Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2003 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

- 2006 m. liepos 19 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmė atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006 m. gegužės 4 d. iki 2006 m. gegužės 6 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. gegužės 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2006 m. rugsėjo 21 d.);

- 2010 m. birželio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2009 m. balandžio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridėta 2010 m. birželio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metų laisvės atėmimas;

- 2020 m. gegužės 13 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 84 parų arešto bausme, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 56 parų areštas, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise 3 metams, turto konfiskavimas, arešto bausmę atlikęs 2020 m. spalio 2 d.,

- 2022 m. vasario 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

E. A. pripažįsta savo kaltę ir dėl plėšimo metu iš nukentėjusiojo pagrobto telefono „iPhone 11“ sugadinimo, nes po to kai jis apiplėšė nukentėjusįjį A. M. A. E. E. bei siekdamas, kad nukentėjęs asmuo nesiimtų veiksmų dėl pagalbos kvietimo, kaltinamasis su savimi turėto peilio rankeną sudaužė šį telefoną. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad, ketindamas daryti plėšimą, E. A. panaudojo su savimi turėtą peilį, suvokdamas, kad peilio panaudojimas palengvins plėšimo padarymą. Taigi, kaltinamasis akivaizdžiai suvokė, kad šiuo daiktu, nors ir nepritaikytu specialiai žmonėms žaloti, sužaloti žmogų galima. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra ne tiek svarbi daikto tiesioginio taikymo sritis, kiek asmens valia pagal to asmens suvokimo lygį jį panaudoti kitiems nei daikto paskirtis tikslams. Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis minėtą peilį tikslingai pasirinkto ir pasiėmė, kad palengvintų nusikalstamos veikos darymą, t. y. turėdamas tikslą atimti nukentėjusiajam galimybę priešintis. Minėto daikto panaudojimo būdas, būtent nuteistasis nukreipė jį į nukentėjusįjį būdamas maždaug pusės metro atstumu nuo jo, kad, kaip jis nurodė, užvaldant svetimą turtą, atitinka tiek BK 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymį – panaudojant kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tiek ir formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-696/2016).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2008). Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad kaltinamajam E. A. reali galimybė naudotis pagrobtu svetimu turtu, kaip epizode su nukentėjusiąją M. C. dėl 200 Eurų pagrobimo, taip pat ir epizode dėl A. M. A. E. E. pagrobto turto panaudojus peilį – sidabrinė grandinėle su pakabuku, ausinės „Air Pods Pro“, 20 Egipto svarų, „(duomenys neskelbtini) Bank“ banko kortelė, mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11“, turėjo, nes su pagrobtais aukščiau minėtais daiktais jis disponavo savo valia (turtas buvo užvaldytas). Esant šioms aplinkybėms, E. A. realizavo visus nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalyje, sudėties požymių, todėl jiems pagrįstai kaltinime inkriminuota aplinkybė, jog jis nusikalstamas veikas padarė plėšimo būdu bei panaudojus (grasinant) peilį.

Nors kaltinamasis tiksliai neprisiminė, kokie konkrečiai smurtiniai veiksmai buvo atlikti nukentėjusiųjų atžvilgiu, šiuo atveju tai neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 180 straipsnio 1 ir2 dalį, kadangi atsakomybei kilti pagal BK 180 straipsnio nuostatas pakanka nustatyti vien fizinio smurto panaudojimo faktą, kaip priemonę svetimam turtui pagrobti. Šiuo atveju kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo naudojami fiziniai veiksmai, minėti veiksmai buvo naudojami siekiant atimti galimybę nuketėjusiesiems priešintis, kol bus neteisėtai grobiamas nukentėjusiųjų turtas.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiųjų M. C. ir A. M. A. E. E. parodymais, kad siekdamas užvaldyti svetimą turtą kaltinamasis jų atžvilgiu naudojo prievartą, grasino peiliu, nukentėję asmenis atpažino kaltinamąjį, kaip asmenį kuris įvykdė jų atžvilgiu plėšimus, liudytojo A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniais pranešimais, kitų objektų apžiūros protokolais, pareiškimais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. A. kaltė epizoduose dėl 2022-06-28 plėšimo, dėl 2022-06-30 plėšimo grasinant peiliu, dėl svetimo turto apgadinimo, dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei neteisėtas šios priemonės panaudojimas, yra įrodyta. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad E. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Taigi, tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų, liudytojo parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis E. A. veikė tiesiogine tyčia, kadangi, įvykdant plėšimus, vienoje veikoje panaudojus peilį, sugadinus svetimą turtą bei neteisėtas mokėjimo priemonių disponavimas ir jos panaudojimas, neabejotinai suvokė savo veikų pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, apiplėšti nukentėję asmenis, mokėjimo priemonės neteisėtai panaudojo, ir to norėjo, todėl darytina išvada, kad E. A. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: areštas arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą šį bausmių rūšys: laisvės atėmimu iki septynerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. A. pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis įvykdė penkias nusikalstamas veikas, kuriuos priskiriamos nesunkių, apysunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijoms. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – vidutinio amžiaus, anksčiau ne kartą teistas, įskaitant ir už analogiškų neteisėtų veikų padarymą, teistumas neišnykęs (3 tomas, b. l. 135-160), baustas administracine tvarka (3 tomas, b. l. 119-134), nedirbantis (3 tomas, b. l. 115), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (3 tomas, b. l. 107-110), duomenų, kad kaltinamasis būtų gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. A. už BK 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. tvarka.

E. A. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. A. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 11 d. 14:30 val. ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2022 m. liepos 12 d. iki šiol, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

V. Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji M. C. byloje pareiškė civilinį ieškinį 1 200 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (tomas 1, b. l. 159-161). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su nukentėjusiosios M. C. pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, teismo vertinimu ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl iš kaltinamojo E. A. priteistina M. C. naudai jo patirtą 1 200 Eur žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. M. A. E. E. pareiškė civilinį ieškinį dėl 21 021,02 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis turtinę žalą vertina 1 021,02 Eur, nes nusikalstamos veikos metu iš nukentėjusiojo buvo pagrobti šie daiktai - sidabrinė grandinėle su pakabuku 200 Eur vertės; Egipto banko mokėjimo kortelė 20 Eur vertės; 20 Egipto svarai (1,02 Eur). Taip pat plėšimo metu kaltinamasis atėmė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 11“ , kuris (telefonas) netrukus buvo sudaužytas kaltinamajam jį sudaužius turimo peilio rankeną, telefonas buvo visiškai sugadintas bei netinkamas remontui, patirtą žalą įvertino 650 Eur. Kaltinamojo teigimu jis šiuo telefonu naudojosi apie metus. Kaltinamasis E. A. su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dalyje dėl patirtos turtinės žalos iš esmės pripažino, tačiau mano, jog telefonas iki veikos buvo naudojamas apie metus, todėl vyko telefono susidėvėjimas, E. A. mano, jog reikia spręsti teismui klausimą dėl nukentėjusiojo patirtos žalos mažinimo. Nukentėjusysis sutiko, kad jo patirtą turtinę žalą dėl telefono sugadinimo, įvertinus jo susidėvėjimą, gali būti mažinama iki 500 Eur.

Taip pat, nukentėjusysis neturtinę žalą vertina 20 000 Eur. Dėl įvykio metu nukentėjusysis patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, nesibaigiančius išgyvenimus, jam teko lankytis gydymo įstaigoje, dėl patirto streso sumenko jo pažangumas mokslo įstaigoje, jam teko atsisakyti darbo, pagal gydytojo rekomendaciją teko gerti vaistus. Jis patyrė ir iki šiol patiria itin didelių dvasinių išgyvenimų, diskomfortą, iki šiol vaikšto mieste vengdamas neviešų vietų. Visi šie reiškiniai sveikatai jam kelia diskomfortą ir susirūpinimą. Taip pat ji patyrė didžiulį stresą, išgąstį, po patirtų sužalojimų itin pablogėjo ir emocinė sveikata, sutriko miegas. A. M. A. E. E. nustatyta potrauminio streso sutrikimo rizika. Taigi iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė, itin sumažėjo bendravimo galimybės (tomas 4, b. l. 74-79).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. A. E. E. patvirtino, kad pilnai palaiko savo ieškinį dalyje dėl patirtos 20 000 neturtinės žalos.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t. y., sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta (4 tomas, b. l. 74), kad nukentėjusiajam A. M. A. E. E. apsilankius pas gydytoją, konstatuotas potrauminis streso sutrikimas F43.1 Iš VšĮ Antakalnio poliklinikos išrašo matyti, kad nukentėjusysis pirmą kartą gydymo įstaigoje lankėsi 2022-11-07. Pakartotinai kreipėsi pas gydytoją 2022-12-06, iš pateiktos išvados matyti, jog pacientas palaipsniui jaučiasi geriau, nerimas, prislėgtumas sumažėjo, potrauminio sutrikimo reiškiniai, įkyrūs prisiminimai vargina mažiau. Spręsdamas dėl nukentėjusiajam A. M. A. E. E. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis sužalotas nebuvo, stacionarus gydymas jam taikytas nebuvo. Savaime suprantama, kad dėl patirto įvykio nukentėjusysis patyrė nepatogumų ir net baimių, tačiau vien tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog A. M. A. E. E. psichologinė būklė pašlijo taip, kad tai negrįžtamai paveiks jo tolimesnį gyvenimą.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo priteisti visą nukentėjusiojo prašomą neturtinę žalą, kadangi įprastai 20 000 Eur neturtinės žalos sumos ir daugiau, priteistinos tuo atveju, kai nukentėjusysis netenka tam tikros dalies nedarbingumo, organo arba traumos, susijusios su gyvybei pavojingo organo (galvos), sužalojimu, kai išsilieja kraujas ir pan., ar sukelia nepataisomus liekamuosius reiškinius. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020 – nustatyta 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusysis tapo neįgalus, negali suprasti ir valdyti savo veiksmų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nebegali pasirūpinti net savimi, nebegali vaikščioti), Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-380/2021 – nustatyta 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai dėl įvykio metu patirtų sužalojimų labai sunku judėti, atsirado kūno deformacijos, viena koja po operacijų sutrumpėjo 1,5 cm, dėl kojų ilgio skirtumo nuolat reikalinga speciali avalynė, po operacijų likę aiškūs dideli randai, nukentėjusioji jaučia nuovargį, negali atsitūpti, per ilgai sėdėti, taip pat yra protarpinis atminties netekimas, fizinis skausmas, galvos svaigimas, realybės nesuvokimas, ilgalaikis vaistų vartojimas).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios A. M. A. E. E. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra pateikti duomenis jog dėl patirto streso nukentėjusiojo sveikata paūmėjo, ieškinys tenkinamas iš dalies ir jam priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, dėl šio įvykio priteista 2000 Eur dydžio neturtinė žala bus teisinga, protinga ir sąžininga. Vien nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismo savaime neįpareigoja.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. sausio 12 d. pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo E. A. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 273,33 Eur, t. y. advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, nes E. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 str. 1 d. 3 d.). Be to, kaltinamasis E. A. nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės naudai iš kaltinamojo E. A. šios išlaidos nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – kardomąjį kalinimą (suėmimą), kurios suėmimo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. pratęstas iki 2023 m. kovo 11 d. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

CD-R kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo įrašas iš degalinės „(duomenys neskelbtini)",- nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai (pavadinimai: "D01_20220628174155.mp4“, „D02_20220628174155.mp4“, "D03_20220628174155.mp4“, „D03_20220628174630.mp4“, „D04_20220628174155.mp4“, „D05_20220628174155.mp4“, „D12_20220628174154.mp4“„, „D13_20220628174152.mp4“, „D14_20220628174153.mp4“, „D18_20220628174154.mp4“, „D19_20220628174155.mp4“, „D22_20220628174155.mp4“, „D22_20220628174552.mp4“, „D25_20220628174155.mp4“), padaryti 2022-06-28 17.41 val. parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose fiksuoti (pagal išvaizdą) E. A. ir M. Č., (1 tomas, b. l. 91-96) - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje;

Dėžė (Nr. 1) su E. A. asmens kratos metu paimtais daiktais (1 pora šviesiai žalios (salotinės) spalvos sportiniai batai, 44 dydžio; 1 pora sportiniai batai, juodos/mėlynos spalvos, 44 dydžio; 1 vnt. šviesios spalvos šortai; 1 vnt. baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su juodos spalvos paveikslėliais; 1 vnt. sportinės kelnės, šonuose dvi baltos spalvos juostos su užrašais; 1 vnt. marškinėliai trumpomis rankovėmis, m dydžio; juosmens rankinė („Pilvuzinė“) su įvairiais dokumentais, SIM kortelės rėmeliu, šukomis, įkrovikliu; 1 vnt. akiniai nuo saulės; 1 vnt. MRT ,,Samsung'', IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)); Paketas (Nr. 610684) su 0.5 l talpos skardinė „LEADER STIPRUSIS" (po objektų tyrimo), - patalpinti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius, (2 tomas, b. l. 130-136), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

1 vnt. įtariamojo E. A., DNR pavyzdžiai (po objektų tyrimo) - patalpinti saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (metų) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (metų) 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatomis 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas tarpusavyje subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti E. A. subendrintą 4 (ketverių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti galutinę – 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio į E. A. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 11 d. 14:30 val. ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2022 m. liepos 12 d. iki šiol, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. vasario 13 d.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą), palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Iš E. A. priteisti civilinei ieškovei M. C. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

A. M. A. E. E. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. A. priteisti civiliniam ieškovui A. M. A. E. E. 721,02 Eur (septynis šimtus dvidešimt vieną eurą du euro centus) turtinės ir 2 000 (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD-R kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas iš degalinės „(duomenys neskelbtini)", Jaru- nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašus (pavadinimai: "D01_20220628174155.mp4“, „D02_20220628174155.mp4“, "D03_20220628174155.mp4“, „D03_20220628174630.mp4“, „D04_20220628174155.mp4“, „D05_20220628174155.mp4“, „D12_20220628174154.mp4“„, „D13_20220628174152.mp4“, „D14_20220628174153.mp4“, „D18_20220628174154.mp4“, „D19_20220628174155.mp4“, „D22_20220628174155.mp4“, „D22_20220628174552.mp4“, „D25_20220628174155.mp4“), (1 tomas, b. l. 91-96) - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

- Dėžę (Nr. 1) su E. A. asmens kratos metu paimtais daiktais (1 pora šviesiai žalios (salotinės) spalvos sportiniai batai, 44 dydžio; 1 pora sportiniai batai, juodos/mėlynos spalvos, 44 dydžio; 1 vnt. šviesios spalvos šortai; 1 vnt. baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su juodos spalvos paveikslėliais; 1 vnt. sportinės kelnės, šonuose dvi baltos spalvos juostos su užrašais; 1 vnt. marškinėliai trumpomis rankovėmis, m dydžio; juosmens rankinė ("Pilvuzinė") su įvairiais dokumentais, SIM kortelės rėmeliu, šukomis, įkrovikliu; 1 vnt. akiniai nuo saulės; 1 vnt. MRT ,,Samsung'', IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)); Paketas (Nr. 610684) su 0.5 l talpos skardinė „LEADER STIPRUSIS" (po objektų tyrimo), - patalpintą saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius, (2 tomas, b. l. 130-136), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- 1 vnt. įtariamojo E. A., DNR pavyzdžius (po objektų tyrimo) - patalpintus saugojimui į Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.