Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.1.1.8; 2.6.8.4.; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 2.2.3; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.4; 2.6.8.10

2023 m. rugsėjo 20 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl avanso, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 31 000,00 Eur avansą, 501,10 Eur palūkanų, 180,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis / Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 155 000,00 Eur parduoti, o ieškovė – nupirkti nekilnojamąjį turtą: poilsio paskirties pastatą, kurio bendras plotas 31,30 m², esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal naudojimosi tvarką turėjo būti priskirta asmeninio naudojimo 4,05 a dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), iki 2022 m. gegužės 31 d. notarų biure pasirašant pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte nustatyta, jog užtikrinant prievolių pagal Preliminariąją sutartį vykdymą, pirkėjas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas sumoka pardavėjui 31 000,00 Eur avansą. Vykdydama Preliminariosios sutarties 5.1 punktą, 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 31 000,00 Eur avansą. Preliminariosios sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2022 m. gegužės 31 d., o 2.3 punkte – jog Preliminariosios sutarties numatytu terminu nesudarius pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas. Iki 2022 m. gegužės 31 d. pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta atsakovei neįvykdžius Preliminariosios sutarties sąlygų, dėl ko šalių sutarimu terminas pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. 2022 m. rugpjūčio 30 d. suėjus nurodytam terminui, paaiškėjo, kad ieškovės siekiamo įgyti 4,05 a ploto žemės sklypo dalyje yra įrengtos magistralinės nuotekos apie kurias atsakovė ieškovei buvo nutylėjusi. Preliminariojoje sutartyje nustatyta, jog pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas pardavėjo vienašališkai gali būti pratęstas tik jeigu savivaldybės institucijos projektuojant pareikalaus detaliojo žemes sklypo plano pakoregavimo (Preliminariosios sutarties 2.2 punktas) arba valstybinės institucijos vėluos išduoti reikalingus leidimus ir dokumentaciją (Preliminariosios sutarties 2.3 punktas). Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu nurodė, kad vadovaudamasi Preliminariosios sutarties 2.2 ir 2.3 punktais, vienašališkai pratęsia pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d., nes parengtas poilsio paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) projektas ir laukiama iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apskaičiavimo dėl atlyginimo statyti ir/ar rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje. Gavus paskaičiavimus bus atliktas apmokėjimas ir pateiktas projektas tikrinimui į „Infostatyba“. Atsakovė, siekdama pagrįsti vienašališką termino sudaryti pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį pratęsimą, ieškovei pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – NŽT) 2022 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 13SD-2667-(14.13.134 E.), kuris parengtas į atsakovės 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą NŽT, „Dėl mokėtino atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, bet nepateikė jokių argumentų, kaip tai susiję su projekto pateikimu tikrinimui į „Infostatyba“. Įvertinus aplinkybes, kad Preliminarioji sutartis sudaryta 2021 m. lapkričio 23 d., joje nustatytas terminas pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., o atsakovės prašymas NŽT pateiktas tik 2022 m. rugpjūčio 25 d., t. y., likus tik penkioms dienoms iki termino pagrindinei Turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos, atsakovei deklaruojant, kad valstybinių institucijų terminai įvykdyti užduotis yra 20 darbo dienų ir dėl didelių užimtumų kai kuriais atvejais net į šiuos terminus valstybinės institucijos nespėja pateikti reikiamus dokumentus ar paskaičiavimus, ko pasėkoje, negalima laiku užbaigti statybą leidžiančio dokumento išėmimo, ieškovė tokius atsakovės veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą ir Preliminariosios sutarties sąlygų nesilaikymą, todėl 2022 m. spalio 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą apie Preliminariosios sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Preliminariosios sutarties 8.2 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jeigu pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis iki Preliminariosios sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (atsisakymo bei vengimo sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 20 darbo dienų nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą 31 000,00 Eur sumą. Kadangi atsakovė nurodytu terminu avanso ieškovei negrąžino, ieškovė 2022 m. gruodžio 19 d. pateikė atsakovei prašymą grąžinti 31 000,00 Eur avansą į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovei ir toliau nepagrįstai delsiant grąžinti avansą, ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos į šioje byloje ją atstovaujantį atstovą, kuris 2022 m. gruodžio 30 d. atsakovei išsiuntė pretenziją, reikalaujant geranoriškai ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 3 d. grąžinti ieškovei avansą, sumokėti palūkanas bei ieškovės patirtas išlaidas už teisines paslaugas pervedant iš viso 31 403,89 Eur (31 000 avansas + 223,89 Eur palūkanos + 180,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas) į ieškovės banko sąskaitą, nurodant, jog priešingu atveju bus pradėtas priverstinio skolos išieškojimo procesas teisme. Atsakovė nesumokėjo 2022 m. gruodžio 30 d. pretenzijoje nurodytų sumų.

Atsakovė atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad NŽT nėra apskaičiavusi mokėtino atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir ieškovės norimą įsigyti statinį, bei dėl išaiškinimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl ko atsakovei negalėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, vadovaudamasis Preliminarios sutarties 2.2 ir 2.3 punktais 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d. Iš esmės, nuo pat pakartotinio pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties pratęsimo, tarp šalių vyko derybos dėl ieškovės norimo įsigyti nekilnojamojo turto pirkimo. Derybos vyko tiek telefonu, tiek susirašinėjant elektroniniais laiškais. Iš ieškovės veiksmų buvo akivaizdu, kad ieškovė su atsakove kilusių ikisutartinių santykių nenori nutraukti, kadangi ieškovė derėjosi dėl jos norimo įsigyti Turto kainos sumažinimo, o taip pat teiravosi dėl galimybės pakeisti jos perkamą turtą, t. y. namuką, dėl kurio buvo sudaryta preliminari sutartis, pakeisti kitu namuku ir sudaryti kitą preliminarią sutartį. Atsakovė visą laiką stengėsi su ieškove išspręsti situaciją geranoriškai. Atsakovė 2022 m. gruodžio 19 d. netgi parengė ir persiuntė ieškovei papildomą susitarimą prie preliminariosios sutarties, dėl kito ieškovės norimo įsigyti turto, tačiau ieškovė tą pačią dieną pareiškė, kad papildomo susitarimo nepasirašys bei paprašė grąžinti jai sumokėtą avansą. Atsakovė nors ir nepripažino ieškovės pateikto reikalavimo pagrįstumo, nukrypdamas nuo tikrosios pozicijos, pasiūlė ieškovei susidariusią situaciją išspręsti taikiai ir geranoriškai, tačiau ieškovė nesutiko bei socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančią bei atsakovo dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją apie atsakovę dėl ko ženkliai krito atsakovės pardavimai. Atsakovės vertinimu ieškovė tarp šalių sudarytą preliminarią sutartį nutraukė ir pareikalavo jai grąžinti avansą nepagrįstai, t. y. dar vykstant tarp šalių deryboms – nenutrūkus ikisutartiniams santykiams. Preliminarios sutarties 8.1 punkte yra nurodyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl Pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjui sutarties 5.1 punkte numatyta 31 000 Eur suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, dėl to, kad pardavėjas rezervavo pasirinktą pastatą pirkėjui ir taip neteko per numatytą laikotarpį kito potencialaus pirkėjo. Nagrinėjamu atveju šalims vedant derybas dėl preliminarios sutarties sąlygų keitimo pagrindinės sutarties sudarymo terminas šalių konkliudentiniais veiksmais buvo pratęstas, t. y. ieškovę labai domino vienas iš atsakovės parduodamų namelių, ieškovė telefonu pareiškė, kad jeigu atsakovė sumažins jos norimo įsigyti namelio su žemės sklypu kainą bei jeigu pakeis jos norimą įsigyti namelį į kitą, ieškovė galės palaukti dar iki 2 metų. Atsakovė atsižvelgdama į tokius ieškovės pareiškimus sudarydama 2022 m. gruodžio 19 d. papildomą sutarimą prie preliminariosios sutarties nurodė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turės būti sudaryta iki 2024 m. gegužės 30 d. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais susitarė pakeisti tarp šalių sudarytos preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, o konkrečiai nustatyti kitą pagrindinės prikimo-pardavimo sutarties terminą, bei susitarti dėl kito ieškovės perkamo objekto. Atsakovė susitarimą dėl preliminariosios sutarties pakeitimo sudarė išimtinai ieškovės telefonu išreikštos valios, t. y. kad jeigu atsakovė pakeis jos norimą įsigyti turtą kitu bei sumažins turto kainą, ieškovė galėtų palaukti dar apie 2 metus.

Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovei savalaikiai nesiėmus veiksmų NŽT pateikti prašymo „Dėl mokėtino atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, bei nepateikus argumentų, kaip tai susiję su projekto pateikimu tikrinimui į „Infostatyba“, ieškovė dėl atsakovės kaltės nutraukė Preliminarią sutartį. Atsakovė siekdama įtikinti teismą, kad iš ieškovės veiksmų buvo akivaizdu, kad ieškovė su atsakove kilusių ikisutartinių santykių nenori nutraukti, kadangi ieškovė derėjosi dėl jos norimo įsigyti Turto kainos sumažinimo, o taip pat teiravosi dėl galimybės pakeisti jos perkamą turtą, t. y. namuką, dėl kurio buvo sudaryta preliminari sutartis, pakeisti kitu namuku ir sudaryti kitą Preliminarią sutartį, nepagrįstai tokį ieškovės susirašinėjimą su atsakove, interpretuoja kaip siekį tęsti šalių sutartinius santykius pagal šalių pasirašytą Preliminarią sutartį. Terminas pagrindiniai sutarčiai sudaryti po Preliminarios sutarties pratęsimo baigėsi dar 2022 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė 2022 m. gruodžio 19 d. elektroniniu laišku nusiuntė atsakovei prašymą dėl avanso grąžinimo prieš tai dar 2022 m. spalio 13 d. elektroniniuose laiškuose nurodant, kad laukia grąžinamo avanso ir 2022 m. spalio 17 d. nurodant - kada gali tikėtis grąžinamo avanso, kuris turėjo būti grąžintas iki 2022 m. rugsėjo 28 dienos. Be to, kaip matyti iš nurodyto atsakovės pateikto prie atsiliepimo priedo, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovei elektroniniu laišku rašo „kaip jūs galite pardavinėti tą patį objektą už kurį jau turite avansą?“ ir pateikia nuorodą į internetinį www.skelbiu.lt tinklapį, po ko skelbimas internetinėje svetainėje atsakovės yra iš karto panaikinamas. Taigi ieškovė iš tokio atsakovės elgesio aiškiai suvokė, kad už ieškovės atsakovei sumokėtą avansą, atsakovė ieškovei parduodamą Turtą pardavinėjo ir kitiems asmenims. Taigi ieškovė vienareikšmiškai suprato, kad Preliminari sutartis yra pasibaigusi, o ieškovė derėjosi dėl naujos Preliminarios sutarties sąlygų kitam ją dominančiam Turtui arba sprendė pratęsti pasirašytą Preliminarią sutartį įtraukiant papildomas sąlygas, kuriose būtų numatyta atsakovės atsakomybė, o ne siekė pratęsti šalių pasirašytą Preliminarią sutartį su esamomis sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei 2022 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku atsiuntus ieškovei argumentus dėl Preliminarios sutarties pratęsimo vadovaujantis Preliminarios sutarties 2.3. punktu, kuriuo atsakovės vertinimu spręsta, kad Preliminarios sutarties dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, yra tinkamas pratęsti Preliminarią sutartį, ieškovė 2022 m. spalio 3 d. elektroniniu laiško priedu nusiuntė atsakovei raštą dėl Preliminarios sutarties, kuriame be kita ko aiškiai nurodė sąlygą, kad „Preliminari sutartis nutrauktina arba Pardavėjui sumažinus parduodamo Turto kainą, Pirkėjas svarstytų apie tolimesnį Preliminarios sutarties papildomo termino pratesimą įtraukiant sąlygą, jog Pardavėjas iki šalių nustatyto naujo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti neįvykdo įsipareigojimų, moka po 5 proc. dydžio netesybų nuo parduodamo Turto kainos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško Preliminarios sutarties įvykdymo. Nutraukus Preliminarią sutartį, Pardavėjas Pirkėjui moka 10 000 Eur dydžio baudą“. Be to, nurodytame 2022 m. spalio 3 d. elektroniniame laiške ieškovė nurodė, kad „taip pat norėčiau paminėti, jog jei nutarsime tęsti bendradarbiavimą, domina sklypo keitimas į esantį prie krepšinio aikštelės (panašaus dydžio, su 120 kv. statybą leidžiančiu dokumentu). Kiek matau, šiame sklype nėra magistralinių nuotekų ir namo padėtis gali būti keičiama?“. Ieškovė domėjosi kitu Turtu, tačiau tik atsakovei į naują Preliminarią sutartį dėl kito Turto įgijimo, įtraukus ieškovės iškeltas papildomas sąlygas dėl Atsakovės atsakomybės, apsaugančias ieškovę bent nuo minimalių nuostolių. Tai patvirtina ir atsakovės 2023 m. lapkričio 3 d. elektroninis laiškas ieškovei, kuriuo be kita ko nurodyta, kad atsakovė negali įtraukti baudų. Tokiu būdu ieškovė nesiekė pratęsti šalių pasirašytą Preliminarią sutartį su esamomis sąlygomis, kaip siekia įteigti atsakovė, o derėjosi dėl naujos Preliminarios sutarties sudarymo sąlygų kitam Turtui, ar papildomų sąlygų įtraukimo, šalims sutarus pratęsti pasirašytą Preliminarią sutartį, siekiant, kad būtų numatytos baudos, atsakomybė atsakovei, jei šalims sutarus dėl naujų Preliminarios sutarties sąlygų, sutartis šalių būtų pasirašyta. Kita vertus kaip matyti iš atsakovės parengtos Preliminarios sutarties 8 punkto turinio, jog atsakovei, neįgyvendinus šalių pasirašytos Preliminarios sutarties, ji savo atsakomybės apskritai nenumatė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė net iki šiolei nėra gavusi statybą leidžiančio dokumento, kuris atsakovės turėjo būti gautas dar iki 2022 m. gegužės 31 d. (Preliminarios sutarties 1.3. punktas, 2.1. punktas), tai yra pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kas verčia manyti, kad Atsakovė tikėtina apskritai negalės įgyvendinti šalių pasirašytoje ir pasibaigusioje Preliminarioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, susijusių su nekilnojamo jo turto vystymu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė teismui pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad nors ieškovė savo dublike ir nurodo, jog neva pagrindinės turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminas pasibaigė dar 2022 m. rugpjūčio 30 d., tačiau tai neatitinka tikrovės. Kaip atsakovė yra nurodžiusi atsiliepime į ieškovės ieškinį, Preliminarios sutarties 2.2. ir 2.3. punktuose šalys susitarė, atvejus kada pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminas gali būti partęstas vienašališkai Pardavėjo, t. y. 1) jeigu Savivaldybės institucijos projektuojant pareikalaus detaliojo žemės sklypo plano pakoregavimo; 2) jeigu Valstybinės institucijos vėluoja išduoti reikalingus leidimus ir dokumentaciją. Ieškovė dublike viena teigia, kad tarp šalių sudaryta preliminari sutartis buvo pasibaigusi ir ji su atsakove derėjosi dėl naujos preliminarios sutarties sudarymo, tačiau taip pat ieškovė savo dublike teigia, kad derybos vyko ir dėl pasirašytos Preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pratęsimo įtraukiant papildomas sąlygas, t. y. ieškovė iš esmės pripažįsta, kad tarp šalių vykusių derybų metu tarp šalių sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasibaigusi ir dėl jos buvo tęsiamos derybos.

Teismo posėdžių metu ieškovė, jos atstovas nurodė, jog šalys mėgino tartis dėl ginčo taikiai, atsakovė pervedė ieškovei 5 000 Eur, todėl šia suma ieškovė mažina savo reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovės 26 000 Eur avanso bei palaiko kitus ieškiniu pareikštus reikalavimus dėl palūkanų, nuostolių, 5 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, jog ieškovė siekė savo šeimai įsigyti parduodamą namelį ir jam priskirtą žemės sklypą su leidimu rekonstrukcijai, t. y. tokio dydžio įsipareigota sumokėti pinigų suma ir avansas ne už mažą poilsio paskirties namuką, o už jo rekonstrukcijos projektą didinant pastato kvadratūrą nuo 31,30 kv. m iki 120 kv. m, sutvarkytus statybos leidimus, visą reikalingą dokumentaciją. Ieškovė buvo teikusi pastabas dėl būsimo pastato projekto, tikėjosi, jog greitai bus gautas statybos leidimas, todėl nesutinka, jog atsakovė vienašališkai be jokio pagrindo pratęsinėtų sutartį, tuo labiau, jog nėra duomenų, kokių aktyvių veiksmų ėmėsi vykdant savo įsipareigojimus, kad statybos leidimas būtų gautas laiku. Šiai dienai vis dar nėra išduoto statybos leidimo, t. y. ieškovė iš esmės net ir dabar negautų to, ko siekė sutartimi. Nurodo, jog atsakovė nuo pat preliminarios sutarties pasirašymo vengė bendrauti, neteikė tinkamai informacijos, jei atsiliepdavo atstovas į kai kuriuos jos skambučius, žadėdavo pasidomėti jos rūpimais klausimais, bet po to neperskambindavo. Ieškovė apie nieką nebuvo informuota, pagrįstai tikėjosi, jog 2022 m. rugpjūčio 30 d. bus sutvarkytas statybos leidimas, šalys vyks pas notarą pasirašyti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovei abejones dėl atsakovės nesąžiningumo sukėlė atsakovės netinkamas komunikavimas, informacijos neteikimas, vienašalis sutarties pratęsimas be jokio pagrindo, nuslėpimas informacijos, jog per jos išsirinktą sklypo su nameliu vietą eis nuotekų ir vandentiekio komunikacijos, kurios galimai ateity galėtų riboti statybas, be to ieškovė rado viešoje erdvėje varžytinių skelbimą, kuriame buvo parduodamas aukcione ir jos išsirinktas namelis. Nurodė, jog preliminarios sutarties tekstą, visas sąlygas ruošė atsakovė, sutarties ieškovė negalėjo koreguoti. Laiko, jog preliminari sutartis pasibaigė iki joje numatyto termino (2022 m. rugpjūčio 30 d.) nesudarius pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, nepripažįsta atsakovės vienašalio sutarties pratęsimo. Paaiškino, jog pirmą kartą preliminari sutartis buvo pratęsta abiejų šalių sutarimu, atsakovei nurodant, jog nespės gauti statybos leidimo, pažymint, jog pakaktų laiko iki 2022 m. liepos mėnesio pabaigos sutvarkyti dokumentus, tačiau apsidraudžiant, šalys suderino ilgesnį laiką iki rugpjūčio pabaigos, todėl ieškovei nekilo abejonių, jog savo įsipareigojimus atsakovė pagal preliminarią sutartį įvykdys laiku. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė ketino statyti pagal sutvarkytą projektą su statybos leidimu savo šeimai namą, negali laukti neribotą laiką atsakovės pažadų, supranta, jog atsakovė nesąžininga, tačiau dėl to neturi nukentėti ieškovė kaip vartotoja. Ji įmokėjo 31 000 Eur avansą, negavo to, dėl ko buvo susitarę, atsakovė naudojasi jos pinigais, grąžino tik 5 000 Eur, todėl ieškovė pagrįstai prašo grąžinti tai, kas jai priklauso, nereikalaujant papildomai žalos kaip baudos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, sutinka, jog ieškovė mažintų savo reikalavimą, nes atsakovės atstovo teigimu, ieškovė nesąžiningai apgaulės būdu gavo 5 000 Eur sumą, pažadėjusi ginčą baigti taikiai, tačiau taikos sutarties nepasirašė. Be to, ieškovė skleidė apie atsakovę socialiniuose tinkluose neigiamą informaciją, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių. Mano, kad ieškovė, kaip matyti iš jos paaiškinimų, nusimano statybose, pasirašydama preliminarią sutartį patvirtino sutarties 6.4 punktu, jog pirkėjas turtą yra apžiūrėjęs, susipažinęs su jo įsigijimo sąlygomis ir jo ketinimai įsigyti turtą yra rimti, todėl ieškovė nesavalaikiai teikia pastabas dėl komunikacijų jos numatytame žemės sklype. Tokius duomenis galėjo susižinoti ir išsiaiškinti iki pasirašant sutartį. Nurodo, jog iš esmės nesitarė sutartimi apie žemės sklype esančius vamzdynus, nustatomas apsaugos zonas. Ieškovė įsipareigojo pirkti namelį, o ne žemės sklypą. Atsakovė veikė tinkamai – dėjo pastangas greičiau išspręsti statybos leidimo klausimą, tačiau leidimo negavo dėl institucijos ilgo sprendimų priėmimo. Į „Infostatyba“ kreipėsi 2022 m. birželio 7 d., nurodė jog detalesnius duomenis dėl procedūrų „Infostatyba“ ar gautas statybos leidimas šiai dienai gali teikti liudytojas R. Š.. Nesupranta, kodėl ieškovė nepripažįsta preliminarios sutarties pratęsimo, dėl kurio šalys buvo apsitarę sutartyje. Be valstybės institucijos (NŽT) veiksmų, negalėjo būti suderintas statybos leidimas „Infostatyba“, NŽT nežinojo, kaip paskaičiuoti kainas už pastato rekonstrukciją išnuomotoje valstybinėje žemėje, kreipėsi išaiškinimo net į Teisingumo ministeriją apie visa tai ieškovė buvo informuota, taigi užtrukę procedūros buvo ne dėl atsakovės kaltės. Būtent ieškovės elgesys buvo neaiškus, ji vienu metu prašė nutraukti sutartį, kitu metu derino kito namelio vietą, siūlė savo sąlygas, konkliudentiniais veiksmais tęsė ikisutartinius santykius, tačiau vis vien nepasibaigus Preliminarios sutarties terminui vienašališkai nutraukė Preliminarią sutartį ir pareikalavo sumokėto avanso grąžinimo, pati ieškovė pažeidė preliminarią sutartį.

Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), kuri priklauso (duomenys neskelbtini) priklauso ir (duomenys neskelbtini). Atsakovės vadovas įgaliojo R. Š. pardavinėti (duomenys neskelbtini) turtą, konsultuoti klientus, tačiau pačias sutartis pasirašinėdavo atsakovės vadovas. Nurodė, jog dirba su atsakovės klientais nuo 2022 m. vidurio, perėmė visus darbus, sutartis iš kolegos. Preliminarios sutarties pasirašyme, sąlygų aptarime su ieškove nedalyvavo. Bendravo daugiausiai telefonu su ieškove, ne visada galėdavo atsiliepti kai skambindavo. Pagrindinius klausimus aptarinėjo po sutarties pratęsimo 2022 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė buvo nurodžiusi, jog nori nutraukti sutartį, atgauti avansą, ieškovei patarė prašymą parašyti, vėliau ieškovė persigalvojo, derėjosi dėl kito namelio ir sąlygų. Viską derino pagal ieškovės norus, parengė naują susitarimą, tačiau ieškovė persigalvojo ir atsisakė pasirašyti naują sutartį. Paaiškino, jog statybos leidimo procedūros ir šiuo metu neužbaigtos, NŽT paskaičiavo labai didelius mokesčius, todėl atsakovė nusprendė rengti žemės sklypo detaliojo plano pakeitimus, išskaidant sklypus. Sąlygos detaliajam planui yra, tačiau jis dar nepatvirtintas. Nurodė, jog nežino, kokie dokumentai buvo teikiami į „Infostatyba“, už tai atsakingas projektuotojas. Bendraujant su ieškove, liudytojas buvo kaip tarpininkas, komunikuodavo su atsakovės vadovu, projektuotoju, stengėsi išsiaiškinti visus ieškovei rūpimus klausimus. Kaip nurodė projektuotojas, į NŽT buvo kreiptasi daug kartų, ne atsakovės kaltė, jog institucijos nežino kaip paskaičiuoti reikiamus mokesčius ir dėl to nederina statybos leidimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė L. G. (Pirkėjas) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) (Pardavėjas) 2021 m. lapkričio 24 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau –Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo už 155 000,00 Eur (4.1 sutarties punktas) parduoti, o ieškovė – nupirkti nekilnojamąjį turtą: poilsio paskirties pastatą, kurio bendras plotas: 31,30 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal naudojimosi tvarką bus priskirta asmeninio naudojimo 4,05 a dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (1.1 sutarties punktas). Sutarties 1.3 punktu Pardavėjas įsipareigojo iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gauti Pirkėjo perkamam Turtui statybą leidžiantį dokumentą 120 kv. m. pastato statybai.

Sutarties 2.1 punktu šalys sutarė, jog pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas, kai Pardavėjas išsiunčia Pirkėjui kvietimą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. Prieš sudarant pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį, Šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį, nei galutinis sutarties sudarymo terminas. Pardavėjas sutarties 6.3 punktu įsipareigojo užtikrinti, kad Turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dienai visi Turto dokumentai būtų tinkamai paruošti.

Sutarties 2.2. punktu šalys sutarė, jog Pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminas Pardavėjo vienašališkai gali būti pratęstas tik jeigu Savivaldybės institucijos projektuojant pareikalaus detaliojo žemes sklypo plano pakoregavimo. O pagal 2.3 punktą sutarė, jog Preliminarios sutarties numatytu terminu nesudarius pagrindinės Turto pirkimo pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigta, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas. Pardavėjui suteikiama teisė vienašališkai pratęsti terminą tik, jeigu Valstybinės institucijos vėluoja išduoti reikalingus leidimus ir dokumentaciją.

Sutarties 5.1 ir 7.1 punktais šalys sutarė, jog Pirkėjas, užtikrindamas prievolių pagal Sutartį vykdymą, sumoka Pardavėjui Turto kainos dalį - avansą, kuris yra lygus 31 000,00 Eur ne vėliau kaip per dvi darbo dienas. Nurodyta suma pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą Pirkėjo mokėtiną Turto pirkimo -pardavimo kainą.

Iš 2022 m. lapkričio 24 d. banko pavedimo nustatyta, kad ieškovė pervedė 31 000 Eur avansą atsakovui sutartyje numatytu terminu.

Sutarties 8 dalis reglamentuoja sutarties nutraukimo sąlygas bei pasekmes. Tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl Pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta Pardavėjui Sutarties 5.1 punkte numatyta suma 31 000,00 Eur liks Pardavėjui, kaip Šalių aptartas ir Pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas, dėl to, kad Pardavėjas rezervavo pasirinktą pastatą Pirkėjui ir taip neteko per numatytą laikotarpį kito potencialaus Pirkėjo. Tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl Pardavėjo kaltės (atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai Pardavėjas per 20 darbo dienų nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti Pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą 31 000,00 Eur. Tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo Šalių valios, t. y. nesant nei Pirkėjo, nei Pardavėjo kaltės ir šalys nesusitars termino pratęsimo, tai Pardavėjas turės grąžinti jam sumokėtą Sutarties 5.1. punkte numatytą sumą ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo Pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos.

2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė parengė ieškovei raštą „Dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo“, kuriuo informavo, jog vadovaudamasi Preliminariosios sutarties 2.2 ir 2.3 punktais, vienašališkai pratęsia pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d. Nurodė priežastį, jog atsakovė yra parengusi poilsio paskirties pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) projektą ir laukia iš NŽT apskaičiavimo dėl atlyginimo statyti ir/ar rekonstruoti statinius išnuomotoje valstybinėje žemėje. Gavus paskaičiavimus bus atliktas apmokėjimas ir pateiktas projektas tikrinimui į Info statybą.

NŽT 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 13SD-2667-(14.13.134 E.), atsakydama į atsakovės 2022 m. rugpjūčio 25 d. prašymą NŽT, nurodė, jog siekiant teisingai apskaičiuoti mokėtiną atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius, NŽT kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl išaiškinimo. Gavę atsakymą apskaičiuos mokėtiną atlyginimą už galimybę rekonstruoti 4 statinius esančius dalyje valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovės atstovas R. Š. elektroniniu laišku L. G. nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškovės nurodomom aplinkybėm, jog preliminarios sutarties terminas baigėsi rugpjūčio 30 d., derasi dėl namelio kainos, kompromisų.

2022 m. spalio 3 d. ieškovė atsakovės atstovui R. Š. išsiuntė elektroninį laišką nurodydama, jog prisega atsakymą. Nurodytu atsakymu ieškovė reaguodama į atsakovės informaciją apie vienašalį sutarties pratęsimą dėl NŽT veiksmų nurodo, kad: „Atkreipiame dėmesį, jog tokie Pardavėjo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas, nes šalių sutarimu pratęsiant Preliminarios sutarties terminą iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., Pardavėjas užtikrino, kad iki nurodyto termino bus sudaryta pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau kaip matyti iš Pardavėjo pateiktų raštų, po Preliminarios sutarties pratęsimo projektas tikrinimui į Info statybą net nebuvo pateiktas, todėl akivaizdu, jog pardavėjas Preliminarios sutarties sąlygų negalės vykdyti, dėl ko Preliminari sutartis nutrauktina arba Pardavėjui sumažinus parduodamo Turto kainą, Pirkėjas svarstytų apie tolimesnį Preliminarios sutarties papildomo termino pratęsimą įtraukiant sąlygą, jog Pardavėjas iki šalių nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti neįvykdo įsipareigojimų, moka po 5 proc. dydžio netesybų nuo parduodamo Turto kainos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško Preliminarios sutarties įvykdymo. Nutraukus Preliminarią sutartį, Pardavėjas Pirkėjui moka 10 000 Eur dydžio baudą.“

2022 m. spalio 13 d. ieškovė elektroniniu laišku „Dėl avanso grąžinimo“ atsakovės kontaktais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rašo: „Laba diena, kaip kalbėjome telefonu, laukiu grąžinamo avanso“.

2022 m. spalio 17 d. ieškovė elektroniniu laišku atsakovės kontaktais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rašo „Laba diena, kada galiu tikėtis grąžinamo avanso, kuris turėjo būti grąžintas iki 2022 m. rugsėjo 28 dienos?“.

2022 m. spalio 26 d. atsakovės atstovas R. Š. elektroniniu laišku L. G. rašo: „Laba diena Laura. Gal galite parašyti prašymą dėl avanso grąžinimo, jog galėtumėme šį prašymą siųsti kreditoriui, jog grąžintų jums avansą“.

Iš (duomenys neskelbtini) rašto „Dėl statinių projektavimo“ (rašto data nenurodyta) nustatyta, jog pagal parengtą 2022 metų projektavimo užduotį buvo rengtas keturių poilsio pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas.

Ginčo esmė.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ikisutartinių santykių. Ieškovė nurodo, kad sutartyje numatytu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl reikalauja grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės jai iki sutartyje numatyto termino vienašališkai nutraukus sutartį, todėl prašo ieškovės sumokėtą avansą įskaityti kaip minimalius atsakovės patirtus nuostolius. Šalys skirtingai vertina sutarties pasibaigimo momentą, ieškovei nesutinkant su vienašaliu atsakovės nurodytu sutarties pratęsimu.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Ieškovės teismo posėdžio metu 2023 m. gegužės 30 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo. Nurodė, kad iš atsakovės prašo priteisti 26 000,00 Eur avansą, 501,10 Eur palūkanų, 180,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovė atsisako reikalavimo į 5 000 Eur avanso sumą, nes tokią sumą atsakovė ieškovei pervedė civilinės bylos nagrinėjimo metu (2023 m. kovo 16 d. iš (duomenys neskelbtini) pervesta 4 983 Eur, 2023 m. kovo 16 d. iš (duomenys neskelbtini) vadovo V. U. pervesta 17 Eur).

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovė, kreipusis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad ji atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi toks atsisakymas nuo dalies ieškininio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje dėl 5 000 Eur avanso priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakyto 5 000 Eur reikalavimo, t. y. ieškovei grąžintina 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis) (už pradinį reikalavimą paskaičiuotas žyminis mokestis sudaro 700 Eur, už patikslintą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 600 Eur, todėl (700-600)* 75 proc.= 75 Eur).

Dėl sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimo, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objekto pirkimo ir pardavimo.

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 1–3 dalys).

Nagrinėjamu atveju šalys, pasirašydamos 2021 m. lapkričio 24 d. preliminarią sutartį, aiškiai nusistatė tarpusavio teises bei pareigas, tai yra susitarė, kad ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. (nustatė konkretų terminą) pasirašys pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, aptarė būsimos pagrindinės sutarties dalyką, sutartis sudaryta rašytine forma, kaip tai nurodyta CK 6.165 straipsnio 2 dalyje, kuria šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto įgijimo su statybą leidžiančiu dokumentu nekilnojamojo turto vietoje 120 kv. m pastato statybai, turėdami realų tikslą ją įvykdyti, ir faktiškai pradėjo ją vykdyti, kadangi atsakovei buvo sumokėtas avansas.

Sutarties šalys į bylą neteikė rašytinių įrodymų, tačiau abi patvirtino, jog atsakovei laiku neįvykdžius įsipareigojimų, šalių bendru sutarimu, preliminarioje sutartyje numatytas 2022 m. gegužės 31 d. terminas, pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Taigi bendru šalių sutarimu, preliminarios sutarties 2.1 punkte numatyta sąlyga nustatė, jog Turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas, kai Pardavėjas išsiunčia Pirkėjui kvietimą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Prieš sudarant pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį, Šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį, nei galutinis sutarties sudarymo terminas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2020).

Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus).

Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti reikalingą pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatas ieškovės sumokėtas avansas atlieka ne tik mokėjimo ir atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Atsakovė remdamasi sutarties 8.1 punktu mano, jog ieškovės sumokėtas avansas turi likti atsakovei, kaip nuostolių atlyginimas, atsakovei vertinant, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės. Esminis nesutarimas tarp bylos šalių kilęs dėl kitos šalies elgesio ikisutartinių santykių metu ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo iki šalių numatyto termino, šalims skirtingai interpretuojant preliminarios sutarties pasibaigimo terminą. Ieškovė teigia, jog sutartis pasibaigė 2022 m. rugpjūčio 30 d., o iki šio termino atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė teigia, jog sutarties terminas turėjo baigtis 2022 m. lapkričio 30 d., atsakovei pasinaudojus sutarties 2.2 ir 2.3 punktais vienašališkai pratęsus sutarties terminą, tačiau ieškovė nutraukė sutartį vienašališkai.

Įvertinus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, kad preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pirkėja – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo, o sutarties šalių tikslai pirkėjos atveju – savo ir savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais, yra laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) ir jai taikytinos vartotojo (šiuo atveju – pirkėjos) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008). Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civ. byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovė yra fizinis asmuo, o atsakovė – verslininkė, profesionaliai užsiimanti nekilnojamojo turto projektų vystymu. Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė siekė ginčo turtą įsigyti, turėdami tikslą jame gyventi su šeima, atsakovės vystomo turto reklamą rado internetu. Nors ieškovė nurodė, jog turi draugę, kuri padėjo surasti informaciją apie siekiamo įgyti nekilnojamojo turto priskirto žemės sklypo apribojimus nuotekų ir vandens trąsomis, vien ši aplinkybė nepatvirtina atsakovės teiginių, kad ieškovė turi patirties nekilnojamojo turto versle. Nagrinėjamoje byloje nėra kitų duomenų, kuriais remiantis ieškovė galėtų būti vertinama kitaip nei vartotoja. Nustačius, kad ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai kilę iš vartojimo sutarties, teismas nagrinėjamoje byloje patikrina preliminarios sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu.

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos, t. y. kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje; o duomenų, kad preliminarios sutarties sąlygos būtų individualiai aptartos su vartotojais, nagrinėjamoje byloje nėra. Byloje nėra ginčo, jog preliminarios sutarties tekstą ir turinį rengė atsakovė. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė turėjo galimybę derėtis, todėl teismas sprendžia, jog ginčo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių – yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Taigi pagal teisinį reglamentavimą užtikrinti, kad būtų aiškiai ir suprantamai suteikta visa informacija apie įsigyjamą turtą, sutarties sudarymo sąlygas, yra (buvo) atsakovės pareiga.

Sprendžiant, ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, turi būti nustatyta, ar esminės sutarties nuostatos išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar jos detaliai išaiškintos. CK 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.2284 straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad, net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr. 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje K. ir K. R. prieš OTP J. Z., C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje B. M., I. O. M. prieš SC V. R. SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-C. V. H. prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, byloje konstatuotas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog Sutarties sąlygos dėl sutarties termino pratęsimo, pasibaigimo momento (2.2 ir 2.3 sutarties punktai), dėl šalių atsakomybės, numatant tik Pirkėjos atsakomybę (8.1, 8.2 sutarties punktai), neatitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimų.

Iš ieškovės paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė siekė įgyti nekilnojamąjį turtą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rekonstravimo projektas, rengtas projektuotojo (duomenys neskelbtini), atitiktų visus institucijų ir teisės aktų reikalavimus ir pagal jį būtų išduotas statybos leidimas 120 kv. m pastato statybai. Atsakovė, kaip sutarties rengėja ir profesionali nekilnojamojo turto projektų vystytoja, nusimatė, jog jai pakaks 6 mėnesių (iki 2022 m. gegužės 31 d.) gauti statybą leidžiantį dokumentą pirkėjos perkamam turtui. Nesudarius pagindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių sutarimu yra pratęsiamas (sutarties 2.3 punktas). Dėl šios 2.3 punkto dalies ieškovei neaiškumų nekilo, šalių sutarimu terminas pratęstas dar 3 mėnesiams iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., per kuriuos atsakovė turėjo gauti ieškovės perkamam turtui statybos leidimą. Tačiau ieškovė teigia, jog jai nebuvo aiškūs sutarties 2.2 ir 2.3 punktai, tiek kiek jie susiję su vienašale atsakovės teise pratęsti sutartį. Ieškovės vertinimu punktas 2.3 yra išvestinis iš punkto 2.2, t. y. ieškovė suprato, jog tik labai išimtinais, išskirtiniais atvejais, kurie nė kiek nepriklauso nuo atsakovės valios, pagal 2.2 punktą savivaldybės institucijoms reikalaujant detaliojo žemės sklypo pakoregavimo ir dėl to vėluojant valstybės institucijoms išduoti reikalingus leidimus ir dokumentaciją atsakovei kiltų teisė vienašališkai pratęsti sutarties terminą. Nurodyti institucijų veiksmai ieškovės vertinimu turi būti susiję su siekiamu gauti statybos leidimu, o ne dėl bet kokių atsakovės veikloje reikalingų leidimų. Kad nurodyti punktai atsakovės gali būti naudojami išimtiniais ypatingais atvejais, patvirtina tai, jog šalys Sutarties 9.5 punktu numatė, jog Valstybės pareigūnų veikimas ar neveikimas, dėl kurio pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki nurodyto termino bus laikoma force majeure sąlyga. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų į bylą, jog per 9 mėnesių laikotarpį pasirengti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui gaunant statybos leidimą ieškovės perkamam turtui nebuvo galimybių išimtinai dėl NŽT 2022 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodytų aplinkybių. Atsakovės pateiktas NŽT 2022 m. rugsėjo 7 d. raštas patvirtina, jog atsakovė į NŽT su paklausimu kreipėsi tik 2022 m. rugpjūčio 25 d., kai tuo tarpu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atsakovės kvietimo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, suderinant vietą ir laiką pas notarą, tokia sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vartojimo teisinių santykių specifika lemia, kad visos abejonės vertintinos vartotojų naudai.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog preliminarios sutarties sąlyga, reglamentuojanti vienašalę atsakovės teisę pratęsti šalių sutarties terminą, ieškovei nebuvo aiškiai ir pakankamai atskleista, neaptarti atvejai kokiomis aplinkybėmis galimi detaliojo žemės sklypo plano pakoregavimai, kaip tai susiję su statybos leidimo išdavimu bei ši sąlyga nebuvo individualiai aptarta, todėl netaikytina. Pažymėtina, jog ieškovė sudarydama preliminarią sutartį ir sutikdama su pačios atsakovės nusistatytu terminu įsipareigojimams atlikti, turėjo lūkestį sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį ne vėliau nei 2022 m. rugpjūčio 30 d., tuo tarpu atsakovė nurodė, jog susidūrus su projekto vystymo sunkumais, derinant veiksmus su institucijomis, atsakovė gali vienašališkai pratęsti sutarties terminą, vadovaudamasi 2.2 ir 2.3 punktais, tiek kartų, kiek manys esant reikalinga ir galimai naudotųsi šiais punktais ir sprendimo priėmimo metu, nes byloje nėra duomenų, jog atsakovė yra gavusi statybos leidimą nekilnojamam turtui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Byloje teiktais atsakovės atstovo ir liudytojo paaiškinimais nustatyta, jog NŽT paskaičiavus itin didelį mokestį už statinių valstybinėje žemėje statymą / rekonstravimą, atsakovė, kaip nekilnojamojo turto vystytoja nusprendė kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl teritorijų planavimo procesų iniciavimo, siekiant išskaidyti žemės sklypą į mažesnius sklypus. Detaliojo plano korektūros procedūros nėra užbaigtos.

Remiantis šiais duomenimis, atsakovė neįrodė, jog net ir laikant, kad vienašalis sutarties pratęsimas iki 2022 m. lapkričio 30 d. yra pagrįstas, atsakovė būtų galėjusi realiai įvykdyti sutarties įsipareigojimus gauti statybos leidimą ieškovės siekiamam įgyti turtui pagal šalių pasirašytą preliminarią sutartį iki šio termino. Atsakovės teiginiai, jog iš ieškovės konkliudentinių veismų buvo galima suprasti, kad pati ieškovė siekia tęsti ikisutartinius šalių santykius, jie atsakovės vertinimu tęsėsi ir po 2022 m. lapkričio 30 d. termino, šalys derino preliminarios sutarties sąlygų pakeitimą, 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovė parengė ieškovei papildomą susitarimą prie preliminarios sutarties, atmestini, kaip nepagrįsti, įvertinus tai, jog ieškovės ir atsakovės tarpusavio susirašinėjimas ir bendravimas vyko dėl kito nekilnojamojo turto objekto, kitos kainos ir terminų. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, jog šalių sudaryta Preliminari sutartis laikoma pasibaigusia 2022 m. rugpjūčio 30 d., abiems šalims nesutarus dėl tolesnio sutarties pratęsimo.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių argumentus bei spręsdamas dėl atsakomybės už preliminariosios sutarties (ne)vykdymą (ikisutartinių santykių pažeidimą) ir pagrindinės sutarties iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. nesudarymą, įvertina, kokius suderėtus išankstinius veiksmus kiekviena iš šalių turėjo atlikti pagal preliminariąją sutartį ir kokios sąlygos turėjo įvykti iki sutartyje nustatytų terminų, taip pat kuriai šaliai dėl tų sąlygų neatsiradimo tenka atsakomybė, nes tik dėl kaltosios šalies veiksmų ar neveikimo atsiranda pareiga atlyginti nuostolius.

Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

Įvertinus šalių elgesį sudarant preliminarią sutartį, susirašinėjimą elektroniniais laiškais, ieškovės, atsakovo atstovo bei liudytojo paaiškinimus, pripažintina, kad atsakovė kaip sutarties rengėja turėjo aiškiai suvokti numatytų sutartimi terminų laikymąsi vykdant įsipareigojimą gauti ieškovės perkamam turtui statybos leidimą, įsipareigojimą užtikrinti, jog visi turto dokumentai būtų tinkamai paruošti, t. y. kaip vystomos veiklos profesionalė turėjo žinoti kiek kuriam dokumentų sutvarkymui gali reikėti laiko, o nesiėmus aktyvių veiksmų, prisiimti iš to kilusias rizikas, kad sutartis nutruks savaime nespėjus iki numatyto termino pasirašyti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nebent pirkėjas sutiks pratęsti geranoriškai terminą. Tuo remiantis sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovės kaltė pasireiškė jos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu numatytu terminu sutvarkyti perkamo turto dokumentus, gauti statybos leidimą. Byloje atsakovės teiktas įrodymas, jog 2022 m. birželio 7 d. kreipėsi į „Infostatyba“, nepatvirtina, kad atsakovė dėjo visas pastangas gauti statybos leidimą - šalių paaiškinimais nustatyta, jog toks kreipimąsis nebuvo priimtas, duomenų apie statybos leidimo išdavimą „Infostatyba“ sistemoje nėra, kitų įrodymų apie aktyvius atsakovės veiksmus siekiant vykdyti laiku įsipareigojimus byloje nepateikta. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovės kaltė pasireiškė nebendradarbiavimu, informacijos neteikimu, neteisingos informacijos teikimu ar nuslėpimu, kas dalinai patvirtinama liudytojo parodymais, R. Š. nurodant, jog ne visada atsiliepdavo į ieškovės skambučius, iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. bendravimas su ieškove buvo minimalus. Ieškovė nurodo, jog atsakovės kaltė pasireiškė ir dėl kitų paaiškėjusių aplinkybių, tokių kaip lietaus surinkimo komunikacijų lokacijos jos pasirinkto nekilnojamojo turto priskirto žemės sklypo ribose nuslėpimo ar ieškovės siekiamo įgyti turto pardavinėjimo viešam aukcione, tačiau šios ieškovės nurodytos aplinkybės aktualios bendrai atsakovės charakteristikai kaip nesąžiningai nekilnojamojo turto vystytojai apibūdinti, tačiau nepagrindžia konkrečių atsakovės kaltės epizodų dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo.

Duomenų ir įrodymų, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu būtų veikusi nesąžiningai ar neteisėtai, ar atliko kitus aktyvius veiksmus, paveikusius atsakovės valią sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį joje numatytu terminu, nepateikta. Kitų objektyviai pagrįstų aplinkybių, dėl ko preliminarioji sutartis galėjo pažeisti atsakovės teises ir interesus, kas būtų pagrindas atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, byloje nėra. (CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.158, 6.163 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės valia buvo įsigyti ginčo turtą su statybos leidimu ir priskirtu valstybinės žemės sklypo dalimi už sutartą 155 000 Eur kainą, ji tinkamai ir sąžiningai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nustatytus preliminariojoje sutartyje, pervedė 31 000 Eur avanso sumą. Pagrįstų argumentų ar aplinkybių, kad ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį šalių suderintu terminu iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., byloje nenustatyta. Atsakovės nurodomi argumentai, jog ieškovė pažeidė preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, vertinti kaip subjektyvūs ir nepagrįsti. Atsakovė, nesudarydama pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties laiku, pažeidė ne tik preliminarią sutartį, bet ir ieškovės teisėtus lūkesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes, kasacinio teismo suformuotą praktiką, teismas sprendžia, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta atsakovei netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus gauti laiku statybos leidimą ieškovės siekiamam įgyti turtui, nesąžiningai naudojantis vienašaliu sutarties pratęsimu, todėl jos kaltė įrodyta, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju bylos šalys pagrindinės sutarties nesudarė, mokėjimo prievolė, kuriai iš dalies vykdyti buvo numatytas ieškovės sumokėtas avansas, neatsirado, todėl atsakovė neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Esant nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visumai, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys dėl avanso grąžinimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteisiant ieškovės sumokėtą 26 000 Eur avansą (CPK 185 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 501,10 Eur dydžio palūkanas paskaičiuotas už laikotarpį nuo paskutinės avanso grąžinimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2023 m. sausio 23 d.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014).

Pagal preliminarios sutarties 8.2. punktą tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis iki numatyto termino nebus pasirašyta dėl Pardavėjo kaltės, tai Pardavėjas per 20 darbo dienų nuo sutarties numatyto termino pabaigos privalės grąžinti Pirkėjui pastarojo sumokėtą 31 000,00 Eur sumą. Įvertinus tai, jog sutartis iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. nepasirašyta dėl atsakovės kaltės, jai pareiga grąžinti 31 000 Eur avansą kilo iki 2022 m. rugsėjo 27 d., todėl ieškovės nurodytas laikotarpis yra pagrįstas.

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už negrąžintą avansą, kuris ieškovės paskaičiavimu sudaro 501,10 Eur. Bylos nagrinėjimo metu, konstatuota, kad atsakovė nėra grąžinusi ieškovei avanso iki kreipimosi į teismą dienos, 5 000 Eur pervedė jau bylos nagrinėjimo metu, todėl atsižvelgiant į tai, šis ieškovės prašymas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl nuotolių priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 180 Eur nuostolių, susijusių su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti už 2022 m. gruodžio 30 d. pretenziją, teisinę konsultaciją, siekiant tokia pretenzija išreiklauti ieškovės sumokėtą avansą, paskaičiuotas palūkanas ne teismo tvarka.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ieškovė pagrindė 180 Eur nuostolių sumą pateikdama įrodymus apie patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. Dėl atsakovės kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo -pardavimo sutarties, šie ieškovės patirti nuostoliai priteistini iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei L. G. iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 26 681,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė patyrė 3 200 Eur išlaidų advokato pagalbai, iš kurių 400 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą. Taip pat patyrė 808 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurių 108 Eur dalis yra už du prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to ieškovei grąžintina žyminio mokesčio dalis už atsisakyto reikalavimo dalį. Dalyje reikalavimo civilinę bylą nutraukus, netenkinus ieškovės reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinį tenkinus, ieškovei L. G. iš atsakovės priteistina 2 800 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 600 Eur sumokėto žyminio mokesčio, viso 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nutartimi pažymėjo, jog atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese patyrė bylinėjimosi išlaidas: 2023 m. vasario 6 d. sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei patyrė 605 Eur išlaidas (500 Eur + PVM) teisinei pagalbai už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimą, todėl ieškovės ieškinį patenkinus, tačiau netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovei iš ieškovės priteistina iš viso 659 Eur (605 + 54) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 13,28 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, patenkinus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės L.G. ieškinio atsisakymą dalyje dėl 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų 0 ct) avanso priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 26 000 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius eurų 0 ct) avanso, 501,10 Eur (penkis šimtus vieną eurą 10 ct) palūkanų, 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 0 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 26 681,10 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 10 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. G. naudai.

Grąžinti ieškovei L. G. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 23 d. (įmokėta suma 700 Eur, LITEKO sistemoje mokėjimo kodas Nr. ZL45360).

Priteisti iš ieškovės L. G. 659 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Informuoti atsakovę, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.