Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos statyba“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos priteisimo ir sutarties nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sūduvos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – ir Direkcija) 62 655,27 Eur skolą, nutraukti 2025 m. gegužės 22 d. statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutartį Nr.79-2025-141 (toliau – ir Sutartis).

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priimti sprendimą dėl vienašališko 2025 m. gegužės 22 d. statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.79-2025-141 nutraukimo sutarties 11.2.2 ir 11.6 papunkčių pagrindu; 2) sustabdyti 2025m. gegužės 22 d. statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.79-2025-141 vykdymą.

3. Prašyme ieškovė nurodė, kad užsakovė (atsakovė) reikalauja darbus atlikti su mažesniu nei reikalinga pasiekti projekte numatytus aukščius ir nuolydžius papildomo grunto kiekiu (11 852 m³), nesąžiningai naudojasi savo padėtimi, ketina vienašališkai nutraukti Sutartį 11.2.2 ir 11.6 papunkčių pagrindu, grasina rangovę (ieškovę) įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Jeigu atsakovė vienašališkai nutrauktų Sutartį, būtų nebeįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, be to, ieškovė būtų priversta ginčyti užsakovės naujus sprendimus, o tai prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Kadangi atsakovė reikalauja, kad ieškovė darbus atliktų tik su 11 852 m³ papildomo grunto kiekiu ir pasiektų projekte numatytus aukščius bei nuolydžius (kas objektyviai nėra įmanoma atlikti), o nesustabdžius Sutarties vykdymo, sueis darbų atlikimo terminas, atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai (formaliai) įgis pagrindą konstatuoti, jog ieškovė laiku neįvykdė darbų bei praleido darbų atlikimo terminą, ieškovė prašė taikyti laikiną apsaugos priemonę – sustabdyti Sutarties vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Sūduvos statyba“ prašymą patenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė atsakovei AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priimti sprendimą dėl vienašališko 2025 m. gegužės 22 d. statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.79-2025-141 nutraukimo sutarties 11.2.2 ir 11.6 papunkčių pagrindu, nutarė sustabdyti 2025 m. gegužės 22 d. statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.79-2025-141 vykdymą.

5. Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas išsamiais argumentais bei įrodymais, todėl preliminariu vertinimu, egzistuoja tikimybė, jog ieškinys gali būti patenkinamas. Spręsdamas dėl prašymo uždrausti atsakovei nutraukti sutartį, teismas pažymėjo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti sutartį teismo tvarka, užsakovei nutraukus sutartį, būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo. Pasisakydamas dėl Sutarties vykdymo sustabdymo, teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad ieškinys pareikštas siekiant nutraukti sutartį esamoje situacijoje. Jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo ieškinio patenkinimo atveju, t. y. teismo tvarka nutraukti sutarties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Sūduvos statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

6.1. Ieškovė tendencingai nurodė ginčo faktines aplinkybes, turinčias įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

6.2. Direkcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

6.3. Ieškovės informavimas apie galimą vienašalį Sutarties nutraukimą ir įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą negali būti vertinamas kaip grasinimas, kadangi užsakovė negali toleruoti netinkamą viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymą (nevykdymą) ir pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, ar ne (VPĮ 91 straipsnio 1 dalis). Įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą visiškai neeliminuoja tiekėjo galimybės dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose konkursuose.

6.4. Ieškovės nurodytose nutartyse pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamu atveju, kadangi bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyse susiklosčiusios faktinės situacijos – šiuo atveju nėra inicijuotas vienašalis Sutarties nutraukimas, o ieškovė nėra pareiškusi prevencinio ieškinio.

6.5. Ieškovės vienašališkas darbų pagal Sutartį stabdymas yra nepagrįstas ir neatitiko Sutarties sąlygų. Direkcija prašė rangovės toliau vykdyti darbus, organizuoti statybvietės priežiūrą ir imtis priemonių, siekiant užtikrinti statybvietės ir joje esančių materialinių vertybių apsaugą ir išsaugojimą, atstatyti sugadinimus. Ieškovė, kuriai tenka pareiga užtikrinti objekto apsaugą, į Direkcijos raginimus nereagavo. 2025 m. spalio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad objektas apleistas, neprižiūrimas, jokie darbai nėra vykdomi, objekte nėra rangovo darbuotojų ir (ar) technikos, taip pat užfiksuoti neatlikti ar netinkamai atlikti darbai. Taigi, ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių prašė tokioje situacijoje, kai realus Sutarties vykdymas nebevyksta kelis mėnesius ir dėl to daroma reali žala objektui bei viešajam interesui.

6.6. Direkcijos vertinimu, ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama įteisinti tolimesnį Sutarties nevykdymą ir darbų atlikimo termino pažeidimą.

6.7. Iš pareikšto ieškinio akivaizdu, kad ieškovė nesiekia išsaugoti Sutartį, todėl tokios teisiškai neapibrėžtos situacijos išsaugojimas yra žalingas ne tik objektui, darbų rezultatui, bet ir viešajam interesui.

6.8. Direkcija nesutinka su ieškovės argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leis išvengti teisminių procesų, ginčijant galimus Direkcijos sprendimus. Direkcija nėra inicijavusi vienašalio Sutarties nutraukimo. Faktiškai teisminiai ginčai tarp šalių jau yra prasidėję, o galimas poreikis pakeisti ieškinio dalyką (pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą) ar pagrindą nesuteikia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nauji teisminiai procesai savaime negali būti aplinkybė, pagrindžianti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones; naujų teisminių ginčų tikimybė turi būti įvertinta kitų aplinkybių kontekste.

6.9. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – rangos darbų pagal Sutartį vykdymo sustabdymas – nesusijusi su byloje pareikštais reikalavimais ir neįrodo grėsmės dėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

6.10. Pirmosios instancijos teismas nevertino bylos faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad ieškovė 2025 m. liepos 31 d. ir 2025 m. rugsėjo 15 d. pranešimais informavo Direkciją, jog sustabdo darbų atlikimą pagal Sutartį. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – sustabdyti rangos darbų atlikimą pagal Sutartį, nors jau kelis mėnesius savo iniciatyva jokių darbų faktiškai nevykdo. Teismas nepagrindė kaip tolimesnis rangos darbų pagal Sutartį vykdymas galėtų padaryti neįmanomu ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė, nors ir laikinai, turėtų būti atleista nuo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė, yra profesionali rinkos dalyvė bei tiekėja, turinti patirties dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, todėl aplinkybė, kad ieškovė, dalyvaudama Direkcijos paskelbtame pirkime, galimai netinkamai įvertino Sutarties vykdymui reikalingo grunto kiekį, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.11. Rangovė nevykdo ir kitų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovės nuomone, šių įsipareigojimų nevykdymą rangovė bandys pateisinti tuo, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones.

6.12. Ieškovė be teisinio pagrindo vienašališkai sustabdė rangos darbų atlikimą ir Sutarties vykdymą, paliko objektą. Objektas yra apleistas, nesaugomas ir neprižiūrimas, jokie darbai nėra vykdomi, o jau atlikti darbai yra paveikti erozijos ir nėra užbaigti. Tokiu būdu daroma reali žala objektui ir darbų rezultatui. Esamos situacijos išsaugojimas iš esmės pažeidžia Direkcijos teises ir teisėtus interesus, prieštarauja viešajam interesui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, suteikia nepagrįstą pranašumą ieškovei, kuri nėra suinteresuota tolimesniu Sutarties vykdymu. Nenutraukus Sutarties su ieškove, Direkcija negali skelbti naujo pirkimo neužbaigtiems darbams atlikti.

6.13. Užteršto grunto aikštelės baigiamųjų darbų vykdymas ir pridavimas Sutartyje nustatytais terminais turi esminę reikšmę Direkcijai, kadangi šių rangos darbų vykdymas ir šiems darbams skirtinos lėšos yra numatytos strateginiame veiklos plane 2025 metams. Užteršto grunto statybos aikštelės baigiamieji darbai atlikti ir jiems skirtas finansavimas turi būti panaudotas 2025 metais. Sutartimi sulygtus statybos užbaigimo darbus labai svarbu užbaigti iki žiemos periodo t. y. iki užšalimo ciklo, kas turi įtakos grunto esančio maišuose konsolidaciniams procesams.

6.14. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nepagrįstai suteikia pranašumą vienai iš ginčo šalių (ieškovei), neatitinka proporcingumo principo bei labiau pažeidžia, nei užtikrina viešąjį interesą. Egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

2. Ieškovė UAB „Sūduvos statyba“ atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Aplinkybė, jog ?Sutartis nėra vykdoma kelis mėnesius, nėra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Rangovė dėjo ir tebededa pastangas, kad Sutartis būtų įvykdyta, daug kartų kreipėsi į užsakovę su prašymu informuoti, kaip turėtų būti toliau vykdoma Sutartis. Užsakovė iki šiol nėra atsakiusi į rangovės klausimus; ilgą laiką vengė patvirtinti papildomus darbus.

7.2. Užsakovė elgiasi nesąžiningai: jai buvo pateikti duomenys, kad būtinas 26 084 m³ papildomo grunto kiekis, tačiau užsakovė reikalauja su mažesniu nei reikalinga medžiagų (grunto) kiekiu pasiekti projekte numatytus aukščius ir nuolydžius. Dėl objektyviai neįgyvendinamų užsakovės sprendimų (reikalavimų) nebeįmanoma iki galo įvykdyti Sutarties. Sutartis nebuvo vykdoma dėl priežasčių, priklausančių nuo užsakovės.

7.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas, kad užsakovė nesiimtų realizuoti ketinimų vienašališkai nutraukti Sutartį sutarties 11.2.2 ir 11.6 papunkčio pagrindu. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų esamą status quo (esamą padėtį). Analogiškos laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.

7.4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Rangovė reiškia reikalavimą Sutartį nutraukti teismo tvarka; jeigu užsakovė vienašališkai nutrauktų Sutartį, tai reikštų, kad teismo sprendimas būtų nebeįgyvendintas. Rangovė būtų priversta kelti prieš užsakovę naujas bylas ir ginčyti jos naujus sprendimus.

7.5. Ieškinys pareikštas, siekiant nutraukti Sutartį esamoje situacijoje. Laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo atsakovės teisių daugiau nei reikalinga. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapriboja atsakovės teisės toliau įgyvendinti projektą. Jeigu atsakovė pageidauja, kad ieškovė vykdytų Sutartį ir, atsakovės vertinimu, ji pateikė aiškius nurodymus ieškovei, atsakovė turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad ieškovė vykdytų Sutartį ar atliktų kitus veiksmus. Atsakovė tokių reikalavimų nėra pareiškusi. Jeigu atsakovė pageidauja, kad projektą užbaigtų kitas asmuo, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsakovės teisės skelbti naują konkursą ar neskelbiamų derybų būtų sudaryti sutartį su pasirinktu rangovu, kad būtų atliekami tam tikri darbai. Atsakovė tokių ar panašių veiksmų neatlieka.

7.6. Būtent užsakovės neveikimas lėmė objektyvią ir ne nuo rangovės priklausančią situaciją, kad Sutarties vykdymas tapo faktiškai neįmanomas. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina status quo, eliminuoja realią grėsmę, kad užsakovė vienašališkai ir nepagrįstai nutrauktų Sutartį bei inicijuotų rangovės įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ir garantuoja galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Atsakovė, nors deklaratyviai teigia siekianti tęsti Sutarties vykdymą, faktiškai nesiima jokių veiksmų ir nepateikia jokių konkrečių sprendimų, leidžiančių tai padaryti.

7.7. Aplinkybė, kad siekiamas įsigyti viešojo pirkimo objektas yra svarbus, savaime nelemia išvados, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

7.8. Atsakovė neįrodė grėsmės dėl pirkimui skirto finansavimo praradimo, nepateikė duomenų apie finansavimo sąlygas bei terminus, nepagrindė ir neįrodė, kad ji neturi galimybės gauti ar prasitęsti finansavimą 2026 metais. Atsakovės nurodyti motyvai yra deklaratyvūs, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka tiek teismų praktiką, tiek viešojo intereso užtikrinimo tikslus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

5. Apeliacijos dalykas yra Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės UAB „Sūduvos statyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

6. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. 2025 m. spalio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (atskiru prašymu – jo priedus); strateginio veiklos plano 2025 m. priedą Nr. 5 (2025–2028 m. investicijų planas ir finansavimo šaltiniai).

7. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. sausio 27 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai bei nauji įrodymai. Ieškovė prašo priimti 2026 m. sausio 5 d. ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. 2026/01/05-01 su priedais, 2026 m. sausio 21 d. ataskaitą „Grunto kiekio skaičiavimai“ projektui „Užteršto grunto saugojimo aikštelės (duomenys neskelbtini) statybos (ir tvarkymo technologijos) projektas“, techninę-analitinę išvadą „Dėl grunto kiekių, paviršiaus sėdimo ir konsolidacijos poveikio“. Nurodo, kad po atskirojo skundo pateikimo gautos eksperto ir atestuotų specialistų išvados patvirtina, jog užsakovės nurodomas papildomo grunto kiekis objektyviai negali užtikrinti projekte numatytų altitudžių pasiekimo, todėl jos keliami reikalavimai rangovei yra objektyviai neįmanomi. Užsakovė pati sukūrė situaciją, pagal kurią Sutarties įvykdymas pagal užsakovės nurodymus yra objektyviai neįmanomas; užsakovė siekia vienašališkai nutraukti Sutartį, nepagrįstai perkeldama atsakomybę rangovei. Pasak ieškovės, laikinosios apsaugos priemonės privalo būti paliktos galioti, nes priešingu atveju užsakovei būtų sudaryta galimybė realizuoti savo sukurtą nesąžiningą ir objektyviai neįmanomą situaciją rangovės nenaudai.

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes.

9. Taip pat pažymėtina, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Šios taisyklės taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, taip pat įvertinęs tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė iš esmės nemotyvavo poreikio priimti naujus įrodymus, be to, naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų turinys susijęs su šalių ginčo aplinkybėmis, o ne pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tai, jog rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė iš esmės papildo pateiktą atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, nors terminas atsiliepimui pateikti yra pasibaigęs be to, ieškovės rašytinių paaiškinimų su priedais priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (dėl poreikio suteikti galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims susipažinti su pateiktais įrodymais), atsakovės pateikiamus įrodymus, taip pat ieškovės rašytinius paaiškinimus su priedais atsisako priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

12. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 26 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023 51 punktas).

Dėl ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo

13. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad preliminariu vertinimu, egzistuoja tikimybė, jog ieškinys gali būti patenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtus teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė išsamius argumentus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus, pridėjo įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina įrodinėjamas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovė atskirajame skunde iš esmės neneigia pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neįrodė preliminaraus ieškinio pagrįstumo.

Dėl grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškinio patenkinimo atveju būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, t. y. teismo tvarka nutraukti sutarties. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovės teigimu, ieškovės informavimas apie galimą vienašalį Sutarties nutraukimą ir įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą negali būti vertinamas kaip grasinimas, kadangi užsakovas negali toleruoti netinkamo viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties vykdymo; pagal VPĮ perkančioji organizacija turi pareigą nedelsdama paskelbti informaciją apie sutarties neįvykdžiusį tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas teismine tvarka ginčija viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, ar ne. Be to, atsakovė pažymi, kad šiuo atveju nėra inicijuotas vienašalis Sutarties nutraukimas, o ieškovė nėra pareiškusi prevencinio ieškinio. Mano, kad ieškovė nepagrįstai vadovaujasi prašyme nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.

16. Atsakovė 2025 m. spalio 15 d. raštu pareikalavo ne vėliau kaip iki 2025 m. spalio 17 d. pasirašyti pridedamą papildomų (nenumatytų) ir atsisakomų darbų aktą ir nedelsiant atnaujinti objekto priežiūrą ir apsaugą, darbus vykdyti pagal Sutartį, projektą ir kalendorinį darbų atlikimo grafiką bei pateikti informaciją, kaip planuojami tolimesni darbai siekiant juos užbaigti laiku, t. y. iki 2025 m. spalio 31 d. Rašte nurodyta, kad iki nurodyto termino pabaigos užsakovei negavus rangovės pasirašyto papildomų darbų akto ir rangovei neatnaujinus savo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo, užsakovė bus priversta vienašališkai nutraukti Sutartį dėl rangovės kaltės su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis rangovei: baudos taikymu, reikalavimu atlyginti užsakovės patirtus nuostolius ir įtraukimo rangovės į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dėl baudos ir nuostolių atlyginimo užsakovė kreipsis į Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą išdavusią įmonę.

17. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir neturi pagrindo nepritarti atsakovės pozicijai, kad minėtu raštu Sutarties nutraukimas nebuvo inicijuotas, t. y. nelaikytinas pranešimu apie Sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 1 dalies, Sutarties 11.2 papunkčio nuostatas, tačiau paminėti atsakovės argumentai savaime nereiškia, kad nėra tikimybės (grėsmės) dėl atsakovės realių ketinimų nutraukti Sutartį vienašališkai ieškinyje nurodytais Sutarties pagrindais. Tokią išvadą iš esmės patvirtina, atsakovės atskirojo skundo argumentai, kuriais nesutinkama, kad būtų išsaugota esama situacija.

18. Minėto atsakovės pranešimo turinio tiesioginės teisinės pasekmės (t. y. tai, ar inicijuotas Sutarties nutraukimas) nesudaro pagrindo nuspręsti dėl esminių aplinkybių skirtumo nagrinėjamoje bei atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1145-798/2021 ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-854-330/2021, kuriose taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo pardavimo sutartį atitinkamais pagrindais.

19. Be to, šiuo atveju reikšmingas ne ieškovės nurodomas tokių veiksmų vertinimas (t. y., ar tai grasinimas), o aplinkybių, ar atsakovei ėmusis nurodytų veiksmų, kils grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo nutraukti Sutartį teismo tvarka, įvykdymui, nustatymas. Būtent nurodytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimo atsakovei priimti sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo (Sutarties 11.2.2 ir 11.6 papunkčių pagrindu), gali turėti įtakos (ne)galimumui įvykdyti ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo teismo tvarka.

20. Sutarties 11.2 papunktyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti Sutartį, pranešdamas apie tai rangovui raštu prieš 15 dienų CK 6.217 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir toliau nurodytais pagrindais, be kita ko: jeigu rangovas nesilaiko Sutarties sąlygų dėl darbų kokybės: naudoja netinkamas medžiagas ar kitus darbų komponentus, nekokybiškai atlieka darbus ar jų dalį, nepaiso užsakovo nurodymų pašalinti trūkumus iki nustatytų terminų ar elgiasi kitaip nei nustatyta Sutartyje, ir dėl to užsakovas turi pagrindo manyti, kad rangovas nepajėgus užbaigti darbų be esminių trūkumų ar didelių nuostolių užsakovui (Sutarties 11.2.2 papunktis).

21. Pagal Sutarties 11.6 papunktį, – jeigu užsakovas nutraukia Sutartį dėl netinkamo rangovo Sutarties vykdymo, rangovas privalo atlyginti užsakovui visas dėl šio Sutarties nutraukimo susidariusias išlaidas, patirtas dėl Sutartyje numatytų darbų užbaigimo, ir kompensuoti dėl šio nutraukimo patirtus nuostolius, įskaitant ir nuostolius dėl pabrangusių darbų, dėl užsakovo negautų pajamų, jei dėl rangovo atsisakymo vykdyti Sutartį, Objektas nebūtų užbaigtas laiku.

22. Pastaroji Sutarties nuostata (Sutarties 11.6 papunktis) nelaikytina Sutarties nutraukimo pagrindu. Kadangi ieškinyje pareikšti reikalavimai nėra susiję su Sutarties nutraukimo pasekmių (ne)taikymu, t. y. teismas šių klausimų nespręs, Sutarties 11.6 papunkčio nurodymas apskųstoje nutartyje yra perteklinis (nesusietas su ieškinio reikalavimais ir argumentais dėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui). Ši nutarties dalis turi būti patikslinta.

23. Atsakovė vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-299-178/2018 (e2-265-178/2018), kurioje nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo nutraukti sutartį – taikymas situacijoje, kai realus sutarties vykdymas nebevyksta, situacijos niekaip ir nesureguliuotų, o tik įtvirtintų esamą ne tik šalims, bet ir viešajam interesui kenksmingą situaciją, bet aktualios sutarties realaus vykdymo tęstinumo problemos neišspręstų (net ir laikinai).

24. Nagrinėjamu atveju iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl Sutarties nutraukimo pagrindo ir būdo, sutarties šalių kaltės, tačiau atsakovė atskirajame skunde nepagrindė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų galimybė įvykdyti ieškovės tikėtinai pagrįstą reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo teismo tvarka.

25. Pažymėtina, kad, kaip nurodo atsakovė, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

26. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pabrėžia laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą bei daromą žalą, tačiau iš esmės nenurodo priemonių, galinčių užtikrinti pareikšto reikalavimo įvykdymo galimybę, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir būtų pakankamos tikslui pasiekti. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog atsakovė byloje pareiškė priešieškinį ieškovei UAB „Sūduvos statyba“ dėl sutarties nutraukimo dėl rangovo kaltės, permokos, baudos ir nuostolių priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai leidžia daryti išvadą, kad klausimo dėl Sutarties nutraukimo teismo tvarka išsprendimas neapriboja atsakovės galimybės apginti savo interesus.

27. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams dėl pritaikytos antrosios laikinosios apsaugos priemonės – Sutarties vykdymo sustabdymo – nepagrįstumo. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad tokio pobūdžio priemonė nėra susijusi su ieškiniu pareikštais reikalavimais bei galimumu jį įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje šios priemonės taikymo būtinumo taip pat iš esmės nemotyvavo.

28. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-381/2015; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021)

29. Ieškinyje, pagrįsdama poreikį Sutarties vykdymą, ieškovė nurodė, kad 1) užsakovė reikalauja, jog rangovė darbus atliktų tik su 11 852 m³ papildomo grunto kiekiu ir pasiektų projekte numatytus aukščius bei nuolydžius (kas objektyviai nėra įmanoma atlikti); 2) nesustabdžius Sutarties vykdymo sueis darbų atlikimo terminas, todėl užsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai (formaliai) įgis pagrindą konstatuoti, kad rangovė neva laiku neįvykdė darbų bei praleido darbų atlikimo terminą nurodyta.

30. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti sprendžiami sutarties vykdymo klausimai, tiesiogiai nesusiję su ieškinio reikalavimais, tokios priemonės taikymas neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, todėl naikintinos.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, – panaikinti nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytas 2025 m. gegužės 22 d. statybos rangos darbų pirkimo – pardavimo sutarties Nr.79-2025-141 vykdymas, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti šią ieškovės prašymo dalį; patikslinti apskųstos nutarties dalį dėl draudimo atsakovei priimti sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, nurodant Sutarties nutraukimo pagrindą – Sutarties 11.2.2 papunktį. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį – panaikinti nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytas 2025 m. gegužės 22 d. statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.79-2025-141 vykdymas, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti šią ieškovės prašymo dalį.

Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl draudimo atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priimti sprendimą dėl vienašališko 2025 m. gegužės 22 d. statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.79-2025-141 nutraukimo, nurodant, kad uždraudžiama atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priimti sprendimą dėl vienašališko 2025 m. gegužės 22 d. statybos rangos darbų pirkimo–pardavimo sutarties Nr.79-2025-141 nutraukimo sutarties 11.2.2 papunkčio pagrindu.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.