Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sakis“ skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, kreditorė bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja (skolininkė) UAB „Sakis“ padavė antstoliui Arminui Naujokaičiui 2021 m. lapkričio 15 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. liepos 13 d. antstolio patvarkymą S1-101234 vykdomojoje byloje Nr. 0157/21/00973 dėl priverstinio vykdymo priemonių taikymo, taip pat priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skundžia antstolio 2021 m. liepos 13 d. priimtą patvarkymą Nr. S1-101234 dėl priverstinių vykdymo priemonių (laikinųjų apsaugos priemonių) taikymo. Pareiškėjos teigimu, minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartyje, kuria areštuotas pareiškėjo turtas, nurodoma, koks pareiškėjos turtas areštuojamas. Šia nutartimi taip pat išaiškinta išieškotojai, kad dėl skolininkės turto suradimo ir aprašymo ji per keturiolika dienų turi kreiptis į antstolį. Taigi, pasak pareiškėjos, šiuo atveju turtą areštavo teismas, o teismo nustatytos antstolio teisės ir funkcijos apsiriboja tik turto suradimu ir aprašymu. Pareiškėja pažymi, kad nei teismas, nei įstatymas nesuteikia antstoliui teisės areštuoti papildomą, vykdomoje nutartyje nenumatytą turtą. Įstatymas taip pat nesuteikia antstoliui teisės pakartotinai areštuoti vykdoma nutartimi teismo jau areštuotą turtą. Dėl nurodytų priežasčių antstolio patvarkymas, kuriuo jis nusprendė areštuoti UAB „Sakis“ turtą, pasak pareiškėjos, yra priimtas neturint tam teisinio pagrindo ir yra galimai neteisėtas bei naikintinas.

Antstolis Irmantas Gaidelis 2021 m. lapkričio 22 d. patvarkymu dėl šio pareiškėjos skundo Nr. S-21-157-27190 nutarė atsisakyti patenkinti skundą ir jį kartu su vykdomąja byla pateikė Vilniaus miesto apylinkes teismui. Antstolis nurodė, kad jam buvo pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Sakis“ turtui išieškotojos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimui užtikrinti. Pasak antstolio, vykdant minėtą teismo nutartį, areštuotas skolininkės (pareiškėjos) turtas, turtinės teisės ir piniginės lėšos. Antstolis pažymėjo, kad kadangi turto, kuriuo užtikrinti išieškojimo nebuvo, skundžiamu Patvarkymu areštuotos piniginės lėšos, esančios skolininkės sąskaitose, taip pat areštuotos lėšos, esančios įmonės kasoje. Patvarkymu pareiškėja taip pat įpareigota pateikti kasos knygą patikrinimui.

Antstolio teigimu, pareiškėjos argumentai, kad jos piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje, nepatenka į Vilniaus apygardos teismo nurodytą turto, kurį pavesta areštuoti antstoliui sąrašą, yra visiškai nepagrįstas. Antstolis pažymėjo, kad 2021 m. liepos 13 d. turto aprašo aktu yra areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje, ir skundžiamas Patvarkymas yra papildomas antstolio patvarkymas, kuriuo skolininkė įpareigojama pateikti informaciją apie įmonės kasą ir kasos operacijų dokumentus, iš kurių būtų matyti, ar skolininkė laikosi teismo nutartimi taikomų apribojimų. Antstolis atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja į antstolį nesikreipė, kaip skunde nurodoma, jog Patvarkymo turinys jai yra neaiškus. Pasak antstolio, nors teismo nėra nurodyta, jog areštuojamos skolininkės lėšos įmonės kasoje, tačiau nutartyje nurodyta, kad areštuojamos turtinės teisės, priklausančios skolininkei. Antstolis pažymėjo, kad piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje, patenka tiek į sąvoką „turtas“, tiek į sąvoką „turtinės teisės“. Pasak antstolio, jis vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ėmėsi visų reikalingų veiksmų ir pagrįstai areštavo skolininkės pinigines lėšas bankuose, kredito įstaigose ir įmonės kasoje. Nors pareiškėja 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė antstoliui informaciją apie turtą, nurodydama, jog jos turimų piniginių lėšų likutis yra 0 Eur ir kt., tačiau iš pateikto atsakymo nėra aišku ar skolininkė turi grynųjų pinigų kasą, ar ne. Skundžiamo patvarkymo surašymo dienai turto, kurio užtektų ieškinio reikalavimui užtikrinti, nenustatyta, todėl skolininkei ir buvo taikomi apribojimai, tarp jų ir areštas piniginėms lėšoms, esančioms įmonės kasoje, reikalingas siekiant tinkamai įvykdyti teismo nutartį, todėl antstolio teigimu, jis teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą Patvarkymą.

Suinteresuotas asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2021 m. lapkričio 25 d. viešai paskelbtas teismo pranešimas apie šioje byloje paskirtą teismo posėdį. Be to, 2021 m. lapkričio 25 d. teismo nutartis, kuria buvo paskirtas rašytinis teismo posėdis, buvo išsiųsta byloje dalyvaujantiems asmenims per elektroninių paslaugų portalą 2021 m. lapkričio 25 d., todėl laikytina įteikta 2021 m. lapkričio 26 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį tinkamai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0157/21/00973 duomenimis nustatyta, kad antstoliui buvo pateikta vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Sakis“ turtui išieškotojos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimui užtikrinti (v. b. l. 6-9). Nurodytoje vykdomojoje teismo nutartyje nurodoma, kad ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ trečios eilės reikalavimų užtikrinimui, neviršijant 3 454 365,06 Eur sumos, areštuoti atsakovės UAB „Sakis“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti UAB „Sakis“ priklausančias pinigines lėšas, esančias, kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis (v. b. l. 6). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021 minėtą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/21/00973 medžiagos matyti, kad antstolis 2021 m. liepos 13 d. Turto aprašu aprašė ne tik atsakovės UAB „Sakis“ turimą nekilnojamąjį turtą, bet ir pareiškėjos pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje (v. b. l. 71-74). Antstolis 2021 m. liepos 13 d. Nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-21-157-15551 areštavo pareiškėjos pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose (v. b. l. 69-70). Pareiškėjos skundžiamu 2021 m. liepos 13 d. Patvarkymu dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo Nr. S1-101234 antstolis areštavo pareiškėjos pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje (Patvarkyme nurodoma, kad areštuojamos visos grynaisiais pinigais gaunamos sumos), ir įpareigojo skolininkę pateikti antstoliui kasos knygą, kasos pajamų ir išlaidų orderius patikrinimui (v. b. l. 67-68). Pareiškėja, atsakydama į antstolio pateiktą įpareigojimą, 2021 m. lapkričio 15 d. pateikė jam informaciją apie turtą, nurodydama, jog jos visų jos turimų bankuose ir kitose kredito įstaigose neareštuotų piniginių lėšų likutis yra 0 Eur. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad neturi turtinių teisių ar vertybinių popierių, taip pat kilnojamojo turto, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat teigė, kad kito nekilnojamojo turto nei tas, kuris išvardytas Turto apraše, ji neturi (v. b. l. 85).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 677 straipsnio 2 dalį, antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-929-516/2021).

Teismo vertinimu, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas turto rūšių arešto eiliškumas, nustatant, kad pirmiausia areštuojamas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o tik jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, negali būti aiškinamas, kaip apribojantis antstolį realiai įvykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad antstoliui nustačius, jog skolininko nekilnojamojo turto, kuris yra įkeistas ir/ar areštuotas, nepakanka užtikrinti išieškotojo pinginių reikalavimų įvykdymui, antstolis tuo pačiu turto aprašu turi teisę areštuoti ir pinigines lėšas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-91-464/2009, 2010 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-127-275/2010).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.100 straipsnį, tiek piniginės lėšos, esančioje banko sąskaitoje, tiek ir piniginės lėšos, esančios kasoje yra civilinių teisių objektas – pinigai, besiskiriantys tik savo pavidalu (piniginės lėšos, esančios kasoje – materialus objektas, o piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje – nematerialus objektas). Teismas atkreipia dėmesį, kad antstoliui pateiktos vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rezoliucinėje dalyje nurodoma, jog teismas nutarė areštuoti atsakovės (skolininkės) UAB „Sakis“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti UAB „Sakis“ priklausančias pinigines lėšas, esančias, kredito įstaigose arba pas trečiuosius asmenis. Darytina išvada, kad pareiškėjos grynieji pinigai buvo įtraukti į skolininkės areštuoto turto sąrašą, priešingai nei savo skunde teigia pareiškėja.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0157/21/00973 duomenimis, nustatyta, kad antstolis, siekdamas realiai įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2021 m. liepos 13 d. Turto aprašu aprašė ne tik pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, bet ir skolininkės pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje. Teismas pažymi, kad piniginės lėšos, esančios įmonės kasoje, kaip jau minėta, patenka į pinigų sąvoką, kurie minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo areštuoti, todėl nėra pagrindo teigti, jog antstolis, areštuodamas pareiškėjos piniginės lėšas, esančias įmonės kasoje, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir taip pažeidė CPK 585 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos argumentas, jog antstolio vykdomųjų veiksmų nukreipimas į šias lėšas, galimai peržengė minėtos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0157/21/00973 medžiaga, teismas nenustatė, jog antstolis nagrinėjamu atveju aprašė skolininkės turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pagrindo teigti, jog antstolis savo ruožtu nustatė pareiškėjai papildomus įpareigojimus, kurių nebuvo nustatyta minėta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartimi, nėra. Antstolis savo patvarkyme dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstai pažymėjo, jog nenustačius turto, kurio užtektų ieškinio reikalavimui užtikrinti, skolininkei ir buvo taikomi apribojimai, tarp jų ir areštas piniginėms lėšoms, esančioms įmonės kasoje, reikalingi siekiant tinkamai įvykdyti vykdomą teismo nutartį. Pozicijos, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi teisę įpareigoti skolininką visas grynaisiais pinigais gaunamas sumas nedelsiant įnešti į antstolės depozitinę sąskaitą bei pateikti antstoliui kasos knygą, kasos pajamų ir išlaidų orderius laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-127-275/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas antstolio 2021 m. liepos 13 d. Patvarkymas dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo Nr. S1-101234 vykdomojoje byloje Nr. 0157/21/00973 priimtas teisėtai ir pagrįstai ir privalo būti vykdomas, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti nurodytą patvarkymą nėra. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas atmesti skundą, atsakė į esminius skundo argumentus, o kiti pareiškėjos argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, kreditorė bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.