimo metu, ieškovo iniciatyva kviestų liudytojų paaiškinimais, kad jis turėjęs siekį statyti įsigytuose žemės sklypuose gyvenamąjį namą, nors pagal paties ieškovo teiktus planus žemės sklype 2 matyti, kad jame suprojektuotas poilsio paskirties pastatas, o ne gyvenamasis namas.
49. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimus dėl ginčo nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline su atsakove nuosavybe. Pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas, nors ir yra reikšmingas sprendžiant dėl sugyventinių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto (ginčo žemės sklypų) bendrosios jungtinės nuosavybės.
50. Pritartina apeliantės apeliacinio skundo argumentams, kad šalys viena kitai darė bankinius piniginių lėšų pavedimus, dalinosi komunalinių mokesčių, naudojamo automobilio išlaikymo ir kitomis kasdienėmis išlaidomis tuo laikotarpiu, kai kartu gyveno, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu minėtos aplinkybės negali būti pagrįstas pagrindas pripažinti, kad tarp apeliantės ir ieškovo buvo susitarimas bendrai taupyti dalį piniginių lėšų ir įsigyti tris žemės sklypus. Kaip minėta, tas asmuo, kuris siekia, kad gyvenant partnerystėje įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe (šiuo atveju ieškovas), privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių susitarimo šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise buvimą, o atsakovei tokiu atveju tektų pareiga tokius įrodymus paneigti. Ieškovas nepateikė atitinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad konkretus nekilnojamas turtas, įgytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise, būtų pripažintas ir jo turtu, t. y. nėra įrodymų, kad ieškovas asmeniškai prižiūrėjo ir iš esmės pagerino įgytų trijų žemės sklypų būklę, savo investicijomis padidino viso nupirkto turto vertę, todėl ir pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą visa apimtimi nebuvo pagrindo.
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinių santykių pobūdį ir ieškovo reikalavimų turinį, sprendžia, kad nenustačius ieškovo ir atsakovės bendros jungtinės veiklos santykių, įsigyjant tris žemės sklypus, spręstina tik ginčo turto dalies - garažo statymo abiejų šalių jungtine veikla.
52. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį garažo, nebaigto statyti žemės sklype 2, iš esmės rėmėsi byloje pateiktais banko išrašais, PVM sąskaitos faktūromis ir ieškovo užsakyta garažo statybos lokaline sąmata (el. b. medž. 1 t., 117-119 l, 31-44 l.; 7 t., 95-98 l.), taip pat ieškovo paaiškinimais, liudytojų parodymais. Įvertinęs byloje šiuos įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovas savo lėšomis ir darbu lygia dalimi prisidėjo prie garažo statybos, esančio žemės sklype 2, adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, vertindamas aplinkybę, kad ieškovas dėl to patyrė darbo sąnaudų ir finansinių išlaidų (statybos priemonėms įsigyti ir kt.), ir nors šis pagalbinės paskirties statinys nėra registruotas VĮ Registrų centre, tačiau tai nėra kliūtis spręsti dėl ieškovui pripažintinos nekilnojamojo turto dalies ir kompensacijos priteisimo.
53. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos viso ginčo turto rinkos vertę – 61 200 Eur. Pažymėtina, jog turto rinkos vertę pirmosios instancijos teismas nustatė pagal ieškovo užsakymu atliktą turto vertinimą. Apeliantės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas, nustatant nekilnojamojo turto vertę, dalinant šalims turtą, neturėjo remtis ieškovo pateikta turto vertintojo nuomone, kadangi vietoje nustatytos žemės sklypų vertės ieškovo pateikta teismui turto vertintojo nuomonė, kuri sutinkamai su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi negali sukelti teisinių pasekmių, ginčijant žemės sklypų mokestinę vertę.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliantės argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė ginčydama ir statomo garažo vertę, įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą vertės dydį (6 000 Eur), nepateikė, taip pat neprašė byloje skirti ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti. Bylos duomenimis nustačius, kad dėl statybos procedūrų nebaigtumo žemės sklype 2 šis statinys nėra registruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, dėl ko nėra nurodyta ir jo vertė nekilnojamojo turto išraše (el. b. medž. 1 t., 93-94 l.), o atsakovei/apeliantei neįrodžius garažo vertės (6 000 Eur), pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo užsakymu atliktu viso turto komplekso vertinimu ir jame nurodyta garažo verte – 15 800 Eur.
55. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo žemės sklypų įsigijimo paskirtį, neatsižvelgė į jų, kaip dalintinų objektų, specifiškumą, ieškovo įrodinėjamas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria visiškai tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo 1, žemės sklypo 2, žemės sklypo 3 ir statyto garažo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kurios vertė 61 200 Eur, bei ½ dalies bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir ieškovui 30 600 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo, laikytina neteisėta ir nepagrista. Apeliacinio skundo argumentų pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, t.y. ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies, pripažįstant, kad ieškovas E. B. ir atsakovė G. A., vykdydami jungtinę veiklą, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo garažą (88 proc. baigtumas) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), garažo rinkos vertė 15 800 Eur, nustatant ieškovui E. B. nuosavybės teisę į ½ dalį garažo, ir atidalijus šią bendrąją dalinę nuosavybę, reikalinga priteisti atsakovei G. A. turtą natūra, o ieškovui E. B. 7 900 Eur kompensaciją už atsakovei G. A. atitekusią ieškovo turto dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
57. Ieškovas E. B. pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 3 330 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatytų maksimalių dydžių. Taip pat ieškovas pateikė duomenis, kad byloje sumokėjo 742 Eur žyminio mokesčio, bei 112 Eur už vertimo paslaugas, atsakovė pateikė duomenis, kad 118,11 Eur sumokėjo už lėktuvo bilietus, ir 143,99 Eur už vertimo paslaugas. Sudėjus šalių patirtas išlaidas, ieškovas patyrė 4 184 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė patyrė 1 762,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
58. Atsižvelgiant į tai, kad bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas tuo tenkinant 13 proc. ( 61 200 Eur – 100 proc.; 7 900 – 13 proc. ( 7 900 x 100 proc. / 61 200)) ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Ieškovui E. B. iš atsakovės G. A. priteistina 543,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o atsakovei G. A. iš ieškovo E. B. priteistina 1 533 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atlikus tarpusavio įskaitymą atsakovei iš ieškovo priteistina 989,08 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Apeliantė/atsakovė G. A. nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas teikė duomenis, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatytų maksimalių dydžių.
60. Atsižvelgiant į tai, kad bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme tenkinama 87 procentų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina atmestų reikalavimų daliai - 260 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas teikiant apeliacinį skundą, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atsakovės G. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria visiškai tenkinti ieškovo E. B. patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 1037/2287 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100/3619 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir pagalbinės paskirties statinio -garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline su atsakove G. A. nuosavybe, ½ dalies bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ieškovui bei 30 600 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės, ir pakeisto sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo E. B. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovas E. B., a.k (duomenys neskelbtini) ir atsakovė G. A., a.k (duomenys neskelbtini) vykdydami jungtinę veiklą, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo pagalbinės paskirties statinį – garažą (88 proc. baigtumas) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statinio rinkos vertė 15 800 Eur, ir nustatyti ieškovui E. B. nuosavybės teisę į ½ dalį šio pagalbinės paskirties statinio – garažo.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims po ½ dalį priklausantį nekilnojamąjį turtą:
priteisti atsakovei G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise pagalbinės paskirties statinį - garažą ( (88 proc. baigtumas) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statinio rinkos vertė 15 800 Eur;
priteisti ieškovui E. B., a.k(duomenys neskelbtini) 7 900 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų eurų) kompensaciją iš atsakovė G. A. už jai atitekusią ieškovo turto dalį.
Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 989,09 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 9 ct).“
Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.