- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-303-851/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49993-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- F. M., J. M.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Evaldo Pašilio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 4 metams;
- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.
- nukentėjusiojo F. M. naudai – 10 Eur turtinei žalai atlyginti;
- nukentėjusiosios J. M. naudai – 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
- Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 8 528,35 Eur nukentėjusiojo F. M. turėtoms gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bausmės atlikimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. A. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 24 d. apie 06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tam panaudoti fizinį smurtą, pasibeldė į namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris, ir, nukentėjusiajam F. M. atidarius, įsibrovė į namo vidų bei grasindamas rankoje laikomu peiliu pareikalavo iš F. M. ir namuose buvusios J. M. pinigų, o pastariesiems atsisakius duoti, tyčia sudavė F. M. ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir vieno smūgio į krūtinės ląstą, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinės pusės IV šonkaulio lūžį, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžius su žandikaulio sąnarinės galvos panirimu bei sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės, smilkininės, pakaušinės skilčių su galvos smegenų suspaudimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, po ko apieškojo namą ir pagrobė F. M. priklausančius ant virtuvės stalo buvusius pinigus – 10 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. (toliau tekste ir – nuteistasis) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtą jam galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
3. Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam 4 m. laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į nukentėjusiųjų ir valstybės interesus, tai yra į tai, kad jis (nuteistasis) kuo greičiau galėtų pradėti atlyginti civilinius ieškinius. Taip pat nurodo, jog paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ne tik nukentėjusiųjų, bet ir jo vaikų atžvilgiu, nes, nuteistojo teigimu, jis turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems privalo teikti išlaikymą todėl, pasak nuteistojo, kuo ilgiau jis atlikinės laisvės atėmimo bausmę, tuo ilgiau nukentėjusieji lauks žalos atlyginimo, o jo vaikai negaus pajamų pragyvenimui. Teigia, jog visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, susitaikė su savo vaikų motina ir planuoja ateityje gyventi kartu ir rūpintis vaikais, todėl prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į paminėtas aplinkybes ir sumažinti paskirtą jam laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK ) 320 straipsnio 3 dalį, nenustačius esminių BPK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes, bei A. M. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį.
7. Nuteistasis A. M. pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija paskirtos per griežtos bausmės aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
9. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę A. M., nepadarė.
10. Dėl apelianto prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
11. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. M. skirtą bausmę, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis), ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Vertindamas bylos duomenis, teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kuris priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimai baigti, sukeltos pasekmės – nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat teismas įvertino tai, kad A. M. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas užsienio valstybėse: 2005 m. birželio 20 d. Ispanijoje už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 2016 m. lapkričio 24 d. Didžiojoje Britanijoje už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą bauda, įpareigojimu įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimus likti stebimam; 2017 m. balandžio 7 d. Didžiojoje Britanijoje už nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus paskiriant baudą; 2017 m. balandžio 19 d. Didžiojoje Britanijoje už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą; už nusikaltimą, susijusį su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą laisvės atėmimu, konfiskavimu ir bauda; 2018 m. rugpjūčio 13 d. Danijoje už eismo taisyklių pažeidimą laisvės atėmimu, bauda ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu (t.4, b. l. 161-169). Jis iki sulaikymo nedirbo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, baustas už administracinius teisės pažeidimus, sistemingai vykdo smulkias svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nemoka (t.4, b. l. 171-200; t.5, b. l. 1-6). Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant A. M. BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu ženkliai mažesnes už šių straipsnių sankcijose numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sudėčiai, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagrįstai subendrinęs apėmimo būdu, paskyrė A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti A. M. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį ar trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą.
12. Teisėjų kolegija tokioms Vilniaus apygardos teismo išvadoms pritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas A. M. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai jam paskyrė subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, proporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, todėl paskirtos A. M. bausmės švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo.
13. Apeliantas, nesutikdamas su paskirta bausme, skunde iš esmės nenurodo jokių pagrįstų argumentų, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Pastarojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, neatsirado staiga, jos nuteistajam buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, kas rodo atsainų A. M. požiūrį į šeimą ir jam artimus žmones bei neigiamai jį charakterizuoja. Dėl apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jam esant įkalinimo įstaigoje nukentėjusieji ilgiau lauks žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau paminėta aukščiau, bausmės paskirtis yra labiau orientuota į kaltininko elgesio korekciją bei galimybės daryti naujus teisės pažeidimus apribojimą, ir nors nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra svarbi aplinkybė, tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant padarytam iš esmės smurtinio pobūdžio nusikaltimui, kai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tik 10 eurų dydžio turtinę žalą, negali būti pagrindu nuteistajam švelninti bausmę.
14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2021m. gruodžio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.