- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- II-206-549/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00103-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. Š., jo atstovui advokato padėjėjui G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, atstovo advokato padėjėjo G. V. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 30-ANR_ N-1142-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 26 d. nutarimu E. Š. (toliau ir pareiškėjas) pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 450,00 Eur bauda bei atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 15 d., 14 val. 25 min. Smiltynėje, Klaipėdoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones. Važiuodamas prieš eismą, kad išvengti susidūrimo su priešprieša atvažiuojančiais automobiliais, apvažiavo juos užvažiuodamas ant bortelio, važiavo žalia veja ir dviračių taku. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais automobilio vairuotojas parodė savo nepagarbą visuomenei bei savo išskirtinumą. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 9 punktą, 3 priedo 1.3, 124 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo E. Š. atstovas advokato padėjėjas G. V. skundu prašo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o netenkinus šio prašymo, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti. Skunde nurodoma, kad protokolas ir nutarimas surašyti pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalies ir ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes protokole administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo nėra. Kaltinimo esmė administracinio nusižengimo protokole išdėstyta neaiškiai, faktinės pažeidimo aplinkybės surašytos, nesant objektyvių duomenų apie pažeidimo eigą, deklaratyviai nurodant, kad „<...> norėdamas greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobiliu kolona iš kairės pusės kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones“. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas vienašališkai, nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą, nenurodžius esminių pažeidimo sudėties elementų, nesant nei pareiškėjo, nei automobilio savininko paaiškinimo. Nutarimas surašytas itin formaliai, neatitinka tokiam dokumentui keliamų procesinių reikalavimų. Visų pirma, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėta žodinio proceso tvarka, tačiau skundžiamame nutarime klaidingai nurodoma, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Ketvirta, 2021 m. sausio 26 d nutarimas buvo surašytas vienašališkai, visiškai nevertinant posėdžio metu išnagrinėtų aplinkybių, į skundžiamą nutarimą pažodžiui perrašant administracinio nusižengimo protokole nurodytą pažeidimo esmę. Administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka išnagrinėta neobjektyviai ir formaliai, nesurinkus visų reikalingų įrodymų bei neįvertinus visų aplinkybių, procesiniai dokumentai surašyti, akivaizdu, trūkstant profesinės kompetencijos. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nesant įrodymų dėl chuliganiško vairavimo. įrašas protokole „chuliganiškai vairavo“ savaime nepatvirtina chuliganiško vairavimo fakto, byloje nesant jokių kitų objektyvių įrodymų. Pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie pranešėją, jo paaiškinimo, todėl pateiktos nuotraukos nelaikytinos pakankamu įrodymu daryti išvadą, kad pareiškėjas vairavo chuliganiškai. Nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. Š. yra Neringos miesto gyventojas, turintis pirmumo teisę įvažiuoti į keltą remiantis Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio 2 dalimi. Atvykus iš Neringos naujosios perkėlos link ir patekus į kelių kilometrų stovinčių automobilių spūstį (kamštį), dėl kliūties iškilo būtinybė kirsti ištisinę liniją, nes kito būdo pasinaudoti pirmumo teise įvažiuoti į keltą pareiškėjui nebuvo. Automobilių spūstis (kamštis), esantis kelyje, skirtame judėti, yra kliūtis, kuri neleidžia tęsti eismo eisme. Pareiškėjui savo pirmumo teisės, neapvažiavus stovinčių automobilių, realizuoti nebuvo galimybės. Į Klaipėdą, esant poreikiui, tenka važiuoti bet kurią savaitės dieną (ir ne kartą per dieną), pirmumo teisė ir suteikta tam, kad nebūtų sugaištama daug laiko automobilių spūstyse. Pareiškėjas buvo priverstas pažeisti KET dėl blogai sureguliuoto eismo, tačiau ne dėl chuliganiško vairavimo, kaip administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodo policijos pareigūnai. Vairavimo laikyti chuliganišku tik dėl to, kad pareiškėjas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsiradus kliūčiai (iš kelto išvažiuojantiems automobiliams), užvažiavo ant bortelio ir žolės (ir sustojo) negalima laikyti chuliganišku vairavimu. Nors protokole ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad „važiavo žalia veja ir dviračių taku“, tačiau šie teiginiai yra tik subjektyvus pareigūnių įsivaizdavimas, neatitinkantys tikrovės bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nes ant vejos ir dviračių tako automobilis stovėjo, o nejudėjo. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, be to, jeigu sukėlė kito asmens (pranešusio apie situaciją) neigiamą reakciją, tai ne dėl chuliganiško vairavimo, o dėl to, kad buvo apvažiuotas, nors visuotinai žinoma, kad Neringos gyventojams suteikta privilegija pasinaudoti pirmumo teise. Administracinio nusižengimo protokole ši aplinkybė, kaip ir skundžiamame nutarime, nėra konkretizuota: juose abstrakčiai nurodyta, kad „Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais automobilio vairuotojas parodė savo nepagarbą visuomenei bei savo išskirtinumą“. Iš bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo nėra aišku, kam ir kokiu būdu, kokiais veiksmais ši nepagarba buvo išreikšta. Būtinas požymis tam, kad būtų galima patraukti asmenį atsakomybėn už chuliganišką vairavimą yra tai, kad šiuo pažeidimu turi būti keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Dėl atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan., tokios aplinkybės nenurodytos nei protokole, nei nutarime. Konstatuojant chuliganiškas paskatas, turi būti remiamasi asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau, Institucija surašė protokolą ir skundžiamą nutarimą, pareiškėjo paaiškinimų nepaėmus (nevertino ir posėdyje išsakytų paaiškinimų). Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas veiksmus atliko iš chuliganiškų paskatų, todėl Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neįrodė visų administracinio nusižengimo sudėties požymių: nėra subjektyvios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elemento – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai), subjektyviojo požymio – chuliganiškų paskatų. Šioje situacijoje, asmens siekis pasinaudoti jam įstatymu suteikta pirmumo teise įvažiuoti į keltą dėl netinkamo eismo sureguliavimo negali būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas, juo labiau pasireiškęs tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų. Neringos gyventojas turi pirmumo teisę įvažiuoti į keltą, todėl būtinybė apvažiuoti stovinčius automobilius kelyje kaip esančią kliūtį, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, tam, kad pasiekti kelto teritoriją ir pasinaudoti įstatymo suteikta teise, negali būti vertinama kaip visuomenės negerbimas, siekimas pasirodyti prieš aplinkinius, niekinamo požiūrio į juos demonstravimas. Be kita ko, pareiškėjas nėra linkęs elgtis ne pagal teisės normas, eina atsakingas pareigas, glaudžiai susijusias su vairavimu, nepažeidinėja KET reikalavimų. Dėl netinkamo eismo organizavimo, esant automobilių spūsčiai (kamščiui), nesudaroma galimybė ne tik pasiekti pirmumo juostos kelto teritorijoje, bet ir pasinaudoti kelio juosta, skirta apsisukti. Atsižvelgtina ir į tai, kad maršrutiniai autobusai, teikiantys viešąją paslaugą, vežantys keleivius pagal nustatytus grafikus, taip pat kerta dvigubą ištisinę liniją ir tokie pažeidimai yra toleruojami, o vairuotojai už chuliganišką vairavimą nėra baudžiami. Pareiškėjo nuomone, pažeidimas buvo kvalifikuotas netinkamai, nutarimu skirta nuobauda yra neadekvati (per griežta). Byloje neįrodyta, kad pareiškėjo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti iš chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui. Nenurodyta, kokie veiksmai ir kam sukėlė pavojų, t. y. nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pareiškėjo chuliganiškų paskatų buvimo. Nesant byloje objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl chuliganiško vairavimo, yra pagrindas manyti, kad pažeidimas buvo kvalifikuotas netinkamai ir gali būti perkvalifikuotas į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Kadangi administracinio nusižengimo protokolas ir jo pagrindu priimtas Institucijos nutarimas (perrašytas protokolas) neatitinka įstatymų reikalavimų, nebuvo suformuotos kaltinimo ribos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galimybės tinkamai gintis. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėję pareigūnai neišaiškino, kokiu pagrindu kartu su pareiškėjo bylos medžiaga pateikti kito asmens (G. D.) procesiniai dokumentai ir koks yra jų ryšys su nagrinėjama byla.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą. Nurodo, jog pareiškėjas yra Neringos miesto gyventojas, nuo 1998 m. dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, atsakingas už tarnyboje esančią techniką, ją vairuoja ir prižiūri, nėra konfliktiškas, per visą tarnybos laikotarpį neturėjo tarnybinių nuobaudų, skatintas padėkos raštu. Pareiškėjas augina du nepilnamečius vaikus, gyvena kartu su sergančia mama. Dėl amputuotos kairės pėdos piršto V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), judėjimas apribotas (juda tik su pagalbinėmis priemonėmis – ramentais arba vaikštyne), tam reikalinga transporto priemonė. V. Š. serga cukriniu diabetu, onkologine liga, todėl ją būtina vežioti į Klaipėdą pas gydytojus, tuo rūpinasi sūnus (pareiškėjas). Skirta nuobauda – piniginė bauda (450,00 Eur) su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui už tai, kad pareiškėjas siekė pasinaudoti įstatymu jam suteikta pirmumo teise įvažiuoti į keltą, prasilenkia su teisingumo ir protingumo kriterijais. Tokios neigiamos pasekmės (gresia netekti darbo, negalės vežioti mamos pas gydytojus į Klaipėdą, šeimos poreikių tenkinimui vykti į Klaipėdą ir pan.) pareiškėjui negali kilti dėl netinkamai organizuojamo eismo kelto teritorijoje, kai įstatymas suteikia pirmumo teisę patekti į keltą. Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje (ANK 420 str. 2 d.) minimali.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija E. Š. skundą atmesti, o skundžiamas nutarimą palikti nepakeistą. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Nurodoma, kad nagrinėjant šią bylą ypatingą reikšmę turi įvykio vieta ir kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybės. Pažymima, kad įvykio vietoje transporto priemonės, ypač vasaros sezono metu, sustoja prieš įvažiavimą į keltą ir išsirikiuoja į eilę, kelias į keltą yra per kalvą ir su posūkiu, kas labai riboja matomumą, taip pat kelto kryptimi yra dvi eismo juostos, prieš pat keltą – netgi trys eismo juostos, o priešinga kryptimi – iš kelto (Nidos kryptimi) yra viena eismo juosta. Šias priešingos krypties eismo juostas skiria dviguba ištisinė linija. Taigi vietovė eismo sąlygų požiūriu yra sudėtinga ir iš eismo dalyvių reikalauja ypatingo atidumo, atsargumo, supratingumo ir pagarbos vienas kitam. Manoma, kad pažeidėjo chuliganiškas paskatas įrodo būtent tai, kad kol kiti eismo dalyviai stovėjo eilėje prie kelto ir laukė savo eilės įvažiuoti į keltą, laikydamiesi kelių eismo taisyklių, E. Š. apvažiavo juos draudžiamu ir pavojingu būdu, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, taip aplenkdamas kitus eismo dalyvius, taip keldamas pavojų eismo saugumui, nes privertė priešinga kryptimi važiavusius staigiai stabdyti ir visiškai sustoti, netgi vairuodamas transporto priemonę ir atsiradus kelyje kliūčiai – užvažiavo ant skiriamosios juostos pervažiuodamas žalią veją, važiavo dviračių ir pėsčiųjų taku, taip sukeldamas pavojų dviratininkams. Tokiu savo, kaip vairuotojo, elgesiu E. Š. demonstravo akivaizdžią nepagarbą kitiems eismo dalyviams, parodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius. Dėl šių aplinkybių E. Š. padarytas nusižengimas neabejotinai kvalifikuotas tinkamai. Įrodymai byloje užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, fotonuotraukose. Kadangi skundžiamu nutarimu E. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – minimali administracinė bauda ir minimalus privalomai skiriamos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – yra adekvati nuobauda, atitinkanti E. Š. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl mano, jog nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę (visos apimties).
Teismo posėdyje E. Š. atstovas prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad neneigiama, jog buvo pažeidimas, bet prašo perkvalifikuoti nusižengimą į ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi Institucija neišsiaiškino visų aplinkybių, nepaėmė paaiškinimo, nenustatė subjektyviojo elemento – tyčios, t. y. siekio daryti chuliganišką nusižengimą. Teismui nematant pagrindo perkvalifikuoti veiką, prašo sušvelninti administracinio poveikio priemonę, jos netaikant, nes pareiškėjui būtina teisė vairuoti ne tik dėl darbo, bet ir dėl to, kad jis rūpinasi ligota mama, o pareiškėjas gyvena Neringoje.
Teismo posėdyje E. Š. prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad jis, kaip Neringos gyventojas, turi teisę į keltą važiuoti be eilės specialiai tam skirta eismo juosta, tačiau ši juosta buvo užblokuota kitų automobilių, eilėje pralaukė dvi valandas. Priekyje jo važiavęs baltas automobilis norėjo persirikiuoti į antrą juostą, tačiau jo niekas neįleido, todėl jis kirto dvigubą juostą, norėdamas jį apvažiuoti. Tuo metu paleido automobilius iš kelto, todėl, kad jiems netrukdytų, užvažiavo ant žalios vejos ir laukė, kol automobiliai pravažiuos. Dviratininkų juosta yra kairėje pusėje, ir jis šia juosta nevažiavo, jos neužstatė. Pėsčiųjų taip pat nebuvo, todėl jis netrukdė nei dviratininkams, nei pėstiesiems. Kitiems automobiliams taip pat netrukdė, jiems kelio neblokavo, staigiai stabdyti neprivertė, nes stovėjo ant žalios juostos. Kodėl pareiškėjas nurodė priešingas aplinkybes, nesupranta. Pareiškėjo nepažįsta. Kai automobiliai pravažiavo, nuvažiavo nuo žalios juostos ir nuvažiavo į keltą. Jis turėjo teisę važiuoti eismo juosta važiuojantiems su leidimais, bet ši juosta buvo užblokuota važiuojančių be leidimų. Pripažįsta, kad vairavo pavojingai, tačiau jokių chuliganiškų paskatų neturėjo.
Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., 15.05 val. buvo gautas G. M. pranešimas apie 2021 m. rugpjūčio 15 d., 14.25 val. padarytą pažeidimą – dvigubos ištisinės juostos kirtimą, užvažiavimą ant kelkraščio bei važiavimą dviračių taku. Baltas BMW taip pat kirto dvigubą ištisinę juostą, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, blokuodamas eismą (b. l. 28).
Fotonuotraukoje užfiksuotas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priešingoje eismo juostoje, kirtęs dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip apvažiuojant ta pačia kryptimi susiformavusią automobilių koloną iš kairės pusės (b. l. 29). Taip pat, kad minėtas automobilis, pervažiavęs bortelį, yra užvažiavęs ant žalios vejos ir dviračių tako (b. l. 30-31).
S. Š. el. laišku pranešė, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., 14 val. 25 min. jos automobilį, kuriuo buvo padarytas KET pažeidimas, vairavo E. Š. (b. l. 32).
Iš advokato padėjėjo G. V. prašymo matyti, kad administracinio nusižengimo bylą buvo prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka ne anksčiau 2022 m. sausio 17 d. (b. l. 41).
„Google“ žemėlapio vaizdo kopijoje matyti, jog į keltą yra dvi eismo juostos automobiliams vykstantiems bendra eile (dešinėje pusėje) ir viena juosta vykstantiems su leidimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu buvo pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas keturis KET pažeidimus, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams (Lietuvos A. T. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad E. Š. automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėdamas pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones bei ant bortelio ir žalios vejos bei dviračių tako, nes šią aplinkybę patvirtina ir fotonuotraukos (29-31). Sprendžiant iš fotonuotraukų, galima spręsti, kad automobilis šiek tiek ir pavažiuoja žaliąja veja bei dviračių taku, siekiant automobilį ištiesinti ir užimti kuo mažiau vietos. Vis dėlto, nors toks pareiškėjo elgesys patvirtina, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes dvigubą ištisinę liniją kirsti draudžiama (3 priedo 1.3 punktas), be to motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose (124 punktas), tačiau chuliganiškų paskatų buvimo byloje nenustatyta.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 7 punktą (įstatymo redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu), vežėjas, atsakingas už keleivių ir transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos, į keltą pirmumo tvarka 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę įleidžia Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis ir jų transporto priemones. E. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), Neringoje, todėl turėjo pirmumo teisę įvažiuoti į keltą. Būtent užtikrinant asmenų įvažiavimo į keltą pirmumo teisę yra skirta atskira eismo juosta asmenims ir transporto priemonėms su leidimais. Tačiau kaip patvirtina fotonuotraukos, įvažiavime link kelto buvo susidariusi didelė transporto priemonių spūstis, todėl E. Š. neturėjo galimybės pasinaudoti turima įvažiavimo į keltą pirmumo teise. E. Š. nurodė, kad bendroje eilėje pralaukė dvi valandas ir artėdamas link kelto, žinodamas, kad transporto priemonėms su leidimais skirta eismo juosta būna laisva, nes dauguma transporto priemonių važiuoja į keltą bendra tvarka, bandė aplenkti kamštyje stovėjusias transporto priemones ir įvažiuoti į eismo juostą, skirtą asmenims ir transporto priemonėms su leidimais. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos. Be to, nėra duomenų, kad E. Š. priešais atvažiuojantiems ir lenkiamiems automobiliams būtų sukėlęs kokių kliūčių, nes jis priešingos krypties eismo juostą atlaisvino prieš priartėjant automobiliams, jiems nereikėjo imtis jokių papildomų atsargumo priemonių (stabdyti ar keisti važiavimo kryptį ir pan.). Taip pat nėra duomenų, kad dviračio juosta užfiksuotiems atvažiuojantiems dviratininkams E. Š. užvažiavimas ant dviračių juostos sutrukdė eismą, nes jie važiavo priešinga eismo juosta.
Taigi, teismo vertinimu, E. Š. tokiu savo vairavimu nedemonstravo niekinamo požiūrio į aplinkinius, išskirtinumo, nepagarbos kitiems vairuotojams, niekam nesukėlė pavojaus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad E. Š. padarytas pažeidimas sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ar pasipiktinimą, nors apie jį ir pranešė fizinis asmuo, galimai eismo dalyvis, tačiau jokios reakcijos šiame pranešime nėra išreikšta. Taigi, vien tai, kad E. Š., apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei užvažiavo ant bortelio, šiek tiek pavažiavo žalia veja ir dviračių taku, taip norėdamas nesudaryti kliūčių priešprieša atvažiuojantiems automobiliams, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta jo nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos, nes byloje nėra pateikta duomenų, jog nors vienas eismo dalyvis (liudytojas) būtų pasipiktinęs tokiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesiu, kad nors vienam eismo dalyviui dėl tokio elgesio būtų reikėję keisti važiavimo kryptį ar būtų kilusi reali grėsmė žmonių saugumui ir sveikatai. Nors tai, kad nekilo realių padarinių, vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, kuris nemažina veikos pavojingumo, tačiau administracinio nusižengimo, kaip priešingos teisei veikos, pavojingumas, nereiškia, kad to pakanka konstatuoti chuliganiško vairavimo sudėtį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-361/2021).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nenustatytos ir nepagrįstos chuliganiškos paskatos, dėl ko E. Š. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, nes nėra būtinojo inkriminuoto pažeidimo sudėties požymio.
ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, padarius išvadą, kad E. Š. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, teismas sprendžia, kad jo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, važiavo prieš eismą, o kad išvengtų susidūrimo su priešprieša atvažiuojančiais automobiliais, užvažiavo ant bortelio ir važiavo žalia veja ir dviračių taku bei ant jų sustojo, todėl E. Š. veika perkvalifikuotina iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam skirtina nuobauda, atitinkanti šį administracinio nusižengimo kvalifikavimą.
Tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu E. Š. prašė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, nurodydamas, jog nėra baustas už panašaus pobūdžio ar kitokius administracinius nusižengimus, turi šeimą, nepilnamečių vaikų (b. l. 14-15), rūpinasi sunkiai sergančia motina V. Š., kuriai neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 17-19, 36-40), darbinėms funkcijoms atlikti taip pat būtina teisė vairuoti transporto priemones, be to, pareiškėjas gyvena Neringoje, kurioje viešojo transporto sistema nėra itin plačiai išvystyta. (duomenys neskelbtini) E. Š. charakterizuoja tik teigiamai (b. l. 13), Neringos savivaldybė pareiškėjui yra pareiškusi padėką už nepriekaištingą pareigų atlikimą (b. l. 14). Visos šios aplinkybės (atsakomybėn patraukto asmens vairuotojo stažas, jį charakterizuojančias aplinkybės, tai, kad nėra baustas, nusižengimo padarymo aplinkybės, kiti reikšmingi duomenys) leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, jokių padarinių nekilo. E. Š. kaltę pripažino, dėl savo elgesio gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šie duomenys bei E. Š. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Nors E. Š. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. Š. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina minimalaus dydžio bauda, bei yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numato ANK 420 straipsnio 5 dalis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismui iš esmės tenkinus pareiškėjo skundą ir įvertinus visus skundo argumentus konstatuoja, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi ir dėl jų plačiau nepasisako.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1142-2022.
E. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirti 170,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieno) mėnesio terminui.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 21142149810, įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 2 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.