Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. ir jo gynėjo Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. A.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis 2, 4 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta E. A. subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. paskirta galutinė – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio į E. A. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 11 d. 14.30 val. ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2022 m. liepos 12 d. iki šiol, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iš nuteistojo E. A. priteista 200 EUR turtinės ir 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei M. Č..

A. M. A. E. E. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. A. priteista civiliniam ieškovui A. M. A. E. E. 721,02 EUR turtinės ir 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. A. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 28 d. apie 19.05 val., „Samanų“ viešojo transporto stotelėje, esančioje Molėtų g., Didžiosios Riešės kaime, Vilniaus rajone, turėdamas tikslą pagrobti M. Č. turtą, priėjęs prie jos, griebė rankomis už kaklo, nutempė nukentėjusiąją už stotelės, pargriovė ant žemės, kojos keliu įsirėmė į dešinės pusės šoną, o ranka prispaudė M. Č. veidą prie žemės, kita ranka pagriebė jos rankinę, ištraukė iš jos piniginę, iš kurios pagrobė 200 EUR, tokiu būdu, E. A., panaudodamas fizinį smurtą, sukėlęs fizinį skausmą ir atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė jos turtą, padarydamas 200 EUR turtinę žalą. Tokie E. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat, E. A. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 30 d. apie 21.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Aukštagirio miško parke, netoli Saulėtekio alėjos 8, Vilniuje, užpuolė ėjusį miško takeliu A. M. A. E. E., pagrasino jam rankoje laikomu peiliu, pargriovė ant žemės ir nutempęs giliau į mišką, pareikalavo pinigų, pagrobė sidabrinę grandinėlę su pakabuku 200 EUR vertės, atėmė kuprinę, iš kurios pagrobė ausines „Air Pods Pro“ 150 EUR vertės, iš ten buvusios piniginės pagrobė pinigus – 20 Egipto svarų (1,02 EUR) ir Egyptian Arab Lank Bank banko kortelę 20 EUR vertės, bei atėmė iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną ,,iPhone 11“, IMEI: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, E. A., panaudojęs A. M. A. E. E. atžvilgiu fizinį smurtą bei grasindamas jam peiliu, pagrobė nukentėjusiojo turtą, tuo padarydamas jam 1021,02 EUR turtinę žalą. Tokie E. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat, E. A. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 30 d. apie 21.40 val., po padaryto panaudojant fizinį smurtą ir grasinimus peiliu A. M. A. E. E. turto plėšimo, Aukštagirio miško parke, netoli Saulėtekio al. 8, Vilniuje, siekdamas išvengti galimo nukentėjusiojo pranešimo teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikaltimą, tyčia trenkė paimtą iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną ,,iPhone 11“, IMEI: (duomenys neskelbtini) į žemę, daužė jį peiliu, ir tokiu būdu jį sugadino, tuo padarydamas nukentėjusiajam 650 EUR vertės turtinę žalą. Tokie E. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat, E. A. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 30 d. apie 21.40 val., po padaryto panaudojant fizinį smurtą ir grasinimus peiliu A. M. A. E. E. turto plėšimo, Aukštagirio miško parke, netoli Saulėtekio al. 8, Vilniuje, neteisėtai įgijo (pagrobė) nukentėjusiojo elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. „Egyptian Arab Lank Bank“ banko kortelę Nr. 5292******1051, ir ją laikė, po ko, apie 21.50 val., degalinėje „Viada“, adresu Nemečinės pl. 5, Vilniuje, siekdamas įsigyti (nupirkti) cigarečių „LD Red 100s“, du kartus bandė atsiskaityti už šią prekę bekontakčiu atsiskaitymu, panaudodamas paminėtą mokėjimo priemonę, o to nepavykus padaryti, du kartus bandė atsiskaityti už prekę panaudodamas šią kortelę suvedus jos PIN kodą, tačiau netikus PIN kodui, iš degalinės VIADA pasišalino, tokiu būdu, E. A. neteisėtai inicijavo finansines operacijas neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninio mokėjimo priemonę. Tokie E. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato J. Bogdanovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

9. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, E. A. bei jo gynėjo J. Bogdanovo apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog E. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju nesant kitų su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų, vadovaujantis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamas nuosprendis tikrintinas nuteistajam paskirtos bausmės dydžio, švelnesnės bausmės bei bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, priteisto civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos dydžio, bei skundžiamu nuosprendžiu nuspręstų sunaikinti daiktų, kontekste.

Dėl bausmės

10. BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu nuosprendžiu neteisingai paskiriama bausmė. Neteisinga pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, Nr. 2K-122-976/2021, Nr. 2K- 7- 719/2021). Vis tik pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 129- 626/2023).

11. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K- 1- 719/2020, 2K-115-303/2022). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K- 24- 689/2019).

13. Apeliaciniais skundais nuteistasis E. A. bei jo gynėjas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas E. A. paskyrė per griežtą bausmę ir nepagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio taikymo. Skunduose išdėstytų faktų kontekste teisėjų kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas individualizuodamas E. A. paskirtą bausmę atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis), trys apysunkiai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vienas sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimas), kaltės formas ir rūšis (padarytos tyčinės veikos), lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pasipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (vidutinio amžiaus, anksčiau ne kartą teistas, įskaitant ir už analogiškų neteisėtų veikų padarymą, teistumas neišnykęs (3 t, b. l. 135-160), baustas administracine tvarka (3 t, b. l. 119-134), nedirbantis (3 t, b. l. 115), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (3 t, b. l. 107-110), duomenų, kad kaltinamasis būtų gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nėra). Išvardintų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bausmės paskirtis E. A. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, numatytas sankcijose.

15. Patikrinus skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas bausmės individualizavimo kontekste atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, taip pat vadovaujasi teisingumo principu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra neteisinga, ar juo labiau per griežta. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, prieštarauja teismo išdėstytai pozicijai, jog bausmes už nusikalstamas veikas skiria mažesnes nei sankcijos vidurkis Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, paskyrė bausmės vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmę. Vis tik, įvertinęs nusikaltimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, E. A. asmenybę (šiuo atveju tai buvo dviejų dienų laikotarpyje padarytas antras sunkesnis kvalifikuotas nusikaltimas, kuriam įvykdyti panaudotas ginklas, nuteistasis anksčiau net 4 kartus yra teistas už plėšimą), aukštesnysis teismas neįžvelgia pagrindo keisti už šią nusikalstamą veiką A. A. paskirtos bausmės dydžio. Akivaizdu, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. A. paskyrus sankcijose numatyto laisvės atėmimo bausmių vidurkius atitinkantį bausmės dydį. Ši klaida ištaisytina, patikslinant, jog už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė.

16. Skundu taip pat kvestionuojamas skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Apeliantai nurodo, kad bausmės už minėtą veiką dydis taip pat viršija sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Tokia apeliantų pozicija yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas už veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 3 dalimi, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Taigi, nagrinėjamu atveju minėto nusikaltimo vidurkis 3 metai 1 mėnesis, todėl sutikti, kad apylinkės teismo paskirta bausmė už BK 180 straipsnio 1 dalį viršija vidurkį, nėra pagrindo.

17. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę. Su tokiais skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja net formaliosios BK 62 straipsnio nuostatų taikymo sąlygos, todėl šis institutas nuteistojo atžvilgiu negali būti pritaikytas. Be kita ko, skunde nurodomi argumentai niekaip nepagrindžia ir išimtinio bausmės švelninimo instituto, numatyto BK 54 straipsnio 3 dalyje, taikymo. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. A. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nuteistojo asmenybę bei padarytas nusikalstamas veikas atitinkančią bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės (būdamas laisvėje galėtų dirbti ir greičiau atlyginti žalą) nėra nieko išskirtinės ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nuteistasis nebe pirmą kartą teisiamas už analogiškas veikas, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio neatgraso net pati griežčiausia bausmė, šiuo atveju vos kelių dienų laikotarpyje padaryti net du plėšimo nusikaltimai, nukentėjusiesiems padarytos žalos nėra atlygintos. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu, nėra jokio pagrindo.

18. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nors ir neaptarė pridedamos bausmės dalių parinkimo motyvų, tačiau taikė palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo – bausmių bendrinimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis). BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Tuo tarpu iš galutinės subendrintos bausmės dydžio matyti, jog bendrinant E. A. paskirtas bausmes prie griežčiausios bausmės pridėti dydžiai yra net mažesni už minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį. Galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Iš aptarto, seka, kad dar labiau švelninti E. A. bausmės nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio (ne)taikymo.

19. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 3 dalyje, be kitų požymių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

20. Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

21. Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 266- 942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018).

22. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 132- 942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-18-697/2023).

23. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas nepasisakė dėl galimybės taikyti nuteistajam E. A. BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Vis tik tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo E. A. neteisingai vertino bylos duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamu atveju nors ir yra formalus pagrindas iš dalies atidėti E. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

24. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas E. A. ne karta buvo teistas, įskaitant ir už analogiškų neteisėtų veikų padarymą, teistumas neišnykęs (3, b. l. 135-160), kas, kaip minėta, parodo, kad paskirtos bausmės jo nepaveikė taip, jog jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Be kita ko, E. A. šiuo atveju nuteistas dėl penkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, kas rodo, kad ankstesnės bausmės siekiamo rezultato nedavė ir nesulaikė jo nuo sunkaus nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįstą gyvenimo būdą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos

25. Apeliaciniu skundu E. A. nesutinka su nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiu (M. Č. priteistos 1 000 EUR neturtinės žalos dydžiu, A. M. A. E. E. priteistos 2 000 EUR neturtinės žalos dydžiu).

26. Pažymėtina, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-487/2020).

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

28. Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgė į tai, kad dėl E. A. tyčinių veiksmų A. M. A. E. E. patyrė dvasinius išgyvenimus, ką patvirtina byloje esantys duomenys: išrašai iš gydymo įstaigos, gydytojo išvados, bei paties nukentėjusiojo paaiškinimai. Pastebėtina tai, jog apylinkės teismas dėl M. Č. civilinio ieškinio dalies išsamiau nepasisakė, kadangi teisiamojo posėdžio metu E. A. visa apimtimi sutiko su nukentėjusiosios M. Č. pareikšto civilinio ieškinio dydžiu. Laikydamas reikalavimą pagrįstu, apylinkės teismas M. Č. civilinį ieškinį tenkino visa apimtimi. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog nusikalstamos veikos aplinkybės bei su jos padarymu susiję išgyvenimai – baimė, nerimas, sutrikdytas įprasto gyvenimo ritmas, neigiamos emocijos turi būti atlyginti kaip nukentėjusiojo patirta neturtinė žala.

29. Nukentėjusioji M. Č. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos ją ištiko stiprus nervinis šokas, miego sutrikimas, kamavo košmarai, sutriko širdies ritmas, pakilo spaudimas, buvo priversta kreiptis į gydytoją. Nors jokių medicininių dokumentų teismui nukentėjusioji nepateikė, apygardos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, sutinka, jog nukentėjusiosios patirtis buvo traumuojanti ir galėjo sukelti jos nurodytus neigiamus išgyvenimus. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis iki M. Č. užpuolimo dar kurį laiką sekė jai iš paskos, prisidengdamas noru susipažinti, palydėti, įsėdo paskui ją į tuos pačius autobusus ir vėliau kartu su ja išlipo, elgėsi įkyriai, nors ji ir sakė, kad nenori, jog sektų paskui, kol galiausiai stovint autobusų stotelėje pavartojęs jėgą parvertė M. Č. ant žemės ir sukeldamas fizinį skausmą pagrobė iš piniginės pinigus. Aptartas nuteistojo elgesys buvo atliktas viešoje vietoje, truko pakankamai ilgai, sukėlė nukentėjusiajai skausmą, didelį išgąstį ir šoką, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nelaikytinas neproporcingu ar neadekvačiu.

30. Nustatydamas neturtinės žalos dydį A. M. A. E. E., apylinkės teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, nukentėjusiojo A. M. A. E. E. išgyvenimus dėl sutrikdyto įprasto gyvenimo ritmo, atsiradusių sveikatos problemų susijusių su miegu, sumažėjusių socializacijos galimybių, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra priteisiamas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, remiantis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais bei taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Apylinkės teismas atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo palygindamas šio nukentėjusiojo prašomos 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo sumą su realiai teismų priteisiamu neturtinės žalos dydžiu praktikoje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įprastai 20 000 EUR neturtinės žalos sumos ir daugiau, priteistinos tuo atveju, kai nukentėjusysis netenka tam tikros dalies nedarbingumo, organo arba traumos, susijusios su gyvybei pavojingo organo (galvos), sužalojimu, kai išsilieja kraujas ir pan., ar sukelia nepataisomus liekamuosius reiškinius, tokiu būdu suteikdamas orientyrą į objektyviai žalos dydį lemiančius veiksnius. Įvertinusi priteistos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktiko priteisiant neturtinę žalą priteisimo plėšimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40-507/2015, 2K-101-976/2019, 2K-185-495/2020 ir kt., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-851/2022, 1A-177-843/2023 ir kt.), todėl teisingai priteisė tiek M. Č. 1 000 EUR, tiek A. M. A. E. E. 2 000 EUR dydžio neturtinę žalą.

Dėl daiktų

31. Apeliaciniu skundu E. A. prašo grąžinti jam jo išvardintus asmeninius daiktus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sunaikinti.

32. Iš Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio turinio matyti, jog buvo nuspręsta dėžę su E. A. kratos metu paimtais daiktais: (1 pora šviesiai žalios (salotinės) spalvos sportiniai batai, 44 dydžio; 1 pora sportiniai batai, juodos/mėlynos spalvos, 44 dydžio; 1 vnt. šviesios spalvos šortai; 1 vnt. baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su juodos spalvos paveikslėliais; 1 vnt. sportinės kelnės, šonuose dvi baltos spalvos juostos su užrašais; 1 vnt. marškinėliai trumpomis rankovėmis, m dydžio; juosmens rankinė („Pilvuzinė“) su įvairiais dokumentais, SIM kortelės rėmeliu, šukomis, įkrovikliu; 1 vnt. akiniai nuo saulės; 1 vnt. MRT ,,Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)); Paketas (Nr. 610684) su 0.5 l talpos skardinė „LEADER STIPRUSIS“ (po objektų tyrimo), sunaikinti kaip daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

33. Pagal BPK 93 straipsnio 1 dalį, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. BPK 94 straipsnyje nurodyta kaip priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Pagal BPK 91 straipsnį daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Iš aptarto seka, kad pirmiausia prieš priimant sprendimą, kaip elgtis su baudžiamojoje byloje paimtais daiktais, yra būtina nustatyti jų sąsajas su nusikalstama veika.

34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė sunaikinti E. A. asmeninius daiktus, kurie buvo paimti asmens kratos metu, tačiau pagal nagrinėjamos bylos duomenis nėra susiję su nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į tai, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir skubotas, priimtas neįvertinus galimybės grąžinti nurodytus daiktus nuteistajam, todėl skundžiamas nuosprendis iš dalies keistinas, nusprendžiant grąžinti E. A. šiuos išvardintus daiktus: 1 pora šviesiai žalios, salotinės spalvos sportiniai batai (44 dydžio); 1 pora sportiniai batai, juodos/mėlynos spalvos (44 dydžio); 1 vnt. šviesios spalvos šortai; 1 vnt. baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su juodos spalvos paveikslėliais; 1 vnt. sportinės kelnės, šonuose dvi baltos spalvos juostos su užrašais; 1 vnt. marškinėliai trumpomis rankovėmis (M dydžio); juosmens rankinė su įvairiais dokumentais, SIM kortelės rėmeliu, šukomis, įkrovikliu; 1 vnt. akiniai nuo saulės; 1 vnt. MRT „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

35. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme.

36. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo E. A. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Jevgenijus Bogdanovas.

37. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad iš nuteistojo E. A. valstybės naudai prašoma išieškoti 36,67 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

38. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą, kuris buvo tenkintas iš dalies. Pastebėtina, jog gynėjas jam buvo paskirtas ne dėl nuo nuteistojo valios priklausančių priežasčių, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, be to, ir nuteistojo E. A. gynėjas prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jo ginamojo nepriteisti. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, o taip pat į tai, jog E. A. nedirba, oficialių pajamų negauna, jam šioje byloje priteisti du civiliniai ieškiniai, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos neproporcingai apsunkintų E. A. finansinę padėtį, todėl neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

E. A. ir jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta sunaikinti dėžę (Nr. 1) su E. A. asmens kratos metu paimtais daiktais: 1 pora šviesiai žalios, salotinės spalvos sportiniai batai (44 dydžio); 1 pora sportiniai batai, juodos/mėlynos spalvos (44 dydžio); 1 vnt. šviesios spalvos šortai; 1 vnt. baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su juodos spalvos paveikslėliais; 1 vnt. sportinės kelnės, šonuose dvi baltos spalvos juostos su užrašais; 1 vnt. marškinėliai trumpomis rankovėmis (M dydžio); juosmens rankinė su įvairiais dokumentais, SIM kortelės rėmeliu, šukomis, įkrovikliu; 1 vnt. akiniai nuo saulės; 1 vnt. MRT „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtus daiktus grąžinti E. A..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.