Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BIOPROCESAS“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BIOCENTRAS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis atmesti, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BIOPROCESAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BIOCENTRAS“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BIOCENTRAS“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BIOPROCESAS“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

27.2. Argumentai dėl medžiagų pavojingumo aplinkai ar žmonėms neįrodyti, o apeliantės darbuotojas M. L. patvirtino jų saugumą žmonių sveikatai ir aplinkai. Ginčas kilęs dėl cheminių medžiagų, laikomų ir nenaudojamų ilgą laiką, todėl neaišku, ar jos susimaišiusios su kitomis medžiagomis, nesukels pavojaus darbuotojų sveikatai ar aplinkai. Tai galėtų patvirtinti tik techninė medžiagų dokumentacija ir specialistų rašytinės išvados.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl apeliacijos ribų

29. Ieškovė UAB „BIOPROCESAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „BIOCENTRAS“ 224 575,03 Eur skolos, kurią sudaro 115 506,54 Eur įsiskolinimas už nuomos mokestį ir kitus mokėjimus iki 2017 m. rugpjūčio mėn., bei 111 468,49 Eur įsiskolinimas už nuomos mokestį ir kitus mokėjimus už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. spalio 23 d. Atsakovė UAB „BIOCENTRAS“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę leisti atsakovei patekti į ieškovei priklausančias patalpas ir sudaryti sąlygas bei netrukdyti atsiimti visą atsakovei priklausantį turtą. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinis atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, tačiau ieškovė ginčija ne visas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.

30. Iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė neginčija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti 115 506,54 Eur įsiskolinimą už nuomą ir kitus mokėjimus iki 2017 m. rugpjūčio mėn., tačiau nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl 110 468,49 Eur įsiskolinimo (97 221,21 Eur nuomos mokesčio, susidariusio dėl patalpų neatlaisvinimo, 9 812,08 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 1 472,18 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio bei 2 963,02 Eur už elektros energiją; ieškovė bendrą sumą sumažina 1 000 Eur, nes atsakovė 2018 m. sausio mėn. atliko tokio dydžio mokėjimą už elektros energiją). Pagrindo peržengti ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisakys dėl ieškinio reikalavimo priteisti įsiskolinimą iki 2017 m. rugpjūčio mėn. netenkinimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas.

Dėl atsakovės priešieškinio ir apeliacinio skundo atsisakymo

31. Atsakovė UAB „BIOCENTRAS“ apeliaciniu skundu ginčijo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos priešieškinis dėl daiktų išreikalavimo. Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. vasario 4 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl priešieškinio ir apeliacinio skundo atsisakymo, kuriuo patvirtino, jog jai yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, įtvirtintos CPK 308 straipsnio 3 dalyje, bei priešieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje.

32. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 308 straipsnis). Šios proceso teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Apeliacinio skundo atsisakymas teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį bylos procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 302 straipsnis). Spręsdamas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, teismas turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo jo atsisako laisva valia, neveikiamas trečiųjų asmenų, ar jam žinomi ir suprantami to padariniai.

33. CPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apeliacinį skundą padavusio asmens teisė atsisakyti jo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.

34. Teisėjų kolegija išnagrinėjus atsakovės pareiškimo dėl apeliacinio skundo atsisakymo pagrįstumą, nenustatė, kad apeliacinio skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Atsakovė kartu su pareiškimu dėl apeliacinio skundo atsisakymo pateikė 2019 m. balandžio 17 d. Raktų nuo patalpų ir teritorijos perdavimo protokolą, kuris patvirtina, kad ieškovė leido atsakovei patekti į jos patalpas ir sudarė sąlygas atsiimti visą atsakovei priklausantį turtą. Atsakovė nurodė, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės jai yra žinomos (CPK 111 straipsnio 3 dalis, 308 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsisakymas teismui pateiktas iki skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pradžios (CPK 308 straipsnio 1 dalis).

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, būtinos atsakovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, atsisakymui priimti. Priėmus atsakovės apeliacinio skundo atsisakymą, apeliacinis procesas dalyje dėl atsakovės apeliacinio skundo nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).

36. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (priešieškinio). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui žinomi ieškinio atsisakymo padariniai, t. y., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, CPK 294 straipsnio 2 dalis).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsakovės UAB „BIOCENTRAS“ pareiškimo turinį, inter alia patvirtinimą dėl priešieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinių padarinių žinojimo (CPK 294 straipsnio 2 dalis), vadovaudamasi CPK 140 straipsniu ir nustačiusi, kad priešieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui bei imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis), priima priešieškinio atsisakymą, panaikina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ir nutraukia civilinę bylą dalyje pagal atsakovės UAB „BIOCENTRAS“ priešieškinį ieškovei UAB „BIOPROCESAS“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Dėl nuomos mokesčio mokėjimo, nuomininkui pavėlavus grąžinti patalpas

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2012/02/23 ieškovė išnuomojo atsakovei pastatą–laboratoriją, bendras plotas 1 387,17 kv. m, pastatą–techninę laboratoriją su šiltnamiu, plotas 644,33 kv. m, negyvenamąją patalpą–gamybines patalpas, plotas 1 361,42 kv. m, negyvenamąją patalpą–gamybines patalpas, plotas 1 003,22 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini). Bendras išnuomotų patalpų plotas sudarė 4 396,14 kv. m. Šalys Sutarties 3.1 punkte susitarė, kad patalpos išnuomojamos 5 (penkių) metų terminui, t. y. iki 2017 m. vasario 23 d. Sutarties 8.7 punkte nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, nuomininkas privalo atlaisvinti patalpas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Sutarties galiojimo pabaigos. Už laikotarpį iki patalpų atlaisvinimo ir perdavimo nuomotojui dienos nuomininkas moka nuomos ir kitus mokesčius bendra tvarka. Jeigu nuomininkas neatlaisvina patalpų per nustatytą terminą, nuomotojas įgyja teisę raštu pranešęs nuomininkui prieš 7 dienas, nuomininko sąskaita iškraustyti visą nuomininko turtą ir perduoti jį saugoti atitinkamoms įstaigoms. Tokiu atveju nuomininkas įsipareigoja atlyginti visas nuomotojo turėtas išlaidas, susijusias su perkraustymu ir turto saugojimu. Sutarties 6.2.7 punkte šalys susitarė, kad pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, nuomininkas įsipareigojo perduoti nuomotojui pagal perdavimo–priėmimo aktą tvarkingas ir atlaisvintas patalpas su visais pertvarkymais, kurių negalima atskirti be žalos patalpoms. Remiantis Sutarties 3.1 ir 8.7 punktais nuomos terminas pasibaigė 2017 m. vasario 23 d., o atsakovė patalpas turėjo atlaisvinti iki 2017 m. gegužės 23 d.

39. Minėta, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 110 468,49 Eur įsiskolinimo (97 221,21 Eur nuomos mokesčio, susidariusio dėl patalpų neatlaisvinimo, 9 812,08 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, 1 472,18 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio bei 2 963,02 Eur už elektros energiją; ieškovė bendrą sumą sumažina 1 000 Eur, nes atsakovė atliko mokėjimą už elektros energiją 2018 m. sausio mėn.) už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. spalio 23 d.

40. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nevykdymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui, t. y. kai, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, šis įgyja teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat nuomininkas turi atlyginti kitus nuomotojo įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011 ir kt.).

41. Apeliantė UAB „BIOPROCESAS“ teigia, kad atsakovė, pasibaigus Sutarties terminui, tinkamai neatlaisvino nuomotų patalpų, dėl ko turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro nuomos mokestis ir kiti mokėjimai. Atsakovė, nesutikdama su tokiu ieškovės reikalavimu, nurodo, kad ji nuo 2017 m. rugsėjo mėn. neturi galimybės patekti į patalpas ir atsiimti jai priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo patalpos nuo 2017 m. rugsėjo mėn. yra ieškovės dispozicijoje, atsakovė jomis naudotis neturi galimybių, t. y. nors šalys nepasirašė priėmimo–perdavimo akto, patalpos faktiškai yra grąžintos ieškovei, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

42. Nuomininkas gali įrodinėti, kad daiktas gali būti negrąžinamas nuomotojui ne dėl nuomininko, o dėl nuomotojo kaltės: nuomotojas sąmoningai vilkina perduodamo daikto priėmimą, nepagrįstai atsisako pasirašyti daikto perdavimo–priėmimo aktą ir pan., nuomotojas atitinkamai gali įrodinėti, kad nuomininkas siekia jam grąžinti netinkamos būklės patalpas ir pan. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

43. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dalis ginčo patalpų yra atlaisvintos ir perduotos ieškovei. Šias aplinkybes patvirtina 2017 m. rugpjūčio 1 d. šalių pasirašytas dalies patalpų (laboratorijos – 1387,17 kv. m) apžiūros aktas, kuriame ieškovė nurodė, jog patalpų nepriėmė dėl jų būklės pabloginimo; atsakovė nurodė, kad patalpas perdavė atlaisvintas. Aplinkybę, kad minėtos patalpos vis dėl to faktiškai yra perduotos ieškovei, patvirtina 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovės laiškas atsakovei, kuriuo ji pripažįsta, jog perėmė patalpas iš atsakovės, o klausimą dėl patalpų trūkumų pašalinimo ketina spręsti reikalaujant nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Liudytojai atsakovės technikos direktorius M. L. ir ieškovės administratorius R. M. taip pat patvirtino dalies patalpų perdavimo faktą. Ieškovės administratorius R. M. nurodė, kad dalis patalpų yra atlaisvintos, kita dalis patalpų taip pat atlaisvintos, tačiau neišvalytos; administracinės patalpos yra tuščios, tačiau jose nustatyti trūkumai. Liudytojas M. M., be kita ko, patvirtino, kad dalis ginčo patalpų yra išnuomotos kitiems asmenims. Taigi esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors ir nesant pasirašyto patalpų priėmimo–perdavimo akto, tačiau pačiai ieškovei pripažįstant dalies patalpų atlaisvinimo (perdavimo) faktą, atsakovei nekilo pareiga mokėti ieškovei nuomos mokesčio už atlaisvintas patalpas.

44. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, dalyje nuomojamų, ieškovei priklausančių patalpų liko atsakovės daiktai, nėra, tačiau faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė nevengė atsiimti jai priklausančių daiktų, siūlė ieškovei jų atsiėmimo datas, kurias ieškovė atmesdavo, nepateikdama jokių kitų alternatyvų. Pažymėtina, kad ieškovės patalpose likę atsakovės daiktai, kaip nurodo ir pati ieškovė, sudaro gamyklą, todėl tokių įrenginių demontavimas reikalauja specialių žinių ir laiko, jiems gabenti reikalinga speciali technika ir pan. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo mėn. ieškovė pakeitė nuomojamų patalpų spynas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei neturint objektyvių galimybių patekti į nuomotas patalpas ir pasiimti jai priklausančius daiktus, likusi dalis ginčo patalpų, pasibaigus nuomos sutarčiai, nebuvo atlaisvintos ne dėl nuomininkės, o dėl pačios nuomotojos kaltės. Taigi nustačius, kad nuomininkė, pasibaigus nuomos sutarčiai, pareigos grąžinti likusias nuomotas patalpas neįvykdė ne dėl savo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei nekyla pareiga mokėti nuomos mokestį ir už tą dalį patalpų, kurioje buvo likę atsakovės daiktai.

45. Ieškovė UAB „BIOPROCESAS“ taip pat reiškė reikalavimą iš atsakovės priteisti nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės mokesčius. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad dalį patalpų atsakovė perdavė ieškovei, o likusi patalpų dalis nebuvo grąžinta nuomotojai dėl jos pačios kaltės, atitinkamai konstatuotina, kad atsakovei nekyla pareiga mokėti ir nurodytų mokesčių. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tokio dydžio mokesčių sumos buvo paskaičiuotos mokesčio administratoriaus ir kad tokias sumas ieškovė yra apmokėjusi.

46. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaidas už elektros energiją, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė neįrodė, jog elektros išlaidos yra išimtinai susijusios su atsakovės turto, palikto ieškovės patalpose, išlaikymu, o ne su ieškovės kaip patalpų savininkės, patalpų išlaikymo pareigos įgyvendinimu (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

47. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė.

48. Atsakovė prašė jos naudai priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už susipažinimą su ieškovės apeliaciniu skundu, pozicijos aptarimą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą) bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus, t. y. atsakovė UAB „BIOCENTRAS“ prašė priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktus apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atstovo byloje parengto procesinio dokumento apimtį, byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovės interesus atstovauja tas pats atstovas, kuris atstovavo pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos, vadinasi, ir darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didesnės nei įprastinės tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimui, taip pat tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra artimos maksimaliam atlygintinų išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžiui, bei remdamasi 2015 m. kovo 19 d. minėtų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 2 punktu, sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti, priteisiant iš apeliantės (ieškovės) „BIOPROCESAS“ atsakovės naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Atsakovė taip pat prašė jos naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 4 961 Eur, 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo pateikimą, grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinio pateikimą pirmosios instancijos teisme, bei 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą.

50. Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio (priešieškinio), arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio (priešieškinio) dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad iš pirmiau nurodytos teisės normos dispozicijos akivaizdu, jog, bylą užbaigus nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, žyminis mokestis, sumokėtas pirmosios instancijos teismui, negrąžinamas. Grąžinamas tai teismo instancijai sumokėtas žyminis mokestis, kurioje atsisakoma pareikšto ieškinio ir kuri užbaigia bylos nagrinėjimą nutraukdama bylą. Ypatumas yra tik tas, ar byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ar vėliau – jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).

52. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą bei į tai, kad priešieškinio atsisakymas buvo gautas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka iš esmės pradžios, apeliantei (atsakovei) grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, t. y. 75 Eur suma, sumokėta 2019 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymu (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

53. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

54. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių, ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

55. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1575-790/2019).

56. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „BIOCENTRAS“ buvo pateikusi apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir tenkinti priešieškinį, įpareigojant ieškovę leisti atsakovei patekti į ieškovei priklausančias patalpas ir sudaryti sąlygas bei netrukdyti atsiimti visą atsakovei priklausantį turtą. Pažymėtina, kad atsakovei pateikiant tiek priešieškinį, tiek ir apeliacinį skundą, jos reikalavimas nebuvo įvykdytas. Iš kartu su pareiškimu dėl priešieškinio ir apeliacinio skundo atsisakymo atsakovės pateikto 2019 m. balandžio 17 d. Raktų nuo patalpų ir teritorijos perdavimo protokolo, matyti, kad ieškovė leido atsakovei patekti į jos patalpas ir sudarė sąlygas atsiimti visą atsakovei priklausantį turtą, t. y. iš esmės įvykdė atsakovės priešieškinio reikalavimą. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, todėl advokato darbo ir laiko sąnaudos neturėjo būti itin didelės, taip pat remdamasi nutarties 48 nurodytais motyvais, konstatuoja, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 4 961 Eur, patirtų pirmosios instancijos teisme bei 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo pateikimą, yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintinos atitinkamai iki 3 500 Eur ir iki 1 500 Eur sumų. Atitinkamai ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BIOCENTRAS“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BIOCENTRAS“ priešieškinis, atsisakymą ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.

Priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BIOCENTRAS“ priešieškinio atsisakymą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BIOCENTRAS“ priešieškinis, ir civilinę bylą dalyje pagal atsakovės UAB „BIOCENTRAS“ priešieškinį ieškovei UAB „BIOPROCESAS“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BIOPROCESAS“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BIOCENTRAS“ 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BIOCENTRAS“ už apeliacinį skundą sumokėtą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BIOPROCESAS“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BIOCENTRAS“ 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.