Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-05-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-647-1202/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-13
Bylos Nr.
eII-647-1202/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00564-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Pažeidėjas
D. D.
Kategorijos
Skundas Nr. eII-647-1202/20254
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00564-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) , skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g., 2025 m. vasario 7 d., 14.28 val. D. D. vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 punkto ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, t. y. kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir lenkė transporto priemonę vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Tuo D. D. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo D. D. buvo paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas D. D. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis neskirti administracinio poveikio priemonės.

Šalies argumentai

D. D. skunde išdėstęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes nurodė, kad

pareigūnas nufilmavęs administracinį nusižengimą neturėjo pilno vaizdo, kadangi prieš policijos pareigūnus važiavo dar vienas automobilis. Pareiškėjo išvažiavimas į priešpriešinę juosta nebuvo lenkimas, o bandymas išvengti pavojingos situacijos ir nelaimės. Prieš jį važiuojantis „Opel“ markės automobilis buvo pradėjęs staigiai stabdyti tarsi per vėlai supratęs, jog pravažiavo posūkį į dešinę. Kadangi po neadekvataus stabdymo priekyje važiuojantis automobilis staigiai sumažino judėjimo greitį ir praktiškai nustojo judėti, sprendimas pervažiuoti ištisinę liniją buvo vienintelis būdas išvengti susidūrimo. Todėl įsitikinus, jog iš abiejų pusių nėra kitų eismo dalyvių, saugiai apvažiavo kliūtimi tapusį automobilį nesukėlęs pavojaus kieno nors ar savo turtui ir sveikatai. Situacija pareiškėjo vertinimu būtų pavojingesnė, jeigu jis nebūtų suspėjęs apvažiuoti kliūties, o po smūgio į galinę dalį „Opel“ automobilis butų išlėkęs į priešpriešinę juostą.

Naujoje Kelių eismo taisyklių redakcijoje numatyta galimybė išimtiniais atvejais kirsti ištisinę liniją kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl kliūties jeigu tai yra saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams.

Per (duomenys neskelbtini) metų vairavimo patirtį pareiškėjas nėra padaręs rimtų pažeidimų ir gavęs rimtesnių nuobaudų, nėra sukėlęs avarijos dėl savo kaltės. Matė pasekmes pavojingo vairavimo užmiestyje, todėl šį Kelių eismo taisyklių punktą vertina ypač atsakingai. Pareiškėjo darbovietė yra (duomenys neskelbtini), todėl nebūtų įmanoma nuvykti i darbą ir atlikti pareigas be vairuotojo teisių. Be to turi rūpintis (duomenys neskelbtini) vaikais, kuriuos veža į mokymo įstaigas bei poliklinikas, ko negalės atlikti neturėdamas vairuotojo teisių.

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime nurodyta, kad vaizdo įraše matyti, jog pareiškėjo automobilis atliko lenkimą neleistinoje vietoje. Įraše akivaizdžiai matosi, jog priekyje važiavęs „Opel“ automobilis nespaudė priverstinio stabdymo pedalo, nesudarė kliūties, nesuveikė galinių žibintų stabdžių šviesos, o paspaudė tik tada, kai pareiškėjo automobilis persirikiavo prie jo ir tai patvirtina vaizdo įrašas.

Pareiškėjas nuo 2020 metų vasario mėnesio administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių reikalavimų bei SEAKĮ nevykdymą buvo baustas 17 kartų, jo padaryti teisės pažeidimai susiję su transporto priemonės valdymu. Pareiškėjas yra baustas administracine tvarka ir už vidutinio leistino greičio viršijimą (ANK 416 straipsnio 2-4 dalis). Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, t. y. ženklinimas (ANK 417 straipsnio 1-2 d.). Aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas ir ankščiau ne visuomet sugebėdavo atsakingai naudotis turima teise, o nagrinėjamu atveju padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl Institucija prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistu.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad prisipažįsta kirtęs ištisinę liniją, tačiau nežino kaip prisipažinti dėl pavojingos situacijos sudarymo. Tai nebuvo lenkimas, o kliūties apvažiavimas. Dabar būtų pasielgęs kitaip įvažiavęs į automobilio galą, draudimas būtų atliginęs nuostolius ir būtų rami galva. Tačiau tada galvojo, jog reikia išvengti susidūrimo. Metėsi į kairę, nors greitis nebuvo didelis, apvažiavo automobilį. Iš kažkur privažiavo nežymėtas policijos automobilis ir iš karto atėmė teises. Įvykis įvyko mieste, greitis buvo mažas. Tai yra pamoka, tačiau nebuvo kito pasirinkimo kaip pasielgti arba įvažiuoti arba apvažiuoti. Nepripažįsta, jog buvo lenkimo veiksmas, nes jis norėjo apvažiuoti kliūti. Ten buvo keli posūkiai ir priekyje važiavęs automobilis vieną kartą staigiai sustabdė, vėliau vėl, todėl jis buvo priverstas išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Matė, jog aplinkui nieko nėra, kelias tuščias. Prieš tai turėjo minčių gal priekyje važiuojantis automobilis stabdys, todėl buvo apsižiūrėjęs jei ką, kad turėtų kur išsukti. Tris kartus į savaitę turi važiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną, ten turi įmonę ir praleidžia ten tris dienas. Vaikus veža į mokyklas, darželį. Dukrai (duomenys neskelbtini) metai, o sūnui (duomenys neskelbtini) metų. Žmona vairuoja, tačiau yra labai užsiėmusi. Neatsimena, kad kada būtų be automobilio, labai nukentėtų. Vaizdo įraše matyti, kai užsidega žibintai stabdymo, bet negali susidaryti įspūdžio ant kiek jis stabdė, ką matė jis. Pareigūnų pateiktose vaizdo įrašuose nesimato, kaip priekyje važiavęs automobilis stabdo. Priekyje važiavęs automobilis tikrai stabdė. Pradeda apvažiavimo veiksmą, nes jis jau beveik sustojęs buvo. Gal automobilis važiavęs priekyje prieš tai stabdė. Kadangi situacija yra sudėtinga, gal galima sumažinti mėnesiui administracinio poveikio priemonės terminą.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

D. D. skundas netenkinamas

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

D. D. skunde sutiko, kad savo veiksmais kirto ištisinę ženklinimo liniją, tačiau neigia tokiais veiksmais atlikęs lenkimo manevrą. Pareiškėjo vertinimu tokie jo veiksmai buvo neišvengiami, kadangi priekyje važiavęs automobilis staigiai stabdydamas sudarė kliūti, todėl siekiant nesusidurti ir išvengti galimo eismo įvykio D. D. kirto ištisinę liniją, vengdamas susidariusios kliūties. Vertinant pareiškėjo skundo ir teismo posėdžio metu duotus parodymus jis iš esmės nepripažįstą savo kaltės padarius jam inkriminuotus veiksmus numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Kelių eismo taisyklių 3 priede 1.1 punkte nurodoma, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą patvirtina 2025 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo protokolas, ir vaizdo įrašai pavadinimu „(duomenys neskelbtini) “ ir (duomenys neskelbtini) .

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas situaciją vertino kaip ekstremalią dėl staigaus priešais važiavusios transporto priemonės stabdymo. Teismas su šia pareiškėjo versija nesutinka bei nepritaria D. D. išreikštai pozicijai, jog lenkimas nagrinėjamoje situacijoje buvo būtinas ir atliktas pagrįstai. Analizuojant vaizdinę medžiagą neginčytinai yra nustatyta, jog pareiškėjo išsakomas situacijos interpretavimas yra nepagrįstas ir laikytinas D. D. gynybine pozicija. Vaizdo įraše matomos faktinės aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginio, jog priekyje važiavęs „Opel“ automobilis staigiai sustabdė siekdamas sukti, todėl pareiškėjas buvo priverstas pažeisti KET taisykles ir vengdamas susidūrimo automobilį „Opel“ apvažiuoti kirsdamas ištisinę liniją.

Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini) “ laiku 14.21.11 val. (vaizdo įrašo laiku 00.00.11 min.) matyti, jog kelyje yra matomas pareiškėjo automobilis „Hyundai“ ir priekyje važiuojantis baltos spalvos automobilis „Opel“, vaizdo įraše yra pakankamai gerai matomos abejų automobilių galinės dalys. Tarp minėtų automobilių ir pareigūnų automobilio yra dar vienas automobilis, bet jis vaizdo neužstoja. Vaizdo įrašo laiku 00.00.12 min. matyti kaip pareiškėjo automobilis pradeda stabdyti, tai įrodo užsidegančios galinių žibintų šviesos. Vaizdo įraše matyti, jog laiku 14.21.13 val. (vaizdo įrašo 00.00.13 min.) pareiškėjas stabdo, o priekyje važiuojantis baltos spalvos automobilis neatlieka jokių stabdymo veiksmų, kadangi nedega galinių žibintų stabdžių šviesos, tuo tarpu jau 14.21.15 val. (vaizdo įrašo 00.00.15 min.) pareiškėjas pradeda atlikti lenkimo manevrą. Priekyje važiuojantis „Opel“ automobilis nestabdo, nes nei karto neužsidega jo galinių žibintų šviesos, taip pat neužsidega centrinis stabdymo šviesos indikatorius, kuris parodo, kai automobilis yra stabdomas. Taigi pareiškėjo pateikta pozicija, jog iki lenkimo priekyje važiavęs automobilis staigiai stabdė, nepasitvirtina. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad baltos spalvos priekyje važiuojantis automobilis nesulėtino greičio, jog būtų beveik sustojęs (kaip teigė pareiškėjas), todėl nėra pagrindo išvadai, kad „Opel“ automobilis sudarė kliūtį D. D.. Atkreiptinas dėmesys, kad Opel automobilis važiuoja leistinu greičiu, nes matyti, kad kelyje esantis prevencinis radaras fiksuoja jo greitį ir jame rodomi žalios spalvos skaičiai (indikacija, kad automobilis greičio neviršija). Policijos pareigūnams išvažiavus paskui D. D. automobilį į priešpriešinę eismo juostą matyti, iki D. D. manevro priekyje važiavęs baltos spalvos automobilis neatlieka manevro į dešinę, toliau važiuoja pastoviu greičiu, o pristabdė tik priartėjus policijos pareigūnams, laiku 14.21.22 val. (vaizdo įrašo laiku 00.00.22 min.), užsidega galiniai stabdymo šviesų indikatoriai, kai D. D. lenkimo manevras jau buvo atliktas (D. D. lenkimo manevras baigtas laiku 14.21.21 min. (vaizdo įrašo 00.00.21 min.)). Šios aplinkybės galutinai paneigia D. D. teiginį dėl staigaus priekyje važiavusio automobilio stabdymo. Nustatyta ir tai, kad atlikdamas lenkimo manevrą, jo vairuojamas automobilis greitėja ir priekyje važiavusį „Opel“ automobilį aplenkia tik už 6 sekundžių. Jeigu „Opel“ būtų staigiai sumažinęs greitį (kaip tvirtina pareiškėjas), o ne važiavęs toliau pastoviu greičiu, lenkimo manevrą D. D. būtų atlikęs greičiau. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir kitame pareigūnų pateiktame vaizdo įraše pavadinimu (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėjo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai nebuvo nuoseklus pareiškėjas nurodė, jog lenkimo manevrą jis nusprendė atlikti tik dėl pakankamai staigaus priekyje važiavusio automobilio stabdymo. Lenkimo manevrą, pareiškėjo teigimu, jis atliko siekdamas nesusidurti su priekyje važiavusiu automobiliu. Vėliau, peržiūrėjus minėtus vaizdo įrašus, pareiškėjo pozicija pasikeitė, teismo posėdžio metu jis nurodė, jog sumanymas aplenkti automobilį susiformavo ankščiau, kai automobilis kelis kartus stabdė. Tačiau kaip minėta, vaizdo įrašuose neužfiksuota, kad „Opel“ automobilis būtų staigiai stabdęs ir sudaręs kliūtį D. D.. Priešingai matyti, kad D. D. važiuoja labai priartėjęs prie „Opel“ automobilio galinės dalies ir 14.21.14 val. (vaizdo įrašo 00.00.14 min.) priešpriešine eismo juosta pravažiavus automobiliui „Toyota“, nedelsiant pradeda lenkimo manevrą. Darytina išvada, kad D. D. turėjo tikslą aplenkti jo įsitikinimu per lėtai važiavusį „Opel“ automobilį ir atliko tai netinkamu būdu, per ištisinę liniją.

Saugaus atstumo nesilaikymo aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra inkriminuota, visgi ji yra svarbi siekiant paneigti pareiškėjo išreikštą poziciją dėl būtinumo lenkti važiuojančią transporto priemonę, kertant ištisinę eismo juostą. Pateiktame vaizdo įraše pastebima, jog pareiškėjo atstumas nuo priekyje važiuojamo automobilio yra mažas. Todėl D. D. nurodyta aplinkybė, jog jo teigimu priekyje važiavęs automobilis net kelis kartus (iki lenkimo manevro) staigiai stabdė automobilį tarsi pravažiavęs dešinės pusės posūkį, suponuoja, jog tokiu atveju pareiškėjas turėjo pasirinkti pakankamai saugų atstumą nuo priekyje važiuojančio automobilio ir lenkti toje kelio atkarpoje, kurioje lenkimo manevras būtų leistinas. Visgi kaip matyti pareiškėjo vairuojamas automobilis važiavo pakankamai mažu ir nesaugiu atstumu nuo priekyje važiuojančio automobilio (tai patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodydamas, jog atstumas tarp automobilių yra mažas). Kelių eismo taisyklių 126 punkte be kita ko nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais. Todėl, nors pareiškėjo pozicija dėl priekyje važiavusio automobilio stabdymo nepasitvirtino, visgi pažymėtina, jog net tokiu atveju jei ši aplinkybė būtų egzistavusi, pareiškėjas, kaip pakankamai patyręs vairuotojas turėjo priimti sprendimą laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, todėl D. D. skunde ir teisme dėstomos aplinkybės dėl lenkimo manevro atlikimo būtinumo yra nepagrįstos.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjas aiškiai suvokė, jog dėl savo paties veiksmų daro Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir lenkia transporto priemonę vietoje, kurioje KET draudžia lenkti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai įrodyti ir kvalifikuoti pagal 420 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas skunde prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti švelnesnį administracinio poveikio priemonės terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Teismų praktikoje suformuluota, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistinas, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042/2019; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008).

Teismo posėdžio metu bei skunde pareiškėjas pažymėjo, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl galėjimo vykdyti darbinę veiklą, esančią (duomenys neskelbtini) rajone. D. D. pažymėjo, jog į (duomenys neskelbtini) rajoną jis važiuoja kas tris dienas, todėl vairuotojo teisių netekimas pasunkintų jo pateikimą į darbo vietą. Be to pareiškėjo teigimu jis rūpinasi savo (duomenys neskelbtini) vaikais, vežioja juos į šveitimo įstaigas ir poliklinikas.

Pažymėtina, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių, teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai, savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-616/2024). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo nuvykimą į darbą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jis kas tris dienas vykstą į darbo vietą (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau pareiškėjas į darbovietę ir iš jos gali nuvažiuoti viešuoju transportu, pasinaudodamas pavėžėjo paslaugomis ar kitų asmenų pagalba, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo galimybė dirbti ir gauti pajamų šiuo atveju nėra ypač apsunkinta, juolab, kad pareiškėjo darbinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu.

D. D. pateikta aplinkybė dėl nepilnamečių vaikų nuvežimo į gydymo ir šveitimo įstaigas taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe. Be to, pareiškėjas patvirtino, kad jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl akivaizdu, kad vaikų patekimas į minėtas įstaigas gali būti užtikrintas ir D. D. žmonos. Taigi, teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės toliau atlikti savo darbinių funkcijų ir nebus tinkamai pasirūpinta pareiškėjo šeimos narių gerove.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pareiškėjo asmenybę charakterizuoti kaip itin teigiamą, kadangi Administracinių nusižengimų registro duomenimis D. D. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai, jog pareiškėjas nėra padaręs pavojingų nusižengimų ar sukėlęs eismo įvykio, nelaikytina išskirtine aplinkybe, kadangi laikytis visiems eismo dalyviams privalomų Kelių eismo taisyklių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai yra kiekvieno eismo dalyvio pareigos, kurios turi būti vykdomos visada.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra valstybės prievartos priemonės, ANK nustatyta tvarka skiriamos administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančių administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Pareiškėjas (administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant Institucijoje) prisipažino padaręs nusižengimą, kas Institucijos buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Visgi teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai rodo, jog jis savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino, yra linkęs sumenkinti padarytus veiksmus, todėl nelaikytina, jog D. D. atžvilgiu yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Šios išvardintos aplinkybės sudarė pagrindą paskirti minimalią ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą bei administracinio poveikio priemonę minimaliam terminui. Visgi šiuo atveju nustačius, kad D. D. atžvilgiu nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, galutinei bausmei tai neturi jokios įtakos, nes vadovaujamasi asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principu (non reformatio in peius) (ANK 566 straipsnis). Išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba terminą nustatyti trumpesnį, nei numatytas įstatyme, nagrinėjamu atveju, nenustatyta, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. Teismas daro išvadą, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 12 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. D. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis