Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lenkijos bendrovės ,,AGRO MTF Sp. z o. o.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Champs“ ieškinį atsakovei Lenkijos bendrovei „AGRO MTF Sp. z. o. o.“ dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė nepriimti apeliantės naujai pateiktų įrodymų, kadangi jie pateikti pavėluotai, duomenys yra abejotini ir nepagrįsti pirminiais duomenimis.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

20. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

21. Byloje ginčas kilo dėl sutarties vykdymo: ieškovė teigia, kad apeliantė neatsiskaito už jai pateiktas prekes (kompostą), apeliantė įrodinėja, kad ieškovės pateiktas kompostas buvo netinkamos kokybės, todėl apeliantei nekyla pareiga mokėti už prekes. Taigi, pagrindinė byloje nustatinėtina aplinkybė – ar ieškovės pateiktas kompostas buvo kokybiškas ir atitiko konkrečiai prekių rūšiai (šiuo atveju kompostui, pritaikytam auginti grybus) keliamus reikalavimus. Akivaizdu, kad apeliantei esant suinteresuotai pagrįsti jos įrodinėjamas aplinkybes (kad ieškovės tiektas kompostas buvo netinkamos kokybės) visus ginčo nagrinėjimui reikšmės turinčius įrodymus ji turėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad apeliantė naujai teikiamų įrodymų ne tik kad nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur vyksta esminis bylos nagrinėjimas, bet net nenurodė, jog turi duomenis, pagrindžiančius jos įrodinėjamas aplinkybes, tačiau negali jų pateikti dėl techninių gedimų, kaip teigia apeliaciniame skunde. Aktualu ir tai, kad iš teikiamų duomenų nėra galimybės nustatyti, kas, kam, kokiu tikslu ir kokius konkrečius duomenis teikia. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujų įrodymų teikimas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka stadijoje nepagrįstas objektyviomis priežastimis, todėl negalima daryti išvados, kad galimybė ir (ar) būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik apeliacinės instancijos teisme.

22. Be to, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

23. Šiuo atveju ginčas kilęs dėl ieškovės pateikto komposto kokybės, tačiau teikiami duomenys apie komposto temperatūrą tam tikromis datomis neįrodo, kad fiksuoti būtent ieškovės pateikto komposto, dėl kurio kokybės kilo ginčas byloje, temperatūros rodmenys (bylos nagrinėjimo metu nustatyta, to neneigė ir apeliantė, kad kompostą jai tiekė ir kitos įmonės). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliantės teikiamus grafikus su bendro pobūdžio informacija apie atitinkamomis dienomis fiksuotus komposto temperatūros rodmenis, teisėjų kolegija vertina kaip neturinčius įrodomosios reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos išsprendimui.

24. Vadovaudamasi įstatymo reglamentuota tvarka ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl nepriima apeliantės teikiamų rašytinių duomenų kaip naujų įrodymų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

25. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą bei pirkėjo pareigą atsiskaityti už jį, aiškinimo ir taikymo, įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo bei proceso teisės normų, nustatančių įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

26. Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovė (pardavėja) ir apeliantė (pirkėja) sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parduoti suderinto asortimento prekes (grybieną auginimo terpėje, kompostą), o apeliantė sumokėti už jas sutartą kainą (sutarties 1.1 papunktis) (1 t., b. l. 16–24). Pardavėja, be kita ko, įsipareigojo pristatyti pirkėjos užsakytas prekes, atitinkančias sutartą kainą ir paprastai tokioms prekėms keliamus kokybės reikalavimus, pagal su pirkėja suderintą grafiką ir sąlygas, vadovaujantis pervežimo sąlygomis CPT pagal INCOTERMS 2010 transportavimo sąlygas, arba taikyti abejoms šalims priimtinas kitokias pristatymo sąlygas ir kainas. Tačiau pardavėja neįsipareigojo vykdyti kitų reikalavimų, kurie nenumatyti sutartyje (sutarties 1.1, 2.4, 3.2 ir 3.3 papunkčiai, 1 t. b. l. 16–18).

Dėl reikalavimų parduodamo daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus bei įrodinėjimo naštos paskirstymo

28. Nagrinėjamai bylai aktualios teisės normos, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis).

29. Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas).

30. Remiantis CK 6.327 straipsniu, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (5 dalis).

31. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi, garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

32. Pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų (CK 6.333 straipsnio 2 dalis); tokiu atveju, kai pardavėjas tiesiogiai garantuoja daiktų kokybę (sutartinė garantija), jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo netinkamo daikto naudojimo ar saugojimo arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 24 punktas). Tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 17 punktas).

33. Sutartimi, kaip minėta, ieškovė (pardavėja) įsipareigojo perduoti apeliantei (pirkėjai) prekes, atitinkančias paprastai tokioms prekėms keliamus reikalavimus pagal su pirkėju suderintą grafiką ir sąlygas (sutarties 3.3 papunktis, 1 t., b. l. 18–19). Bylos šalys neginčija, kad prekės (grybiena auginimo terpėje, kompostas) buvo skirtos grybų auginimui, todėl jos turėjo būti tinkamos naudoti pagal jų tiesioginę, šalių atskleistą ir joms žinomą paskirtį.

34. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantė neįrodė, jog prekės (kompostas) neatitiko šalių sutartų šiai prekės rūšiai keliamų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad apeliantės pateikti įrodymai nepagrindė, jog planuojamo gauti grybų derliaus ji negavo būtent dėl ieškovės pateikto netinkamo komposto (jo perkaitimo gabenimo metu), todėl ieškinį dėl skolos priteisimo patenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas visapusiškai įvertinus bylos medžiagą, tinkamai paskirsčius tarp bylos šalių įrodinėjimo pareigas ir laikantis pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos.

35. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad byloje esantys tarptautiniai krovinių gabenimo važtaraščiai (CMR) patvirtina, jog sutartimi aptartos prekės apeliantei buvo pristatytos, pretenzijų dėl jų kiekio ir kokybės apeliantė nereiškė (1 t., b. l. 51–74, 111–134). Tačiau ieškovei 2023 m. vasario 15 d. pateikus reikalavimą apmokėti už pateiktas prekes (1 t., b. l. 188), apeliantė 2023 m. kovo 10 d. pateikė ieškovei duomenis apie iš komposto gautą derlių bei nurodė, kad kompostas yra nekokybiškas (2 t., b. l. 81–86). Remdamasi tuo, kad ieškovės pateiktas kompostas neatitiko savybių, kurios leistų pasiekti prognozuotą gauti derlių, apeliantė atsisakė apmokėti už pateiktas prekes ir įrodinėja, kad ieškovė pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

36. Kaip nurodyta pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 21 punktas). Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką būtent pirkėjas (nagrinėjamoje civilinėje byloje – apeliantė) turi įrodyti parduotų daiktų (šiuo atveju ieškovės parduoto komposto) trūkumų faktą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės visi apeliantės į bylą pateikti įrodymai pagrindžia tik apeliantės atitinkamais laikotarpiais gauto grybų derliaus rezultatus, bet ne komposto trūkumus. Sutartimi ieškovė įsipareigojo tiekti atitinkamą kiekį įprastai tokioms prekės keliamus kokybės reikalavimus atitinkančias prekes, tačiau neįsipareigojo vykdyti kitų reikalavimų (sutarties 2.4 ir 3.3 papunkčiai). Šalys sutartimi nenustatė, koks derlius turi būti pasiektas iš ieškovės pateikto komposto, ieškovė negarantavo atitinkamo derliaus rezultatų. Apeliantė įrodinėjo, kad grybų auginimas skirstomas į etapus, kurie susideda ne tik iš tinkamų komponentų grybų auginimui parinkimo, tačiau ir iš tinkamų sąlygų grybų auginimui sudarymo (vėdinimo, laistymo, apšvietimo ir pan.), todėl apeliantės teiginiai, kad derliaus rezultatai buvo prasti išimtinai dėl netinkamos kokybės ieškovės pateikto komposto, nelaikytini pagrįstais.

38. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad savo argumentus dėl netinkamos kokybės komposto apeliantė grindė ir dr. N. S. išvada, kurioje nurodyta, jog „atsakovės derlių, auginant pievagrybius III fazės substrate, tikėtina, kad paveikė pristatytas substratas. Tai galėjo būti susiję tiek su jo kokybe, tiek su transportavimo sąlygomis. Dėl to derliaus nuostoliai galėjo siekti 6–8 kg/kv. m“ (3 t., b. l. 93–94).

39. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, nesirėmė N. S. pateikta išvada, pažymėjęs, kad ji neparemta objektyviais duomenimis ir konkrečiais ginčo komposto rodikliais. Byloje nustatyta, kad dr. N. S. neturėjo pakankamos informacijos ir duomenų, sudarančių pagrindą pateikti išsamias pastabas ar išvadas apie ieškovės prieš pusantrų metų pateiktą kompostą. 2024 m. spalio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. S. paaiškino, kad iš apeliantės jokios informacijos apie ginčo kompostą ir grybų auginimo sąlygas negavo, išvada paremta išimtinai jo patirtimi (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:34:00 min. iki 00:38:01 min.).

40. Būtina paminėti, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu atsikirtimus į ieškinį grindė ir duomenimis apie gautą grybų derlių naudojant kitų tiekėjų kompostą, tačiau duomenų bei įrodymų, kaip apeliantė gamybos procese atribojo iš ieškovės ir iš kitų tiekėjų gautą kompostą, apie tai, kad ji atskirai fiksavo konkretaus tiekėjo gautos prekės panaudojimo efektyvumą, nėra.

41. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad tos pačios partijos, analogišką apeliantei teiktam kompostui, naudojo ir kiti grybų gamintojai, tačiau jų gauto derliaus naudingumas buvo aukštas (2 t., b. l. 131, 3 t., b. l. 14). Tai leidžia padaryti išvadą, kad komposto kokybė buvo tinkama ir atitiko įprastus tos prekės kokybės reikalavimus.

43. Remiantis sutarties nuostatomis, prekes pristatyti apeliantei įsipareigojo ieškovė (pardavėja) (sutarties 3.2 papunktis). Pardavėja įsipareigojo pristatyti prekes vadovaujantis pervežimo sąlygomis CPT pagal INCOTERMS 2010 transportavimo sąlygas, kurios reiškia, kad pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekes į pirkėjo nurodytą vietą. Vežėją pasirenka pardavėjas. Pardavėjas nėra atsakingas už prekių sugadinimą ar praradimą gabenimo metu (https://www.bnb.lt/informacija/pagrindines-pristatymo-salygos-incoterms-2010/).

44. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 6 straipsnis nenustato įpareigojimo važtaraštyje nurodyti krovinio gabenimo temperatūros, tokią informaciją, jei ji buvo būtina, šalys galėjo nurodyti savo nuožiūra, tačiau sutartimi konkrečios krovinio gabenimo sąlygos ir ypatybės nebuvo aptartos. Ieškovė pateikė duomenis, kokia produkcijos temperatūra buvo jos pakrovimo gabenti metu (3 t., b. l. 151–152), bei duomenis apie tai, kad ji buvo gabenama šaltuoju metų laiku. Pretenzijų dėl prekių pristatymo ir jų kokybės (temperatūros) pristatymo metu nebuvo gauta (1 t., b. l. 51–74).

45. Nors apeliantė nurodė, kad komposto kokybė dėl jo savybių paaiškėjo tik po prekių pristatymo, t. y. jau naudojant kompostą grybams auginti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog klausimą dėl prekių kokybės apeliantė iškėlė tik tuomet, kai ieškovė pareikalavo apmokėti susidariusį įsiskolinimą už pateiktas prekes ir įspėjo, kad nepadengus skolos tolesnis prekių tiekimas bus nutrauktas (1 t., b. l. 188, 2 t., b. l. 82–83).

46. Teisės normos, nustatančios pirkėjo teisių gynimo būdus, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, įtvirtina, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad: 1) daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

47. Nagrinėjamu atveju sutartyje buvo numatyta, kad pardavėja (ieškovė), nepriklausomai nuo pirkėjos (apeliantės) priimtų sprendimų ar priemonių dėl prekių kokybės, turi teisę pakeisti nekokybiškus produktus (sutarties 5.4 papunktis).

48. Šį sutarties sąlyga suponuoja, kad tuo atveju jei apeliantė būtų gavusi iš ieškovės netinkamos kokybės kompostą, ji, kaip atidus ir protingas, savo verslu besirūpinantis asmuo, siektų įstatyme nustatytų savo teisių gynybos būdų, tačiau apeliantė jų nesiėmė, neprašė ieškovės pakeisti prekes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad klausimas dėl komposto kokybės buvo iškeltas tik kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti sutartimi prisiimtos prievolės apmokėti už suteiktas prekes.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylos šalims įrodinėjimo pareigas, remdamasis įrodymų visuma bei laikydamasis kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepagrindė, jog ieškovės pateiktos prekės buvo netinkamos kokybės, ir teisingai nusprendė, kad apeliantei kilo pareiga atsiskaityti už jas, o sumažinti prekių kainą nėra pagrindo.

50. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliantė nenurodė jos poziciją pagrindžiančių teisinių argumentų bei nepateikė teismo išvadas paneigiančių įrodymų. Apeliaciniame skunde apeliantė išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, siekdama, kad pagal juos būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė ginčą išsprendęs teismas, tačiau vien tai, jog ginčo šalies nurodytos aplinkybės nepripažintos įrodytomis, neteikia pagrindo manyti, kad buvo padaryti CPK 176 ar 185 straipsniuose įtvirtintų teisės normų pažeidimai ir abejoti skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagal bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus, tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma ir pagrįstai konstatavo, kad joje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, jog ieškovės pateiktos prekės buvo netinkamos kokybės, todėl apeliantei kilo pareiga už jas atsiskaityti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas.

51. Netenkinus apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantė neįgijo teisės į byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas taip pat netenkinamas. Atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

52. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 801,15 Eur atstovavimo išlaidas (atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimo išlaidos).

53. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

54. Byloje pateikta 2025 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. APB37540 ir sąskaitos išrašas įrodo, kad ieškovė 2025 m. I ketvirtį apmokėjo už atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą parengimą (sąskaita faktūra apmokėta 2025 m. kovo 17 d.). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikomas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 909,27 Eur (1,3 x 2 237,90 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

55. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto užmokesčio už tokias teisines paslaugas dydžio, ieškovei iš apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimas, t. y. 2 801,15 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Champs“, juridinio asmens kodas 302942064, iš atsakovės Lenkijoje registruotos bendrovės „AGRO MTF Sp. z. o. o.“, juridinio asmens kodas 367062442, 2 801,15 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus vieną eurą ir 15 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.