- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2-412-600/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Atsakovas
- E. R.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MK Trucks“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MK Trucks“ ieškinį atsakovui E. R. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinį (DOK-103449, 2024 m. liepos 5 d.), prašo priteisti iš atsakovo 25 840,51 Eur žalos ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MK Trucks“.
1.2. Ieškovės atstovas nurodo, kad išanalizavęs ieškovės apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „Ronarta“ teiktus duomenis, nustatė, kad pagal kasos knygą 2020 m. rugsėjo 30 d. apskaitos įmonei (UAB „Ronarta“) buvo sumokėta 4506,52 Eur ir taip dirbtinai buvo sumažinta kasa 4506,52 Eur sumai. Tokią savo išvadą grindžia aplinkybe, kad iki UAB „Ronarta“ 2021 m. gruodžio 31 d. kreditinės sąskaitos išrašymo pirkėjui UAB „MK Trucks“, ieškovė BUAB „MK Trucks“ buvo skolinga UAB „Ronarta“ 2283,51 Eur sumą. Tačiau, 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Ronarta“ išrašė kreditinę sąskaitą, pagal kurią buvo anuliuota UAB „MK Trucks“ prievolė apmokėti UAB „Ronarta“ 2283,51 Eur sumą. UAB „Ronarta“ yra įregistruota PVM mokėtojų registre.
1.3. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo keičiasi tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė ir (arba) kiekis, suteikiamos įvairios nuolaidos, prekės (ar jų dalis) grąžinamos, prekių (ar jų dalies) arba paslaugų atsisakoma ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą (t. y. UAB „Ronarta“, kuri kaip paslaugų pardavėjas išrašė pirkėjui UAB „MK Trucks“ PVM sąskaitas-faktūras). Kadangi yra laikoma, kad paslaugos nebuvo suteiktos, tai pardavėja UAB „Ronarta“, vadovaujantis aukščiau aptartu reglamentavimu, minėtų aplinkybių pasikeitimus patikslino išrašydama 2021 m. gruodžio 31 d. kreditinį dokumentą - kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20211231/02. Ieškovės atstovo vertinimu, po paminėtos kreditinės sąskaitos išrašymo 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „MK Trucks“ neturėjo jokios piniginės prievolės UAB „Ronarta“. Tačiau, siekiant sumažinti likutį kasoje, ir tokiu būdu atsakovui išvengti atsakomybės už bendrovės lėšų neperdavimą iškėlus bankroto bylą nemokumo administratoriui, UAB „MK Trucks“ išmokų operacijose (data 2024 m. sausio 17 d., t. y. daugiau jokių operacijų nebuvo, visos operacijos yra atvaizduotos iš buhalterinės programos atspausdintame operacijų išraše) 2021 m. gruodžio 31 d. kreditinė sąskaita į apskaitą įtraukta kaip debetinė, t. y. 2283,31 Eur didinanti įsiskolinimą UAB „Ronarta“ iki 4506,52 Eur.
1.4. Siekiant tų pačių jau paminėtų tikslų dirbtinai pašalinti atsakovo civilinę atsakomybę dirbtinai mažinant likutį kasoje, 2020 m. rugsėjo 30 d. atvaizduojamas 4506,52 Eur sumos išmokėjimas UAB „Ronarta“, nors kaip minėta UAB „MK Trucks“ neturėjo jokios piniginės prievolės UAB „Ronarta“. Tokiu būdu be pagrindo buvo panaikintas 4506,52 Eur piniginių lėšų likutis kasoje, kurį atsakovas privalėjo perduoti nemokumo administratoriui.
1.5. Ieškovė nurodo, kad 2024 m. sausio 17 d. atspausdintose iš buhalterinės apskaitos programos išmokų operacijose matyti visų operacijų duomenys. Jokių kitų operacijų nėra. Ieškovė taip pat informuoja teismą, kad paslaugų sutartis su apskaitos įmone UAB „Ronarta“ nebuvo sudaryta, administratorius tokių duomenų neturi.
1.6. Nurodo, kad grynųjų pinigų likutis kasoje 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo 10 880,51 Eur. Ieškovės atstovas, išanalizavęs grynųjų pinigų judėjimą kasoje, nustatė, kad (i) 2019 m. liepos 31 d. buvo išmokėta 1170,94 Eur suma (išmokėjimo duomenys matyti atsakovo pateiktoje kasoje 2023 m. lapkričio 28 d.), tačiau nėra jokių tokį apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat kasoje nėra nurodytas apmokėjimo pagrindas. Kasos knygoje nurodytas dokumento numeris 000000000033, bei nurodyta koresponduojanti sąskaita 4480 – darbo užmokestis. Patikrinus bendrovės teiktas deklaracijas už 2019 m. liepos mėnesį – GMP priskaičiuotas nebuvo, kas reiškia, kad mokamas darbo užmokestis VMI deklaruotas nebuvo; (ii) 2019 m. gruodžio 31 d. sumokėta 1,74 Eur, tačiau nėra jokių tokį apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat kasoje nėra nurodytas apmokėjimo pagrindas. Kasos knygoje nurodytas dokumento numeris 000000000483, pinigų gavėjas UAB „Stafis“, bei nurodyta koresponduojanti sąskaita 4430 – pirkimai; (iii) 2019 m. gruodžio 15 d. išmokėta 2542,15 Eur suma, atvaizduojant kaip darbo užmokesčio mokėjimą L. P. už 6 mėnesius, nuo 2019-06 iki 2019-12, t. y. už 6 mėnesius. Nurodyti duomenys rodo, kad bendrovė darbo užmokestį darbuotojui sumokėjo už 6 mėnesius vienu mokėjimu 2019-12-15 d. Tačiau nėra jokių tokį apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat kasoje nėra nurodytas apmokėjimo pagrindas. Nurodyta koresponduojanti sąskaita 4480 – darbo užmokestis. Patikrinus bendrovės teiktas deklaracijas už 2019 m. gruodžio mėnesį – GMP šiam mokėjimui priskaičiuotas ir išmokėtas nebuvo, kas reiškia, kad mokamas darbo užmokestis VMI deklaruotas nebuvo. Šis mokėjimas VMI deklaruotas tik 2020-05-12. Ieškovės atstovo vertinimu, nebuvo laikytasi Darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio reikalavimų darbo užmokestį mokėti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Mano, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas ne tomis aplinkybėmis ir terminais, kaip yra atvaizduota aptariamuose dokumentuose, o aptariami faktai liudija, kad siekiant uždaryti kasą yra parodyti apmokėjimai kaip jau yra aptarta.
1.7. Dar viena svarbi įrodymų grupė, kuri patvirtina aukščiau aptartą ieškovės poziciją dėl realiai vykusių ir atvaizduotų apskaitoje atsiskaitymų skirtumų yra gyventojų pajamų mokesčio deklaravimas (t. y. kai darbuotojui yra išmokamas DU, VMI turi būti pradeklaruotas GPM). Pateiktos deklaracijos parodo, kad GPM buvo pradeklaruotas ne tada, kai reikėjo, t. y. iki kito mėnesio 15 d., bet deklaruota po kelių mėnesių ar pusmečio, kai buvo pradėta tvarkyti kasą, kad nebūtų likučio – (i) 2020 m. gegužės 11 d. išmokama 1645,86 Eur suma, atvaizduojant kaip darbo užmokesčio mokėjimą L. P. už 8 mėnesius, t. y. nuo 2019-10 iki 2020-05. Nurodyti duomenys rodo, kad bendrovė darbo užmokestį darbuotojui sumokėjo už 8 mėnesius vienu mokėjimu 2020-05-11 d., tačiau nėra jokių tokį apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat kasoje nėra nurodytas apmokėjimo pagrindas, taip pat toks apmokėjimas neatitinka jau paminėtų darbo kodekso nuostatų. Nurodyta koresponduojanti sąskaita 4480 – darbo užmokestis. Patikrinus bendrovės teiktas deklaracijas už 2020 m. gegužės mėnesį – GMP šiam mokėjimui priskaičiuotas ir išmokėtas nebuvo, kas reiškia, kad mokamas darbo užmokestis VMI deklaruotas nebuvo. Šis mokėjimas VMI deklaruotas tik 2020-09-30; (ii) 2020 m. rugsėjo 15 d. išmokama 106,64 Eur ir 906,66 Eur sumos, viso 1013,30 Eur, atvaizduojant kaip darbo užmokesčio mokėjimą E. R. už 2020-05, 07 - 08 mėn., tačiau nėra jokių tokį apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat kasoje nėra nurodytas apmokėjimo pagrindas, taip pat toks apmokėjimas neatitinka jau paminėtų darbo kodekso nuostatų. Nurodyta koresponduojanti sąskaita 4480 – darbo užmokestis. Patikrinus bendrovės teiktas deklaracijas už 2020 m. rugsėjo mėnesį – GMP šiam mokėjimui priskaičiuotas ir išmokėtas nebuvo, kas reiškia, kad mokamas darbo užmokestis VMI deklaruotas nebuvo. Šis mokėjimas VMI deklaruotas tik 2021-01-28; (iii) ieškovės pateiktos lentelės 33 punkte nurodytas 4506,52 Eurų apmokėjimas yra nepagrįstai atliktas apmokėjimas UAB „Ronarta“.
1.8. Ieškovės paskaičiavimu, pagal ieškinio priede Nr. 2 nurodytus duomenis atsakovo ieškovei padaryta žala sudaro 6373,99 Eur.
1.9. Ieškovės atstovas nurodo, kad neužpajamuotų grynųjų pinigų likutis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo 5160 Eur (ieškinio priedas – lentelė Nr. 3). Šioje lentelėje yra užfiksuoti duomenys apie tai, kada atsakovas iš AS Citadelė banko gavo 4060,00 Eur, tačiau šiol lėšos nebuvo įtrauktos į bendrovės kasą, nebuvo panaudotos pagal avansinę apyskaitą ir be jokio pagrindo nurašytos į sąnaudas. Į sąnaudas yra nurašyta 4144,70 Eur (matyti iš sąskaitų aktyvumo ataskaitos), skirtumas sudaro 84,70 Eur, kas sudaro patirtas banko paslaugas už nuimtus pinigus, kurios irgi yra nurašytos į sąnaudas. 2020 m. rugsėjo 14 d. iš Medicinos banko atsakovas gavo 1100 Eur, tačiau šie pinigai į apskaitą nėra įtraukti. Suvestinėje nėra atvaizduotos šios lėšos. Visi pinigai pagal buhalterinės apskaitos taisykles turi būti paskirstyti pagal buhalterines sąskaitas, ir sąskaita Nr. 24451, kuriai yra priskirti 1100 Eur suma, yra avansinės apyskaitos buhalterinė sąskaita. Tačiau pagal faktą į avanso apyskaitą ši suma nebuvo įtraukta. Lėšos buvo nuimtos iš banko sąskaitų, tačiau bendrovės veikloje nepanaudotos. Ieškovės atstovo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad ieškovei buvo padaryta 5160 Eur žala.
1.10. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. vasario 02 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo transporto priemonę Mercedes Benz už 9 800 Eur. Ši suma yra įtraukta į avansinę apyskaitą, tačiau vienintelis dokumentas, patvirtinantis transporto priemonės įsigijimą, yra transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, apskaitoje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo pardavėjui 9 800,00 Eur. Minėta transporto priemonė nebuvo privalomai pagal teisės aktus registruojama VĮ Regitra kaip nuosavybės teise priklausančia UAB „MK Trucks“, nebuvo įtraukta į bendrovės ilgalaikį turtą, taip pat neatsispindėjo jokiame nemokumo administratoriaus disponuojamajame buhalterinės apskaitos registre, taip pat nėra pirminio apskaitos dokumento patvirtinančio lėšų pardavėjui sumokėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą nėra pagrindo pripažinti 9 800,00 Eur sumos pagrįstomis bendrovės išlaidomis ir įtraukti į avansinę apyskaitą. Dėl nurodyto atsakovas padarė ieškovei 9 800 Eur žalą.
1.11. Viso atsakovo padaryta žala ieškovei sudaro 25840,51 Eur.
1.12. Atsakovas ieškovės direktoriaus pareigas vykdė nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 28 d., kada bendrovei buvo iškelta bankroto byla. 2023 m. sausio 12 d. aktu atsakovas perdavė dokumentus nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius, patikrinęs gautus dokumentus, nustatė, kad visi bendrovės veiklos dokumentai nebuvo perduoti, todėl administratorius 2023 m. vasario 9 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas perduoti neperduotą bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau bendrovės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti.
Atsiliepimas
1.13. Nurodė, kad turimų duomenų pagrindu patikrinus grynųjų pinigų judėjimą ir suvedus pinigų judėjimo balansą nustatyta, kad atsakovo žinioje yra likęs bendrovei priklausančių grynųjų pinigų 25 709, 13 Eur likutis. Atsakovo su atsiliepimu pateikti įrodymai sąlygojo būtinybę patikslinti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas vykdęs bendrovės vadovo pareigas yra atsakingas už teisingą bendrovės apskaitos tvarkymą, dokumentų išsaugojimą, pinigų pasisavinimą.
1.14. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo bendrovei iš vadovo grindžiamas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatomis (19 straipsnio 8 dalimi, 37 straipsnio nuostatomis), CK 2.82, 2.87 straipsnių nuostatomis. Civilinės atsakomybės taikymo prasme šios nuostatos reiškia tai, kad administracijos vadovo veiksmai neperduodant bankrutuojančios įmonės turto bankroto administratoriui, nepateikiant duomenų apie paimtų grynųjų pinigų panaudojimą bendrovės veiklai, daro žalą bendrovei, nes bankroto procese nebelieka turto, į kurį turi būti nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis išvardintas pareigas, privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsakovo ūkio subjekto vadovas. Tuo atveju kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Pateikiami bankroto bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai atsakovas nuiminėjo iš bendrovės banko sąskaitos ženklias pinigines sumas, apie kurių panaudojimą bendrovės interesams duomenų nėra, per 2018 – 2020 m. laikotarpį susidarė PVM nepriemokos nuo 2019 m. birželio 26 d. kreditoriui valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kurios nebuvo padengtos ir yra patvirtintos nutartimi bankroto byloje. Administracinėje byloje Nr.A6.-1218-1122/2022 atsakovas yra pripažinęs, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, bendrovei esant nemokiai nuo 2021 m. balandžio 29 d. Nuo 2021-04 mėn. buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas, kurios išieškoti iš banko sąskaitų nepavyko, dėl ko mano, kad atsakovas, elgdamasis nesąžiningai bendrovės kreditoriaus atžvilgiu, pasirinko grynųjų pinigų operacijas per bendrovės kasą, ir kurio likučio neperdavė nemokumo administratoriui.
1.15. Reikalavimą priteisti palūkanas grindžia CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.
Šalies argumentai
2. Atsakovas su patikslintu ieškiniu dėl žalos atlyginimo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (DOK-116418).
2.1. Nurodė, kad su ieškovės atstovo teiginiais dėl 4506,52 Eur žalos padarymo atliekant pavedimą UAB „Ronarta“ nesutinka, nes buvo apmokėta už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas. Visi apmokėjimai buvo atlikti esant pagrindui – suteiktoms paslaugoms ir išrašytoms sąskaitoms faktūroms. Ieškovas pateikia 2021 m. gruodžio 31 d. kreditinę sąskaitą, kuria grindžia savo teiginius dėl žalos padarymo, tačiau ši kreditinė sąskaita buvo išrašyta dėl klaidos, jos išrašymui jokio pagrindo nebuvo ir ji buvo anuliuota. Nei ieškovė, nei UAB „Ronarta“ šios sąskaitos netraukė į buhalterinę apskaitą ir ja nesivadovavo. Pažymėjo, kad nebuvo jokio susitarimo ar sutarties, kuris patvirtintų, kad UAB „Ronarta“ atsisako kokių nors paslaugų apmokėjimo ar dėl kitokių priežasčių atleidžia skolininką nuo prievolės vykdymo. Šias aplinkybes patvirtina byloje jau pateikta kasos knyga, taip pat papildomai atsakovas kreipėsi į UAB „Ronarta“ dėl suvestinės pateikimo iš UAB „Ronarta“ buhalterinės apskaitos. Šie duomenys papildomai patvirtina, kad UAB „Ronarta“ taip pat nėra apskaičiusi ieškovės nurodytos kreditinės sąskaitos. Todėl reikalavimas dėl 4506,52 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
2.2. Dėl ieškovės teiginių, kad atsakovas iš kasos 2019-07-31, 2019-12-31, 2019-12-15, 2020-05-11, 2020-09-15, 2020-09-15 nepagrįstai atliko mokėjimus. Atsakovas nurodo, kad visi mokėjimai buvo atlikti esant tam pagrindui – (i) 2019-07-31 mokėjimu buvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojui R. L.; (ii) 2019-12-11 mokėjimu apmokėta UAB „Stafis“ už prekes; (iii) 2019-12-15 mokėjimu buvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojui L. P.; (iv) 2020-05-11 mokėjimu buvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojui L. P.; (v) 2020-09-15 mokėjimu buvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojui E. R.; (vi) 2020-09-15 mokėjimu buvo išmokėtas darbo užmokestis darbuotojui R. L.. Pažymėjo, kad visi mokėjimai yra užfiksuoti įmonės kasos knygoje, taip pateikiami kasos išlaidų orderiai, kurie papildomai patvirtina šias operacijas. Nurodytos operacijos buvo suvestos į apskaitą ir pagrįstos apskaitos dokumentais, todėl laikyti, kad nepagrįstai išmokėtos lėšos nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo 6373,99 Eur sumai yra nepagrįstas ir atmestinas.
2.3. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tokias paslaugas teikusios įmonės ir visi registrai buvo vedami buhalterinės apskaitos programoje Rivilė. Byloje yra pateiktas UAB „Ronarta“ atsakymas, kuriame nurodyta, kad pagal turimus buhalterinės apskaitos sistemoje programoje „Rivilė“ esančius duomenis, pagal kasos išlaidų orderius Nr. KIO-01, KIO-02, KIO-03, KIO-04 išmokėtas darbo užmokestis, pagal kasos išlaidų orderius Nr. KIO-05 už paslaugas, Nr. KIO-06 išmokėta atskaitingam asmeniui, pateikė pagal kasos išlaidų orderius Nr. KIO-01, KIO-02, KIO-03, KIO-04, KIO-05, KIO-06 atliktų operacijų detalizavimo ataskaitas.
2.4. Dėl ieškovės nurodytų neužpajamuotų pinigų atsakovas paaiškina, kad tokie ieškovo argumentai yra visiškai niekuo nepagrįsti ir klaidinantys teismą. Visos šios lėšos yra apskaitytos atsakovo kaip vadovo avansinėje apyskaitoje, kuri yra pateikta byloje. Atsakovo vertinimu, ieškovės atstovas netikrino buhalterinių dokumentų ir jų neanalizavo ir juos įvertino visiškai fragmentiškai. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėja vieninteliu rašytiniu įrodymu – pačios ieškovės parengta pažyma, kurioje selektyviai atvaizduojamos ieškovės atrinktos operacijos, tačiau nėra atspindimos (1) visos kasos išlaidų operacijos, (2) avansinės apyskaitos operacijos ir (3) banko sąskaitos operacijos. Pažymėtina, kad avanso apyskaitoje sumos išimtos iš Citadele banko yra su operacijos Nr. 000000000245, o sumos išimtos iš Medicinos banko sąskaitos yra su operacijos Nr. 000000000274. Iš banko sąskaitos išimtos piniginės lėšos apskaitytos avanso apyskaitoje, o pagal avanso apyskaitą atsakovas nėra skolingas ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5160 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
2.5. Dėl transporto priemonės Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad 2019 m. vasario 2 d. sutartimi ieškovė įsigijo šią transporto priemonę už 9800 Eur kainą, kurią sumokėjo atsakovas kaip bendrovės vadovas pagal avansinę apyskaitą. Pažymėjo, kad transporto priemonė buvo pirkta įmonės veiklai – detalių pardavimui. Įsigyta transporto priemonė buvo ardoma ir parduodamos atskiros jos detalės (detalių pardavimas buvo ieškovės pagrindinė veikla). Dėl to transporto priemonė nebuvo registruojama, nes jos nebuvo ketinama naudoti viešame eisme. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad operacija nebuvo apskaityta ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Priešingai, nurodyta operacija buvo apskaityta bendrovės vadovo avansinėje apyskaitoje suvedant pardavėjo duomenis, kainą. Duomenų, kad su pirkėju būtų neatsiskaityta, kad jis būtų pareiškęs kokį nors reikalavimą ar būtų kreditorių sąraše, nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo dėl 9800 Eur sumai yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
2.6. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad tam, kad būtų galima taikyti jam kaip įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3- 60-687/2016 39 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).
2.7. Atsakovo vertinimu, jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, taip pat ieškovė neįrodė jokio žalos fakto bei priežastinio ryšio. Ieškovė neįrodė perduotino turto bankroto bylos iškėlimo metu buvimo fakto, todėl atsakovas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už neegzistavusio bendrovės turto išsaugojimą ir perdavimą. Atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų. Ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus, o kartu ir jo civilinę atsakomybę, kildina iš CK 2.87 straipsnio nuostatų dėl įmonės vadovo fiduciarinių pareigų, t. y. kad atsakovas tariamai įmonės kasoje ar avanse buvusias lėšas nepanaudojo įmonės reikmėms, o pasiliko sau. Ieškovė ieškinio reikalavimus dėl tariami neapskaitytų pinigų išėmimų ar išmokėjimų įrodinėja vieninteliu rašytiniu įrodymu – pačios ieškovės parengtomis pažymomis, kuriose selektyviai atvaizduojamos ieškovės atrinktos operacijos, tačiau nėra atspindimos (1) visos kasos išlaidų operacijos, (2) avansinės apyskaitos operacijos ir (3) banko sąskaitos operacijos. Ieškovė tam tikrus pinigų nuėmimus iš banko sąskaitos traktuoja kaip neteisėtai panaudotas lėšas, neatsižvelgdama į buhalterinės apskaitos visumą.
Šalies argumentai
2.8. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nebepalaiko reikalavimo priteisti kasos likutį (t.y. atsisakė reikalavimo, kurį buvo pareiškusi pradiniu ieškiniu). Atsakovas nurodo, kad ieškovės kasos likutis iškėlus bankroto bylą buvo 0 Eur ir atsakovas nebuvo skolingas pagal avansinę apyskaitą. Pažymėjo, kad byloje kartu su pradiniu ieškiniu teikti rašytiniai įrodymai neįrodė, kad ieškovės kasoje bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną (2022-09-26) buvo 25 709,13 Eur kasos likutis. Šiuos duomenis taip pat paneigė atsakovo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti rašytiniai įrodymai – 2022-09-26 balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, 2022-09-26 kasos knyga, 2022-09-26 avanso apyskaita.
2.9. Nurodo, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtent kasos knyga, avanso apyskaita yra pirminiai dokumentai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie ieškovės kasos likutį atitinkamu laikotarpiu. Ieškovės rengta pažyma nėra kasos knyga nei pagal savo turinį, nei pagal formą, dėl ko nelaikytina buhalterinės apskaitos dokumentu. Prie ieškovės pažymos nėra pateikta jokių buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų, kasos orderių, kasos knygos, avanso apyskaitos ar pan.), kurie pagrįstų pažymoje nurodytus duomenis, todėl pažymoje nurodyti duomenys, ypač kai juos paneigia kiti byloje esantys duomenys, negali būti laikomi pakankami įrodyti ieškovės kasos likutį 2022-09-26.
2.10. Atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė kasos knygos kopiją, kuri patvirtina, kad 2022-09-26 dienai (bankroto bylos iškėlimo dienai) kasos likutis buvo 0 Eur. Tai paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė.
2.11. Atsakovo pateikta avanso apyskaitos kopija patvirtina, kad atsakovo iš banko sąskaitos nuimtos lėšos buvo apskaitomos atsakovo kaip atskaitingo asmens avanso apyskaitoje. Iš banko sąskaitos nuimtas pinigines lėšas atsakovas išleido įmonės poreikiams atsiskaitydamas grynaisiais pinigais su ieškovės prekių ir/ar paslaugų teikėjais. Šių prekių ir/ar paslaugų teikėjų duomenys ir konkretūs apskaitos dokumentai yra nurodomi avanso apyskaitoje. Avanso apyskaita patvirtina, kad galutinis atsakovo skolos likutis ieškovei pagal avanso apyskaitą yra 16,47 Eur. Šias lėšas atsakovas yra apmokėjęs ieškovei po bankroto bylos iškėlimo dar iki ieškinio pareiškimo. Ieškovė įrodymų, kurie paneigtų, kad avanso apyskaitoje nurodyta informacija yra netiksli ar nepagrįsta, nepateikė.
2.12. Atkreipė dėmesį į tai, kad avanso apyskaitoje nurodytas ir apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų) sąrašas, pagal kuriuos atsakovo buvo apmokama kontrahentams grynaisiais pinigais. Aukščiau nurodytus duomenis kartu patvirtina ir atsakovo pateikiamas 2022-09-26 ieškovės balansas, kurio duomenimis ieškovės visas turtas 2022-09-26 sudarė 2745,24 Eur, o pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė - -21,60 Eur. Šie duomenys dar kartą paneigia ieškovės teiginius apie 25 709,13 Eur sumos buvimą iškėlus bankroto bylą.
2.13. Pažymėjo, kad balansas yra apskaitos dokumentas, kuris yra sudaromas vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, Įmonių atskaitomybės įstatymu, pagal kuriuos balansas yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Teisės aktai nesieja įmonės balanso galiojimo su pateikimu juridinių asmenų registrui. Be to, Juridinių asmenų registrui nėra teikiami tarpiniai balansai (tarpinės finansinės ataskaitos).Ieškovės balansas už 2022 m. juridinių asmenų tvarkytojui turėjo būti pateiktas 2023 m. ir tai turėjo padaryti ieškovės nemokumo administratorius, o ne atsakovas, nes pasibaigus 2022 m. įmonės apskaitą organizavo nemokumo administratorius. 2022-09-26 balansas buvo sudarytas bankroto iškėlimo dienos duomenimis ir patvirtintas įmonės direktoriaus bei vienintelio akcininko.
2.14. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo pateikti duomenys neprieštarauja pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktiems duomenims. Tuo tarpu ieškovės pateikta pažyma apie grynųjų pinigų judėjimą prieštarauja ne tik atsakovo pateikiamiems duomenims, bet ir pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktiems rašytiniams įrodymams. Ieškovo nemokumo administratoriaus ataskaitoje, pateiktoje ir patvirtintoje 2023-03-14 kreditorių susirinkime buvo nurodyta, kad administratorius perėmė dokumentus iš atsakovo. Ataskaitoje nėra nurodoma, kad tariamai dalies dokumentų atsakovas neperdavė. Ataskaitoje pateikiamas ieškovės balansas, kuris yra identiškas atsakovo pateikiamam balansui, ir kuris patvirtina, kad ieškovės visas turtas 2022-09-26 sudarė 2745 Eur, o pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė -21 Eur. Ataskaitoje pateikiama informacija apie ieškovės debitorius. Debitorių sąraše kaip skolininkas yra nurodomas ir atsakovas, kurio skola 16,47 Eur. Pažymėjo, kad ši suma yra identiška tai sumai, kuri yra nurodoma atsakovo pateikiamoje avanso apyskaitoje. Taip pat ataskaita patvirtina, kad 16,47 Eur suma buvo išieškota iš atsakovo. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovės nemokumo administratorius, rengdamas ataskaitą kreditorių susirinkimui, disponavo įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie paneigia ieškovės pateikiamą pažymą apie grynųjų pinigų judėjimą, nes šie duomenys atitinka atsakovo pateikiamus duomenis.
2.15. Pažymėjo, kad atsakovui po bylos iškėlimo susipažinus su buhalterinės apskaitos dokumentais ir aktualius dokumentus pateikus teismui, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį (atsisakė savo pradinio reikalavimo ir nurodė visiškai kitą tiek faktinį pagrindą, tiek ieškinio dalyką).
2.16. Mano, kad byloje tiek pačios ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (bankroto administratoriaus ataskaita, 2022-09-26 balansas, debitorių sąrašas), tiek atsakovo papildomai pateikiami rašytiniai įrodymai (kasos knyga, avanso apyskaita, balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, taip kartu su šiuo skundu pateikiamas buhalterinės apskaitos įmonės atsakymas su identiškais apskaitos duomenimis) iš esmės akivaizdžiai paneigia ieškovės pažymoje apie grynųjų pinigų judėjimą nurodytas aplinkybes, nes ieškovės pažyma sudaryta vienpusiškai, įvertinus tik pinigų nuėmimus nuo banko sąskaitos, tačiau neišnagrinėjus kitų ieškovės buhalterinės apskaitos duomenų (kasos duomenų, avanso apyskaitos duomenų). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad bankroto byloje yra patvirtintas vienintelis kreditorius VMI, kurio reikalavimo dydis 18 294,09 Eur. Ieškinio suma šiuo metu yra 25 840,51 Eur, todėl kyla abejonių dėl ieškovės nurodyto žalos dydžio ir jo apskaičiavimo.
Atsiliepimas
2.17. Atsakovas nesutinka su ieškovės atstovo teiginiu, kad nėra perdavęs dokumentų, nes šią aplinkybę patvirtina 2023-01-12 perdavimo – priėmimo aktas. Į bylą pateiktas 2023-01-12 dokumentų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad dokumentai ieškovės administratoriui buvo perduoti, įskaitant 2018 - 2022 m. buhalterinės apskaitos dokumentus, kasos dokumentus, 2022-09-26 balansą.
3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, poziciją grindė iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
5.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (civ. bylos Nr. eB2-2739-794/2022) iškėlė bankroto bylą UAB „MK Trucks“ pagal VMI 2022 m. rugpjūčio 12 d. teismui pateiktą pareiškimą (e/b t. 1, b. l. 7-11, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ieškovės bankroto byloje Nr. eB2-211-794/2025);
5.2. 2023 m. sausio 12 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė bendrovės dokumentus – „UAB „MK Trucks“ 2018 m.“, „UAB „MK Trucks“ 2019 m. avansinė“, „UAB „MK Trucks“ 2019 m.“, „UAB „MK Trucks“ 2019 m. pardavimai“; „UAB „MK Trucks“ 2019 m. RRR pardavimai“; „UAB „MK Trucks“ 2019 m. pardavimai“; „UAB „MK Trucks“ 2019 m. RRR pardavimai“; „UAB „MK Trucks“ 2020 m.“; „UAB „MK Trucks“ pardavimai nuo 2020 m. 08 mėn.“; „UAB „MK Trucks“ 2021 m. – 2022 m.“; „UAB „MK Trucks“ 2022-09-26 balansas ir pelno(nuostolių) ataskaita“; „UAB „MK Trucks“ antspaudas“ (e/b t. 1, b. l. 22-23);
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, kuriuos sudaro II eilės kreditoriaus - VMI reikalavimas 18294,09 Eur sumai (e/b t. 1, b. l. 47-48; LITEKO duomenys juridinio asmens nemokumo byloje Nr. eB2-211-794/2025);
5.4. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi bendrovė (ieškovė) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei paliktas galioti 2023 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (e/b t. 1, b. l. 73-74, LITEKO duomenys juridinio asmens nemokumo byloje Nr. eB2-211-794/2025);
5.5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus atsakyme ieškovės nemokumo administratoriui į pastarojo 2022 m. rugsėjo 27 d. paklausimą nurodyta, kad VSDFV turimais duomenimis bendrovė Fondo biudžetui neskolinga, pranešimo surašymo dienai apdraustųjų neturi (e/b t. 1, b. l. 49);
5.6. Iš VMI 2023 m. sausio 9 d. rašto ieškovės nemokumo administratoriui matyti, kad 18294,09 Eur skolą sudaro 31,00 Eur mokestis už aplinkos teršimą ir paskaičiuota 1,67 Eur delspinigių suma; 7,38 Eur delspinigių suma už pelno mokestį (suma, nuo kurios paskaičiuoti delspinigiai, nenurodyta); 17731,30 Eur pridėtinės vertės mokestis ir paskaičiuota 522,74 Eur delspinigių suma, viso mokestinės nepriemokos suma sudaro 17762,30 Eur ir 531,79 Eur delspinigių (e/b t. 1, b. l. 51-54); rašte nurodoma, kad pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. birželio 26 d.;
5.7. Iš į bylą pateiktų VMI sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-47756 buvo nutarta iš ieškovės į biudžetą išieškoti 3228,58 Eur nepriemoką, 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-76747 nutarta iš ieškovės į biudžetą išieškoti 15178,17 Eur mokestinę nepriemoką (e/b t. 1, b. l. 57-58, 63-64); analizuojant prievolių ataskaitą prie 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-47756, kuriuo nutarta išieškoti 3228,58 Eur sumą, matyti, kad 1415,00 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) turėjo būti sumokėtas iki 2020-08-25, 31 Eur mokestis aplinkos teršimą iš mobilių ar stacionarių taršos šaltinių turėjo būti sumokėtas iki 2021-02-15, 467,55 Eur PVM turėjo būti sumokėtas iki 2020-07-27, 1304,00 Eur PVM sumokėtas iki 2020-09-25, 1,67 Eur delspinigiai už mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių ar stacionarių taršos šaltinių turėjo būti sumokėti iki 2021-08-31 ir 9,36 Eur delspinigiai už PVM turėjo būti sumokėti iki 2021-03-31; analizuojant prievolių ataskaitą prie 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo (23.31-08) 467-76747, kuriuo nutarta išieškoti 15178,17 Eur sumą, matyti, kad 11,59 Eur delspinigiai už neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2020-03-31, 7,38 Eur juridinio asmens pelno mokesčio turėjo būti sumokėti iki 2019-11-30, 737,00 Eur neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2020-01-27, 2273,00 Eur neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2019-11-25, 1641,00 Eur neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2020-03-25, 2020,00 Eur neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2020-02-25, 960,00 Eur neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2019-10-25, 1155,00 Eur neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2019-09-25, 1050,57 Eur neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2019-06-25, 779,00 Eur PVM turėjo būti sumokėtas iki 2020-06-25, 1319,00 Eur neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2019-08-26, 2164,00 Eur neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2019-07-25, 560,00 Eur neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2019-12-27, 10,56 Eur, 41,18 Eur, 75,48 Eur, 152,10 Eur, 62,96 Eur, 13,43 Eur, 3,95 Eur, 80,80 Eur ir 60,20 Eur delspinigiai už neregistruoto mokėtojo PVM turėjo būti sumokėti iki 2020-03-31;
5.8. Kauno apskrities VMI 2024 m. liepos 25 d. raštu Nr. (7.1 Mr) K-900 atsakovo atstovui pateiktame pranešime dėl informacijos pateikimo apie UAB „MK Trucks“ nurodė, kad už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-04-30 ir nuo 2021-05-01 iki 2022-09-26 duomenų apie bendrovės PVM neturi, nes bendrovė nurodytu laikotarpiu nebuvo registruota PVM mokėtoju, todėl teikti sąskaitų-faktūrų neprivalėjo;
5.9. Ieškovės 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarytame balanse už ataskaitinį laikotarpį (2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 26 d.) nurodyta, kad trumpalaikis turtas sudaro 2745, skiltyje „Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ nurodyta 2750, skiltyje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ nurodyta -21, per vienerius metus gautinos sumos - 16 (iš Nemokumo administratoriaus informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui, 2 dalis, e/b t. 1, b. l. 89, e/b t. 2, b. l. 64);
5.10. Parengtoje įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje (Eur) už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. nurodyta, kad praėjusiais finansiniais metais nuostolis sudarė 2373,20 Eur (e/b t. 2, b. l. 65);
5.11. Iš į bylą pateiktos UAB „MK Trucks“ avanso apyskaitos 2022 m. rugsėjo 26 dienai matyti, kad buvo patvirtinta apyskaita 56386,98 Eur sumai (išleista), o gauta 56403,45 Eur, skirtumas 16,47 Eur, kuri kaip nurodyta bendrovės skolininkų (debitorių) sąraše buvo išieškota iš atsakovo (e/b t. 2, b. l. 69);
5.12. Juridinių asmenų registro išplėstiniame 2023 m. sausio 12 d. išraše nurodyta, kad UAB „MK Trucks“ vadovu nuo 2018 m. spalio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d., t.y. iki momento, kada įmonei buvo iškelta nemokumo byla, vadovu buvo atsakovas (e/b t. 1, b. l. 14);
5.13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A6.-1218-1122/2022 atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (e/b t. 1, b. l. 42-45); teismo nutarime nurodyta, kad atsakovui buvo žinoma, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, ji yra nemoki, nuo 2021 m. balandžio mėnesio buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turto, iki 2022 m. rugsėjo 26 d.; nutarime nurodyta, kad atsakovas teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjo deklaruotų mokesčių, t.y. nuo 2019 m. birželio 26 d. deklaruoto 17731,30 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2019 m. gegužės – gruodžio mėnesius, 2020 m. sausio, vasario ir gegužės-rugpjūčio mėnesių mokestinius laikotarpius ir 522,74 Eur šio mokesčio delspinigių, taip pat nuo 2021 m. vasario 16 d. deklaruoto 31 Eur mokesčio už aplinkos teršimą už 2020 m. ir 1,67 Eur šio mokesčio delspinigių, 7.38 Eur pelno mokesčio delspinigių; VMI nuo 2021 m. balandžio 29 d. ir 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimus nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitos, 2021 m. rugsėjo 24 d. ir 2022 m. balandžio 1 d. – iš bendrovės turto;
5.14. Į bylą pateikti ieškovės su UAB „Ronarta“ 2018 m. spalio 29 d. sudarytos Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. MK-2018/10/29 priedai.
Dėl ieškinio reikalavimų
6. Ieškovę atstovaujantis nemokumo administratorius reiškia reikalavimą dėl žalos priteisimo iš buvusio bendrovės vadovo, žalos faktą grįsdamas atsakovo pareigų, numatytų CK 2.82, 2.87 straipsniuose, ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, 37 straipsnyje, Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis (4. 21 straipsniai), pažeidimu. Reikalavimas grindžiamas CK 2.87 straipsnio 7 dalimi.
7. Juridinio asmens vadovo pareigos, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam yra aptarti JANĮ 6 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad iškilus nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui; tuo atveju, kai juridinis asmuo tampa nemokus, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.
8. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui atsiranda už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 41 punktas).
9. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 44 punktas).
10. Ginčo byloje reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad ieškovės vadovas turėjo imperatyvią pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus nemokumo administratoriui, o vadovo veiksmai neperduodant tokių dokumentų ir turto daro žalą bendrovei, nes nelieka turto, į kurį turi būti nukreiptas kreditorinių reikalavimų tenkinimas (ieškovės argumentai iš sprendimo 1.14 punkto).
11. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
12. Aukštesnės instancijos teismų yra išaiškinta, kad bendrovės vadovas civiline tvarka atsako už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 30 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju, siekiant taikyti civilinę atsakomybę buvusiam bendrovės valdymo organui (vadovui), pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko vadovavimo bendrovei metu, kurių rezultatas - žalos bendrovei atsiradimas.
14. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 5 punkto papunkčiuose nurodytus įrodymus, sprendžia, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, bendrovė buvo nemoki nuo 2021 m. balandžio mėnesio (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tokią teismo išvadą sąlygoja sprendimo 5.13 punkte administracinėje byloje teismo nustatytos aplinkybės, kad nuo 2021 m. balandžio mėnesio buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turto (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Išanalizavus sprendimo 5 punkto papunkčiuose aptartus įrodymus konstatuotina, kad nuo 2021 m. balandžio mėnesio (arba po 2021 m. kovo 31 d. (sprendimo 5.7 punktas, kuriame nurodyta, kad pagal VMI pateiktą prievolių ataskaitą paskutinis terminas apmokėti delspinigius buvo 2021-03-31)) naujų nepriemokų nebuvo priskaičiuota pagal bankroto byloje patvirtino kreditoriaus reikalavimus, daugiau kreditorių nėra.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).
16. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja esant nustatytomis tokias aplinkybes - (i) bendrovės finansinė padėtis tapo sunkia ir bendrovė laikytina nemokia nuo 2021 m. balandžio mėn., nes dar iki 2021 m. kovo 31 d. VMI buvo nustačiusi terminą sumokėti 9,36 Eur delspinigius už PVM (1,67 Eur delspinigių suma už mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių ar stacionarių taršos šaltinių turėjo būti sumokėta iki 2021-08-31); (ii) iki 2021 m. balandžio 1 d. bendrovės skolą sudarė VMI paskaičiuota PVM mokestinė nepriemoka, kitų kreditorių nebuvo ir po 2021-04-01 jų neatsirado; (iii) iš bendrovės avanso apyskaitos 2022 m. rugsėjo 26 d. matyti, kad tai dienai buvo patvirtinta apyskaita 56386,98 Eur sumai, t.y. kiek buvo išleista, o gauta 56403,45 Eur, skirtumas sudarė 16,47 Eur, kuris atsakovo buvo padengtas ir nurodytos aplinkybės nemokumo administratorius nepaneigė (CPK 12,178, 179 straipsniai); (iv) analizuojant atsakovės nurodytus argumentus pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (2022-09-26 balansą, debitorių sąrašą, kasos knygą, avanso apyskaitą, pelno(nuostolio) ataskaitą, kuriuos teikė pati ieškovė, teikė atsakovas bei jie buvo papildomai gauti ir šalių pateikti iš UAB „Ronarta“) matyti, kad įrodymai savo turiniu sutampa, dėl ko sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad ieškovės parengta pažyma, kuria ieškovė įrodinėja žalos padarymo faktą, nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, dėl ko esant prieštaravimams tarp įrodymų, teismas vadovaujasi CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti pavirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad pačios ieškovės parengta pažyma nepatvirtina ieškovei padarytos žalos fakto. Kita vertus, ieškovės parengta pažyma ir ataskaita kreditorių susirinkimui sąlygoja išvadą, kad nemokumo administratorius disponavo įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės aiškinimų dėl grynųjų pinigų judėjimo, žalos fakto dėl nupirkto automobilio, kurio pirkimo faktas buvo įtrauktas į vadovo avansinę apyskaitą, taip pat aplinkybių dėl neužpajamuotų pinigų, UAB „Ronarta“ išmokėtos 4506,52 Eur sumos nepagrįstumo esant į bylą pateiktai su minėta buhalterinės apskaitos įmone 2018 m. spalio 29 d. sudarytai buhalterinių paslaugų teikimo sutarčiai. Teismo vertinimu, teisiniame santykyje su UAB „Ronarta“ dalyvavo ne ieškovės vadovas, o pati ieškovė (paslaugas gaunanti bendrovė), todėl tuo atveju, jeigu nemokumo administratorius mano, kad ieškovė UAB „Ronarta“ nepagrįstai apmokėjo šios išrašytas sąskaitas ar permokėjo, turi kreiptis į UAB „Ronarta“ ginčijant sandorį (skolų suderinimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad nuo 2019-01-03 iki 2021-08-02 – 7357,66 Eur, galutinis saldo – 0 ar pan.)), reiškiant reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir pan., dėl ko vien ieškovės buhalterinių dokumentų interpretavimas kitaip negali būti pripažįstamas tinkamu žalos faktui patvirtinti įrodymu, kai dėstomi teiginiai dėl ieškovės permokėtų sumų UAB „Ronarta“ yra grindžiami tik ieškovės 2024-08-06 parengta pažyma (CPK 177 straipsnis, nurodyto straipsnio 3 dalis).
17. Ieškovės nemokumo administratorius nurodo, kad atsakovo įmonei padaryta žala yra 25840,51 Eur, tačiau tokios sumos nepatvirtina nei bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimai, nei į bylą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats kreditorius (VMI) po pirmojo kreditorių susirinkimo įpareigojo nemokumo administratorių kitam kreditorių susirinkimui pateikti informaciją apie tai, ar nebuvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarka ir spręsti dėl tokių sandorių ginčijimo. Aplinkybių, kam ir kokia apimtimi esant VMI paskaičiuotai mokestinei mokėtinai prievolei buvo atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams (ne VMI), patikslintame ieškinyje nebuvo nurodyta.
18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis), remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Apibendrinant į bylą pateiktus įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės dėstytų aplinkybių dėl žalos padarymo pagal ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką nurodytu ieškinio pagrindu. Pažymėtina, kad kreditorinis reikalavimas byloje pareikštas 18294,09 Eur sumai, o bankroto administratorius nurodo, kad žala bendrovei padaryta 25840,51 Eur sumai, tačiau jos nepatvirtina rašytinė bylos medžiaga.
19. Byloje nebuvo vertinama aplinkybė dėl šalyje laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. paskelbto karantino (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesnėmis redakcijomis, taip pat Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“). Teismo vertinimu, ši aplinkybė (CPK 182 straipsnio 1 punktas) nagrinėjamoje byloje yra taip pat svarbi, nes nuo 2020 m. kovo 16 d. su pertrauka iki 2021 m. liepos 1 d. visoje šalies teritorijoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, kas sąlygojo Vyriausybės sprendimus rengti pagalbos priemonių įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos, sąrašą. Byloje nustatyta, kad ieškovė tapo nemokia nuo 2021 m. balandžio mėnesio, o jos prievolė mokėti PVM ir kitas rinkliavas buvo apsunkinta nuo karantino pradžios – 2020 m. kovo 16 d.
20. Aukščiau aptarti įrodymai sąlygoja išvadą ieškovės argumentus dėl žalos fakto ir dydžio vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius nenurodė, kokia pradelstų mokėjimų suma buvo nuo to momento, kada įmonė tapo nemokia (2021 m. balandžio mėnuo), kad būtų galima įvertinti, kiek kreditoriniai reikalavimai padidėjo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad mokestinės nepriemokos susidarė iki 2021 m. balandžio mėnesio, iki įmonė tapo nemokia, todėl nėra pagrindo kalbėti apie vadovo atsakomybę laiku nesikreipus dėl bankroto bylos įmonei kėlimo, ieškovo nurodytais argumentais žalos padarymo faktas taip pat neįrodytas, nes ieškovo aiškinimų nepatvirtina buhalterinės apskaitos duomenys. Dėl nurodyto konstatuotina, kad nebuvo įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kad VMI kreditorinį reikalavimą sudaranti suma susidarė dėl kaltų vadovo veiksmų, kurie yra tiesioginiame ryšyje su susidariusia nepriemokos suma, kai, pvz., vadovas nepriemokų susidarymo metu atliko ir kokia apimtimi atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, t. y. nėra būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų (CK 6.245-249 straipsniai).
21. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Apylinkės teismas, nagrinėdamas atsakovo administracinio nusižengimo bylą, joje priimtu nutarimu pripažino, kad atsakovas savo veiksmais, t. y. laiku nesikreipdamas dėl nemokumo bylos kėlimo, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas neįrodinėjo, kaip ir kokio dydžio žalą skaičiuoja laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo.
22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, civilinės ir administracinės atsakomybės rūšys bei pagrindai joms taikyti yra skirtingi, dėl ko administracinės atsakomybės taikymas dar nėra pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Teismo vertinimu, nebuvo įrodytos aplinkybės, jog bendrovės vadovo veiksmai buvo nukreipti būtent į žalos bendrovės kreditorei padarymą, kad tokios žalos padarymo vadovas būtų kryptingai siekęs, nebuvo nustatyta bendrovės vadovo didelės kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) šiam nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl nėra ir bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent prieš ieškovę ar kreditorius, ir vadovo didelės kaltės kaip būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų pagal bendrovės kreditorės (ieškovės) tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui.
23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas (kaip juridinio asmens darbuotojas) gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas už nusikaltimu padarytą žalą esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo. Tokiu atveju tam, kad žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, būtų patenkintas, byloje turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, pripažintam kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekiltų civilinė atsakomybė, jei jis įrodytų, kad mokestinė prievolė nebūtų įvykdyta net ir tuo atveju, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, 31 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020, 24 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas, buvęs bendrovės vadovas, būtų padaręs nusikalstamą veiką dėl nesumokėtų mokesčių. Todėl atsakovui kaip bendrovės vadovui nekyla civilinė atsakomybė ieškovės pareikšto ieškinio atveju, taigi nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovo žalos atlyginimą.
25. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad ieškinys tuo pagrindu, kad įmonės vadovas pažeidė pareigą perduoti buhalterinius dokumentus ir tokiais veiksmai padarė 25840,51 Eur žalą nebuvo įrodyta, neįrodžius nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas atsakovo atžvilgiu atmetamas kaip neįrodytas. O pagal bylos duomenis naujų įsipareigojimų po 2021 m. balandžio mėnesio įmonė neprisiėmė. Ieškovės nurodytų aplinkybių dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimo nepakanka tam, kad būtų galima taikyti atsakovui juridinio asmens vadovo taikytiną civilinę atsakomybę.
26. Kiti šalių argumentai, dėl kurių teismas atskirai nepasisakė, nekeičia teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės.
27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio turto, o jo nepakankant - turtinių teisių ir piniginių lėšų areštas 25709,13 Eur sumai (e/b t. 1, b. l. 130-132). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi sumažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 18294,09 Eur sumos, nurodydamas, kad bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra 18294,09 Eur (apeliacinės instancijos teismo nutarties 16 punktas) (e/b t. 2, b. l. 42-45). Ieškinį atmetus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 4101,90 Eur (CPK 93, 98 straipsniai). Vertintina, kad prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ patvirtintų maksimalių įkainių.
29. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, sudaro 26,56 Eur, tačiau nepriteisiamos, nes ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MK Trucks“, j. a. k. 302915487, atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4101,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi, kuria atsakovui E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo taikytas jam priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, areštas, uždrausta disponuoti areštuotu turtu 18294,09 Eur sumai, palikus teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, turto neužtekus areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausta disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, atlikti su privalomus atsiskaitymus ir atsiskaityti su valstybės biudžetu, uždrausta disponuoti areštuotu turtu, palikus teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.