Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1155-562/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-7922-1099/2021Nutartis · 2021-02-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
e2S-1155-562/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03145-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1155-562/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03145-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.5.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, Ž. D., LTL Kredito unija, V. M., A. V., K. A., A. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. K. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės 2021 m. sausio 19 d. patvarkymą dėl pasiūlyto pirkėjo Nr. S-21-15-1045 vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/01402 ir įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę parduoti nekilnojamąjį turtą – 3/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 0,0800 ha ploto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas) pareiškėjo pasiūlytam pirkėjui A. V. už 110 000 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. sausio 18 d. elektroniniu paštu per savo atstovę pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei prašymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, kuriame nurodė, kad skolininkas (pareiškėjas) rado pirkėją A. V., kuris pageidauja ginčo turtą įsigyti už 110 000 Eur. Siūlomas pirkėjas A. V. 2021 m. sausio 18 d. pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei sutikimą dėl areštuoto ginčo turto pirkimo bei prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę pirkti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Antstolė Virginija Meškauskienė 2021 m. sausio 19 d. patvarkymu dėl pasiūlyto pirkėjo Nr. S-21-15-1045 nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl ginčo turto pardavimo.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės 2021 m. sausio 19 d. patvarkymu dėl pasiūlyto pirkėjo Nr. S-21-15-1045, pažymėjo, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad antstolė Virginija Meškauskienė neinformavo jo apie tai, kokiu laikotarpiu ir kokiomis sąlygomis jis galėjo pasinaudoti teise surasti ir pasiūlyti areštuoto ginčo turto pirkėją.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio buvo susiklosčiusi specifinė situacija: 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvoje paskelbtas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. gegužės 31 d. Dar iki karantino paskelbimo pareiškėjas buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę, kurioje taip pat buvo suvaržytas visuomeninis gyvenimas, apriboti skrydžiai ir kelionės. Pareiškėjas negalėjo išvykti iš Jungtinės Karalystės ir imtis intensyvių pirkėjo, galinčio nupirkti ginčo turtą palankia kaina, veiksmų.

5. Pareiškėjo teigimu, nors 2021 m. sausio 19 d. patvarkyme dėl pasiūlyto pirkėjo antstolė Virginija Meškauskienė ir nurodė, jog negali priimti ir patenkinti pareiškėjo prašymo parduoti turtą jo pasiūlytam pirkėjui, iš kitų antstolės patvarkymų matyti kitokia pozicija, iš kurios galima objektyviai suprasti, kad pirkėją galima buvo siūlyti bet kuriuo metu.

6. Pareiškėjas nurodė, kad jo siūlomas pirkėjas siūlo pirkti ginčo turtą už minėtą 110 000 Eur pirkimo-pardavimo kainą, kuri yra 14 825 Eur didesnė nei varžytynių laimėtojų pasiūlyta kaina, todėl ši kaina akivaizdžiai geriau atitinka tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus.

7. Antstolė Virginija Meškauskienė 2021 m. vasario 2 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8. Antstolė Virginija Meškauskienė nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės R. B. 2019 m. liepos 18 d. vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, netesybomis, notaro atlyginimo (144 084,58 Eur skolos suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 379,63 Eur notaro atlygis) iš pareiškėjo hipotekos (įkeitimo) kreditorės LTL Kredito unijos naudai.

9. Antstolė Virginija Meškauskienė pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. S-19-15-13102 areštuotas turtas įkainotas nustatant 211 581 Eur vertę, tačiau varžytynėms neįvykus, 2020 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-20-15-2813 turtas įkainotas nustatant 158 625 Eur vertę. Patvarkymuose išaiškinta skolininkų teisė pasiūlyti savo pirkėją, taip pat išaiškinta šalių teisė per nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, tačiau pareiškėjas prieštaravimų neteikė, pirkėjo nepasiūlė. Teigė, kad ginčo turto antro rato antrosios varžytynės baigėsi 2020 m. gegužės 28 d., didžiausia pasiūlyta ginčo turto kaina – 95 175 Eur.

10. Nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. patvarkymu dėl pasiūlyto pirkėjo Nr. S-21-15-1045 pareiškėjo prašymas netenkintas. Varžytynių laimėtojai visą sumą į depozitinę sąskaitą įmokėjo 2021 m. sausio 19 d.; 2021 m. sausio 20 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-15-1240.

11. Antstolė Virginija Meškauskienė papildomai pažymėjo, kad varžytynės gali būti nutraukiamos tik tuo atveju, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama suma, kurios užtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti. Pasibaigus varžytynėms, antstolė negali priimti ir patenkinti skolininko prašymo parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui.

12. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nesirūpino savo neįvykdytais skoliniais įsipareigojimais, nors žinojo, jog nemoka kreditavimo sutartimi prisiimtos prievolės, todėl turėjo numatyti ir to pasekmes. Teigė, kad išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d.; turto antro rato antrosios varžytynės baigėsi 2020 m. gegužės 28 d., taigi pareiškėjas turėjo daugiau nei pakankamai laiko tiek sutarti su išieškotoju, tiek pasinaudoti teise surasti ir pasiūlyti savo pirkėją.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija nurodė, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas antstolei Virginijai Meškauskienei prašymą dėl turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui A. V. pateikė jau po CPK 704 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino, t. y. prašymas buvo pateiktas ne tik po varžytynių paskelbimo, bet ir po to, kai buvo paskelbtas varžytynių laimėtojas.

15. Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija pažymėjo, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkyme Nr. S-19-15-13102 aiškiai ir išsamiai išaiškino pareiškėjui jo teisę tinkamai iki varžytynių paskelbimo specialiajame interneto tinklalapyje pačiam surasti ar pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad neva jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisę siūlyti pirkėją, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Be to, pažymėjo, kad pirmosios varžytynės paskelbtos dar gerokai iki karantino paskelbimo, todėl tai neturėjo įtakos pareiškėjo teisei surasti ir pasiūlyti ginčo turto pirkėją.

Atsiliepimas

16. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7922-1099/2021 pareiškėjo skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog priešingai nei nurodė pareiškėjas, apie priimtus patvarkymus ir juose išdėstytą teisę surasti ginčo turto pirkėją buvo žinoma nuo 2019 m. lapkričio mėnesio.

19. Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-23676-592/2020, išdėstytų motyvų teismas nustatė, jog pats pareiškėjas nurodė, kad yra gavęs prie skundo pridėtus dokumentus: 2019 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. patvarkymus, 2020 m. balandžio 28 d. pranešimą, kuriuos antstolė siuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos konstatavo, kad pareiškėjas buvo pasyvus, o apie ginčo turto pirkėją pranešė tik 2021 m. sausio 18 d. (jau įvykus varžytynėms). Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus, jog antstolė Virginija Meškauskienė neinformavo pareiškėjo apie tai, kokiu laikotarpiu ir kokiomis sąlygomis jis galėjo pasinaudoti teise surasti ir pasiūlyti areštuoto ginčo turto pirkėją, atmetė kaip nepagrįstus.

21. Teismas nurodė, jog teise pasiūlyti areštuoto (varžytinėse parduodamo) turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, taigi šiuo atveju pareiškėjas šia savo teise turėjo pasinaudoti iki 2019 m. lapkričio 28 d. (neįvykus varžytynėms – iki 2020 m. kovo 18 d.), tačiau ja nepasinaudojo. Be to, teismas atmetė pareiškėjo argumentus ir dėl karantino ribojimų, nes pareiškėjas ginčo turto pirkėją turėjo pasiūlyti iš esmės dar iki karantino paskelbimo (2020 m. kovo 16 d.).

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad antstolė Virginija Meškauskienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus.

23. Kitus pareiškėjo skundo argumentus, atsižvelgęs į skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Antstolė Virginija Meškauskienė netinkamai informavo pareiškėją apie tai, kokiu laikotarpiu ir kokiomis sąlygomis jis galėjo pasinaudoti teise surasti ir pasiūlyti areštuoto ginčo turto pirkėją, nes informacija apie skelbiamas varžytines jam nebuvo išsiųsta.

24.2. Antstolės Virginijos Meškauskienės 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymas Nr. S-19-15-13102 buvo išsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, o 2020 m. vasario 24 d. patvarkymas Nr. S-20-15-2813 buvo išsiųstas adresais Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir Kaune, (duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Nurodytais adresais pareiškėjas negyveno, apie tai, kad pareiškėjas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, antstolei Virginijai Meškauskienei buvo žinoma.

24.3. Be to, elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)@gmail.com pareiškėjui nepriklauso, jis nėra davęs sutikimo gauti procesinius dokumentus nurodytu elektroninio pašto adresu, ir minėti patvarkymai niekada nebuvo išsiųsti pareiškėjo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com nors antstolei Virginijai Meškauskienei jis buvo žinomas.

24.4. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo teiginys, kad apie priimtus patvarkymus ir juose išdėstytą teisę surasti turto pirkėją pareiškėjui buvo žinoma nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, yra nepagrįstas.

24.5. Tai, kad dalį vykdomosios bylos dokumentų, kurie buvo siunčiami ne tiesiogiai pareiškėjui, o Ž. D. elektroninio pašto adresu, Ž. D. pareiškėjui persiuntė, nenustato nei pareigos Ž. D. persiuntinėti antstolės Virginijos Meškauskienės siunčiamus dokumentus kitiems proceso dalyviams, nei patvirtina, kad pareiškėjas yra sutikęs su tokiu siuntimo būdu ne jam tiesiogiai jo nurodytu elektroninio pašto adresu, o kitam asmeniui priklausančiu adresu.

Atsiliepimas

25. Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė proceso teisės normas, nutartį motyvavo, ją priėmė pagal į bylą pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

25.2. Visi procesiniai dokumentai, informuojantys apie vykdomojoje byloje atliekamus procesinius veiksmus, buvo siunčiami pareiškėjui vykdomajame dokumente ir išieškotojo nurodytais adresais. Pareiškėjas antstolei Virginijai Meškauskienei nebuvo pateikęs nei prašymo, nei pranešimo dėl procesinių dokumentų įteikimo kitu adresu arba elektroniniu paštu, tik 2020 m. birželio 17 d. skunde dėl antstoles veiksmų nurodė, kad gyvena ir dirba Londone, Jungtinėje Karalystėje, o visą informaciją apie vykdomąją bylą gaudavo iš suinteresuoto asmens Ž. D., kuri informaciją gaudavo iš antstolės Virginijos Meškauskienės elektroniniu paštu. Teismai civilinėse bylose Nr. e2YT-23676-592/2020 ir Nr. e2S-32-392/2021 yra pasisakę dėl vykdymo procese pareiškėjui siunčiamų dokumentų įteikimo. Pareiškėjui žinant, kad jo atžvilgiu yra inicijuotas vykdymo procesas ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, kyla procesinė pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga.

25.3. Varžytinės baigėsi 2020 m. gegužės 28 d., o prašymą pareiškėjas dėl turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui pateikė praėjus beveik aštuoniems mėnesiams, t. y. tik 2021 m. sausio 18d., po to, kai teismas išnagrinėjo jo 2020 m. birželio 17 d. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų. Aktyvūs pareiškėjo veiksmai pasireiškė tik įvykus varžytinėms. Pareiškėjas, norėdamas geranoriškai padengti savo įsiskolinimus ar susitarti su išieškotoju, teikti prašymus antstolei Virginijai Meškauskienei turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko. Kas jam sutrukdė tą padaryti ir kodėl jis laukė, kol įvyks areštuoto turto varžytinės ir bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo, nėra aišku. Joks paaiškinimas nepateikiamas ir atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

27. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

28. Byloje nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/19/01402, pradėtą pagal Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės R. B. 2019 m. liepos 18 d. vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, netesybomis, notaro atlyginimo (144 084,58 Eur skolos suma, 5 proc. metinės palūkanos, 379,63 Eur notaro atlygis) iš pareiškėjo hipotekos (įkeitimo) kreditorės LTL Kredito unijos naudai. Antstolė Virginija Meškauskienė 2019 m. rugsėjo 18 d. turto arešto aktu Nr. S-19-15-110954 areštavo nekilnojamąjį turtą: ½ kiemo statinių (savininkas pareiškėjas), 3/5 žemės sklypo (savininkė suinteresuotas asmuo Ž. D.), esančius Kaune, (duomenys neskelbtini); butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) (savininkas pareiškėjas). Antstolės Virginijos Meškauskienės 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. S-19-15-13102 nutarta ginčo turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytinių; įkainoti ginčo turtą 211 581 Eur; vadovaujantis CPK 704 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui išaiškinta teisė surasti ginčo turto pirkėją.

29. Bylos duomenimis, antstolės Virginijos Meškauskienės 2019 m. lapkričio 28 d. pranešimu Nr. S-19-15-14507 vykdymo proceso dalyviams pranešta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtos pirmosios ginčo turto varžytynės, pradinė ginčo turto pardavimo kaina – 169 265 Eur. Antstolės Virginijos Meškauskienės 2019 m. gruodžio 31 d. patvarkymu Nr. S-19-15-15846 pirmosios ginčo turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Be to, 2020 m. sausio 14 d. pranešimu Nr. S-20-15-463 vykdymo proceso dalyviams pranešta, kad 2020 m. sausio 14 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtos antrosios ginčo turto varžytynės, pradinė ginčo turto pardavimo kaina – 126 949 Eur; 2020 m. vasario 13 d. patvarkymu Nr. S-20-15-2329 antrosios ginčo turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antstolė Virginija Meškauskienė 2020 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-20-15-2813 nutarė įkainoti ginčo turtą 158 625 Eur; pareiškėjui išaiškinta teisė surasti šio turto pirkėją.

30. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolės Virginijos Meškauskienės 2020 m. kovo 19 d. pranešimu Nr. S-20-15-3965 vykdymo proceso dalyviams pranešta, kad 2020 m. kovo 18 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtos pirmosios ginčo turto varžytynės, pradinė ginčo turto pardavimo kaina – 126 900 Eur; 2020 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. S-20-15-5226 pirmosios ginčo turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antstolė Virginija Meškauskienė 2020 m. balandžio 28 d. pranešimu Nr. S-20-15-5376 informavo, kad 2020 m. balandžio 28 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtos antrosios ginčo turto varžytynės, pradinė ginčo turto pardavimo kaina – 95 175 Eur. 2020 m. gegužės 28 d. antrosios varžytynės baigėsi, paskelbtas laimėtojas, maksimali pasiūlyta kaina – 95 175 Eur.

31. Antstolės Virginijos Meškauskienės 2020 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. S-20-15-9905 vykdomoji byla buvo sustabdyta, atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23222-1044/2020 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0015/19/01402, įskaitant ginčo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų.

32. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23676-592/2020 atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-32-392/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Antstolė Virginija Meškauskienė, atsižvelgusi į tai, jog išnyko vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas, 2021 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S-21-15-864 atnaujino vykdomąją bylą.

33. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2021 m. sausio 18 d. elektroniniu paštu per savo atstovę pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei prašymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, kuriame nurodė, kad rado pirkėją A. V., kuris pageidauja ginčo turtą pirkti už 110 000 Eur. Siūlomas pirkėjas A. V. 2021 m. sausio 18 d. pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei sutikimą dėl areštuoto ginčo turto pirkimo bei prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę pirkti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Taip pat nustatyta, jog antstolė Virginija Meškauskienė 2021 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. S-21-15-1045 nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui.

Žemesnės instancijos teismas

34. Varžytinių laimėtojai visą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 2021 m. sausio 19 d., todėl 2021 m. sausio 20 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-15-1240.

35. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamos nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje atliktu aplinkybių vertinimu ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės teigia, kad nebuvo informuotas apie antstolės Virginijos Meškauskienės 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymą Nr. S-19-15-13102 ir apie 2020 m. vasario 24 d. patvarkymą Nr. S-20-15-2813, kadangi jis yra išvykęs gyventi į Jungtinę Karalystę, ir ši aplinkybė antstolei buvo žinoma. Be to, nurodytais adresais Lietuvos Respublikoje nurodo negyvenantis ir elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo siųsti dokumentai, priklauso ne jam, jam priklausantis elektroninio pašto adresas buvo žinomas antstolei Virginijai Meškauskienei. Anot pareiškėjo, nepaisant to, kad jis iš suinteresuoto asmens Ž. D. jis gaudavo dokumentus, tokiam įteikimo būdui nebuvo davęs sutikimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta.

37. Antstolė Virginija Meškauskienė, nesutikdama su pareiškėjo argumentais, išdėstytais jo atskirajame skunde, savo atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjui vykdomajame dokumente ir išieškotojo nurodytais adresais. Pareiškėjas antstolei Virginijai Meškauskienei nebuvo pateikęs nei prašymo, nei pranešimo dėl procesinių dokumentų įteikimo kitu adresu arba elektroniniu paštu, tik 2020 m. birželio 17 d. skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, o visą informaciją apie vykdomąją bylą gaudavo iš suinteresuoto asmens Ž. D., kuri informaciją gaudavo iš antstolės Virginijos Meškauskienės elektroniniu paštu.

Dėl pareiškėjo (ne)informavimo.

38. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 734 straipsnio 3 dalis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015, 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

39. Pareiškėjas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuoja tuo, jog nebuvo tinkamai informuotas. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą vertina kaip teisiškai nepagrįstą. Pažymėtina, jog iš vykdomosios bylos Nr. 0015/19/01402 medžiagos matyti, jog antstolės Virginijos Meškauskienės procesiniai dokumentai, informuojantys apie vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/01402 atliekamus procesinius veiksmus, tame tarpe ir 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymas Nr. S-19-15-13102 bei 2020 m. vasario 24 d. patvarkymas Nr. S-20-15-2813, buvo siunčiami pareiškėjui Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės R. B. 2019 m. liepos 18 d. vykdomame įraše ir išieškotojos LTL Kredito unijos nurodytais adresais. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas antstolei Virginijai Meškauskienei būtų pateikęs prašymą ar pranešimą dėl procesinių dokumentų įteikimo kitu adresu arba kitu elektroniniu paštu.

40. Vadovaujantis CPK 613 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia antstolio priimtų patvarkymų siuntimo tvarką, patvarkymo patvirtintos kopijos CPK numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, todėl vykdymo procese galioja ir bendrosios civilinio proceso nuostatos su išimtimis, numatytomis CPK VI dalyje (vykdymo procesas). Taigi antstolio procesinių dokumentų įteikimui taikytinos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką (CPK 122, 123 straipsniai). Tokios pozicijos dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1426-254/2011; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2234-803/2015; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-803/2020).

41. CPK 123 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (1 d.); kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (3 d.). Pažymėtina, kad CPK 624¹ straipsnio nuostatos suteikia antstoliui teisę vykdymo proceso metu, be kita ko, ir įteikiant procesinius dokumentus vykdymo proceso dalyviams, naudoti elektroninių ryšių priemones. Remiantis CPK 624¹ straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. CPK 175¹ straipsnio 9 dalis nustato, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Nuostata, suteikianti teisę antstoliui naudoti elektroninių ryšių priemones įteikiant vykdymo proceso dalyviams procesinius dokumentus, įtvirtinta taip pat ir Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones.

42. Antstolio procesinių dokumentų įteikimo tvarką vykdymo proceso dalyviams reglamentuoja Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 (aktuali redakcija nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d.) (toliau – Aprašas). Aprašo 7 punkte nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms antstolis procesinius ir kitus dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumentus antstolis įteikia šiame punkte nurodytų asmenų oficialiu elektroninio pašto adresu. Tuo tarpu Aprašo 6 punktas įtvirtinta, kad vykdymo proceso šalys turi teisę pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti pranešimus apie Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka į Antstolių informacinę sistemą pateiktus jiems adresuotus naujus antstolio procesinius dokumentus, taip pat gauti šių dokumentų kopijas. Pateikęs antstoliui rašytinį prašymą asmuo vėliau gali atsisakyti pranešimų apie jiems pateiktus naujus antstolio procesinius dokumentus ir šių dokumentų kopijų siuntimo savo nurodytu elektroninio pašto adresu. Šiame punkte nurodytus prašymus asmenys antstoliui taip pat gali pateikti elektroninių ryšių priemonėmis Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka.

43. Pareiškėjas netinkamą jo informavimą, jam išsiunčiant antstolės Virginijos Meškauskienės 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymą Nr. S-19-15-13102 bei 2020 m. vasario 24 d. patvarkymą Nr. S-20-15-2813, grindžia iš esmės tuo, kad gyvenamosiose vietose, kurių adresais buvo siunčiami procesiniai dokumentai, pareiškėjas negyvena ir negyveno jau tuo metu, kai procesiniai dokumentai buvo išsiųsti, gyvena (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje. Be to, elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)@gmail.com priklauso ne pareiškėjui, o suinteresuotam asmeniui Ž. D., todėl antstolė Virginija Meškauskienė visus procesinius dokumentus turėjo siųsti pareiškėjui jo asmeninio elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com.

44. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentais, nurodo, jog, pirma, sutinka su atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjo dabartinės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, ir kad antstolei Virginijai Meškauskienei ši aplinkybė buvo žinoma. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog vykdomosios bylos Nr. 0015/19/01402 duomenimis, apie aplinkybę, jog pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, antstolė Virginija Meškauskienė sužinojo tik iš pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. skundo dėl antstolės veiksmų, kuriame ir buvo nurodyta, jog jis gyvena būtent (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgiant į tai, kad apie šią aplinkybę antstolei Virginijai Meškauskienei tapo žinoma tik 2020 m. birželio 17 d., t. y. po 2019 m. lapkričio 5 d. patvarkymo Nr. S-19-15-13102 bei 2020 m. vasario 24 d. patvarkymo Nr. S-20-15-2813 išsiuntimo jai žinomais pareiškėjo gyvenamosios vietos ar korespondencijos adresais, nėra pagrindo spręsti, jog antstolė pažeidė numatytą pareiškėjo informavimo tvarką, siųsdama pareiškėjui adresuotus dokumentus klaidingais gyvenamosios vietos ar korespondencijos adresais.

45. Antra, nesutinkant dėl pareiškėjo netinkamo informavimo elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. siunčiant dokumentus suinteresuoto asmens Ž. D. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, atkreipiamas dėmesys į tai, jog pareiškėjas atskirajame skunde pats pripažįsta, jog su antstolės Virginijos Meškauskienės siųstais procesiniais dokumentais bei su kita vykdymo proceso eiga jį supažindindavo bei informuodavo suinteresuotas asmuo Ž. D. Be to, iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog tame pačiame 2020 m. birželio 17 d. skunde dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų pareiškėjas nurodęs, jog visą informaciją apie vykdomąją bylą gaudavo iš suinteresuoto asmens Ž. D., kuri informaciją gaudavo iš antstolės Virginijos Meškauskienės savo asmeninio elektroninio pašto adresu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog byloje pareiškėjui jo asmeninio elektroninio pašto adresu jam adresuoti procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami, tačiau pažymi, jog ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys, jog informavimo būdas, netenkinantis pareiškėjo, dar nesudaro pagrindo pripažinti, jog toks būdas buvo parinktas neteisėtai ir pažeidė pareiškėjo, kaip vykdymo proceso šalies, teises, juolab turint omeny tai, kad pareiškėjas su jam adresuotais visais procesiniais dokumentais ir vykdymo informacija buvo supažindintas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, jog pareiškėjas, būdamas atsakingu ir rūpestingu vykdymo proceso dalyviu, turėjo pakankamai laiko pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta jam suteikta teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Šia teise pareiškėjui nepasinaudojus, antstolė Virginija Meškauskienė pagrįstai 2021 m. sausio 19 d. patvarkymu Nr. S-21-15-1045 netenkino pareiškėjo prašymo dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui.

Dėl procesinės bylos baigties.

46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

47. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

48. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rosita Patackienė