Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.1.; 1.2.4.1.2.9.; 1.2.14.3.2.2.;1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2

2021 m. gruodžio 1 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTA PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS

A. M. 2020 m. gruodžio 24 d. apie 06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tam panaudoti fizinį smurtą, pasibeldė į namo adresu (duomenys neskelbtini) duris, ir, nukentėjusiajam F. M. atidarius, įsibrovė į namo vidų, ir, grasindamas rankoje laikomu peiliu, pareikalavo iš F. M. ir namuose buvusios J. M. pinigų, o pastariesiems atsisakius duoti, jis tyčia sudavė F. M. ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir vieno smūgio į krūtinės ląstą, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinės pusės IV šonkaulio lūžį, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžius su žandikaulio sąnarinės galvos panirimu bei sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės, smilkininės, pakaušinės skilčių su galvos smegenų suspaudimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, po ko apieškojo namą ir pagrobė F. M. priklausančius ant virtuvės stalo buvusius pinigus – 10 Eur. Šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje.

II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 23 d. paskambino S. O., nes norėjo su ja atsisveikinti prieš išvykimą į Olandiją. Pokalbio metu susitarė susitikti, todėl nuvyko pas S. į butą. Bute buvo du S. draugai E. ir L. S. pasakė, kad netrukus grįš jos tėvai, todėl nusprendė trumpam laikui išsinuomoti kambarį. Parodė, kad jis nuėjo į parduotuvę „Iki“ ir pavogė 7 butelius konjako, kuriuos pardavė Karoliniškių mikrorajone. Vėliau iškvietė taksi automobilį ir su jaunuoliais nuvyko į išnuomotą butą, esantį Riovonių gatvėje. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl bute išsimaudė, išskalbė savo drabužius. Bute vartojo alkoholinius gėrimus. Prisimena, kad buvo užmigęs, o atsikėlęs suprato, jog trūksta alkoholinių gėrimų, todėl vyko į Karoliniškių mikrorajoną, kur nupirko butelį šampano. Žinojo, kad Grigiškėse žmonės prekiauja alkoholiniais gėrimais, todėl nusprendė ten nuvykti. Jie iškvietė taksi automobilį. Pakeliui sustojo ir degalinėje „Viada“ nusipirko cigarečių, spurgą, batonėlį. Prisimena, kad atvykus į Grigiškes S. su L. liko laukti atokiau, o E. jį lydėjo iki namo, kuriame buvo galima įsigyti alkoholinių gėrimų. Parodė, kad paspaudė durų skambutį ir senyvo amžiaus vyras atidarė duris. Jam pasakė, kad turi pinigų ir nori įsigyti alkoholio, todėl buvo įleistas į namų vidų. Dar važiuojant taksi automobiliu, jam kilo minti apvogti vyrą, paimti turtą. Kurioje rankoje turėjo peilį nepamena, tačiau pamena, kad pareikalavo pinigų. Senyvo amžiaus vyras sugriebė jį už aliejų rankų, laikė, išbėgo minėto vyro žmona, pradėjo rėkti. Tuomet jis gražiai paprašė abiejų atiduoti pinigus ir tada išeis. Moteris bijojo, paėmė kažkokį balionėlį. Ištrūkęs iš senyvo vyriškio rankų nuėjo į virtuvę. Eidamas pajuto stiprų smūgį į galvą. Tada atsisukęs sudavė vyrui ne mažiau 2 kartus į galvą ir kartą į krūtinę, konkretaus smūgių skaičiaus nepamena. Po ko, pastarasis susmuko ant grindų, o šalia nukrito kirvis, todėl suprato, kad smūgis į galvą buvo suduotas būtent su šiuo daiktu. Tuo metu senyvo amžiaus vyro žmonos nematė. Užėjęs į virtuvę ir nuo stalo paėmė apie 15 Eur, apieškojo kambaryje esančius stalčius. Po minėtų veiksmų pasišalino iš namo ir pasislėpė už krūmų. Matė, kad atvažiavo mašina ir suprato, jog tai namo šeimininkų sūnus. Matė, kad netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. Nenorėjo būti atpažintas, todėl striukę bei kepurę išvertė į kitą pusę ir apsirengė. Iš tos vietos pasišalino pro sodą ir nuėjo į kitą pusę. Po 15 minučių atsitiktinai sutiko S. ir L. Tada visi nuėjo prie daugiabučių namų ir iškvietė taksi automobilį, kuriuo važiavo į išnuomotą butą. Prisimena, kad pakeliui sustojo ir degalinėje pirko sulčių. Jis sumokėjo už taksi automobilį. Dar parodė, kad kažkuris iš jaunuolių iš taksi vairuotojo nupirko butelį degtinės. Grįžęs į butą jis vėl nuėjo maudytis. Jautė, kad dėl įvykusių grumtynių jam skauda galvą ir ranką. Bute pabuvo neilgai. Buto durys sugedo, todėl jam teko išlipti pro langą. Nuvyko pas savo krikšto mamą. Po kiek laiko portale „Delfi“ pamatė straipsnį apie sužeistą senyvo amžiaus vyrą, todėl jautė kaltę ir norėjo nuvykti į ligoninę, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Sutinka su nukentėjusiojo F. M. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktais civiliniais ieškiniais. Mano, kad nukentėjusios J. M. pateikto civilinio ieškinio suma 10 000 Eur yra per didelė, sutinka atlyginti 3500 Eur vertės neturtinę žalą.

Nukentėjusysis F. M. teisiamojo posėdžio metu parodė pamenantis, kad vakare per Kalėdas atėjo žmogus, skambino, prašė pinigų. Stovėjo paliktos kėdės, tačiau jis vis tiek lindo į namus. Pats nenorėjo labai stipriai priešintis, jį paleido, o pastarasis per galvą jam kažkuo sudavė. Kai paleido vyras nuėjo į namus ir vienam kambaryje ant stalo buvo 8 ar 10 eurų, kuriuos vyras pasiėmė. Daugiau aplinkybių nepamena. Įvykio metu buvo sužalotas. Pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palaiko.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 97-98), kuriuos F. M. patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 9 d. nukentėjusysis F. M. parodė, kad 2020 m. gruodžio mėn., prieš Šv. Kalėdas, tiksliai negali pasakyti kada, jis buvo namuose pas buvusią žmoną J., adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir J. Buvo tamsu, greičiausiai buvo naktis, kažkas paskambino į duris. Iš pat pradžių, dar neatidaręs durų, paklausė ko nori, o vyriškis pasakė, kad reikia pinigų. Jis pasakė, kad neturi, bet vis tiek duris atidarė ir dėl to gailisi. Atidaręs duris, jis pamatė stovintį vyriškį. Vyriškio apibūdinti negali, taip pat negali apibūdinti kaip jis atrodė. Kai jis atidarė duris, nepažįstamas vyriškis, jam rusiškai pasakė "duok pinigus". Jis jam pasakė, kad pinigų neduos, nes neturi, bet tas vyriškis vis tiek reikalavo pinigų. Vyriškis be jo leidimo užėjo į namo vidų ir nuėjo žvalgytis po kambarius. Jis tiksliai visko nepamena, bet pamena kai vyriškis nuo stalo, kuris stovėjo prie sienos kambaryje, paėmė pinigus. Ten buvo apie 10 eurų, tik nepamena buvo popieriniai ar metaliniai. Nepažįstamas vyriškis jam sudavė į galvą, kiek smūgių sudavė – negali pasakyti. Sudavė rankomis, bet negali pasakyti ar jis ką rankoje turėjo ar ne. Po smūgių pajuto stiprų skausmą. Jis bandė vyriškiui pasipriešinti, bet pastarasis buvo stipresnis. Jam po suduotų smūgių, pradėjo suktis galva, svirduliavo. Jis nepamena, ar buvo nukritęs ant grindų ar ne. Jam atrodo, kad buvo praradęs sąmonę. Buvusi žmona viską matė. Jis visų įvykio aplinkybių negali papasakoti, nes nepamena (1 t., b. l. 97-98).

Nukentėjusioji J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji miegojo ir atsikėlė, buvo tylu. Ji atsikėlė vilkėdama pižama, buvo basa. Pamatė stovintį prie atidarytų durų nepažįstamą vyrą, kuris buvo su kapišonu, kauke ir turėjo kuprinę, ir buvusį vyrą. Negirdėjo, ko jis klausė jos buvusio vyro. Priėjęs prie jos paprašė pinigėlių ir turėjo peiliuką. Ji pasakė, kad neturi pinigų, nes gauna tik pensiją, ir liepė jam eiti dirbti. O jis pasakė, kad visą gyvenimą vagia. Tada ji basa išbėgo į gatvę ir skambino sūnui, kuris atvyko greitai, nes gyvena Grigiškėse. Sūnus tada paskambino ir policiją iškvietė, o ji bijojo užeiti, galvojo, kad ir ją muš. Matė, kad buvęs vyras guli koridoriuje. Jos buvęs vyras kai jis jam sudavė nugriuvo ir buvo visas kruvinas. Kai policija atvažiavo, nepažįstamas vyras jau buvo išėjęs, o policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė buvusį vyrą. Ji bijojo užeiti, bijojo, kad ją užpuls. Dar nurodė, kad peiliuką vyras laikė rankoje, peiliukas buvo su geležte, ji ją matė, o jokio kirvio nebuvo. Ji nematė kaip buvo mušamas buvęs vyras. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko.

Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusieji F. M. ir J. M. yra jo tėvai. Pamena, kad gruodžio 24 d. anksti ryte jam paskambino mama, pasakė, kad juos užpuolė vagis, reikalauja pinigų, muša tėvą. Jis gyvena apie 2- 3 kilometrai nuo tėvų. Tuomet jis iš karto susiruošė ir nuvažiavo pas tėvus. Jam atvykus, mama buvo lauke, atėjo iš už namo kampo. Buvo su naktiniais drabužiais, basa, drebėjo, pasakė, kad užpuolikas viduje, turi peilį. Tada jis paskambino į policiją. Laukė prie namų. Dar pabandė atidaryti duris, bet durys buvo užrakintos. Po kiek laiko paskambino tėvas, pasakė, kad yra namuose, kad juos užpuolė, jis paprašė tėvo atidaryti duris. Tėvui atidarius duris, pamatė, kad jo veidas sumuštas. Buvo kraujuotas veidas ir prie ausies. Policijai atvykus, mamos klausė, ar nieko nepavogė, ji pasakė, kad užpuolikui iš kuprinės iškrito kažkokie batonėliai. Dar nurodė, kad užpuolikas buvo su kauke, paskambino į duris, nuėjo ir atidarė duris pasižiūrėti kas ten, tada užpuolikas pradėjo tėvą stumdyti, reikalavo pinigų. Jam tėvai sakė, kad virtuvėje ant stalo gulėjo eurų monetos, kurios buvo pagrobtos, tačiau kokia suma negali pasakyti.

Liudytojas A. J. teisme parodė, kad dirba taksi vairuotoju. Pamena, kad buvo iškvietimas Riovonių g. 33 ir nuvažiavo paimti keleivių. Datos nepamena, tačiau buvo nakties metas. Atvažiavus paėmė tris vyriškius ir merginą, kurie pasakė važiuoti į Grigiškes. Važiuojant Karoliniškėse sustojo degalinėje „Viada“ jų prašymu, nusipirkti cigarečių. Tada nuvežė į Grigiškes prie „Koops“ parduotuvės, jų nelaukė. Jie nieko nekalbėjo tarpusavyje. Jis važiavusių asmenų neįsidėmėjo, tik merginą, nes ją vežė ne pirmą kartą. Yra ją vežęs į (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą maždaug 2-3 savaitės atgal iš Stanevičiaus gatvės. Priekyje sėdėjo aukštesnis vaikinas, o vaikinas, kuris sėdėjo už jo buvo su kuprine. Jam asmenys konkretaus adreso Grigiškėse nepasakė. Pravažiavus „Norfą“ yra parduotuvė „Koops“, ten ir sustojo, gatvės pavadinimo nepamena. Darbo dienos pabaigoje matė sistemoje užsakymą iš Grigiškių.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 151-152), kur nurodė, kad 2020-12-24 jis dirbo iki 09 val. ryto. Kažkur apie 08 val., jis sistemoje pamatė užsakymą, kad reikėjo paimti iš Grigiškių ir buvo galinis adresas (duomenys neskelbtini). Jis pagalvojo, kad galimai ten tie patys norėjo važiuoti, kuriuos jis vežė. To užsakymo jis nepriėmė. Tarpusavyje jie bendravo rusiškai. Vardais nesikreipė. Tik vienu metu aukštas vaikinas kreipėsi į tą vaikiną, kuris buvo su kuprine, ir minėjo A. ar A, vardą, tikslai nepamena. Liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

Liudytojas L. P. teisme parodė, kad aplinkybių nepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinta liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 126-127), kuriuos liudytojas patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gruodžio 24 d. liudytojas L. P. parodė, kad jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Jų degalinė prekiauja atitirpinta produkcija, spurgomis ir kita UAB "Mantinga" produkcija. Jų degalinė dirba 24 valandas per para. Anksčiau minėtos produkcijos galiojimo laikas kaip taisyklė yra 3 paros, ir ant produkcijos yra žymima produkto galiojimo data. Jų degalinėje galiojimo terminas yra žymimas taip - iš pradžių diena, po to mėnuo, po to metai, ir apačioje valanda iki kurios galioja produkcija. Nori pasakyti, kad jeigu ant produkcijos yra skaičiai " 25122020 ir 06.00" reiškia ši prekė buvo žymėta ne vėliau kaip 2020-12-22, 06 val. 00 min.. Tą žymą galėjo padaryti darbuotojai kurie dirbo nuo 2020-12-21, 19 val. 00 min. iki 2020-12-22, 07 val. 00 min. arba darbuotojai kurie dirbo nuo 2020-12-22, 07 val. 00 min. iki 2020-12-22, 19 val. 00 min. 2020-12- 23 dirbo dienos metu ir buvo prie kasos 4 ar 5 kartus, jis nepamena, kad prie jo kas nors pirktu spurgą, proteiną ir šokoladą "Snickers" vienu metu.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad dirba taksi vairuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini), vairuoja Toyota Prius automobilį. Pamena, kad buvo užsakymas, iškvietimas kompiuteryje, priėmė užsakymą ir vyko į (duomenys neskelbtini), iš ten vežė tris asmenis - du vaikinus ir moterį į (duomenys neskelbtini), hostelį. Kiek pamena buvo ankstyvas rytas, kai gavo iškvietimą. Mergina buvo šviesios spalvos plaukais, turėjo moterišką rankinuką, o ką turėjo vaikinai negali pasakyti. Mergina sėdėjo automobilio gale iš kairės pusės, t.y. už vairuotojo. Buvo Kalėdos, ar diena po Kalėdų. Važiuojant iš Grigiškių dar užvažiavo į ”Circle” kolonėlę. Dar pamena, kad vienam vaikinui rankos plaštaka buvo užvyniota.

Liudytoja S. O. teisme parodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesio įvykio aplinkybių nepamena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinta liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 30-32), kuriuos liudytoja patvirtino ir nurodė, kad A. M. yra geras žmogus, todėl jis negalėjo sumušti kito asmens iš piktos valios. Prisimena, kad A. po įvykio neturėjo papildomų pinigų, nes už taksi paslaugas, butelį degtinės mokėjo kiti jaunuoliai, kas įrodo, kad A. nebuvo pasisavinęs svetimų pinigų. Parodė, kad nematė, jog A. turėtų su savimi peilį. Mano, kad tas asmuo, kuris pardavinėja namuose alkoholinius gėrimus – „Belarusas“ nenorėjo parduoti prekių A., nes jo nepažinojo. Galimai dėl to galėjo kilti konfliktas. „Belarusas“ yra žmogus, kuris piktnaudžiauja alkoholiu, todėl jis nėra nuspėjamas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 29 d. liudytoja S. O. kitų aplinkybių parodė, kad ji, vaikinas pravarde „M.“ ir E. D. buvo neblaivūs, nes visą naktį gėrė alkoholį. 2020-12-23 apie pietus pas ją į namus atvažiavo A. M., kuris buvo apsirengęs šviesia striuke, pastelinės spalvos. Mūvėjo tamsiais džinsais. Atsinešė kuprinę.. Jos bute visi gėrė. Po to iškvietė taksi per „Bolt“ programėlę ir visi taksi automobiliu nuvyko į Riovonių g., kuri ji paskambino savininkui ir sumokėjo už kambarį. Buvo atsivežę alkoholio iš jos namų. Vaikinui pravarde „M.“ begeriant pasidarė bloga ir jis užmigo. Buvo gal 19 val., kai ji E., ir A., išėjo į lauką, kur susitiko L., kurio pavardės tada nežino. Jie visi pakalbėjo ir išsiskyrė. Po to, nakties metu, paskambino L. ir ji L. pasitiko lauke. Tada visi vėl nuėjo į nuomojamą kambarį. Kai baigėsi alkoholis, E. D. pasakė, kad jis žino „tašką“ Grigiškėse, kur galima nusipirkti už gerą kainą alkoholio. Kažkas iškvietė taksi ir į Grigiškes važiavo ji, E. D., L. ir A. M.. Taksi automobilyje, ji sėdėjo gale, per vidurį. Nuvažiavus į Grigiškės, jie visi išlipo prie parduotuvės „Koops“, esančios netoli, Norfos. Taksi išvažiavo. E. D. „taško“ savininką vadino „Belarusu“. Nuo parduotuvės gatve ėjo tiesiai ir. prasidėjus gyvenamiesiems namams, E. D. pasakė pasilikti jai su L. ir laukti, o jis su A. nuėjo pirkti alkoholio. Kuri tada buvo valanda neatsimena, dar buvo tamsu. Laukė apie 20 minučių, gėrė alkoholio likučius, sušalo. Paskambinti negalėjo, nes ji savo telefoną paliko nuomojamame kambaryje krautis. Lauryno telefonas irgi buvo nusėdęs. Po kurio laiko pamatė ateinantį E. D.. Jis artėdamas mosikavo rankomis. Tuo pat metu šalia pravažiavo policijos automobilis. Pareigūnams pravažiavus, E. D. ėmė šaukti „varykit“. Jie su L. ėmė bėgti į vieną pusę, E. D. į kitą. Perbėgus kažkur į kitą kvartalą, užsidėjo kaukes ir ėjo toliau ramiai. Tada jiems iš priekio atėjo A. M., kurio galva, kakta, buvo kraujuota. Paklausus, kas atsitiko, jis pasakė, kad paaiškins paskui. Jai kilo mintis, kad gal susimušė su tuo „Belarusu“.Ar tada A. turėjo kuprinę neatsimena. Eidami gatve sutiko nepažįstamus žmones, kurie jiems iškvietė taksi. Dar taksi automobilyje A. M. paklausė, ar nupirko alkoholio, jis pasakė, kad ne. Taksistas pasiūlė pas jį nusipirkti degtinės. Už taksi ir degtinėje sumokėjo A. M.. Pakeliui į viešbutį, užvažiavo į degalinę, Vilkpėdės g. Artūras ten nupirko cigarečių ir gėrimą. Ji dar jo prašė nupirkti valgyti, jis pasakė, kad neužteks pinigų. Jie jo laukė taksi automobilyje, o po to nuvažiavo į Riovonių g. į nuomojamą kambarį. Būnant kambaryje, A. pasakė lyg juokais, lyg su sarkazmu, kad taip norėjo „padniat“ „Baltarusą“, lyg jam nėra kas daugiau veikti. Jis tai pasakė, kai ji bandė išsiaiškinti ir paklausė, ar jis norėjo „Padniat“ tą „Baltarusą. „Padniat“ reiktų suprasti kaip apiplėšti. A. pasakė, kad tas „Belarusas“ trenkė jam per galvą kirviu. Ji labai susinervino, jai tai buvo baisu ir kartu juokinga. Ji su A. susipyko. Tada A, iššoko per langą ir išėjo, buvo 2020-12-24 gal apie 11 val., o ji su L. apie 12 val. Tada raktą nuo kambario rado kambaryje. A. M. nepasakojo kas vyko pas „Belarusą“ namuose. 2020-12-25 jai paskambino E. D., kuris norėjo sužinoti Riovonių kambario savininko telefono numerį, nes kambaryje paliko savo dokumentus.. (4 t., b. l. 30-32)

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus S. O. patvirtino parodymų patikrinimas vietoje metu (4 t., b. l. 5-11).

Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 83-88).

Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 10-17).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėjas E. M. nurodė, kad paskambino mama, kuri pasakė, kad į namus įsibrovė kažkoks asmuo su peiliu. Pranešėjas prie namo, mama šalia, tėvas viduje (1 t., b. l. 17).

Iš 2020m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūros objektas yra dviejų aukštų gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo teritorija yra dalinai aptverta, iš gatvės pusės tvoros nėra. Namo antras aukštas yra negyvenamas. Įėjimas į namą yra iš vidinio kiemo pusės, durys yra medinės, rakinamos viena įleidžiama spyna, kokių nors akivaizdžių laužimo pėdsakų neaptikta. Įėjus į namo vidų patenkame į stačiakampio formos koridorių, jį praėjus yra prieškambario patalpa, kurioje stovi pečius, malkos ir daug sudėta, sumesta kitų įvairių daiktų. Prieškambario patalpoje ant malkų rasti padėti batonėlis "Protein" ir supakuota spurga, kriauklėje rastas padėtas šokoladinis batonėlis „2 Snickers”. Batonėliai "Protein" ir 2 „Snickers" su galimais biologiniais pėdsakais buvo paimti ir supakuoti į vokus Nr. 1 ir Nr. 2. Ant supakuotos spurgos yra užklijuotas lapelis su skaičiais "25122020" kitoje eilutėje "06.00". Supakuota spurga su galimais biologiniais pėdsakais buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 4. Prieškambario patalpos dešinėje pusėje yra kambarys Nr. 1, kuriame yra lova, spinta, staliukas, televizorius su staliuku. Kambaryje Nr. 1 esančios spintos durys atidarytos daiktai išversti, numesti ant žemės. Apžiūrint daiktus ant nuotraukos rasta avalynės pėdsako fragmentas, kuris nukopijuotas ant vienos juodos spalvos daktiloskopinės plokštelės ir supakuotas į voką Nr. 3. Avalynės pėdsakas buvo nufotografuotas. Grįžus į prieškambario patalpą, jos gale dešinėje pusėje yra virtuvės kambarys, kuriame yra kelios spintelės, dujinė viryklė, du šaldytuvai, stalas su suolu. Virtuvės kambaryje ant spintelių, stalo yra pridėta įvairių daiktų. Virtuvės kambario dešinėje pusėje yra durys už kurių yra kambarys Nr. 2. Kambaryje Nr. 2 yra sekcijos komplektas, stalas, sofa-lova, du foteliai, suolas, staliukas ant kurio stovi televizorius. Kambaryje Nr. 2 daiktai neišmėtyti bendra tvarka nepažeista. Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus daiktai ir objektai ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai buvo apžiūrimi vizualiai, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvų daktiloskopiniai milteliai. Apdirbus daktiloskopiniais milteliais, kambaryje Nr. 1 įvairius daiktus (kurie buvo galimai liesti), ant jų buvo aptikti rankų pėdsakai sudaryti iš sutepimų, juose nėra individualių požymių visumos, pakankamos asmens identifikavimui, todėl aptikti rankų pėdsakai asmens tapatybės nustatymui netinkami. Ant gyvenamojo namo nėra vaizdo stebėjimo kamerų. (1 t., b. l. 20-43).

J. M. 2020 m. gruodžio 31 d. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 77-78).

F. M. 2021 m. kovo 9 d. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 99).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 319/2021 matyti, kad F. M. nustatytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės, smilkininės, pakaušinės skilčių su galvos smegenų suspaudimu, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio dešinės sąnarinės ataugos lūžiai su žandikaulio sąnarinės galvos panirimu, dešiniojo IV šonkaulio lūžis. Sužalojimai galvoje padaryti smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu į veidą ir staigaus galvos rotacinio judesio, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. F. M. rankose sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, medicinos dokumentuose nėra aprašyta. Sužalojimas dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas). Dešiniojo IV šonkaulio lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu.(1 t., b. l. 111-112).

Iš 2020 m. gruodžio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Viada“ degalinės vadovas M. D. pateikė vaizdo įrašus ir kasos kvitus ( 1t., b. l. 163-165), kurie apžiūrėti ( 1t., b.l. 166-168, 169-182).

Iš 2020 m. gruodžio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. S. pateikė vaizdo įrašus, užfiksuotus 2020 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) (nurodoma, kad vaizdo įrašuose laikas nuo realaus laiko skiriasi( skuba) 26 minutes (1t., b. l. 183-185), kurie apžiūrėti ( 1 t., b. l. 186-189, 190-193).

Iš 2021 m. sausio 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Circle“ degalinės vadovė R. D. pateikė vaizdo įrašus ir kasos kvitus iš degalinės „Circle K“, Savanorių pr. 118, Vilnius, užfiksuotus 2020 m. gruodžio 24 d. ( 2 t., b. l. 1-3), kurie apžiūrėti ( 2 t., b. l. 4-7, 8-22).

Iš 2021 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vaizdo įrašai, gauti iš UAB „Koops“ mažmena ( 2 t., b. l. 28-30, 31-35).

Iš 2021 m. sausio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. Š. pateikė vaizdo įrašus iš degalinės PC „Iki“, užfiksuotus 2020 m. gruodžio 23 d. Vaduvos 4A, Vilnius, (2 t., b. l. 38-40), kurie apžiūrėti (2 t., b.l. 41-44, 45-51).

Iš 2021 m. sausio 7 d. asmens kratos protokolo matyti, kad A. M. asmens kratos metu iš jo buvo paimta: telefonas Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), papildymo kortelė „Ežys“, „Ežys“ SIM kortelės rėmelis be SIM kortelės, kartoninė „Ežys“ SIM kortelės pakuotė, sportiniai batai „Adidas“( 4 t., b. l.l 45-46), kurie apžiūrėti (4 t., b. l. 47-51, 52-77).

Iš 2021 m. sausio 20 specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktoje daktiloplokštelėje (nuotrauka Nr. 1) užfiksuotas avalynės dešinės kojos bato fragmento pėdsakas (nuotrauka Nr. 2), paimtas (duomenys neskelbtini), buvo paliktas avalyne, kurios dešinės kojos bato pado matmenys, rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pat kaip tirti pateiktos "Adidas" avalynės (nuotraukos Nr. 3, 4), paimtos pas įtariamąjį A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dešinės kojos bato pado (4 t., b. l. 88-94).

Iš 2021 m. sausio 8 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint A. M. kūną, nustatyti sužalojimai: kaktos dešinėje pusėje žaizda (šašas) ir dešinės rankos krumplio žaizda(šašas) (4 t., b. l. 108-111, 113-119).

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi kaltinamojo parodymais, kuris pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė jų padarymo aplinkybes. Teismas vadovaujasi nukentėjusiųjų, tiesiogiai mačiusių kaltinamąjį ir apibūdinusių jo veiksmus, parodymais, jų parodymai atitinka kaltinamajame akte nurodytas ir teismo posėdžio metu pasitvirtinusias įvykių aplinkybes, taip pat teisme apklaustų liudytojų parodymais, kadangi jų parodymai dera su kitais teisme ištirtais įrodymais. Teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktais rašytiniais įrodymais, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Vertinant visus baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, juos susiejant į vientisą loginę grandinę ir nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, konstatuotina, kad A. M. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus yra visiškai įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymai dėl faktinių aplinkybių, susijusių su įvykio laiku –2020-12-24 apie 06 val., vieta – (duomenys neskelbtini), bei reikalavimu pinigų, sutampa tiek tarpusavyje, tiek su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (nukentėjusieji F. M. ir J. M. parodė, kad atėjęs vyras prašė pinigų, analogiškai nurodė ir kaltinamasis A. M., kad atėjęs reikalavo pinigų).

Tuo tarpu kaltinamojo duoti parodymai, susiję su faktinėmis aplinkybėmis dėl peilio naudojimo, nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. pirminėje apklausoje teigė, kad kuprinėje turėjo nedidelį atlenkiamą peiliuką, tačiau vyriškiui (F. M.) jis peiliu negrasino, rankoje jo neturėjo (4 t., b. l. 103-105). Vėlesnėje apklausoje A. M. nurodė, kad nepamena, ar tuo metu, kai prašė pinigų, rankoje turėjo peilį, bet pripažino, kad taip galėjo būti, nes peilį turėjo (4 t., b. l. 124). Teisme A. M. pripažino reikalavęs pinigų iš senyvo amžiaus vyro ir su savimi turėjęs peilį, kuriuo norėjo įbauginti namo šeimininką.

Nukentėjusysis F. M. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo pasakyti, ar kaltinamasis rankoje iš viso ką nors turėjo (taip pat ir peilį) (1 t., b. l. 97-98). Teisme dėl peilio jokių aplinkybių nenurodė, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu ne tik nurodė, kad tuo metu, kai vyriškis iš jos reikalavo pinigų, ji matė jo rankoje peilio ašmenis, bet ir detalizavo, kad ašmenys buvo apie 5 cm ilgio ir apie 1 cm pločio, ji matė kaip šis vyras peilį laikė kairėje rankoje (1 t., b. l. 71-72). Teisme taip pat patvirtino, kad vyras rankoje turėjo peiliuką. Liudytojas E. M. parodė, kad jam tik atvykus, motina pasakė, kad užpuolikas turi peilį, muša tėvą.

Vertinant išdėstytus įrodymus, lyginant juos tarpusavyje, teismas sprendžia, kad jie pakankami daryti išvadą, kad kaltinamasis A. M. pinigų reikalavimo momentu rankoje turėjo peilį, kurį nukentėjusioji J. M. ir matė.

Vertinant teisme ištirtus įrodymus dėl faktinių aplinkybių, susijusių su smurto naudojimu, teismas sprendžia, kad neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis A. M. nukentėjusiesiems atsisakius duoti pinigų, sudavė F. M. ne mažiau tris smūgius – du į galvą ir vieną į krūtinės ląstą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad A. M. sudavė nukentėjusiajam smūgius, pripažino pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Jis nuosekliai nurodė, kad galėjo suduoti 3-5 smūgius, vyriškis nukrito. Smurto vartojimo faktą patvirtino ir F. M., kuris nors ir nedetalizavo smūgių skaičiaus, tačiau patvirtino, kad smūgius jam užpuolikas sudavė į galvą, rankomis, juto stiprų skausmą. Nukentėjusioji J. M. nurodė nemačius, kaip buvo mušamas buvęs vyras, tačiau patvirtino, kad kai užpuolikas jam sudavė, nugriuvo ir buvo kruvinas. Aplinkybę, kad tėvas buvo mušamas nurodė ir liudytojas E. M..

Smurto vartojimo F. M. atžvilgiu faktą patvirtina ir specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 111-112). Taigi A. M. tyčia sudavus F. M. smūgius į galvą ir į krūtinės ląstą, nukentėjusiajam buvo padarytas dešinės pusės IV šonkaulio lūžis, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžiai su žandikaulio sąnarinės galvos panirimu bei sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlęs trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės, smilkininės, pakaušinės skilčių su galvos smegenų suspaudimu, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina A. M. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką. Akivaizdu, kad tarp A. M. aktyvių veiksmų, t. y. veikimo, ir atsiradusių padarinių – F. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys.

Byloje neabejotinai nustatyta ir tai, kad panaudojęs smurtą kaltinamasis pagrobė ant virtuvės stalo buvusius pinigus – 10 Eur, kurie priklausė F. M.. Kaltinamasis pripažino, kad sudavęs smūgius nukentėjusiajam, jis nuėjo į virtuvę, kur nuo stalo paėmė pinigus, monetomis, kurių buvo daugiau nei 5 eurai. Teisme teigė, kad paėmė apie 15 eurų. F. M. nurodė, kad ant stalo buvo 8-10 eurų, kuriuos paėmė kaltinamasis. Liudytojas E. M. patvirtino iš tėvų žodžių žinantis, kad virtuvėje ant stalo gulėjo eurų monetos, kurios buvo pagrobtos, sumos negalėjo įvardinti. Teismas vertina, kad pinigų suma, kurią pagrobė kaltinamasis yra 10 eurų, nes tokią sumą įvardijo pats nukentėjusysis, šiai sumai jis reiškia ir civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

A. M. kaltę patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai. Liudytojas taksi vairuotojas A. J. patvirtino gavęs užsakymą 200-12-24 05,08 val. vežęs keleivius tris vaikinus ir merginą iš Riovonių g., Vilniuje į Grigiškes, pakeliui buvo sustoję degalinėje „Viada“, į kurią ėjo du vaikinai, vienas su kuprine. Liudytojas taksi vairuotojas A. K. patvirtino vežęs atgal iš Grigiškių į (duomenys neskelbtini) du vaikinus ir merginą pagal 2020-12-24 07,33 val. gautą užsakymą. Pakeliui užvažiavo į degalinę Circle, esančią Savanorių pr. 118, Vilniuje, kur iš automobilio buvo išlipęs tik vienas vaikinas. Liudytoja S. O. patvirtino vykusi kartu su E. D., L. ir A. M. taksi automobiliu į Grigiškes, kur A. M. su E. D. nuėjo alkoholio, o ji su L. laukė, vėliau E. D. paliepimu bėgo, ir tada sutikę A. M., kuriam buvo galva ir kakta kraujuota, tada trise vėl taksi automobiliu grįžo į viešbutį Riovonių g., Vilniuje. Tokios liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka kaltinamojo parodymus, todėl teismas jais vadovaujasi. Be kita ko, tiek iš degalinės „Circle“, tiek iš „Viada“ buvo paimti vaizdo įrašai, kurie apžiūrėti, vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės neprieštarauja ir papildo liudytojų ir kaltinamojo nurodytas vykimo iš Riovonių g., Vilnius į Grigiškas ir atgal, aplinkybes.

Be kita ko, iš 2021 m. sausio 20 specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktoje daktiloplokštelėje (nuotrauka Nr. 1) užfiksuotas avalynės dešinės kojos bato fragmento pėdsakas (nuotrauka Nr. 2), paimtas (duomenys neskelbtini), buvo paliktas avalyne, kurios dešinės kojos bato pado matmenys, rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pat kaip tirti pateiktos "Adidas" avalynės (nuotraukos Nr. 3, 4), paimtos pas įtariamąjį A. M., dešinės kojos bato pado (4 t., b. l. 88-94), kas taip pat patvirtina kaltinamojo buvimo nukentėjusiųjų namuose faktą.

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. BK 180 straipsnyje numatytas sunkus nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018). LAT praktikoje bet kokio peilio panaudojimas pagrobiant svetimą turtą kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis 2K-355/2005).

BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino dėl savanaudiškų paskatų. BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą kyla tada, kai ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ar neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Be kita ko, nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyta, kad savanaudiškos paskatos susiformavo iki sunkaus sveikatos sutrikdymo pradžios arba kėsinimosi į kito žmogaus sveikatą metu. Tuo atveju, jeigu plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 67-511/2016, 2K-68-511/2019, 2K-126-495/2021 ).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo tyčia buvo nukreipta pagrobti svetimą turtą, tokia tyčia susiformavo dar iki ateinant pas nukentėjusiuosius. Kaip nurodė kaltinamasis, jis dar važiuodamas taksi automobiliu (važiavo pirkti alkoholio) sugalvojo apvogti vyrą ir paimti turtą. Taigi, savanaudiškos paskatos susiformavo dar iki nusikaltimo padarymo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis reikalaudamas pinigų grasino nukentėjusiesiems peiliu, o jų negavęs, naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, padarydamas nukentėjusiajam F. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei panaudojęs smurtą pagrobė svetimą turtą – pinigus. Tokiais veiksmais kaltinamasis įvykdė plėšimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų.

Minėtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis A. M. 2020-12-24 apie 06 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir tam panaudoti fizinį smurtą, pasibeldė į namo adresu (duomenys neskelbtini), duris, ir nukentėjusiajam F. M. atidarius, įsibrovė į namo vidų ir grasindamas rankoje laikomu peiliu, pareikalavo iš F. M. ir namuose taip pat buvusios J. M. pinigų, o pastariesiems atsisakius duoti, jis tyčia sudavė F. M. ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir vieno smūgio į krūtinės ląstą, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinės pusės IV šonkaulio lūžį, kairio skruostikaulio ir apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžius su žandikaulio sąnarinės galvos panirimu bei sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje virš kaktinės, smilkininės, pakaušinės skilčių su galvos smegenų suspaudimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, po ko apieškojo namą ir pagrobė F. M. priklausančius ant virtuvės stalo buvusius pinigus – 10 Eur., t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veika, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 2 dalyje.

III. SKIRTINA BAUSMĖ IR KITI KLAUSIMAI

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.

Už BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą nusikaltimą yra numatyta tik laisvė atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų. Už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą yra numatyta tik laisvė atėmimo bausmė iki 7 metų.

A. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kuris priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir vieną tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimai padaryti tyčia, baigti, sukeltos pasekmės – padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Naudotas smurtas buvo intensyvus –nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau trys smūgiai – du į galvą ir vienas į krūtinės ląstą, t. y. į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Baudžiamosios bylos duomenis, nukentėjusysis F. M. buvo gydomas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės stacionare nuo 2020 m gruodžio 24 d. iki 2021 m. sausio 5 d. reanimacijos ir intensyvios terapijos nei neurochirurgijos skyriuose, nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 19 d. COVID I skyriuje, o nuo 2021 m. sausio 19 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. VšĮ Vilkpėdės ligoninėje (1 t., b. l. 111, 5 t., b. l. 88).

Kaltinamasis A. M. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas užsienio valstybėse: 2005 m. birželio 20 d. Ispanijoje už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 2016 m. lapkričio 24 d. Didžiojoje Britanijoje už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą bauda, įpareigojimu įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimus likti stebimam; 2017 m. balandžio 7 d. Didžiojoje Britanijoje už nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus paskiriant baudą; 2017 m. balandžio 19 d. Didžiojoje Britanijoje už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą; už nusikaltimą susijusį su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tyčinį nuosavybės sugadinimą ar sunaikinimą laisvės atėmimu, konfiskavimu ir bauda; 2018 m. rugpjūčio 13 d. Danijoje už eismo taisyklių pažeidimą laisvės atėmimu, bauda ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu (4 t., b. l. 161-169). Jis iki sulaikymo nedirbo, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, baustas už administracinius teisės pažeidimus, sistemingai vykdo smulkias svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nemoka( 4 t., b. l. 171-200; 5 t., b. l. 1-6).

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras nurodė, kad kaltinamasis A. M. kaltę pripažino, tačiau nevertino, kad tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Gynėjas nurodė, kad kaltinamasis nuoširdžiai prisipažino, gailisi, atsiprašė, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teismas vertina, kad yra nustatyta kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7- 107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

A. M. pirmos apklausos metu 2021 m. sausio 8 d. katę pripažino iš dalies ( 4 t., b. l. 103-105), tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad jis visas esmines kaltinime nurodytas aplinkybes pripažįsta, išskyrus peilio panaudojimą. Apklausiamas įtariamuoju 2021 m. gegužės 12 d (4 t., b. l. 124) jis kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, jog nepamena, kad rankoje turėjo peilį, tačiau teigė, kad taip galėjo būti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. nurodė, kad visiškai prisipažįsta ir gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, nes kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tokia formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

Kaltinamajame akte ir baigiamųjų kalbų metu prokuroras nurodė, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Byloje nustatyta A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Gynėjas nurodė abejojantis, ar girtumas buvo tokio laipsnio, kad turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018).

Šiuo atveju nustatyta, kad A. M. vyko pirkti alkoholio pas nukentėjusįjį į namus, dar pakeliui planavo jį apvogti. Nustatyta, kad prieš vykstant pirkti alkoholio, kaltinamasis su kitais asmenimis girtavo, tai truko nuo 2020-12-23 pietų iki 2020-12-24 ankstyvo ryto. Kaip pats nurodė, jis gėrė, buvo užmigęs. Laiko tarpas, kurį buvo vartojamas alkoholis, pačio kaltinamojo parodymai ir veiksmai teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis jautė alkoholio poveikį ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tą aplinkybę, kad A. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino ne tik jis pats, bet ir liudytoja S. O..

Teismas, vertindamas, ar sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, t. y., ar nėra pagrindo taikyto BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendžia, kad nors kaltinamojo asmenybė nėra vertinama itin neigiamai, visgi pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmės rūšį ar trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą, nenustatė.

Be kita ko, svarbu ir tai, kad A. M. praeityje ne kartą teistas užsienio valstybėse, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šiuo atveju dėl panaudojo smurto buvo sukelti sunkūs padariniai, sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Atsižvelgdamas į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, paskiriant savo dydžiu nei per griežtą, nei per švelnų 4 metų terminą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 2 metų terminą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Paskirtosios bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2021 m. birželio 11 d. pateikė 8 609,73 Eur dydžio civilinį ieškinį už F. M. suteiktas gydymo paslaugas, prašydama priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (5 t., b. l. 52-56)

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė A. S. teisme paaiškino, kad civilinis ieškinys reiškiamas dėl F. M., kuris patyrė sužalojimus, gydymo sveikatos priežiūros įstaigose. Gydymo paslaugos buvo suteiktas jam nuo 2020-12-24 ir buvo gydytas, iš esmės buvo pertraukų, iki 2021-05-18. Didžioji dalis paslaugų susieta su slauga, palaikomuoju gydymu ir su tuo susietomis paslaugomis. Kadangi suteiktos paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos fondo biudžeto tai Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo atlyginti žalą iš atsakingo už padarytus sužalojamus asmens. Be pagrindinės žalos 8609,73 prašo priteisti 5 proc. procesines palūkanas skaičiuojamas, jeigu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo. Dar nurodė, kad pateiks rašytinius paaiškinimus.

2021 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus apygardos teismui pateikta rašytiniai paaiškinimai ir patikslintas civilinis ieškinys (5 t., b. l. 87-94), kuriuo prašoma priteisti iš kalto asmens atlyginti PSDF biudžetui padarytą 8 528,35 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt aštuonių Eur 35 ct) žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkinamas visiškai, atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta turtinė žala už F. M. suteiktas gydymo paslaugas.

Teismas neturi pagrindo nepriteisti civilinio ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinės sesijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

Minėtoje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Taigi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi teisę nustatyti vėlesnį nei nuosprendžio įsiteisėjimas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą.

Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo prašymas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos netenkinamas. Teismas, atsižvelgia į tai, kad A. M. yra skiriama laisvės atėmimo bausmė, o, kad asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę gaus pajamų, labiau yra prielaidinio pobūdžio, į tai, kad jis nedirba, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, taigi jo finansinė padėtis nėra gera. Tuo tarpu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, išvadai, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasai kaltinamasis atlygins padarytą žalą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nėra pagrindo. Atitinkamai civilinio ieškovo prašomas terminas yra neteisingas kaltinamojo atžvilgiu ir 5 procentų procesinių palūkanų mokėjimo terminas nustatomas nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo.

Šioje byloje civilinius ieškinius yra pareiškę ir nukentėjusieji F. M. ir nukentėjusioji J. M..

F. M. pareiškė 10 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinyje nurodoma, kad tokia turtinė žala jam buvo padaryta nusikaltimu. Teisme civilinį ieškinį palaikė. Kaltinamasis A. M. su šiuo civiliniu ieškinius sutiko. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikaltimo darymo metu kaltinamasis pagrobė 10 eurų, kaltinamojo kaltė yra įrodyta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nukentėjusioji J. M. pareiškė 10 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškinyje nurodė, kad patyrė psichologinius išgyvenimus, atsirado nemiga ir baimės jausmas. Teisme civilinį ieškinį palaikė.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus ”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis. Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo A. M. tyčinių veiksmų (grasino peiliu, reikalavo pinigų) patyrė nemalonius išgyvenimus, baimės jausmą. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusioji patyrė nemalonius išgyvenimus, visgi jokių duomenų, pagrindžiančių sveikatos būklės pakitimus po įvykio (nemigą) teismui nėra pateikta. Todėl civilinis ieškinys mažinamas. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį (nevedęs, nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos). Jis baustas administracine tvarka, teistas užsienio valstybėse.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į nurodytą bei teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad 1000 Eur piniginė kompensacija yra tinkama kompensuoti nukentėjusiajai jos patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamasis A. M. laikinai sulaikytas 2021 m. sausio 7 d. 15,30 val. (4 t., b. l. 40-43), jam Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. sausio 8 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, skaičiuojant terminą nuo 2021 m. sausio 7 d. (4 t., b. l. 132-136), kuri pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi ( 4 t., b. l. 147-152) ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis - 2021 m. birželio 29 d ( 5 t., b. b. 71-73) ir 2021 m. rugsėjo 15 d. (5 t., b. l. 137-140).

Atitinkamai šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam A. M. paskirta reali ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. A. M. anksčiau jau teistas užsienio valstybėse, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, todėl šiuo aspektu rizika, kad jis bėgs (slėpsis), darys naujas nusikalstamas veikas išties didelė. A. M. pripažintas kaltu už dviejų nusikaltimų padarymą, kurie priskiriami sunkių ir labai sunkių kategorijai. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma yra 379,62 Eur už A. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2021 m. birželio 9 d. nutartimi pripažino gynėjo dalyvavimą bylos nagrinėjimo metu būtinu, kadangi be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebus reikiamai ginami. 2021 m. birželio 8 d. raštu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius buvo įpareigotas parinkti gynėją A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius A. M. parinko gynėją advokatą Benediktą Paulauską. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi paskirtas A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Benediktas Paulauskas (5 t., b. l. 42).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas aplinkybes, susijusias su A. M. turtine padėtimi, kuri nėra gera, į tai, kad būtent gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas, sprendžia, kad būtų netikslinga iš A. M. priteisti išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Atitinkamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, užtikrinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K- 322/2014). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalavimas pripažinti antrinės teisinės pagalbos išlaidas procesinėmis ir jas priteisti iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą, šios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Įvykio vietos apžiūros metu paimti batonėlis "Protein" ir du batonėliai "Snickers", įpakuota spurga; 2) vokas su lyginamaisiais pavyzdžiais (1 t., b. l. 64-65, 66; 4 t., 78-80) , 3) vokas, kuriame avalynės pėdsakas ( 4 t., b. l. 95-96, 97), kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą – sunaikintini ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Mobilaus ryšio telefonas Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), papildymo kortelė „Ežys“, „Ežys“ SIM kortelės rėmelis be SIM kortelės, kartoninė „Ežys“ SIM kortelės pakuotė, (t. 1, b. l. 64-65,66), A. M. sportiniai batai ,,Adidas'' (4 t., b. l. 95-96, 97), kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir vadovaudamasis BPK 304-305 bei 307 straipsniais ir 313 straipsnio 2-3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 1 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021m. sausio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 1 d.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nukentėjusiojo F. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti, priteisti iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiojo F. M. naudai 10 (dešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiosios J. M. naudai 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. M. 8 528,35 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt aštuonių Eur 35 ct) turtinę žalą dėl nukentėjusiojo gydymo F. M. gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bausmės atlikimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 379,62 Eur iš kaltinamojo A. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

1)Įvykio vietos apžiūros metu paimtus batonėlį "Protein" ir du batonėlius "Snickers", įpakuotą spurgą; 2) voką su lyginamaisiais pavyzdžiais (1 t., b. l. 64-65, 66; 4 t., 78-80) , 3) voką, kuriame avalynės pėdsakas ( 4 t., b. l. 95-96, 97), kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą– sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Mobilaus ryšio telefoną Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), papildymo kortelę „Ežys“, „Ežys“ SIM kortelės rėmelį be SIM kortelės, kartoninę „Ežys“ SIM kortelės pakuotę, (t. 1, b. l. 64-65,66), A. M. sportinius batus ,,Adidas'' (4 t., b. l. 95-96, 97), kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą – grąžinti A. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.