Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) Š. P., suinteresuoto asmens (išieškotojo) atstovui, advokatui Henrikui Mackevičiui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos, antstolės A. S., pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, suinteresuoti asmenys A. S. ir Š. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas antstolės A. S. pateiktas procesinis dokumentas, įvardytas kaip „Dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akto perdavimo teismui“. Antstolė prašo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 ir 6 dalis spręsti klausimą dėl iki 300 Eur dydžio baudos skyrimo skolininkei A. S. už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną, baudą skiriant išieškotojo Š. P. naudai, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2VP-12026-1195/2024, išduoto 2024 m. lapkričio 5 d., 2.2 ir 2.4 punktai nėra įvykdyti (2.2 punktas neįvykdytas 2024 m. gruodžio 7 d., 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. sausio 19 d.; 2.4 punktas neįvykdytas 2024 m. gruodžio 26 d., 2024 m. gruodžio 31 d.).

2. Antstolė prašo skirti baudą nepilnamečio vaiko E. P. mamai, nes nurodytomis dienomis teismo sprendime nustatyta tvarka nevyko dukters susitikimai su tėvu, dukrai atsisakius išvykti. Antstolė nurodo, kad tėvai pateikia skirtingas tokio atsisakymo išvykti su tėvu priežastis. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT 19600-1195/2023 patvirtinta pareiškėjų Š. P. ir pareiškėjos A. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2 ir 2.4 punktuose numatyta nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarka. Išieškotojas, tiek pateikiant vykdomąjį dokumentą, tiek vykdymo proceso metu, periodiškai teikia antstolei informaciją, kad nėra laikomasi teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Skolininkė gautuose pranešimuose, nurodo, kad yra laikomasi teismo nustatytos bendravimo su vaikus tvarkos. Vykdant vykdomąją bylą, antstolė 2025 m. sausio 21 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuotos konkrečios įpareigojimo neįvykdymo datos, taip pat nurodyta, kad pati nepilnametė atsisako vykti kartu su tėvu.

3. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė rašytinę išvadą (DOK-29086), kurioje nurodė, jog:

3.1. Tarnybai šeima yra žinoma dėl tarpusavio nesutarimų sprendžiant klausimus dėl nepilnametės dukros E. P.. Konfliktiniai santykiai tęsiasi ilgai, tėvams vis nepavyksta konstruktyviai susitarti dėl nepilnametės dukters. Nepilnametė dukra gyvena su motina A. S.

3.2. Tarnyba savo išvadoje išskyrė šias datas: 1) 2024 m. balandžio 2 d. vaiko tėvas kreipėsi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo iš motinos pusės; 2) 2024 m. balandžio 25 d. gautas pranešimas dėl galimai netinkamo vaiko tėvo elgesio dukros atžvilgiu; 3) 2024 m. birželio 19 d. vaiko motina nurodo, kad tėvas netinkamai vykdo savo pareigas, nepriima pagalbos, neužtikrina tinkamos sveikatos priežiūros; 4) 2024 m. liepos 22 d. vaiko tėvas nurodo, kad motina filmuoja vaiką, kai tėvas atvyksta su juo susitikti, motina nuteikinėja vaiką prieš tėvą; 5) 2024 m. liepos 23 d. motina nurodo, kad vaikas rodė seksualizuotą elgesį, nurodė, kad tėvas taip elgiasi su ja; 6) 2024 m. liepos 24 d. gautas vaiko tėvo pranešimas, kad vaiko mama prieštarauja vaiko ir tėvo bendravimui. Tą pačią dieną gauti vaiko motinos pranešimai, kad vaiko tėvas vaiką iš darželio pasiėmė 15 val. (valanda anksčiau nei teismo nutartyje), iš tėvo pusės galimas seksualinis priekabiavimas prie vaiko; 7) 2024 m. lapkričio 21 d. vaiko motina praneša, kad vaikas prieš kelias dienas jai pasisakė, kad tėtis ją mušė, matosi mėlynė, motina pasikreipė į policiją; 8) 2025 m. vasario 5 d. vaiko motina pranešė, kad vaiko tėvas smurtavo prieš vaiką, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnametės atžvilgiu.

3.3. Šeimai nuo (duomenys neskelbtini) taikomas atvejo vadybos procesas. (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu vaiko motinai buvo priminta apie tai, jog galiojantis teismo sprendimas turi būti vykdomas, o pradėti ikiteisminiai tyrimai dar nėra įrodę tėvo kaltės dėl netinkamo elgesio nepilnametės atžvilgiu.

3.4. Turimi duomenys leidžia daryti išvadą, jog galimai teismo sprendimo nesilaiko ir kooperavimosi pareigos nevykdo nepilnametės motina. Vaiko tėvas jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo. Atkreiptinas skolininkės dėmesys į tai, jog yra gautas sprendimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl manytina, jog nėra pagrindo visiškai neleisti bendrauti vaikui su savo tėvu. Tarnyba ne kartą skatino ir skatina bandyti tėvus tartis, konstruktyviai ieškoti sprendimo būdų, kurie pirmiausia užtikrintų vaiko geriausius interesus, o ne išimtinai tenkintų tėvų asmeninius interesus, taip pat Tarnyba yra pasidalijusi savo kompetencijos ribose esančių specialistų kontaktais ir rekomenduoja tėvams savarankiškai kreiptis pagalbos į specialistus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

18. Remiantis LITEKO informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-12026-1195/2024, kurioje dalyvavo suinteresuoti asmenys, nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal aukščiau nurodytus 2.2 ir 2.4 patvirtintos sutarties punktus. Toliau šioje pastraipoje pateikiama dalis teismo nutarties motyvų. Nutartyje teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo A. S. reikalavo tėvui ir dukrai bendrauti jos akivaizdoje ar nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kitaip jų bendravimas neįvyks; suinteresuotas asmuo rėmėsi rekomendacijomis, kurias išsakė psichologai. Tačiau teismui nebuvo pateikti tokias rekomendacijas patvirtinantys duomenys, o suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimai, kad niekas iš psichologų nenorėjo duoti oficialių paaiškinimų dėl klausimo subtilumo ir teisminių procesų, teismo neįtikino. Todėl teismas konstatavo, kad dėl suinteresuoto asmens A. S. reikalavimo organizuoti bendravimą jai ar tretiesiems asmenims būnant kartu pagrįstumo pasisakytina, kad teismo sprendimo sąlygos nenumato galimybės dalyvauti suinteresuotam asmeniui (ar tretiesiems asmenims) vaiko ir tėvo bendravimo metu. Skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo laikotarpio įtvirtinimas teismo procesiniame sprendime yra skirtas užtikrinti, kad tėvas, paimdamas vaiką bendravimui, jį organizuoja pagal savo ir vaiko poreikius; nepilnametis vaikas perduodamas kito tėvo globon ir atsakomybėn, nebent šalys susitartų kitaip. Susitarimo, kad motina ar tretieji asmenys gali dalyvauti tokiuose susitikimuose, tesimo sprendime nėra. Bylą nagrinėjusio teismo nuomone, suinteresuotas asmuo A. S. kartu su motina A. S. 2024 m. kovo 31 d. turėjo išankstinę neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu, dėl to jos pernelyg atidžiai stebėjo vaiko tėvo veiksmus, ypač vaiko senelei kartu su vaiku nuvykus pas pareiškėją. Teisme paklausta liudytoja A. S. (suinteresuoto asmens motina) į klausimą, kodėl nuolat tikrino vaiką ir tėvą tualete parodė, kad ji bijojo, jog vaikas nebūtų išgąsdintas. Nors suinteresuotas asmuo A. S. pastoviai pabrėždavo, kad ji nedraudžia vaiko ir tėvo susitikimų, tačiau jos reikalavimų kontekste šis akcentavimas yra deklaratyvus ir neįgyvendinamas be suinteresuoto asmens valios. Teismas konstatavo, jog neginčytina, kad maži vaikai jaučia stiprų ryšį su motina, ypač tėvui gyvenant atskirai ir jo nematant kiekvieną dieną. Suinteresuotas asmuo A. S. žinodama apie jos ir dukros, kuriai yra treji metai, glaudų psichologinį ryšį, nepadėdavo vaikui su ja išsiskirti, priešingai, nuolat laikydama vaiką ant rankų, neatsitraukdama nuo jos ir kitoje veikloje (pavyzdžiui, supynės), dar labiau sustiprindavo prisirišimo jausmą. Suinteresuoto asmens A. S. elgesys patvirtino, kad ji tik iš pareigos, deklaratyviai ir formaliai siūlė pareiškėjui pasiimti vaiką bendravimui, nedėdama tam pastangų ir neatlikdama ryžtingų veiksmų (pavyzdžiui, paleidžiant vaiką nuo rankų, pabandžius nueiti toliau nuo tėvo ir vaiko, palikti juos dviese net ir vaikų žaidimų aikštelėje). Tokią išvadą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) nuomonė, kurioje pažymėta, kad dėl suinteresuoto asmens emocinės ir psichologinės būsenos, ji patiria sunkumų perduodant vaiką tėvui; mama jaučia didelį nerimą, jai sunkiai sekasi sutramdyti emocijas, ji nori po keletą kartų atsisveikinti su dukra, nors tam nėra realaus pagrindo. Teismas konstatavo esant suinteresuoto asmens A. S. aktyviam vaidmeniui, kuomet vaikas neišleidžiamas iš jos įtakos zonos, ir tai sąlygoja pareiškėjo nusivylimą ir išvykimą be vaiko. Suinteresuoto asmens A. S. paaiškinimai, nurodytas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad tik nuo suinteresuoto asmens valios priklausė, kur vyks vaiko perdavimas tėvui. Tai paneigia nuolat suinteresuoto asmens pabrėžiamą aplinkybę apie geranorišką ir pastovų jos bendradarbiavimą su vaiko tėvu. Žinodama pareiškėjo motyvą, kodėl jis vengia įeiti į jos butą, vaiko motina nekeitė savo pozicijos, nepaisant to, kad, jos pačios teigimu, vaiko išsiskyrimo su motina prasme nėra skirtumo, kur atvyksta tėvas pasiimti dukros. Dar daugiau, suinteresuotas asmuo nepaaiškino, kas sąlygojo reikalavimo pasiimti dukrą iš buto pareiškėjui iškėlimą būtent po keturių mėnesių vaiko perdavimo lauke praktikavimo. Jos subjektyvi išvada apie vaiko perdavimo nerezultatyvumą nėra įtikinama. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) nuomonėje užfiksuoti specialisčių B. K., L. R. G. pastebėjimai, kad suinteresuotas asmuo tam tikrą informaciją interpretuoja priešingai esamai situacijai; vaiko motina įsitikinusi, kad jos auklėjimo būdas yra teisingas. Šiame dokumente pažymėta ir suinteresuoto asmens emocinė, psichologinė būsena, kuomet ji perduoda vaiką tėvui (motinos nerimas, sunkiai tramdo emocijas). Taip pat specialisčių pastebėtas ir dukros elgesys mamai sugrįžus, mergaitė tampa irzlesnė, nuolat prašosi mamos paimama ant rankų, nors prieš tai buvo atsipalaidavusi ir žaidė su tėvu. Dar daugiau, suinteresuotam asmeniui rekomenduota kreiptis pagalbos į specialistus dėl jos psichologinės ir emocinės būklės. Analogiškas patarimas nurodytas ir (duomenys neskelbtini) parengtose rekomendacijose, pagal kurias svarbu, kad mergaitės motina gautų rekomendacijas iš įvairių sričių specialistų, orientuotas į jos emocinės būsenos palaikymą. Teismas konstatavo, kad nustatytos ir nutartyje aptartos aplinkybės, leidžiančios pripažinti, jog teismo sprendimu patvirtinta sutartis nėra tinkamai vykdoma, todėl pareiškėjui Š. P. išduotinas vykdomasis raštas.

Dėl bendrųjų baudos skyrimo pagrindų

25. Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimą vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, nustatytos formos sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Dėl teismo Sprendimo (ne)vykdymo

28. Sprendimo 2.2 punktas nustatė, kad tėvas bendrauja su dukra nelyginių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., nustatytu laiku Š. P. pasiimant E. P. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vieta ar kitą sutartą vietą. Sprendimo 2.4 punktas nustatė, kad tėvas bendrauja su dukra kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16.00 val. iki 19.30 val., nustatytu laiku Š. P. paimant E. P. iš jos ugdymo įstaigos ar gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant E. P. į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

29. Šalys neginčijo, kad pagal Sprendimo 2.2 punktą tėvo ir dukters bendravimas neįvyko 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. sausio 19 d., o 2025 m. gruodžio 7 d. bendravimas įvyko tik iš dalies – tėvas su dukra bendravo tik po pietų. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pagal Sprendimo 2.4 punktą tėvo dukters bendravimas neįvyko 2024 m. gruodžio 26 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. (antrąją Šv. Kalėdų dieną ir Naujųjų metų išvakarėse).

30. Todėl teismas konstatuoja, kad Sprendimo 2.2 punktas nebuvo įvykdytas 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. sausio 19 d. ir 2025 m. gruodžio 7 d. Dėl 2024 m. gruodžio 7 d. papildomai nurodytina, kad teismo Sprendime nenumatyta teismo Sprendimo dalinio vykdymo galimybė, todėl dėl 2024 m. gruodžio 7 d. tik popietinio vaiko bendravimo su tėvu, o ne bendravimo nuo Sprendime nustatytos 10.00 val. taip pat laikytina, kad teismo Sprendimas nebuvo įvykdytas. Dėl tų pačių argumentų laikytina, kad ir tėvo pusvalandžio susitikimas 2025 m. sausio 19 d. nepavykus susitarti ir išsivežti dukters nelaikytinas tinkamu Sprendimo įvykdymu. Teismas taip pat konstatuoja, kad Sprendimo 2.4 punktas nebuvo įvykdytas 2024 m. gruodžio 26 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 771 straipsnio 6 dalis).

Dėl kaltės neįvykdant teismo Sprendimo

31. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Taigi pareigą įrodyti, jog vykdo teismo sprendimą (nutartį) ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkė, o išieškotojas turi įrodyti teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo faktus. Nustačius teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo faktus, sprendžiant dėl baudos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą skyrimo, skolininkė turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo (nutarties) negalėjo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

32. Teismo Sprendimo nevykdymo faktas nustatytas. Todėl suinteresuotas asmuo turi įrodyti, kad teismo Sprendimo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

33. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).

34. Taigi suinteresuoto asmens A. S. (taip pat ir suinteresuoto asmens Š. P.) kaltė galėtų būti konstatuota nustačius, kad suinteresuotas asmuo netinkamai įgyvendina pareigą imtis priemonių, kad įvyktų vaiko ir tėvo bendravimas Sprendime nustatyta tvarka, t. y. suinteresuoto asmens neveikimu.

35. Suinteresuotas asmuo Š. P. bendrai nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. tinkamai neparuošia vaiko susitikimams (nėra tinkamai aprengta, bėgioja su pižama, purvinais apipaišytais pirštais). Sunku bendrauti, kai tėvas neįleidžiamas, vaikas atvykus veikia kažką kita ar nesutinka eiti, nes su mama susitaręs kitus planus. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis visuomet atvyksta pasiimti vaiko laiku ar anksčiau. Jam atvykus, vaiko paėmimas suinteresuoto asmens A. S. filmuojamas, mama prieš kameras vaiką skatina bendrauti su tėvu. Tačiau, pavyzdžiui, atidaromos tualeto durys, ribojančios vaiko matomumą. Tikisi, kad vaikas susitikimams bus paruoštas. Jis yra sakęs, kad sutiktų kompensuoti laiką ir kitu laiku, kai susitikimai neįvyksta, nes tada nebūtų taip skaudu ir dėl ir taip reto bendravimo su vaiku, tačiau vaiko mama tam nepritaria. Konkrečiai detalizuoti kiekvieno neįvykusio susitikimo negali. Bylos nagrinėjimo metu situacija pasitaisė, susitikimai pradėjo vykti. Tačiau šiuo metu dukra su mama išvyko mėnesio laiko atostogų, su juo to tinkamai nesuderinusi ir neužtikrindama jo bendravimo su vaiku. Suinteresuotas asmuo dukrą mamai visada parveža po susitikimų, net jei ji dar nenori važiuoti. Poreikio konsultuotis su psichologais sau jis nemato.

36. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime, o bylos nagrinėjimo metu jos atstovė žodžiu nurodė, kad 2024 m. gruodžio 7 d. bendravimas įvyko, tačiau tik po pietų, nes ryte vaikas nesutiko vykti. Popiet vaikas sutiko vykti tarpininkaujant vaiko močiutei, suinteresuoto asmens Š. P. mamai. 2024 m. gruodžio 26 d. buvo atidarytos durys, tačiau tėvas supykęs išvyko. 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d. ir 2021 m. sausio 19 d. vaikas su tėvu atsisakė vykti. Pasak suinteresuoto asmens atstovės, ginčo nėra, kad tėvui kartais nepavyksta pasiimti vaiko, nes mergaitė atsisako vykti su tėvu. Dėl to negali būti motinos kaltės, nes turėtų būti nustatyti konkretūs neteisėti jos veiksmai, apie kuriuos byloje nėra įrodymų. Vaikui sunku atsiskirti nuo mamos. Nesąžininga iš mamos reikalauti, kad ji priverstų vaikų išvykti, kai jis to nenori. Nuo gruodžio mėnesio A. S. konsultuojama psichologės, mergaitę taip pat konsultuoja psichologė. Vaikas prieš susitikimus neaprengiamas vadovaujantis sveiku protu, kadangi būna žiema. Tėvas nepateikia konkrečių rekomendacijų, kaip paruošti dukrą susitikimams. Mama vadovaujasi psichologų jai pateiktomis rekomendacijomis. Nėra vaiko tęstinumo nebendrauti – kartais nori bendrauti su tėvu, kartais ne, todėl tai nulemta vaiko emocijų. Bendravimo tvarka surašyta taip, kad tėvas turi aktyviai elgtis ir pasiimti vaiką pats. Todėl jis turi dėti aktyvias pastangas, o ne reikalauti, kad vaikas norėtų su juo vykti. Filmavimai ar garso įrašai vyksta apie metus laiko, tikslu apsisaugoti. Tai abipusė praktika. Suinteresuotas asmuo nuo 2024 m. spalio pradėjo lankytis pas psichologą, o nuo 2025 m. vasario – reguliariai.

37. Tarnybos atstovė nurodė, kad suinteresuoti asmenys dažnai negeba bendradarbiauti. Vaiko motina nededa tiek pastangų, kiek norėtųsi, nes vaikas didžiąją dalį laiko praleidžia būtent su ja. Dėl vaiko ir tėvo ryšio buvimo klausimų nekyla. Nustačius, kad mama nedėjo pastangų, bauda skirtina. Duomenų apie konkrečius netinkamus mamos veiksmus Tarnyba neturi, bet vaiką paruošti turi būtent mama. Vaikas gali iki aštuoniolikos metų sakyti, kad neisiu susitikti su tėvu. Keisti atvejai, kai vieną dieną įvyksta bendravimas, kitą – neįvyksta. Norėtųsi, kad mama rastų, kaip motyvuoti vaiką.

38. Taigi suinteresuoti asmenys pateikia skirtingą situacijos vertinimą, o suinteresuotas asmuo A. S. iš esmės teigia, kad Sprendime nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka iš dalies tinkamai neįvykdyta dėl vaiko atsisakymo ir tėvo nepakankamai aktyvių veiksmų.

39. Įvertinus antstolės, suinteresuotų asmenų, Tarnybos rašytinius dokumentus, paaiškinimus žodžiu posėdžių metu, konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad po Sprendimo įsiteisėjimo 2023 m. lapkričio 27 d. nepilnametis vaikas E. P. nuolat ir nepertraukiamai gyveno su suinteresuotu asmeniu, mama A. S.. Taip pat nėra ginčo, kad bendravimo tvarka su šalių dukra buvo pažeista. Tačiau dalyje dėl bendravimo tvarkos vykdymo tiesioginių įrodymų, kad A. S. atlieka neteisėtus veiksmus, nėra, t. y. nenustatytos jokios tiesioginės aplinkybės, kurios nurodytų, kad A. S. atliko aktyvius veiksmus, dėl kurių vaikas nenorėjo bendrauti su tėčiu, taip pažeidžiant bendravimo tvarką.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad įrodinėjant aplinkybes, patvirtinančias teismų sprendimų (nutarčių) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (ypač kiek tai susiję su tuo, kad tokių sprendimų neįvykdo kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina)), galima remtis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, o šių įrodymų leistinumo (priimtinumo) standartai neturėtų būti pernelyg aukšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Teismo vertinimu, netiesioginiai įrodymai patvirtina suinteresuoto asmens A. S. kaltę dėl Sprendimo neįvykdymo.

41. Teismo skaičiavimais, 2024 m. gruodžio ir 2025 m. sausio mėnesiais, remiantis Sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka, turėjo būti suorganizuoti 26 Š. P. susitikimai su dukra. Iš šių 26 susitikimų 20 įvyko sklandžiai (teismui nėra pateikti priešingi duomenys). Remiantis šalių paaiškinimais, 6 susitikimai įvyko su trūkumais arba išvis neįvyko. Taigi 77 proc. visų 2024 m. gruodžio ir 2025 m. sausio mėnesiais turėjusių vykti tėvo ir dukters susitikimų įvyko. Visi 6 atvejai (100 proc.), kai nebuvo įgyvendinta Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, įvyko vaiką suinteresuotam asmeniui turint pasiimti iš suinteresuoto asmens A. S. namų. Atvejų, kada ginčo laikotarpiu nepavyko pasiimti vaiko iš darželio, nenustatyta.

42. Savaitgaliais 2024 m. gruodžio mėn. bendravimas turėjo vykti gruodžio 7, 8, 21 ir 22 d. Iš jų bendravimas Sprendime nustatyta tvarka neįvyko gruodžio 7 d. 2025 m. sausio mėn. bendravimas turėjo vykti sausio 4, 5, 18 ir 19 d. Iš jų bendravimas Sprendime nustatyta tvarka įvyko tik sausio 4 d. Taigi iš aštuonių savaitgaliais turėjusių vykti bendravimų Sprendime nustatyta tvarka neįvyko 50 proc. Likę du bendravimai, neįvykę ne savaitgaliais, neįvyko Sprendime nustatyta tvarka taip pat nepavykus pasiimti dukters iš suinteresuoto asmens A. S. namų (gruodžio 26 d. nedarbo dieną ir Naujųjų metų šventės išvakarėse gruodžio 31 d.).

43. Ši statistika rodo, kad dukros nenoras bendrauti su tėčiu, kurio nepavyksta pakeisti, atsiranda tik suinteresuoto asmens A. S. namuose. Tačiau tai kartu rodo, kad suinteresuotas asmuo Š. P. sėkmingai įgyvendina Sprendimu patvirtintą tvarką pasiimdamas vaiką iš darželio (kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais). Todėl teismas neįžvelgia suinteresuoto asmens Š. P. nepakankamų veiksmų dėl to, kad vaiko nepavyksta pasiimti iš suinteresuoto asmens A. S. gyvenamosios vietos. Vaiką perdavimui tėčiui iš namų bendravimo tvarkoje nustatytu metu turi parengti mama, su kuria vaikas ir gyvena. Būtent ji leidžia laiką su vaiku iki susitikimo, turi galimybę daugiau bendrauti su vaiku, jį įtikinti, o jai trūkstant tam žinių ar įgūdžių – ieškoti galimybės prašyti pagalbos ar ieškoti būdų vaiką perduoti neutralioje aplinkoje.

44. Teismas sutinka su A. S. atstovės teiginiais, kad tėtis pats neprašo psichologinės pagalbos sau bendrauti su dukra. Tačiau teismas kartu neįžvelgia, kad tai sudarytų kliūtis tėčiui bendrauti su dukra – jis sėkmingai pasiima dukrą iš darželio, taip pat sėkmingai grąžina dukrą po bendravimo mamai. Teismas nevertina O. Č. atsakymo į ieškovės ar jos atstovės 2025 m. gegužės 20 d. paklausimą, kaip įrodančio, kad tėčio elgesys gali turėti įtakos vaiko atsisakymams bendrauti su tėčiu. Psichologė Š. P. nekonsultuoja. Kaip nurodė, Š. P., pokalbis su ja telefonu truko apie 3 min., o daugiau patarimų jam atsisakyta teikti, nes ne jis yra psichologės klientas. Todėl teismas abejoja, kad psichologė, nekonsultuodama paties asmens, galėtų jam teikti rekomendacijas dėl pagalbos poreikio. Teismas, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus, taip pat atkreipia suinteresuoto asmens A. S. dėmesį, kad nėra aiškios priežastys, kodėl ketverių metų vaikui, gyvenančiam Vilniuje, parinktas psichologas Klaipėdoje. Bylos duomenys rodo, kad ne tėčiui, bet mamai yra reikalinga aktyvi psichologinė pagalba.

45. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-12026-1195/2024 konstatavo, kad A. S. žinodama apie jos ir dukros, kuriai yra treji metai, glaudų psichologinį ryšį, nepadėdavo vaikui su ja išsiskirti, priešingai, nuolat laikydama vaiką ant rankų, neatsitraukdama nuo jos ir kitoje veikloje (pavyzdžiui, supynės), dar labiau sustiprindavo prisirišimo jausmą. Suinteresuoto asmens A. S. elgesys patvirtino, kad ji tik iš pareigos, deklaratyviai ir formaliai siūlė pareiškėjui pasiimti vaiką bendravimui, nedėdama tam pastangų ir neatlikdama ryžtingų veiksmų. Tokią išvadą patvirtino ir (duomenys neskelbtini) nuomonė, kurioje pažymėta, kad dėl suinteresuoto asmens emocinės ir psichologinės būsenos, ji patiria sunkumų perduodant vaiką tėvui; mama jaučia didelį nerimą, jai sunkiai sekasi sutramdyti emocijas, ji nori po keletą kartų atsisveikinti su dukra, nors tam nėra realaus pagrindo. Teismas konstatavo esant suinteresuoto asmens A. S. aktyviam vaidmeniui, kuomet vaikas neišleidžiamas iš jos įtakos zonos, ir tai sąlygoja pareiškėjo nusivylimą ir išvykimą be vaiko. Kaip minėtoje byloje konstatavo teismas, minėtoje byloje esanti (duomenys neskelbtini) nuomonėje užfiksuoti specialisčių pastebėjimai, kad suinteresuotas asmuo tam tikrą informaciją interpretuoja priešingai esamai situacijai; vaiko motina įsitikinusi, kad jos auklėjimo būdas yra teisingas. Šiame dokumente pažymėta ir suinteresuoto asmens emocinė, psichologinė būsena, kuomet ji perduoda vaiką tėvui (motinos nerimas, sunkiai tramdo emocijas). Taip pat specialisčių pastebėtas ir dukros elgesys mamai sugrįžus, mergaitė tampa irzlesnė, nuolat prašosi mamos paimama ant rankų, nors prieš tai buvo atsipalaidavusi ir žaidė su tėvu. Dar daugiau, suinteresuotam asmeniui rekomenduota kreiptis pagalbos į specialistus dėl jos psichologinės ir emocinės būklės. Analogiškas patarimas nurodytas ir (duomenys neskelbtini) parengtose rekomendacijose, pagal kurias svarbu, kad mergaitės motina gautų rekomendacijas iš įvairių sričių specialistų, orientuotas į jos emocinės būsenos palaikymą.

46. Taigi byloje, kurioje išduotas vykdomasis raštas, dėl kurio vykdymo kilo ginčas šioje byloje, konstatuotas poreikis psichologinės pagalbos būtent vaiko mamai. Kaip patvirtino suinteresuoto asmens atstovė ir patvirtina byloje esantys įrodymai, tokia pagalba suinteresuotas asmuo pradėjo naudotis 2024 m. spalio mėn., o nuo 2025 m. vasario mėn. ja naudojasi reguliariai.

47. Kartu minėtos aplinkybės rodo, kad vykdomasis raštas buvo išduotas dėl A. S. sudarytų kliūčių vykdyti Sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką. Nuo vykdomojo rašto išdavimo ir minėtos nutarties priėmimo iki įvykių, dėl kurių prašoma skirti baudą, praėjo apie 1–2 mėnesiai. Tai rodo, kad dar iki įvykių suinteresuotas asmuo sudarydavo kliūtis įgyvendinti bendravimą tvarką, turėjo priešišką nusistatymą Š. P. atžvilgiu, siekdavo kontroliuoti vykstančius tėvo ir dukters susitikimus.

48. Bylos nagrinėjimo metu A. S. atstovė patvirtino, kad konfliktiniai šalių santykiai prasidėjo suinteresuotam asmeniui užfiksavus vaiko pasakojimą apie seksualizuoto pobūdžio žaidimus su tėvu. Pagal A. S. pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-28143-24 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje (jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimas), 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus mažamečio asmens sveikatos sutrikdymas), 245 straipsnyje (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas). Nagrinėjamos bylos duomenimis, minėtame ikiteisminiame tyrime nėra duomenų, kad Š. P. būtų galima pareikšti įtarimą, todėl jam panaikintas specialiojo liudytojo statusas (2025 m. sausio 15 d. nutarimas panaikinti spec. liudytojo procesinę padėtį, DOK-28293). Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas, byloje nėra. Todėl minėtas įrodymas vertintinas tik kaip patvirtinantis apie šalių konfliktiškus santykius, prasidėjusius dėl A. S. įtarimų dėl Š. P. galimų nusikalstamų veikų dukters atžvilgiu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Š. P. būti pareikšta įtarimas, taikytos kardomosios ar procesinės prievartos priemonės, todėl šiuo metu pagal bylos duomenis nėra pagrindo vertinti Š. P. elgesio dukters atžvilgiu kaip nusikalstamo ar netinkamo.

49. Suinteresuoto asmens Š. P. iš dalies priimtuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-75611) nurodoma, kad suinteresuotas asmuo A. S. tam tikrą laiką ir po bylos iškėlimo nesudarė sąlygų jam bendrauti su dukra: 1) 2025 m. kovo 6 d., 2) 2025 m. kovo 11 d.; 3) 2025 m. kovo 13 d.; 4) 2025 m. kovo 15 d.; 5) 2025 m. kovo 16 d.; 6) 2025 m. kovo 20 d.; 7) 2025 m. balandžio 13 d. (žr. nutarties 8 punktą). Suinteresuoto asmens atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateikė A. S. motyvus, kodėl bendravimas nebuvo vykdomas Sprendime nustatyta tvarka, dėl kiekvienos iš nurodytų datų. Iš paaiškinimų galima padaryti išvadą, kad sprendimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimų minėtomis datomis vienašališkai priėmė suinteresuotas asmuo A. S.. Taigi ginčo, kad bendravimas nustatytomis dienomis nevyko taip, kaip turėjo vykti, nėra. Teismas vertina, kad minėti pažeidimai atskirai (individualiai) neturi būti tiriami, kaip išeinantys iš bylos nagrinėjimo ribų. Tačiau kartu jie rodo suinteresuoto asmens A. S. požiūrį, kad ji vienašališkai gali spręsti, kada ir kokia tvarka turėtų būti įgyvendinamas Sprendimas, tinkamai nebendradarbiaudama su suinteresuotu asmeniu Š. P.. Kaip nustatyta, vėliau, t. y. po 2025 m. balandžio 13 d., esminių kliūčių tėvo bendravimui su dukra nebuvo sudaryta (išskyrus tarp šalių kilusį ginčą dėl suinteresuoto asmens išvykimo atostogų su vaiku, kurį šalys Sprendime traktuoja skirtingai, todėl teismas jo nevertina, kaip peržengiančio bylos ribas).

50. Vertinant, ar Sprendimas nebuvo vykdomas dėl objektyvių aplinkybių, ar dėl subjektyvios skolininkės kaltės, pastebėtina, kad vaiko asmeninis nenoras neiti kartu su tėčiu nėra absoliutus trukdis įgyvendinti nusistatyta bendravimo su vaiku tvarką. Tėvai turi pareigą padėti vaikui, jį įkalbėti, sudaryti sąlygas, kad vaikas suprastų, jog abu tėvai jam nori geriausio ir buvimas su tėčiu yra naudingas vaiko augime. Nagrinėjamu atveju negalime susidariusių aplinkybių laikyti objektyviomis, kadangi remiantis bylos duomenimis visi skundžiami bendravimo atvejai turi vieną nuolatinį elementą – paėmimo vieta buvo A. S. namai. Jei būtų įvykusi hipotetiška situacija, kurios metu tėtis nesugebėtų įkalbinti vaiko keliauti su juo iš darželio, kur paėmimo procese nebuvo jokių išorinių faktorių, būtų galima kalbėti apie objektyviąsias aplinkybes ir jų įtaką, susijusią su tėčio veiksmais. Tačiau nagrinėjamu atveju vaiko nenoras kyla ne iš objektyviųjų aplinkybių, o, teismo vertinimu, iš aplinkos sukeltų subjektyviųjų aplinkybių.

51. Teismas taip pat vertina, kad suinteresuoto asmens Š. P. galimybės daryti didesnę įtaką vaiko paėmimo procese iš suinteresuoto asmens A. S. namų yra ribotos. A. S. vaiko paėmimo procesą, užuot skyrusi didesnį dėmesį sklandžiam vaiko perdavimo procesui, filmuoja arba daro jo garso įrašus, vaiko tėvo atžvilgiu ji yra inicijavusi ikiteisminius tyrimus, todėl sudėtinga tikėtis, kad suinteresuotas asmuo Š. P. imsis aktyvesnių veiksmų vaikui paimti, nežinodamas, kaip tokį elgesį įvertins A. S.

52. Įvertinęs bylos medžiagą, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus teismas daro šias išvadas: pirma, teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir privalomas visiems asmenims, dėl kurių teisių ir pareigų jame nuspręsta (CPK 18, 584 straipsniai). Antra, tiesioginių įrodymų apie padarytus neteisėtus suinteresuoto asmens A. S. veiksmus nėra, tačiau yra netiesiogiai įrodymai, patvirtinantys suinteresuoto asmens neteisėtus veiksmus: sėkmingi tėčio asmeniniai dukros paėmimai iš darželio – atitinkamai nurodyti nesėkmingi dukros paėmimo atvejai iš suinteresuoto asmens A. S. namų, filmavimai arba garso įrašų darymas, rodantis A. S. didesnes pastangas ne sklandžiam vaiko perdavimo procesui užtikrinti, o pasiruošimą iš anksto, kad vaiko perdavimas gali būti konfliktiškas, ankstesnė teismo nutartis, kurioje konstatuoti A. S. neteisėti veiksmai, dėl kurių išduotas vykdomasis raštas, rodantis ankstesnius suinteresuoto asmens A. S. sisteminius veiksmus siekiant sudaryti kliūtis vaikui bendrauti su tėvu, taip pat A. S. nepakankamą psichologinį pasiruošimą vaiko perdavimui, suinteresuoto asmens Š. P. ribotą aktyvesnių veiksmų A. S. namuose galimybę. Trečia, A. S. nepateikė įrodymų, kad tinkamai imdavosi priemonių tam, kad bendravimo tvarka būtų įgyvendinta. Ketvirta, A. S. reguliariai pas psichologą pradėjo lankytis nuo 2025 m. vasario mėnesio ir jos elgesys pasikeitė teigiama linkme.

53. Teismo vertinimu, egzistuojantys netiesioginiai įrodymai leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp A. S. elgesio ir šalių dukros emocinės būsenos ir atitinkamai nenoro vykti su tėčiu paėmimo metu. Teismo vertinimu, netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad A. S. nedėjo pakankamai pastangų paruošti vaiką bendravimui su tėvu, t. y. jos neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu.

54. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, remiantis aprašytais netiesioginiais įrodymais, skolininkė A. S. pripažįstama atsakinga dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2VP-12026-1195/2024, išduoto 2024 m. lapkričio 5 d., 2.2 ir 2.4 punktai nėra įvykdyti (2.2 punktas neįvykdytas 2024 m. gruodžio 7 d., 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. sausio 19 d.; 2.4 punktas neįvykdytas 2024 m. gruodžio 26 d., 2024 m. gruodžio 31 d.) (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 771 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudos A. S. skyrimo

55. Konstatavus, kad teismo Sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas tinkamai neįvykdyti dėl suinteresuoto asmens A. S. neteisėtų veiksmų (neveikimo), spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio.

56. Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininkę įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

57. Sprendžiant dėl poveikio priemonės pagal antstolės pareiškimą skolininkei taikymo, teismas vertina, kad yra svarbios šios aplinkybės: pirma, suinteresuotas asmuo Š. P., tiek jo atstovas nurodė, kad tikslas nėra nubausti suinteresuotą asmenį, o susitvarkyti Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą. Antra, suinteresuotas asmuo Š. P. patvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens A. S. elgesys pasikeitė teigiama linkme ir jam sudaromos sąlygos bendrauti su dukra (išskyrus, dėl atostogų su vaiku išvykimo). Trečia, suinteresuotas asmuo A. S. nuo 2025 m. vasario mėnesio gauna reguliarią psichologinę pagalbą, tai rodo, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų savo psichologinei būsenai ir sklandžiam dukters perdavimui tėvui užtikrinti. Šios aplinkybės rodo, kad suinteresuoto asmens Š. P. pageidaujama bylos prevencinė funkcija jau yra iš esmės įgyvendinta.

58. CPK numato švelnesnes ir nuobaudas, kurias gali taikyti teismas pažeidėjų atžvilgiu. Skolininkei A. S. skirtinas įspėjimas (taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Pažymėtina, kad tokia poveikio priemonė yra taikoma teismų praktikoje, ji turi įspėjamąją reikšmę (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019).

59. Suinteresuotam asmeniui išaiškinama, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Suinteresuotas asmuo A. S. prašo priteisti patirtas teisines išlaidas iš suinteresuoto asmens Š. P.. Nurodo, kad patyrė 1 545,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-104519). Š. P. neginčijo kitos šalies pateiktų išlaidų advokato pagalbos apmokėti dydžio. Teismas nenustatė, kad bylinėjimosi išlaidos būtų nepagrįstos ar per didelės.

61. Suinteresuotas asmuo Š. P. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

62. Nagrinėjamu atveju šalių interesai buvo priešingi. Suinteresuotas asmuo A. S. nesutiko su pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodymu, kad ji nevykdo Sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos sąlygų, prašė baudos neskirti. Tam, kad teismui būtų nurodytos visos aplinkybės ir pateikti visi duomenys reikšmingi bylai, suinteresuotam asmeniui ginčijant pateiktus duomenis, vyko trys žodiniai teismo posėdžiai dėl sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo (baudos skyrimo). Pareiškėjas prašė spręsti klausima dėl baudos skyrimo skolininkei už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną, bauda skiriant išieškotojo naudai (šeši pažeidimai).

63. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pripažintas faktas dėl netinkamo Sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto sąlygų vykdymo, tačiau teismas apsiribojo įspėjimo skyrimu, laikoma, kad pareiškimas iš esmės patenkintas, o teismo nutartis priimta A. S. nenaudai, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

64. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 771 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. S. tenkinti iš dalies.

Paskirti suinteresuotam asmeniui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT 19600-1195/2023 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punkto (2024 m. gruodžio 7 d., 2025 m. sausio 5 d., 2025 m. sausio 18 d., 2025 m. sausio 19 d. dienomis) ir 2.4 punkto (2024 m. gruodžio 26 d., 2024 m. gruodžio 31 d. dienomis), nustatančių Š. P. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nevykdymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.