Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.8.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.1.; 1.2.20.13.; 1.2.25.5.; 2.3.6.5.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.

2025 m. sausio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme; pagal BK 243 straipsnį 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. B. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. B. paskirta bausmė – areštas 60 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda, R. B. paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų ir 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda.

Arešto bausmę nuspręsta paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. B. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. gegužės 6 d. apie 0 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 0.43 val. jam buvo nustatytas 3,17 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metams 6 mėnesiams naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, 2024 m. balandžio 14 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2024 m. gegužės 6 d. apie 0 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 0.43 val. jam buvo nustatytas 3,17 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtas bausmes, paskiriant bausmes, nesusijusias su trumpalaikiu laisvės atėmimu – baudas, jas subendrinti apėmimo būdu bei sumažinti vienu trečdaliu, o jei teismas laikys, jog jam skirtina arešto bausmė, prašo paskirtas arešto bausmes sumažinti, jas subendrinti apėmimo būdu, sumažinti vienu trečdaliu ir, remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą.

3.1. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymi, kad teismas, nuosprendyje motyvuodamas bausmių skyrimą, nurodė, jog jam „<...už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 parų arešto bausmė, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirtina 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė bausmė 90 parų arešto...>“, tačiau teismas bausmes ne apėmė, o iš dalies sudėjo, nors, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bausmės turi būti apimamos, nes tarp nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, yra idealioji sutaptis (kasacinė nutartis Nr. 2K-72-976/2022). Taip pat nurodo, jog nors nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad jam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 parų arešto bausmė, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog jam skirtina 90 parų arešto bausmė. Pažymi, kad nors teismas dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau į tai neatsižvelgė ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad jam skirtina maksimali 90 parų arešto bausmė. Teigia, jog dėl to nėra visiškai aišku, ar skirdamas jam bausmę už nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teismas nesugriežtino jam paskirtos bausmės dėl to, jog laikė, kad dėl šios veikos padarymo yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

3.2. Apeliantas skunde pažymi, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, jog vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, negali būti pripažinta, nes tai yra šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis. Nurodo, kad jis pilnai prisipažįsta padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, augina, rūpinasi ir išlaiko du nepilnamečius vaikus F. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai gyvena su juo (tai patvirtina Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis (1 t., b. l. 129-130)). Teigia, kad išsprendė alkoholio problemą - kreipėsi į psichologą, lankė užsiėmimus, alkoholio nebevartoja. Taip pat teigia, jog jo pagalba ir rūpestis yra labai reikalingi jo vaikams, todėl, atliekant arešto bausmę, nukentėtų vaikų interesai. Tvirtina, kad taisosi į gerąją pusę, padarė išvadas, pasižada daugiau nebenusikalsti, dorai ir sąžiningai gyventi, įsidarbinti. Dėl to prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes, paskiriant tokias, kurios būtų nesusijusios su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės yra bauda arba areštas, sutiktų, jog jam už padarytas nusikalstamas veikas būtų paskirtos bausmės – baudos, kurias pasižada sumokėti kuo greičiau įsidarbinęs. Teigia, kad jei vis tik teismas laikys, jog jam skirtina arešto bausmė, tai prašo paskirtas arešto bausmes sumažinti, jas subendrinus apėmimo būdu, sumažinti vienu trečdaliu ir atidėti arešto bausmės vykdymą, nes bausmės tikslai bus pasiekti jam neatliekant realios arešto bausmės. Pažymi, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį, nes šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas - būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreipia dėmesį ir į paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas - probuojamojo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. B. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir R. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį.

7. Apeliantas skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos bausmės, prašo paskirtas arešto bausmes sušvelninti, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniu skundu, t. y. tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios akivaizdžiai būtų neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

7.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, jog ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

7.5. R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis), nusikalstamos veikos baigtos.

7.6. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pripažino tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7.7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bausmės skyrimą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog nustatyta nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, jis padarė būdamas recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Nors iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog nuteistasis R. B. anksčiau tris kartus buvo teistas už tyčinius nusikaltimus (2017-06-02 teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2022-04-28 – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2024-03-01 – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį) ir teistumas už juos nėra išnykęs, tačiau nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, už kurios padarymą R. B. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra tyčinis nusikaltimas, nes R. B. naujai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų, o ne nusikaltimų kategorijai. Dėl to, nesant vienos iš BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, jog pakartotinai padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, nėra pagrindo asmenį laikyti recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, R. B. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Dėl šios priežasties konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

7.8. Taip pat nuteistojo R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, R. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu nuteistasis R. B. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 3,17 promilių girtumas. Nuteistajam nustatytas neblaivumas yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis. BK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Kadangi nusikalstamą veiką padariusio asmens neblaivumas yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. B. nustatyto neblaivumo nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymo. Tačiau, kaip minėta, apeliantui nustatytas neblaivumas buvo pripažintas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymo.

7.9. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Todėl, jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis ar padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, ir teismas tokia aplinkybe rėmėsi kvalifikuodamas veiką, ji nebegali būti pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Veiką padariusio asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nėra BK 243 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistajam R. B. nustatytas girtumas nurodytas kaip nustatyta faktinė aplinkybė nuteistojo veiką kvalifikuojant pagal BK 243 straipsnį. Be to, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką asmeniui nustatytas pakankamai didelis girtumas vertinamas kaip šiurkštus KET pažeidimas, o tokio asmens, kuriam veikos padarymo metu buvo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, elgesys – vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam - vertinamas kaip piktybiškas, ir dėl to tokiam asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, 2K-64-495/2020, 2K-201-895/2020, 2K-45-942-2021, 2K-184-648/2021 ir kt.). Taigi, tokiu atveju nustatytas asmens girtumas yra vertinamas ne tik kaip būtinasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, bet ir kaip BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis. Įvertinus paminėtas aplinkybes, vadovaujantis BK 60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7.10. Kitų nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacine tvarka bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija.

7.11. Nuteistasis R. B. nevedęs, augina du nepilnamečius vaikus, gim. (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 129-130), nuo 2024-03-12 niekur nedirba (b. l. 89-90), nuo 2024-03-24 registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 92). Iš bylos matyti, kad per paskutinius penkerius metus nuteistasis R. B. administracine tvarka buvo baustas 3 kartus: 2019-05-22 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį (nusižengimą padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,18 promilių girtumas)), 2019-07-01 pagal ANK 76 straipsnio 1 dalį (dėl to, kad perdavė vartoti alkoholinius gėrimus nepilnametei), 2024-04-15 pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (iš viso nesumokėta 390 Eur baudų) (b. l. 84-87). Taip pat iš bylos matyti, jog nusikalstamas veikas, už kurių padarymą R. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė būdamas teistas 4 kartus, tarp jų ir už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 67-72, 74-80). Taigi, naujas nusikalstamas veikas apeliantas įvykdė teistumui neišnykus ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu (2024-03-01 teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos bausmės. Pažymėtina, jog naujas nusikalstamas veikas R. B. padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui, t. y. kiek daugiau nei dviem mėnesiams po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-03-01 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuo 2024-04-11 buvo pradėtas šiuo teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones 3 metus 6 mėnesius vykdymas. Be to, iš pažymos apie ankstesnius apelianto teistumus ir jam paskirtas bausmes matyti, jog anksčiau paskirtomis bausmėmis (viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus, jo nedarbą itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.

8. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. paskyrė trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą.

9. Nuteistasis R. B. skundu prašo už jo padarytas nusikalstamas veikas jam skirti ne arešto, o baudos bausmes. Tenkinti šį nuteistojo prašymą vien dėl to, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-09-22 nutartimi nustatyta jo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su juo, nėra pagrindo, nes, kaip minėta, nuteistasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi nesumokėtų administracinių nuobaudų (iš viso 390 Eur). Be to, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-03-01 baudžiamuoju įsakymu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam R. B. buvo paskirta 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 15 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Pats nuteistasis apklausos metu pripažino, jog jis nedirba, ankstesniu teismo sprendimu paskirtos baudos mokėti nepradėjo, nes neturi iš ko. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą nustatoma bauda nuo 15 iki 500 MGL (nuo 750 Eur iki 25 000 Eur) dydžio, o šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (nuo 2 500 Eur iki 100 000 Eur). Įvertinus tai, kad nuteistasis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, su juo gyvena du nepilnamečiai vaikai, taip pat ir tai, jog nuteistasis turi neįvykdytų administracinių nuobaudų, nėra atlikęs baudžiamojoje byloje paskirtos bausmės (nesumokėjęs 56 MGL (2 800 Eur) dydžio baudos), daroma išvada, kad nuteistasis nėra finansiškai pajėgus savanoriškai ir laiku sumokėti skirtinas baudas. Taip pat atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis vien per 2024 metus du kartus nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą, t. y. už tai, kad, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas net 3 promiles viršijantis girtumas, o tai rodo itin pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, iš ankstesnių teistumų išvadų nuteistasis nepadarė, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir jam už padarytas dvi nusikalstamas veikas skirti BK 243 straipsnio ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas švelniausias bausmės rūšis – baudas, nes BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų įgyvendinti. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, jog nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

10. Taip pat nuteistasis prašo sutrumpinti jam paskirtų arešto bausmių terminą.

10.1. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto (bausmės vidurkis būtų lygus 52,5 paros), už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto (bausmės vidurkis būtų lygus 27,5 paros).

10.2. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė areštą 90 parų, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, įvykdymą – areštą 40 parų. Taigi, nuteistajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta maksimalaus dydžio arešto bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskirta arešto bausmė, kuri savo dydžiu artima arešto bausmės maksimaliam terminui.

10.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei BK 243 straipsnyje, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (panaikintos dvi nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas), taip pat atsižvelgusi į aplinkybes, charakterizuojančias nuteistojo asmenybę (nevedęs, augina du nepilnamečius vaikus, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, teistas, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų (nesumokėta baudų už 390 Eur) ir bausmių (nesumokėta 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda), įvertinusi ir tai, kad nuteistasis 2024 metais net du kartus nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, nagrinėjamu atveju kaip ir ankstesnės nusikalstamos veikos įvykdymo metu, R. B. buvo nustatytas didesnis nei 3 promilių girtumas, o tai rodo, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepadarė, nes pakartotinai, būdamas neblaivus, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, kai tokios teisės niekada nebuvo įgijęs (b. l. 93), bei tokia teisė (teisė vairuoti transporto priemones) jam buvo atimta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-03-01 teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. žinodamas, jog jam ankstesniu teismo sprendimu yra uždrausta vairuoti transporto priemones, praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams po šio sprendimo priėmimo, sąmoningai, tyčia, ciniškai ignoruodamas tokį teismo sprendimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,17 promilių girtumas, nakties metu vežė taip pat neblaivų savo draugą, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų žmonių gyvybei ir sveikatai, daro išvadą, kad apeliantui už jo įvykdytas dvi nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismo paskirtos arešto bausmės – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 90 parų arešto bausmė, pagal BK 243 straipsnį paskirta 40 parų arešto bausmė, savo trukme nėra aiškiai per griežtos. Šių paskirtų bausmių švelninti - sumažinant šių bausmių dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais (nuteistasis augina du nepilnamečius vaikus, kreipėsi pas psichologą ir nebevartoja alkoholio) nėra pagrindo, nes ta aplinkybė, jog nuteistasis augina du nepilnamečius vaikus egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau pats nuteistasis šią aplinkybę ignoravo, kai nakties metu, turėdamas būti su savo nepilnamečiais vaikais, jais rūpintis bei juos prižiūrėti, būdamas neblaivus (nustatytas 3,17 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę. Nors skunde nuteistasis teigia, jog jis kreipėsi pagalbos į medikus dėl priklausomybės alkoholiui, šiuo metu alkoholio nebevartoja, tačiau tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė, todėl ši aplinkybė vertinama kaip deklaratyvus nuteistojo teiginys, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti jo pageidavimus netenkinančios bausmės atlikimo.

10.4. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. paskirtas bausmes subendrino taikydamas bausmių apėmimo principą, nes apelianto padarytos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Be to, apylinkės teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajam R. B. paskirtą subendrintą 90 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas apeliantui sumažintą tik 60 parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu yra artima arešto bausmės, skirtinos už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkiui.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, jog nuteistajam R. B. paskirta sumažinta 60 parų arešto bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas jį nubaudė per griežtai, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirdamas 90 parų arešto bausmę, nors nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, jog už šią nusikalstamą veiką skirtina 60 parų arešto bausmė, be to, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas nors ir nurodė, kad bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tačiau teismas bausmes ne apėmė, o jas iš dalies sudėjo. Apeliantas iš dalies teisus, nes apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad „už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 parų arešto bausmė, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, – 40 parų arešto bausmė <...>, kad, „vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė bausmė 90 parų arešto“, nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje būtent už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. B. paskyrė ne 60, o 90 parų arešto bausmę, bei už R. B. padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes – 90 ir 40 parų areštą subendrinęs apėmimo būdu, paskyrė subendrintą bausmę – areštą 90 parų. Įvertinus tai, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skiriamas areštas 90 parų ir, kad šią bausmę bendrinant su bausme, paskirta pagal BK 243 straipsnį, pagrįstai taikytas bausmių apėmimo būdas, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, akivaizdu, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje apylinkės teismas, nurodydamas, kad už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinas areštas 60 parų, padarė techninio pobūdžio klaidą, t. y. rašymo apsirikimą, dėl kurio naikinti skundžiamą nuosprendį kaip neteisėtą nėra pagrindo. Ši rašymo klaida ištaisytina, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodant, jog už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina ne 60 parų arešto bausmė, o 90 parų arešto bausmė.

13. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. B. už nusikalstamas veikas paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą arešto bausmę subendrino su ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-03-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda, taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 64 straipsnio 2 dalyje, kadangi pagal BK 65 straipsnio 2 dalį bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Dėl to nuteistajam paskirta galutinė bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.

14. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

14.1. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kad kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

14.2. Nagrinėjamu atveju R. B. yra nuteistas už vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo įvykdymą ir jam pirmą kartą paskirta arešto bausmė. Dėl to būtų formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą.

14.3. Pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 4 dalį arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

14.4. Be to, pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.).

14.5. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis R. B. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-03-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs jam paskirtos 56 MGL (2 800 Eur) dydžio baudos, kurios nagrinėjamo įvykio metu net nebuvo pradėjęs mokėti, bei nepraėjus nei mėnesiui po to, kai šis teismo baudžiamasis įsakymas buvo pradėtas vykdyti ir nuteistajam buvo išaiškinta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 3 metus 6 mėnesius vairuoti transporto priemones tvarka ir sąlygos, taip pat atsakomybė už šios priemonės nevykdymą. Pažymėtina, jog naujas nusikalstamas veikas apeliantas padarė praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-03-01 teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdymą, kaip ir ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo metu, taip ir nagrinėjamu atveju R. B. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti, nes tokios teisės net nebuvo įgijęs (b. l. 93), bei būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas žymiai viršijo 1,51 promilių girtumą – 2024-02-07 jam buvo nustatytas 3,08 promilių girtumas (Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-03-01 teismo baudžiamasis įsakymas (b. l. 74-80), o šioje byloje nagrinėjamu atveju, t. y. 2024-05-06, jam buvo nustatytas net 3,17 promilių girtumas (antro pūtimo metu – 3,19 promilių girtumas). Be to, pats nuteistasis pripažino, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pripažino, jog gėrė degtinę, vyną, kartu vežė ir buvusį automobilio savininką M. P., kuris taip pat buvo neblaivus. Nors nuteistasis automobilį vairavo nakties metu, kai eismas kelyje nėra didelis, tačiau jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, akivaizdūs neblaivumo požymiai (sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, negalėjo paeiti teisiai koja už kojos (b. l. 40-41, 57)), kartu veždamas neblaivų M. P., kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kito asmens sveikatai, gyvybei bei viso eismo saugumui. Tai patvirtino ir kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas V. L., kuris parodė, jog važiuodamas automobilis rodė posūkių signalus, vinguriavo po važiuojamąją kelio dalį, taip sukeldamas įtarimą, kad vairuotojas galimai yra neblaivus (b. l. 40-41). Įvertinusi šias paminėtas aplinkybes bei aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistąjį (nedirba, baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs, turi neįvykdytų piniginių nuobaudų ir baudų (iš viso nesumokėta 3 190 Eur), tai, kad vien per 2024 metus antrą kartą nuteisiamas už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo apeliantui atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymo. Tai, kad nuteistasis augina du nepilnamečius vaikus, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nepaneigia minėtų apeliantą neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, priešingai, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis R. B., augindamas du nepilnamečius vaikus, kuriais jis turi rūpintis, išlaikyti, prižiūrėti, elgėsi neatsakingai, nes nakties metu nebuvo su savo vaikais, o buvo išvažiavęs pas savo tėvą, gyvenantį kitame kaime, ten vartojo alkoholinius gėrimus, nakties metu neblaivus vairavo automobilį, taip neužtikrindamas savo vaikų interesų. Be to, būdamas jaunas, darbingas, žinodamas, kad turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sumokėti tiek jam paskirtas administracines nuobaudas, tiek ir ankstesniu teismo sprendimu paskirtą 2 800 Eur dydžio baudą už analogišką nusikalstamą veiką, nedėjo pakankamai pastangų, jog kuo greičiau įsidarbintų ir įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad rūpintis nepilnamečiais vaikais privalo ne tik nuteistasis, kaip vaikų tėvas, bet ir vaikų motina, kuriai motinystės teisės nėra apribotos, todėl nuteistajam realiai atliekant jam paskirtą arešto bausmę, nepilnamečiais vaikais turėtų pasirūpinti vaikų motina ar kiti nuteistojo artimi giminaičiai.

15. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, todėl, esant visumai paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, ir, kad R. B. paskirtos bausmės tikslai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo.

16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį ir jam paskirta reali 60 parų arešto bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose nustatytas R. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, R. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, R. B. skirtina ne 60 parų arešto bausmė, o 90 parų arešto bausmė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.