- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- 1-522-1013/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06243-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- A. B., M. B.
- Nukentėjusysis
- T. V.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, jo teigimu, dirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas 1 metų laisvės apribojimas; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Darbo biržoje;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas 9 mėnesių laisvės apribojimas; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 5 mėnesio laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiu, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti likusią neatlygintą turtinę žalą, paskirtas 12 mėnesių elgesio apribojimas, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 20 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi, mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;
Žemesnės instancijos teismas
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (nuosprendis neįsiteisėjęs).
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtas – 1 metų laisvės apribojimas; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti bendrauti su tam tikrais asmenimis. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2019 m. vasario 14 d., apie 02.30 val., veikdamas su bendrininku M. B., su juo būdamas iš anksto susitaręs pagrobti svetimą turtą, su M. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą, kur buvo sutaręs susitikti su T. V. dėl pastarajam priklausančio mobiliojo ryšio telefono tariamo pirkimo – pardavimo. Po to, nurodytoje vietoje su M. B. susitikęs T. V., pats apžiūrėjęs esą ketinamą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“, davęs šį telefoną apžiūrėti ir M. B., T. V. matant jis (A. B.) įsidėjo šį telefoną į savo kelnių kišenę, o T. V. pareikalavus grąžinti šį telefoną, to nepadarė, ir, turėdamas tikslą tyčia užvaldyti svetimą, T. V. priklausantį turtą – telefoną „iPhone 6S“, pats pradėjo šalintis iš įvykio vietos, o tuo metu M. B., turėdamas bendrą su juo (A. B.) tikslą užvaldyti svetimą, T. V. priklausantį turtą – telefoną „iPhone 6S“, vieną kartą kumščiu trenkė T. V. į veidą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, padarydamas T. V. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dėl ko nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata, ir su juo (A. B.) iš įvykio vietos pasišalino. Taip jis (A. B.), veikdamas su bendrininku M. B., tyčia pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. V. priklausantį turtą 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“.
M. B. 2019 m. vasario 14 d., apie 02.30 val., veikdamas su bendrininku A. B., su juo būdamas iš anksto susitaręs pagrobti svetimą turtą, su A. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą, kur A. B. buvo sutaręs susitikti su T. V. dėl pastarajam priklausančio mobiliojo ryšio telefono tariamo pirkimo – pardavimo. Po to, nurodytoje vietoje su A. B. susitikęs T. V., A. B. apžiūrėjus esą ketinamą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“ ir davus šį telefoną apžiūrėti ir jam (M. B.), T. V. matant A. B. įsidėjo šį telefoną į savo kelnių kišenę, o T. V. pareikalavus grąžinti šį telefoną, A. B. to nepadarė, ir, turėdamas tikslą tyčia užvaldyti svetimą, T. V. priklausantį turtą – telefoną „iPhone 6S“, A. B. pradėjo šalintis iš įvykio vietos, o tuo metu jis (M. B.), su A. B. turėdamas bendrą tikslą užvaldyti svetimą, T. V. priklausantį turtą – telefoną „iPhone 6S“, vieną kartą kumščiu trenkė T. V. į veidą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, padarydamas T. V. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dėl ko nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata, ir su A. B. iš įvykio vietos pasišalino. Taip jis (M. B.), veikdamas su bendrininku A. B., tyčia pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. V. priklausantį turtą 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“.
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. teigė, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta pilnai. Parodė, kad įvykio tikslios datos neprisimena, bet gali būti kaltinime nurodytą dieną - 2019 m. vasario 14 d. jis su draugu buvo kavinėje ir rado skelbime, kad asmuo parduoda telefoną. Jie susitarė apžiūrėti telefoną ir nuvažiavo į įvykio vietą, vyko su M. B.. Jie apžiūrinėjo telefoną ir tarėsi dėl pirkimo, bet nenorėjo mokėti pinigų, nes jų trūko ir išėjo taip, jog įsidėjo telefoną į kišenę ir pabėgo. Patikslino, kad nieko nesitarė ir viskas įvyko spontaniškai. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgio buvo naudojamas smurtas sutinka. Smurtą naudojo, nes nenorėjo sumokėti pinigų už telefoną. Įvykio metu M. B. trenkė į veidą nukentėjusiajam, o jis pabėgo. Po įvykio neatsimena, ar bendravo su nukentėjusiuoju, bet žala atlyginta. Dėl savo veiksmų gailisi. Prie nukentėjusiojo jie ėjo apžiūrėti telefoną, dėl nukentėjusiojo sumušimo su M. B. nesitarė. Nurodė, kad kuomet jis pabėgo iš įvykio vietos su telefonu, jis nubėgo prie automobilio, šis automobilis buvo ne jo, bet šiuo automobiliu buvo atvykęs. Kuomet jis pabėgo, M. B. pasiliko vietoje, tik po to jis pastarąjį pamatė. M. B. pasiliko ten, kur buvo apžiūrimas telefonas. Pripažino, kad paimtą telefoną jis naudojo. Nurodė, kad šiuo metu yra vedęs ir turi vaiką, jis yra dirbantis. Pareikštą civilinį ieškinį atlygins, kai gaus pinigų.
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. teigė, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta pilnai. Parodė, kad įvykio dieną jie buvo kavinėje Vilniaus miesto centre ir A. B. nutarė apžiūrėti parduodamą telefoną ir jie visi išvyko ten. Apžiūrint telefoną A. B. davė telefoną ir jam apžiūrėti, kuomet jis apžiūrėjo, jis telefoną perdavė atgal A. B.. Šis kalbėjo su T. V., o jis net nematė kada telefonas buvo įsidėtas į kišenę. Kuomet A. B. išeidinėjo, T. V. pradėjo šaukti grąžink telefoną ir kažką galimai išsitraukinėjo iš kišenės. Tada jis trenkė T. V.. Patikslino, kad smurtą naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu, kadangi jam pasirodė, jog šis iš kišenės išsitraukė balionėlį. Kai nukentėjusysis šaukė, jog būtų grąžinamas telefonas, tik tada jis sužinojo, kad A. B. įsidėjo telefoną į kišenę. A. B. tuomet jau buvo nuėjęs apie 10 metrų. Su kaltinimu jis sutinka. Jis kumščiu smogė nukentėjusiajam, nes jam atrodė, kad šis kažką iš kišenės išsitraukė, kuomet įsėdo į automobilį, tada A. B. patvirtino, kad pasiliko telefoną. Tuomet jis suprato, kad jis neleido nukentėjusiajam atgal atsiimti telefoną. Kuomet jis smūgiavo nukentėjusiajam, jis suprato, kad jis šiais veiksmais siekė palaužti nukentėjusiojo valią. Dėl savo veiksmų gailisi. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta ir žalos neginčija. Jis bandė susirašyti su T. V. ir bandė atlyginti žalą. Tai, kad A. B. nesumokės pinigus už telefoną suprato, kai sėdėjo automobilyje po viso įvykio. Jis manė, kad telefonas buvo atiduotas. Ikiteisminio tyrimo metu matė vaizdo įrašus, po to, kai sudavė smūgį nukentėjusiajam, jis ėjo paskui nukentėjusįjį, nes manė, jog nukentėjusysis gali pulti. Po įvykio jis išėjo toliau ir po to tik vėliau atsisėdo į automobilį. Jis kartu su A. B. neįsėdo, nes šis pirmiau pajudėjo, jis įsėdo prie sankryžos. Paaiškino, kad šiuo metu dirba ir vykdoma individuali veikla, jis turės galimybę atlyginti civilinį ieškinį. Šiuo metu jis vedęs, turi vaiką.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. V. parodė, jog įvykio dieną (2019 m. vasario 14 d.) apie 23 val. įkėlė skelbimą, kad parduoda telefoną ir apie 0.30 val. sulaukė žinutės iš A. B., jog jie atvyks nupirks telefoną, kad išvažiuoja. Jis suprato, kad vidury nakties tai nėra labai protinga, nes Lietuvoje yra visokių žmonių, bet jis pasiryžo ir manė, jog dėl 50 Eur nevogs telefono, bet tai buvo netiesa. Jis išėjo į lauką, prie jo priėjo trys vyrai su kapišonais, jis veidų nematė. Jie paspaudė rankas ir manė, kad viskas bus gerai. Kuomet paprašė parodyti telefoną, jis tai ir padarė. Tuomet jie telefoną įsidėjo į kišenę ir ėjo link automobilio. Jis suprato, kad nieko gero nebus ir pranešė, kad kiemas yra filmuojamas, kad jie nedarytų nieko neteisėto. Jie nepaklausė ir smogė jam į veidą, po ko jis nugriuvo. Tada jie ėjo link jo ir grasino ar dar nori. Jis atsistojo, o namie išsigandęs skambino į ligoninę, kad jį priimtų. Nuvykus į ligoninę, jam sutvarkė žaizdą. Patikslino, jog jam trenkė stovėjimo aikštelėje, kuri yra tarp (duomenys neskelbtini) namų, jam smogė kaltinamasis M. B.. Įvykio metu, jis nematė asmenų, nes jie buvo su kapišonais, bet M. B. prisipažino, tai pastarasis ir trenkė jam vieną kartą. Kai jam trenkė, kiti du asmenys jau ėjo link automobilio, o M. B. pribėgo prie jo ir smogė. Jo nuomone, jam trenkė, nes tiesiog asmenys pas jį vyko su blogais kėslais. Jis supranta, kad buvo vartotas alkoholis, tačiau žmonės paprastai neprisigeria ir nemuša kitų. Po to, kai davė telefoną, jis sakė, jog nedarytų nesąmonių, kadangi kiemas buvo filmuojamas. Jo manymu, asmenys turėjo suprasti, kad jis prašo grąžinti telefoną. Po to, jam smogė, jis nukrito ir nubėgo namo. Patvirtino, kad kaltinamieji žalą jam atlygino. Papildomai nurodė, kad su savimi jis neturėjo jokių savigynos priemonių, nesakė atvykusiems asmenims, kad turi savigynos priemonių. Po to, kai jam buvo smogta, jis nematė, ką darė kiti asmenys, nes buvo didelis stresas ir nieko daugiau apie tą vakarą negalėtų pasakyti. Po suduoto smūgio, kai jis buvo nugriuvęs, jam grasino, kad dar trenks, bet jis pabėgo. Paaiškino, kad A. B. jam negrasino, jis pastarajam padavė telefoną. A. B. kvietė jį eiti prie automobilio ir sakė, kad grąžins pinigus, bet jis nėjo, nes suprato, kas vyksta ir prašė grąžinti telefoną. Tada jam M. B. smogė į veidą. Jam grasinimus sakė M. B.. Žalą jam atlygino A. B., jam daugiau jokių pretenzijų neturi. Jis stovėjo vietoje ir prašė, kad grąžintų jam telefoną, jeigu būtų ėjęs prie automobilio, kur tamsu, tai jį ten būtų galėję ir stipriau sumušti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą apie už 50 eurų parduodamą telefoną „iPhone 6S“. Pardavėjas, kuris galimai yra tas pats T. V., nurodytas pranešime apie įtarimą. Telefoną norėjo nusipirkti, nes jam skubiai reikėjo pinigų. Nakties metu, galimai įtarime nurodytu laiku, tiksliai negali laiko pasakyti, susitarė su pardavėju susitikti prie šio namų, įtarime nurodytu adresu, kad apžiūrėti telefoną. Pas vaikiną pirkti telefono važiavo taip vėlai, nes patį skelbimą rado apie 2.00 val. nakties, o pasakius, kad atvažiuos telefono pirkti, vaikinas neprieštaravo. Prieš tai buvo bare Vilniaus mieste. Pirkti telefono atvažiavo taksi automobiliu, atvažiavo vienas. Susitiko su vaikinu, kuris jam padavė telefoną, jis telefoną apžiūrėjo, telefonas jam tiko ir jis norėjo jį pirkti. Tuo metu iš už namo kampo atėjo kažkokie du jam nepažįstami vaikinai, kurie nieko nepaaiškinę priėjo prie nukentėjusiojo, vienas vaikinas sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, o kitas vaikinas ėjo link jo, tačiau jis spėjo pabėgti. Kadangi išsigando tokio netikėto vaikinų atsiradimo ir jų agresijos, telefono nukentėjusiajam negrąžino, telefonas liko pas jį, kai bėgo nuo jį užpulti ketinusio jam nepažįstamo asmens. Vaikinų, kurie jį ir nukentėjusįjį užpuolė, apibūdinti gali. Vienas vaikinas buvo aukštas, su gobtuvu, jo veido bruožų neįsidėmėjo, o vaikinas, kuris ėjo link jo, buvo žemesnis už pastarąjį, taip pat su kapišonu, dėl to veido neįsidėmėjo. Tik po to, kai pabėgo toliau nuo įvykio vietos, suprato, kad telefonas liko pas jį. Už telefoną taip ir nesumokėjo, prisipažįsta, kad yra kaltas dėl to, jog negrįžo prie nukentėjusiojo ir nesumokėjo už telefoną. Žalą dėl telefono nukentėjusiajam atlygins. Telefono jau neturi, yra jį pametęs. Nukentėjusiajam jis nesmūgiavo, o asmens, kuris tai padarė, nepažįsta ir nurodyti negali. Tikslo iš nukentėjusiojo atimti telefono neturėjo, kaip ir minėjo, planavo telefoną pirkti, bet susiklosčius minėtoms aplinkybėms, telefonas tiesiog liko pas jį ir už telefoną jis nesumokėjo po to jau sąmoningai. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 102).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. savo kaltę dėl telefono pagrobimo pripažino. Kartu su juo buvo M. B., tai tas vaikinas, kuris nukentėjusiajam sudavė smūgį, o trečiojo vaikino jis asmeniškai nepažįsta, kiek žino, vaikinas yra Ukrainos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, tačiau vaikiną geriau pažįsta M. B.. Jis su M. B. ir trečiuoju vaikinu susitiko Vilniaus mieste. Po Vilniaus miestą visi trise važinėjosi jo automobiliu Volvo S40, vyšninės spalvos. Automobilį vairavo jis. Telefoną iš nukentėjusiojo planavo pirkti ir apie tai pasakė M. B. ir šio draugui. M. B. jam pasiūlė telefoną iš nukentėjusiojo atimti ir už telefoną nemokėti. Jis sutiko ir jie nuvyko pas nukentėjusįjį. Vaidmenimis pasiskirstę nebuvo, viskas įvykio vietoje vyko ekspromtu. Kai susitiko su nukentėjusiuoju, apžiūrėjo telefoną ir jis telefoną įsidėjo į kišenę, tuomet pasakė, kad pinigai už telefoną yra automobilyje. Ar kvietė nukentėjusįjį nueiti prie automobilio, pasakyti negali, nes nepamena. Tuomet M. B. trenkė nukentėjusiajam į veido sritį, o jis, tai pamatęs, pabėgo kartu su nukentėjusiojo telefonu. Tuomet nubėgo prie savo automobilio, o jam iš paskos atbėgo ir M. B. su draugu. Jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Trečiasis vaikinas neprieštaravo, kad telefoną iš nukentėjusiojo atimtų, tačiau įvykio metu vaikinas nieko nedarė, tik stovėjo šalia. Kad M. B. trenks nukentėjusiajam, nesitarė, tai įvyko ekspromtu. Nukentėjusiojo telefoną pardavė nepažįstamam asmeniui per skelbimus. Kiek pinigų gavo už telefoną, nepamena. Nukentėjusiajam žalą atlyginti galės. Pirminės apklausos meta melavo, nes bijojo savo veiksmų pasekmių. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 109).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. parodė, kad dėl jam inkriminuojamo plėšimo nepripažįsta kaltės, pripažįsta, kad telefoną atvirai pagrobė. 2019 metų pradžioje, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, t. y. 2019 m. vasario 14 d., nakties metu, su draugu M. B. ir dar vienu vaikinu, kuris yra Ukrainos pilietis, duomenų nežino ir nurodyti negali, buvo Vilniaus mieste. Būnant mieste, naudodamas socialinį tinklą „Facebook“ susirašinėjo su T. V. dėl T. V. priklausančio mobiliojo ryšio telefono, kuris yra nurodytas pranešime apie įtarimą, pirkimo-pardavimo jam už 50 eurų. Susirašinėjimo metu nusprendė telefoną pirkti ir susitarė su T. V. susitikti, kad telefoną apžiūrėti ir nusipirkti. Į susitikimą su T. V. važiavo jis, M. B. ir minėtas Ukrainos pilietis. Važiavo jo automobiliu Volvo, raudonos spalvos, automobilį vairavo jis. Važiuojant M. B. jam pasiūlė iš T. V. telefoną atimti, kitaip tariant, atvirai pavogti ir už telefoną nemokėti. Su M. B. kalbėjo lietuviškai, dėl to mano, kad kartu buvęs Ukrainietis net nesuprato, ką jie su M. B. kalba, kadangi ukrainietis bendravo rusų kalba. Jis sutiko su M. B. pasiūlymu. Iš anksto nesitarė kaip pavogs telefoną, viskas vyko ekspromtu, vaidmenimis nebuvo pasiskirstę ir savo veiksmų iš anksto neaptarė. Atvažiavus prie nukentėjusiojo nurodyto namo, į kiemą įvažiuoti nepavyko, kadangi įvažiavimas buvo su užkarda. Dėl to apsisuko ir automobilį paliko šiek tiek toliau, kur rado vietos. Tuomet visi trise išlipo iš automobilio ir nuėjo link nukentėjusiojo namo. Kieme juos pasitiko T. V.. T. V. padavė jam apžiūrėti įtarime nurodytą mobiliojo ryšio telefoną, jis jį apžiūrėjo, po to perdavė apžiūrėti ir M. B.. Jam telefonas tiko, dėl to įsidėjo telefoną į savo kišenę. Jis pasiūlė T. V. kartu nueiti iki automobilio, kur jam neva būtų sumokėjęs pinigus. Planavo grįžęs prie automobilio į jį įsėsti ir tiesiog išvažiuoti už telefoną nesumokėjęs. Kaip iš įvykio vietos būtų pasišalinęs M. B. ir ukrainietis, jam tuo metu nebuvo svarbu. T. V. nesutiko eiti prie automobilio, tačiau dėl kokių priežasčių, neprisimena. Taip besikalbant pamatė, kaip M. B. vieną kartą ranka trenkė T. V. į veido sritį. Po smūgio T. V. nukrito ant žemės. Jis, tai pamatęs, pradėjo bėgti iš kiemo link savo automobilio ir kas vyko toliau nematė. Kad M. sumuš T. V., jie iš anksto nesitarė. Pribėgęs prie savo automobilio, įsėdo į vairuotojo vietą, paskui į automobilį įsėdo ukrainietis, o M. B. prabėgo automobilį ir nubėgo link pagrindinės gatvės. Jis taip pat nuvažiavo link pagrindinės gatvės, kur M. B. taip pat įlipo į automobilį ir jie išvažiavo. Ar T. V. turėjo su savimi kokių nors apsisaugojimo priemonių, tokių kaip dujų balionėlis ar panašiai, nežino, nematė, kad T. V. kokius nors daiktus būtų traukęs iš kišenės. Su juo buvęs Ukrainos pilietis nukentėjusiajam nieko nedarė, tik stovėjo šalia. Ar jie paaiškino ukrainiečiui, kad telefoną planuoja su M. B. iš nukentėjusiojo atimti, neprisimena. Prieš tai sakė, kad visi trise, po to, kai atėmė iš nukentėjusiojo telefoną, susėdo į automobilį ir išvažiavo, bet tiksliau M. B. į automobilį įsėdo vėliau, o pradžioje, kaip ir minėjo, M. B. pro automobilį prabėgo ir bėgo link pagrindinės gatvės. Su T. V. susitarė, kad turtinę žalą už pagrobtą telefoną atlygins, pervesdamas į T. V. banko sąskaitą 50 eurų. Pavedimo kopiją pateiks tyrėjai el. paštu. Telefoną pardavė nepažįstamiems asmenims, kiek pinigų gavo už telefoną, nepamena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 117).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. B. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad galimai įtarime nurodytu laiku, t. y. 2019 m. vasario 14 d., nakties metu, kartu su savo draugu A. B. ir dar vienu asmeniu, kuris yra Ukrainos pilietis, kurio duomenis nurodyti atsisako, laiką leido Vilniaus mieste. A. B. pasakė, kad planuoja pirkti mobiliojo ryšio telefoną neva savo merginai. Į Vilniaus miestą buvo atvykę visi kartu su A. B. automobiliu Volvo S40, vyšninės spalvos, dėl to telefono pirkti važiavo kartu su A. B., nes nežinojo, kiek pastarasis laiko užtruks. Atvyko A. B. automobiliu, vairavo A. B., į įtarime nurodytą vietą. Su A. B. nuėjo į vieno iš daugiabučių kiemą, kur A. B. buvo susitaręs susitikti su nukentėjusiuoju. Viename kieme susitiko su vaikinu, kurio vardo ir pavardės nežino. A. B. paėmė iš vaikino telefoną, kurį planavo pirkti, ir jį apžiūrinėjo. Po to A. B. nukentėjusiojo telefoną įsidėjo į kišenę, sakydamas, kad nueis iki mašinos paimti pinigų ir jis suprato, kad A. B. už telefoną net neplanuoja mokėti ir pradėjo trauktis nuo jų. Po ko, matyt nukentėjusiajam kilo kažkokių įtarimų ir nukentėjusysis iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį, tai jam automatiškai suveikė savisaugos instinktas ir jis vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido sritį, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. A. B., tai pamatęs, pradėjo bėgti, trečias vaikinas, kuris yra Ukrainos pilietis, galimai spyrė gulinčiam nukentėjusiajam, bet dėl to nėra visiškai tikras, gali ir klysti. Viskas vyko labai greitai. Po ko jie su ukrainiečiu pradėjo taip pat bėgti. Apiplėšti nukentėjusiojo jie neplanavo ir nieko iš anksto nesitarė, viskas vyko ekspromtu. Tuomet A. B. ir ukrainietis susėdo į automobilį ir nuvažiavo, o jis pabėgo toliau, į A. B. automobilį įlipo tik šiek tiek toliau nuo įvykio vietos. Kaip ir minėjo, plėšti nukentėjusiojo neplanavo, viskas įvyko ekspromtu, neplanuotai. Mobiliojo ryšio telefonas liko pas A. B.. Kur A. B. padėjo nukentėjusiojo telefoną, nežino, nesidomėjo. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko paaiškinti negali (2 t., b. l. 12).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl nusikalstamos veikos labai gailisi. Pasilieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, tik nori papildyti, kad sutinka atlyginti žalą jeigu reikės. Daugiau parodyti neturi ką (2 t., b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. V. parodė, kad 2019 m. vasario 13 d., apie 23.00 val., jis į „Facebook“ grupę „Kompiuteriai ir telefonai“ įkėlė skelbimą apie parduodamą telefoną „iPhone 6S“ už 50 eurų. 2019 m. vasario 14 d., apie 2.00 val., pradėjo rašinėti, domėtis pirkėjai. Vienas jų, pasivadinęs vardu A. B., susidomėjo skelbimu, kuris dar pasidomėjo keliais dalykais apie telefoną, kurie minėtam vaikinui tiko ir vaikinas parašė, kad atvyks telefono nupirkti. 2019 m. vasario 14 d., apie 2.30 val., A. B. parašė, kad jau atvyko. Jis išėjo į lauką ir tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jie susitiko. A. B. buvo dar su dviem draugais. Kiemas buvo apšviestas, stebimas vaizdo kameromis. Vaikinas, prisistatęs A., paėmė pažiūrėti telefoną, po to perdavė draugams, kurie irgi telefoną pažiūrėjo ir grąžino A. B.. A. B. telefoną įsidėjo į kišenę ir pradėjo eiti link įvažiavimo, sakydamas: „Einam iki automobilio, paduosiu pinigus“. Jis nesutiko su vaikinais eiti, nes tenai buvo tamsu ir nesaugu. Jis pasakė grąžinti telefoną, atnešt pinigus ir skirstosi. Po šių žodžių vienas vaikinas jam smogė vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę, po ko jis nukrito ant žemės ir jam pradėjo bėgti kraujas iš burnos. Tas pats vaikinas vis klausė: „Dar nori?“, tada jis atsikėlė ir pabėgo prie namo ir žiūrėjo, kaip vaikinai nueina link automobilio. Kadangi stipriai bėgo kraujas iš burnos, jis nuvyko į Žalgirio ligoninę, kur jam suteikė pirmąją pagalbą, t.y. susiuvo prakirstą lūpą. Namo kiemas yra stebimas vaizdo kameromis, kurias administruoja UAB (duomenys neskelbtini), todėl dėl vaizdo įrašo reikia kreiptis į juos. A. B. požymiai: apie 18 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, vilkėjo juoda trumpą striukę, buvo trumpų tamsių plaukų, kalbėjo lietuviškai be akcento. Vaikino, kuris jam smogė, požymiai: apie 18 metų amžiaus, 183 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo šviesia striuke su gobtuvu. Trečio vaikino išvis neįsidėmėjo. Atpažinti jis galėtų tik A. B.. A. B. profilyje yra sudėtos nuotraukos. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 28-29).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. V. parodė, kad iš pateiktų komisariate rizikos asmenų kartotekos - nuotraukų - atpažino asmenį A. B., kuris paėmė iš jo telefoną. Iš pateiktų nuotraukų panašus į su A. B. kartu buvusį – tai K. J., trečio vaikino buvusio su A. B. iš kartotekos jis neatpažino. Jam panašūs į trečiąjį jaunuolį, kuris jam trenkė A. C. arba G. M., jam jie nuotraukose panašūs, matė juos pirmą kartą. Nori papildyti, kad telefono Iphone dokumentų neturi, nes telefonas buvo pirktas iš kito asmens pagal skelbimą be dokumentų. Jis tuo telefonu naudojosi, nepatiko, nutarė parduoti. Jis A. B. nepažįsta, anksčiau šio nėra matęs ir jokių reikalų neturėjo. Telefoną jis susitikus padavė A. B., o A. B. telefoną perdavė pažiūrėti kitiems dviem vaikinams. Vaikinai telefoną grąžino A. B., padavė į rankas. A. B. telefoną pasiėmė ir kartu su telefonu pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) namo. A. B. pasakė, kad pinigus duos prie mašinos ir kvietė eiti kartu. Jam nesutikus, A. B. grįžo, tačiau telefono jam negrąžino. Tuo momentu, jis pasakė, kad kiemas filmuojamas, tuo pat metu jam smogė ir jis parkrito. Smogė jaunuolis, kurio jis iš kartotekos neatpažino, nes buvo tamsu, šį matė pirmą kartą. Jaunuolis buvo trumpai kirptų plaukų, šviesiai rusvų, stambesnio kūno sudėjimas, apie 180 cm ūgio, apsirengęs žiemine pūkine striuke. Viskas įvyko labai greitai. Jis pabėgo namo, jie nubėgo link atitvaro. Aukštesnis vaikinas, kurį atpažino kaip K. J., buvo tik kartu, jam nieko nepadarė. Per „facebook“ programėlę rado A. B. profilį, tačiau A. B. jį užblokavo. Apie A. B. iš kitų asmenų nieko nežino. Dėl telefono pirkimo su juo tarėsi A. B.. Jis buvo nuvykęs į VTMT, (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėjo, dokumentai liko ten, jis jokių išrašų neturi. Konstatavo, kad žandikaulio sąnariai pažeisti, dantų ir dantenų jautrumas, konstatavo, kad iš išorės ir vidaus siūta lūpa (1 t., b. l. 30).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. V. parodė, kad mobiliojo ryšio telefono „iPhone 6S“ dokumentų jis neturi, kad pirko naudotą iš kito asmens ir telefono IMEI kodo nežino ir niekur nebuvo užsirašęs. Minėtą telefoną įsigijo 2017 metų, galimai lapkričio mėnesį, telefonu naudojosi iki 2019 m. vasario 13 d. Visą laiką telefonas buvo naudojamas su UAB „Tele2“ abonentine SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), telefono vertė 50 eurų. Minėtą telefoną iš jo paėmė ir vėliau negrąžino A. B., tačiau nori pažymėti, kad A. B. prieš jį jokio fizinio smurto nenaudojo, su juo buvęs K. J. taip pat jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Jam sudavusio jaunuolio jis neįsidėmėjo ir negali šio atpažinti nei iš nuotraukų, nei gyvai, kadangi šio veido praktiškai nematė. Minėti vaikinai atvyko automobiliu, kurio nei markės, nei valstybinio numerio jis nematė. Po jam suduoto vieno smūgio, vaikinai pasišalino link automobilio, kuriuo buvo atvažiavę. Jam iš karto sukėlė įtarimą tai, kad atvykę prie jo namo, vaikinai neįvažiavo į kiemą pro atitvarą, kurį jis galėjo atidaryti, o automobilį paliko atokiau ir atėjo pėsti. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas T. V. parodė, jog 2019 m. lapkričio 11 d. į savo banko sąskaitą gavo 50 eurų pavedimą dėl žalos atlyginimo už pagrobtą jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną iš A. B.. Kadangi turtinė žala jam yra atlyginta, civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereikš. A. B. pretenzijų neturi, o vaikinui, kuris jam sudavė smūgį turi pretenzijų. Su vaikinu, kuris jam įvykio metu sudavė smūgį taikytis neketina, pageidauja, kad vaikinas būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 38).
Byloje esančiame 2019 m. vasario 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis T. V. atpažino A. B. kaip asmenį, su kuriuo bendravo įvykio dieną. Kalbėjosi automobilių stovėjimo aikštelėje ir veido bruožus puikiai atsimena (1 t., b. l. 78-79).
Byloje pateiktame 2019 m. vasario 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis T. V. atpažino K. J. kaip asmenį, kuris įvykio dieną stovėjo šalia asmens, su kuriuo šnekėjosi, todėl prisimena jo veido bruožus, taip pat asmuo buvo 1,85 cm ūgio, tamsaus gymio (1 t., b. l. 80-81).
Byloje esančiame 2019 m. vasario 28 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad nukentėjusiajam T. V. parodytos nuotraukos (vaizdo įrašų) kartotekos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus. T. V. pareiškė, kad iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį A. B., kuris paėmė iš jo telefoną, K. J. panašus į kartu su A. B. buvusį vaikiną, trečio vaikino, buvusio su A. B., iš kartotekos neatpažino, panašūs į trečiąjį vaikiną, kuris jam trenkė, A. C. arba G. M., jie nuotraukose panašūs, matė juos pirmą kartą (1 t., b. l. 86-87).
Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp T. V. ir asmens pasivadinusio „A. B.“ dėl mobiliojo ryšio telefono pirkimo-pardavimo (1 t., b. l. 75-77).
Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 620/2019(01) konstatuota, kad T. V. nustatyta žaizda apatinėje lūpoje, kuri padaryta paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir būdu; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir nėra būdingas griuvimui ant kieto, lygaus paviršiaus; sužalojimas yra pasiekiamas nukentėjusiojo ranka, bet nėra būdingas savęs žalojimui; nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (įrankį), neužsifiksavo (1 t., b. l. 45-46).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelę, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-25).
Byloje pateiktame 2019 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkė B. Ž.. Vaizdo įraše matyti automobilių stovėjimo aikštelė tarp namų. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobiliai. 02.40 val. į aikštelę ateina jaunuolis iš kairės pusės ir trys jaunuoliai iš dešinės pusės. Jie susitinka. Įraše matyti, kad jaunuoliai stovi automobilių stovėjimo aikštelėje tolumoje, iš įrašo veido bruožų, drabužių ar kitų reikšmingų detalių nėra galimybės įžiūrėti. Jaunuoliai kalbasi. 02.45 val. vienas jaunuolių nueina į dešinę, vėliau grįžta. 02.46 val. matyti, kad vienas iš jaunuolių, kurio nėra galimybės nustatyti, pastumia kitą jaunuolį, kuris nugriūna. Atsistojęs jaunuolis ir jį pastūmęs jaunuolis susistumdo. Vienas jaunuolių nubėga į kairę pusę, o trys jaunuoliai pabėga į kitą pusę (1 t., b. l. 62-63).
Byloje esančiame 2019 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti gatvės dalis su pakeliamu užtvaru. Prie užtvaro (priekiu į užtvarą) stovi automobilis. Matyti, kad yra tamsu. 02.37 val. prie užtvaro privažiuoja automobilis Volvo, galimai raudonos spalvos, valstybinio numerio ženklų gerai nematyti, įžiūrimi tik skaičiai (duomenys neskelbtini) ir paskutinė raidė (duomenys neskelbtini). Automobilis privažiuoja prie užtvaro, apsisuka ir nuvažiuoja. Po 3 minučių, 02.46 val. link užtvaro ateina trys jaunuoliai, vienas jų A. B., kitas apsirengęs tamsiai, užsidėjęs kepurę su snapeliu, o trečias vilki žeminę striukę ir užsidėjęs gobtuvą. 02.47 val. matyti, kaip link užtvaro atbėga jaunuolis, matyti tik jaunuolio nugara. Iš vaizdo įrašo kitų jaunuolių veido bruožų įžiūrėti nėra galimybės (1 t., b. l. 67-68).
Byloje esančiame 2019 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta kompaktinis diskas su vaizdo įrašais. Peržiūrint pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „IP Camera4_(duomenys neskelbtini), 51A_20190214015955_20190214023041_801173“, nustatyta, kad įrašo lange viršutiniame kairiajame kampe yra įrašo data „02-14-2019 Thu“ ir laikas. Įrašo pradžia 01:59:55 val. Apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dešiniajame apatiniame kampe „IP Ca“. Kamera fiksuoja įvažiavimą į kiemą, kuris yra užtvertas pakeliamu užtvaru. Prie užtvaro, kiemo pusėje stovi tamsios spalvos automobilis Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaizdo įraše reikšmingos informacijos tyrimui neužfiksuota. Peržiūrint antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „IP Camera4_(duomenys neskelbtini), 51A_20190214023041_20190214025958_855935“, nustatyta, kad matomas tas pats vaizdas, kaip ir pirmajame įraše. Įrašo pradžia 02:30:42 val. Peržiūrint įrašą, pastebėta, kad 02:03:00 val. matomos atvažiuojančio automobilio žibintų šviesos. Automobilis įsuka link užtvaro, tačiau dėl degančių žibintų sunku įžiūrėti automobilio markę ir valstybinius numerius, tačiau vienu momentu pastebėta, kad valstybiniai numeriai prasideda raidėmis (duomenys neskelbtini). Automobiliui pasisukus šonu, darytina išvada, kad tai Volvo S40 markės automobilis, tikėtina raudonos ar vyšninės spalvos. Automobilis apsisuka, po ko sustoja kelkraštyje, o 02:38:00 val. nuvažiuoja toliau. Iš automobilio nesimato, kad kas nors būtų išlipęs. 02:38:10 val. atsidaro užtvaras, po ko užsidaro. 02:40:14 val. matyti trijų asmenų kojos, kurie eina link užtvaro, sustoja, kažką pasikalba ir šalia užtvaro esančiu takeliu įeina į kiemą. Visi trys asmenys yra vyriškos lyties, liekni, jauno, galimai 16-20 metų amžiaus. Vienas vaikinas ant galvos užsidėjęs kepuraitę su snapeliu ir gobtuvą, antras vaikinas ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvą su kailiu, o trečiasis vaikinas be galvos apdangalo – galimai A. B.. 02:46:31 val. matyti, kaip iš kiemo išbėga vaikinas be galvos apdangalo, laikydamas rankas kelnių kišenėse. 02:47:19 val. keliu pravažiuoja automobilis. Daugiau įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota. Įrašo pabaiga 02:59:58 val. Peržiūrint trečiąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „IP Camera6_(duomenys neskelbtini), 51A_20190214022949_20190214025958_1261368“, nustatyta, kad įrašo lange viršutiniame kairiajame kampe yra įrašo data „02-14-2019 Thu“ ir laikas. Įrašo pradžia 02:30:00 val. Apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dešiniajame apatiniame kampe užrašas „IP Cam“. Kamera fiksuoja gyvenamojo namo kiemą. Peržiūrint įrašą 02:36:36 val. matyti, kaip link kiemo nuo gatvės įsuka automobilis ir važiuoja palei filmuojamą kiemą, o tuomet nuvažiuoja ten, kur kamera nefilmuoja, tačiau matyti, kaip automobilio šviesos pasuka link filmuojamo kiemo ir automobilis apsisuka. Darytina išvada, kad tai tas pats Volvo S40 automobilis, užfiksuotas prieš tai aprašytame vaizdo įraše, kuris 02:37 val. apsisuko prie užtvaro, taip pat atitinka ir įrašo laikai. Pagal automobilio šviesas matyti, kaip automobilis sustoja kelkraštyje, pastovi, užgesina žibintus. Po to įraše matyti, kaip automobilis be priekinių šviesų pavažiuoja į priekį ir 02:38:24 val. sustoja prie įvažiavimo į kitą netoliese esantį daugiabutį. 02:38:40 val. iš automobilio išlipa trys asmenys. Kadangi tiek automobilis, tiek iš jo išlipę asmenys yra toli, jų veidų nesimato. Asmenys stovi prie automobilio, o 02:39:33 val. pradeda eiti palei kiemą link minėto užtvaro (vaizdo kameros link). 02:40:30 val. pro kamerą praeina trys vaikinai. Vienas be galvos apdangalo, šviesiais batais, antrasis vaikinas šviesia striuke, tamsiu gobtuvu ant galvos ir tamsiomis kelnėmis. Trečiasis vaikinas šviesia striuke su striukės gobtuvu su kailiu ant galvos. Vaikinai praeina pro kamerą šonu ir nueina ten, kur kamera nefilmuoja. 02:46:26 val. matyti, kaip vaikinas šviesiais batais, be galvos apdangalo, bėga link užtvaro, pro kurį atėjo, o 02:46:34 val. kiti du vaikinai bėga per filmuojamą kiemą link minėto automobilio Volvo. Vaikinas, išbėgęs pro užtvarą, galimai yra A. B., kuris pribėgęs prie Volvo automobilio, įsėda į vairuotojo vietą, į automobilį įsėda dar vienas vaikinas, o trečias bėga keliuku link pagrindinio kelio, tuo metu Volvo automobilis pajuda taip pat link pagrindinio kelio, bėgančiam vaikinui iš paskos. Ar trečiasis vaikinas įsėdo į automobilį Volvo, dėl didelio atstumo nesimato. Daugiau įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota. Įrašo pabaiga 02:59:58 val. Peržiūrint ketvirtąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „IP Camera7_(duomenys neskelbtini), 51A_20190214023000_20190214025959_933020“, nustatyta, kad įrašo lange viršutiniame kairiajame kampe yra įrašo data „02-14-2019 Thu“ ir laikas. Įrašo pradžia 02:30:00. Apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dešiniajame apatiniame kampe užrašas „IP Cam“. Kamera fiksuoja gyvenamojo namo kiemą prie pat laiptinės. Peržiūrint įrašą, 02:40:24 val. matyti, kaip į lauką iš laiptinės išeina vienas vaikinas, kuris identifikuojamas kaip T. V., kuris eina kiemo vidurio link. Link T. V. prieina ankstesniuose įrašuose minėti trys vaikinai. Vaikinas be galvos apdangalo – galimai A. B. – paduoda T. V. ranką ir pastarieji pasisveikina. Po to kiti du vaikinai taip pat paduoda T. V. rankas pasisveikinti. Tuomet visi vaikinai kažką pradeda apžiūrinėti. Vėliau matyti, kad apžiūrimas daiktas skleidžia šviesą, galimai tai mobiliojo ryšio telefonas, kurį rankose laiko A. B.. Kartu su A. B. telefoną apžiūrinėja vaikinas juodomis kelnėmis, juodu gobtuvu. Vaikinas su striukės gobtuvu ant galvos su kailiu stovi nuošaliau. Po to A. B. telefoną įsideda į kišenę ir vaikinai toliau stovi, kalbasi, gestikuliuoja. Vaikinas juodomis kelnėmis ir juodu gobtuvu rodo ranka tą linkmę, iš kurios jie atėjo, t. y. link užtvaro. A. B. pradeda eiti link užvaro, tačiau vėl grįžta, vaikinai kalbasi, nerimauja, vaikštinėja. 02:46:15 val. vaikinas juodomis kelnėmis, juodu gobtuvu, suduoda vieną smūgį dešine ranka T. V. į veido sritį, po ko pastarasis nukrenta ant žemės. A. B. pradeda bėgti link užtvaro, ta linkme, kuria atėjo prie laiptinės. Tuo metu vaikinas su gobtuvu su kailiu prieina prie T. V.. T. V. tuo metu atsikelia ir pradeda judėti link laiptinės, iš kurios išėjo prieš tai. Vaikinas su gobtuvu su kailiu ir vaikinas juodomis kelnėmis, juodu gobtuvu, eina link T. V., tačiau staigiai apsisuka ir bėga ta pačia linkme, kuria prieš tai pasišalino A. B.. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Įrašo pabaiga 02:29:58 val. Peržiūrint penktąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „IP Camera8_(duomenys neskelbtini), 51A_20190214022938_20190214025959_1020127“, nustatyta, kad įrašo lange viršutiniame kairiajame kampe yra įrašo data „02-14-2019 Thu“ ir laikas. Įrašo pradžia 02:30:00 val. Apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dešiniajame apatiniame kampe užrašas „IP Cam“. Kamera fiksuoja gyvenamojo namo kiemą. Peržiūrint įrašą tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Įrašo pabaiga 02:59:58 val. Peržiūrint šeštąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „IP Camera9_(duomenys neskelbtini), 51A_20190214022956_20190214023401_1420277“, nustatyta, kad įrašo lange viršutiniame kairiajame kampe yra įrašo data „02-14-2019 Thu“ ir laikas. Įrašo pradžia 02:30:00 val. Apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dešiniajame apatiniame kampe užrašas „IP Cam“. Kamera fiksuoja įėjimą į gyvenamojo namo laiptinę. Peržiūrint įrašą tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Įrašo pabaiga 02:34:00 val. Peržiūrint septintąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „IP Camera9_(duomenys neskelbtini), 51A_20190214023401_20190214025959_1425292“, nustatyta, kad įrašo lange viršutiniame kairiajame kampe yra įrašo data „02-14-2019 Thu“ ir laikas. Įrašo pradžia 02:34:00 val. Apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dešiniajame apatiniame kampe užrašas „IP Cam“. Įraše matyti ta pati laiptinė, kaip ir prieš tai aprašytame įraše. Įraše užfiksuota kaip 02:40:24 val. iš laiptinės išeina vaikinas – T. V., o 02:46:30 val. pastarasis grįžta ir užeina į laiptinę. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos įraše neužfiksuota. Įrašo pabaiga 02:59:58 val. Peržiūrint aštuntąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „IP Camera11_(duomenys neskelbtini), 51A_20190214022957_20190214025959_1136797“, nustatyta, kad įrašo lange viršutiniame kairiajame kampe yra įrašo data „02-14-2019 Thu“ ir laikas. Įrašo pradžia 02:30:00 val. Apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dešiniajame apatiniame kampe užrašas „IP Cam“. Įraše matyti ta pati laiptinė, kaip ir prieš tai aprašytame įraše. Įraše užfiksuota kaip T. V. susitinka su trimis vaikinais, vaikinai ilgą laiką stovi, kalbasi, po to vienas vaikinas suduoda kitam vieną smūgį, po ko pastarasis parkrenta, o trys vaikinai pasišalina. Įvykis užfiksuotas dešiniajame viršutiniame lango kampe, dėl to identifikuoti asmenų nėra galimybės. Įrašo pabaiga 02:59:58 val. (1 t., b. l. 70-73).
VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis automobilio Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naujasis savininkas nuo 2019 m. gegužės 15 d. - A. B. (1 t., b. l. 74).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, gautas Žalgirio klinikų slaugytojos pranešimas telefonu, kad į ligoninę dėl apatinės lūpos žaizdos 4.10 val. kreipėsi ir po suteiktos medicininės pagalbos išleistas gydytis ambulatoriškai T. V., kuris medikams paaiškino, kad apie 1.30 val. į jo namo kiemą atvyko per socialinius tinklus pažįstamas A. B. nusipirkti iš jo telefoną, sumušė jį, atėmė telefoną ir pabėgo (1 t., b. l. 15).
Byloje esančiame 2019 m. vasario 14 d. protokole-pareiškime T. V. nurodė, kad 2019 m. vasario 14 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini) nepažįstami vaikinai panaudoję smurtą pagrobė mobilaus ryšio telefoną „iPhone 6S“. Žala 50 eurų (1 t., b. l. 17).
Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamųjų ir nukentėjusiojo paaiškinimai, duoti teisme, parodymo atpažinti protokolas, apžiūros protokolai, taip pat kiti ankščiau nurodyti dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, tuo tarpu kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Šioje byloje sprendžiamas A. B. ir M. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja tam, kad pagrobtų turtą, t. y. fizinis smurtas, panaudotas plėšimo metu, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą, o sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar kaip priemonė, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad grindžiant kaltinimą dėl plėšimo svarbu atsižvelgti ne tik į įvykio situaciją, bet ir į nuteistojo elgesį tiek prieš veikos padarymą, tiek po jos, be to, BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo būdo, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-387/2018).
Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. B. bei M. B. kaltę pripažino iš dalies. Nors teisiamojo posėdžio metu jie teigė, kad kaltę pripažįsta, tačiau aiškinant įvykio aplinkybes jie teigė, kad tarp jų nebuvo susitarimo bendrai daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, be to, buvo teigiama, kad A. B. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis nenaudojo smurto nukentėjusiojo T. V. atžvilgiu.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. B. parodė, jog įvykio tikslios datos neprisimena, bet gali būti kaltinime nurodytą dieną - 2019 m. vasario 14 d. jis su draugu buvo kavinėje ir rado skelbime, kad asmuo parduoda telefoną, susitarė apžiūrėti telefoną ir nuvažiavo į įvykio vietą, vyko su M. B.. Jie apžiūrinėjo telefoną ir tarėsi dėl pirkimo, bet nenorėjo mokėti pinigų, nes jų trūko ir išėjo taip, jog įsidėjo telefoną į kišenę ir pabėgo, viskas įvyko spontaniškai. Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgio buvo naudojamas smurtas sutinka, smurtą naudojo, nes nenorėjo sumokėti pinigų už telefoną. Įvykio metu M. B. trenkė į veidą nukentėjusiajam, o jis pabėgo. Prie nukentėjusiojo jie ėjo apžiūrėti telefoną, dėl nukentėjusiojo sumušimo su M. B. nesitarė. Nurodė, kad kuomet jis pabėgo iš įvykio vietos su telefonu, jis nubėgo prie automobilio, kuriuo buvo atvykęs. Kuomet jis pabėgo, M. B. pasiliko vietoje, tik po to jis pastarąjį pamatė. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. B. nesilaikė nuoseklios pozicijos, ikiteisminio tyrimo metu davė gana skirtingus parodymus. Pirmosios apklausos metu A. B. parodė, kad pirkti telefono atvažiavo taksi automobiliu, atvažiavo vienas. Susitiko su vaikinu, kuris jam padavė telefoną, jis telefoną apžiūrėjo, telefonas jam tiko ir jis norėjo jį pirkti. Tuo metu iš už namo kampo atėjo kažkokie du jam nepažįstami vaikinai, kurie nieko nepaaiškinę priėjo prie nukentėjusiojo, vienas vaikinas sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, o kitas vaikinas ėjo link jo, tačiau jis spėjo pabėgti. Kadangi išsigando tokio netikėto vaikinų atsiradimo ir jų agresijos, telefono nukentėjusiajam negrąžino, telefonas liko pas jį, kai bėgo nuo jį užpulti ketinusio jam nepažįstamo asmens; tikslo iš nukentėjusiojo atimti telefono neturėjo, kaip ir minėjo, planavo telefoną pirkti, bet susiklosčius minėtoms aplinkybėms, telefonas tiesiog liko pas jį ir už telefoną jis nesumokėjo po to jau sąmoningai (1 t., b. l. 102). Tuo tarpu papildomos apklausos metu A. B. laikėsi pozicijos, jog telefoną iš nukentėjusiojo planavo pirkti ir apie tai pasakė M. B. ir šio draugui. M. B. jam pasiūlė telefoną iš nukentėjusiojo atimti ir už telefoną nemokėti. Jis sutiko ir jie nuvyko pas nukentėjusįjį. Vaidmenimis pasiskirstę nebuvo, viskas įvykio vietoje vyko ekspromtu. Kai susitiko su nukentėjusiuoju, apžiūrėjo telefoną ir jis telefoną įsidėjo į kišenę, tuomet pasakė, kad pinigai už telefoną yra automobilyje. Ar kvietė nukentėjusįjį nueiti prie automobilio, pasakyti negali, nes nepamena. Tuomet M. B. trenkė nukentėjusiajam į veido sritį, o jis, tai pamatęs, pabėgo kartu su nukentėjusiojo telefonu. Tuomet nubėgo prie savo automobilio, o jam iš paskos atbėgo ir M. B. su draugu; kad M. B. trenks nukentėjusiajam, nesitarė, tai įvyko ekspromtu; ankstesnės apklausos metu melavo, nes bijojo savo veiksmų pasekmių (1 t., b. l. 109). Vėlesnės apklausos metu A. B. parodė, kad važiuojant M. B. jam pasiūlė iš T. V. telefoną atimti, kitaip tariant, atvirai pavogti ir už telefoną nemokėti; iš anksto nesitarė kaip pavogs telefoną, viskas vyko ekspromtu, vaidmenimis nebuvo pasiskirstę ir savo veiksmų iš anksto neaptarė; T. V. padavė jam apžiūrėti įtarime nurodytą mobiliojo ryšio telefoną, jis jį apžiūrėjo, po to perdavė apžiūrėti ir M. B.; jam telefonas tiko, dėl to įsidėjo telefoną į savo kišenę. Jis pasiūlė T. V. kartu nueiti iki automobilio, kur jam neva būtų sumokėjęs pinigus. Planavo grįžęs prie automobilio į jį įsėsti ir tiesiog išvažiuoti už telefoną nesumokėjęs; taip besikalbant pamatė, kaip M. B. vieną kartą ranka trenkė T. V. į veido sritį. Po smūgio T. V. nukrito ant žemės. Jis, tai pamatęs, pradėjo bėgti iš kiemo link savo automobilio ir kas vyko toliau nematė. Kad M. sumuš T. V., jie iš anksto nesitarė (1 t., b. l. 117). Taigi A. B. parodymai nebuvo nuoseklūs, bet jis paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu iš esmės laikėsi panašios pozicijos kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Šiuo atveju negalima sutikti su A. B. pozicija, kad viskas vyko spontaniškai, jis nesitarė su M. B. dėl telefono grobimo bei tuo, kad jis tiesiog iš esmės atvirai pagrobė turtą. Tai, kad tokie veiksmai nebuvo spontaniški iš esmės paneigė ir pats A. B. parodydamas, kad jis neturėjo pakankamai pinigų nusipirkti telefoną. Akivaizdu, jog jis surasdamas skelbimą apie parduodamą telefoną, žinodamas, kad negalės nusipirkti telefono dėl piniginių lėšų stygiaus, turėjo iš anksto suplanuotą tikslą svetimą turtą pagrobti. Be to, vertintina ir tai, kad jis vyko ne vienas, o kartu su M. B., į įvykio vietą vyko nakties metu, po įvykio kartu pasišalino tuo pačiu automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu A. B. teigė, kad su M. B. aptarinėjo galimybę pagrobti nukentėjusiajam T. V. priklausantį telefoną. Be kita ko, įvertinus tai, kad A. B. praeityje ne kartą yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tame tarpe ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio.
Taip pat nepritartina pozicijai, jog A. B. atvirai pagrobė turtą, o M. B. veiksmai turėtų būti vertinami, kaip bendrininko ekscesas. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 2K-403/2012). Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-67-511/2016). Nors A. B. tiesiogiai nukentėjusiojo T. V. atžvilgiu nenaudojo smurtinio pobūdžio veiksmų, tačiau vien A. B. būnant šalia nukentėjusiojo T. V. buvo palaužiamas nukentėjusiojo priešinimasis, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, taigi kaltinamasis suvokė, kad buvo bendrininkas vykdant plėšimą, ir tam neprieštaravo. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. būtų kaip nors išreiškęs nepritarimą arba nepasitenkinimą M. B. atžvilgiu, jog šis smogė nukentėjusiajam. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad A. B. pradeda eiti link atitvaro, tačiau vėl grįžta, vaikinai kalbasi, nerimauja, vaikštinėja, o vaikinui juodomis kelnėmis, juodu gobtuvu suduoda vieną smūgį T. V. į veido sritį, A. B. pradeda bėgti link atitvaro. Remiantis byloje esančiais vaizdo įrašais, kurie buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu, galima matyti, jokio nepritarimo M. B. veiksmams panaudojant smurtą nukentėjusiajam nebuvo reiškiama, po įvykio kaltinamieji išvažiavo tuo pačiu automobiliu, kuriuo atvyko į įvykio vietą. Šiuo atveju kaltinamasis A. B. veikė neapibrėžtos tiesioginės tyčios forma, kadangi jis turėjo kartu su M. B. bendrą tikslą pagrobti svetimą telefoną, nekonkretizuojant pagrobimo būdo bei konkrečių veiksmų.
Nors kaltinamųjų gynėjų teigimu šiuo atveju nebuvo detalaus veikimo plano bei vaidmenų pasiskirstymo, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan., nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 str. 3 d.) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nagrinėjamoje byloje vertinant duomenis yra akivaizdu, jog kaltinamieji veikė bendrais veiksmais, palaužė nukentėjusiojo T. V. valią priešintis bei pagrobė pastarojo mobiliojo ryšio telefoną, kas matyti iš vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu (juos aprašant 2019 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 62-63), 2019 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 67-68), 2019 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 70-73)).
Nagrinėjamų įvykių kontekste vertintini nukentėjusiojo T. V. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi jis neturi suinteresuotumo iškreipti bylai reikšmingų aplinkybių. Jis teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad apie 0.30 val. sulaukė žinutės iš A. B., jog įvykio dieną (2019 m. vasario 14 d.) apie 23 val. įkėlė skelbimą, kad parduoda telefoną ir apie 0.30 val. sulaukė žinutės iš A. B., jog jie atvyks nupirks telefoną, kad išvažiuoja. Jis išėjo į lauką, prie jo priėjo trys vyrai su kapišonais, jis veidų nematė. Jie paspaudė rankas ir manė, kad viskas bus gerai. Kuomet paprašė parodyti telefoną, jis tai ir padarė. Tuomet jie telefoną įsidėjo į kišenę ir ėjo link automobilio. Jis suprato, kad nieko gero nebus, pranešė, kad kiemas yra filmuojamas, kad jie nedarytų nieko neteisėto. Jie nepaklausė ir smogė jam į veidą, po ko jis nugriuvo. Tada jie ėjo link jo ir grasino ar dar nori. Patikslino, jog jam trenkė stovėjimo aikštelėje, kuri yra tarp (duomenys neskelbtini) namų, jam smogė kaltinamasis M. B., kai jam trenkė, kiti du asmenys jau ėjo link automobilio, o M. B. pribėgo prie jo ir smogė. Su savimi jis neturėjo jokių savigynos priemonių, nesakė atvykusiems asmenims, kad turi savigynos priemonių. Po suduoto smūgio, kai jis buvo nugriuvęs, jam grasino, kad dar trenks, bet jis pabėgo. A. B. kvietė jį eiti prie automobilio ir sakė, kad grąžins pinigus, bet jis nėjo, nes suprato, kas vyksta ir prašė grąžinti telefoną. Jis stovėjo vietoje ir prašė, kad grąžintų jam telefoną, jeigu būtų ėjęs prie automobilio, kur tamsu, tai jį ten būtų galėję ir stipriau sumušti. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudotas tam, kad išlaikyti pagrobtą turtą, kad nukentėjusysis nesiimtų veiksmų priešintis, kaltinamieji veikė bendrais veiksmais ir siekdami atimti nukentėjusiajam valią priešintis, sukurdami grėsmingą bei pavojingą padėtį, o vėliau ir panaudoję fizinį smurtą pasisavino svetimą telefoną.
Be kita ko, kaltinamojo A. B. kaltę patvirtina ir visuma kitų byloje esančių įrodymų, t. y. nukentėjusiojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, 2019 m. vasario 28 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas, 2019 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2019 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2019 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2019 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei kita byloje esanti medžiaga. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad A. B. 2019 m. vasario 14 d., apie 02.30 val., veikdamas su bendrininku M. B., su juo būdamas iš anksto susitaręs pagrobti svetimą turtą, su M. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą, kur buvo sutaręs susitikti su T. V. dėl pastarajam priklausančio mobiliojo ryšio telefono tariamo pirkimo – pardavimo. Po to, nurodytoje vietoje su M. B. susitikęs T. V., pats apžiūrėjęs esą ketinamą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“, davęs šį telefoną apžiūrėti ir M. B., T. V. matant jis (A. B.) įsidėjo šį telefoną į savo kelnių kišenę, o T. V. pareikalavus grąžinti šį telefoną, to nepadarė, ir, turėdamas tikslą tyčia užvaldyti svetimą, T. V. priklausantį turtą – telefoną „iPhone 6S“, pats pradėjo šalintis iš įvykio vietos, o tuo metu M. B., turėdamas bendrą su juo (A. B.) tikslą užvaldyti svetimą, T. V. priklausantį turtą – telefoną „iPhone 6S“, vieną kartą kumščiu trenkė T. V. į veidą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, padarydamas T. V. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dėl ko nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata, ir su juo (A. B.) iš įvykio vietos pasišalino. Taip jis (A. B.), veikdamas su bendrininku M. B., tyčia pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. V. priklausantį turtą 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“. Ši kaltinamojo A. B. tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Dėl kaltinamojo M. B. veiksmų, matyti, kad teisiamojo posėdžio metu jis teigė, jog savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, pripažįsta pilnai, dėl savo veiksmų gailisi. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. parodė, kad įvykio dieną jie buvo kavinėje Vilniaus miesto centre ir A. B. nutarė apžiūrėti parduodamą telefoną ir jie visi išvyko, apžiūrint telefoną A. B. davė telefoną ir jam apžiūrėti, kuomet jis apžiūrėjo, jis telefoną perdavė atgal A. B.; kuomet A. B. išeidinėjo, T. V. pradėjo šaukti grąžink telefoną ir kažką galimai išsitraukinėjo iš kišenės, tada jis trenkė T. V.. Patikslino, kad smurtą naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu, kadangi jam pasirodė, jog šis iš kišenės išsitraukė balionėlį. Kuomet įsėdo į automobilį, tada A. B. patvirtino, kad pasiliko telefoną, tuomet jis suprato, kad jis neleido nukentėjusiajam atsiimti telefoną. Kuomet jis smūgiavo nukentėjusiajam, jis suprato, kad jis šiais veiksmais siekė palaužti nukentėjusiojo valią. Tai, kad A. B. nesumokės pinigus už telefoną suprato, kai sėdėjo automobilyje po viso įvykio, jis manė, kad telefonas buvo atiduotas. Ikiteisminio tyrimo metu matė vaizdo įrašus, po to, kai sudavė smūgį nukentėjusiajam, jis ėjo paskui nukentėjusįjį, nes manė, jog nukentėjusysis gali pulti. Po įvykio jis išėjo toliau ir po to tik vėliau atsisėdo į automobilį. Jis kartu su A. B. neįsėdo, nes šis pirmiau pajudėjo, jis įsėdo prie sankryžos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. B. parodė, kad atvyko A. B. automobiliu, vairavo A. B., į įtarime nurodytą vietą. Su A. B. nuėjo į vieno iš daugiabučių kiemą, kur A. B. buvo susitaręs susitikti su nukentėjusiuoju. Viename kieme susitiko su vaikinu, kurio vardo ir pavardės nežino. A. B. paėmė iš vaikino telefoną, kurį planavo pirkti, ir jį apžiūrinėjo. Po to A. B. nukentėjusiojo telefoną įsidėjo į kišenę, sakydamas, kad nueis iki mašinos paimti pinigų ir jis suprato, kad A. B. už telefoną net neplanuoja mokėti ir pradėjo trauktis nuo jų. Po ko, matyt nukentėjusiajam kilo kažkokių įtarimų ir nukentėjusysis iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį, tai jam automatiškai suveikė savisaugos instinktas ir jis vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido sritį, po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės (2 t., b. l. 12). Kaip matyti iš kaltinamojo M. B. parodymų, jis laikėsi pozicijos, kad iš anksto nebuvo sutaręs su A. B. pagrobti svetimo turto bei trenkė nukentėjusiajam, kadangi, jo nuomone, šis turėjo ir ketino panaudoti savigynos priemones – dujų balionėlį. Teismo vertinimu, tai laikytina pasirinkta kaltinamojo M. B. pasirinkta gynybine pozicija, kuria siekiama sušvelninti galimą baudžiamąją atsakomybę. Tokia versija yra paneigta visuma byloje esančių duomenų ir laikytina nepagrįsta. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis su savimi neturėjo jokių savigynos priemonių ir jis nesakė atvykusiems asmenims, kad turi savigynos priemonių. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. B. taip pat patvirtino, jog jis nematė, kad nukentėjusysis būtų turėtų dujų balionėlį. Iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat nėra matoma, kad nukentėjusysis būtų turėjęs arba būtų bandęs išsitraukti iš kišenės savigynai skirtas priemones. Pažymėtina ir tai, jog pagal minėtą vaizdinę medžiagą matoma, jog po smūgio, kai nukentėjusysis nukrito ant žemės, kaltinamasis M. B. iš esmės toliau agresyviai artinosi prie nukentėjusiojo, kuris faktiškai nekėlė jokios grėsmės bei, nukentėjusiojo teigimu, toliau sakė pastarajam grasinančio turinio frazes. Nors M. B. teigė, kad nebuvo susitarimo pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą, tačiau atsižvelgiant į aptariamo įvykio aplinkybes, jog keli asmenys vyksta vėlyvą naktį neva pirkti mobiliojo ryšio telefoną sukuriant pavojingą ir baimę keliančią atmosferą nukentėjusiajam bei po to naudojant smurtą ir agresyvius veiksmus, su kaltinamojo teiginiais, negalima sutikti. Vertintina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. teigė, kad apie tai, jog telefonas liko pas A. B., jis sužinojo tik įlipęs į automobilį, manė, kad telefonas buvo atiduotas, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad A. B. apžiūrinėjęs telefoną įsidėjo jį į kišenę, sakydamas, kad nueis iki mašinos paimti pinigų ir jis suprato, kad A. B. už telefoną net neplanuoja mokėti, po ko sekė smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, taigi kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, yra pagrindas abejoti parodymų tikrumu. Pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, tai, kad, kaip minėta anksčiau, kaltinamasis A. B. surasdamas skelbimą apie parduodamą telefoną, žinodamas, kad negalės nusipirkti telefono dėl piniginių lėšų stygiaus, turėjo iš anksto suplanuotą tikslą svetimą turtą pagrobti, jis vyko kartu su M. B., į įvykio vietą vyko nakties metu, po įvykio kartu pasišalino tuo pačiu automobiliu, o ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu A. B. teigė, kad su M. B. aptarinėjo galimybę pagrobti nukentėjusiajam T. V. priklausantį telefoną, darytina išvada, kad M. B. suprato, jog A. B. siekė pagrobti svetimą turtą ir pritardamas pastarojo veiksmams veikė bendrininkų grupėje bei panaudodamas smurtą nukentėjusiojo T. V. atžvilgiu palaužė pastarojo valią priešintis.
Tai, kad kaltinamasis M. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, 2019 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2019 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2019 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2019 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei kita byloje esanti medžiaga. Esant tokioms aplinkybės, byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis M. B. 2019 m. vasario 14 d., apie 02.30 val., veikdamas su bendrininku A. B., su juo būdamas iš anksto susitaręs pagrobti svetimą turtą, su A. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą, kur A. B. buvo sutaręs susitikti su T. V. dėl pastarajam priklausančio mobiliojo ryšio telefono tariamo pirkimo – pardavimo. Po to, nurodytoje vietoje su A. B. susitikęs T. V., A. B. apžiūrėjus esą ketinamą įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“ ir davus šį telefoną apžiūrėti ir jam (M. B.), T. V. matant A. B. įsidėjo šį telefoną į savo kelnių kišenę, o T. V. pareikalavus grąžinti šį telefoną, A. B. to nepadarė, ir, turėdamas tikslą tyčia užvaldyti svetimą, T. V. priklausantį turtą – telefoną „iPhone 6S“, A. B. pradėjo šalintis iš įvykio vietos, o tuo metu jis (M. B.), su A. B. turėdamas bendrą tikslą užvaldyti svetimą, T. V. priklausantį turtą – telefoną „iPhone 6S“, vieną kartą kumščiu trenkė T. V. į veidą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, padarydamas T. V. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dėl ko nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata, ir su A. B. iš įvykio vietos pasišalino. Taip jis (M. B.), veikdamas su bendrininku A. B., tyčia pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. V. priklausantį turtą 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“. Šie kaltinamojo M. B. tyčiniai veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą įstatymas numato dvi alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – įvykdytas baigtas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kurio metu pagrobtas svetimas 50 Eur vertės turtas, nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos (atlygino nukentėjusiajam T. V. padarytą turtinę žalą (1 t., b. l. 122) (BK 59 str. 2 d.), jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, iki veikos padarymo teistas du kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, šiuo metu teistas iš viso penkis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140-150), jo teigimu, dirbantis kartu su mama, kuri užsiima individualiai veikla, Sodros duomenimis - nedirbantis, jis yra vedęs ir turintis mažametį vaiką, duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų nėra. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei bausmės vidurkis už nusikaltimus (BK 49 str. str. 3 d.), t. y. A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra skirtina – 65 parų arešto bausmė.
Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl Šiuo nuosprendžiu A. B. paskirta bausmė nėra bendrinama su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – įvykdytas baigtas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kurio metu pagrobtas svetimas 50 Eur vertės turtas, nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, teistas vieną kartą (2 t., b. l. 33-34), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 39-43), Sodros duomenimis, dirbantis – vykdo individualią veiklą, nevedęs, jo teigimu, su drauge augina mažametį vaiką, duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų nėra. Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei bausmės vidurkis už nusikaltimus (BK 49 str. str. 3 d.), t. y. M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 65 parų arešto bausmė.
Kaltinamųjų gynėjai teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė tuo atveju, jei kaltinamiesiems būtų paskirta arešto bausmė, atidėti šios bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus baudžiamojo įstatymo normas ir atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamųjų charakteristiką bei kitus bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu nėra pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą.
Kaltinamojo A. B. atveju nėra teisinio pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą įvertinus tai, kad nors kaltinamasis A. B. nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė dar 2019 m. vasario 14 d., bet jis ne vieną kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kas sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, be to, kaltinamajam jau ir anksčiau buvo paskirta arešto bausmė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskiriant galutinę subendrinta bausmę – 60 parų areštą, taigi atsižvelgiant į tokias aplinkybes bei kad arešto bausmė jam skiriama nebe pirmą kartą, kaltinamojo gynėjo prašymas laikytinas nepagrįstu, jo tenkinti ir atidėti arešto bausmės vykdymą A. B. nėra pagrindo.
Tuo tarpu vertinant kaltinamajam M. B. galimybę atidėti arešto bausmės vykdymą atsižvelgti į tai, kad M. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau M. B. netinkamai vykdant teismo nustatytus įpareigojamus, Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi minėta laisvės apribojimo bausmė buvo į 90 parų arešto bausmę. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal 75 straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atsižvelgiant, jog M. B. paskirta ankstesnė ir švelnesnė bausmė nepasiekė jai keliamų tikslų, paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad M. B. atžvilgiu gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo.
Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jie pripažįstą kaltę pilnai ir gailisi dėl savo veiksmų, todėl jų gynėjai akcentavo, kaltinamųjų atžvilgiu turėtų būti pripažinta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors kaltinamieji teigė, kad jie pilnai pripažįsta kaltę pagal jiems pareikštą kaltinimą, tačiau remiantis jų parodymais teisiamojo posėdžio metu, jie kvestionavo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, bendrininkavimo buvimą, M. B. panaudotą smurtą siejo su nukentėjusiojo tariamos savigynos priemonės turėjimu, kaltinamojo A. B. atveju buvo teigiama, kad jis padarė ne nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, bet BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi nežinojo, kad bus naudojamas smurtas prieš nukentėjusįjį. Įvertinus kaltinamųjų parodymus teisiamojo posėdžio metu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi. Jų prisipažinimas laikytinas formaliu, siekiant švelninti jiems gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos narinėjimo metu siekė nepagrįstai mažinti savo indėlį bei atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas ir kelia pagrįstų abejonių dėl tokio jų kaltės pripažinimo ir gailėjimosi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik teismas įvertina, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. Iš esmės kaltinamųjų kaltę pagrindžia visuma kitų byloje esančių duomenų, kurie buvo įvardinti aptariant duomenų vertinimą ir nusikalstamų veikų kvalifikavimą (vaizdo įrašai, nukentėjusiojo parodymai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamųjų parodymai, pagal kuriuos atsakomybė yra perkeliama kitam ir kita bylos medžiaga), kas kelia abejonių dėl kaltinamųjų gailesčio nuoširdumo būtent šiuo konkrečiu atveju.
Kaltinamųjų gynėjai kvestionavo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog kaltinamieji veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad A. B. bei M. B. veikė bendrai. Aplinkybė, kad kaltinamasis M. B. veikė ekscesu buvo paneigta aptariant bylos aplinkybes ties duomenų vertinimu ir veikų kvalifikavimu. Atsižvelgiant, jog bu kaltinamieji iš esmės bendrais veiksmais realizavo visus nusikalstamos veikos požymius bei bendru rezultatu padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl pripažintina, kad nustatyta minėta kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Pažymėtina, kad juo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę. Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. B. atlygino nukentėjusiajam T. V. pagrobto turto vertę – 50 Eur (1 t., b. l. 122), todėl tai pripažintina kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese ((duomenys neskelbtini) str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini)-117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Byloje civilinį ieškinį pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (dėl 33,56 Eur žalos atsiradusios dėl nukentėjusiojo T. V. gydymo, atlyginimo) (1 t., b. l. 50-53). Teisiamojo posėdžio metu A. B. ir M. B. neginčijo ir pripažino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų PSDF biudžetui buvo padaryta 33,56 turtinė žala suteikus nukentėjusiajam gydymo paslaugas. Minėtos žalos dydį pagrindžia į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 7 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 53). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą duomenis, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamųjų A. B. ir M. B. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos, kad žalos dydžio kaltinamieji neginčija, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų A. B. ir M. B. 33,56 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 120), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 28), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuris yra prisegtas voke prie antrojo tomo galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307 straipsniais, 313 straipsnio 2-3 dalimis,
nusprendžia:
Pripažinti A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Pripažinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. B. ir M. B. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 33,56 Eur (trisdešimt tris eurus penkiasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuris yra prisegtas voke prie bylos antrojo tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas: į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.