Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruosius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Lexuna“ atstovas N. S. teismui pateikė prašymą dėl fizinio asmens A. J. bankroto bylos baigties. Nurodė, kad nemokumo administratorei parengus plano įgyvendinimo aktą, jo kopijos buvo pateiktos kreditoriams ir bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Bankrutuojantis fizinis asmuo aktą pasirašė, tuo tarpu kreditorių susirinkimo pirmininko įgaliotas atstovas nesutiko pasirašyti akto, nurodė nepasirašymo priežastis. Atsisakius aktą pasirašyti, nemokumo administratorė parengė akto nepasirašymo protokolą, kurį kartu su plano įgyvendinimo aktu pateikė teismui vienam iš galimų sprendimų, numatytų Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 2 dalyje, priimti. Sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos prašė priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nutarė: 1) baigti fizinio asmens A. J. bankroto bylą; 2) nurašyti A. J. kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 1 550,36 Eur sumai: VĮ Turto bankas – 1 355,62 Eur, antstolė D. K. – 80,15 Eur, antstolė A. K. – 114,59 Eur; 3) palikti nenurašytą A. J. kreditorės Kauno teritorinės muitinės 29 645,42 Eur finansinio reikalavimo dalį.

3. Teismas nurodė, jog atlikus paskutinį plane nustatytą mokėjimą, nemokumo administratorė parengė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą dėl A. J. bankroto bylos pabaigos ir pateikė jį pasirašyti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui bei kreditorių susirinkimo pirmininkei Kauno teritorinei muitinei. 2020 m. rugpjūčio 5 d. bankroto administratorė gavo kreditorės Kauno teritorinės muitinės, kaip bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimo pirmininkės, atsakymą Nr. (6.27)-1B-6833, kuriame kreditorė nurodė, kad atsisako pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, nes nesutinka, kad Kauno teritorinės muitinės 29 645,42 Eur nepatenkintas finansinis reikalavimas būtų nurašomas, kadangi šis reikalavimas yra kilęs iš pareiškėjos nusikalstama veika padarytos žalos. Bankrutuojantis fizinis asmuo A. J. nemokumo administratorės parengtą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą pasirašė.

4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad bendra patenkinta suma yra 2 985,02 Eur. Nurašomų kreditorinių finansinių reikalavimų bendra suma yra 1 550,36 Eur (VĮ Turto bankas – 1 355,62 Eur, antstolė D. K. – 80,15 Eur, antstolė A. K. – 114,59 Eur), išskyrus kreditorės Kauno teritorinės muitinės kreditorinis reikalavimas dalyje dėl 29 645,42 Eur, kuris yra susidaręs dėl nusikalstama veika padarytos žalos, todėl šioje dalyje baigus bylą šis reikalavimas nėra nurašomas (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).

5. Teismas įvertinęs byloje patvirtintą A. J. mokumo atkūrimo planą, A. J. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolą, kitus bylos duomenis, darė išvadą, kad bankroto administratorė, vadovaudamasi FABĮ 30 straipsnio 1 dalimi, atliko visus veiksmus, būtinus priimti sprendimą dėl A. J. bankroto bylos pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, esant nurodytoms aplinkybėms sprendė, jog yra pagrindas A. J. bankroto bylą laikyti baigta (FABĮ 30 straipsnio 1, 2 dalys), paliekant nenurašytą Kauno teritorinės muitinės reikalavimą dėl 29 645,42 Eur finansinio reikalavimo dalies (FABĮ 29 straipsnis, 30 straipsnis).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo iš dalies panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą dalyje dėl kreditoriaus VĮ Turto bankas kreditorinių reikalavimų nurašymo – nurašyti VĮ Turto bankas finansinį reikalavimą 62,05 Eur sumai, palikti nenurašytą VĮ Turto bankas reikalavimą dėl 1 293,57 Eur finansinio reikalavimo dalies. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus VĮ Turto bankas finansinis reikalavimas dalyje dėl 1 293,57 Eur yra susidaręs dėl fiziniam asmeniui – A. J. paskirtos administracinės baudos, todėl šioje dalyje baigus bankroto bylą šis reikalavimas nėra nurašomas (FABĮ 29 str. 7 d.). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl VĮ Turto bankas viso finansinio reikalavimo (1 355,62 Eur) nurašymo yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

7. Atskiruoju skundu pareiškėja A. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta nenurašyti Kauno teritorinei muitinei finansinio reikalavimo dalį sumoje 29 645,42 Eur ir šią sumą nurašyti, bei spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl 2019 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIII-2226, kuriuo pakeista FABĮ 29 straipsnio 7 dalis atitikties Konstitucijai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pareiškėjos A. J. fizinio asmens bankroto byla iškelta 2014 m. lapkričio 6 d., todėl jai turi būti taikoma tuo metu galiojusi įstatymo formuluotė dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies. Konstituciniam teismui 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. KT5-N4/2017 pripažinus FABĮ 29 straipsnio 7 dalį (galiojo iki 2017-01-01) prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atsakomybė tenka Seimui šio įstatymo nepatobulinus pagal Konstitucinio teismo išvadas. Tačiau Seimas po Konstitucinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarimo FABĮ 29 straipsnio 7 dalį patobulino (keitė dalinai jo kontekstą), o Konstitucinis teismas naujo nutarimo dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies atitikties Konstitucijai nepriėmė, todėl lieka galioti ir pareiškėjai taikoma dabartinė įstatymo formuluotė dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, kol ji nebus pakeista į kitą formuluotę.

7.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje nepagrįsta, nes pareiškėjai Kauno teritorinės muitinės sankcijos skirtos pagal Akcizų įstatymą, PVM įstatymą, Muitų kodeksą, Mokesčių administravimo įstatymą ir kitus poįstatyminius aktus. Šios administracinės sankcijos pareiškėjai taikytos ne pagal baudžiamąjį kodeksą, o pagal kitus įstatymus. Pažymėtina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos pareiškėja kalta buvo pripažinta ne teismo nuosprendžiu, o baudžiamuoju įsakymu, pagal kurį juridiškai pareiškėja nėra laikoma teista (turinti/turėjusi teistumą).

7.3. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą dėl naujo išaiškinimo dėl dabartinės FABĮ 29 straipsnio 7 dalies formuluotės atitikties Konstitucijai (CPK 3 straipsnio 3 dalis).

8. Suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Be to, jei apeliacinės instancijos teismas neturėtų kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai, vadovaujantis CPK 3 str. 3 d., prašo spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo stabdymo iki kol bus paskelbtas Konstitucinio teismo nutarimas šiuo aktualiu klausimu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad jos kaip fizinio asmens bankroto byla iškelta 2014 m. lapkričio 6 d., todėl jai turi būti taikoma tuo metu galiojusi įstatymo formuluotė, kita vertus, atskirajame skunde nurodo, kad lieka galioti ir jai taikoma dabartinė įstatymo formuluotė, kol ji nepakeista į kitą formuluotę. Taigi pareiškėja teigdama atskiro skundo motyvus pati neapsisprendžia, kuri FABĮ 29 str. 7 d. redakcija turi būti taikoma.

8.2. Kauno teritorinė muitinė negali sutikti su pareiškėjos pozicija, kad jai buvo taikytos sankcijos ne pagal Baudžiamąjį įstatymą, o pagal kitus įstatymus (Akcizų įstatymą, PVM įstatymą. Muitų kodeksą. Mokesčių administravimo įstatymą). Mokesčių administratorius, šiuo atveju Muitinė, netaikė sankcijas (kurios numatytos Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse), o apskaičiavo mokestinę prievolę (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 2 str. 20 d.), kurios pareiškėja laiku nesumokėjo bei apskaičiavo mokestinę nepriemoką (MAĮ 2 str. 19 p.), kuri buvo pateikta bankroto administratoriui UAB „Lexuna“ Kauno teritorinės muitinės 2015-02-05 raštu Nr. (11.7/9) -1B-2624 ir patvirtinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. FB-287-835 kaip Kauno teritorinės muitinės finansinis reikalavimas. Kita vertus, nesuprantama, ką šiuo atskirojo skundo argumentu pareiškėja norėjo pasakyti.

8.3. Nors, kaip atskirajame skunde teigia pareiškėja, dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta buvo pripažinta ne teismo nuosprendžiu, o baudžiamuoju įsakymu, tačiau dėl padaryto nusikaltimo ir teisinių pasekmių, žalos atlyginimo aspektu, tai neturi jokios reikšmės. Kita vertus, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 41 str. teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, iš esmės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui vertinant analogišką situaciją dėl žalos pobūdžio neįžvelgė jokios teisinės problemos nusikaltimu padarytą žalą (dėl nesumokėtų mokesčių) pripažinti nenurašytinu finansiniu reikalavimu.

8.4. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Kauno teritorinė muitinė neginčijo jos paskirtų mokestinių sankcijų įtraukimo į mokumo atkūrimo planą ir neprašė jų „išminusuoti“ iš plano kaip nenurašytinu sumų, kadangi Kauno teritorinės muitinės nuomone, to padaryti FABĮ bylos iškėlimo etape jai nebuvo jokio pagrindo, nes kaip minėjo pati pareiškėja, bankroto byla jai buvo iškelta 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi, kaipgi ginčui aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT5- N4/2017 buvo priimtas 2017 m. gegužės 19 d., o FABĮ 29 str. 7 d. pakeitimas padarytas 2018-05-17 įstatymu Nr. XIII-1154, o pirma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu susiformavo tik 2019 m. vasario 13 d., LAT priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019. Be to, kaip matyti iš FABĮ 29 str. 7 d. nuostatos, nepatenkintų kreditorių reikalavimų klausimas sprendžiamas baigus fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 29 str. 7 d., 30 str. 2 d.).

8.5. Viena vertus, pareiškėja mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, kita vertus Kauno apygardos teismo prašo spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą dėl 2019 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIII-2226, kuriuo pakeista FABĮ 29 straipsnio 7 dalis atitikties Konstitucijai. Kauno teritorinės muitinės nuomone, poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą nėra, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. KT139-S128/2020 priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje ( 2019 m. birželio 13 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl fizinio asmens bankroto procedūrų tinkamo įvykdymo ir visų sąlygų buvimo bankroto bylai užbaigti, bet dėl nurašomų (nenurašomų) kreditorinių reikalavimų, esant pagrindams baigti fizinio asmens bankroto bylą. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pabaigta pareiškėjos bankroto byla ir nenurašyti/nurašyti jos kreditorių likę nepatenkinti finansiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl taikytinos FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijos sprendžiant klausimą dėl (ne)nurašytinų reikalavimų, kilusių dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. KT139-S128/2020 priimtą nagrinėti pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje (2019 m. birželio 13 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Vis dėlto Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą nustatęs, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 31 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021 išaiškino, jog įstatymų leidėjas, 2018 m. gegužės 17 d. priimtu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 27, 29, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4-1 straipsniu įstatymu Nr. XIII-1154, be kita ko, keisdamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalies normą pagal priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatė, kad fizinio asmens bankroto bylų, pradėtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, atskiros procedūros po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamos pagal šį įstatymą.

12. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas byloje Nr. 12/2016-13/2016).

13. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nutarė baigti A. J. bankroto bylą. Baigiant fizinio asmens bankroto bylą yra išsprendžiamas klausimas dėl nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurašė A. J. likusius nepatenkintus 1 550,36 Eur kreditorių finansinius reikalavimus: VĮ Turto bankas – 1 355,62 Eur, antstolė D. K. – 80,15 Eur, antstolė A. K. – 114,59 Eur; ir atsisakė nurašyti kreditorės Kauno teritorinės muitinės 29 645,42 Eur finansinio reikalavimo dalį. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu skundžia nutarties dalį, kuria nurašytas visas VĮ Turto bankas finansinis reikalavimas – 1 355,62 Eur, o pareiškėja A. J. atskiruoju skundu skundžia nutarties dalį, kuria atsisakyta nurašyti Kauno teritorinės muitinės 29 645,42 Eur finansinio reikalavimo dalį.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos A. J. nemokumo administratorės UAB ,,Lexuna“ atstovas N. S. teismui pateikė prašymą dėl fizinio asmens A. J. bankroto bylos baigties 2020 m. rugpjūčio 6 d., o teismas šį prašymą išnagrinėjo 2020 m. rugpjūčio 18 d. Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorių VĮ Turto bankas ir Kauno teritorinės muitinės reikalavimų klausimą, taikė FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, galiojusios bankroto administratoriaus prašymo dėl fizinio asmens bankroto pabaigos teismui pateikimo metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 6 d., redakciją. Apeliantė A. J. atskirajame skunde teigia, kad jai fizinio asmens bankroto byla iškelta 2014 m. lapkričio 6 d., todėl jai turi būti taikoma tuo metu galiojusi įstatymo formuluotė dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies. Taip pat pareiškėja nurodo, kad jai taikoma ir dabartinė įstatymo formuluotė dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, kol ji nebus pakeista į kitą formuluotę.

15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nors apeliantės A. J. atskirojo skundo argumentai dėl taikytinos FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijos sprendžiant klausimą dėl (ne)nurašytinų reikalavimų, kilusių dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo prieštaringi, tačiau iš jos atskirojo skundo reikalavimo galima spręsti, jog apeliantė iš esmės prašo taikyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakciją, pagal kurią Kauno teritorinės muitinės finansinis reikalavimas 29 645,42 Eur sumai būtų nurašytas.

16. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021 pažymi, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalies normos dėl nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašo reglamentavimas kito. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatą (2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2000 redakcija kartu su pakeitimais, priimtais 2015 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr. XII-2108; 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XII-2235; 2016 m kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2286) į nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą buvo įtraukti reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Taigi, į šį sąrašą nebuvo įtraukti kreditorių reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Konstituciniam Teismui 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažinus, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata buvo pakeista, į nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą įtraukiant ir reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1154 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. gegužės 29 d. ir galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.). 2019 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XIII-2226 pakeitus FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, šioje teisės normoje vėl neliko nuostatos, kad iš nusikalstama veika padarytos žalos kilę reikalavimai, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, nenurašomi. Šis pakeitimas įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.

17. Pagal teisinį reguliavimą, galiojusį nuo 2013 m. kovo 1 d. (nuo FABĮ įsigaliojimo) iki 2018 m. gegužės 28 d., į nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą nebuvo įtraukti iš nusikalstama veika padarytos žalos kilę reikalavimai, pagal teisinį reguliavimą, galiojusį nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., tokie reikalavimai buvo įtraukti, ir galiausiai pagal teisinį reguliavimą, galiojantį nuo 2020 m. sausio 1 d., nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašas vėl neapima šių reikalavimų.

18. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto byla laikoma iškelta nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, sprendžiant kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą turi būti taikoma teisės norma, galiojusi nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėja per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta (FABĮ 6 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021).

19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai bankroto byla buvo iškelta 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 14 d. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant kreditorės Kauno teritorinės muitinės reikalavimo (ne)nurašymo klausimą turėjo būti taikoma 2013 m. kovo 28 d. FABĮ Nr. XII-217 29 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusi bankroto bylos iškėlimo dieną. Kaip nurodyta šios nutarties 16–17 punktuose, tuo metu galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcija iš nusikalstama veika padarytos žalos kilusių reikalavimų nepriskyrė nenurašomiems kreditorių reikalavimams. Tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021 pažymėjo, kad kita vertus, įstatymų leidėjas, 2018 m. gegužės 17 d. priimtu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 27, 29, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4-1 straipsniu įstatymu Nr. XIII-1154, be kita ko, keisdamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalies normą pagal priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatė, kad fizinio asmens bankroto bylų, pradėtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, atskiros procedūros po šio įstatymo įsigaliojimo tęsiamos pagal šį įstatymą. Tuo tarpu 2019 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XIII-2226, įsigaliojusiu nuo 2020 m. sausio 1 d., nebuvo įtvirtinta analogiška nuostata.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu (TAR, 2021, Nr. 2021-11041) pripažinta, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis (2019 m. birželio 13 d. redakcija, TAR, 2019-06-27, Nr. 10340) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-1075/2021 pateiktus išaiškinimus bei vadovaudamasis 2021 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu (TAR, 2021, Nr. 2021-11041), sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kreditorės Kauno teritorinės muitinės reikalavimo (ne)nurašymo klausimas turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad prie nenurašomų kreditorių reikalavimų yra priskirtinas ir iš nusikalstama veika padarytos žalos kilęs reikalavimas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kurioje nutarta nenurašyti Kauno teritorinės muitinės finansinio reikalavimo 29 645,42 Eur sumai, paliekama nepakeista, o apeliantės A. J. atskirasis skundas atmetamas.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos sampratos FABĮ 29 straipsnio 7 dalies aspektu

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, yra nurodęs, jog pareiškėjo susidariusi mokestinė nepriemoka, kuri yra kilusi dėl pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, tokia mokestinė prievolė turi būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma. Skirtingai nei iš teisėtai asmens vykdomos veiklos susidariusi mokestinė nepriemoka, iš nusikalstamos veikos susidariusi mokestinė nepriemoka nėra įprasta prievolė, o pagal savo esmę yra žala valstybei negautų mokesčių forma, kuriuos valstybė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi įvykdyta nusikalstama veika. Priešingai aiškinant minėtą normą, būtų sudaromos prielaidos žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos.

23. Apeliantė A. J. atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje nepagrįsta, nes pareiškėjai Kauno teritorinės muitinės sankcijos skirtos pagal Akcizų įstatymą, PVM įstatymą, Muitų kodeksą, Mokesčių administravimo įstatymą ir kitus poįstatyminius aktus. Šios administracinės sankcijos pareiškėjai taikytos ne pagal Baudžiamąjį kodeksą, o pagal kitus įstatymus. Pažymėtina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos pareiškėja kalta buvo pripažinta ne teismo nuosprendžiu, o baudžiamuoju įsakymu, pagal kurį juridiškai pareiškėja nėra laikoma teista (turinti/turėjusi teistumą). Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

24. Tam, kad reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą būtų pripažintas kaip fizinio asmens bankroto bylos kreditinis reikalavimas, būtinas teismo sprendimas, kuriame būtų konstatuota, kad žala atsirado dėl nusikalstamų kaltininko veiksmų, t. y. tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšys. O toks sprendimas galimas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus sprendimą (baudžiamoji byla Nr. 1S-49-300/2019, 2K-7-648/2019, 2K-325-895/2018 ir kt.).

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-120/2011 pripažino A. J. kalta pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad A. J. pažeisdama nustatytą tvarką, įgijo, laikė ir gabeno, t. y. neteisėtai disponavo 250 MGL (dabar BBND) dydžio sumą viršijančios vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis. Pagal Kauno teritorinės muitinės 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1KM19/49-0272S „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ skolininko mokestinės nepriemokos susidarė jam vykdant BK uždraustą veiką, t. y. skolininkei buvo apskaičiuoti mokesčiai (muitas, akcizas, PVM ir delspinigiai) bei bauda t. y. Kauno teritorinės muitinės 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1KM19/49-027S įregistruota 29 902,67 Eur (103 248 Lt) mokestinė prievolė: 2 460,61 Eur (8 496 Lt) muito, 5 268.18 Eur (18 190 Lt) PVM, 18 341,34 Eur ( 63 329 Lt) akcizo, 951,98 Eur (3 287 Lt) akcizų delspinigių, 273,40 Eur (944 Lt) PVM delspinigių, 2 607,16 Eur (9 002 Lt) bauda. Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 11778 (2011 m. gruodžio 22 d.) įregistruoti 1 593,50 Eur (5 502 Lt) delspinigiai: 177,25 Eur (612 Lt) muito delspinigiai (812), 1 100,27 Eur (3 799 Lt) akcizo delspinigiai (846), 315,98 Eur (1 091 Lt) PVM delspinigiai (860). Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 1228 (2015 m. sausio 15 d.) apskaičiuoti 815,57 Eur (2 816,00 Lt) muito delspinigiai (812). Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 1380 (2015 m. sausio 28 d.) apskaičiuoti 10,00 Eur muito delspinigiai (812). Vertinant išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kreditorės Kauno teritorinės muitinės finansinis reikalavimas yra kilęs iš pareiškėjos nusikalstama veika padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

26. Taip pat, kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorių VĮ Turto bankas ir Kauno teritorinės muitinės reikalavimų klausimą, taikė FABĮ 29 straipsnio 7 dalies, galiojusios bankroto administratoriaus prašymo dėl fizinio asmens bankroto pabaigos teismui pateikimo metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 6 d., redakciją. Kauno teritorinės muitinės finansinį reikalavimą 29 645,42 Eur sumai nutarė palikti nenurašytą, o VĮ Turto bankas finansinį reikalavimą 1 355,62 Eur sumai nutarė nurašyti.

27. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskiruoju skundu prašo iš dalies panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą dalyje dėl kreditoriaus VĮ „Turto bankas“ kreditorinių reikalavimų nurašymo – nurašyti VĮ Turto bankas finansinį reikalavimą 62,05 Eur sumai, palikti nenurašytą VĮ Turto bankas reikalavimą dėl 1 293,57 Eur finansinio reikalavimo dalies. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus VĮ Turto bankas finansinis reikalavimas dalyje dėl 1 293,57 Eur yra susidaręs dėl fiziniam asmeniui – A. J. paskirtos administracinės baudos, todėl šioje dalyje baigus bankroto bylą šis reikalavimas nėra nurašomas (FABĮ 29 str. 7 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. vasario 11 d. rašto dėl finansinio reikalavimo pateikimo duomenų nustatė, kad dalį šios kreditorės byloje pareikšto finansinio reikalavimo, t. y. 1 485,39 Eur finansinio reikalavimo, sudaro bauda:1 293,57 Eur administracinio teisės pažeidimo bauda.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-313/2019 yra pažymėjęs, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus, taigi negali būti aiškinamas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, 34 punktas; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 24 punktas).

30. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į 22, 29 nutarties punktuose nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą išimtį ir vertinti, kad, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, kreditorės VĮ Turto bankas finansinis reikalavimas, t. y. 1 293,57 Eur bauda, neturėtų būti nurašyta. Dėl to keistina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta nurašyti VĮ Turto bankas – 1 355,62 Eur finansinį reikalavimą, sumažinat šių nurašytinų finansinių reikalavimų dydį 1 293,57 Eur suma, t.y. iki 62,05 Eur.

31. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas dalyje dėl Kauno teritorinės muitinės finansinio reikalavimo, tačiau nepagrįstai kreditorės VĮ Turto bankas kreditorinio reikalavimo atžvilgiu plečiamai aiškino FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina paliekant nenurašytą VĮ Turto bankas finansinį reikalavimą 1 293,57 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės A. J. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutarties dalį panaikinti ar pakeisti, dėl to pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartis dalyje dėl Kauno teritorinės muitinės finansinio reikalavimo paliktina nepakeista, o apeliantės A. J. atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirasis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartis dalyje dėl VĮ Turto bankas finansinio reikalavimo keistina paliekant nenurašytą VĮ „Turto bankas“ finansinį reikalavimą 1 293,57 Eur sumai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė A. J. atskirajame skunde prašė spręsti klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl 2019 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XIII-2226, kuriuo pakeista FABĮ 29 straipsnio 7 dalis atitikties Konstitucijai. Teismas sprendžia papildomai nesikreipti į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. KT139-S128/2020 jau buvo priėmęs nagrinėti pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje (2019 m. birželio 13 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. KT139-S128/2020 priimtą nagrinėti pareiškėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Kaip jau minėta šios nutarties 20 punkte, 2021 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu (TAR, 2021, Nr. 2021-11041) pripažinta, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis (2019 m. birželio 13 d. redakcija, TAR, 2019-06-27, Nr. 10340) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria nurašytas A. J. kreditorės valstybės įmonės Turto bankas 1 355,62 Eur finansinis reikalavimas, pakeisti, paliekant nenurašytą valstybės įmonės Turto bankas finansinio reikalavimo dalį 1 293,57 Eur sumai.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.