Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „B. C.“ atstovei advokatei N. G.,

viešame mišriu būdu vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „B. C.“ ieškinį atsakovei L. registruotai bendrovei A. M. Sp. z. o. o. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovė UAB „B. C.“ ir atsakovė L. registruota bendrovė A. M. Sp. z. o. o. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PL 001/22, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parduoti suderinto asortimento prekes (grybieną auginimo terpėje, kompostą), o atsakovė sumokėti už jas sutartą kainą (sutarties 1.1 punktas). Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės buvo pristatytas kompostas ir laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. kovo 8 d. išrašytos 99 600 Eur vertės sąskaitos faktūros: 2023 m. sausio 26 d. 4 700,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 03/2023; 2023 m. sausio 26 d. 4 700,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 04/2023; 2023 m. vasario 1 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 07/2023; 2023 m. vasario 1 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 08/2023; 2023 m. vasario 1 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 09/2023; 2023 m. vasario 1 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 10/2023; 2023 m. vasario 8 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 11/2023; 2023 m. vasario 8 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 12/2023; 2023 m. vasario 8 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 13/2023; 2023 m. vasario 8 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 14/2023; 2023 m. vasario 13 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 15/2023; 2023 m. vasario 13 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 16/2023; 2023 m. vasario 15 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 17/2023; 2023 m. vasario 15 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 18/2023; 2023 m. vasario 15 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 19/2023; 2023 m. vasario 15 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 20/2023; 2023 m. kovo 1 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 22/2023; 2023 m. kovo 1 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 23/2023; 2023 m. kovo 1 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 24/2023; 2023 m. kovo 1 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 25/2023; 2023 m. kovo 8 d. 4 100, 00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 26/2023; 2023 m. kovo 8 d. 4 100, 00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 27/2023; 2023 m. kovo 8 d. 4 100, 00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 28/2023; 2023 m. kovo 8 d. 4 100, 00 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. BCBY 29/2023. Atsakovė ieškovės prekes priėmė, visas sąskaitas pasirašė (išskyrus 2023 m. sausio 26 d. 4 700,00 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. BCBY 04/2023 ir 2023 m. vasario 8 d. 4 100,00 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. BCBY 14/2023), ieškovei jokių pastabų dėl pristatytų prekių kiekio ir kokybės tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose nenurodė, tačiau už pristatytas prekes sutarta tvarka nesumokėjo. Ieškovė nurodė, kad buvo gautas tik 700 Eur mokėjimas pagal 2023 m. sausio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. BCBY 03/2023, 2023 m. vasario 21 d. atsakovė atliko 16 400,00 Eur sumos pavedimus, o 2023 m. kovo 2 d. ir 7 d. atsakovė atliko 20 000,00 Eur pavedimus. Pažymėtina, kad atsakovė sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl pateikto komposto kiekio ir skolos egzistavimo fakto, tačiau prašė sumažinti komposto kainą nuo 205 Eur iki 25 Eur už toną.

7. Nagrinėjamoje byloje tarp pardavėjos ir pirkėjos (juridinių asmenų) kilo ginčas dėl atsiskaitymo už pardavėjos pristatytas prekes, pirkėjai teigiant, jog buvo pristatytos netinkamos kokybės prekės.

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

8. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

9. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pagal CK 6.333 straipsnio 7 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu nurodyta sutartyje, daiktas. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

10. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nurodytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 21 punktas).

11. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką būtent pirkėjas (šiuo atveju atsakovė) turėjo įrodyti parduoto komposto (grybienos auginimo terpėje) trūkumų (netinkamos kokybės) faktą, t. y., kad jai buvo pristatytos netinkamos kokybės prekės.

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę

12. Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

13. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

14. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi, aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

16. Teismas negali remtis atsakovės liudytojo N. S. (N. S.) išvada (teisme gauta 2024 m. rugpjūčio 22 d.), kurioje nurodyta, jog atsakovės derlių tikėtina paveikė ieškovės pristatytas substratas ir tai galėjo būti susiję tiek su jo kokybe, tiek su transportavimo sąlygomis, kadangi išvadoje pateikti tik formalaus pobūdžio teiginiai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Pažymėtina, kad pats liudytojas 2024 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad išvadą parengė remdamasis vien savo patirtimi ir jokių konkrečių duomenų apie ieškovės pristatytą kompostą atsakovė jam nepateikė, taip pat atsakovė nesuteikė jam duomenų apie technologinį ieškovės parduoto komposto panaudojimą (techninių kortelių). Taigi, išvada neparemta jokiais objektyviais duomenimis ir konkrečiais ginčo komposto rodikliais.

17. Pažymėtina, kad pati atsakovės atstovė nurodė, jog jokių kompiuterinių duomenų apie ginčo kompostą ir jo panaudojimą grybų auginimo procese teismui pateikti negali, nes įmonės kompiuterinė technika sulūžo ir nežinoma, kada bus pataisyta.

20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė teigė, jog vidutiniškai pievagrybių derlingumas iš 100 kg komposto yra apie 25–30 kg pievagrybių ir nurodė, kad panaudojusi ieškovės kompostą, gavo mažesnį derlių negu įprastai, t. y. 22 kg/m², kai įprastai jos derlius siekdavo 28–29 kg/m², t. y. atsakovės planuotas derlius buvo apie 21 proc. mažesnis. Tačiau atsakovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant prekių kainą nuo 205 Eur iki 25 Eur už toną, t. y. daugiau nei 8 kartais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė negalėjo paaiškinti ir detalizuoti tokio paskaičiavimo disproporcijos. Teismo vertinimu, atsakovė, perkeldama savo verslo riziką ieškovei ir nepagrįstai atsisakydama mokėti už kompostą, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai.

22. Teismo vertinimu, atsakovė taip pat neįrodė savo teiginių dėl komposto netinkamos temperatūros pristatymo metu. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai nurodė, kad įprastai komposto temperatūra pirkėjų matuojama prekių pristatymo metu ir tam nereikalingi specialūs prietaisai, tinka elementarus skaitmeninis termometras. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad atliko temperatūros matavimus, parodančius, jog ieškovės pristatytas kompostas buvo perkaitintas ir tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose nenurodė tokių aplinkybių. Taigi, atsakovei komposto pristatymo metu buvo suteikta galimybė fiksuoti jo temperatūrą, tačiau atsakovė tokio matavimo neatliko, todėl negali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo jos nustatytos. Be to, byloje nustatyta, kad kompostas buvo gabenamas šaltuoju metu laikotarpiu ir dėl oro santykinai žemos oro temperatūros kompostas objektyviai negalėjo perkaisti. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2023 m. sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 0,4 laipsnio, 2023 m. vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -0,2 laipsnio, o 2023 m. kovo mėnesio pirmojo dešimtadienio – siekė -0,7 laipsnio. L. oro temperatūra, 2023 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais atsakovės buveinės vietoje siekė maksimaliai 3-6 laipsnius (2024 m. rugpjūčio 16 d. rašytinių paaiškinimų priedai).

23. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, parodančių, kad ieškovės parduotas ir pristatytas kompostas buvo nekokybiškas. Atsakovės konkliudentiniai veiksmai parodo, kad ji siekė įsigyti ieškovės kompostą, kadangi prekių pristatymas vyko partijomis ir atsakovė nesiekė sustabdyti pristatymo proceso.

24. Vertinant atsakovės elgesį atsiskaitant už pateiktas prekes, pažymėtina ir tai, jog ieškovė pateikė duomenis, jog atsakovė neatsiskaito ir su kitais kompostų gamintojais L.. L. Respublikos teismas 2024 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino P. G. ieškinį ir priteisė iš atsakovės 57 687,58 zlotų skolą (ieškovės 2024 m. spalio 8 d. atsiliepimo priedai). Atsakovė šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo.

25. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 99600,00 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl baudos priteisimo

27. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

28. Pagal sutarties 5.3 punktą, jeigu pirkėjui atsisakius užsakymo, pardavėjas nesutinka su atsisakymu, o pirkėjas nepriima arba neatsiima užsakytų prekių, tai privalo padengti nuostolius pardavėjui, lygius 60 proc. neatsiimtų prekės vertės.

29. Ieškovė 2023 m. vasario 21 d. išrašė atsakovei 9840 Eur sumos baudos sąskaitą faktūrą Nr. BCBY 21/2023.

30. 2023 m. vasario 21 d. produkcijos nurašymo akto duomenimis, ieškovė nurašė 80 tonų pagamintos produkcijos (grybienos auginimo terpėje) (2024 m. rugpjūčio 16 d. rašytinių paaiškinimų priedai). Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovai patvirtino šias aplinkybes, nurodydami, kad dėl produkcijos specifiškumo (gaminamas partijomis, grybų auginimo ciklui, komposto trečios fazės), pagaminimo ypatumų, jo panaudojimo termino ir grybų auginimo technologijos, tokio produkto nėra įmanoma skubiai panaudoti savo reikmėms ar parduoti kitiems pirkėjams.

31. Pažymėta, kad atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, prašydama tik sumažinti galutinę komposto kainą.

32. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

33. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

35. Pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas.

36. Pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovei atsiranda nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovės ieškovei 11,67 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1 d.).

38. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 1790,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą ir 14225,96 Eur advokatės pagalbos išlaidos.

39. Pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų už advokatės suteiktas paslaugas nustatyta, kad į šias išlaidas jau buvo įtrauktos vertimų į l. kalbą išlaidos (žr. pvz., 2023 m. liepos 31 d. sąskaitą APB29864, 2024 m. gegužės 8 d. sąskaitą APB33407), todėl jos papildomai ieškovei nepriteistinos. Kitų duomenų apie ieškovės turėtas vertimo išlaidas teismui nebuvo pateikta.

40. Teismo vertinimu, ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos, įvertinant advokatės suteiktų paslaugų apimtį ir kompleksiškumą (ikiteisminės išlaidos, susijusios su nagrinėjama byla, ieškinio rengimo išlaidos, atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ruošimo išlaidos, teiktų rašytinių paaiškinimų ir papildomų duomenų parengimo išlaidos, atsiliepimų į atsakovės prašymus rengimo išlaidos, ieškovės atstovės atstovavimo teismo 2024 m. gegužės 9 d., 2024 m. rugpjūčio 22 d., 2024 m. spalio 15 d., 2024 m. lapkričio 13 d. posėdžiuose išlaidos, 2024 m. spalio 15 d. vykimo į teismą dalyvauti bylos nagrinėjime išlaidos), bei teisminio proceso eigą, neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B. C.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės L. registruotos bendrovės A. M. Sp. z. o. o. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 99600,00 Eur (devyniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų eurų, 00 centų) skolą, 9840,00 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų, 00 centų) netesybas, 11,67 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1790,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimties eurų, 00 centų) žyminį mokestį bei 14225,96 Eur (keturiolikos tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų, devyniasdešimt šešių centų) advokatės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.