- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1547-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14101-490/2019 pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir kt., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę; santuokos metu įgytą, atsakovo vardu įregistruotą transporto priemonę „VW Phaeton“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui, ieškovei priteisiant 2100 Eur kompensaciją; gyvenamąjį namą, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja šalių nuosavybe; priteisti ieškovei 11 165 Eur piniginę kompensaciją už 2/3 dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto; visus sutartinius įsipareigojimus pagal su UAB „Mogo LT“ sudarytą 2017 m. balandžio 1 d. transporto priemonės nuomos sutartį, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole ir po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui; priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti išlaikymą neįgaliam nuo vaikystės pilnamečiam sūnui N. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1/2 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos nuo teismo sprendimo priėmimo iki N. M. gyvos galvos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; nutraukiant santuoką šalims palikti santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo neįgaliam sūnui N. M. išlaikymą (paramą), mokant periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki gyvos galvos; pripažinti automobilį „VW Phaeton“, gyvenamąjį namą, kitus statinius ir 0,3200 ha ploto žemės sklypą - asmenine atsakovo nuosavybe; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.; pripažinti prievolę UAB „Mogo LT“, asmenine atsakovo prievole priteisiant ją vykdyti asmeninėmis atsakovo lėšomis; priteisti iš atsakovės visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo neįgaliam sūnui N. M. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1/2 dalį Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos nuo nutarties priėmimo dienos (nuo 2018 m. balandžio 19 d.) iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje; areštavo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovui. Areštuotą turtą pavedė saugoti turto savininkui.
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12559-359/2018, 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi ir 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-480/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1991 m. spalio 12 d. Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – Č., atsakovui– prigimtinę pavardę – M.; priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, paliko nepakeistą. Kitą skundžiamo sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Atsakovas 2019 m. gegužės 27 d. teismui pateikė prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12559-359/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Jei teismas manytų, kad ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo pilnamečiui sūnui N. M. užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. civilinėje byloje Nr. e2-12559-359/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti sūnui laikiną materialinį išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12559-359/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo pilnamečiui sūnui N. M. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur nuo nutarties priėmimo dienos (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Kitą prašymo dalį atmetė.
7. Nurodė, kad atsakovo pateiktas prašymas pakeisti teismo priteistą laikino išlaikymo dydį iš esmės nėra grindžiamas pasikeitusiais vaiko poreikiais ar pasikeitusia tėvo turtine padėtimi, tačiau argumentuojamas neteisėtais antstolės veiksmais, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo ar pakeitimo –prašydamas laikiną apsaugos priemonę – išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų kainas (CPK 182 straipsnio 1 dalis), į vaiko neįgalumo lygį (80 proc.), gaunamą pašalpą, buvo pagrindas spręsti, kad teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi priteistas šalių neįgalaus sūnaus laikinas išlaikymas yra reikalingas, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas atsižvelgė taip pat į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu priteisė iš atsakovo neįgaliam sūnui N. M. 135 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus gyvos galvos. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12559-359/2018, 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi ir 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šalių sūnus yra darbingas tik 20 procentų, todėl išlaikymo priteisimas yra galimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovui tenkanti išlaikymo suma (135 Eur), skirta sūnaus išlaikymui, neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1/2 dalį Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos nuo nutarties priėmimo dienos (nuo 2018 m. balandžio 19 d.) iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje yra per didelis, atitinka daugiau nei minimalius vaiko poreikius, dėl to jo sumažinimas iki 90 Eur atitiktų išlaikymo pilnamečiam neįgaliam vaikui paskirtį ir nagrinėjamu atveju užtikrintų jo interesų apsaugą, kadangi jam pašalpą moka valstybė.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. skundžiama nutartis yra iš esmės nemotyvuota, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas laikino išlaikymo dydį sumažino iki 90 Eur per mėnesį.
8.2. Atsakovo pateiktas prašymas pakeisti teismo priteistą laikino išlaikymo dydį nebuvo grindžiamas pasikeitusiais neįgalaus pilnamečio vaiko poreikiais ar pasikeitusia atsakovo turtine padėtimi, argumentuojamas vien tik neteisėtais antstolės veiksmais, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės rėmėsi atsakovo teiginiais ir visiškai nepagrįstai, neatsižvelgiant į neįgalaus pilnamečio vaiko poreikius, laikino išlaikymo dydį sumažino.
8.3. Antstolės veiksmai vykdant Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį buvo teisėti, o atsakovas 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje nurodė, kad visi jo skundai dėl antstolės veiksmų buvo netenkinti. Be to, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo neįgaliam sūnui N. M. buvo priteistas 135 Eur išlaikymas, neįsiteisėjo, taigi negali būti vertinama, kad būtent tokio dydžio išlaikymas sūnui bus priteistas. Kita vertus, Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje, kuria grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl išlaikymo neįgaliam pilnamečiam sūnui priteisimo, nepasakė, kokia išlaikymo suma per mėnesį turi būti priteisiama ar kad 135 Eur išlaikymo dydis yra per didelis, o išlaikymo klausimą spręsti iš naujo grąžino dėl papildomų įrodymų surinkimo ir vaikui reikalingos bei iš valstybės gaunamos paramos dydžio patikslinimo.
8.4. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo, svarstytinas klausimas, ar neįgalus N. M. negauna pakankamai pajamų jo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Teismas, užuot analizavęs būtinus neįgalaus vaiko poreikius bei išlaidų jiems patenkinti dydį, iš esmės be jokių motyvų nusprendė, kad iš atsakovo priteista ½ dalis Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio laikino išlaikymo suma yra per didelė, todėl turi būti mažinama iki 90 Eur sumos, kuri užtikrins neįgalaus vaiko interesų apsaugą. Nesuprantama, kodėl teismas nusprendė laikino išlaikymo dydį sumažinti iki 90 Eur, šios savo parinktos sumos nemotyvavo. Vienintelis teismo argumentas iš esmės yra tik tai, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl išlaikymo neįgaliam pilnamečiam sūnui priteisimo, taip panaikindamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovo neįgaliam sūnui buvo priteistas 135 Eur išlaikymas.
Atsiliepimas
8.5. Ieškovė dėl atsakovo prašymo pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė atsiliepimą ir jame išsamiai išdėstė nesutikimo su tokiu atsakovo prašymu motyvus. Apie atsiliepimą buvo paminėta tik aprašomojoje skundžiamos nutarties dalyje, tačiau motyvuojamojoje skundžiamos nutarties dalyje nė vienas ieškovės argumentas nebuvo nei paminėtas, nei nagrinėtas, kas reiškia, jog laikino išlaikymo dydis buvo sumažintas remiantis išimtinai vien tik nemotyvuotu atsakovo prašymu.
Šalies argumentai
8.6. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas. Atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo, todėl ieškovė kreipėsi į antstolį. Antstolė iki 2018 m. spalio 30 d. iš atsakovo išieškojo tik 241 Eur sumą, po to vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, atsakovui apskundus antstolės veiksmus. Be to, atsakovas ėmė sąmoningai slėpti savo pajamas, kad antstolė negalėtų nurašyti neįgaliam sūnui priteisto išlaikymo (tokias aplinkybės atsakovas pats patvirtino teismo posėdžių metu). Tik tuomet, kai 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje teisėjas pasidomėjo, ar yra vykdoma teismo nutartis dėl išlaikymo, ieškovė iš atsakovo gavo 100 Eur, po to jis mokėjo nereguliariai, liko įsiskolinimas. Atsakovui pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar sumažinimo, jis vėl nebemoka laikino išlaikymo sūnui.
8.7. Teismui buvo pateikta informacija, kad sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro nuo 566 iki 606 Eur, neįskaitant odontologo paslaugų, kurių negalima iš anksto numatyti. Įvertinus odontologo paslaugas, kuomet vieno vizito kaina siekia keliasdešimt eurų, sūnaus išlaikymo suma per mėnesį siekia 600-700 Eur per mėnesį. N. gaunama valstybės parama nėra pakankama užtikrinti jo poreikius, todėl finansinę parama teikia kiti šalių vaikai.
8.8. Atsakovas šioje byloje siekė kuo mažesne suma prisidėti prie sūnaus išlaikymo, suklaidinti teismą ir dėl sūnaus poreikių, aiškindamas, kad sūnus gali nueiti į parduotuvę, apsipirkti, važiuoti dviračiu ir pan., nors byloje esančios kompetentingų institucijų išvados ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl neveiksnumo nustatymo tokius atsakovo teiginius paneigia. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino, o iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad vertino ne neįgalaus asmens situaciją, jo poreikius ir reikalingą laikino išlaikymo sumą, tačiau, pernelyg nesigilindamas į situaciją, tiesiog tenkino atsakovo pateiktą prašymą.
8.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr.3K-3-243/2010). Taigi ieškovei, likusiai vienai su protinę negalią turinčiu sūnumi, neišvengiamai teko ir toliau tenka visa rūpinimosi našta, susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo ir priežiūros užtikrinimu. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-12559-359/2018 teisingai pažymėta, kad ieškovė viena išlaiko ir prižiūri neįgalų pilnametį sūnų, juo rūpinasi, dėl to objektyviai negali gauti pajamų ir dirbti dėl nepaprastai specifinio gyvenimo ritmo – ji nuolat prižiūri šalių neįgalų sūnų, kuriam būtina priežiūra. Esant tokiai situacijai negalima teigti, kad gaunama valstybės parama yra pakankama. Ieškovė negali dirbti ir uždirbti neįgaliam vaikui taip reikalingų pinigų, todėl atsakovas prie išlaikymo privalo prisidėti finansine parama. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteisiamo laikino išlaikymo dydį iki 90 Eur per mėnesį, kadangi tokia laikino išlaikymo suma net ir kartu su valstybės parama nėra pakankama užtikrinti neįgalaus vaiko poreikius, kurių detalizaciją ieškovė yra pateikusi byloje.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, teismas atsižvelgė į ieškovės paaiškinimą, kad šalių pilnametis neįgalus vaikas kas mėnesį gauna valstybės paramą 560 Eur, o pagal ieškovės skaičiuotę vaikui jo išlaikymui reikia nuo 566 Eur iki 606 Eur, su stomatologo paslaugomis (nors šiems poreikiams patvirtinti nepateikti jokie rašytiniai įrodymai) apie 600 – 700 Eur.
Šalies argumentai
9.2. Atsakovas niekada netvirtino, kad negali papildomai prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, tik nesutiko su ieškovės reikalavimu. Atsakovas priešieškiniu sutiko vaikui papildomai kas mėnesį skirti po 50 Eur, teismo posėdyje nurodė, kad galėtų padidinti šią sumą iki 100 Eur. Akivaizdu, kad 560 Eur iš valstybės gaunamos išmokos ir atsakovo skiriami 50-100 Eur sudaro pakankamą sumą vaiko poreikių patenkinimui, kai pagal laikinąsias apsaugos priemones atsakovas mokėjo po 180 Eur (antstolė išieškojo 240 Eur, tačiau ieškovei į jos atsiskaitomąją sąskaitą atsakovas kas mėnesį pervesdavo 180 Eur ir mokėjo įsiskolinimą), duomenų skolą ieškovė nepateikė. Be to, ne atsakovas paliko šeimą, o atsakovą paliko ieškovė, išsikėlė gyventi kartu su vaiku, išsiveždama visą šalių užgyventą turtą.
9.3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas pilnamečiui neįgaliam šalių sūnui, mokant po 180 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. priimtas sprendimas, kuriuo iš atsakovo neįgaliam sūnui priteistas 135 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šio teismo sprendimo ieškovė neskundė apeliacine tvarka, todėl laikytina, kad faktiškai sutiko, jog vaiko poreikiams šių lėšų pakaktų.
9.4. Globėjas savo poreikių tenkinimui negali disponuoti ne jam skirtomis lėšomis, tuo pažeidžiant ligoto sūnaus teises ir teisėtus interesus. Vertinant vaiko poreikius, ir ieškovei teigiant, jog vaikui per mėnesį reikalinga 606 Eur, iš šios sumos išminusavus valstybės mokamą išmoką 560 Eur lieka 46 Eur, kas sudarytų ne 180 Eur, 135 ar 90 Eur, o po 23 Eur iš abiejų tėvų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo pilnamečiui neįgaliam vaikui dydį.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
13. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12559-359/2018 tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, be kita ko, priteisė iš atsakovo pilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po ½ dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos nuo nutarties priėmimo dienos (nuo 2018-04-19) iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu priteisė iš atsakovo neįgaliam sūnui 130 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki N. M. gyvos galvos. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi, be kita ko, grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl išlaikymo neįgaliam pilnamečiam sūnui priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo nustatęs, jog ieškovei kas mėnesį pervedama 504 Eur šalpos išmoka, nepareikalavo ieškovės pateikti pažymą, kuri detalizuotų šią sumą ir iš kurios būtų galima spręsti, kokia šalpos išmokos suma yra skirta pačiam vaikui ir kokia slaugos išlaidų kompensacija mokama pačiai ieškovei. Konstatavo, kad po 135 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikinas išlaikymas priteistas vadovaujantis hipotetetiniais skaičiavimais. Skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas pakeitė 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo pilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur.
14. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, užuot analizavęs būtinus neįgalaus vaiko poreikius bei išlaidų jiems patenkinti dydį, iš esmės be jokių motyvų nusprendė, kad iš atsakovo priteista ½ dalis Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio laikino išlaikymo suma yra per didelė, todėl turi būti mažinama iki 90 Eur sumos, užtikrinančios neįgalaus vaiko interesų apsaugą. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius pilnamečio neįgalaus vaiko poreikius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam ar pilnamečiam neįgaliam vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodė, jog ieškovė nepateikė pažymos, detalizuojančios sūnui mokamos šalpos pensijos sumą, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė tokios skaičiuotės taip pat nepateikė. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro nuo 566 iki 606 Eur, įvertinus odontologo paslaugas, sūnaus išlaikymo suma per mėnesį siekia 600 – 700 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, tikslus vaiko poreikių mastas (įvertinant neįgaliojo vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius), atsižvelgiant į neįgaliojo sūnaus iš valstybės gaunamos šalpos pensijos dydį (560 Eur), iš atsakovo priteista laikino išlaikymo suma (90 Eur) yra pakankama tol, kol klausimas dėl išlaikymo neįgaliam šalių sūnui išspręstas iš esmės. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patikslinto ieškinio dalį ir patikslinto priešieškinio dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo neįgaliam pilnamečiui sūnui priteisimo tenkino iš dalies, be kita ko, priteisė iš atsakovo neįgaliam sūnui N. M. 100 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki N. M. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors šis sprendimas neįsiteisėjęs, atsižvelgiant į tai, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių neįgaliam vaikui išlaikyti būtina 100 Eur, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteistiną laikiną išlaikymą pagrįstai sumažino nuo 135 Eur iki 90 Eur.
17. Papildomai pažymėtina, kad priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsamiai motyvuota. Aplinkybė, jog teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas sutampa su apeliantės vertinimu ar jam prieštarauja, priimto procesinio sprendimo nedaro neteisėtu (CPK 185 straipsnis).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
19. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.