Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą ir pareiškėjos R. N., prisidėjusios prie atskirojo skundo, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-19757-820/2024 pagal pareiškėjų R. N. ir N. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, C. J., L. B., V. K. ir J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, juo prašo atnaujinti įstatymo numatytą terminą palikimui, likusiam po jų dėdės V. K. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir jį pratęsti 3 mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.1. Nurodo, kad V. K. yra J. K. (K.) sūnus, taigi ir E. K. brolis, todėl darytina išvada, jog V. K. ir E. K. (M.) yra brolis ir sesuo, nes turėjo tą pačią motiną – J. K. (K.), gimusią (duomenys neskelbtini).

Teismas konstat uoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujini praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų papildomų įrodymų pateikimo

16. Pareiškėja N. K. po atskirojo skundo priėmimo pateikė prašymą pridėti prie bylos medžiagos VĮ Registrų centro 2024 m. lapkričio 8 d. pateiktus patikslintus duomenis iš Gyventojų registro. Nurodo, kad patikslintų duomenų visuma patvirtina, kad V. K. ir E. M. (K.) buvo brolis ir sesuo (turėjo tuos pačius tėvą ir motiną – J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.), o pareiškėjos yra V. K. penktos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjų teigimu, nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys lemia, kad jos turi teisę reikšti reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą V. K. palikimui priimti.

17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, todėl pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgęs į tai, teismas pateiktus papildomus įrodymus priima ir prideda prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Pareiškėjos N. M. (dabar – K.) ir R. M. (dabar – N.) yra seserys, turinčios tuos pačius tėvą ir motiną – S. M. ir E. M.. Šiuos duomenis patvirtina ir Gyventojų registro duomenys.

22. Pareiškėjos prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po dėdės V. K. mirties, priimti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos neįrodė, jog V. K. ir E. M. (K.) buvo brolis ir sesuo, o pareiškėjos yra V. K. penktos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o tai lemia, kad jos neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimų atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą V. K. palikimui priimti.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

23. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėja N. K. atskirajame skunde, prie kurio prisidėjo ir pareiškėja R. N., iš esmės teigia tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neišnaudojo visų priemonių teisingai išnagrinėti bylą, neatskleidė bylos esmės ir nenustatė reikšmingų aplinkybių terminui palikimui priimti atnaujinti. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl pareiškėjų pateiktų įrodymų pakankamumo, teismas turėjo sudaryti galimybę šalims pateikti papildomus (patikslintus) duomenis. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

24. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti, ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

25. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

26. Šioje byloje pareiškėjų reikalavimas yra dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau tam, kad asmuo galėtų pareikšti tokį reikalavimą, visų pirma jis turi turėti teisę priimti palikimą, kuriam priimti prašo atnaujinti praleistą terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismo turėtus duomenis, t. y. pagal tuo metu iš Gyventojų registro gautus duomenis, kurie nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, V. K. ir E. M. (K.) motinos yra skirtingais vardais ir skirtingu metu gimę asmenys, tėvai taip pat yra skirtingi, duomenų apie brolius ir seseris įregistruota nebuvo. Pirmosios instancijos teismas iš turėtų duomenų padarė išvadą, kad pareiškėjos neįrodė, jog V. K. ir E. M. (K.) buvo brolis ir sesuo, o pareiškėjos yra V. K. penktos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl jos neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą V. K. palikimui priimti. Pareiškėjos su šiomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydamos, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir, kilus abejonių dėl pareiškėjų pateiktų ir iš Gyventojų registro gautų duomenų pakankamumo, nesudarė galimybės pateikti patikslintus duomenis.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

28. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos teigė, kad V. J. K. yra jų motinos E. M. brolis ir pareiškėjų dėdė. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi konstatavo, kad iš byloje pateikto gimimo liudijimo Nr. 267338 matyti, kad pareiškėjų motina E. K. (M.) yra J. K. ir J. K. duktė, tačiau byloje nėra duomenų, kad V. J. K. yra J. K. ir J. K. sūnus ir E. K. brolis. Esant šioms aplinkybėms, teismas pasiūlė pareiškėjoms pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog V. J. K. ir E. K. (M.) yra brolis ir sesuo, taip pat pateikė užklausą Gyventojų registrui dėl duomenų apie V. K. ir E. K. (M.) brolius ir seseris. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. spalio 22 d. gavęs duomenis iš Gyventojų registro, pastebėjo šias aplinkybes: 1) V. K. motina buvo J. K., o pareiškėjų motinos E. M. (K.) motina buvo J., t. y. šių asmenų motinų vardai nesutampa; 2) V. K. motina J. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, o E. M. (K.) motina J. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, t. y. šių asmenų motinų gimimo datos nesutampa; 3) Gyventojų registre duomenų apie V. K. tėvą nėra, o E. M. (K.) tėvas buvo J. K., gimęs (duomenys neskelbtini) metais; 4) Gyventojų registre nėra duomenų nei apie V. K., nei apie E. M. (K.) brolius ir seseris.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pagal Gyventojų registro pateiktus duomenis nebuvo galima padaryti neabejotinos išvados, kad V. K. ir E. M. (K.) buvo brolis ir sesuo, o pareiškėjos yra V. K. penktos eilės įpėdinės. Vis dėlto, nustačius aplinkybes, kad V. K. ir E. M. (K.) motinos yra labai panašiais vardais (J. ir J.), motinų gimimo datos taip pat panašios ((duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.), akivaizdu, kad teismui turėjo kilti abejonių, ar V. K. ir E. M. (K.) motinos yra skirtingi asmenys, ar tas pats asmuo, juolab kad pareiškėjos tiek pareiškime, tiek papildomai teismui pateiktame paaiškinime tvirtino, jog V. K. ir E. K. (M.) yra brolis ir sesuo, nes turėjo tą pačią motiną – J. K., gim. (duomenys neskelbtini).

30. Svarbu pažymėti, kad pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas, 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019). Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013), tačiau nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad gauti duomenys iš Gyventojų registro tiksliai nesutampa su pareiškėjų nurodomomis aplinkybėmis, būtų pasiūlęs pareiškėjoms pateikti papildomus duomenis, susijusius su giminystės ryšių nustatymu, ar būtų ėmęsis priemonių, kad gauti duomenys būtų patikslinti ir pan. Juolab, pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį, teismas, matydamas, kad dėl bylos faktinių aplinkybių kyla neaiškumų, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, turėjo teisę nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šia galimybe nesinaudojo. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių faktinių aplinkybių yra pagrindas nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų tuo aspektu, ar šiuo atveju tikrai jų pakanka tam, kad byloje būtų priimtas vienoks ar kitoks procesinis sprendimas, taip pat, siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo pakankamai aktyvus ir neišnaudojo visų galimybių panaikinti abejones dėl byloje gautų duomenų tikslumo.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjos pačios ėmėsi aktyvių veiksmų ir iš Gyventojų registro gavo patikslintus duomenis, iš kurių matyti: 1) E. M. turėjo tėvą J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir motiną J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.; 2) J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., turėjo vaikus: V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); 3) J. K., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo vaikus: V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); 4) V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad patikslintų duomenų visuma patvirtina, kad, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, V. K. ir E. M. (K.) buvo brolis ir sesuo (turėjo tą patį tėvą J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir motiną J. K., gim. (duomenys neskelbtini))FK, o pareiškėjos yra V. K. penktos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

33. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar pareiškėjos turi teisę reikšti prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą V. K. palikimui priimti, neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų pateikti papildomi patikslinti faktiniai duomenys (įrodymai) aplinkybėms, sudarančioms faktinį pareiškimo pagrindą, pagrįsti (CPK 178, 212, 225 straipsniai). Teismui konstatavus, kad pareiškėjos neįrodė, jog jos yra V. K. įpėdinės (pažymėtina, kad, kaip jau minėta, byloje pateikti patikslinti duomenys įrodo priešingas aplinkybes, t. y. pareiškėjos yra mirusiojo įpėdinės), nebuvo atskleista bylos esmė, t. y. nebuvo išsiaiškintos kitos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Nagrinėjamoje byloje minėtos aplinkybės nebuvo nei tirtos, nei vertintos.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nebuvo pakankamai aktyvus, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų ir pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, tačiau šiuo atveju darytina išvada, kad atsižvelgiant į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu gali kilti papildomų klausimų, gali būti reikalinga pateikti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teisme civilinė byla būtų išnagrinėta beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikštų, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. N. ir N. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.