Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Procesiniosprendimokategorijos: 2.6.10; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.4; 3.2.6.1

(S)

SPRENDIMAS

2018 m.balandžio 27 d.

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių kuras“ bankroto administratorei Ž. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių kuras“ ieškinį atsakovui A. D. dėl 124 264,95 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mažeikių kuras“, atstovaujama bankroto administratorės Ž. S., prašo priteisti iš atsakovo A. D. 124 264,95 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (t. l., b. l. 1–20).Administratorė ieškinyje nurodė, kad bankrutavusi bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 187 241,92 Eur žalą dėl neteisėtų bendrovės vadovo A. D. veiksmų, tačiau prašo priteisti 124 264,95 Eur žalos atlyginimą, nurodydama, kad priteistiną sumą sudaro 118 414,95 Eur nepatenkinti įmonei pareikšti kreditoriniai reikalavimai, kurie patvirtinti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir 5 850 Eur administravimo išlaidos. Administratorė įrodinėja, kad atsakovas privalo atlyginti bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą, nes nagrinėjamu atveju konstatuotinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų įmonės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimas: po bankroto bylos iškėlimo UAB „Mažeikių kuras“ direktorius neperdavė bankroto administratorei bankrutavusiai bendrovei priklausančio ilgalaikio turto, kurio vertė 303,62 Eur (elektroninių svarstyklių DFWL 15 000 kg); sudarė įmonei nenaudingus sandorius: 2015 m. vasario 24 d. buvo sudaryta iš esmės neatlygintinė krovininio automobilio „Mercedes Benz 1824“ nuomos sutartis su UAB „Westax“, o 2013 m. lapkričio 23 d. su atsakovo sutuoktine R. D. bendrovė sudarė 1998 metų transporto priemonės „Audi A4“ pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties kaina 579,24 Eur. Be to, A. D. neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnyje numatytos pareigos – laiku, sudarius 2013 m. gruodžio 31 d. balansą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, todėl privalo kreditoriams atlyginti dėl vadovo neteisėto neveikimo patirtus nuostolius – 71 773,26 Eur. Ieškovė įrodinėja ir CK 6.930¹ numatyto mokėjimų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimą UAB „Mažeikių kuras“ esant nemokiai, nurodo, kad atsakovas sankcionavo finansinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams pasirinktinai, užuot CK 6.930¹ stripsnyje nustatyta tvarka iš dalies įvykdęs įsipareigojimus darbuotojams, mokesčių administratoriams ar kreditoriams, kuriems prievolės įvykdymai buvo pradelsti seniausiai. Dėl tokių neteisėtų tyčinių atsakovo veiksmų kreditoriai patyrė 108 735,77 Eur žalą. Administratorė nurodo, kad bankrutavusioje UAB „Mažeikių kuras“ nėra lėšų administravimo išlaidoms padengti, todėl prašo priteisti iš atsakovo nepadengtas 5 850 Eur administravimo išlaidas. Ieškinys grindžiamas CK 1.5, 2.87 straipsnių, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248, 6.249, 6.263, CK 6.930¹ straipsnių, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio 11 dalies 1 punkto nuotatomis.Atsakovas A. D. 2018 m. kovo 7 d. pateikė teismui atsiliepimą į jam pareikštą ieškinį. Nurodė, kad teiginiai dėl sudarytų bendrovei tariamai nuostolingų transporto priemonės „Audi A4“ pirkimo-pardavimo ir krovininio automobilio „Mercedes Benz 1824“ nuomos sutarčių yra paneigti Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžiant klausimą dėl UAB „Mažeikių kuras“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsikirsdamas į ieškinio argumentus dėl vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad tokią pareigą vadovas įgijo, sudarius 2013 m. gruodžio 31 d. balansą, nes tuo metu bendrovė buvo moki. Atsakovo pareiga inicijuoti įmonės bankrotą gali būti kildinama tik nuo 2015 m. gegužės 30 d., kai buvo pateikta VĮ Registrų centrui įmonės 2014 metų finansinė atskaitomybė. Nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. UAB „Mažeikių kuras“ neprisiėmė jokių įsipareigojimų kreditoriams, atsakovas nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nekyla pareiga atlyginti žalą kreditoriams. Ieškovės reikalavimas priteisti 2014–2015 metais įmonės kreditoriams sumokėtus 108 735,77 Eur taip pat nepagrįstas, nes šiais mokėjimais bendrovei nebuvo padaryta žala, priešingai, buvo atsiskaityta už įmonei suteiktas prekes, paslaugas ir pan. Iekovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, todėl reikalavimas dėl 108 735,77 Eur žalos atlyginimo yra atmestinas. Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 303,62 Eur žalą už neva prarastą įmonės turtą (svarstykles) taip pat negali būti tenkinamas, kadangi atsakovas paaiškino, kad svarstyklės buvo perduotos UAB „Skalvelita“ ir administratorius turi visas teisines galimybes šį turtą susigrąžinti. Reikalavimą priteisti 5 850 Eur žalą dėl nepadengtų administravimo išlaidų atsakovas prašo atmesti, nes nepadarė jokios žalos nei įmonei, nei jos kreditoriams, tai atitinkamai reiškia, kad A. D. nepadarė žalos ir pačiai bankroto administratorei (t. 1, b. l. 117–131).Ieškovę atstovaujanti administratorė Ž. S. 2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir atkreipė teismo dėmesį į tai, kad vykdant BUAB „Mažeikių kuras“ bankroto procedūras buvo parduota bankrutavusiai bendrovei priklausanti transporto priemonė Audi A4, pardavimo kaina – 150 Eur. Atsakovo A. D. atstovas advokatas L. M. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankrutavusios bendrovės vadovo civilinės atsakomybės.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

UAB „Mažeikių kuras“ direktoriumi nuo bendrovės įsteigimo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. sausio 14 d. ir nuo 2015 m. vasario 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo dirbo atsakovas A. D.. Nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. vasario 10 d. nepilną menesį, direktore dirbo A. Ž.. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktame 2015 m. spalio 14 d. Valstybės įmonės registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše esantys duomenys (t. 1, b. l. 26–28).UAB „Mažeikių kuras“ direktorius A. D. 2013 m. lapkričio 23 d. sudarė su savo sutuoktine R. D. transporto priemonės „Audi A4“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos reg. data 1998 m. kovo 25 d., pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio pirkimo kaina – 579,24 Eur. Teismui pateikta pirkimo-pardavimo sutartis ir automobilio dokumentai (t. 1, b. l. 29–31).UAB „Mažeikių kuras“ 2013 metais perdavė įmonei priklausančias svarstykles DFWL (toliau – svarstyklės) taisyti UAB „Skalevita“, tačiau už svarstyklių remontą pagal išrašytą sąskaitą faktūrą nesumokėjo ir svarstyklių, kurių likutinė vertė 303,62 Eur bankroto administratorei po bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas neperdavė (t. 1, b. l. 96–98, t. 2, b. l. 65, 66). Atsakovas pripažįsta šias aplinkybes.UAB „Mažeikių kuras“ 2015 m. vasario 24 d. sudarė krovininio automobilio „Mercedes Benz 1824“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1996 m. rugpjūčio 27 d. (toliau – krovininis automoblis), nuomos sutartį su UAB „Westax“. Sutarties terminas iki 2016 m. gruodžio 31 d., kaina – 1 Eur per mėn. Iškėlus bankroto bylą, 2015 m. spalio 26 d. sutartis nutraukta. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – sutartys (t. 1, b. l. 32–39).Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Mažeikių kuras“ ir bankroto administratoriumi paskyrė Ž. S. (ankstesnė pavardė – V.) (t. 1, b. l. 31–33).BUAB „Mažeikių kuras“ vadovas 2015 spalio 21 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė administratorei bendrovės turtą ir dokumentus. Perduoto ilgalaikio turto vertė – 15 531,34 Eur. Ieškovė į bylą pateikė šią aplinkybę patvirtinantį rašytinį įrodymą – perdavimo-priėmimo aktą (t. 1, b. l. 105–106).2018 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje ieškovei atstovaujanti bankroto administratorė paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti BUAB „Mažeikių kuras“ pareikšti ir šiuo metu nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 118 000 Eur (2018-04-09 teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 50 sek. – 45 min. 40 sek., Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).Bankroto administratorė 2017 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą dėl BUAB „Mažeikių kuras“ bankroto pripažinimo tyčiniu. 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliacinis teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šia nutartimi teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „Mažeikių kuras“ buvo nemoki (t. 1, b. l. 40–46).BUAB „Mažeikių kuras“ administratorė 2018 m. vasario 14 d. pateikė teismui ieškinį dėl 124 264,95 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš įmonės vadovo. Ieškinys priimtas 2018 m. vasario 15 d.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Pagal bendrąją taisyklę, reiškiant reikalavimą vadovui taikyti civilinę atsakomybę, ieškovė turi pareigą įrodyti žalos faktą ir dydį, taip pat vadovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 str., 6. 247 str., 6.248 str., 6.249 str.).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 str. 12 d. 2, 3, 4 p.), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21str. 1 d.), CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo taikymą, bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 str. 4 d.), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d.).

Dėl žalos, susijusios su bendrovės turto neperdavimu administratorei

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. D., pažeisdamas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratorei BUAB „Mažeikių kuras“ ilgalaikio turto – elektroninių svarstyklių DFWL. Teismas pritaria administratorės Ž. S. nuomonei, kad perduoti bankrutavusios bendrovės finansiniuose dokumentuose apskaitytą turtą bankroto administratoriui yra bendrovės vadovo pareiga, todėl be jokio teisinio pagrindo perkeldamas pareigą surasti ir susigrąžinti šį turtą administratoriui A. D. elgiasi neteisėtai (ĮBĮ 10 str. 7 d., CK 6.246 str. 1 d.).Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą ir užtikrinti jo apsaugą (CK 2.87 str. 1 d., ABĮ 37 str. 7, 8, 12 d., BAĮ 4, 12, 21 str.). Šios pareigos atsakovas A. D. nevykdė – elgėsi nerūpestingai, neužtikrino privalomos turto apskaitos ir apsaugos, 2013 metais perdavęs svarstykles UAB „Skalevita“ remontuoti, dvejus metus iki bankroto bylos iškėlimo neapmokėjo UAB „Skalevita“ sąskaitos išankstiniam remonto darbų apmokėjimui ir nepasirūpino, kad svarstyklės būtų sugrąžintos į įmonę. Be to, atsakovas nepateikė administratorei svarstyklių perdavimo-priėmimo UAB „Skalevita“ akto, dėl to negalima nustatyti, kur yra prarastas bankrutavusios UAB „Mažeikių kuras“ turtas.Kasacinis teismas bylose dėl bendrovės vadovų atsakomybės už tinkamai neapskaitytą ir neišsaugotą turtą yra nurodęs, kad už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015, 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėjebylojeNr. e3K-3-180-378/2017, 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Be to, Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta išimtis, kad tais atvejais, kada dėl vadovo netinkamo finansinės apskaitos organizavimo negalima nustatyti, dėl kieno kaltės turtas prarastas, įrodinėjimo našta, kad turtas prarastas ne dėl vadovo kaltės, perkeliama vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017). Nagrinėjamu atveju teismo neįtikino atsakovo atsikirtimai, kad svarstyklės prarastos dėl trečiųjų asmenų kaltės ir bankroto administratorius turi galimybę atsiimti svarstykles iš UAB „Skalevita“, nes bendrovės vadovas A. D. neperdavė bankroto administratorei svarstyklių perdavimo-priėmimo UAB „Skalevita“ akto, o 2017 m. balandžio 17 d., 2018 m. kovo 19 d. raštais UAB „Skalevita“ pranešė, kad bendrovės žinioje svarstyklių nėra (t. 1, b. l. 96–98, t. 2, b. l. 65, 66 ).BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal BAĮ 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas svarstyklių perdavimo remontui ir jų praradimo nefiksavo, dvejus metus neinicijavo tyrimo. Be to, juridinio asmens vadovas atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, tikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą ir t. t. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. Nutarimo Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 64 p.). Šių pareigų atsakovas taip pat neįvykdė. Byloje nustatyta, kad atsakovas ne tik neužtikrino UAB „Mažeikių kuras“ turto inventorizacijos, apsaugos, bet ir iki bankroto bylos iškėlimo trūkumą slėpė ir įmonės balanse apskaitė faktiškai neegzistuojantį turtą.BUAB „Mažeikių kuras“ ir jos kreditoriai dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų prarado bendrovės turtą – svarstykles ir patyrė 303,62 Eur žalą. Šią bylai reikšmingą aplinkybę teismas laiko nustatyta, nes atsakovas A. D. teismui patektuose procesiniuose dokumentuose žalos dydžio neginčijo (CK 6.249 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 5 p., 187 str. 2 d.). Konstatavus visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas įmonės vadovui nagrinėjamu atveju taikytina civilinė atsakomybė, priteisiant ieškovei 303,62 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei esant nemokiai iškėlimo ir vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, – įmonės nemokumo fakto atsiradimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2014). Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl, jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).Nagrinėjamu atveju teismo neįtikino ieškovės argumentai, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, įgijo pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai bendrovei UAB „Mažeikių kuras“ sudarius 2013 m. gruodžio 31 d. balansą, todėl turi atlyginti ieškovo kreditorių patirtą žalą – 71 773,26 Eur (įmonės įsipareigojimų kreditoriams padidėjimas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo).Šios nutarties 14 p. nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog UAB „Mažeikių kuras“ nemokumo būsena konstatuota remiantis 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti faktai, susiję su momentu, kada ieškovė tapo nemokia ĮBĮ prasme ir atitinkamai atsirado įmonės vadovo (-ų) pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą pripažintini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje, o ieškinio argumentai dėl tariamo UAB „Mažeikių kuras“ nemokumo 2013 metų pabaigoje atmestini kaip neįrodyti ir paremti tik bankroto administratoriaus prielaidomis (CPK 182 str. 2 p.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2015 metų pradžioje atsakovui atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB „Mažeikių kuras“, nes nuo 2015 metų įmonė veiklos nevykdė, darbuotojai buvo atleisti, tačiau bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismui pateikė kreditorė individuali įmonė „Flea Trade“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė imperatyvią įstatymu nustatytą vadovo pareigą – laiku inicijuoti bankroto bylą, todėl turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).Atsakovo A. D. sprendimas 2015 metų pradžioje nutraukti darbo sutartis su visais bendrovės darbuotojais ir nevykdyti ūkinės komercinės veiklos paneigia atsakovo atstovo argumentus, kad UAB „Mažeikių kuras“ vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsirado tik 2015 m. balandžio 30 d. pateikus VĮ Registrų centrui 2014 metų finansinę atskaitomybę, todėl teismas jais nesivadovauja. Šią teismo išvadą pagrindžia ir atsakovo atstovo paaiškinimai teisme, kad UAB „Mažeikių kuras“, kurios pagrindinė veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba kietu kuru, šildymo sezono metu iki 2015 metų pradžios tikėjosi iš savo veiklos gauti pelną, tačiau 2015 metų sausio mėn. suprato, kad įmonės išgelbėti nepavyks (2018-04-09 teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 32 min. 39 sek. – 01val. 33 min. 28 sek.).Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas vadovaujasi byloje nustatyta aplinkybe, kurią pripažįsta abi šalys, kad 2015 metais UAB „Mažeikių kuras“ finansiniai įsipareigojimai padidėjo 519,04 Eur (UAB „Tele 2“ – 476,46 Eur, UAB „KLI LT“– 33,26 Eur ir UAB „Grifs AG“ – 9,32 Eur) (t. 1, b. l. 103–104) .Nustatyti atsakovo A. D. neteisėti veiksmai – pernelyg ilgas delsimas inicijuoti bankroto bylą ūkinės komercinės veiklos nevykdančiai ir nemokumo būseną pasiekusiai įmonei – nulėmė 519,04 Eur žalos (nuostolių) atsiradimą BUAB „Mažeikių kuras“, o kartu ir bendrovės kreditoriams (CK 6.248 str. 1 d.). Tokiais atvejais įmonės vadovo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę, todėl ši ieškinio reikalavimo dalis tenkinama iš dalies, priteisiant ieškovei 519,04 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.245 str., 6.249 str., 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl žalos atlyginimo bankroto administratorei

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Be to, nurodytos sumos priteistinos tiesiogiai kreditoriui ar administratoriui, bet ne bankrutuojančiai įmonei.Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad priteisti administravimo išlaidas prašoma ieškovei BUAB „Mažeikių kuras“, o ne įmonės administratoriui. Taigi, reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo yra pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-412-381/2016). Antra, administratorė, teikdama ieškinio reikalavimą dėl 5 850 Eur administravimo išlaidų priteisimo, rėmėsi bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimis, kuriomis patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, ir nepateikė teismui faktinio administravimo išlaidų pagrindimo. Administravimo išlaidų teisinė prigimtis bei paskirtis, teismo vertinimu, reikalauja, kad būtų priteisiamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, pagrįstos tinkamais įrodymais. Sprendžiant ginčą dėl administravimo išlaidų priteisimo tinkami įrodymai CPK 177, 180 straipsnių prasme galėtų būti šias išlaidas pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai arba BUAB „Mažeikių kuras“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinta administravimo išlaidų ataskaita. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 5 850 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo A. D. ieškovei BUAB „Mažeikių kuras“ atmetamas (ĮBĮ 10 str. 11 d.).

Dėl bendrovei nuostolingų sandorių sudarymo

Šio sprendimo 8 ir 10 punktuose nurodytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su 2013 m. lapkričio 23 d. keleivinio automobilio „Audi A4“ pirkimo-pardavimo ir 2015 m. vasario 24 d. krovininio automobilio „Mercedes Benz 1824“ nuomos sutarčių sudarymu. Ieškovei atstovaujanti administratorė įrodinėja, kad abu sandoriai įmonei buvo nuostolingi, todėl bendrovės vadovui taikytina civilinė atsakomybė.Byloje nustatyta, kad krovininio automobilio „Mercedes Benz 1824“ nuomos sutartis buvo sudaryta 2015 m. vasario 24 d., o iškėlus UAB „Mažeikių kuras“ bankroto bylą, administratorė 2015 m. spalio 26 d. sutartį nutraukė. Ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad dėl šio automobilio nuomos bendrovė patyrė nuostolius. Teismo posėdyje administratorė paaiškino, kad neturi dėl šios reikalavimų dalies jokių įrodymų apie bendrovės patirtą žalą ir jos dydį.Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2-1886-241/2017 konstatavo, kad, nors nuomos sutartis neatnešė UAB „Mažeikių kuras“ finansinės naudos, jos sudarymo faktas iš esmės nepablogino jau tuo metu nemokia tapusios UAB „Mažeikių kuras“ padėties. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad po nuomos sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo UAB „Mažeikių kuras“ būtų turėjusi kokių nors tiesioginių nuostolių (apmokėjusi automobilio remonto ar eksploatacijos išlaidas), taip pat nėra duomenų, kad vien dėl automobilio eksploatavimo fakto jo vertė būtų sumažėjusi (t. 1, b. l. 40–46). Šias įsiteisėjusia nutartimi kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes teismas vertina kaip prejudicinius faktus ir ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo šiame epizode atmeta kaip neįrodytą (CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str., 182 str. 2 p.).Vertindamas keleivinio automobilio „Audi A4“ pirkimo-pardavimo sandorį teismas sprendžia, kad įmonės vadovo A. D. sprendimas 2013 metais pirkti automobilį iš sutuoktinės už daug mažesnę negu rinkos kainą, negali būti vertinamas kaip neteisėtas veikimas (CK 6.246 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad šis sandoris buvo nuostolingas ar kad automobilis nuo 2013 metų nebuvo eksplotuojamas UAB „Mažeikių kuras“ veikloje. Priešingai, ieškovės atstovė teismo posėdyje pripažino, kad šiam automobiliui buvo išrašomi kelionės lapai, taip pat paaiškino, kad vykdant BUAB „Mažeikių kuras“ bankroto procedūras automobilis „Audi A-4“ buvo parduotas, pardavimo kaina – 150 Eur.Apibendrindamas teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškinio reikalavimas priteisti 579,29 Eur žalą dėl 2013-11-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nesant būtinųjų sąlygų vadovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

Dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo nesilaikymo teisinių pasekmių

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Tačiau, kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).Byloje nustatyta, kad 2015 metais iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas A. D. atliko mokėjimus šešiems kreditoriams, mokėjimų bendra suma 5140,43 Eur. Teismui pateiktame ieškinio 18 priede (t. 1, b. l. 102–104) nurodyta, kad atsiskaitymai 2015 metais buvo vykdomi tik sausio ir vasario mėn. (UAB „Tele2“ – 52 Eur 2015 m. vasario 25 d. mokėjimas, UAB „Dameta“ – 2 045,47 Eur 2015 m. sausio 16 d. mokėjimas, UAB „Ekodelta“ – 1 233,62 Eur 2015 m. sausio 16 d.mokėjimas 2015 m. sausio 16 d., R. J. IĮ – 3,45 Eur 2015 m. sausio 26 d. mokėjimas, UAB „Žemaitijos keliai“ – 1 696,99 Eur mokėjimas ir UAB „Benvila“ – 108,90 Eur 2015 m. sausio 21 d. mokėjimas).Atsakovo kaltė dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo teismo gali būti konstatuota tik tada, jei yra nustatoma, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo buvo nesilaikoma būtent dėl atsakovo sąmoningų veiksmų, o ne kitų priežasčių. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodoma, kad net ir konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus (pavyzdžiui, sprendimą iš turimų lėšų atsiskaityti ne su darbuotojais, o su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatyme nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą), teismo turi būti įvertinama, kiek šie neteisėti veiksmai lėmė žalos įmonei atsiradimą. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ar vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nepakanka konstatuoti vien CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimą, kadangi, įmonei atsiskaitant su kreditoriais, įmonė ne tik nepatyrė žalos, nes atliko mokėjimo prievolę, bet ir galėjo gauti naudos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei dėl neteisėtų vadovo veiksmų bendrovė patyrė ne tik žalą, bet ir gavo naudos, tada žalos dydis nustatomas išskaičiuojant gautą naudą iš patirtų nuostolių sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).Spręsdamas tarp šalių kilusi ginčą teismas įvertina ir tai, kad ieškovei atstovaujanti administratorė neginčija 2014-2015 metais atliktų mokėjimo sandorių CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, tačiau prašo priteisti iš bankrutavusios bendrovės vadovo kreditorių patirtą žalą – 108 735,77 Eur. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas pirmiausia dėl to, kad ieškovė UAB „Mažeikių kuras“ žalos dėl atskovo atliktų mokėjimų nepatyrė (CK 6.249 str.), priešingai, įmonė atsiskaitė už prekes, paslaugas ir išvengė nuostolių – delspinigių, baudų skaičiavimo. Be to, šios nutarties 27, 29 punktuose yra nustatyta, kad UAB „Mažeikių kuras“ nemokumas konstatuotas ne 2013 m. gruodžio 31 d., kaip teigia bankroto administratorė, o 2015 metų pradžioje remiantis 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenimis. Ieškovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kad 2014 metais, vykdydama ginčo mokėjimus, atsakovo vadovaujama UAB „Mažeikių kuras“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Šios aplinkybės visiškai paneigia ieškinio argumentus dėl 2014 metais įmonės atliktų mokėjimų kreditoriams, kurių bendra suma sudaro 103 595,34 Eur, prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.930¹ str.).Taigi, ir dėl šios reikalavimų dalies ieškinys atmetamas ieškovei neįrodžius visų būtinųjų sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atskovo priteisiama 822,66 Eur žalos atlyginimas (nutarties 23, 35 punktai), 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 822,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo A. D. turto areštas, neviršijant 124 264,95 Eur sumos, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 25 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai UAB „Mažeikių kuras“ (į. k. 302506896) iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 822,66 (aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų šešiasdešimt šešių ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 822,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.