- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2S-1437-1142/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01953-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., Š. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, suinteresuoti asmenys A. S., Š. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. S. kreipėsi į teismą prašydama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 ir 6 dalis spręsti klausimą dėl baudos iki 300 Eur skyrimo skolininkei A. S. už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną, baudą skiriant išieškotojo Š. P. naudai, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2VP-12026-1195/2024, išduoto 2024 m. lapkričio 5 d., 2.2 ir 2.4 punktai nėra įvykdyti (2.2 punktas neįvykdytas 2024 m. gruodžio 7 d., 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. sausio 19 d.; 2.4 punktas neįvykdytas 2024 m. gruodžio 26 d., 2024 m. gruodžio 31 d.).
2. Antstolės pareiškimas grindžiamas aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta pareiškėjų Š. P. ir pareiškėjos A. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos 2.2 ir 2.4 punktuose numatyta nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarka. Išieškotojas, tiek pateikiant vykdomąjį dokumentą, tiek vykdymo proceso metu, periodiškai teikia antstolei informaciją, kad nėra laikomasi teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Skolininkė gautuose pranešimuose nurodo, kad yra laikomasi teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Vykdant vykdomąją bylą, antstolė 2025 m. sausio 21 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuotos konkrečios įpareigojimo neįvykdymo datos, taip pat nurodyta, kad pati nepilnametė atsisako vykti kartu su tėvu.
3. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė rašytinę išvadą, joje nurodė, kad šeima yra žinoma dėl tarpusavio nesutarimų sprendžiant klausimus dėl nepilnametės dukros. Konfliktiniai santykiai tęsiasi ilgai, tėvams vis nepavyksta konstruktyviai susitarti dėl nepilnametės dukters. Nepilnametė dukra gyvena su motina A. S.. Turimi duomenys leidžia daryti išvadą, jog galbūt teismo sprendimo nesilaiko ir kooperavimosi pareigos nevykdo nepilnametės motina. Vaiko tėvas jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo su antstolės pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad yra įsitikinusi, kad teismo sprendimą vykdo tinkamai, deda maksimalias pastangas bendradarbiauti, dukra susitikimams su tėvu visais atvejais buvo paruošta tinkamai. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti A. S. kaltės dėl teismo sprendimo nevykdymo.
5. Suinteresuotas asmuo Š. P. pateikė teismui duomenis, kad Š. P. statuso pasikeitimas – jo, kaip specialiojo liudytojo, statuso panaikinimas – yra reikšmingas sprendžiant aplinkybes dėl jo ir dukters bendravimo. Suinteresuotam asmeniui taikytas specialiojo liudytojo statusas panaikintas 2025 m. sausio 15 d. nutarimu, tačiau A. S. vis tiek nesudaro galimybių Š. P. bendrauti su dukra ir laikytis galiojančios bendravimo su vaiku tvarkos. Taip pat teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, jais nurodė kitus, nei antstolės pareiškime nurodytus, atvejus, kai nevyko jo bendravimas su vaiku dėl, jo nuomone, A. S. veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą tenkino iš dalies. Paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. S. įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punkto (2024 m. gruodžio 7 d., 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. sausio 19 d.) ir 2.4 punkto (2024 m. gruodžio 26 d., 2024 m. gruodžio 31 d.), nustatančių Š. P. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nevykdymą.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi nustatyti: 1) ar buvo (nebuvo) vykdomas teismo Sprendimas ta apimtimi, kuri nustato bendravimo tvarką 2.2 ir 2.4 sutarties punktuose; 2) jei Sprendimas nebuvo vykdomas, ar jis buvo nevykdomas dėl skolininkės kaltų veiksmų; 3) jei yra skolininkės kaltė, ar yra pagrindas jai skirti baudą ir kokio dydžio.
8. Teismas nurodė ir tai, kad šalys neginčijo, jog pagal Sprendimo 2.2 punktą tėvo ir dukters bendravimas neįvyko 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. sausio 19 d., o 2024 m. gruodžio 7 d. bendravimas įvyko tik iš dalies – tėvas su dukra bendravo tik po pietų. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pagal sprendimo 2.4 punktą tėvo ir dukters bendravimas neįvyko 2024 m. gruodžio 26 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. (antrąją šv. Kalėdų dieną ir Naujųjų metų išvakarėse). Todėl konstatavo, kad teismo sprendimo 2.2 punktas nebuvo įvykdytas nurodytais laikotarpiais.
9. Pasisakydamas dėl vaiko ir tėvo bendravimo 2024 m. gruodžio 7 d. teismas papildomai nurodė, kad teismo sprendime nenumatyta dalinio vykdymo galimybė, todėl tik popietinio vaiko bendravimo su tėvu nelaikė tinkamu sprendimo įvykdymu. Tais pačiais argumentais remdamasis teismas laikė, kad tėvo pusvalandžio susitikimas su vaiku 2025 m. sausio 19 d. nepavykus susitarti ir išsivežti vaiko nelaikytinas tinkamu sprendimo įvykdymu. Taip pat konstatavo, kad Sprendimo 2.4 punktas nebuvo įvykdytas 2024 m. gruodžio 26 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d.
10. Pasisakydamas dėl kaltės nevykdant teismo sprendimo, teismas nurodė, kad pareigą įrodyti, jog vykdo teismo sprendimą (nutartį) ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkė, o išieškotojas turi įrodyti teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo faktus.
11. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys pateikia skirtingą situacijos vertinimą, o suinteresuotas asmuo A. S. iš esmės teigia, kad sprendime nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka iš dalies tinkamai neįvykdyta dėl vaiko atsisakymo ir tėvo nepakankamai aktyvių veiksmų.
12. Teismas nusprendė, kad byloje nenustatytos jokios tiesioginės aplinkybės, kurios nurodytų, kad A. S. atliko aktyvius veiksmus, dėl kurių vaikas nenorėjo bendrauti su tėvu, taip pažeidžiant bendravimo tvarką.
13. Teismas nurodė, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu, ir jo nepavyksta pakeisti, atsiranda tik suinteresuoto asmens A. S. namuose. Tačiau tai kartu rodo, kad suinteresuotas asmuo Š. P. sėkmingai įgyvendina Sprendimu patvirtintą tvarką pasiimdamas vaiką iš darželio (kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais). Todėl teismas neįžvelgė suinteresuoto asmens Š. P. nepakankamų veiksmų dėl to, kad vaiko nepavyksta pasiimti iš suinteresuoto asmens A. S. gyvenamosios vietos. Vaiką perdavimui tėvui iš namų bendravimo tvarkoje nustatytu metu turi parengti motina, su kuria vaikas ir gyvena.
14. Vertindamas, ar teismo sprendimas nebuvo vykdomas dėl objektyvių aplinkybių, ar dėl subjektyvios skolininkės kaltės, teismas pastebėjo tai, kad vaiko asmeninis nenoras neiti kartu su tėvu nėra absoliutus trukdis įgyvendinti nusistatytą bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju vaiko nenoras kyla ne iš objektyviųjų aplinkybių, o teismo vertinimu, iš aplinkos sukeltų subjektyviųjų aplinkybių.
15. Teismas nurodė, kad byloje yra netiesioginių įrodymų, patvirtinančių suinteresuoto asmens neteisėtus veiksmus: sėkmingi tėvo asmeniniai dukros paėmimai iš darželio – atitinkamai nurodyti nesėkmingi dukros paėmimo atvejai iš suinteresuoto asmens A. S. namų, filmavimai arba garso įrašų darymas, rodantis A. S. didesnes pastangas ne sklandžiam vaiko perdavimo procesui užtikrinti, o pasiruošimą iš anksto, kad vaiko perdavimas gali būti konfliktiškas, ankstesnė teismo nutartis, kurioje konstatuoti A. S. neteisėti veiksmai, dėl kurių išduotas vykdomasis raštas, rodantis ankstesnius suinteresuoto asmens A. S. sisteminius veiksmus siekiant sudaryti kliūtis vaikui bendrauti su tėvu, taip pat A. S. nepakankamą psichologinį pasiruošimą vaiko perdavimui, suinteresuoto asmens Š. P. ribotą aktyvesnių veiksmų A. S. namuose galimybę.
16. Teismo vertinimu, egzistuojantys netiesioginiai įrodymai leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp A. S. elgesio ir šalių dukros emocinės būsenos ir atitinkamai nenoro vykti su tėvu paėmimo metu. Teismo vertinimu, netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad A. S. nedėjo pakankamai pastangų paruošti vaiką bendravimui su tėvu, t. y. jos neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu.
17. Pasisakydamas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl poveikio priemonės pagal antstolės pareiškimą skolininkei taikymo, yra svarbios šios aplinkybės: pirma, tiek suinteresuotas asmuo Š. P., tiek jo atstovas nurodė, kad tikslas nėra nubausti suinteresuotą asmenį, o susitvarkyti sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą. Antra, suinteresuotas asmuo Š. P. patvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens A. S. elgesys pasikeitė teigiama linkme ir jam sudaromos sąlygos bendrauti su dukra (išskyrus dėl išvykimo atostogauti su vaiku). Trečia, suinteresuotas asmuo A. S. nuo 2025 m. vasario mėnesio gauna reguliarią (duomenys neskelbtini) pagalbą, tai rodo, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų savo (duomenys neskelbtini) būsenai ir sklandžiam dukters perdavimui tėvui užtikrinti. Šios aplinkybės rodo, kad suinteresuoto asmens Š. P. pageidaujama bylos prevencinė funkcija jau yra iš esmės įgyvendinta.
18. Teismas nurodė, kad CPK numato švelnesnes nuobaudas, kurias gali taikyti teismas pažeidėjams. Skolininkei A. S. skyrė įspėjimą (taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Pažymėjo, kad tokia poveikio priemonė yra taikoma teismų praktikoje, ji turi įspėjamąją reikšmę (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. S. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir atmesti antstolės A. S. pareiškimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir aplinkybėmis:
19.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminius procesinės teisės pažeidimus, lėmusius neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą (CPK 14 straipsnio 2 dalies, CPK 177 straipsnio 5 dalies pažeidimai), nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotos kasacinio teismo praktikos, o konkrečiai – nuo taisyklės, kad kaltė gali būti konstatuojama tik nustačius konkrečius kaltininko veiksmus ir jų įtaką sprendimo neįvykdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020), atsakomybę už rezultatą – teismo sprendimo įvykdymą – perkėlė išimtinai vienam suinteresuotam asmeniui – A. S., tuo tarpu Š. P. nuo šios pareigos atleido, tokiu būdu paneigdamas kooperavimosi pareigą ir nuosekliai kasacinio teismo taikomą taisyklę, kad ši pareiga taikoma abiem vykdymo proceso dalyviams, teismo padarytos išvados prieštarauja objektyviai realybei ir byloje esantiems įrodymams.
19.2. Nei aktą / pareiškimą surašiusi antstolė, nei teismas nenustatė nė vieno konkretaus neteisėto suinteresuoto asmens A. S. veiksmo, kuris būtų nulėmęs teismo sprendimo neįvykdymą. Suinteresuoto asmens A. S. tariamas neteisėtas (ne)veikimas grindžiamas išimtinai suinteresuoto asmens Š. P. paaiškinimais ir teismo prielaidomis, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėlionėmis ar prielaidomis, juo labiau, kai sprendžiama dėl asmens baudimo.
19.3. Teismas suinteresuoto asmens Š. P. neveikimą (atsisakymą bendradarbiauti, konsultuotis su specialistais ir kt.) pateisino ir jį nuo bendradarbiavimo pareigos atleido nesant tam teisinio pagrindo. Teismas rėmėsi nepagrįsta prielaida, kad bet kokie aktyvūs Š. P. veiksmai galbūt lemtų neigiamas pasekmes Š. P., kadangi anksčiau motina kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Pabrėžtina, kad vienos vykdymo proceso šalies sąžiningas kreipimasis į teisėsaugos institucijas negali būti laikomas kaltu veiksmu ir neeliminuoja kitos vykdymo proceso šalies pareigų, įskaitant bendradarbiavimo pareigą, vykdymo procese.
19.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus: vaiką ir motiną konsultavusių (duomenys neskelbtini) (O. Č. ir L. T.) išvadas, kuriose konstatuota, kad suinteresuotas asmuo A. S. laikosi specialistų rekomendacijų, aktyviai bendradarbiauja, yra motyvuota spręsti bendravimo sunkumus ir elgiasi atsakingai. Šios išvados paneigia teismo prielaidas dėl tariamai neteisėto suinteresuoto asmens A. S. (ne)veikimo.
19.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tėvo bendravimo su vaiku sunkumai kyla išimtinai motinos namuose. Šią teismo išvadą paneigia paties Š. P. paaiškinimai, kuriais jis expressis verbis (aiškiais žodžiais) pripažino, kad dukra priešinosi bendravimui (išvykimui su tėvu) ir darželyje.
19.6. Teismas A. S. kaltę grindė kitos bylos medžiaga, kuri nebuvo pridėta prie nagrinėjamos bylos ir nebuvo tiriama teismo posėdžiuose. Teismas kaip suinteresuoto asmens A. S. kaltę įrodančią vertino kitoje byloje esančią ir prie nagrinėjamos bylos nepridėtą B. K. ir L. R.-G. nuomonę apie A. S. emocinę būklę, nors nė viena jų neturi psichologinio išsilavinimo, o jų nuomonė prieštarauja byloje esančioms 2 viena nuo kitos nepriklausomų (duomenys neskelbtini) išvadoms. Teismas B. K. ir L. R.-G. nuomonę nepagrįstai sureikšmino.
19.7. Teismas padarė nepagrįstą ir objektyviai realybei prieštaraujančią išvadą, kad 2025 m. kovo 6 d., 2025 m. kovo 13 d., 2025 m. kovo 11 d., 2025 m. kovo 20 d., 2025 m. balandžio 13 d. suinteresuotas asmuo A. S. be objektyvių priežasčių ir vienašališkai priėmė sprendimus dėl bendravimo tvarkos vykdymo (nevedė vaiko į darželį), tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat netiesiogiai įrodo A. S. kaltę. Teismas ignoravo objektyvias, nuo A. S. nepriklausančias aplinkybes, t. y.: 2025 m. kovo 6 d. ir 2025 m. kovo 13 d. – vaikas dalyvavo ekspertizėse, kurių laiko ir vietos motina negalėjo pasirinkti; 2025 m. kovo 11 d. – valstybinė šventė, darželis nedirbo; 2025 m. kovo 20 d. – planinis gydytojo vizitas, po kurio vaiko vedimas į darželį buvo objektyviai komplikuotas; 2025 m. balandžio 13 d. – tėvas pats nutraukė bendravimą, nes negebėjo įkalbėti vaiko likti nakvoti pas tėvą (A. S. nedalyvaujant ir nedarant jokios įtakos).
19.8. Garso įrašų darymas buvo įvertintas kaip A. S. kaltės požymis, nors tokia praktika taikoma abiejų šalių. Įrašai yra pagrįsta prevencinė priemonė aukšto konfliktiškumo situacijose, o ne kaltės indikatorius.
19.9. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir ignoravo vaiką konsultuojančios (duomenys neskelbtini) išvadas, kad sunkumus pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos tikėtinai lemia būtent Š. P. elgesys (priešiškumas ir kaltinimai motinai vaiko akivaizdoje), kuris didina vaiko nesaugumo jausmą ir lemia neigiamą emocinę reakciją į tėvą. Teismas šia išvada nesivadovavo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nekonsultuoja tėvo, nors akivaizdu, kad šiuo atveju esminės reikšmės turi vaiko elgesio ir emocinių reakcijų bei jų priežasčių vertinimas.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė A. S. prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Š. P. prašo suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir aplinkybėmis:
21.1. Visiškai nelogiškas apeliantės argumentas, jog teismas nurodė, kad visa atsakomybė už vaiko perdavimą bendravimui yra perkelta motinai, grindžiami nepagrįsta ir diskriminuojančia prezumpcija, kad pareiga įveikti vaiko nenorą bendrauti tenka tik motinai, nes ji ,,leidžia laiką“, todėl privalo turėti įgūdžių (arba privalo juos susiformuoti), kad būtų pasiektas rezultatas, tėvui tokia pareiga netaikoma – tarsi jis a priori būtų kompetentingas ir tinkamai veikiantis, o nuo atsakomybės atleistas. Nors pagal CK 3.156 straipsnį tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau būtina nepamiršti, jog didžiąją laiko dalį su vaiku praleidžia būtent jos motina – apeliantė A. S., kuri tiesiog logistiškai ir laiko atžvilgiu turi žymiai didesnę galimybę įveikti vaiko galimą nenorą konkrečiu metu bendrauti su tėvu – Š. P. – iš esmės vaikas visuomet noriai bendrauja su tėvu, ypač paimamas iš darželio, kai A. S. neturi galimybės trukdyti Š. P. pasiimti vaiką (į tai dėmesį atkreipė ir teismas skundžiamoje nutartyje).
21.2. Pačios A. S. pateikti įrodymai patvirtina, jog, jai pradėjus reguliariai gauti specialistų pagalbą, pagerėjo E. P. ir Š. P. bendravimas dukros pasiėmimo iš jos gyvenamosios vietos aspektu, taigi tai tik patvirtina teismo išvadą, kad ,,poreikis (duomenys neskelbtini) pagalbos būtent vaiko mamai. Kaip patvirtino suinteresuoto asmens atstovė ir patvirtina byloje esantys įrodymai, tokia pagalba suinteresuotas asmuo pradėjo naudotis 2024 spalio mėn., o nuo 2025 m. vasario mėn. ja naudojasi reguliariai“.
21.3. Byloje nebuvo ginčo, ar Š. P. aktyvūs veiksmai ar neveikimas blogai veikia dukrą, jam siekiant su ja bendrauti, taigi apeliantės argumentas, kad teismas nepagrįstai perkėlė visą atsakomybę už vaiko perdavimą bendravimui būtent A. S., bei argumentas, jog Š. P. nepagrįstai atsisako pasinaudoti specialistų pagalba, yra nepagrįsti.
21.4. Aiškinantis A. S. elgesio (ne)atsitiktinumą ar sistemingumą, buvo aiškinamasi ir dėl tėvo Š. P. bei dukros nebendravimo kitomis datomis. Net keturios neva nuo A. S. nepriklausančios datos, kai buvo atliekami du veiksmai – ekspertizė ir vizitas pas gydytoją, pateko būtent Š. P. bendravimo su dukterimi dienomis – tris ketvirtadienius iš eilės. Neįtikėtina, jog ikiteisminį tyrimą kuruojantys asmenys neatsižvelgė ir su A. S. nederino mažametei atliekamos ekspertizės datos ir laiko, o procesinių veiksmų atlikimo datos tiesiog ,,atsitiktinai sutapo“ su dukters ir tėvo bendravimo datomis.
21.5. Iš tikro suinteresuotas asmuo A. S. nebendradarbiauja su suinteresuotu asmeniu Š. P. dėl jo bendravimo su vaiku – ji labai formaliai ,laikosi teismo sprendime numatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos – pagal ją, jei vaikas nebuvo nuvestas į darželį, tai tėvas tą dieną su vaiku negali bendrauti iš viso, nors elementari logika ir tėvų bendradarbiavimo užtikrinant vaiko interesus (taip pat ir interesą vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu) principas leidžia teigti, kad tėvas vaiką gali pasiimti bendravimui ir iš kitos, ne teismo sprendime nurodytos vietos – tam tereikia elementaraus A. S. noro netrukdyti ir skatinti vaiko bendravimą su tėvu.
21.6. Pirmosios instancijos teismo nutartyje visiškai teisingai nurodoma, jog pagrindinis ir nuolatos pasikartojantis bendravimo tvarkos nesilaikymo elementas – A. S. gyvenamoji vieta. Būtent į ją Š. P. atvykus pasiimti dukters pagal teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su vaiku grafiką kyla sunkumų bendrauti, nors Š. P. atvykus su dukra bendrauti į darželį (pasiimti dukrą iš darželio) sunkumų pasitaiko labai retai ir jie yra vienkartiniai.
21.7. A. S. argumentas, jog šalių dukra atitinkamomis dienomis negalėjo bendrauti su jos tėvu dėl priežasčių, kurios neva nesusijusios su A. S. aktyviais / pasyviais veiksmais, kurie daro įtaką dukters ir tėvo bendravimui, yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog būtent E. P. ir Š. P. bendravimo laiku vykdomi įvairūs veiksmai (gydytojo vizitai, apklausos ir pan.), taip siekiant minimalizuoti tėvo ir dukters bendravimą.
21.8. Atskirojo skundo argumentas, kad teisiškai ydingas yra šioje byloje akivaizdžiai skirtingas vertinimo standartas – suinteresuotas asmuo A. S. kritiškai vertinama už tai, kad konsultacijos su (duomenys neskelbtini) pirmuosius 4 mėnesius buvo nereguliarios, o suinteresuotas asmuo Š. P., kuris apskritai atsisako lankytis pas specialistus ir ignoruoja rekomendacijas, nėra vertinamas kaip nevykdantis savo pareigų, nepagrįstas. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Š. P. prievolės lankytis pas specialistus ir (ar) laikytis jų rekomendacijų – buvo sprendžiamas klausimas, ar antstolės pareiškime nurodytomis datomis vyko bendravimas tarp Š. P. ir E. P. pagal teismo sprendimu patvirtintą bendravimo grafiką, o jei nevyko, tai dėl kokių priežasčių. Teismas, priimdamas apeliantės skundžiamą nutartį, nurodė, kad teismas neįžvelgia Š. P. nepakankamų veiksmų dėl to, kad vaiko nepavyksta pasiimti iš A. S. gyvenamosios vietos, o vaiką perdavimui tėvui iš namų turi parengti motina, su kuria vaikas gyvena, tokią poziciją nurodė ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė. Kadangi byloje nei buvo sprendžiamas Š. P. tariamas nepasiruošimas ar įgūdžių neturėjimas dėl dukters pasiėmimo, nei tai, ar kokie nors Š. P. veiksmai turėjo neigiamos įtakos jo pastangoms įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo su dukterimi tvarką, apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
21.9. Skundžiamos teismo nutarties 31-37, 40, 43-47 bei 50-52 punktuose nuodugniai ir išsamiai išdėstyti teismo argumentai ir motyvai, kuriais remdamasis teismas nusprendė iš dalies tenkinti pareiškimą, taip pat pasisakyta ir dėl suinteresuoto asmens A. S. kaltės. Nutartyje taip pat išsamiai aptartas įrodinėjimo naštos paskirstymas tokio pobūdžio bylose. A. S. smulkmeniškai analizuoja kiekvieną skundžiamos teismo nutarties aspektą, tačiau, suinteresuoto asmens nuomone, teismas visiškai nuodugniai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
23. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas atskirojo skundo ribų.
24. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
25. Remiantis civilinės bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Š. P. ir A. S. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 2 punktu nustatyta suinteresuoto asmens Š. P. bendravimo su vaiku E. P. tvarka. Pagal sutarties 2.2 punkto nuostatas, vaikui sulaukus 3 (trejų) metų, tačiau iki vaikui sukaks 4 (ketveri) metai, Š. P. su dukra bendrauja kalendorinių metų nelyginių savaičių šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., nustatytu laiku Š. P. pasiima vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina į jos gyvenamąją vieta ar kitą sutartą vietą, o pagal sutarties 2.4 punktą – iki vaikas pradės lankyti mokyklą, Š. P. bendrauja su dukra kiekvienų metų kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 19.30 val., nustatytu laiku Š. P. paima vaiką iš jos ugdymo įstaigos ar gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2026-1195/2024 tenkinus Š. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, Š. P. išduotas vykdomasis raštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos pareiškėjų Š. P. ir A. S. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2, 2.4 punktus.
27. Antstolė A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2VP-12026-1195/2024, dėl nepiniginio pobūdžio išieškojimo – bendravimo tvarkos vykdymo, kurioje išieškotojas – Š. P., o skolininkė – A. S.. Antstolė 2025 m. sausio 21 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-177-3216, juo nustatė, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nevykdoma (nevykdomi bendravimo tvarkos 2.2 ir 2.4 punktai, t. y., 2024 m. gruodžio 7 d. nuo 10.00 val. iki 16.00 val. išieškotojas negalėjo bendrauti su vaiku, nes vaikas su juo išvykti nepanoro, 2024 m. gruodžio 26 d. bendravimas neįvyko, nes vaikas su tėvu išvykti nepanoro; 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. sausio 19 d. vaiko ir tėvo bendravimas neįvyko, nes vaikas su tėvu išvykti nepanoro) ir perdavė jį teismui.
Dėl bylos esmės
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, antstolės pareiškimą tenkino iš dalies ir skyrė suinteresuotam asmeniui A. S. įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punkto (2024 m. gruodžio 7 d., 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. sausio 19 d.) ir 2.4 punkto (2024 m. gruodžio 26 d., 2024 m. gruodžio 31 d.), nustatančių Š. P. bendravimo su vaiku tvarką, nevykdymą.
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad suinteresuoto asmens Š. P. ir vaiko bendravimas pagal sprendimo 2.2 punktą neįvyko 2024 m. gruodžio 7 d., 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d. ir 2025 m. sausio 19 d., o pagal sprendimo 2.4 punktą – 2024 m. gruodžio 26 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d.
30. Atskiruoju skundu apeliantė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimų fakto antstolės pareiškime nurodytais laikotarpiais neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta suinteresuoto asmens A. S. kaltė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį padarė esminius procesinės teisės pažeidimus, lėmusius neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą (CPK 14 straipsnio 2 dalies, CPK 177 straipsnio 5 dalies pažeidimai), nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotos kasacinio teismo praktikos, o konkrečiai – nuo taisyklės, kad kaltė gali būti konstatuojama tik nustačius konkrečius kaltininko veiksmus ir jų įtaką sprendimo neįvykdymui, atsakomybę už rezultatą – teismo sprendimo įvykdymą – perkėlė išimtinai vienam suinteresuotam asmeniui – A. S., tuo tarpu Š. P. nuo šios pareigos atleido, tokiu būdu paneigdamas kooperavimosi pareigą ir kasacinio teismo nuosekliai taikomą taisyklę, kad ši pareiga taikoma abiem vykdymo proceso dalyviams, teismo padarytos išvados prieštarauja objektyviai realybei ir byloje esantiems įrodymams.
31. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, mano, kad apeliantės argumentai nepagrįsti. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje esančių ir ištirtų įrodymų pagrindu padarė išvadas dėl sprendimo nevykdymo fakto ir tokio nevykdymo priežasčių. Aplinkybė, kad apeliantė su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nesutinka ar tam tikras aplinkybes vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo manyti, kad tai atlikdamas pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
32. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šį aktą antstolis perduoda teismui, kad šis spręstų sprendimo neįvykdymo klausimą (CPK 771 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
33. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021; 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024).
34. Apeliantė teigia, kad antstolės surašytame sprendimo neįvykdymo akte Nr. S-25-177-3216 nebuvo nurodyti absoliučiai jokie suinteresuoto asmens A. S. veiksmai, kuriais tariamai pasireiškė teismo sprendimo nevykdymas, antstolė teikdama teismui pareiškimą taip pat nenurodė jokių konkrečių A. S. veiksmų, kuriais neva nebuvo įvykdytas teismo sprendimas, o šalindama teismo nurodytus trūkumus, įvardijo suinteresuoto asmens Š. P. nurodytus veiksmus, kurie nebuvo nurodyti teismo sprendimo neįvykdymo akte.
35. Pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolio surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas yra pagrindas teismui spręsti klausimą dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tik teismas įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).
36. Šiuo atveju antstolė 2025 m. sausio 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte Nr. S-25-177-3216 (toliau – ir aktas) nurodė, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra vykdoma, nurodė šios bendravimo tvarkos nevykdymo atvejus (datas), taip pat tai, kad vaikas su išieškotoju išvykti nepanoro. Šalindama procesinio dokumento trūkumus antstolė patikslino akte pateiktus duomenis nurodydama, kad, antstolės vertinimu, motina nededa aktyvių pastangų paruošti vaiką bendravimui su tėvu. Taigi šiuo atveju bylos dalyką sudarė antstolės akte nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai (konkretūs atvejai), to priežasčių nustatymas ir nustačius skolininko kaltę – teisinių pasekmių jam taikymas. Aplinkybė, kad akte nebuvo nurodyti konkretūs A. S. aktyvūs veiksmai, kurie būtų lėmę teismo sprendimo neįvykdymą, savaime nėra kliūtis teismui išnagrinėti antstolės pareiškimą ir esant teisiniam ir faktiniam pagrindui spręsti klausimą dėl teisinių pasekmių taikymo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sprendimas nevykdomas dėl apeliantės A. S. neveikimo. Atitinkamai konkretūs aktyvūs A. S. veiksmai nevykdant bendravimo tvarkos negalėjo būti nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo nevykdymo priežastimis antstolė įvardijo tai, kad motina nededa aktyvių pastangų paruošti vaiką bendravimui su tėvu, antstolės pareiškime jokie konkretūs aktyvūs veiksmai taip pat negalėjo būti įvardyti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens A. S. neveikimas pasireiškė tuo, kad skolininkė nedėjo pakankamai pastangų paruošti vaiką bendravimui su skyrium gyvenančiu tėvu.
38. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas atleido išieškotoją nuo bendradarbiavimo pareigos, pateisino jo neveikimą, visą atsakomybę už bendravimo tvarkos įgyvendinimą perkėlė tik vienai šaliai – apeliantei, taip paneigiant abiejų tėvų pareigą bendradarbiauti. Apeliantės argumentai nepagrįsti.
39. Pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, išsaugant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Todėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiajam tėvui bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktą). Papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tas, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikes pasekmes – ar nyksta (nesusiformuoja) natūralus mažamečio vaiko ir tėvo (motinos) ryšys dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024).
40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nepakankamų suinteresuoto asmens A. S. veiksmų vykdant bendravimo su vaiku tvarkos, patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nuostatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog visais antstolės pareiškime nurodytais atvejais šalių nepilnametis vaikas turėjo būti paimtas iš motinos A. S. namų, tačiau vaikas atsisakė vykti su tėvu. Byloje duomenų, paneigiančių šias išvadas, nėra pateikta. Nors apeliantė pabrėžia, kad suinteresuotas asmuo Š. P. patvirtino, jog buvo iškilę sunkumų su vaiku paimant dukrą ir iš darželio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios aplinkybės savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Šiuo atveju pažymėtina, kad duomenų, jog dėl iškilusių sunkumų, kuriuos patvirtino Š. P., jam nepavyko teismo sprendime nustatytu laiku pabendrauti su vaiku, byloje nėra pateikta. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju vaiko nenoras bendrauti su tėvu kyla ne iš objektyvių aplinkybių, o iš aplinkos sukeltų subjektyvių priežasčių.
43. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pateisino Š. P. neveikimą ir (ar) atleido jį nuo bendradarbiavimo pareigos. Tokių duomenų byloje nėra. Aplinkybės, jog Š. P. nesikreipia pagalbos į specialistus, savaime nesudaro pagrindo šių jo veiksmų pripažinti neveikimu ir (ar) bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos vykdant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos nuostatas pažeidimu. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas A. S. veiksmus kreipiantis į teisėsaugos institucijas vertino šalių, t. y. A. S. ir Š. P., tarpusavio santykių kontekste, kaip patvirtinančius įtemptus ir konfliktiškus šalių santykius, ir priešingai, nei nurodo apeliantė, nevertino tokių jos veiksmų kaip patvirtinančių asmens kaltę dėl sprendimo nevykdymo ar juo labiau paneigiančių kitos šalies pareigą kooperuotis ir (ar) pateisinančių tokios pareigos nevykdymą.
44. Apeliantė teigia, kad teismas A. S. kaltę grindė kitos bylos medžiaga, kuri nėra pridėta prie šios bylos ir nebuvo tiriama teismo posėdžio metu. Nurodo, kad teismas rėmėsi specialisčių B. K. ir L. R.-G. išvadomis (nuomone), kurias paneigia byloje esančios išvados, nepagrįstai šią nuomonę sureikšmino.
45. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pastebėtina, kad CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas naudojo Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis. Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-12026-1195/2024, yra pateikta bylai kartu su antstolės pradiniu pareiškimu dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto. Apeliantės akcentuojama specialisčių nuomonė ir jos turinys yra atskleistas teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-12026-1195/2024, dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuria ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne byloje esančiais įrodymais ar padarė apeliantės nurodomus (CPK 14 straipsnio 2 dalis, 177 straipsnio 5 dalis) proceso teisės pažeidimus.
46. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad jos kaltė dėl teismo sprendimo nevykdymo negali būti grindžiama tuo, kad ji vaiko perdavimo metu neva daro vaizdo įrašus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog garso / vaizdo įrašų darymas pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip viena iš priežasčių sprendžiant dėl A. S. nepakankamai aktyvių veiksmų, o ne kaip A. S. kaltę dėl sprendimo nevykdymo pagrindžiantis įrodymas.
47. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad A. S. laikosi rekomendacijų, kurias jai teikia specialistai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime teismo išvadų dėl nepakankamų apeliantės pastangų įgyvendinant skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką nepaneigia. Pastebėtina, kad rekomendacijų, kurių, kaip nurodoma, A. S. laikosi, turinys nėra atskleistas apeliantės akcentuojamose (duomenys neskelbtini) išvadose. Taip pat nėra aišku, kiek ir kokia apimtimi jos yra susijusios su vaiko ir tėvo ryšio ar bendravimo galimybių stiprinimu ir (ar) vaiko motyvavimu bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o kiek su pačiai A. S. teikiamos pagalbos apimtimi ir skirtos tik jai asmeniškai.
48. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, kad teismas nepagrįstai nevertino ir ignoravo vaiką konsultuojančios (duomenys neskelbtini) išvadas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą).
49. Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas O. Č. atsakymo į skolininkės ir jos atstovės paklausimą nevertino kaip įrodančio, kad tėvo elgesys gali turėti įtakos vaiko atsisakymams bendrauti su tėvu. Tokį savo argumentą teismas motyvavo ir pagrindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) nekonsultuoja vaiko tėvo. Taip pat įvertinęs suinteresuoto asmens paaiškinimus apie pokalbio su (duomenys neskelbtini) trukmę pirmosios instancijos teismas suabejojo, kad (duomenys neskelbtini), nekonsultuodama paties asmens, galėtų jam teikti rekomendacijas dėl pagalbos poreikio. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodomą O. Č. nuomonę (išvadą) vertino, dėl jos įrodomosios galios pasisakė ir tai argumentavo. Aplinkybė, jog į minėtą nuomonę nebuvo atsižvelgta ar ji įvertinta kitaip, nei tai būtų naudinga apeliantei, savaime nelemia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
50. Pastebėtina, kad duomenis apie bendravimo tvarkos nevykdymą laikotarpiais, kurie nepatenka į antstolės pareiškime nurodytus atvejus, pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, įskaitant šalių paaiškinimus, bendrame ginčo situacijos kontekste pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos pažeidimų tęstinumo. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, kaip minėta, pati savaime nesudaro pagrindo manyti, kad skundžiama nutartis neteisėta ar nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys neturėjo esminės reikšmės procesinio rezultato dėl ginčo esmės priėmimui.
51. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Taigi vertinant skolininkės veiksmus kaltės aspektu, pažymėtina, jog ji turi pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko interesą bendrauti su tėvu.
52. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
53. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama kad įrodinėjant aplinkybes, patvirtinančias teismų sprendimų (nutarčių) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (ypač kiek tai susiję su tuo, kad tokių sprendimų neįvykdo kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina)), galima remtis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, o šių įrodymų leistinumo (priimtinumo) standartai neturėtų būti pernelyg aukšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
54. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius duomenis, kad teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka nebuvo įgyvendinta antstolės akte nurodytais atvejais, mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais paremtą išvadą, kad ginčo atveju bendravimo tvarka nebuvo įvykdyta dėl apeliantės nepakankamai aktyvių veiksmų paruošiant vaiką bendravimui su tėvu. Atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl nepakankamų tėvo pastangų susitarti su vaiku, kai pastarasis išreiškia nesutikimą iš motinos namų išvykti su tėvu, nelaikytinos objektyviai pateisinančiomis sprendimo nevykdymą ar paneigiančiomis skolininkės kaltę, pasireiškiančią nepakankamai aktyviu vaidmeniu skatinant vaiką bendrauti su tėvu. Pastebėtina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante, todėl jai tenka didesnė našta auginant ir ugdant šalių nepilnametį vaiką, atitinkamai ir daugiau galimybių skatinti ir motyvuoti vaiką bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o esant vaiko pasipriešinimui bendrauti su tėvu, kiekybiškai ir kokybiškai daryti poveikį tokiam pasipriešinimui sumažinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad šiuo konkrečiu atveju pagrįstai pripažinta, jog skolininkė pažeidė CK 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą nekliudyti tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Dėl procesinės bylos baigties
55. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
57. Suinteresuotas asmuo Š. P. pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2025 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra HM Nr. 2025-133, 2025 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymas 605,00 Eur). Atskirąjį skundą atmetus suinteresuotam asmeniui Š. P. iš suinteresuoto asmens A. S. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 605,00 Eur (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui Š. P. iš suinteresuoto asmens A. S. 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.