Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios skyriaus viršininko funkcijas, Erikos Kliaugienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas 2020 m. lapkričio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. B. už tai, kad jis 2020 m. spalio 14 d., apie 08.31 val., Kretingos g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, vienu metu ir paeiliui padarė kelis, grėsmę eismo saugumui keliančius, eismo taisyklių pažeidimus, t. y. kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta lenkė priekyje važiavusį automobilį per pėsčiųjų perėją, manevruodamas nerodė atitinkamo posūkio signalo. Šiais savo veiksmais aiškiai parodė žmogaus ir visuomenės negerbimo, moralės bei elgesio normų niekinimą. Chuliganiškai vairuodamas siekė priešpastatyti save, pademonstruoti niekinantį požiūrį į Kelių eismo taisykles ir eismo dalyvius. Tokie V. B. veiksmai įvertinti kaip pažeidę KET 4, 6, 9, 82.2, 140.4 punktų reikalavimus ir atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2021 m. vasario 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo E. B. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskyrė 450 Eur baudą ir taikė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 12 mėn.

4.2. Nepritaria apylinkės teismo išvadai, kad byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. V. B. aibę kartų baustas už administracinius nusižengimus, tarp jų ir už vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių, t. y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Didžioji dalis nusižengimų yra būtent KET pažeidimai. V. B. charakterizuojamas kaip nedrausmingas vairuotojas, nuolat pažeidžiantis KET reikalavimus, todėl policijos jam inkriminuotas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Kritiškai vertina apylinkės teismo motyvus, jog V. B. padarant administracinį nusižengimą nekilo jokios neigiamos pasekmės, nei pėsčiųjų perėjoje, nei prie jos nebuvo nei vieno žmogaus. Tačiau aplinkybė, kad nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, yra teisiškai nereikšminga ir neturi jokios įtakos nuobaudos individualizavimui. Tai, kad nekilo realių padarinių, vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, kuris nemažina veikos pavojingumo. Be to, jeigu būtų kilusios kokios nors pasekmės arba padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsižvelgiant į žalos mastą, V. B. nusižengimas būtų kvalifikuojamas pagal kitus ANK arba BK straipsnius.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apeliantės skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai apelianto veiką kvalifikavo būtent pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

7. Priešingai nei teigia apeliantė, V. B. veiksmai nebuvo chuliganiški ANK 420 straipsnio 2 dalies dispozicijos prasme. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, priešpriešinio eismo juosta lenkdamas priekyje važiavusį automobilį per pėsčiųjų perėją, nerodydamas posūkio signalo lenkimo manevro atlikimo metu, V. B. tai darė vedamas chuliganiškų paskatų, t. y. tokiu vairavimu siekė atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas, jog kelių eismo saugumo taisyklių nesilaiko, kartu ignoruoja atsargumo, saugumo reikalavimus ar tokiu vairavimu tenkina savo interesus, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Aktualią lenkimo mieste situaciją, policija nepagrįstai vertina kaip atliktą iš chuliganiškų paskatų. Beje, pėsčiųjų perėjų mieste yra daug ir dažnai vairuotojai nepakankamai įvertina, jog suspės tinkamai (iki pėsčiųjų perėjos) atlikti lenkimo manevrą. Todėl toks, nors ir pavojingas lenkimo manevro atlikimas, savaime nesuponuoja chuliganiško vairavimo sudėties buvimo. Chuliganiškų paskatų (ne)buvimas nustatytinas ne tik pažeidėjo paaiškinimais, tačiau kartu įvertinant konkrečios situacijos objektyvias aplinkybes ir jų visumą.

8. Apylinkės teismas nuosekliai atskleidė V. B. inkriminuoto lenkimo turinį. Teismas teisingai įvertino byloje esančio vaizdo įrašo turinį ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. B. lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, tačiau neįvertino, kad negalės jo pabaigti pagal KET nustatytus reikalavimus. Lenkdamas, beje, vieną automobilį, jis nebespėjo grįžti į savo eismo juostą tam leistinoje kelio atkarpoje, todėl kirto ištisinę liniją ir lenkimą tęsė pasiekęs dar ir pėsčiųjų perėją. Toks lenkimo manevras neabejotinai sukelia grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Tačiau šiuo konkrečiu atveju dėl to kitiems eismo dalyviams reali žalos kilimo grėsmė nekilo. Pėsčiųjų perėjoje žmonių nebuvo, o priešais V. B. atvažiuojančiam automobiliui ir (ar) jo lenkiamo automobilio vairuotojui nereikėjo imtis jokių papildomų atsargumo priemonių (stabdyti ar keisti važiavimo kryptį ir pan.). Atsižvelgiant į tai, pritartina apeliantės teiginiui, jog tai, kad nekilo realių padarinių, vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, kuris nemažina veikos pavojingumo. Tačiau administracinio nusižengimo, kaip priešingos teisei veikos, pavojingumas, nereiškia, kad to pakanka konstatuoti chuliganiško vairavimo sudėtį.

9. Nors apylinkės teismas išsamiau dėl V. B. kaltės formos ir rūšies nepasisakė, tačiau aptarti pastarojo manevrai mieste, leidžia daryti išvadą, jog jis veikė tiesiogine tyčia – darydamas šį nusižengimą suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, jog V. B. baustinas, be kita ko, ne už tai, kad sukėlė pavojingą situaciją, o už tai, jog lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti – pėsčiųjų perėjoje.

10. Kompleksiškai įvertinęs aptartas faktines bylos aplinkybes ir jų visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog aptartus V. B. veiksmus kelyje teismas pagrįstai kvalifikavo kaip atitinkančius ANK 420 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtį. Teismas pagrįstai nustatė V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs administracinį nusiengimą ir nuoširdžiai gailisi, o sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kartu teismas teisingai įvertino jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą – turi šeimą, augina du vaikus, vienas jų nepilnametis, darbinėms funkcijoms AB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti (užtikrina bendrovės turto apsaugą, organizuoja ir dalyvauja terorizmo, sabotažo ir kitų nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir saugumo incidentų prevencijoje) jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, o jos netekęs praras darbą, taip pat, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą. Šių aplinkybių visuma ir kartu tai, jog dėl aktualaus nusižengimo nekilo neigiamų padarinių, o už tokio pobūdžio nusižengimą jis baudžiamas pirmą kartą, leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo skirta nuobauda – baudos minimalią ribą siekianti 170 Eur bauda ir švelnesnė nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui, atgrasys jį nuo tokių ar panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje ir tinkamai jį nubaus (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Apeliantės argumentai, jog V. B. nuolat daro KET pažeidimus, praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam, todėl jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikytinos, vertinami kaip formalūs. Už vairavimą esant neblaiviam (0.52 prom.) V. B. baustas dar 2016 m. (289 Eur baudą sumokėjo, o teisė vairuoti jam buvo atimta 6 mėn., b. l. 48). Kiti jo padaryti KET ir kiti teisės pažeidimai (paskutinį kartą 2020 m. baustas už važiavimo be bilieto autobusu; 2018 m. – už naudojimąsi telefonu vairuojant; leistino važiavimo greičio viršijimą 23 km/h; 2017 m. – važiavo neapdraustu automobiliu; viršijo greitį 33 km/h (b. l. 46-48), tikrai nėra daromi nuolat, šiurkštūs bei nėra nei vieno, kuris būtų analogiškas aktualiam.

12. Remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog V. B. apylinkės teismo pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jam skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra individualizuotos tinkamai, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos pritaikytos pagrįstai. Faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutarimą nėra. Todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.