- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2-854-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, viešajai įstaigai Šiaulių
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl pripažinimo neįgijus teisės vienašališkai nutraukti sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „NEG Recycling“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad atsakovė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras neįgijo teisės vienašališkai nutraukti šalių 2013 m. gruodžio 2 d. sudarytą viešojo pirkimo - pardavimo sutartį (projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimo sutartį) 2021 m. gegužės 3 d. atsakovės rašte Nr. SD-334 nurodytais pagrindais.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2013 m. gruodžio 2 d. sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (projekto „Šiaulių regiono komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektavimo, statybos ir operatoriaus paslaugų pirkimo sutartį) atsakovės 2021 m. gegužės 3 d. rašte Nr. SD-334 nurodytais pagrindais.
3. 2021 m. rugpjūčio 16 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriame pareikštas papildomas reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atliekamas preliminarus ieškinio vertinimas yra skirtas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Teismas konstatavo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovei, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia tuos reikalavimus, pridėjo įrodymus, taigi, tikėtinai pagrindė savo ieškinį.
6. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl to, ar atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti šalių 2013 m. gruodžio 2 d. sudarytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovės 2021 m. gegužės 3 d. rašte Nr. SD-334 nurodytais pagrindais. Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad atsakovės vienašaliu sprendimu minėtos sutarties paskutinė galiojimo diena yra nustatyta 2021 m. birželio 14 d., tad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje situacijoje yra būtinas.
7. Teismas sutiko su ieškove, kad jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos ir atsakovė pagrindinę sutartį nutrauktų nesant tam pagrindų, tarp šalių kiltų ginčas ne tik dėl pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumo, nuostolių atlyginimo, bet tokie atsakovės veiksmai galėtų padaryti įtaką Šiaulių regiono gyventojams bei verslo subjektams teikiamų paslaugų kokybei ir punktualumui ar netgi galėtų turėti įtakos gyventojų ir verslo subjektų mokamai kainai už atliekų tvarkymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su atskiruoju skundu pateikti papildomi dokumentai – 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymo dėl VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš darbo kopija, 2020 m. gruodžio 23 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kopija, 2021 m. gegužės 11 d. prokuroro pranešimo dėl prašymo atlikti eksperimentą kopija, eksploatavimo priežiūros nuolatinės komisijos apžiūros akto Nr. 3 priedo Nr. 2 kopija, 2013 m. pirkimo dokumentų kopija, 2021 m. gegužės 27 d. tarnybinio pranešimo kopija, 2021 m. vasario 19 d. atsakovės elektroninio laiško kopija, 2021 m. balandžio 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopija, 2021 m. gegužės 25 d. atsakovės rašto ieškovei kopija, atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už krautuvo nuomą kopija.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Esminė problema, su kuria daugiau nei pusę metų susiduria atsakovė, yra ieškovės atsisakymas bendradarbiauti ir bet kokių ketinimų tikrinti ieškovės veiklą blokavimas, o tolesnis sklandus šalių sudarytos pagrindinės sutarties vykdymas yra neįmanomas, nes ieškovė akivaizdžiai slepia atliekamus neteisėtus veiksmus.
9.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku, o tenkinus ieškovės reikalavimą, ieškovė tik įgytų kitai civilinei bylai prejudicinę galią turintį sprendimą.
9.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai varžo atsakovės interesus – pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bylos nagrinėjimo metu ieškovė turės teisę tęsti pagrindinės sutarties vykdymą netgi nepaisant akivaizdžių pagrindinės sutarties vykdymo pažeidimų ir netgi galės toliau tęsti šiuos pažeidimus.
9.4. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas neapsunkintų galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
9.5. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grįstas ne grėsme, kad teismo sprendimo vykdyti nebus įmanoma, tačiau galimu nepatogumu ar nemalonumu, jei ieškovei tektų tikslinti ieškinį šioje byloje ar rinktis kitokį savo teisių gynimo būdą.
9.6. Siekdama išsaugoti šalių teisinius santykius, ieškovė gali pašalinti atsakovės nurodytus pagrindinės sutarties vykdymo trūkumus, o vien tai, kad ieškovė mano, jog šių pažeidimų nėra, nepaneigia pažeidimų egzistavimo.
9.7. Neegzistuoja jokia grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, o skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslų.
9.8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sudaro sąlygas bylos vilkinimui.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Kartu su atsiliepimu pateikta 2021 m. gegužės 11 d. mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo apžiūros nuolatinės komisijos apžiūros akto Nr. 4 kopija.
11. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais esminiais motyvais:
11.1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovės teisių labiau nei būtina.
11.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina dabartinės situacijos status quo iki teisme bus priimtas sprendimas.
Atsiliepimas
11.3. Atsakovės teiginys, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepaisant esą akivaizdžių pagrindinės sutarties pažeidimų, nesuteiks jokių teisių atsakovei kontroliuoti ieškovės veiklą yra nepagrįstas – pagrindinė sutartis suteikia teisę atsakovei kontroliuoti ieškovės veiklą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant pagrindinėje sutartyje įtvirtintų galimos kontrolės ribų.
11.4. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ne tik apsunkintų ar padarytų teismo sprendimo įvykdymą praktiškai neįmanomu, bet ir pažeistų viešąjį interesą.
11.5. Teismo nutartis yra teisėta, nes egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
11.6. Laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku – ieškovei palankus teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes, nes būtų pripažinta, kad atsakovė neturi teisės vienašališkai nutraukti pagrindinę sutartį atsakovės rašte nurodytais pagrindais.
11.7. Sąmoningas atsakovės siekis nutraukti pagrindinę sutartį lemia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba būtų neįmanomas.
11.8. Ieškovės tikslas inicijuojant šį teisminį ginčą yra pagrindinės sutarties išsaugojimas, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei nutraukus sutartį, galutinis teismo sprendimas taptų betikslis dėl sudėtingumo atkurti nutrauktus šalių sutartinius santykius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).
Dėl papildomai pateiktų dokumentų, kaip naujų įrodymų, priėmimo
13. Kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į skundą bylos šalys pateikė papildomus dokumentus. Nors bylos šalys nepaprašė pridėti teikiamų rašytinių įrodymų prie bylos, tačiau šiais įrodymais rėmėsi skunde bei atsiliepime į skundą, todėl jų priėmimo klausimas yra spręstinas.
14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
15. Analizuojamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepranešus atsakovei, todėl nebuvo sudaryta galimybė atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės prieštaravimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Esant tokiai aplinkybei, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, kaip nauji įrodymai, priimami ir pridedami prie bylos.
16. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji pirmosios instancijos teismui iki apskųstos nutarties priėmimo neteikė 2021 m. gegužės 11 d. mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių eksploatavimo apžiūros nuolatinės komisijos apžiūros akto Nr. 4 kopijos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį ieškovės atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės pateiktas naujas įrodymas nepriimamas.
Dėl apeliacinės instancijos teismui šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimų į juos
17. 2021 m. liepos 23 d. gautas atsakovės prašymas skirti bylą pagal jos atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka. Be kita ko, šiame prašyme atsakovė išdėstė naujas papildomas aplinkybes, kuriomis remdamasi prašo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu atsakovė iš esmės papildė atskirąjį skundą. CPK nustatytas draudimas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą (CPK 323 str., 338 str.). Vadinasi, atsakovės atskirąjį skundą pildantys argumentai, pateikti rašytinių paaiškinimų būdu pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, negali būti priimami ir svarstomi. Atitinkamai negali būti priimami ir vertinami nauji įrodymai, atsakovės pateikti siekiant pagrįsti argumentus, kuriais iš esmės pildomas atskirasis skundas.
18. 2021 m. rugpjūčio 17 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad šį procesinį dokumentą teikia atsikirsdama į atsakovės 2021 m. liepos 23 d. prašyme išdėstytus paaiškinimus (nutarties 17 p.). Kadangi nėra priimami atsakovės 2021 m. liepos 23 d. prašyme išdėstyti paaiškinimai, nes jais, pažeidžiant CPK 323 straipsnio draudimą, pildomas atskirasis skundas, nėra pagrindo svarstyti ieškovės paaiškinimų (atsikirtimų) dėl nepriimtų atsakovės paaiškinimų, taip pat prie ieškovės paaiškinimų pridėtų duomenų (naujų įrodymų) priėmimo klausimą.
19. Be to, 2021 m. rugpjūčio 18 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškovės 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus. 2021 m. rugpjūčio 19 d. gauti ieškovės atsikirtimai (pavadinti rašytiniais paaiškinimais) į atsakovės 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad CPK normos numato šalims teisę pateikti atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį, tačiau apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą nėra numatyta galimybė šalims teikti pakartotinius atsiliepimus į pateiktą atsiliepimą, dublikus, triplikus ar pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į aptarto draudimo papildyti atskirąjį skundą procesines pasekmes (nutarties 17 ir 18 punktai), 2021 m. rugpjūčio 18 d. atsakovės atsiliepimą į ieškovės rašytinius paaiškinimus bei 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės atsikirtimus kartu su prie jų pridėtais naujais rašytiniais įrodymais atsisakoma priimti.
Dėl sprendžiamo klausimo esmės
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
21. Atskirajame skunde atsakovė iš esmės neginčija pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo, bet akcentuoja, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku. Vadinasi, byloje nustatyta ir neginčijama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio pirma facie pagrįstumas, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir šiuo aspektu vertintina tik pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis – ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškinio dalyką.
22. Nors byloje ieškovė ieškinio reikalavimą lingvistiškai suformulavo kaip prašymą pripažinti atsakovę neturinčia teisės vienašališkai nutraukti šalių sudarytą sutartį atsakovės nurodytais nutraukimo pagrindais, susipažinus su šalių argumentais darytina išvada, kad šiuo atveju yra pareikštas prevencinio pobūdžio ieškinys – ieškovė siekia užkirsti kelią atsakovės veiksmams vienašališkai nutraukiant šalių sudarytą sutartį.
23. Prevencinis ieškinys yra specifinis asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuriuo siekiama užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmas ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 str. 3 p.). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad prevencinį ieškinį reiškianti šalis gali prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės sutampančią su ieškinio reikalavimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2147/2013). Kita vertus, teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė net ir nagrinėjant prevencinius ieškinius (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-206-516/2019, 22 punktą ir jame nurodytą praktiką).
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, tai yra jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (liet. dabartinė padėtis) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad ginčo nagrinėjimo laikotarpiu šalių sudaryta sutartis nebūtų vienašališkai nutraukta tais pagrindais, dėl kurių vyksta teisminis ginčas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikštą ieškinio reikalavimą ir užtikrina, kad teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu bylos šalių situacija nepasikeistų, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės neišeina už pareikšto ieškinio ribų ir yra galimos. Dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimumo Lietuvos apeliacinio teismo analogiška išvada buvo padaryta kitoje panašioje civilinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį civilinėse bylose Nr. e2-299-178/2018 ir Nr. e2-265-178/2018).
25. Be kita ko, atsakovė ginčija antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. Atsakovės vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui ar įvykdymo pasunkėjimui. Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti. Tuo atveju, jei bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, tačiau šalių sudaryta pagrindinė ginčo sutartis būtų nutraukta tais pagrindais, kuriuos teismas pripažintų neteisėtais ar nepagrįstais, atkurti nutrauktus teisinius santykius taptų sudėtinga ar iš viso neįmanoma (pavyzdžiui, jei ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo funkcijas būtų perėmęs kitas subjektas). Pati atsakovė atskirajame skunde užsimena, kad nutraukus pagrindinę ginčo sutartį, ieškovei tektų tikslinti ieškinį ar rinktis kitokį savo teisių gynimo būdą. Vadinasi, šiuo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
26. Akcentuotina, kad ginčas yra susijęs su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais – jis kilo iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Be to, viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).
27. Apskųstoje nutartyje vertindamas viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas išreiškė nuostatą, kad ginčo sutarties nutraukimas nesant tam teisėtų pagrindų galėtų daryti įtaką Šiaulių regiono gyventojams teikiamų paslaugų punktualumui bei kokybei ar gyventojų ir verslo subjektų mokamai kainai už atliekų tvarkymą. Atskirajame skunde atsakovė akcentavo neturinti teisės savavališkai padidinti Šiaulių regiono gyventojų bei verslo subjektų mokamų rinkliavų, tačiau nurodė, jog pagal patvirtintą metodiką Šiaulių regiono subjektų mokama kaina priklauso nuo tiesiogiai su atliekų sutvarkymu susijusių sąnaudų. Be to, atsakovė deklaravo esanti pasirengusi ir sieksianti maksimaliai tinkamai užtikrinti sklandų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių operavimą, jei toks poreikis kiltų.
28. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog CPK 423⁷ straipsnio 1 dalies prasme turi būti vertinamos ne neigiamos pasekmės, kurias gali sukelti laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas, bet galimos neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pasekmės. Atsakovė savo atskirajame skunde pabrėžė, kad galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ir ieškovei darant pažeidimus, susijusius su operavimu mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais, yra sukeliama žala atsakovei bei gamtai.
29. Apie tai, kokio dydžio žala tikėtinai sukeliama gamtai tuo atveju, jei ieškovė netinkamai operuoja mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais, atskirajame skunde nėra detalizuota. Atskirajame skunde taip pat nėra nurodyta kiek, atsakovės manymu ir (ar) skaičiavimu, galima žala gamtai padidėtų per tikėtiną bylos nagrinėjimo laikotarpį pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gamtai bus daroma žala, kurios pavyktų išvengti netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.
30. Savo patiriamą žalą atsakovė kildina iš to, kad ieškovė nutraukė dalies paslaugų (atliekų pakrovimo) teikimą ir dėl šios priežasties atsakovė patyrė maždaug 25 000 Eur nuostolių. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nenustatyta, kad atsakovė teisme būtų pareiškusi reikalavimų ieškovei dėl dalies paslaugų nevykdymo ir (ar) nuostolių atlyginimo (CPK 179 str. 3 d.). Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė laikėsi pozicijos, kad nei vienas iš atsakovės nurodytų pagrindinės ginčo sutarties nutraukimo pagrindų neįvardija netinkamo ieškovės paslaugų teikimo, o atsakovė siekia plečiamai interpretuoti pagrindinės ginčo sutarties sąlygas. Byloje šalys neginčija, kad pagrindinės ginčo sutarties vykdymas šiuo metu nėra sustojęs (išskyrus atliekų pakrovimo teikimą, kurį, atsakovės teigimu, turėtų vykdyti ieškovė). Atskirajame skunde nėra pateikta duomenų apie tai, kad atsakovės patiriamos atliekų pakrovimo išlaidos sumažėtų tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų netaikomos ir ji galėtų vienašališkai nutraukti pagrindinę ginčo sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima daryti išvados, kad galimos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
31. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi teisėtai ir pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti šalių padėties nepasikeitimą ginčo nagrinėjimo metu, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.